Byla 2S-772-153/2011

2Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič, kolegijos teisėjų: Rūtos Palubinskaitės, Nijolios Indreikienės,

3apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarties dėl civilinės bylos Nr. 2-8242-713/2010 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei A. B., trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo netekus teisių į gyvenamąją patalpą, nutraukimo,

Nustatė

4Ieškovas R. B. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti atsakovus A. B. ir N. B. netekusiais teisių į nuomojamą gyvenamąją patalpą – butą ( - ).

5Ieškovas nurodė, kad 1999-12-16 Kauno miesto savivaldybė su ieškovu sudarė jai nuosavybės teise priklausančio buto, esančio Kaune, Pramonės pr. 73-91 (toliau – ginčo butas) nuomos sutartį. Iki 2001 m. bute gyveno ieškovas ir atsakovai. 2000 m. ieškovas su atsakove laimėjo „žaliąją kortą“ ir išvyko gyventi į JAV. Santuoka tarp ieškovo ir atsakovės nutraukta 2003-04-28. Atsakovai yra buvę šeimos nariai, todėl jis turi tiesę kreiptis į teismą dėl buvusių šeimos narių pripažinimo netekusiais teisės naudotis gyvenamosiomis patalpomis. 2007-12-11 buvo panaikinti atsakovės gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys ginčo buto adresu, tačiau 2008-10-15 šie duomenys buvo atnaujinti. Ieškovo nepilnametis sūnus mokosi JAV, atsakovai turi turto JAV, ginčo bute atsakovės daiktų nėra, ten likę tik ieškovo sūnaus dalis asmeninių daiktų. Ieškovas nori išsaugoti sūnui gyvenamąją vietą pas save, nes sūnus praleidžia po keletą mėnesių ginčo bute, kai atvyksta į Lietuvą.

6Atsakovė A. B. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovas neturi teisės reikšti tokio reikalavimo teisme, nes butas priklauso ne ieškovui, o trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei, o ši nereiškia jokių ieškinio reikalavimų atsakovams.

7Tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad atsakovams išvykus gyventi į JAV, ieškovo prašymu 2007-12-11 atsakovės A. B. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys ginčo buto adresu buvo panaikinti. Atsakovei 2008-05-15 pateikus prašymą ir dokumentus, nustačius, kad sūnus N. B. mokosi užsienyje, deklaravimo duomenys buvo atstatyti, nes laikinai išvykus nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui, teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama visam išvykimo laikui. Ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą.

8Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei A. B., trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei dėl A. B. ir N. B. pripažinimo netekusiais teisių į gyvenamąją patalpą, nutraukė, priteisė iš ieškovo atsakovei 1 500 Lt advokato pagalbai apmokėti, valstybei 61 Lt pašto išlaidas.

9Teismas nurodė, kad ieškinys negali būti patenkintas dėl dviejų priežasčių:

101) atsižvelgiant į ieškinio faktinį pagrindą, t. y. kad ginčo butas nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, o ieškovas yra buto nuomininkas, ieškinio reikalavimas yra tiesiogiai nukreiptas į buto savininkę Kauno miesto savivaldybę. Ieškinys yra grindžiamas CK 6.591 str. nuostatomis, kurios reglamentuoja asmens teisę į gyvenamąją patalpą. Gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, bet ne ieškovui ir ne atsakovei. Todėl ieškinio reikalavimas yra tiesiogiai nukreiptas į Kauno miesto savivaldybę, kuriai byloje reikalavimai nepareikšti, A. B. byloje galėtų būti tiktai bendraatsakove kartu su Kauno miesto savivaldybe. Ieškovui 2010-03-03 teismo nutartimi buvo išaiškinta, kam jis turėtų reikšti reikalavimus, ir netinkamo atsakovo pasirinkimo pasekmės. Pagal pateiktą ieškinį teismas negali priimti sprendimo dėl ginčo esmės. Pagal 1998-07-02 Lietuvos Respublikos „Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo“ Nr. VIII-840, su vėlesniais pakeitimais, 8 str. 2 p., tik gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturtis) – šiuo atveju Kauno miesto savivaldybė – turi teisę ištaisyti, pakeisti ar panaikinti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens pateiktus neteisingus duomenis. Ieškovas neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos, nes tai tiesiogiai numatyta įstatyme;

112) pagal CK 6.591 str. 3 d. laikinai išvykusiam nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui teisė į nuomojamą gyvenamąją patalpą išlieka dar šešis mėnesius, pasibaigus šiam terminui, laikinai išvykę minėti asmenys praranda teisę į nuomojamą gyvenamąją patalpą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėtų teisės normų taikymą, konstatavo, kad pripažinti tokių asmenų netekusiais teisės į savivaldybės gyvenamąsias patalpas teismine tvarka nereikia (jie laikomi praradusiais teises į gyvenamąją patalpą pagal įstatymą), taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog įregistravimas gyvenamojoje patalpoje (išregistravimas) yra viešojo administravimo aktas, kurį vykdo atitinkamos tarnybos (šiuos teisinius santykius reguliuoja viešoji teisė), todėl bendros kompetencijos teismas tokių klausimų nesprendžia ir neturi tokių pareiškimų nagrinėjimui priimti.

12Teismas pažymėjo, kad Kauno miesto apylinkės teisme yra užvesta civilinė byla Nr. 2-421-435/2010 pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovams R. B. ir Kauno miesto savivaldybei dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir nuomos sutarties pakeitimo, kurioje šalys sutiko su ieškinio reikalavimais (LITEKO duomenys).

13Teismas konstatavo, kad nustačius, jog neįmanoma priimti sprendimo pagal pateiktą ieškinį, byla turi būti nutraukta kaip nenagrinėtina teisme CPK 293 str. 1 p. pagrindu.

14Atskiruoju skundu ieškovas R. B. prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-23 nutartį ir perduoti bylą Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nesutiko su teismo nutartimi dėl šių motyvų:

151) teismas nenustatė ginčo esmės, ginčas kilo ne dėl atsakovės išregistravimo iš buto, o tarp nuomininko ir buvusio šeimos nario, išvykusio iš gyvenamosios patalpos, teisės į gyvenamąją patalpą. 2008-10-15 atnaujinus atsakovės gyvenamos vietos deklaravimo duomenis, ji pradėjo reikalauti padalinti nuomojamas patalpas, sudarant su ja atskirą nuomos sutartį, dėl ko ir buvo užvesta atskira byla;

162) pasinaudoti CK 6.591 str. nurodyta teisės į gyvenamas patalpas praradimo prezumpcija ne ginčo tvarka gali tik gyvenamosios patalpos savininkas (šiuo atveju – Kauno miesto savivaldybė) ir taikyti atitinkamas sankcijas – panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis. Įstatymai nenustato savininkui pareigos tokį faktą (nuomininko teisės į gyvenamąją patalpą praradimą) nustatinėti teisme, o nuomininkas ir kiti šeimos nariai to padaryti negali, jie negali reikšti reikalavimo dėl nuomos sutarties nutraukimo (nes nėra sutarties šalis), negali reikšti reikalavimų iškeldinti iš gyvenamųjų patalpų arba panaikinti deklaravimo duomenis, nes nėra gyvenamųjų patalpų savininkai. Tarp nuomininko šeimos narių ir likusių gyventi patalpoje gali kilti ginčas dėl teisės į gyvenamąsias patalpas, kurio išsprendimas turėtų įtakos ir gyvenamųjų patalpų savininko, šiuo atveju Kauno miesto savivaldybės, teisėms ir / ar pareigoms. Tarp atsakovės ir ieškovo kilo ginčas dėl teisės į gyvenamąsias patalpas, įgyvendinamas CK normomis, o ne viešosios teisės normomis. Reikalavimas dėl teisės į gyvenamąsias patalpas praradimo reiškiamas buvusiam šeimos nariui, o ne patalpų savininkui. Tik patenkinus ieškinį, savivaldybei atsirastų pagrindas ir pareiga panaikinti asmens gyvenamos vietos deklaravimo duomenis, o savivaldybei jų nepanaikinus, ieškovas galėtų reikšti reikalavimus savivaldybei administracine tvarka;

173) ieškovas negali reikšti reikalavimų Kauno miesto savivaldybei kaip atsakovei nei dėl A. B. pripažinimo praradusia teisę į ginčo patalpas, nei dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų pakeitimo, nes Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-23 nutartimi (c. b. Nr. 2-421-435/2010) yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki bylos išnagrinėjimo Kauno miesto savivaldybei uždrausta leisti deklaruoti asmenims jų gyvenamąją ginčo bute ar priimti bet kokius kitus sprendimus, apsunkinančius ginčo buto nuomą. Minėta byla pagal A. B. ieškinį Kauno miesto savivaldybei ir R. B. sustabdyta iki bus išnagrinėta ši byla. Dėl to net pati buto savininkė Kauno miesto savivaldybė negalėtų priimti atitinkamų administracinių aktų ir panaikinti Astos B. gyvenamos vietos deklaravimo duomenų;

184) ginčas tarp ieškovo ir atsakovės yra suponuotas atsakovės kitoje civilinėje byloje pareikštu reikalavimu dėl gyvenamosios patalpos padalijimo ir atskirų nuomos sutarčių sudarymo. Kadangi teismas civilinėje byloje Nr. 2-421-435/2010 atsisakė priimti R. B. priešieškinį dėl A. B. pripažinimo praradusia teises į gyvenamas patalpas, R. B. kreipėsi į teismą su savarankišku ieškiniu. Tais atvejais, kai ginčijama įstatyme įtvirtinta prezumpcija arba kai ginčas kyla tarp nuomininko, jo šeimos narių ar buvusių šeimos narių, reikalavimai dėl asmens pripažinimo praradusiu teises į gyvenamas patalpas gali būti nagrinėjami bendros kompetencijos teisme tiek pagal gyvenamųjų patalpų savininko, tiek pagal nuomininko ar jo šeimos narių ieškinius;

195) ieškinys susijęs su ieškovo teisėtais interesais ir jis turi teisę kreiptis į teismą dėl buvusio šeimos nario pripažinimo netekusiu teisės į gyvenamas patalpas remdamasis CPK 5 str.

20Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovės A. B. atstovė advokatė V. T. prašė pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas netinkamai aiškina įstatymus.

21Atsiliepime į atskirąjį skundą tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė prašė atskirąjį skundą atmesti. Su atskiruoju skundu nesutiko dėl šių motyvų:

221) ieškovas nepagrįstai teigia, jog tik patenkinus ieškovo ieškinį, savivaldybei atsirastų pagrindas ir pareiga panaikinti asmens gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, o savivaldybei jų nepanaikinus, ieškovas galėtų reikšti reikalavimus savivaldybei administracine tvarka. Savivaldybė gyvenamosios patalpos vietos deklaravimo duomenis ištaiso, pakeičia ar panaikina administracine tvarka, jeigu yra nustatytos CK 6.591 str. numatytos sąlygos;

232) 2008-10-15 atnaujinus A. B. deklaravimo ginčo bute duomenis, nesutikdamas su tokia Kauno miesto savivaldybės pozicija, ieškovas tokį savivaldybės sprendimą skųsti pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 str. 5 d.

24Atskirasis skundas tenkintinas.

25Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos duomenis, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas sudaro pagrindą skundžiamą teismo nutartį panaikinti.

26Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis įtvirtina kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisę kreiptis į teismą. Bylos nagrinėjimo metu gali būti nustatyta, jog ieškovo teisės nebuvo pažeistos, jis neturi reikalavimo teisės, tokiu atveju pareikštas ieškinys teismo sprendimu turi būti atmetamas. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2003-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-244/2003). Bylos duomenys tvirtina, kad tarp šalių susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, todėl apeliantui, esančiam šių santykių šalimi ir manant, jog yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, turi būti užtikrinama teisminė gynyba – teisė kreiptis į teismą ir atitinkamai užtikrinamos visos CPK numatytos procesinės teisės. Tad teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo motyvais, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė ieškinio pareiškimo priėmimo klausimą, todėl skundžiama nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas nutrauktas nepagrįstai.

27Atmestinas Kauno miesto savivaldybės atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvas, jog ieškovas neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos, nes, trečiojo asmens nuomone, tai tiesiogiai nurodyta įstatyme. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šis motyvas yra nepagrįstas, nes tokio įstatymo, kuris riboja ieškovo teisę dėl teisminės gynybos kreiptis į teismą, nėra, o anksčiau paminėti įstatymai (Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis) tokios teisės neriboja.

28Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-03-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3k-7-223/2000, tačiau teisėjų kolegijos išaiškinimai šioje nutartyje negali būti taikomi šioje byloje. Todėl teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo motyvais, jog faktinės nagrinėjamos bylos ir nurodytos skundžiamojoje nutartyje nutarties Nr. 3k-7-223/2000 aplinkybės yra visiškai skirtingos, todėl negali būti taikomos šioje byloje. Pažymėtina ir tai, kad CK 6.591 str. leidžia pripažinti asmenį praradusiu teisę į gyvenamąją patalpą tik nustačius šios normos dispozicijoje įtvirtintas faktines aplinkybes. Kadangi tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje nenustatė, nes bylos nenagrinėjo iš esmės, todėl CK 6.591 str. buvo taikomas neteisingai. Tad pagrįstai nurodyta atskirajame skunde, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino bylos aplinkybes, dėl to suklydo taikydamas įstatymą. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad šioje byloje kilo ginčas tarp buvusių šeimos narių dėl teisės naudotis gyvenamosiomis patalpomis, o ne patalpų savininkei savivaldybei. Todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo nutartyje minėjo administracinius teisinius santykius (gyvenamosios vietos deklaravimą), kurie nesisiję su ieškovo pareikštu reikalavimu atsakovei.

29Kiti atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai yra juridiškai nereikšmingi ir neįtakoja priimtos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nutartyje nepasisako.

30Esant tokioms aplinkybėms skundžiama teismo nutartis naikinama, atskirasis skundas tenkintinas, panaikinus skundžiamą nutartį, civilinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.).

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337-339 str.,

Nutarė

32Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
2. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. B. atskirąjį... 4. Ieškovas R. B. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti atsakovus A. B. ir N.... 5. Ieškovas nurodė, kad 1999-12-16 Kauno miesto savivaldybė su ieškovu sudarė... 6. Atsakovė A. B. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovas neturi teisės... 7. Tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad... 8. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinę... 9. Teismas nurodė, kad ieškinys negali būti patenkintas dėl dviejų... 10. 1) atsižvelgiant į ieškinio faktinį pagrindą, t. y. kad ginčo butas... 11. 2) pagal CK 6.591 str. 3 d. laikinai išvykusiam nuomininkui, jo šeimos nariui... 12. Teismas pažymėjo, kad Kauno miesto apylinkės teisme yra užvesta civilinė... 13. Teismas konstatavo, kad nustačius, jog neįmanoma priimti sprendimo pagal... 14. Atskiruoju skundu ieškovas R. B. prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės... 15. 1) teismas nenustatė ginčo esmės, ginčas kilo ne dėl atsakovės... 16. 2) pasinaudoti CK 6.591 str. nurodyta teisės į gyvenamas patalpas praradimo... 17. 3) ieškovas negali reikšti reikalavimų Kauno miesto savivaldybei kaip... 18. 4) ginčas tarp ieškovo ir atsakovės yra suponuotas atsakovės kitoje... 19. 5) ieškinys susijęs su ieškovo teisėtais interesais ir jis turi teisę... 20. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovės A. B. atstovė advokatė V. T.... 21. Atsiliepime į atskirąjį skundą tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė... 22. 1) ieškovas nepagrįstai teigia, jog tik patenkinus ieškovo ieškinį,... 23. 2) 2008-10-15 atnaujinus A. B. deklaravimo ginčo bute duomenis, nesutikdamas... 24. Atskirasis skundas tenkintinas.... 25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 26. Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis įtvirtina... 27. Atmestinas Kauno miesto savivaldybės atsiliepimo į atskirąjį skundą... 28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje vadovavosi Lietuvos... 29. Kiti atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai yra juridiškai nereikšmingi... 30. Esant tokioms aplinkybėms skundžiama teismo nutartis naikinama, atskirasis... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337-339 str., ... 32. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir...