Byla 2A-314-730/2017

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, A. V., P. Z. apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, ieškinį atsakovams A. V., P. Z., V. O., R. O., A. B., V. N., L. A. M., A. P., A. P., J. N. B., K. A. B., J. S., B. B., E. B., G. R., R. R., V. P., A. K., R. B., R. B., D. C., P. M., I. K., L. Ž., A. Ž., E. Š. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal ieškovų A. V., P. Z. ieškinį atsakovams valstybės įmonei Turto bankui, V. O., R. O., A. B., V. N., L. A. M., A. P., A. P., J. N. B., K. A. B., J. S., B. B., E. B., G. R., R. R., V. P., A. K., R. B., R. B., D. C., P. M., I. K., L. Ž., A. Ž., E. Š. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė valstybės įmonė Turto bankas (toliau – VĮ Turto bankas) kreipėsi į teismą, prašydama atidalyti bendrojoje dalinėje nuosavybėje jai nuosavybės teise priklausančias 9/100 dalis gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), tokiu būdu: Lietuvos Respublikai pripažinti nuosavybės teisę į 249,50 kv. m nekilnojamojo turto kadastro objektą Nr. 1, esantį pusrūsyje (patalpų indeksai P-l, P-2, P-3, P-4, P-5, P-12, P-13) ir pirmame aukšte (patalpų indeksai 24-1, 24-2, 24-3, 24-4, 24-5, 24-6, 24-7, 24-8, 24-9, 24-10), pagal L. T. personalinės įmonės 2015-06-12 parengtą patalpų padalijimo projektą Nr. 1304-01-PP „Gyvenamajame name, ( - ), dviejų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas, keičiant administracinės paskirties patalpų paskirtį į gyvenamoji (butų) paskirtį, nevykdant statybos darbų“. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad ginčo patalpos buvo įgytos Lietuvos Respublikos vardu, kuriai atstovavo Apsaugos policijos skyrius prie Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato, 1996-11-28 pirkimo–pardavimo sutartimis, patvirtintomis Vilniaus m. 20-ojo notarų biuro notarės D. F. (registro Nr. DF-3375 ir DF-3376), iš UAB „Benigna“ ir UAB „Paukštis“. Pagal minėtas sutartis valstybei priklauso 9/100 dalys nebaigto statyti gyvenamojo namo su rūsiu, mansarda, unikalus numeris ( - ), plane pažymėto indeksu 1A 2/p, turinčio 1747,51 kv. m ploto, esančio ( - ). 1999 metais parengus projekto korektūrą buvo atlikta pastato rekonstrukcija, kuri baigta 2001 metais. Baigus rekonstrukciją gyvenamojo namo ( - ), plotas padidintas iki 2772,17 kv. m. Šiuo metu gyvenamasis namas ( - ), unikalus numeris ( - ), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 27 bendraturčiams. Namo bendraturčiai nėra sudarę susitarimo dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės dalimis šiame name tvarkos, patalpos bendraturčių yra naudojamos tik faktiškai, o šių patalpų dydžiai neatitinka bendraturčiams apskaičiuotų bendrosios dalinės nuosavybės idealiųjų dalių. R. N. turto registro duomenis, gyvenamojo namo ( - ), unikalus numeris ( - ), bendras plotas yra 2772,12 kv. m. Turto banko valdomo turto dalis, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, bendrojoje dalinėje nuosavybėje sudaro 9/100. Turto banko valdomų valstybės patalpų plotas yra 249,49 kv. m. Ieškovė nurodo, kad kadangi bendraturčiai tarpusavyje nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, ji inicijavo veiksmus, kuriais buvo suformuotas atskiras nekilnojamojo turto objektas ir yra siekiama daikto padalijimo natūra. Turto banko iniciatyva projektuotoja – L. T. personalinė įmonė – parengė įstatymo reikalavimus atitinkantį projektą (projektinį pasiūlymą). Pagal minėto projekto sprendinius ieškovei suprojektuotas Nekilnojamojo turto kadastro objektas Nr. l, esantis pusrūsyje (patalpų indeksai P-1, P-2, P-3, P-4, P-5, P-12, P-13) ir pirmame aukšte (patalpų indeksai 24-1, 24-2, 24-3, 24-4, 24-5, 24-6, 24-7, 24-8, 24-9, 24-10), kurio bendras plotas sudaro 249,50 kv. m, kas atitiktų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytą ieškovei tenkančią dalį. Nurodo, kad ieškovės teikiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektas yra atitinkantis įstatymo reikalavimus, įmanomas įgyvendinti, nedaro žalos daiktui, atitinka ieškovei tenkančią dalį, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių bei interesų. Prašomas suformuoti atskiras daiktas atitinka idealiąją bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje.
  2. Ieškovai A. V. ir P. Z. kreipėsi į teismą, prašydami jiems pripažinti nuosavybės teisę į 166,33 kv. m ploto nekilnojamojo turto kadastro objektą, suformuotą iš patalpų, valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. 25/4038 pažymėtų indeksais P-14, P-15, P-16, P-17, 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-7, 1/8 P-18 patalpos dalies, 1/21 patalpos a-1 dalies ir 1/21 patalpos a-2 dalies, pagal 2016-04-22 architektės R. B.-B. parengtą Gyvenamojo namo ( - ), trijų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo patalpų schemą, A. V. ir P. Z. priskiriant po 1/2 dalį šio nekilnojamojo turto kadastro objekto bendrosios dalinės nuosavybės teise, priteisti A. V. ir P. Z. jų byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso 6/100 dalys pastato – gyvenamojo namo, esančio ( - ) (3/100 dalys – ieškovei A. V. ir 3/100 dalys – ieškovui P. Z.). Ieškiniu prašoma pripažinti ir atidalyti gyvenamojo namo dalis bendrai sudaro 166,33 kv. m plotą, kas atitinka ieškovams priklausančią pastato idealiąją dalį (166,33 kv. m). Nurodė, kad patalpos ir garažas yra faktiškai naudojami ieškovų A. V. ir P. Z., ir pažymėjo, kad pagal pastato bendraturčių pasirašytą pastato atskirų nekilnojamųjų objektų formavimo projektą būtent patalpos a-1, a-2 ir buvo priskirtos ieškovams, tam neprieštaravo nė vienas pastato bendraturtis. Nurodė, kad pagal pastato bendraturčių pasirašytą pastato atskirų nekilnojamųjų objektų formavimo projektą patalpos 1 ir dalis patalpos P-18 buvo priskirtos VĮ Turto bankui, t. y. nė vienas iš bendraturčių, išskyrus VĮ Turto banką, nereiškė reikalavimo į šias patalpas, todėl VĮ Turto bankui savo ieškiniu nereikalaujant šių patalpų, manytina, jog patalpų 1 ir dalies patalpos P-18 priskyrimas ieškovams A. V. ir P. Z. nepažeis nė vieno iš bendraturčių teisių, o ieškovams atsisakius patalpos P-13, manytina, kad toks patalpų atidalijimas atitiks ir VĮ Turto banko interesus. Nurodė, kad pastato dalį atidalijus ieškovams pagal ieškovų reikalavimą būtų užtikrintas efektyvus pastato naudojimas, toks atidalijimo būdas nepažeistų kitų bendraturčių naudojimosi jiems priklausančiomis pastato dalimis. Ieškovai nurodė, kad patalpų atidalijimas iš pastato yra galimas techniškai, kadangi objekte yra inžineriniai tinklai. Ieškovai pažymi, kad atidalijus pastato dalis (patalpas) ieškovams, nebus pažeistos kitų pastato bendraturčių teisės, kadangi šiuo metu patalpomis 2 ir garažu naudojasi ieškovai, o kiti pastato bendraturčiai faktiškai naudojasi kitomis pastato patalpomis. Pažymi, kad formuojamam likusiam nekilnojamojo turto kadastro objektui prašoma atidalyti pastato dalis – ieškovams formuojamas objektas neigiamos įtakos neturės, kadangi ieškovams formuojamas objektas turi atskirus inžinerinius tinklus, kurie nėra reikalingi likusiam objektui, taip pat suformavus ieškovams nekilnojamojo turto kadastro objektą, praėjimai ir įėjimai į kitas patalpas nebus užtverti ir nebus pažeidžiamos pastato bendraturčių teisės, nes į patalpas 1 bus patenkama per 1/18 patalpos P-18 dalį, o į patalpas 2 – per 1/21 patalpos a-1 dalį (1,49 kv. m) ir 1/21 patalpos a-2 dalį (13,58 kv. m).

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Palangos miesto apylinkės teismas 2016-10-17 sprendimu ieškinius atmetė. Priteisė iš ieškovės A. V. į valstybės biudžetą 86,81 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, priteisė iš ieškovo P. Z. į valstybės biudžetą 86,81 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, priteisė iš ieškovės VĮ Turto banko į valstybės biudžetą 86,81 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Palangos miesto apylinkės teismo 2016-10-18 nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas Palangos miesto apylinkės teismo 2016-10-17 sprendime.
  2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš šalių, jų atstovų paaiškinimų teismo posėdžio metu, rašytinių šalių paaiškinimų, rašytinių dokumentų, šalių pateiktų patalpų atsidalijimo projektų nustatyta, kad visi ieškovai siūlo atidalyti jų dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, neproporcingas jų turimoms nuosavybės dalims. Bylos nagrinėjimo metu tarp kai kurių bendraturčių kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. Teismas daro išvadą, kad visų ieškovų pateikti atidalijimo projektai pažeidžia atsakovų interesus, todėl ieškiniai negali būti tenkinami. Nustatyta, kad teismui pateiktas projektuotojo L. T. personalinės įmonės parengtas projektas ir architektės R. B.-B. parengta Gyvenamojo namo ( - ), trijų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo patalpų schema, kuriais suformuoti atskiri nekilnojamojo turto kadastro objektai (butai) ir kuriais suformuoti objektai priskirti konkretiems bendraturčiams, neatitinka Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, kuriame nurodytos kiekvienam bendraturčiui tenkančios dalys. Nepaisant to, kad didžioji dalis bendraturčių sutiko su pateiktu projektu, tačiau jis negali būti laikomas atitinkančiu įstatymo reikalavimus. Ieškovė VĮ Turto bankas patikėjimo teise valdo 9/100 dalis gyvenamojo pastato ir prašo atidalyti jai 99,43 kv. m pusrūsio patalpų, kas sudaro beveik1/2 dalį pusrūsio ploto, kai ieškovei priklauso 9/100 šių patalpų dalys. Taip pat nustatyta, kad ieškovai A. V. ir P. Z. nuosavybės teise valdo po 3/100 gyvenamojo namo dalis ir pagal jų pateiktą projektą prašo atidalyti jiems 72,25 kv. m pusrūsio patalpų, kas sudaro daugiau nei 1/3 pusrūsio ploto dalį, tai sudaro daug didesnę dalį, nei ieškovams nuosavybes teise priklauso pusrūsio ir garažo dalių. Suformavus atskirą nekilnojamojo turto objektą pagal prašomą ieškovų schemą, būtų pažeidžiamos kitų bendraturčių teisės ir jų interesai. Tai pat nustatyta, kad ieškovė VĮ Turto bankas prašo atidalyti 113,27 kv. m gyvenamojo ploto ir 36,78 pagalbinių patalpų (pažymėtų indeksais 24-1, 24-7, 24-8, 24-9), kas rodo, kad šios ieškovės prašoma atidalyti dalis gyvenamojo ploto ir pagalbinių patalpų neatitinka turimos turto dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje proporcijos. Taip pat analogiškos aplinkybės nustatytos ir vertinant kitų ieškovų pateiktą gyvenamojo namo atidalijimo schemą, t. y. ieškovai A. V. ir P. Z. nepagrindė racionaliu sprendimu savo prašymo atidalyti jų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir skirti atitinkamai mažesnį plotą bendrojo naudojimo patalpų, prašydami jiems atidalyti 1/21 patalpos a-1 dalį (1,49 kv. m) ir 1/21 patalpos a-2 dalį (2,03 kv. m) ir palikti jas bendrojoje dalinėje nuosavybėje bendrai naudotis. Taip pat pažymėtina, kad tokio pobūdžio patalpų – laiptinės ir koridorių vestibiuliai yra ir kituose gyvenamojo namo aukštuose, todėl iš visų ieškovų pateiktų projektų nėra galima nustatyti, ar jiems atidalijus šiuos atskirus objektus nebūtų pažeistos kitų bendraturčių teisės į likusį naudingą (gyvenamąjį plotą ir pagalbines patalpas) plotą, jų atsitinkamas proporcijas bendraturčių nuosavybės dalims. L. T. personalinės įmonės 2015-06-12 parengtas patalpų padalijimo projektas Nr. 1304-01-PP „Gyvenamajame name, ( - ), dviejų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas, keičiant administracinės paskirties patalpų paskirtį į gyvenamoji (butų) paskirtį, nevykdant statybos darbų“ nėra aptarta, ar formuojamame ieškovės VĮ Turto banko objekte yra įrengti atskiri inžineriniai tinklai (vandentiekis, nuotekos, elektros tinklai, vėdinimo sistema ir pan.). Ieškovė jokių kitų duomenų dėl atskirų inžinerinių tinklų buvimo ar įrengimo neteikė, todėl nėra aišku, ar formuojamas naujas nekilnojamojo turto kadastro objektas neigiamos įtakos neturės kitiems gyvenamojo namo bendraturčiams. Įvertinęs byloje nustatytas ir ištirtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovai neįrodė, jog yra galimas ieškovų prašomu būdu pastato butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio objekto – gyvenamojo namo su pusrūsiu atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priskyrimas ieškovų asmeninėn nuosavybėn. Įvertinęs ieškovų pateiktus planus, teismas taip pat konstatavo, kad visų ieškovų pateikti atidalijamų patalpų ploto skaičiavimai neatitinka CK 4.82 straipsnio 7 dalies reikalavimų ir prieštarauja CK 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai principinei nuostatai, draudžiančiai savininkams pažeisti kitų asmenų teises ir interesus.

8III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisniai argumentai

9

  1. Apeliaciniame skunde ieškovė VĮ Turto bankas prašo iš dalies panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovės VĮ Turto banko ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, gyvenamojo namo ( - ), bendras plotas yra 2772,12 kv. m. Ieškovės valdomo turto dalis, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, bendrojoje dalinėje nuosavybėje sudaro 9/100. Taigi ieškovei priklauso 9/100 pastato idealiosios dalys (iš viso 249,49 kv. m). Idealioji dalis apskaičiuojama taip: 2772,12 * 9 / 100 = 249,49. Apibendrinant pažymėtina, jog ieškiniu ir buvo prašoma pripažinti ir atidalyti pastato dalis, kurios bendrai sudaro 249,49 kv. m plotą, kas atitiko apeliantei priklausančią pastato idealiąją dalį, todėl nesuprantami pirmosios instancijos argumentai, jog ieškovė siūlė atidalyti jos dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, neproporcingas jos turimai nuosavybės daliai.
    2. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat pažymėjo, kad ieškovė patikėjimo teise valdo 9/100 gyvenamojo pastato dalis ir prašo atidalyti 99,43 kv. m pusrūsio patalpų, kas sudaro beveik 1/2 dalį pusrūsio ploto, kai ieškovei priklauso 9/100 šių patalpų dalys. Taip pat teismas pažymėjo, jog ieškovė prašo atidalyti 113,27 kv. m gyvenamojo ploto ir 36,78 pagalbinių patalpų (pažymėtų indeksais 24-1, 24-7, 24-8, 24-9), kas rodo, kad ši ieškovės prašoma atidalyti dalis gyvenamojo ploto ir pagalbinių patalpų neatitinka turimos turto dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje proporcijos. Apeliantė teigia, kad pusrūsio patalpos ir prašomos atidalyti pirmo aukšto patalpos buvo įgytos nuosavybės teise ir jos nėra ir niekada nebuvo bendrojo naudojimo patalpos, todėl ieškovė, minėtas patalpas faktiškai naudojusi nuo jų įsigijimo, turi teisę reikalauti jas atidalyti. Kiti namo bendraturčiai negali bei neturi teisės reikšti jokių teisių į ieškovės prašomas atidalyti patalpas, kadangi pirkimo–pardavimo sutartyse buvo aiškiai nurodytos pastato patalpos, kurios yra parduodamos, taip pat visą laiką nuo pat jų įsigijimo minėtos patalpos faktiškai buvo valdomos ieškovės.
    3. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad po atidalijimo pusrūsio patalpomis (pažymėtomis indeksais P-7, P-6, P-26, P-8, P-9, P-10, P-l 1) bus neįmanoma racionaliai naudotis pagal paskirtį. Pažymėtina, jog apeliantei rengiant patalpų padalijimo projektą, buvo vadovautasi VĮ Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Klaipėdos filialo 2001-01-10 kadastro matavimų duomenimis, kuriuose aiškiai nurodoma, jog į pusrūsio patalpas (pažymėtas indeksais P-7, P-6, P-26, P-8, P-9, P-10, P-l 1) galima patekti per atskirą įėjimą koridoriaus P-26 gale. Taip pat į šias patalpas galima patekti per patalpas P-17, P-14 ir P-8 ir įsirengti atskirą įėjimą.
    4. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai remiasi organizaciniu tvarkomuoju statybos techniniu reglamentu STR 1.14.01:1999, patvirtintu aplinkos ministro 1999-09-30 įsakymu Nr. 310. Minėta, jog šis reglamentas negalioja nuo 2015-01-01, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo juo vadovautis. Be to, minėta, jog statybos techninis reglamentas STR 1.14.01:1999 nustatė pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarką juos projektuojant, statant (rekonstruojant, remontuojant), priimant naudoti, renkant jų kadastro duomenis ir registruojant nekilnojamąjį turtą bei teises į jį, taip pat skaičiuojant statinių kainas, organizuojant jų priežiūrą ir vykdant statistinę apskaitą Lietuvos Respublikoje, tačiau nėra taikomas apskaičiuojant bendraturčiui priklausančią dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
    5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie inžinerinių tinklų buvimą ar galimą įrengimą jos prašomose atidalyti patalpose, kadangi ieškovė minėtus įrodymus yra pateikusi į bylą.
  2. Apeliaciniame skunde ieškovai A. V., P. Z. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovų ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jog prašoma atidalyti pastato dalis nėra proporcinga ieškovų turimai pastato idealiajai daliai, kadangi ieškovams, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, priklauso 6/100 dalys pastato, tai yra 166,33 kv. m. Schemoje ieškovams tenkanti pastato dalis yra 166,33 kv. m, taigi realioji ieškovams priklausanti dalis atitinka idealiąją dalį.
    2. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ieškovams turimą idealiąją pastato dalį galima atidalyti tik atidalijant pusrūsio patalpas ar kitos rūšies patalpas proporcingai jų turimai pastato daliai. Pastate nėra išskirti jokie bendrojo naudojimo objektai, pastatas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip vientisas nekilnojamojo turto objektas, nė viena konkreti pastato patalpa nepriklauso nė vienam bendraturčiui, yra susiformavusios tik idealiosios dalys ir nusistovėjusi pastato naudojimo tvarka.
    3. Dėl sprendimo motyvų dėl pastato patalpų, pažymėtų indeksais P-18, a-1 ir a-2, dalies priskyrimo ieškovams ir palikimo bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Patalpa, pažymėta indeksu P-18, priskirta keliems pastato bendraturčiams, ieškovams priskiriant tik 1/8 dalį šios patalpos, nes pusrūsyje esamomis patalpomis, pažymėtomis indeksais G-l, G-2, G-3, G-4, P-19 ir P-21, reikės naudotis kitiems pastato pusrūsyje esančių patalpų bendraturčiams. Taip pat pažymėtina, kad pastato patalpos, žymimos indeksais a-1 ir a-2, analogiškai yra paliekamos pastato bendraturčiams bendrai naudotis, nes tai yra vestibiuliai, kurie užtikrina patekimą į kitas pastato patalpas.
    4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad patenkinus ieškinį ir VĮ Turto banko ieškinį, patalpos, pažymėtos indeksais P-6, P-7, P- 8, P-9, P-10, P-11 ir P-26, liktų atskirtos nuo pagrindinio likusio prašomo suformuoti kitiems bendraturčiams atskiro nekilnojamojo turto objekto, todėl neva būtų neįmanomas jų racionalus naudojimas pagal paskirtį. Nesutiktina su šiuo argumentu, kadangi į minėtas patalpas galima patekti per patalpą P-26 ir įsirengti atskirą įėjimą.
    5. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad skaičiuojant ieškovams priklausantį rūsio ir pirmojo aukšto plotą, buvo remiamasi tik ieškovams priklausančio pastato idealiąja dalimi, tačiau nesiremta STR 1.14.01:1999 reikalavimais dėl pastatų plotų skaičiavimo, neatlikti reglamentu paremti ieškovams priskirtų pusrūsio (sandėlio) gyvenamųjų patalpų, idealiosios dalies apskaičiavimai. Šis reglamentas pripažintas negaliojančiu nuo 2015-01-01, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo juo vadovautis. Be to, teismas nepagrįstai taiko CK 4.82 straipsnio 7 dalį, kadangi ji taikoma tik tada, kai buto ar kitos patalpos savininkui priklauso konkretus butas ar patalpa ir jam turi būti apskaičiuota kitų pastate esančių bendrojo naudojimo patalpų, priklausančių keliems pastato savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, dydis.
    6. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ieškovų pateikta schema neatitinka aktų reikalavimų ir kad ieškovams suformavus atskirą nekilnojamojo turto objektą pagal schemą būtų pažeistos kitų pastato bendraturčių teisės. Schemoje pateiktas pastato patalpų atidalijimo ieškovams būdas atitinka faktinį pastato patalpų naudojimą, schemoje pasirašė visi atsakovai, išskyrus atsakovą E. Š., kuris prieštaravimo schemai nagrinėjant bylą nereiškė, priskirtų pastato patalpų atidalijimas yra galimas techniškai.
  3. Atsiliepime į ieškovės VĮ Turto banko apeliacinį skundą ieškovai A. V. ir P. Z. prašo patenkinti ieškovės apeliacinį skundą tik tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas patenkins ir ieškovų apeliacinį skundą. Nurodė, kad atsakovai neprieštarauja ieškovės ieškiniui, tačiau prieštarauja ieškovų ieškiniui, nors ieškovų reiškiamas reikalavimas, taip pat kaip ir VĮ Turto banko, nepažeidžia kitų pastato bendraturčių interesų ir yra suderintas ir gali būti tenkinamas kartu su ieškovės ieškiniu.
  4. Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą ieškovė VĮ Turto bankas prašo ieškovų apeliacinį skundą tenkinti. Nurodė, kad ieškovų apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra pagrįsti.
  5. Atsiliepime į ieškovų apeliacinius skundus atsakovo P. M. teisių perėmėja J. M. prašo pakeisti atsakovą P. M. teisių parėmėja J. M., vadovaujantis CPK 48 straipsniu, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016-10-17 dovanojimo sutartimi Nr. 4328 įgijo 4/100 dalis pastato, esančio ( - ), todėl yra pagrindas pakeisti pradinį atsakovą. Su ieškovės VĮ Turto banko apeliaciniu skundu nesutinka, kadangi ieškovė neįrodė, jog jos pateiktas projektas yra priimtiniausias bendraturčiams. Ieškovė nori prisiteisti patalpas, neatsižvelgdama į kitas bendrojo naudojimo patalpas, laiptines, kurios jai priklauso proporcingai turimai nuosavybės daliai, todėl ieškovei tenka patalpos, o kitiems bendraturčiams tik laiptinės, aikštelės. Dėl ieškovų apeliacinio skundo nurodo, kad ieškovai prašo priteisti daugiau ploto nei jų turima dalis bendrojoje nuosavybėje, sąmoningai pretenduoja į gerokai mažesnį bendrojo naudojimo patalpų plotą, nei jiems priklausytų, o vietoj to siekia atsidalyti naudingesnes patalpas tiek rūsyje, tiek gyvenamajame name.
  6. A. E. B., V. O., V. N., A. Ž., A. P., D. C. atsiliepime į ieškovų apeliacinius skundus prašo apeliacinių skundų netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad namas, adresu ( - ), buvo pastatytas 1993 metais. Tuo metu namo idealiąsias dalis bendraturčiai įsigijo be palėpių ir rūsio. 2001 metais namas buvo atiduotas vertinti valstybinei komisijai, prie bendro ploto buvo pridėta 1000 kv. m palėpių ir pusrūsio patalpų ploto. Šitą plotą su visų bendraturčių sutikimu 2000 m. įsirengė ir iki šiol valdo 8 namo gyventojai. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateiktas 2000 metų birželio 15 d. namo ( - ), savininkų susirinkimo protokolas, kuriuo su visų namo bendraturčių sutikimu buvo leista įsirengti papildomus butus palėpėse namo bendraturčiams G. R., A. Ž., A. V., E. B., D. O.. Kiti namo bendraturčiai atsisakė palėpės patalpų, nenorėdami papildomų investicijų. Taigi šie namo bendraturčiai visiems bendraturčiams sutinkant padidino bendrą nuosavybę įsirengdami patalpas palėpėse. Taigi anksčiau nurodyti bendraturčiai yra įgiję teisę perskaičiuoti gyvenamojo namo dalis, dėl ko keistųsi ieškovų turimos idealiosios dalys bendrojoje nuosavybėje, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovų pateikti projektai atitinka iš tiesų realiai valdomas dalis gyvenamajame name. Šios aplinkybės ieškovams yra žinomos ir jie elgiasi nesąžiningai, siekdami atidalyti didesnę dalį, nei iš tiesų jiems priklauso. Kadangi ieškovai nesutiko su atsakovų parengtu dalių perskaičiavimo projektu, atsakovai ketina kreiptis į teismą dėl dalių perskaičiavimo teismine tvarka. Rūsio patalpose suformavus ieškovų prašomus du nekilnojamojo turto objektus, trečiasis (patalpos, pažymėtos indeksais P7, P6, P26, P8, P9, P10, P11) liktų atskirtas nuo pagrindinio likusio prašomo kitiems bendraturčiams suformuoti atskiro nekilnojamojo turto objekto, taigi nebelieka jokios galimybės kitiems bendraturčiams patekti į patalpas. Ieškovų A. V. ir P. Z. pateiktas projektas visiškai neatitinka jų turimos dalies bendrojoje nuosavybėje, t. y. ieškovai iš tiesų siekia naudotis daug didesne gyvenamojo namo dalimi, nei jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad visų ieškovų pateiktuose gyvenamojo pastato dalies apskaičiavimo projektuose nesiremta STR 1.14.01:1999 reikalavimais dėl pastatų plotų skaičiavimo, neatlikti reglamentu paremti ieškovams priskirtų pusrūsio (sandėlio), gyvenamųjų patalpų, idealiosios dalies apskaičiavimai, todėl nėra pagrindo vertinti, kad ieškovų projektai atitinka CK 4.82 straipsnio 7 dalies nuostatas.
  7. Atsiliepime į ieškovų apeliacinius skundus atsakovas G. R. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad 2000-06-15 name ( - ), savininkų susirinkimo protokolu visi pastato bendraturčiai leido įsirengti palėpes pastato savininkams G. R., A. Ž., A. V., E. B., D. O., todėl įrengus palėpes savininkų dalys pasikeitė. Nekilnojamojo turto registre registruojant statybos pabaigą nebuvo įregistruotos bendraturčių sutartos faktinės dalys naujame (padidėjusiame) viso pastato plote. Ieškovai reikalaudami atidalyti savo dalį neteistai vadovaujasi dalimis, buvusiomis iki 2001 metų. Kad ieškovams buvo žinoma situacija dėl faktinio pastato valdymo, įrodo tai, kad ieškovo P. Z. reikalavimu 2013-07-15 registre buvo panaikintas įrašas, kad bendraturčių valdomos pastato dalys apskaičiuotos nuo 1715,72 kv. m, todėl reikalaudami atidalyti savo dalį, ieškovai A. V. ir P. Z. siekia įgyti daugiau ploto, nei faktiškai yra įgiję. Pirma turėtų būti nustatytos pasikeitusios dalys bendrojoje nuosavybėje, o tada būtų galima reikalauti atidalijimo. Ieškovai siekia atidalyti savo dalį patalpose, tačiau neprašo atidalyti savo dalies bendrojo naudojimo patalpose, taip pažeisdami kitų savininkų interesus.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinių skundų bei atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  3. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti ieškovų reikalavimai dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, teisėtumo ir pagrįstumo.
  4. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pastatas, esantis ( - ), yra gyvenamasis pastatas, jo paskirtis – gyvenamoji (daugiabutis pastatas), unikalus daikto numeris ( - ), plane pažymėtas 1A3p, statybos pabaigos metai 1993, bendras plotas – 2772,17 kv. m, naudingasis plotas – 1857,75 kv. m, gyvenamasis plotas – 1400,37 kv. m, rūsių (pusrūsių) plotas – 199,21 kv. m, garažų plotas – 184,49 kv. m, pagrindinis plotas – 235,35 kv. m, gyvenamosios paskirties patalpų skaičius – 23, kambarių skaičius – 78. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė VĮ Turto bankas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 161 straipsniu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-10-10 nutarimu Nr. 1082 „Dėl atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašo patvirtinimo“, 2011-12-20 Valstybės nekilnojamojo turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise perdavimo ir priėmimo aktu, perėmė iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 9/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus numeris ( - ), plane pažymėto indeksu lA3p, esančias pastate ( - ). Patikėjimo teisė į patalpas ieškovės vardu įregistruota 2012-01-05. Ieškovė A. V. mainų sutartimi (reg. Nr. PJ-5637) nuosavybės teise įgijo 3/100 dalis pastato, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - )). Ieškovas P. Z. mainų sutartimi (reg. Nr. PJ-5637) nuosavybės teise įgijo 3/100 dalis pastato, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - )). Kita daugiabučio namo dalis priklauso atsakovams.
  5. Ieškovė VĮ Turto bankas prašė atidalyti bendrojoje dalinėje nuosavybėje jai nuosavybės teise priklausančias 9/100 dalis gyvenamojo namo ir pripažinti nuosavybės teisę į 249,50 kv. m nekilnojamojo turto kadastro objektą Nr. 1, esantį pusrūsyje (patalpų indeksai P-l, P-2, P-3, P-4, P-5, P-12, P-13) ir pirmame aukšte (patalpų indeksai 24-1, 24-2, 24-3, 24-4, 24-5, 24-6, 24-7, 24-8, 24-9, 24-10), pagal L. T. personalinės įmonės 2015-06-12 parengtą patalpų padalijimo projektą Nr. 1304-01-PP „Gyvenamajame name, ( - ), dviejų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas, keičiant administracinės paskirties patalpų paskirtį į gyvenamoji (butų) paskirtį, nevykdant statybos darbų“.
  6. Ieškovai A. V. ir P. Z. prašė pripažinti nuosavybės teisę į 166,33 kv. m ploto nekilnojamojo turto kadastro objektą, suformuotą iš patalpų, valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. 25/4038 pažymėtų indeksais P-14, P-15, P-16, P-17, 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-7, 1/8 patalpos P-18 dalies, 1/21 patalpos a-1 dalies ir 1/21 patalpos a-2 dalies, pagal 2016-04-22 architektės R. B.-B. parengtą Gyvenamojo namo ( - ), trijų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo patalpų schemą, A. V. ir P. Z. priskiriant po 1/2 dalį šio nekilnojamojo turto kadastro objekto bendrosios dalinės nuosavybės teise.
  7. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovų ieškinius dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
  8. Ieškovų apeliaciniai skundai iš esmės grindžiami tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias bendraturčio teisę atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos tokiose bylose, netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į faktinį bei racionalų pastato atidalijimą, kitų bendraturčių išreikštą poziciją dėl galimo pastato atidalijimo.
  9. Išnagrinėjusi ir ištyrusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  10. Vienas iš bendraturčio nuosavybės teisės į bendrosios nuosavybės dalį įgyvendinimo būdų, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų yra atidalijimas iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jei nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; nesant galimybės taip padalyti daiktą, vienas ar keli bendraturčiai gauna kompensaciją pinigais.
  11. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Vertindamas pateiktus atidalijimo variantus teismas turi patikrinti, ar jie procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių. Bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015).
  12. Pirmosios instancijos teismas ieškinius atmetė vienu iš motyvu nurodydamas tai, kad ieškovai prašo atidalyti jų dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, neproporcingas jų turimai nuosavybės daliai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė VĮ Turto bankas patikėjimo teise valdo 9/100 dalis gyvenamojo pastato ir prašo atidalyti jai 99,43 kv. m pusrūsio patalpų, kas sudaro beveik 1/2 dalį pusrūsio ploto, kai ieškovei priklauso 9/100 dalys šių patalpų. Ieškovai A. V. ir P. Z. nuosavybės teise valdo po 3/100 dalis gyvenamojo namo ir pagal jų pateiktą projektą prašo atidalyti jiems 72,25 kv. m pusrūsio patalpų, kas sudaro daugiau nei 1/3 dalį pusrūsio ploto, tai sudaro daug didesnę dalį, nei ieškovams priklauso nuosavybes teise pusrūsio ir garažo dalių. Teismas padarė išvadą, kad pusrūsis bei garažas, kaip bendrojo naudojimo objektas, negali priklausyti atskiriems patalpų savininkams.
  13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.82 straipsnio 1 dalyje išvardyti butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys objektai (namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga) negali būti atidalyti, išskyrus išimtį, kurios taikymui būtinos dvi sąlygos: 1) atidalijama daikto dalis gali būti ar pertvarkius galės būti naudojama kaip atskiras daiktas ir 2) toks daikto naudojimas netrukdys naudoti butų ar kitų patalpų pagal paskirtį. Ši išimtis gali būti taikoma daliai bendrojo naudojimo patalpų, pavyzdžiui, gali būti atidalijama dalis namo rūsio patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1. Teismų praktika. 2010, 32). Taigi, esant tokiai formuojamai teismų praktikai, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovai negali atsidalyti pusrūsio patalpų jų prašomu būdu, tačiau būtina įvertinti, kaip jau buvo minėta, ar atidalijama dalis galės būti naudojama kaip atskiras daiktas, ar toks naudojimas netrukdys naudoti kitų patalpų pagal paskirtį, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenagrinėjo.
  14. Be to, pirmosios instancijos teismas vienu iš motyvu, kuriuo buvo atmesti ieškovų ieškiniai, nurodė tai, kad atidalijus ir suformavus du atskirus nekilnojamojo turto objektus pagal pateiktus projektus, pusrūsio patalpoje lieka visiškai atskirtos ir izoliuotos patalpos, pažymėtos indeksais P-7, P-6, P-8, P-9, P-10, P-11, P-26, į kurias nebūtų galima patekti, tokiu būdu kitiems pastato bendraturčiams galbūt bus neįmanoma šių patalpų racionaliai naudoti pagal paskirtį. Apeliaciniame skunde ieškovė VĮ Turto bankas teigia, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta, nes į minėtas patalpas patenkama per patalpoje P-26 esantį įėjimą ir per patalpas P-14, P-17, P-8, yra galimybė įsirengti atskirą įėjimą į pusrūsio patalpas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovų pateiktais atidalijimo projektais, nustatė, kad patalpos, kurios indeksas P-26, galinėje sienoje pavaizduotas įėjimas. Tačiau pirmosios instancijos teismas neanalizavo, ar atidalijimo planuose patalpoje, pažymėtoje indeksu P-26, sienoje pavaizduotas įėjimas realiai egzistuoja, nesiaiškino, ar šis galbūt esantis įėjimas užtikrina kitų atsakovų racionalų minėtų patalpų naudojimą pagal paskirtį, nesiaiškino kitų patekimo į šias patalpas galimybių.
  15. Pirmosios instancijos teismas kaip kliūtį atidalyti turtą ieškovų prašomu būdu nurodė ir tai, kad ieškovės VĮ Turto banko pateiktame projekte nėra aptarta, ar formuojamame ieškovės VĮ Turto banko objekte yra įrengti atskiri inžineriniai tinklai (vandentiekis, nuotekos, elektros tinklai, vėdinimo sistema ir pan.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė jokių kitų duomenų dėl atskirų inžinerinių tinklų buvimo ar įrengimo neteikė, todėl nėra aišku, ar formuojamas naujas nekilnojamojo turto kadastro objektas neigiamos įtakos neturės kitiems gyvenamojo namo bendraturčiams. Nėra pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog 2016-03-09 ieškovė VĮ Turto bankas pateikė papildomus įrodymus, patvirtinančius, jog prašomoms atidalyti patalpoms tiekiama elektros energija, įvestas atskiras elektros įvadas, yra galimybė prisijungti prie miesto centralizuotų vandentiekio ir nuotekų valymo tinklų, centralizuoto šildymo nėra, patalpos šildomos elektra. Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų nevertino ir nepasisakė. Neįvertinus šių įrodymų, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės prašymas dėl turto atidalijimo neatitinka bendraturčių interesų.
  16. Pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovų reikalavimai atidalyti iš bendrosios nuosavybės bei pateikti projektai, kuriuose nurodytos prašomos atidalyti ginčo pastato dalys, tarpusavyje yra suderinti, vienas kitam neprieštarauja. Pažymėtina, kad su ieškovės VĮ Turto banko atidalijimo projektu sutiko visi byloje dalyvaujantys asmenys ir prieštaravimų neišreiškė, tačiau pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimų dėl atidalijimo nepatenkino. Su ieškovų A. V. ir P. Z. ieškiniu nesutikimą išreiškė tik keli atsakovai (bendraturčiai).
  17. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad visų ieškovų pateikti atidalijimo variantai pažeidžia kitų bendraturčių (atsakovų) interesus, todėl negali būti įgyvendinami. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskrecijos teisę, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Aiškindamas CK 4.80 straipsnio nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ateityje ginčų ir konfliktų pašalinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).
  18. Esant tokiai formuojamai teismų praktikai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas teismo sprendimas neatitinka civilinio proceso tikslų, nes pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinius bei nespręsdamas bendraturčių interesų derinimo klausimo, nepriimdamas sprendimo dėl racionaliausio atidalijimo būdo, paliko šalių ginčą iš esmės neišspręstą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, siekdamas išspręsti šalių ginčą kiek įmanoma labiau derinant visų šalių interesus, turėjo pasiūlyti atsakovams, prieštaraujantiems atidalijimo projektams, pateikti savo atidalijimo projektą bei įvertinęs visų ginčo šalių interesus, nurodytus atidalijimo būdus ir argumentus, pagrindžiančius tokio atidalijimo būdo pasirinkimą, priimti sprendimą dėl atitinkamo atidalijimo būdo, taikydamas CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas.
  19. Ištyrusi bylos surinktus įrodymus, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinių skundų ir atsiliepimo į šiuos skundus argumentus, esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų galimybių racionaliai atidalyti nekilnojamojo turto dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1, 2 dalys). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija negali daryti pagrįstos išvados, kad pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai įvertino visus įrodymus bei pašalino prieštaravimus, vadovavosi teismų praktikoje suformuotomis įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 185 straipsnis). Kolegijos nuomone, tik pasiūlius kitiems bendraturčiams, prieštaraujantiems ieškovų prašomam atidalijimo būdui, pateikti savo atidalijimo variantus, išanalizavus, ar atidalijimo schemoje patalpoje, pažymėtoje indeksu P-26, realiai egzistuoja įėjimas, išsiaiškinus, ar šis galbūt esantis įėjimas užtikrina kitų atsakovų racionalų patalpų (pažymėtų indeksais P-7, P-6, P-8, P-9, P-10, P-11, P-26) naudojimą pagal paskirtį, išsprendus kitas patekimo į šias patalpas galimybes, įvertinus įrodymus, pagrindžiančius inžinerinių tinklų įrengimą ieškovės VĮ Turto banko prašomoje atidalyti pastato dalyje, įvertinus, ar pusrūsyje atidalijus patalpas ieškovų prašomu būdu atidalijama dalis galės būti naudojama kaip atskiras daiktas, ar toks naudojimas netrukdys naudoti kitų patalpų pagal paskirtį, būtų pagrindas priimti racionalų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, taigi neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  20. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą naikinti skundžiamą teismo sprendimą, kadangi tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir įvertinus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų ieškovų reikalavimų pagrįstumas.
  21. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas neatskleidus bylos esmės naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nagrinėjant civilinę bylą iš naujo, svarstytinas atsakovo P. M. pakeitimo nauja atsakove J. M., įvykus teisių perėmimui, klausimas, kadangi šis J. M. prašymas, pateiktas atsiliepime į apeliacinius skundus, priimat atsiliepimą į apeliacinį skundą pirmosios instancijos teisme nebuvo išspręstas.
  22. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

14panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai