Byla 1A-175-307/2017
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo G. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį dešimties metų laisvės atėmimo bausme

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio, teisėjų Violetos Ražinskaitės, Lino Šiukštos, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorei Larisai Fedotovai, gynėjui advokatui Stanislovui Nalivaikai, nuteistajam G. D., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo G. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį dešimties metų laisvės atėmimo bausme.

2Nukentėjusiosios N. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš G. D. jai priteista 398,00 Eur (trys šimtai devyniasdešimt aštuoni eurai) turtinei ir 8 860,00 Eur ((aštuoni tūkstančiai aštuoni šimtai šešiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4

  1. G. D. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2015 m. spalio 13 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, name, esančiame Švenčionių rajono savivaldybėje, Švenčionių seniūnijoje, ( - ) kaime, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia sudavė kumščiais A. J. ne mažiau kaip penkis smūgius į galvos sritį, padarydamas pastarajai poodines kraujosruvas akių vokuose, nosies-kairio žando srityje, ausų kaušeliuose, lūpose, odos nubrozdinimą kaktos kairėje pusėje, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, minkštųjų audinių kraujosruvas akių vokuose, dešinio smilkinio srityje, kraujosruvą pakaušyje, kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu virš dešinio smegenų pusrutulio sferinio ir pamatinio paviršiaus, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamu, dėl ko nuo patirtų sužalojimų A. J. 2015 m. spalio 17 d. mirė, taip tyčia nužudė A. J..
  2. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. D. prašo jo veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 132 straipsnio 1 dalį ir skirti jam penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.
    1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neįvertino, jo prisipažinimo, kad tarp jo ir nukentėjusiosios įvykusio konflikto metu jis jai sudavė 4-6 smūgius į įvairias kūno vietas. Apelianto vertinimu, minėti smūgiai nebuvo mirtini ir nesukėlė nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymo. Bylos duomenys taip pat nepatvirtina priežastinio ryšio tarp jo suduotų smūgių ir nukentėjusiosios mirties. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji po konflikto elgėsi adekvačiai, jie abu toliau vartojo alkoholinius gėrimus, o ryte ji nusiprausė ir išėjo iš apelianto namų. Nukentėjusioji A. J. mirė po konflikto praėjus trims dienoms, savo namuose. Apeliantas pabrėžia, kad nukentėjusioji piktnaudžiavo alkoholiu, lankydavosi pas įvairius asmenis, su kuriais girtavo, taigi, mirtinus sužalojimus galėjo patirti jau po judviejų tarpusavio konflikto ir visai kitoje vietoje. Apelianto teigimu, jis neturėjo tiesioginės tyčios nužudyti nukentėjusiąją, taigi, net jeigu ir būtų nustatytas priežastinis ryšys tarp jo veiksmų ir A. J. mirties, jo veiksmai turėtų būti vertinami kaip netyčiniai, veika perkvalifikuota pagal kitą baudžiamojo įstatymo straipsnį, o jam paskirta bausmė sušvelninta.
  3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
  4. Nuteistojo G. D. apeliacinis skundas atmetamas.
    1. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas ginčija priežastinio ryšio buvimą tarp jo 2015 m. spalio 13 d. nukentėjusiajai A. J. suduotų smūgių ir jos mirties, kelia versijas, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati arba būti sužalota kitų asmenų jau po jų tarpusavio konflikto. Be to, apeliantas nurodo, kad jo padaryta veika turėtų būti kvalifikuota kaip neatsargus nusikaltimas, o paskirtoji laisvės atėmimo bausmė švelninama. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamu nuosprendžiu ir baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
    2. Nagrinėjamoje byloje tiesioginė A. J. mirties priežastis nustatyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1437/15 (01) (toliau – specialisto išvada Nr. M 1437/15 (01)), kurioje konstatuota, kad nukentėjusioji mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, nosies-kairio žando srityje, ausų kaušeliuose, lūpose; odos nubrozdinimu kaktos kairėje pusėje; muštine žaizda apatinėje lūpoje; minkštųjų audinių kraujosruvomis akių vokuose, dešinio smilkinio srityje, pakaušyje; kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu virš dešinio smegenų pusrutulio sferinio ir pamatinio paviršiaus. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2015 m. spalio 19 d., 09.15 val., rodo, kad nuo A. J. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jos lavone praėjo 1-3 paros laiko. Sužalojimai visumoje, dėl kraujo išsiliejimo suspaudusio galvos smegenis, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Išvadoje taip pat konstatuota, jog A. J. mirė nuo galvos sužalojimų visumos.
    3. Apklausiamas teismo posėdžio metu ekspertas Dmitrijus Fominas (Dmitrij Fomin) minėtą specialisto išvadą patvirtino ir parodė, kad A. J. lavone konstatuoti sužalojimai padaryti mažiausiai septyniolika trauminių poveikių, iš jų aštuoniais trauminiais poveikiais padaryti galvos sužalojimai, keturiais – rankų sužalojimai, penkiais – kojų sužalojimai. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais prieš 2-3 paras iki nukentėjusiosios mirties. Izoliuotos kraujosruvos akių vokuose visumoje nėra būdingos griuvimui, o labiau būdingos smūgių sudavimui, kaip ir izoliuotos kraujosruvos lūpose, su žaizda apatinės lūpos kairėje. Šiems sužalojimams padaryti reikėjo mažiausiai 3 trauminių poveikių. Veido srityje padaryti sužalojimai yra izoliuoti, kraujosruvos vokuose, lūpose būdingos smūgio sudavimui, bet ne kritimui. Kiti lavone nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek nukentėjusiajai pačiai griūvant, tiek ir suduodant smūgius į šias sritis. Išskirti kuris būtent sužalojimas sukėlė kraujavimą po kietuoju smegenų dangalu, sukėlė mirtį nėra galimybės, kadangi sužalojimai nėra tam informatyvūs. Histologinių tyrimų rezultatai leidžia teigti, kad su nustatytais sužalojimais velionė gyveno (galėjo gyventi) dvi-tris paras, papildomų trauminių poveikių nebuvo. Remiantis sužalojimų makromorfologiniu vaizdu lavono tyrimo metu, bei histologinio tyrimo duomenimis sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą vienas po kito, todėl pasakyti, kuris padarytas anksčiau, o kuris vėliau nėra galimybės. Sužalojimai padaryti vienu metu.
    4. Taigi, aptartos specialisto išvados duomenimis ir eksperto paaiškinimais, jog nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai padaryti vienu metu, paneigiama nuteistojo keliama versija, kad nukentėjusioji galėjo būti sužalota kitu laiku ir kitų asmenų. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusioji, jai po įvykio grįžtant namo būtų buvusi sužalota kitų asmenų ar, kad grįžusi namo ji būtų bendravusi su kitais nenustatytais asmenimis, kurie prieš ją būtų vartoję fizinį smurtą. Priešingai, iš nukentėjusiosios N. J. parodymų, kurie buvo nuoseklūs ir išsamūs viso proceso metu, matyti, kad 2015 m. spalio 13 d. jos mama A. J. kartu su G. D. iš savo gyvenamosios vietos išėjo į pastarojo namus. Nukentėjusiosios motina namo grįžo kitą dieną. Nukentėjusioji susitiko su ja apie 17.00 val. ir matė, kad jos galva ir dešinė ausis buvo labai sumuštos, veidas sutinęs, ji sunkiai kvėpavo, blogai jautėsi. Mama nukentėjusiajai N. J. pasakė, kad ją sumušė G. D.. Vėliau nukentėjusioji N. J. telefonu įrašė savo ir mamos pokalbį apie pastarosios sumušimo aplinkybes, užfiksavo, kaip ji atrodė po sumušimo. Šias aplinkybes patvirtino kaip liudytojas apklaustas nukentėjusiosios N. J. vyras D. M.. Kaip liudytojas apklaustas tyrėjas S. K. taip pat parodė, kad tyrimo metu nukentėjusioji A. J. pripažino, kad ją sumušė pažįstamas asmuo. Atlikęs tyrimo veiksmus liudytojas nustatė, kad šis asmuo galėtų būti G. D.. Vėliau tarp jo ir nukentėjusiosios dukros N. J. vykusio telefoninio pokalbio metu jis girdėjo, kaip nukentėjusioji A. J. patvirtino, jog ją sumušė būtent G. D.. Liudytojas E. G. taip pat parodė, kad kelios dienos iki A. J. mirties, jis ją matė vieną einančią link savo namų nuo tos pusės, kur gyvena G. D.. Ji dėvėjo šviesius drabužius, kurie buvo kruvini, kruvinas buvo ir nukentėjusiosios veidas, galva. Nukentėjusiosios N. J. ir minėtų liudytojo parodymus taip pat patvirtina bylos medžiagoje esantis 2015 m. gruodžio 1 d. nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokolas. Jame užfiksuota nukentėjusiosios N. J. 2015 m. spalio 14 d., t. y. kitą dieną po sumušimo, darytos A. J. veido ir jos drabužių nuotraukos, tai pat tarp jos bei dukros įvykęs pokalbis. Nuotraukose matyti sumuštas nukentėjusiosios veidas bei kruvini šviesios spalvos drabužiai. Garso įraše užfiksuoto pokalbio metu A. J. patvirtino, kad ją sumušė G. D. (t. 1, b. l. 92-97). Taigi, aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog vienintelis prieš nukentėjusiąją A. J. smurtavęs asmuo buvo G. D. ir būtent jo, o ne kitų asmenų suduoti smūgiai nukentėjusiajai į galvos sritį nulėmė pastarosios mirtį.
    5. Nepaisant to, kad apeliantas teigia, jog tarp jo suduotų smūgių nukentėjusiajai ir jos mirties nėra priežastinio ryšio, bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad 2015 m. spalio 13 d. pas G. D. namuose vykusių bendrų išgertuvių metu tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios įvyko konfliktas dėl dingusių 70,00 Eur. Apeliantas, apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino, jog šio konflikto metu sudavė smūgius nukentėjusiajai į galvą, pataikė ir į veidą. Tačiau apelianto teiginius, kad jis nukentėjusiajai į galvą smūgiavo nestipriai, taigi, nuo jo suduotų smūgių pastaroji negalėjo mirti, paneigia ne tik pirmiau aptarti nukentėjusiosios kūne konstatuoti sužalojimai, bet ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Kaip jau buvo minėta, specialisto išvadoje Nr. M 1437/15 (01) nustatyta, kad nukentėjusiosios mirtį sąlygojo jai padarytų galvos sužalojimų visuma. Iš 2015 m. spalio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint nuteistojo G. D. gyvenamąją vietą ant ten buvusios sofos-lovos užtiesalo, taip pat netoliese prie minėtos sofos-lovos ant kiliminės dangos bei ant netoliese prie sofos-lovos esančios spintos šoninės dalies buvo rastos į kraują panašios dėmės (t. 1, b. l. 16-28). Atlikus specialų tyrimą Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 434/2015 (01) konstatuota, jog ant lovos užtiesalo, nuoplovose nuo spintos šoninės dalies, nuoplovoje nuo kilimo (paimtų įvykio vietos apžiūros metu 2015 m. spalio 20 d. ( - ) kaime, Švenčionių rajone esančioje G. D. gyvenamojoje vietoje) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis sutapo su A. J. DNR profiliu su 99,9999999999999% tikimybe (t. 1, b. l. 43-44). Šios aplinkybės objektyviai paneigia apelianto tvirtinimus apie tai, kad jis nukentėjusiajai sudavė tik nestiprius smūgius, dėl kurių ji negalėjo mirti. Priešingai, įvykio vietoje rasti kraujo pėdsakai, jų išsidėstymas leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusioji buvo mušama stipriai, kraujavo. Apelianto teigimu, nukentėjusioji galėjo susižaloti ir pati, nes vieną kartą buvo nugriuvusi. Tačiau apklausos metu ekspertas Dmitrijus Fominas nurodė, jog nukentėjusiajai galvos srityje nustatyti sužalojimai – kraujosruvas akių vokuose, nosies-žando srityse, ausų kaušeliuose, lūpose, dešiniame smilkinyje ir pakaušyje – yra būdinga smūgių sudavimo pasekmė, o visi kiti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek nukentėjusiajai pačiai griūvant, tiek jai suduodant smūgius. Sužalojimas pakaušyje galėjo atsirasti pačiai velionei griūvant, tačiau tokiu atveju turėjo būti kokie nors kiti požymiai būdingi griuvimui: odos nubrozdinimai, lūžiai, o tokių sužalojimų nustatyta nebuvo. Taigi, esant nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad nukentėjusioji mirtį nulėmusius galvos sužalojimus patyrė griuvimo metu.
    6. Nagrinėjamu atveju G. D. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia sudavė kumščiais A. J. ne mažiau kaip penkis smūgius į galvos sritį, padarydamas pastarajai poodines kraujosruvas akių vokuose, nosies-kairio žando srityje, ausų kaušeliuose, lūpose, odos nubrozdinimą kaktos kairėje pusėje, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, minkštųjų audinių kraujosruvas akių vokuose, dešinio smilkinio srityje, kraujosruvą pakaušyje, kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu virš dešinio smegenų pusrutulio sferinio ir pamatinio paviršiaus, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamu, dėl ko nuo patirtų sužalojimų A. J. mirė
    7. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti (be jos ji nekiltų), ar mirtis buvo dėsningas (neatsitiktinis) padarinys. Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo. Pažymėtina, kad priežastinio ryšio savaime nepaneigia aplinkybės, kad nukentėjusysis mirė ne iš karto, bet praėjus kuriam laikui po kaltininko veikos, kad mirties galbūt buvo galima išvengti laiku suteikus pagalbą ir pan. Kita vertus, priežastinis ryšis gali būtų paneigtas nustačius, kad nukentėjusiojo mirtį lėmė ne kaltininko veika, bet kita priežastis (pvz., gydymo metu buvo užkrėstas kraujas, per klaidą buvo pavartoti ne tie vaistai, į avariją patekęs greitosios automobilis, kuriuo sužalotas asmuo buvo gabenamas į ligoninę, ir pan.).
    8. Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti nukentėjusiosios A. J. mirtį, išskyrus nuteistojo G. D. prieš ją panaudotą smurtą. Būtent jo suduoti smūgiai į gyvybiškai svarbią nukentėjusiosios kūno vietą (galvą), vertintini kaip būtina sąlyga, be kurios ji nebūtų mirusi. Kaip jau buvo minėta, dėl šių nuteistojo veiksmų nukentėjusiajai buvo padarytos poodines kraujosruvos akių vokuose, nosies-kairio žando srityje, ausų kaušeliuose, lūpose, odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje, muštinė žaizda apatinėje lūpoje, minkštųjų audinių kraujosruvos akių vokuose, dešinio smilkinio srityje, kraujosruva pakaušyje, dėl ko įvyko kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu virš dešinio smegenų pusrutulio sferinio ir pamatinio paviršiaus, ir tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamu. Taigi, nuteistojo G. D. smurtiniai veiksmai dėsningai sąlygojo nukentėjusiosios A. J. mirtį ir yra pagrindinė jos priežastis. Nepaisant to, kad nukentėjusioji pati atsisakė nuo medicininės pagalbos ir mirė po įvykio praėjus kelioms paroms, t. y. 2015 m. spalio 17 d., nagrinėjamu atveju tai nepaneigia priežastinio ryšio tarp nuteistojo padarytos veikos ir kilusių padarinių, nepanaikina G. D. smurtinės veikos ir nukentėjusiosios mirtį siejančio priežastinio ryšio.
    9. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad apygardos teismo išvada, jog nuteistasis G. D. padarė nukentėjusiajai A. J. sužalojimus, sukėlusius jos mirtį, yra teisinga ir pagrįsta. Baudžiamosios bylos duomenimis įrodyta, jog būtent nuteistasis sudavė nukentėjusiajai smūgius į galvą ir šie jo nusikalstami veiksmai turi tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais. Šią išvadą patvirtina ne tik liudytojų parodymai, rašytiniai bylos įrodymai, bet ir nukentėjusiajai A. J. padarytų sužalojimų pobūdis bei mechanizmas. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal byloje nustatytas aplinkybes G. D. padaryta veika atitinka BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, apygardos teismo procesiniame sprendime padaryto nusikaltimo sudėties objektyvieji ir subjektyvieji (netiesioginė tyčia) požymiai nustatyti, išsamiai ir motyvuotai atskleisti.
    10. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, įvertinęs nusikaltimo aplinkybes, tokias kaip: konflikto kilimo priežastis, smurtavimo prieš nukentėjusiąją intensyvumą, smurto pobūdį, padarytų sužalojimų kiekį, vietą, padarė pagrįstą išvadą, kad G. D. veikė netiesiogine tyčia, t. y. nors nenorėjo kitam žmogui atimti gyvybės, tačiau sąmoningai veikdamas leido tokiems padariniams kilti. Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistojo G. D. smūgiai rankomis buvo sąlygoti pykčio dėl dingusių pinigų, suduoti tyčia į gyvybiškai svarbią nukentėjusiosios kūno vietą – galvą. Nors nuteistasis kilusių negrįžtamų padarinių – nukentėjusiosios mirties – nesiekė, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, teisingai nustatė tyčinę G. D. kaltę atėmus A. J. gyvybę ir teisingai veiką kvalifikavo kaip nužudymą, o ne neatsargų gyvybės atėmimą. Nuteistasis viso proceso metu pripažino, kad jis sudavė nukentėjusiajai į galvos sritį 5-6 smūgius, tačiau kiek tiksliai, nurodė neatsimenąs, nes įvykio metu buvo girtas. Ši aplinkybė patvirtina išvadą, jog smūgių sudavimas buvo ne spontaniškas, o apgalvotas ir kryptingas veiksmas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad galva yra gyvybei svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalis, todėl normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smūgį kitam žmogui į galvą daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, iš jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-302/2010, Nr. 2K-41-697/2015 ir kt.). Remiantis išnagrinėtomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad, tyčia rankomis suduodamas ne mažiau 5-6 smūgius nukentėjusiajai į galvą, G. D. sąmoningai pasirinko tokį savo veikimo būdą, suvokė, jog kelia pavojų nukentėjusiosios A. J. gyvybei, numatė, kad ji gali patirti mirtiną sužalojimą, ir nors nenorėjo tokių padarinių (atimti gyvybės), tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia BK 15 straipsnio 3 dalis). Tyčinės kaltės konstatavimas nagrinėjamoje byloje ir pirmiau aptarti argumentai dėl šios veikos kvalifikavimo atitinka teismų praktiką analogiškose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-292-489/2015, Nr. 2K-410-489/2016 ir kt.).
    11. Baudžiamoji atsakomybė už gyvybės atėmimą dėl neatsargumo pagal BK 132 straipsnį kyla esant nusikalstamam pasitikėjimui ar nusikalstamam nerūpestingumui. Nuteistojo G. D. veiką vertinti kaip neatsargią dėl jau paminėtų argumentų nėra pagrindo, nes jis sąmoningai pasirinko pavojingą savo veikimo būdą, suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Taigi, nagrinėjamoje byloje nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 132 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo. Pagal nustatytas bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas (BK 129 straipsnio 1 dalis) nuteistajam G. D. pritaikytas tinkamai.
    12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja ir tai, kad skiriant bausmę G. D. pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir pagrįstai skyrė jam bausmę, atitinkančią BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos vidurkį. Kolegija daro išvadą, kad apeliantui paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė už nusikaltimą, sukėlusį neatitaisomus padarinius – žmogaus mirtį, nėra akivaizdžiai per griežta ar neteisinga. Juo labiau, kad net ir esant dviem nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėms bei nustačius tik vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nuteistajam buvo paskirta mažesnė laisvės atėmimo bausmė nei BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sankcijos vidurkis.
    13. Įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti nuteistojo G. D. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

5Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

6nuteistojo G. D. apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai