Byla 2K-41-697/2015
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Audronės Kartanienės ir pranešėjo Alvydo Pikelio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutarties.

2Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 28 d. nuosprendžiu A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį devynerių metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, ši bausmė subendrinta su Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė A. J. paskirta devynerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimas. Iš A. J. priteista 13 675,94 Lt (3960,83 Eur) turtinės ir 40 000 Lt (11 584,80 Eur) neturtinės žalos atlyginimo R. P., 2600 Lt (753,01 Eur) turtinės ir 40 000 Lt (11584,80 Eur) neturtinės žalos atlyginimo A. V., 100 663,07 Lt (29154 Eur) – Valstybinei ligonių kasai, 4047,66 Lt (1172 Eur)– VSDFV Šilalės skyriui.

3Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutartimi nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmestas.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5A. J. nuteistas už tai, kad 2012 m. sausio 16 d., apie 20.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), Raseinių r., (duomenys neskelbtini), prie maisto parduotuvės, asmeninio konflikto su V. M. metu tyčia vieną kartą sudavė kumščiu šiam į kairę veido pusę, dėl to nukentėjusiajam nuo suduoto smūgio nukritus ir atsitrenkus dešine galvos puse į asfaltą, buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs pakauškaulio lūžimu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinįjį pusrutulį, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų abiejų pusrutulių kaktinių ir smilkininių skilčių sumušimu, tai komplikavosi abipusiu židininiu plaučių uždegimu, kairiojo plaučio pūlingu pleuros uždegimu, progresuojančiu širdies ir kvėpavimo nepakankamumu; dėl to V. M. 2012 m. liepos 28 d. 10.15 val. VšĮ „Raseinių ligoninė“ mirė.

6Nuteistasis A. J. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutartį ir pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 28 d. nuosprendį – perkvalifikuoti jo veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies į 132 straipsnio 1 dalį.

7Kasaciniame skunde nuteistasis A. J. teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas jo apeliacinį skundą, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, nes neišsamiai patikrino apeliaciniame skunde išdėstytą prašymą dėl netaikytos BK 132 straipsnio 1 dalies. Kasatorius skunde teigia nebuvęs apsvaigęs nuo alkoholio, nes išgėręs tik 0,5 litro alaus, tai neturėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taip pat nenorėjo kilusių padarinių nukentėjusiajam, jų nenumatė. Teismas, anot kasatoriaus, nepagrįstai jo apsvaigimo nuo alkoholio įrodymais laiko tai, kad jis pats prisipažino gėręs alų, taip pat tai, kad administracinio teisės pažeidimo pažymoje konstatuojama, jog 2012 m. sausio 16 d., apie 18.00 val., jis kartu su M. P. ir V. M. gėrė alkoholinius gėrimus (9 proc. koncentracijos vyną). Šios teismo išvados prieštarauja byloje esantiem įrodymams: teisme kaip liudytojas apklaustas M. P. patvirtino, kad kasatorius gėrė tik alų. Taigi byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų apie tai, kad nuteistasis buvo neblaivus įvykio metu. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgė prieštaravimų dėl šios faktinės aplinkybės nustatymo.

8Nuteistasis A. J. nurodo sudavęs tik vieną smūgį nukentėjusiajam dėl to, kad šis pats siekė jam suduoti; teigia pažinojęs nukentėjusįjį tik iš matymo, nebendravęs su juo, nekonfliktavęs. Nukentėjusiajam sunkūs padariniai kilo ne nuo A. J. suduoto smūgio, o nuo griuvimo atsitrenkus į asfaltą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai savo išvadas argumentuoja atsižvelgdamas ir į nuteistojo bei nukentėjusiojo ūgio skirtumus. Kasatorius teigia nenumatęs, kad nukentėjusysis nuo jo smūgio grius ir susižalos. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas, anot kasatoriaus, netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 26, 27 punktus. Nuteistojo veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, kaip tyčinis nusikaltimas, nes jis padarė BK 132 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

9Taip pat kasatorius nurodo, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra neteisinga. Nuteistasis A. J. tai argumentuoja tuo, jog neteisingai kvalifikavus veiką pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, o ne 132 straipsnio 1 dalį, bausmė yra per griežta, juolab kad jis tokių sunkių padarinių nesiekęs, yra jauno amžiaus (dvidešimt dvejų metų), niekada nėra atlikęs realios laisvės atėmimo bausmės.

10Nuteistasis A. J. akcentuoja, kad jam, padariusiam ne tyčinį, o neatsargų nusikaltimą, turėtų būti sumažintas neturtinės žalos dydis, priteistas nukentėjusiosioms R. P. ir A. V. Kasatorius teigia prisipažinęs sudavęs smūgį V. M., iš dalies atlygino patirtą turtinę žalą (pagrįstai pripažinta atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis), nedelsiant pranešė apie įvykį policijai, nesitikėjo tokių padarinių, labai gailisi dėl įvykio, atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygins teismo priteistą visą žalą.

11Atsiliepimu į nuteistojo A. J. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Alinskas prašo kasacinį skundą atmesti.

12Atsiliepime teigiama, kad nuteistasis, nors nenorėjo atimti gyvybės nukentėjusiajam, tačiau pasirinko tokį veikimo būdą – smūgį į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, todėl sunkių padarinių atsiradimo tikimybė buvo akivaizdi. Kiekvienas suaugęs asmuo, naudodamas jėgą prieš kitą asmenį, turi suvokti, kokius padarinius gali sukelti tokie jo veiksmai. Pasirinkta kūno vieta, į kurią buvo nukreiptas smurtas, rodo didelę tikimybę, kad kils neigiamos pasekmės. Teismai pagrįstai konstatavo A. J. veikus netiesiogine tyčia. Remiantis byloje esančiais įrodymais Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje pagrįstai konstatuota, kad tarp A. J. veiksmų ir kilusių padarinių – V. M. mirties – yra priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, t. y. į tai, kad tarp A. J. veiksmų ir nukentėjusiojo mirties yra būtinasis priežastinis ryšys, nes A. J., suduodamas nukentėjusiajam itin stiprų smūgį į galvą, turėjo suvokti, kokius padarinius gali sukelti jo veiksmai, kasatoriaus teiginiai apie nusikalstamos veikos, padarinių ir priežastinio ryšio tarp jų nebuvimą atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Taip pat esant teisingai veikos kvalifikacijai, pritartina pagrįstai ir motyvuotai apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visas bausmei skirti svarbias aplinkybes ir pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis žymiai mažesnis už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. A. J. paskirta bausmė adekvati padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir pavojingumui. Anot prokuroro, priteistos neturtinės žalos dydis taip pat nėra per didelis, jis atitinka teismų praktiką nužudymų bylose. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, motyvuotai paaiškindamas, kodėl jie atmetami, pateikė tinkamai motyvuotas išvadas dėl ginčijamų bylos įrodymų vertinimo.

13Kasacinis skundas atmestinas.

14Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės

15Kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstami ir tie atvejai, kai veiką padaro asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti.

16Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje jis nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2012, 2K-297/2010, 2K-644/2005, 2K-613/2011, 2K-405/2012 ir kt.).

17Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesinių sprendimų matyti, kad faktinė aplinkybė, jog nuteistasis A. J. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nustatyta liudytojų (N. P., E. J., M. P.) parodymais, rašytiniu įrodymu apie A. J. administracinį baustumą už 2012 m. sausio 16 d., apie 18.00 val., padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 178 straipsnio 1 dalyje, t. y. 9 proc. alkoholio turinčio vyno gėrimą viešoje vietoje kartu su Ž. L., M. P. ir V. M. Abejoti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padarytomis išvadomis dėl A. J. apsvaigimo nuo alkoholio veikos padarymo metu nėra teisinio pagrindo.

18Taip pat akcentuotina, kad jei nusikalstamas sumanymas susiformavo iš anksto ir nustatyta išankstinė tyčia padaryti nusikaltimą, tokiu atveju alkoholio vartojimas nelemia asmens apsisprendimo padaryti nusikaltimą; taigi būtina tiksliai įvertinti nusikalstamos veikos padarymo situaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2009, 2K-465/2011, 2K-504/2013). Iš šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad A. J. alkoholio vartojimas susilpnino jo savikontrolę, stiprus smūgis nukentėjusiajam buvo spontaniškas, be jokios dingsties, tam turėjo įtakos apsvaigimas nuo alkoholio veikos padarymo metu. Taigi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepadarė teisės taikymo klaidos, pripažindami A. J. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

19Dėl nuteistojo A. J. nusikalstamos veikos kvalifikavimo

20Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad A. J. smūgis kumščiu buvo suduotas didele jėga į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aišku, kokia kaltės rūšis ir forma. Padarinius A. J. galėjo ir turėjo numatyti. Nors jų nesiekė, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Taigi pripažinta jį veikus netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės patvirtino pirmosios instancijos teismo argumentus ir papildydamas akcentavo tiesioginio priežastinio ryšio buvimą, remdamasis kasacinės instancijos teismo jurisprudencija panašiose bylose. Teismas sprendė, kad padariniai šioje situacijoje dėsningi, iš anksto numatyti; nėra pagrindo teigti, kad A. J. suduotas smūgis buvo nestiprus, įvykis vyko ant grindinio, nukentėjusysis, pagal fizinius duomenis, buvo silpnesnis – liesesnis ir žemesnio ūgio, pagal medicininius duomenis – stipriai apsvaigęs nuo alkoholio.

21Teismai, įvertinę visas bylos aplinkybes, teisingai nustatė tyčinę A. J. kaltę atėmus V. M. gyvybę ir teisingai veiką kvalifikavo kaip nužudymą, o ne neatsargų gyvybės atėmimą. Teismai padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad, tyčia stipriai smogdamas kumščiu nukentėjusiajam į galvą, A. J. suvokė, jog kelia pavojų šio gyvybei, numatė, kad jis gali patirti mirtiną sužalojimą, ir nors nenorėjo tokių padarinių (atimti gyvybės), tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia BK 15 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad galva yra gyvybei svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalis bei normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smūgį kitam žmogui į galvą daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, iš jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2005, 2K-469/2007, 2K-281/2008, 2K-302/2010). Tyčinės kaltės konstatavimas nagrinėjamoje byloje ir teismų pateikti argumentai dėl šios veikos kvalifikavimo atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-629/2007, 2K-109/2009, 2K-342/2009, 2K-446/2010, 2K-22/2013).

22Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

23Nuteistasis A. J. kasaciniame skunde taip pat kvestionuoja neturtinės žalos dydį, priteistą nukentėjusiosioms R. P. ir A. V. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatorius įžvelgia per dideles priteistas sumas dėl to, kad jo veika buvusi netinkamai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, o ne 132 straipsnio 1 dalį. Anot kasatoriaus, jei veika būtų kvalifikuota tinkamai, priteistos sumos turėtų būti mažesnės. Anksčiau pasisakyta apie teismų tinkamą veikos kvalifikavimą, tad šis kasacinio skundo argumentas netenka prasmės. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į A. J. turtinę padėtį bei teismų praktiką analogiškose bylose, netekus artimo žmogaus. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad po 40 000 abiem nukentėjusiosioms (mirusiojo motinai ir sugyventinei) neturtinės žalos priteisimas atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalies reikalavimus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nėra pagrindo abejoti teismo išvadomis.

24Nuteistasis A. J. taip pat mano, kad jam paskirta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamos veikos padarymą yra per griežta. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas šią bausmę, įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (vieną sunkinančią ir dvi lengvinančias atsakomybę aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – labai sunkus nusikaltimas, asmenybę (nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už smurtinius nusikaltimus, neatlikęs bausmės, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, darbdavio apibūdinamas patenkinamai, Raseinių savivaldybės administracijos neigiamai), paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

26Nuteistojo A. J. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 28 d. nuosprendžiu A. J. nuteistas... 3. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 4. Teisėjų kolegija... 5. A. J. nuteistas už tai, kad 2012 m. sausio 16 d., apie 20.00 val., būdamas... 6. Nuteistasis A. J. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio... 7. Kasaciniame skunde nuteistasis A. J. teigia, kad apeliacinės instancijos... 8. Nuteistasis A. J. nurodo sudavęs tik vieną smūgį nukentėjusiajam dėl to,... 9. Taip pat kasatorius nurodo, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra... 10. Nuteistasis A. J. akcentuoja, kad jam, padariusiam ne tyčinį, o neatsargų... 11. Atsiliepimu į nuteistojo A. J. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 12. Atsiliepime teigiama, kad nuteistasis, nors nenorėjo atimti gyvybės... 13. Kasacinis skundas atmestinas.... 14. Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos baudžiamąją atsakomybę... 15. Kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstami ir... 16. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena,... 17. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesinių sprendimų matyti,... 18. Taip pat akcentuotina, kad jei nusikalstamas sumanymas susiformavo iš anksto... 19. Dėl nuteistojo A. J. nusikalstamos veikos kvalifikavimo... 20. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad A. J. smūgis kumščiu buvo... 21. Teismai, įvertinę visas bylos aplinkybes, teisingai nustatė tyčinę A. J.... 22. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 23. Nuteistasis A. J. kasaciniame skunde taip pat kvestionuoja neturtinės žalos... 24. Nuteistasis A. J. taip pat mano, kad jam paskirta devynerių metų laisvės... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 26. Nuteistojo A. J. kasacinį skundą atmesti....