Byla 2K-592/2010
Dėl J. S. nužudymo išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Vytauto Masioko, sekretoriaujant Dianai Šataitytei, dalyvaujant prokurorei Daivai Skorupskaitei Lisauskienei, gynėjui advokatui Vilhelmui Keliuočiui, nuteistajam N. S., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Raimondo Petrausko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 31 d. nuosprendžio dalis dėl N. S. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį dėl J. S. nužudymo panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: N. S. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį dėl J. S. nužudymo išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

2Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš N. S. priteista V. S. 20 554 Lt turtinei ir 200 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

3Nuosprendis dėl N. S. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) už R. P. nužudymą pakeistas: pašalinta N. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis R. P. nužudė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui. Paskirta bausmė už šį nusikaltimą palikta nepakeista.

4Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

5Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 31 d. nuosprendžiu N. S. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu: už J. S. nužudymą – septyneriems metams, už R. P. nužudymą – šešeriems metams.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas devyneriems metams.

7Iš N. S. V. S. priteista 20 554 Lt turtinei ir 200 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

8Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Masioko pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, gynėjo ir nuteistojo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

9Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu N. S. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nuteistas už tyčinius J. S. ir R. P. nužudymus. Šios instancijos teismas nustatė tokias šių nusikaltimų padarymo aplinkybes:

102007 m. birželio 24 d., apie 17.00 val., prie upelio, esančio Vilniaus rajone, ( - ), tarpusavio konflikto metu tyčia rankomis, kojomis bei metaliniu strypu sudavė J. S. ne mažiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, taip padarė poodines kraujosruvas kaktoje, dešinės akies vokuose ir skruoste, nugaros kairėje pusėje, nedidelius kairiojo žando ir kairiojo peties odos nubrozdinimus, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą; taip pat sudavė ne mažiau kaip tris smūgius metaliniu strypu nukentėjusiajai į galvą, taip padarė tris muštines žaizdas galvos skliauto kairėje pusėje su atvirais skeveldriniais spaustinais kaulų skliauto kairės pusės lūžiais, nusileidusiais į kaukolės pamatą, galvos smegenų bei smegenėlių kairiųjų pusrutulių ir smegenų kamieno sumušimą bei kraujo išsiliejimą po minkštaisiais smegenų kairiojo pusrutulio dangalais ir į smegenų skilvelius, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, kuris komplikavosi ūmia vidaus organų mažakraujyste, nukraujavus iš galvoje esančių žaizdų, židininiu perivaskuliniu ir periceliuliniu galvos smegenų pabrinkimu, židinine plaučių aspiracija krauju bei ūmia židinine plaučių emfizema, nuo to nukentėjusioji mirė.

112007 m. rugpjūčio 8 d., apie 23.00 val., R. P. namo kieme, esančiame ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su R. P. metu tyčia rankomis ir kojomis bei mediniu pagaliu sudavė jam ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą ir kitas kūno vietas, taip padarydamas nežymų ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat sužalojimus, kurie vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris komplikavosi ūmiu širdies kraujagyslių ir kvėpavimo funkcijų sutrikimu, nuo to nukentėjusysis 2007 m. rugpjūčio 9 d. 5.20 val. mirė.

12Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo, jo gynėjo ir nukentėjusiojo V. S. skundus, panaikino nuosprendžio dalį ir dėl J. S. nužudymo N. S. išteisino neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą. Šios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra patikimų ir neginčijamų įrodymų, jog N. S. dalyvavo padarant šį nusikaltimą. Kadangi apeliacinio proceso metu iškilusių abejonių pašalinti nepavyko, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais, todėl visos abejonės įvertintos N. S. naudai. Be to, teismas pažymėjo, kad nenustatyti šio nusikaltimo organizatorius bei tikrasis nužudymo motyvas, nerastas nusikaltimo padarymo įrankis. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (tinkamai neįvertino surinktų rašytinių įrodymų, nepašalino prieštaravimų tarp liudytojų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, įrodymus vertino selektyviai, atskirai nuo visos bylos medžiagos), taip pat neanalizavo BPK pažeidimų, todėl padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių. Liudytojų A. K., V. V., V. Š. ir V. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo V. Š. pirminiais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, nes teisme jis parodymus pakeitė. Be to, V. Š. ir V. P. apklausa ikiteismino tyrimo metu atlikta pažeidžiant BPK 280 straipsnio normas, nes šių nepilnamečių liudytojų apklausoje nedalyvavo vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, esant tokiam procesiniam pažeidimui, vadovautis šių liudytojų parodymais negalima. Liudytojų A. K. ir V. V. paaiškinimus dėl jų parodymų nenuoseklumo ir prieštaringumo teismas laikė neįtikinamais ir nepatikimais, nes: šios liudytojos duotus iš esmės skirtingus pagal savo turinį parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu; A. K. nurodė visiškai skirtingus pagal savo pobūdį įrankius, kuriais buvo suduota nužudytajai; dėl A. K. neva melagingų parodymų nepagrįstai buvo sulaikyti V. Ž. ir P. J. Be to, šis teismas nustatė BPK 190 straipsnio nuostatų pažeidimą, nes A. K. prieš akistatą su V. Š. nebuvo apklausta apie jai žinomas arba naujai paaiškėjusias J. S. nužudymo aplinkybes, nebuvo išsiaiškinti jos parodymų pakeitimo motyvai. Abi šios liudytojos atpažino strypą, nesusijusį su byla. V. Š. strypo neatpažino. Teisėjų kolegija sprendė, kad A. K. ir V. V. metalinį strypą (armatūrą) iš tikrųjų matė įvykio vietoje, kai buvo nužudyta J. S., tačiau nesako tiesos apie asmenį, kuris tai padarė.

13Dėl liudytojų A. K. ir V. V. parodymų apie tai, kad jos iš pradžių bijojo sakyti tiesą, nes joms buvo grasinta, teisėjų kolegija sprendė, kad tokie paaiškinimai iš dalies atitinka bylos medžiagą, tačiau nėra įtikinami, nes, N. S. jau esant suimtam, V. V. nužudymu apkaltino V. Š., o A. K. apkaltino N. S., kai po jo sulaikymo buvo praėję daugiau nei pusantro mėnesio. Dėl R. S. poveikio liudytojai A. K. apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad iš garso įrašo aišku, jog R. S. tiesiog prašo A. K. sakyti tiesą apie J. S. nužudymo aplinkybes, kad tai padarė ne jos brolis, o kiti asmenys. Šis pokalbis neinformatyvus ir nepatvirtina, kad nusikaltimą padarė N. S.

14Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs liudytojų Z. S., R. S., A. D., Z. S., B. G. ir T. P. parodymus, kad N. S. birželio 24 d. buvo Semeliškėse, konstatavo, kad šie gali sąžiningai klysti. Kadangi byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad nuteistasis buvo Semeliškėse, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad minėtų liudytojų parodymai dėl N. S. alibi pirmosios instancijos teismo atmesti pagrįstai.

15Apeliacinės instancijos teismas pašalino N. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis R. P. nužudė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui.

16Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Raimondas Petrauskas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį be pakeitimų.

17Kasatorius nurodo, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nesilaikymas sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, o netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, t. y. nepagrįstai pripažinta, jog neįrodyta, kad N. S. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (J. S. nužudymą). Nepagrįstai pašalinta N. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis R. P. nužudė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nesilaikyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 26 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reguliuojančias bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka“ 1 punkto nuostatų.

18Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai įvertino byloje esančius įrodymus, nesusiejo jų į vieningą loginę visumą, todėl padarė nepagrįstą, neatitinkančią bylos aplinkybių išvadą, kad nėra patikimų įrodymų, jog N. S. nužudė J. S. Liudytojų A. K., V. V., V. Š., V. P. parodymų pakeitimą teismas nepagrįstai vertino nuteistojo N. S. naudai ir nepagrįstai nesivadovavo liudytojų teisme duotais parodymais. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme liudytojas G. A. (dalyvavo tiriant J. S. nužudymo aplinkybes) dėl liudytojo V. Š. parodymų pakeitimo motyvo (duoti parodymus prieš N. S. prašė A. K.) parodė, kad V. Š. pirmasis davė teisingus parodymus ir tik po jo parodymų teisingus parodymus davė V. V. ir A. K. O apskritai pirmasis parodymus davė V. P., kuris parodė, kad N. S. jo ir V. Š. paprašė, kad jie pasakytų policijai, jog tą dieną jie buvo Aukštadvaryje. Liudytojas G. A. parodė, kad buvo atvažiavęs pas V. Š. į mokyklą, kur šis parodė, kad J. S. nužudė N. S., papasakojo, kaip šis tai padarė. Ir tik po to V. V. ir A. K. prisipažino, kad davė melagingus parodymus. Taigi minėti liudytojo G. A. teisme duoti parodymai laikytini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme ir apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo jais nesivadovauti. Taip pat atmestina teismo išvada, kad negalima vadovautis pakeistais liudytojų A. K. ir V. V. parodymais. Šios liudytojos, apklausiamos pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir teismuose, paaiškino, kodėl pakeitė anksčiau duotus parodymus, t. y. dėl to, kad joms grasino N. S. Be to, apie poveikį liudytojai A. K. patvirtina Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nuosprendis, kuriuo N. S. sesuo R. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 233 straipsnio 3 dalį dėl poveikio A. K. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją V. Š. taip pat parodė, kad N. S. grasino. Taigi visiškai tikėtina liudytojų parodymais apie tai, kad jiems buvo prigrasinta nepasakoti apie įvykdytą nužudymą, o šie, įvykio metu būdami nepilnamečiai, pagrįstai išsigando grasinimo ir, bijodami dėl savo gyvybės bei sveikatos, davė parodymus, kuriais nužudymu apkaltino kitus asmenis. Tik po to, kai N. S. buvo sulaikytas už R. P. nužudymą, nepilnamečiai liudytojai išdrįso pasakyti, kas iš tiesų nužudė J. S.

19Taip pat nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada apie tai, iš kur N. S. sužinojo apie J. S. nužudymą, nes ši išvada neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netikėjo liudytojos A. K. parodymais, kad ji neskambino N. S. birželio 25 d. ankstų rytą, nes šiuos parodymus patvirtina telefoninių pokalbių išklotinės duomenys. A. K. telefoninių pokalbių išklotinėje yra duomenys apie tai, kad birželio 25 d. naktį 01.17 val. užfiksuota SMS žinutė abonentui, kurio Nr. ( - ) (jos motinai J. K.), kita SMS žinutė užfiksuota birželio 25 d. 09.56 val., atėjusi iš abonento, kurio Nr. ( - ) (V. V.). Taigi teismo išvada apie N. S. parodymus, kada ir kaip jis sužinojo apie J. S. nužudymą, bei ta aplinkybė, kad jis nuosekliai laikėsi versijos, jog nakties metu jam skambino A. K., nepasitvirtino. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, apeliacinės instancijos teisme aiškinantis mobiliųjų telefonų priklausomybę, tiek N. S., tiek jo sesuo R. S., tiek motina Z. S. bei dukterėčia A. D. nurodė įvairias nelogiškas versijas, kas ir kokiu telefonu naudojosi. Ir nė vienas iš šių asmenų nepripažino tos aplinkybės, kad su J. S. bendravo mobiliuoju telefonu, kurio Nr. ( - ). Kasatorius prašo atkreipti dėmesį į tai, kad iš J. S. priklausiusio telefono Nr. +37064536422 pokalbių išklotinės matyti, kad 2007 m. birželio 24 d. nuo 2.05 iki 14.23 val. buvo bendraujama SMS žinutėmis su abonentu, kurio Nr. ( - ).

20Teismo išvada, kad nenustatyti nusikaltimo organizatorius bei tikrasis nužudymo motyvas, nerastas nusikaltimo įrankis, nėra pagrindas priimti išteisinamąjį nuosprendį. Ne kiekvienoje byloje dėl nužudymo nustatomas organizatorius, nes tai nėra būtinas nusikalstamos veikos požymis. Nors nusikaltimo padarymo įrankio nerasta, tačiau apie jį liudija teismo medicinos specialisto išvada Nr. Ml874/07(01), iš kurios matyti, kad sužalojimai nukentėjusiajai padaryti suduodant pailgu, cilindrinių savybių turinčiu daiktu, turėjusiu taisyklingą reljefinį paviršių (paviršiaus išgaubimus, išsidėsčiusius vijomis). Apie tokio daikto panaudojimą paliudijo A. K., V. V. bei V. Š., apibūdinę jį kaip įrankį, kuriuo N. S. sudavė J. S. per galvą. Nužudymo motyvas – tarpusavio konfliktas dėl to, kad J. S. pasijuokė iš artimo N. S. žmogaus – A. D.

21Kasatorius N. S. veiksmų kvalifikavimo bei kaltės dėl R. P. nužudymo neginčija, tik nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad N. S. R. P. nužudė būdamas blaivus. Kasatoriaus manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė šią sunkinančią aplinkybę, nes ji įrodyta liudytojų parodymais, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šią aplinkybę pašalino.

22Apibendrindamas kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus iškraipė jų prasmę, vertino juos atskirai vieną nuo kito. Be to, skundžiamame nuosprendyje nėra motyvų, paaiškinančių, kodėl atmetama N. S. kaltinančių įrodymų visuma. Kasatorius pažymi, kad liudytojo parodymai (kaip ir kiti įrodymų šaltiniai) gali būti atmetami ar priimami remiantis tik abejonių nekeliančiais argumentais, bet ne abstrakčiomis formuluotėmis ar nuorodomis į apklausiamo asmens polinkius, asmenybės bruožus ir pan., kurie patys savaime be platesnio jų aptarimo bei sąsajos su bylos aplinkybių įvertinimu negali būti laikomi duomenų pripažinimo (ar nepripažinimo) įrodymais kriterijais. Skundžiamame nuosprendyje abejojama liudytojos A. K. asmenybe, vadovaujamasi nukentėjusiojo V. S. nuomone apie jo dukters ir liudytojos santykius, kad J. S. nepažinojo N. S.

23Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.

24Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo apeliacinės instancijos teisme

25Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje analizuodamas byloje išnagrinėtus duomenis, kaltinamojo kaltę dėl J. S. nužudymo pagrindė liudytojų A. K. ir V. V. parodymais, duotais šiame teisme, kurios patvirtino, kad įvykio metu būtent N. S. naudojo smurtą ir sudavė ranka J. S. į veidą, po to daiktu, panašiu į laužtuvą, kelis kartus smogė į galvą. Be to, šios instancijos teismas kaltinamojo kaltę dėl J. S. nužudymo grindė ir liudytojo V. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad būtent N. S. nužudė J. S., suduodamas jai į galvą daiktu, panašiu į laužtuvą. Šis liudytojas teisme paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau teismas liudytojo V. Š. parodymus, duotus teisme, sulyginęs su kitais įrodymais, argumentuotai atmetė ir rėmėsi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojai A. K., V. V. ir V. Š. savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, parodė vietą prie upelio, kur A. K. išmetė J. S. rankinuką, kuris įvykio vietos apžiūros metu 2007 m. birželio 25 d. buvo rastas upelyje. Liudytojų A. K., V. V. ir V. Š. nurodytas nužudymo būdas – smūgiai armatūros strypu J. S. į galvą – atitinka objektyvius duomenis ir patvirtinti teismo medicinos specialisto išvadoje. Pirmosios instancijos teismas vertino ir nepilnamečių liudytojų A. K. ir V. V. parodymų kitimą ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė išsamius argumentus, kad šios liudytojos ikiteisminio tyrimo pradžioje nesakė tiesos, kas nužudė J. S., iš baimės, nes joms buvo grasinta (N. S. grasino A. K., kad ši nesakytų tiesos, be to, jai grasino ir kaltinamojo sesuo R. S., ir tokius A. K. parodymus patvirtina objektyvūs duomenys: SMS žinutės iš N. S., telefoninių pokalbių įrašai bei nuosprendis, kuriuo R. S. nuteista pagal BK 233 straipsnio 3 dalį dėl poveikio liudytojai A. K.). Kaltinamojo N. S. versiją, kad įvykio metu jis buvo kitoje vietoje (Semeliškėse), teismas paneigė liudytojų A. K., V. V. ir V. P. parodymais. Liudytojas V. P. parodė, kad 2007 m. birželio 24 d., apie 19.00 val., Nemenčinėje sutiko N. S. su V. Š. ir buvo su jais; apie 21.00 val. V. Š. išėjo, o jis buvo pas N. S. iki 24.00 val. Be to, N. S. prašė jų sakyti policijai, kad tą vakarą jie buvo Aukštadvaryje. Teismas, įvertinęs liudytojų Z. S., R. S., A. D., Z. S., B. G. ir T. P. parodymus, kad N. S. 2007 m. birželio 24 d. buvo Semeliškėse, juos atmetė ir nurodė tokio vertinimo motyvus.

26Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria tokiam pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimui. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką dėl įrodymų vertinimo ir šie pažeidimai yra esminiai, nes jie sukliudė šiam teismui išsamiai išnagrinėti bylos dalį dėl J. S. nužudymo ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

27BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

28Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgos išvadų 4 punkte pažymėjo: Asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. BPK 276 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokiais atvejais gali būti perskaitomi kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, vienas iš tokių atvejų – jei toks asmuo duoda teisiamajame posėdyje parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus dėl J. S. nužudymo, šios nuostatos nesilaikė ir ignoravo liudytojų A. K., V. V. ir V. P. parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, bei liudytojo V. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui. Šis teismas pažymėjo, kad liudytojų V. Š. ir V. P. apklausa ikiteismino tyrimo metu atlikta pažeidžiant BPK 280 straipsnio nuostatas, nes šių nepilnamečių liudytojų apklausoje nedalyvavo vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, todėl negalima vadovautis jų parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui apklausiant minėtus nepilnamečius kaip liudytojus, iš tiesų nedalyvavo vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas kaltinamojo kaltę dėl J. S. nužudymo grindė liudytojo V. P. parodymais, duotais teisme (kaltinamojo alibi paneigimas), kuriame dalyvavo vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė J. Č. (šio teismo protokolas), kaltinamasis, jo gynėjas ir įstatyminė atstovė, bei liudytojo V. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui 2007 m. spalio 17 d.; šioje apklausoje dalyvavo įtariamasis N. S., jo gynėjas ir įstatyminė atstovė, vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė O. K. bei prokuroras (T. 2, b. l. 89–91). Taigi apklausa atitiko BPK 184 ir 186 straipsnių nuostatas. Šios apklausos metu įtariamasis N. S. ir jo gynėjas uždavė apklausiamam liudytojui klausimus, taigi įgyvendino savo teisę, įtvirtintą BPK 44 straipsnio 7 dalyje, todėl teismas pagrįstai rėmėsi liudytojo V. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, kurie teisme buvo perskaityti. Prokuroras, turėdamas duomenų, kad liudytojams daromas poveikis, vadovaudamasis BPK 184 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagrįstai dėl liudytojo V. Š. apklausos kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją (šis liudytojas teisme pakeitė parodymus). Ikiteisminio tyrimo teisėjas 2007 m. spalio 17 d. apklausė ir nepilnametes liudytojas A. K. ir V. V., kurių apklausose dalyvavo įtariamasis N. S., jo gynėjas ir įstatyminė atstovė, vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė O. K. bei prokuroras. Šių apklausų metu duotus parodymus liudytojos A. K. ir V. V. patvirtino ir teisme.

29Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo BPK 190 straipsnio nuostatų pažeidimą, kad neva A. K. prieš akistatą su V. Š. nebuvo apklausta apie jai žinomas arba naujai paaiškėjusias J. S. nužudymo aplinkybes ir nebuvo išsiaiškinti jos parodymų pakeitimo motyvai. Liudytoja A. K. prieš akistatą su liudytoju V. Š. buvo ne kartą apklausta apie J. S. nužudymo aplinkybes, tačiau jų parodymai iš esmės prieštaravo vieni kitiems, todėl siekiant pašalinti prieštaravimus jie ir buvo suvesti akistaton, kurios metu išgirdusi V. Š. parodymus, kad J. S. nužudė N. S., suduodamas strypu jai į galvą, juos patvirtino ir papildė, kad J. S. nutempti į krūmus N. S. padėjo V. Š., kuris šią aplinkybe pripažino, paaiškindamas, jog tai padarė bijodamas N. S. Nepilnamečių liudytojų akistatoje dalyvavo pedagogė, todėl šis procesinis veiksmas atitinka BPK 280 straipsnio nuostatas.

30Apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad liudytojai A. K., V. V. ir V. Š. po apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei T. N.), parodė vietą prie upelio (iš nuotraukų akivaizdu, kad kiekvienas liudytojas nurodė tą pačią vietą), kur A. K. išmetė J. S. rankinuką, kuris įvykio vietos apžiūros metu 2007 m. birželio 25 d. buvo rastas upelyje ir nužudytosios pamotė R. S. šį atpažino. Taigi akivaizdu, kad, nebuvę įvykio vietoje ir nematę šių aplinkybių, šie liudytojai jų negalėjo atspėti, o jų parodymų teisingumą patvirtina objektyvūs duomenys – upelyje rastas J. S. rankinukas.

31Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad liudytojos A. K. ir V. V. parodymo atpažinti metu parodė vieną iš atpažinti pateiktų nužudymo įrankių – strypą, panašų į tą, kuriuo N. S. sudavė J. S. į galvą, o V. Š. strypo neatpažino. Nužudymo metu liudytoja A. K. buvo 14 metų, V. V. dar neturėjo 14 metų, o V. Š. buvo 16 metų, smūgiai strypu buvo suduoti staiga, liudytojai buvo išsigandę, todėl išplaukia logiška išvada, kad dėl to, jog strypą jie matė labai trumpai, todėl šio ir neatpažino. Tačiau liudytojai nurodė strypo požymius – nelygus paviršius, panašus į armatūros – ir tokį nužudymo būdą – smūgių metaliniu strypu (kurio paviršius nelygus, su vijomis) sudavimą į galvą – patvirtino objektyvūs duomenys (teismo medicinos specialisto išvados), tą, beje, pripažino ir apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad liudytojos A. K. ir V. V. nesakė tiesos apie asmenį, kuris nužudė J. S., visiškai nepagrįsta, nes padaryta neišanalizavus įrodymų visumos. Iš tiesų, ikiteisminio tyrimo teisėjui 2007 m. liepos 3 d. apklausiant nepilnametę liudytoją A. K., J. S. nužudymu ji buvo apkaltinusi J. pažįstamus vaikinus P., kuris neva sudavė akmeniu J. per galvą, ir V., kuris padėjo parkritusią J. nutempti į krūmus. Tačiau toks liudytojos A. K. papasakotas nužudymo būdas neatitiko teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyto nužudymo būdo. Liudytoja A. K. žinojo, kad įvykio metu J. S. turėjo susitikti su šiais vaikinais, beje, ji juos pažinojo, be to, telefonu neatsiliepiant J. S., vaikinai SMS žinučių pagalba bendravo su A. K., todėl tokie liudytojos A. K. pirminiai parodymai buvo pagrindas pareikšti įtarimus P. J. ir V. Ž. Ši liudytojos A. K. versija ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriama, įtarimai pareikšti P. J. ir V. Ž., tačiau prokuroro 2008 m. sausio 22 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas jiems nutrauktas, nesant jų veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ikiteisminio tyrimo tikslas yra tirti ir tikrinti įvairias versijas. Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu niekada netvirtino, kad N. S. sudavė J. S. į galvą akmeniu.

32Liudytojos A. K. ir V. V. parodymų nenuoseklumą paaiškino tuo, kad joms susidorojimu grasino N. S., be to, A. K. poveikį darė dar ir kaltinamojo sesuo R. S. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad liudytojų A. K. ir V. V. paaiškinimai dėl grasinimų iš dalies atitinka bylos medžiagą, tačiau nėra įtikinami, yra prieštaringa. Šios instancijos teismas nurodė, kad N. S. dėl R. P. nužudymo buvo sulaikytas 2007 m. rugpjūčio 9 d. ir tą pačią dieną suimtas, todėl jokios grėsmės nekėlė ir negalėjo kelti. 2007 m. rugsėjo 20 d. liudytoja A. K. buvo suvesta akistaton su liudytoju V. Š., kurios metu išgirdusi V. Š. parodymus, kad J. S. nužudė N. S., suduodamas strypu jai į galvą, juos patvirtino ir papildė, kad J. S. nutempti į krūmus N. S. padėjo V. Š., kuris šią aplinkybe pripažino, paaiškindamas, jog tai padarė bijodamas N. S. Taigi, suėmus N. S., liudytoja A. K. ėmė duoti teisingus parodymus, tačiau apie tai sužinojusi kaltinamojo sesuo R. S., 2007 m. spalio 6 d. ėmė grasinti ir daryti poveikį šiai liudytojai, kad ji laikytųsi pirminės versijos, kai J. S. nužudymu ji buvo apkaltinusi J. pažįstamus vaikinus, kurie įvykio metu turėjo susitikti su J. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad liudytojos A. K. ir V. V. ikiteisminio tyrimo pradžioje nesakė tiesos iš baimės, yra pagrįsta ir teisinga, nes joms buvo grasinama (būtina įvertinti tą faktą, kad šioms liudytojoms įvykio metu buvo tik 14 metų, be to, A. K. po J. S. nužudymo N. S. nurodymu apieškojo rankinuką, išmetė jį į upelį ir pasak N. S. buvo jo bendrininkė) ir tokius A. K. parodymus patvirtina objektyvūs duomenys: SMS žinutės iš N. S. telefono nužudymo vakarą ir naktį, telefoninių pokalbių įrašai bei nuosprendis, kuriuo R. S. nuteista pagal BK 233 straipsnio 3 dalį dėl poveikio liudytojai A. K., ir liudytojos J. K. (A. K. mamos) parodymai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, surašius kaltinamąjį aktą ir bylą perdavus į teismą, buvo gautas liudytojo V. Š. pareiškimas, kad jis atsisako parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Taigi ir toliau buvo daromas poveikis liudytojams. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad liudytojas V. Š. parodymų pakeitimą motyvavo tuo, kad A. K. siūlė draugauti, jei patvirtins, kad J. S. nužudė N. S., ir tokį V. Š. paaiškinimą šis teismas pripažino logišku. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad liudytoja A. K., suvesta akistaton su liudytoju V. Š., kurios metu išgirdusi V. Š. parodymus, kad J. S. nužudė N. S. suduodamas strypu jai į galvą, juos patvirtino ir papildė, kad J. S. nutempti į krūmus N. S. padėjo V. Š., kuris šią aplinkybe pripažino, paaiškindamas, jog tai padarė bijodamas N. S. Taigi liudytoja A. K. nurodė ir tam tikrus V. Š. veiksmus, kuriuos šis pripažino, todėl V. Š. parodymų pakeitimo versija visiškai nelogiška, be to, ji paneigta liudytojos A. K. parodymais.

33Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs liudytojų Z. S., R. S., A. D., Z. S., B. G. ir T. P. parodymus apie tai, kad N. S. 2007 m. birželio 24 d. buvo Semeliškėse, konstatavo, kad šie galėjo sąžiningai klysti, be to, byloje apie tai nėra objektyvių įrodymų, todėl patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadą, kad liudytojų parodymai dėl N. S. alibi atmesti pagrįstai.

34Liudytojų A. K., V. V. ir V. Š. parodymų, kad nužudžius J. S. iš jos telefono buvo išimta SIM kortelė, o pats telefonas išmestas, patikimumą patvirtina liudytojų P. J. ir V. Ž. parodymai teisme, kad įvykio metu jie važiavo į Nemenčinę susitikti su J. S., po 17.00 val. skambino jai, tačiau telefonas buvo išjungtas, tuomet skambino bei siuntė SMS žinutes A. K., kuri pranešė nieko nežinanti.

35BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus – liudytojų A. K., V. V., V. Š. ir V. P. parodymus, perskaitė ikiteisminio tyrimo pareigūnui 2007 m. rugsėjo 27 d. duotus įtariamojo N. S. parodymus (apklausoje dalyvavo gynėjas), nes šioje apklausoje N. S. prisipažino įvykio metu buvęs įvykio vietoje kartu su V. Š. bei merginomis V., A. ir J., tik J. nužudymu apkaltino V. Š. bei nurodė, kad šis tai padarė laužtuvu suduodamas kelis smūgius į galvą. Taigi šie duomenys patvirtino liudytojų A. K., V. V., V. P. parodymų, duotų teisme, o V. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, patikimumą ir teisingumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais grindė N. S. kaltę dėl J. S. nužudymo. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas liudytojų A. K., V. V., V. Š. ir V. P. parodymų patikimumą, į minėtus įtariamojo N. S. parodymus nekreipė dėmesio, taip pat nekreipė dėmesio į liudytojo V. P. parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje J. S. nužudymo motyvas nurodytas – tarpusavio konfliktas (ji pasijuokė iš artimo N. S. asmens – A. D.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis motyvas neįrodytas, be to, N. S. anksčiau nepažinojo J. S., tik kelis kartus matė, todėl neturėjo motyvo ją nužudyti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal liudytojos A. K. parodymus konfliktas prasidėjo N. S. aiškinantis su J. S. dėl pasijuokimo iš A. D., tačiau liudytojos A. K. ir V. V. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė ir tai, kad N. S. aiškinosi su J. dėl jos skleidžiamų gandų apie narkotikus. Bylos duomenys patvirtina, kad N. S. yra ūmaus būdo, šiurkštus, nepakankamai kontroliuoja emocijas ir pyktį. Apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad N. S. anksčiau nepažinojo J. S., deklaratyvus ir prieštarauja bylos medžiagai, nes abu mokėsi toje pačioje gimnazijoje; N. S. norėjo draugauti su J., tačiau buvo jos atstumtas (liudytojos V. V. parodymai). Taigi pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė J. S. nužudymo motyvą – tarpusavio konfliktą. Apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad nenustatytas šio nusikaltimo organizatorius yra deklaratyvus, nes apie tai byloje nėra jokių duomenų, be to, nenustačius nusikaltimo organizatoriaus ir neradus nusikaltimo padarymo įrankio nėra jokio teisinio pagrindo išteisinti nužudymo vykdytoją.

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika liudija, kad nustatytos duomenų gavimo (rinkimo) tvarkos pažeidimai patys savaime dar nereiškia, kad tokie duomenys jau negali būti įrodymais. Nustačius, kad renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti: 1) ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir 2) ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai nustatoma, kad duomenų rinkimo (gavimo) tvarkos pažeidimai neturėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir juos renkant nebuvo atimtos ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, duomenys pripažįstami įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad renkant kai kuriuos duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, neįvertino jų kaip esminių baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimo, be to, kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas šiais duomenimis negrindė N. S. kaltės.

37BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagristą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino remdamasis ne išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamasis įstatymu, o atskirai, nelygindamas vienų su kitais, be to, nepagrįstai nepripažino kai kurių duomenų įrodymais, neįvertino pirmosios instancijos teismo pripažintų įrodymų jų tarpusavio liečiamumo (susietumo) aspektu. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 331 straipsnio 2 dalies nuostatas bei BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, ir šie pažeidimai yra esminiai, nes jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylos dalį dėl J. S. nužudymo ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria N. S. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį dėl J. S. nužudymo išteisintas neįrodžius jo kaltės ir panaikinti priteisti civiliniai ieškiniai, naikintina, dėl šios dalies paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Beje, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies, kuria N. S. paskirta subendrinta bausmė, nenaikino.

38Dėl kitų skundo argumentų

39Kasatoriaus argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė N. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nes ji įrodyta liudytojų parodymais, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šią aplinkybę pašalino, paliekamas nenagrinėtas, nes ginčijamas minėtos aplinkybės nustatymo pagrįstumas, o tai susiję su įrodymų vertinimu ir yra pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, tikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasatorius N. S. veiksmų kvalifikavimo bei kaltės dėl R. P. nužudymo neginčija, todėl šios žemesnės instancijos teismų nuosprendžių dalys kasacine tvarka netikrinamos.

40Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4, 6 punktais,

Nutarė

41Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 28 d. nuosprendį pakeisti, panaikinant šio nuosprendžio dalis:

421) kuria N. S. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį dėl J. S. nužudymo išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką;

432) kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria iš N. S. priteista V. S. 20 554 Lt turtinei ir 200 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

44Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 31 d. nuosprendžio dalį, kuria N. S. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už J. S. nužudymą laisvės atėmimu septyneriems metams bei paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas devyneriems metams ir iš jo priteisti civiliniai ieškiniai V. S., palikti galioti be pakeitimų.

45Kitą apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš N. S. priteista V. S. 20 554 Lt... 3. Nuosprendis dėl N. S. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (2007 m.... 4. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 5. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 31 d. nuosprendžiu N. S. nuteistas... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies... 7. Iš N. S. V. S. priteista 20 554 Lt turtinei ir 200 000 Lt neturtinei žalai... 8. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Masioko pranešimą, prokuroro,... 9. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu N. S. pagal BK 129 straipsnio 1... 10. 2007 m. birželio 24 d., apie 17.00 val., prie upelio, esančio Vilniaus... 11. 2007 m. rugpjūčio 8 d., apie 23.00 val., R. P. namo kieme, esančiame ( - ),... 12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo, jo... 13. Dėl liudytojų A. K. ir V. V. parodymų apie tai, kad jos iš pradžių bijojo... 14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs liudytojų Z. S., R. S., A. D.,... 15. Apeliacinės instancijos teismas pašalino N. S. atsakomybę sunkinančią... 16. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio... 17. Kasatorius nurodo, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nesilaikymas... 18. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai įvertino... 19. Taip pat nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada apie tai, iš kur... 20. Teismo išvada, kad nenustatyti nusikaltimo organizatorius bei tikrasis... 21. Kasatorius N. S. veiksmų kvalifikavimo bei kaltės dėl R. P. nužudymo... 22. Apibendrindamas kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas,... 23. Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 24. Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo apeliacinės instancijos... 25. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje analizuodamas byloje išnagrinėtus... 26. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria tokiam pirmosios... 27. BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir... 28. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK... 29. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo BPK 190 straipsnio... 30. Apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad liudytojai A.... 31. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad liudytojos A. K. ir V. V.... 32. Liudytojos A. K. ir V. V. parodymų nenuoseklumą paaiškino tuo, kad joms... 33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs liudytojų Z. S., R. S., A. D.,... 34. Liudytojų A. K., V. V. ir V. Š. parodymų, kad nužudžius J. S. iš jos... 35. BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad byloje esantiems įrodymams... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika liudija, kad nustatytos duomenų... 37. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal... 38. Dėl kitų skundo argumentų... 39. Kasatoriaus argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė... 40. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 41. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 42. 1) kuria N. S. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį dėl J. S. nužudymo... 43. 2) kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria iš... 44. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 31 d. nuosprendžio dalį, kuria N. S.... 45. Kitą apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....