Byla 2A-62-153/2011

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

2kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės, Nijolios Indreikienės,

3sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei, Vaidai Stankevičiūtei

4dalyvaujant ieškovams I. A., E. B., D. B., S. B., K. G., G. L., K. K., D. S., G. V., jų atstovui advokatui S. B., atsakovo V. Ž. atstovei advokatei S. Ž., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovui R. Š.,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų I. A., E. B., D. B., G. B., S. B., E. D., K. G., G. L., S. P., R. P., G. V. ir S. V. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-49-214/2009 pagal ieškovų I. A., E. B., D. B., G. B., S. B., E. D., K. G., K. K., G. K., N. K., H. K., G. L., S. P., R. P., D. S., G. V., S. V. patikslintą ieškinį atsakovui V. Ž., tretiesiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai ir AB VST dėl kelio servituto nustatymo,

Nustatė

6Ieškovai patikslintu ieškiniu (t. 2, b. l. 32-44) prašė nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę ieškovams važiuoti transporto priemonėmis 296 kv. m keliu, esančiu atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Nr. 79-1 (unikalus Nr. ( - )), bei jį remontuoti ar kitaip tinkamai išlaikyti tam, kad būtų galima normaliai naudotis servituto suteikiamomis teisėmis, taip pat įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovams juo naudotis ir ne vėliau kaip per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo patraukti kelio ribose esančią tvorą, o to nepadarius per nustatytą terminą – leisti ieškovams patraukti tvorą atsakovo lėšomis; taip pat priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas: 118 Lt dydžio žyminį mokestį ir 4 000 Lt išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo pagalbą.

7Ieškinyje nurodė, kad Kauno apskrities viršininko 1997 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 05-2873 žemės sklypui Nr. 79, esančiam ( - ) , kuris tuo metu nuosavybės teise priklausė E. A., buvo nustatytas 5 metrų pločio bendro naudojimo kelio servitutas: teisė naudotis 0,0273 ha keliu kitiems naudotojams. Servituto nustatymo tikslas – užtikrinti gretimų sklypų savininkams privažiavimą prie jiems priklausančių žemės sklypų. Gretimų žemės sklypų savininkai šiuo metu yra ieškovai. 2001 m. žemės sklypą Nr. 79 įsigijo atsakovas, kuris sklypą padalijo į du sklypus: Nr. 79-1 (unikalus Nr. ( - ) ) ir Nr. 79-2 (unikalus Nr. ( - ) ). 2001 m. gegužės 31 d. priimtu Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-4361, kuriuo atsakovo sklypas padalytas į sklypus Nr. 79-1 ir 79-2, buvo nustatytas servitutas tik vieno gretimo sklypo Nr. 123 savininkui ir be jokio pagrindo panaikintas iki tol galiojęs servitutas visiems kitiems gretimų sklypų savininkams. Atsakydamas į ieškovų prašymą, Kauno rajono žemėtvarkos skyrius patvirtino, kad detaliuoju planu dalijant atsakovui priklausantį žemės sklypą Nr. 79, buvo padaryta klaida, kadangi vietoj anksčiau nustatyto kelio servituto kitiems sklypų savininkams buvo įrašytas servitutas tik sklypo Nr. 123 savininkui (t. 1, b. l. 83). Ieškovai nurodė, kad gražiuoju susitarti su atsakovu dėl kelio servituto nepavyko, atsakovas nuolat trukdo ieškovams privažiuoti prie savo žemės sklypų, jokios kitos galimybės pateikti į jiems priklausančius žemės sklypus ieškovai neturi.

8Atsakovas V. Ž. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad servitutas yra nustatytas administraciniu aktu. Ieškovai, įgydami sklypus, patys buvo neatidūs ir nerūpestingi nenumatę, kaip pateks į jiems priklausančius sklypus. Dalis ieškovų į savo sklypus gali patekti kitais keliais. Tvora yra užtverta atsakovo sklypo ribose. Nustačius servitutą, būtų pažeistos atsakovo teisės dėl didelio automobilio kiekio, triukšmo ir užterštumo.

9Tretysis asmuo Kauno apskrities viršininko administracija paliko servituto nustatymo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

10Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovų atsakovo naudai priteisė po 117,65 Lt už advokato pagalbą, po 23,53 Lt už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą ir valstybei po 17,27 Lt pašto išlaidų.

11Teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis 5504 kv. m žemės ūkio paskirties žemės sklypas buvo padalytas pakeičiant jį į 1000 kv. m kitos paskirties (komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija) žemės sklypą bei į 4504 kv. m kitos paskirties (sodybinio užstatymo) žemės sklypą (iš jo – 296 kv. m servituto teise kelias važiuoti į gretimą sklypą ir 300 kv. m servituto kelias važiuoti į gretimą komercinės paskirties sklypą) (t. 3, b. l. 118). Atsakovo žemės sklypo Nr. 79, esančio ( - ), padalijimo projekto specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose numatyta leisti sklypo Nr. 123 savininkui naudotis 296 kv. m keliu (t. 1, b. l. 81). Sklypą Nr. 123 padalijus į kelis sklypus, teismas sprendė, jog jų savininkams ieškovams G. K., N. K., H. K., K. K. ir D. S. prašomas nustatyti servitutas jau yra nustatytas. Teismas taip pat nustatė, kad pravažiavimo kelias (ginčo objektas) yra tarp dviejų tvorų. Nors pagal CK 4.119 str. reikalavimus kelio servituto plotis turėtų būti 4 m, tačiau teismas nustatė, kad kelio plotis nei viename taške nesiekia 4 ar daugiau metrų, o realus kelio plotas nesudaro prašomo nustatyti 296 kv. m servituto. Teismas nurodė, kad nustatant 296 kv. m ploto servitutą, jis turėtų užimti ir atsakovo žemės sklypo, esančio už servitutinio kelio šiaurinės ribos tvoros, dalį, tačiau tokio reikalavimo ieškovai nereiškė, taip pat nepateikė prašomo nustatyti servituto ribų nustatymo projekto, t. y. šį reikalavimą įrodymais pagrindė nevisiškai. Be to, teismas nurodė, jog duomenų apie tai, kad atsakovo pietinėje servitutinio kelio dalyje esanti vielos tvora, kuri nežymiai pamato pločiu susiaurina pravažiavimą servitutiniu keliu, būtų pastatyta pažeidžiant tokio pobūdžio statinių statybą reglamentuojančius teisės aktus ar būtų savavališkas statinys, byloje nėra. Teismas atkreipė dėmesį, jog ginčo tvora pietinėje dalyje ribojasi su ieškovų K. G. ir G. L. žemės sklypais bei nežymia dalimi valstybinės žemės, todėl sprendė, kad ieškinio reikalavimas netrukdyti ieškovams naudotis kelio servituto teisėmis ir patraukti kelio ribose esančią tvorą negali būti tenkinamas ir dėl to, kad tvoros patraukimas reikštų besiribojančių sklypų dalies užėmimą, o skirti savo žemės kelio suformavimui besiribojančių žemės sklypų savininkai G. L. ir K. G. nesutinka (t. 3, protokolo lapas 4, b. l. 139). Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismas konstatavo, kad padalijus atsakovo ir ieškovų žemės sklypus bei juos suprojektavus, tarp atsakovo ir ieškovų K. G. ir G. L. žemės sklypų, tarp kurių yra nežymi dalis valstybinės žemės, neliko reikiamo pločio servitutinio kelio, ir ši situacija iš dalies neatitinka CK 4.115 str. reikalavimų. Kartu teismas pažymėjo, jog kai kurie ieškovai, padalindami savo turėtus žemės ūkio paskirties žemės sklypus į namų valdų sklypus, nenumatė privažiavimų prie jų savo žemės sąskaita, todėl šiuo atveju kyla ieškovų ir atsakovo nuosavybės teisių ir teisės į servituto nustatymą interesų pusiausvyros klausimas.

12Apeliaciniu skundu ieškovai I. A., E. B., D. B., G. B., S. B., E. D., K. G., G. L., S. P., R. P., G. V., S. V. prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą bei priteisti iš atsakovo apeliantų turėtas papildomas bylinėjimosi išlaidas: 132 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei 3 000 Lt išlaidas už advokato pagalbą. Apeliantų nuomone, teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl šių motyvų:

131) teismo sprendimas priimtas iš esmės pažeidžiant materialinės teisės normas, nesiaiškinus svarbių bylai aplinkybių: kad ginčo kelias nuo senų laikų buvo bendrai naudojamas, ieškovai juo važiuodavo į savo žemės sklypus; kad 1997 m. atsakovui įsigijus žemės sklypą, jame buvo nustatytas kelio servitutas visiems naudotojams; kad situacija, kuomet atsakovui padalijus savo žemės sklypą į du sklypus, kelio servitutas buvo nustatytas tik vieno gretimo sklypo Nr. 123 savininkui, o kiti gretimų sklypų savininkai liko be privažiavimo, atsirado dėl klaidos, kurią pripažino Kauno apskrities viršininko administracija; kad servitutinio kelio buvimo faktą atsiliepime į ieškinį pripažino pats atsakovas, jį patvirtina atsakovo pateikti jo žemės sklypo detaliojo planavimo dokumentai ir vietos apžiūros protokolas; kad nėra jokio kito kelio, kuriuo ieškovai galėtų privažiuoti prie jiems priklausančių žemės sklypų ir normaliomis sąnaudomis naudotis savo nuosavybe pagal paskirtį; kad ieškovai prašo jiems nustatyti kelio servitutą lygiai toje pačioje vietoje, kurioje atsakovui jau yra nustatytas 296 kv. m kelio servitutas jo nuosavybės dokumentuose bei žemės sklypo plane, todėl, nustatant prašomą servitutą, atsakovo teisių ribojimas būtų pats mažiausias, atitiktų proporcingumo ir abiejų šalių interesų pusiausvyros principus;

142) nors teismas pripažino, kad nėra suprojektuoti keliai iki ieškovų žemės sklypų, be to, jie baigiasi ties kitų namų valdų žemės sklypais, tačiau šiomis aplinkybėmis nepagrįstai nesivadovavo ir nesiaiškino, ar ieškovai, nenustačius kelio servituto per atsakovo žemės sklypą, galės privažiuoti prie nuosavybės teise turimų žemės sklypų ir naudotis jais pagal paskirtį. Tokiu būdu teismas ne tik iš esmės pažeidė CK 4.126 str. 1 d., bet ir visiškai neatsižvelgė į susiformavusią teismų praktiką (Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-130-622/2008), į tai, kad kelio servitutas atsakovo žemės sklype yra nustatytas vieno gretimo sklypo savininkui, todėl nenustačius servituto kitiems gretimų sklypų savininkams, jų padėtis visiškai nepagrįstai skiriasi nuo padėties to vieno gretimo sklypo savininko, kuris gali nevaržomai patekti prie savo žemės sklypo, naudodamasis administraciniu aktu nustatytu servitutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007);

153) teismo išvada, kad ieškovų prašomas nustatyti 296 kv. m ploto kelio servitutas negali būti nustatytas, kadangi tokio ploto kelio faktiškai nėra, prieštarauja sprendime nustatytoms aplinkybėms bei byloje esantiems įrodymams (žr. Kauno rajono valdybos 2000-12-05 sprendimo Nr. 216 išrašą, t. 3, b. l. 118, Kauno apskrities viršininko 2001-05-31 įsakymo Nr. 02-05-4361 priedą, t. 3, b. l. 124, 2001-05-31 V. Ž. priklausančio žemės sklypo planą, 2001-10-16 pažymėjimą apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį, t. 1, b. l. 124). 296 kv. m kelio buvimo faktą patvirtina oficialieji rašytiniai dokumentai, kurie turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.), kad jo žemės sklype yra 296 kv. m servitutinis kelias, pripažįsta ir pats atsakovas savo atsiliepime į ieškinį, 296 kv. m servitutinis kelias nurodytas (t. y. įregistruotas) ir Nekilnojamojo turto registro pažymėjime, todėl ieškiniu ieškovai ir prašė suteikti jiems teisę naudotis atsakovo sklype esamu 296 kv. m keliu. Kadangi ieškovai prašė nustatyti lygiai tokį patį kelio servitutą, koks yra nustatytas atsakovo nuosavybės dokumentuose bei žemės sklypo plane kitiems asmenims, nebuvo teikiamas servituto ribų nustatymo projektas, kuris būtų būtinas tuo atveju, jeigu servituto ribos nebūtų nustatytos. Vadinasi, ieškovai savo reikalavimą pagrindė tinkamais įrodymais;

164) teismui nustačius, kad servitutinio kelio ribose pastatyta vielos tvora susiaurina servitutinio kelio ribas, atsakovas turėtų būti įpareigotas pašalinti kliūtis, trukdančias daiktinės teisės turėtojams naudotis turima visos apimties daiktine teise. Teismas nepagrįstai nurodė, kad tenkinant ieškovų reikalavimą patraukti tvorą, būtų užimta dalis ieškovams K. G. ir G. L. nuosavybės teise priklausančių sklypų, besiribojančių su atsakovo sklypu. Ieškovai perkelti tvoros į kitą vietą, kaip interpretuoja teismas, neprašo, ieškovai tik siekia, kad tvora būtų patraukta nuo servitutinio kelio, kurio ribose tvora pastatyta ir susiaurina pravažiavimą keliu, tam, kad būtų galima netrukdomai naudotis servituto teisėmis. Teismo išvada, kad padalijus ieškovų ir atsakovo žemės sklypus, tarp atsakovo žemės sklypo ir ieškovų K. G. bei G. L. žemės sklypų neliko reikiamo pločio servitutinio kelio, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Atsakovui padalijus sklypą į du 0,1000 ha ir 0,4504 ha sklypus, sklypo bendras plotas nepakito (0,1000 ha + 0,4504 ha = 0,5504 ha), o palyginus 1997 m. ir 2001 m. sklypo planus matyti, kad servitutinis kelias išliko toje pačioje vietoje ir tokio paties dydžio, koks buvo anksčiau (koordinatės nepakito). Po atsakovo žemės sklypo padalijimo pasikeitė tik tai, jog vietoj anksčiau buvusio bendro naudojimo kelio servituto buvo nustatytas servitutas tik sklypo Nr. 123 savininkui, taip pažeidžiant CK 4.116 str. reikalavimus. Teismas visiškai nepagrįstai traktuoja ginčo kelią, kuris yra atsakovo žemės sklypo dalis, kaip atskirą objektą, esantį tarp atsakovo žemės sklypo ir kitų besiribojančių žemės sklypų;

175) teismo argumentas, kad ieškovai, padalindami savo žemės sklypus, nenumatė privažiavimų prie jų savo žemės sąskaita, yra visiškai nepagrįstas. Ieškovams įsirengti privažiavimą iš Vytauto gatvės iki savo žemės sklypų savo žemės sąskaita neįmanoma, kadangi tarp Vytauto gatvės ir ieškovų žemės sklypų yra įsiterpęs atsakovo žemės sklypas, be to, atsakovo žemės sklype esantis servitutinis kelias iki sklypo padalijimo 2001 m. buvo numatytas bendram naudojimui, todėl ieškovai bei ankstesni žemės sklypų savininkai nuo senų laikų naudojosi minėtu keliu ir pagrįstai tikėjosi, kad servitutas nebus panaikintas nesant tam priežasčių. Net ir atsakovui padalijus savo žemės sklypą, ieškovai ir toliau naudojosi ginčo keliu tol, kol atsakovas 2008 m. pastatė tvorą kelio ribose ir ėmė piktybiškai trukdyti pravažiuoti. Teismas iš byloje esančių įrodymų turėjo padaryti išvadą, kad privažiavimo nustatymas per atsakovui priklausantį žemės sklypą yra vienintelis būdas užtikrinti ieškovams teisę tinkamai naudotis jiems priklausančiais žemės sklypais, kadangi jokio kito alternatyvaus privažiavimo įsirengti nėra įmanoma, be to, šiuo pravažiavimu ieškovai naudojosi jau ilgą laiką (faktinis servitutas). Nepaisant to, teismas nepasisakė dėl alternatyvaus privažiavimo nebuvimo fakto reikšmės sprendžiant šią bylą. Atsižvelgiant į tai, kad 296 kv. m kelio servitutas yra nustatytas vieno gretimo sklypo Nr. 123 savininkui, o ieškovai prašo nustatyti servitutą, leidžiantį naudotis tuo pačiu 296 kv. m keliu, atsakovo teisių ribojimas atitiktų proporcingumo bei tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų pusiausvyros principus.

18Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. Ž. prašė palikti galioti teismo sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą dėl šių motyvų:

191) servitutas administraciniu aktu nustatytas sklypų Nr. 529 savininkui G. K., Nr. 530 savininkams N. K. ir H. K., Nr. 545 savininkui UAB „Lanlita“, Nr. 546 savininkui K. K. ir Nr. 547 savininkui D. S., todėl šių asmenų teisės nėra pažeistos, jie turi teisę naudotis ir naudojasi atsakovui priklausančia sklypo dalimi – keliu, dėl ko ieškinys jų atžvilgiu atmestas pagrįstai. Kiti ieškovai turi kitas galimybes pateikti į jiems priklausančius žemės sklypus, pav., G. L. gali patekti į jam priklausantį sklypą Nr. 289, kuris padalytas į tris sklypus, per savo motinai K. L. priklausantį sklypą Nr. 290 bei broliui priklausančius sklypus;

202) G. L. parengtu detaliuoju planu nėra išspręstas įvažiavimo klausimas, nėra pažymėti būtini nustatyti servitutai, išskyrus parodytas rodykles kaip privažiavimą iš valstybinės žemės. Kadangi detalaus plano rengėju buvo pats G. L., žinodamas, kad jokio kelio valstybinėje žemėje nėra, o šalia esančio žemės sklypo savininkas yra atsakovas, jis privalėjo informuoti plano rengėją apie tai ir tinkamai spręsti įvažiavimo į tris padalintus žemės sklypus klausimą, t. y. projektuoti kelią savo sklypo sąskaita. Tačiau to lengvabūdiškai tikėjosi išvengti, tikėdamasis įvažiavimą įsirengti kito žemės savininko – atsakovo sąskaita;

213) ieškovai nesielgė kaip rūpestingi savininkai, kurie pirkdami sklypus įvertina visas galimybes pasiekti savo nuosavybę. Kelių klausimas turėjo būti sprendžiamas rengiant ieškovėms E. B. ir D. B. priklausančio sklypo padalijimo į 25 sklypus detaliuosius planus, tačiau patekimo į sklypus klausimas detaliaisiais planais išspręstas nebuvo, ieškovams įgyjant sklypus jokio kelio taip pat nebuvo (ieškovai sklypus įgijo po nuosavybės teisių atsakovui atsiradimo ir turėjo žinoti, kokios yra jų įsigytų sklypų gretimybės ir sklypų naudojimo sąlygos);

224) byloje pateiktas 2009-05-05 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 35 (t. 3, b. l. 85) patvirtina, kad į naujai statomą kvartalą galima patekti ir patenkama keliomis iš Artojų gatvės einančiomis gatvėmis: Teleičių gatve, Dvaro gatve, už Vėjo gatve esančiu pravažiavimu, plane pažymėtomis rausva spalva. Antstolis konstatavo, kad prie žemės sklypo Nr. 889 stovėjo sunkvežimis su priekaba, o tai patvirtina, jog ieškovai gali patekti į jiems priklausančius sklypus kitu keliu. Atsakovas nurodo, jog tarp dalies sklypų yra nutiestas kelias, o net ir nustačius ieškovų prašomą servitutą, patekimo klausimas į kai kuriuos sklypus išspręstas nebus, kadangi už atsakovui priklausančio žemės sklypo yra kitų žemės savininkų žemė, kur nėra nustatyti jokie servitutai;

235) ieškinio atmetimą sąlygoja ir tas faktas, kad ieškovai nesutinka vienas kitam duoti pravažiavimo per jiems priklausančius sklypus, tačiau siekia naudotis atsakovo nuosavybe. Atsakovas sutiktų duoti 3,5 metro įvažiavimo servitutą į K. G. priklausantį sklypą, o iš jo ir G. L. priklausančių sklypų būtų galima patekti ir į kitiems ieškovams priklausantį sklypą. Tačiau nei K. G., nei G. L. su šiuo pasiūlymu nesutiko. Priešingai nei teigia apeliantai, teismo sprendimas visiškai atitinka suformuotą teisminę praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-29 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-2/2009, 2009-04-03 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-157/2009, 2005-10-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-496/2005), kuriose yra išdėstyti išaiškinimai dėl CK 4.126 str. taikymo;

246) ieškinio patenkinimas pažeistų atsakovo teises, kadangi leidimas važiuoti per atsakovo žemę tokiam dideliam skaičiui savininkų, sudarytų nuolatinį transporto priemonių judėjimą ir triukšmą, o tai pablogintų atsakovo gyvenimo sąlygas. Skundo argumentas, kad atsakovui priklausiančiame žemės sklype yra 296 kv. m kelias, yra visiškai nepagrįstas. Tai, kad administraciniame akte-įsakyme yra nustatytas 296 kv. m kelio servitutas, jokiu būdu nereiškia, kad realiai yra 296 kv. m žemės ploto kelias. Tai, kad tokio kelio ploto kelio nėra, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, 2008-09-15 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (t. 2, b. l. 26), vietos apžiūros protokolas (t. 3, b. l. 100-102). Be to, net ir padauginus planuose pažymėtą kelio ilgį – 68,28 m iš 4 m pločio, gaunamas 273,12 kv. m, o ne 296 kv. m plotas;

257) ieškovai prašo nustatyti servitutą, tačiau nepateikė jokio žemės sklypo plano su pažymėtomis servituto koordinatėmis, iš kurio būtų galima nustatyti, kurioje vietoje yra prašoma nustatyti servitutą. Tokiu būdu ieškovai pažeidžia 2004-10-14 LR Vyriausybės nutarimo Nr.289 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ nuostatas, o ieškovams nepateikus žemės sklypo plano, kuriame būtų pažymėtas tikslus esamas servitutas, ieškinio reikalavimas negalėtų būti įgyvendintas, o teismo sprendimas – įvykdytas;

268) reikalavimas dėl atsakovo tvoros, kuria jis yra apsitvėręs jam priklausantį žemės sklypą, perkėlimo yra nepagrįstas. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų savavališkai aptvėręs jam priklausantį žemės sklypą, vielinės tvoros statybai nėra reikalingas nei leidimas, nei projektas, o privataus sklypo aptvėrimas yra galimas ir netgi privalomas pagal STR.2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 181 str. Servitutinis pravažiavimas nėra užvertas, tvora pastatyta ant sklypo ribos, servitutinis kelias pažymėtas tik atsakovo sklypo ribose, todėl nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą patraukti tvorą. Tvoros patraukimas reikštų jos iškėlimą į kitiems savininkams priklausančią žemę. Ginčo teritorijoje eina elektros kabelis, todėl būtina įvertinti ir 1992-05-12 LR Vyriausybės nutarimu Nr.343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ nuostatas bei 1998-04-24 LR ūkio ministerijos įsakymu Nr. 151 patvirtintas Elektros tinklų apsaugos taisykles. Šios imperatyvios nuostatos leidžia spręsti, kad normalaus pravažiavimo kelio įrengimas ginčo teritorijoje sunkiai įmanomas.

27Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 2 d. nutartimi tenkino dalį ieškovų apeliacinio skundo, panaikino Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendimą ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

28Kolegija nurodė, kad byloje neatskleista bylos esmė. Kolegija nustatė, kad reikalavimui nustatyti servitutą pagrįsti, ieškovai pateikė savo žemės sklypų planus, tačiau nepateikė žemės sklypo plano, kuriame būtų suprojektuota kelio servituto dydis, plotas ir ribos. Nesant tinkamai parengto kelio servituto plano, negalima nustatyti įrodinėjimo dalyko ir teisingai taikyti daiktinės teisės normų, reglamentuojančių servituto nustatymo sąlygas. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad, nepateikę kelio servituto ribų nustatymo projekto, ieškovai nepagrindė įrodymais savo reikalavimo, tačiau padarė išvadą, jog teismas šiuo atveju neišsiaiškino visų bylos faktinių aplinkybių, neatskleidė bylos esmės. Kolegija, remdamasi byloje pateikto Kauno apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. lapkričio 16 d. raštu ir jo priedais, nurodė, kad servitutinis kelias į žemės sklypą Nr. 123, kuriame detaliuoju planu suformuoti žemės sklypai individualiai statybai (kadastrinis Nr. ( - )), yra nustatytas per žemės sklypus (kad. Nr. ( - )); sklypams (kad. Nr. ( - )) servitutas sklypuose (kad. Nr. ( - ) ) nebuvo numatytas, tačiau kito kelio įvažiavimui į šiuos sklypus nėra. Dėl to, kolegijos nuomone, svarstytinas ne tik servituto nustatymo, bet ir nuostolių dėl servituto nustatymo atlyginimo klausimas.

29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-05-07 nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.

30Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovai nepateikė žemės sklypo plano, kuriame būtų suprojektuotas kelio servituto dydis, plotas ir ribos, todėl negalima nustatyti įrodinėjimo dalyko ir teisingai išspręsti ginčo, pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje surinktus įrodymus, atliko vietos apžiūrą ir nustatė, kad daliai ieškovų kelio servitutas per atsakovo žemės sklypą yra nustatytas Kauno apskrities viršininko 2001 m. gegužės 31 d. įsakymu ir jie turi teisę šiuo keliu naudotis, tačiau kelio plotis nesiekia reikiamų 4 metrų; kad keičiant žemės paskirtį ir padalijant žemės sklypus į mažesnius gyvenamųjų namų statybai ne visais atvejais buvo nustatyti keliai privažiuoti prie žemės sklypų, tačiau dalis ieškovų gali patekti į savo sklypus kitu keliu (ne per atsakovo sklypą einančiu keliu); taip pat nustatė kitas, pirmosios instancijos teismo manymu, reikšmingas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į tai, kad ieškovai nepateikė prašomo nustatyti kelio servituto projekto, jas vertino, teisiškai kvalifikavo, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė svarbiausių bylos aplinkybių ir nevertino aplinkybės dėl kelio servituto plano nepateikimo, yra nepagrįsta. Nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi teisę kilus būtinybei pareikalauti papildomų įrodymų, juos įvertinti ir nustatyti kitokias, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, faktines aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikuoti kitaip, negu pirmosios instancijos teismas, t. y. apeliacinės instancijos teismas nėra saistomas pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio kvalifikavimo. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pirmosios instancijos teismo padarytus pažeidimus, privalėjo pats juos pašalinti ir padarytas fakto bei teisės klaidas ištaisyti, galutinėje išvadoje palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priimdamas kitokį negu pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija nesutiko su apeliacinės instancijos teismo teiginiu, kad byloje privaloma svarstyti kelio servituto atlygintinumo klausimą. Tokio reikalavimo byloje nepareikšta ir nė viena šalis šio klausimo nekėlė, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo jį spręsti. Teisėjų kolegija nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs vien tai, kad nagrinėjamo ginčo sprendimui reikšmingas kelio servituto planas, neturėjo teisėto pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių. Teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismo išvada prieštarauja civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams ir kasacinio teismo suformuotai praktikai dėl bylos esmės atskleidimo.

31Apeliacinis skundas netenkintinas.

32Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

33Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

34Servituto, kaip daiktinės teisės, esmė – vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko teisių apribojimas kito (viešpataujančio) nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) naudai – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servituto nustatymu per vieno asmens nuosavybės teisės naudotis nekilnojamuoju daiktu apribojimą užtikrinama, kad kitas asmuo turėtų galimybę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu ar kitokiu teisiniu pagrindu valdomu nekilnojamuoju daiktu pagal paskirtį. Dėl to taikant servituto instituto normas būtina laikytis objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų.

35Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovui V. Ž. priklausančiam žemės sklypui Kauno apskrities viršininko 2001-05-31 įsakymu Nr. 02-05-4361 įregistruotas servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku, važiuoti transporto priemonėmis ir varyti galvijus keliu ( 0,0300 ha ir 0,0296 ha). Servituto teisės naudotojai yra sklypų Nr. 79-2 ir Nr. 123 savininkai. Taigi ieškovai G. K. (žemės sklypas Nr. 529), N. K., H. K. (žemės sklypas Nr. 530), K. K. (žemės sklypas Nr. 546), D. S. (žemės sklypas Nr. 547), taip pat žemės sklypo Nr. 545 savininkė BUAB „Lanlita“ turi teisę naudotis ir naudojasi atsakovui priklausančio sklypo dalimi keliu, tad šių asmenų teisės nėra pažeistos.

36Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno rajone, Teleičių kaime buvo atkurtos nuosavybės teisės į 8,47 ha P. L. valdytą žemę, o pretendentai susitarė, kad G. L. buvo atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą Nr. 289, K. L. į Nr. 290, P. L. į Nr. 291, P. L. į Nr. 288. G. L. tapus žemės sklypo savininku, K. L. davė sutikimą kitiems asmenims, taip pat ieškovui G. L. patekti per jai priklausantį žemės sklypą servitutiniu keliu į žemės sklypus Nr. 289, 290-1,290-2, apie tai pažymėta žemės sklypų planuose. A. G. L. nuosavybės teisę į 0,7700 ha žemės sklypą esantį Kauno rajone, Teleičių kaime, žemės sklypas buvo padalytas į tris sklypus, vienas iš jų dovanojimo sutarties pagrindu atiteko K. G.. Detaliojo plano rengėjas buvo apeliantas G. L., kuris, žinodamas, kad kelio valstybinėje žemėje nėra, nepasirūpino pravažiavimo į padalintus žemės sklypus suprojektavimu, todėl dėl savo paties neapdairumo negali kaltinti kitų. Taigi negalima sutikti su apeliacinio skundo motyvais, jog apeliantams turi būti suteikta teisė naudoti atsakovo žemės sklypo dalį servitutui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepatogumų dėl negalėjimo naudotis žemės sklypais ieškovams atsirado dėl jų pačių nenoro esant realiai galimybei jų nuosavybės teise valdomose sklypuose suformuoti pravažiavimo kelią. Taigi apeliantų siekiai naudotis atsakovo nuosavybe negali būti patenkinti, nes taip bus pažeista atsakovo nuosavybės teisė, kuriai yra suteiktas prioritetas prieš teisę į servitutą. Apeliantai, įsigydami žemės sklypus, neįvertino savo galimybes pasiekti įsigytus nuosavybės teise žemės sklypus, nepasidomėjo žemės sklypų detaliaisiais planais, nesielgė protingai ir rūpestingai, tad negali dėl to kaltinti atsakovą.

37Bylos medžiaga patvirtina, kad 27697 kv. m žemės sklypo savininkės E. B. ir D. B. padalijo žemės sklypą į 25 atskirus žemės sklypus (Nr. 897, 898, 899, 883, 879, 900, 882, 878, 888, 889, 885, 891, 884, 896, 880, 877, 876, 887, 895, 893, 894, 881, 886, 892), minėti žemės sklypai yra parduoti ieškovams. Kaip nustatyta byloje, ieškovės E. B. ir D. B. buvo detalaus plano iniciatorės, todėl privalėjo pateikti detalaus plano rengėjui pasiūlymą dėl įvažiavimų į padalytus žemės sklypus. Joms šių veiksmų neatlikus, įvažiavimai į žemės sklypus nebuvo suprojektuoti. Bylos medžiaga patvirtina, kad sudarant detalųjį planą bei įgyjant ieškovams šiuos žemės sklypus, jokio kelio į naujai suprojektuotus sklypus nebuvo. Tuo metu atsakovas jau naudojosi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ir servitutiniu keliu, kuris buvo patvirtintas nuo 2001-05-31. Nustačius, kad ieškovų nuosavybės teise į žemės sklypus atsirado vėliau, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovai turėjo galimybę išsiaiškinti, kokios yra įsigytų sklypų gretimybės, jų naudojimo sąlygos, ar galima servitutui naudoti atsakovo valdoma nuosavybės teise žemės sklypo dalį. Pateiktas byloje bendras ginčo teritorijos planas patvirtina, kad už atsakovui priklausančio žemės sklypo yra kitų žemės sklypo savininkų žemės sklypai (Nr. 530, 547), kuriems nėra nustatyti servitutai ir nėra pažymėto kelio, todėl net ir nustačius ieškovų prašomą servitutą, nebus išspręstas klausimas, kaip ieškovams patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad ginčytina situacija susidarė dėl to, jog ieškovai neduoda vieni kitiems kelio pravažiavimui per jiems priklausančius nuosavybės teise sklypus. Taip pat ieškovai nesutinka su atsakovo pasiūlytu kompromisiniu sprendimu, kad atsakovas sutinka duoti 3,5 m įvažiavimo servitutą į ieškovei K. G. priklausantį sklypą, o iš šio žemės sklypo ir ieškovui G. L. priklausančių žemės sklypų būtų galima patekti į kitiems ieškovams priklausantį sklypą. Tačiau ieškovai G. L. ir K. G. su šiuo pasiūlymu nesutinka ir nori išspręsti pravažiavimo į žemės sklypus klausimą atsakovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo sąskaita. Nėra paneigtas atsakovo atstovės motyvas, kad ieškovai gali patekti į savo sklypus iš Artojų, Teleičių, Dvaro gatvių, už Vėjo gatvės esančiu pravažiavimu. Tai nustatyta 2009-05-05 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 35, kuriame nurodyta, kad į naujai statomą kvartalą patenkama iš Artojų gatvės einančiomis gatvėmis. Prie žemės sklypo Nr. 889 stovėjo sunkvežimis. Tarp sklypų 781 ir 643,735 ir 725, 715 ir 716 yra nutiestas kelias ir matyti pravažinėtas kelias iki sklypo Nr. 889, 885. Taip pat Dvaro gatvėje yra pravažiavimas, prie sklypų 952 ir 953 vyksta žemės darbai. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pravažiavimo galimybė egzistuoja, ieškovai pravažiavimais naudojasi, tačiau nenori šio fakto pripažinti.

38Negalima sutikti su apeliantų motyvais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialines teisės normas ir nesilaikė suformuotos teisminės praktikos spręsdamas šalių ginčą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu daiktų savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų; servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. G.,bylos Nr. 3K-3-1524/2002; 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. P. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-246/2005; 2005 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-315/2005; 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-496/2005; 2007 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. G. v. O. K., bylos Nr. 3K-3-82/2007; byla 3k-3-283-2010 ir kt.).

39Apeliantai tvirtindami, jog ieškovams įsirengti pravažiavimą iki savo žemės sklypų savo žemės sklypų sąskaita nėra įmanoma, šioms aplinkybėms patvirtinti byloje nepateikė jokių įrodymų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pravažiavimo klausimas tarp ieškovų gali būti išspręstas kompromiso keliu, nes jie turi realią galimybę suprojektuoti savo žemės sklypuose pravažiavimus ir normaliomis sąnaudomis jų turima nuosavybę naudoti pagal paskirtį. Be to, apeliantų nuomone, servitutas gali būti projektuojamas valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje (4 t., b. l. 103). Taigi konstatuojama, kad apeliantai neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių nuosavybės teisę įgyvendinti nepažeidžiant atsakovo teisių ir interesų.

40Nėra pagrįstas apeliantų teiginys, jog servitutiniu keliu ieškovai turėjo teisę naudotis nuo senų laikų, nes tai prieštarauja bylos medžiagai. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovai 1999–2007 m. laikotarpiu (1 t., b. l. 16-80) nuosavybės teise įsigijo žemės sklypus, atsakovas žemės sklypą nuosavybės teise valdo nuo1997 m. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad žemės sklypų savininkų skaičius iki kelių dešimčių padidėjo dalijant kelis žemės klypus (G. L., E. B., D. B.) į daugelį mažesnių žemės sklypų. Tad iki ieškovams įsigijant nuosavybės teise žemės sklypus nurodytoje vietovėje, ankstesnių žemės sklypų naudotojų skaičius buvo žymiai mažesnis. Todėl negalima sutikti su motyvais, kad apeliantams buvo leista naudotis kelio servitutu, nes tokių duomenų byloje nepateikta. Remiantis detaliojo plano medžiaga, Kauno rajono Valdybos 2000-12-05 sprendimu Nr. 126 priklausantis atsakovui žemės ūkio paskirties sklypas 5504 kv. m pakeistas į 1000 kv. m kitos paskirties žemės sklypą ir 4504 kv. m sodybinio užstatymo žemės sklypą (iš jo 296 kv. m servituto teise kelias važiuoti į gretimą sklypą ir 300 kv. m servituto kelias važiuoti į gretimą komercinės paskirties sklypą). Kauno apskrities viršininko 2001-05-31 įsakymu šis žemės sklypo padalijimo projektas patvirtintas, o 296 kv. m servitutinis kelias pažymėtas nuo transformatorinės. Taigi kelio servitutas per atsakovo žemės sklypą gretimo žemės sklypo savininkams (žemės sklypo Nr. 123, 79-2) atsirado nuo 2001-05-31, o apie tai, kad apeliantai važinėjo per atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą turėdami juridinį pagrindą, byloje įrodymų nepateikta. Taip pat nėra pagrįstas apeliantų motyvas, kad ieškovai negali patekti į savo žemės sklypus dėl trečiojo asmens Kauno apskrities viršininko administracijos projektavimo klaidos, nes tai byloje neįrodyta. Rengiant detaliuosius planus apeliantai turėjo galimybę reikšti savo pastabas ir reikalavimus dėl teisės naudotis pravažiavimu. Bylos duomenimis, ne Kauno apskrities viršininko administracija, o ieškovai buvo žemės sklypų detaliųjų planų organizatoriai, taigi jie negali kaltinti valstybės instituciją dėl to, jog nepasinaudojo LR Teritorijų planavimo įstatymo suteiktomis teisėmis ir nepasirūpino įvažiavimo suprojektavimu į jiems patiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus.

41Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad leidimas važiuoti per atsakovo žemę tokiam dideliam savininkų skaičiui sudarytų nuolatinį transporto priemonių judėjimą, o tai pablogintų atsakovo gyvenamo sąlygas. Taip nebūtų užtikrinta ieškovų ir atsakovo interesų pusiausvira, būtų pažeistas objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principas.

42Atmestinas apeliantų motyvas, kad atsakovui priklausančiame sklype realiai yra 296 kv. m kelias servitutui. Servitutinis kelias važiuoti į gretimą sklypą yra pažymėtas nuo transformatorinės, kuri priklauso trečiajam asmeniui AB VST. Pagal 2008-09-15 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą nustatyta, pravažiavimo kelias tarp tvorų tvoros pradžioje yra 3,90 kv. m, prie elektros transformatorinės 2,51 m, prie mūrinės sienelės krašto rytų pusėje 2,48 m, prie mūrinės sienelės krašto vakarų pusėje yra 3,61 m. Taigi 2008-09-15 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad Kauno apskrities viršininko 2001-05-31 įsakymu Nr. 02-05-4361 nustatyto 296 kv. m servituto kelio nėra dėl objektyvių priežasčių, nes tam nepakanka žemės ploto, kuris yra mažesnis (apie 276 kv. m) negu žemės plotas, nustatytas servitutiniam keliui administraciniu aktu. Tad apeliantų motyvas, kad būtina vadovautis rašytiniais dokumentais, o ne vietoje nustatytomis antstolio aplinkybės, atmestinas, nes vietoje nustatytos aplinkybės nėra nuginčytos. Be to, kaip nustatyta byloje, ginčo žemės (servituto) plote yra įrengtas elektros kabelis, taigi šiam žemės plotui yra nustatyti įvairūs apribojimai ir draudimai (LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimas Nr. 343 ,,Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ nuostatų 19-21 p.), dėl požeminės elektros kabelių linijos apsaugos zona-žemės juosta, kurios plotis – po 1 metrą nuo linijos konstrukcijų kraštinių taškų. Elektros linijos apsaugos zonoje be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo draudžiama statyti, kapitališkai remontuoti, rekonstruoti arba griauti pastatus, statinius ir inžinerinius tinklus, vykdyti kalnakasybos, krovinio, žemės kasybos bei lyginimo, sprogimo melioravimo ir laistymo darbus, važiuoti mašinoms ar kitiems mechanizmams, kurių aukštis su kroviniu arba be jo yra daugiau kaip 4,5 m nuo kelio paviršiaus. Elektros linijos apsaugos zonoje draudžiama sustoti visokiam transportui bei atlikti kitus veiksmus. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad ginčo kelias gali būti naudojamas tik ribotomis sąlygomis, nustatytomis minėtame nutarime, todėl kelio įrengimas didesniam negu šiuo metu nustatyta naudotojų skaičiui neužtikrins jų poreikių pravažiavimui, be to, tai būtų techniškai neracionalu atsižvelgiant į nustatytus apribojimus ir draudimus.

43Byloje nustatyta, kad tvora, kuri pastatyta ant atsakovui priklausančio žemės sklypo ribos, ieškovų nuomone, turi būti išmontuota, o ne patraukta nuo kelio tam tikru atstumu. Tačiau tai reikštų, kad atsakovas savo sklypo ribose negalėtų įrengti tvoros tik dėl to, jog tam tikra dalis atsakovui priklausančio sklypo ribojasi su ginčo pravažiavimu. Nustačius, kad servitutinis pravažiavimas nėra užtvertas, o tvora, kurią prašo pašalinti ieškovai, yra atsakovo žemės sklypo ribose, apeliantų reikalavimas pašalinti atsakovo tvorą yra pripažintinas nepagrįstu.

44Esant tokioms aplinkybėms teismo sprendimas nekeistinas, apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atsakovas ir valstybė turėjo byloje bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas V. Ž. už kasacinį skundą sumokėjo 132 Lt žyminį mokestį (4 t., b. l. 109). Apeliacinės instancijos ir kasacinės instancijos teismas turėjo 69, Lt (4 t., b. l. 167) ir 253,03 Lt bylinėjimosi išlaidas (4 t., b. l. 163). Iš viso valstybė turėjo 322 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 96 str.). Apeliacinį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantų.

45Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-333 str.,

Nutarė

48Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendimo nekeisti.

49Priteisti iš ieškovų I. A. (a. k. ( - ) ( - )), E. B. (a. k. ( - ) ( - ) ), D. B. (a. k. ( - ) ( - )), G. B. (a. k( - ) ( - )), S. B. (a. k. ( - ) ( - )), E. D. (a. k. ( - ) ( - )), K. G. (a. k. ( - ) ( - ) ), G. L. (a. k. ( - ) ( - ) ), S. P. (a. k. ( - ) ( - ) ), R. P. (a. k. ( - ) ( - ) ), G. V. (a. k. ( - ) ( - ) ), S. V. (a. k. ( - ) ( - ) ) bylinėjimosi išlaidas:

50po 11 (vienuolika) Lt iš kiekvieno atsakovui V. Ž. (a. k( - ) ( - ) );

51po 21,05 (dvidešimt vieną litą 5 ct) Lt iš kiekvieno valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės, Nijolios Indreikienės,... 3. sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei, Vaidai Stankevičiūtei... 4. dalyvaujant ieškovams I. A., E. B., D. B., S. B., K. G., G. L., K. K., D. S.,... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų I.... 6. Ieškovai patikslintu ieškiniu (t. 2, b. l. 32-44) prašė nustatyti kelio... 7. Ieškinyje nurodė, kad Kauno apskrities viršininko 1997 m. rugsėjo 24 d.... 8. Atsakovas V. Ž. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad servitutas yra... 9. Tretysis asmuo Kauno apskrities viršininko administracija paliko servituto... 10. Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį... 11. Teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis 5504 kv. m... 12. Apeliaciniu skundu ieškovai I. A., E. B., D. B., G. B., S. B., E. D., K. G.,... 13. 1) teismo sprendimas priimtas iš esmės pažeidžiant materialinės teisės... 14. 2) nors teismas pripažino, kad nėra suprojektuoti keliai iki ieškovų... 15. 3) teismo išvada, kad ieškovų prašomas nustatyti 296 kv. m ploto kelio... 16. 4) teismui nustačius, kad servitutinio kelio ribose pastatyta vielos tvora... 17. 5) teismo argumentas, kad ieškovai, padalindami savo žemės sklypus,... 18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. Ž. prašė palikti galioti... 19. 1) servitutas administraciniu aktu nustatytas sklypų Nr. 529 savininkui G. K.,... 20. 2) G. L. parengtu detaliuoju planu nėra išspręstas įvažiavimo klausimas,... 21. 3) ieškovai nesielgė kaip rūpestingi savininkai, kurie pirkdami sklypus... 22. 4) byloje pateiktas 2009-05-05 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas... 23. 5) ieškinio atmetimą sąlygoja ir tas faktas, kad ieškovai nesutinka vienas... 24. 6) ieškinio patenkinimas pažeistų atsakovo teises, kadangi leidimas... 25. 7) ieškovai prašo nustatyti servitutą, tačiau nepateikė jokio žemės... 26. 8) reikalavimas dėl atsakovo tvoros, kuria jis yra apsitvėręs jam... 27. Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 2 d. nutartimi tenkino dalį... 28. Kolegija nurodė, kad byloje neatskleista bylos esmė. Kolegija nustatė, kad... 29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-05-07 nutartimi panaikino Kauno... 30. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad... 31. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 32. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 33. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329... 34. Servituto, kaip daiktinės teisės, esmė – vieno (tarnaujančiojo)... 35. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovui V. Ž. priklausančiam žemės sklypui... 36. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno rajone, Teleičių kaime buvo... 37. Bylos medžiaga patvirtina, kad 27697 kv. m žemės sklypo savininkės E. B. ir... 38. Negalima sutikti su apeliantų motyvais, kad pirmosios instancijos teismas... 39. Apeliantai tvirtindami, jog ieškovams įsirengti pravažiavimą iki savo... 40. Nėra pagrįstas apeliantų teiginys, jog servitutiniu keliu ieškovai turėjo... 41. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą... 42. Atmestinas apeliantų motyvas, kad atsakovui priklausančiame sklype realiai... 43. Byloje nustatyta, kad tvora, kuri pastatyta ant atsakovui priklausančio... 44. Esant tokioms aplinkybėms teismo sprendimas nekeistinas, apeliacinis skundas... 45. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-333 str.,... 48. Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendimo nekeisti.... 49. Priteisti iš ieškovų I. A. (a. k. ( - ) ( - )), E. B. (a. k. ( - )... 50. po 11 (vienuolika) Lt iš kiekvieno atsakovui V. Ž. (a. k( - ) ( - ) );... 51. po 21,05 (dvidešimt vieną litą 5 ct) Lt iš kiekvieno valstybei....