Byla 2A-282-516/2010

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės, kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės ir Algirdo Auruškevičiaus, sekretoriaujant M.Armalienei dalyvaujant ieškovo atstovei L. K. atsakovui A. S. atsakovo atstovei advokatei S.Petraškaitei

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (Vilniaus apskrities viršininko administracijos procesinių teisių perėmėjo) apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovui A. S. , dėl savavališkai pastatyto pastato nugriovimo. Tretysis asmuo – Anykščių regioninio parko direkcija.

3Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovas Vilniaus apskrities viršininko administracija 2008-07-22 kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas:

51)

6įpareigoti atsakovą A. S. per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos pasekmes, t. y. nugriauti savavališkai pradėtą statyti naują pastatą – hidroelektrinę, esančius ( - ) bei sutvarkyti teritoriją;

72)

8teismo sprendime nurodyti, kad atsakovui savo lėšomis per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius teismo sprendimo, Vilniaus apskrities vir­šininko administracija turi teisę A. S. lėšomis nugriauti savavališkai pradėtą statyti naują pastatą – hidroelektrinę, bei sutvarkyti teritoriją.

9Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas A. S. nuosavybės teisėmis valdomame žemės sklype, neturėdamas nustatyta tvarka suderinto statinio projekto bei leidimo statybai, savavališkai pradėjo statyti naują statinį – hidroelektrinę, esančią ( - ).

10Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos vals­tybinės priežiūros departamentas 2007 m. gruodžio 20 d. apžiūros aktu nustatė, kad 2002 m. pradėta statyti mažoji hidroelektrinė ant Siesarties upės, pažymėjo, jog sustabdžius statybos darbus, statybvietė nepasikeitė, statybos darbai nevykdomi. Vilniaus apskrities viršininko administ­racijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2008 m. sausio 10 d. reikalavimu Nr. (101)-11.12-05 „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo“ atsakovą įpareigojo likviduoti savavališkos statybos padarinius, t. y. savo lėšomis iki 2008 m. gegužės 15 d. nu­griauti savavališkai pastatytus mažosios hidroelektrinės pamatus. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2008 m. gegužės 19 d. apžiūros aktu nustatė, kad atsakovas neįvykdė 2008 m. sausio 10 d. reikalavimo Nr. (101)-11.12-05 „Dėl savavališkos statybos padarinių pašalini­mo“ nugriauti statinį iki 2008 m. gegužės 15 d.

11Be to, ieškovas pažymėjo, kad Siesarties upė negali būti užtvenkiama ir ant upės negali būti statoma hidroelektrinė. Ieškovo nuomone, šios aplinkybės yra dar vienas argumentas, kad pradėtą statyti hidroelektrinę, esančią ( - ), būtina nugriauti.

12Ukmergės rajono apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos atsakovui 800 Lt bylinėjimosi išlaidų.

13Teismas konstatavo, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kas nagrinėjami teisiniai santykiai tarp šalių atsirado 2002 m. rugsėjo 6 d. Nuo 2006 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusiose LR Statybos įstatymo 28 ir CK 4.103 straipsnių redakcijose įtvirtintos savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas – nugriovimas, ir nuo šio momento nebėra galimybės įteisinti savavališką statybą pripažįstant teisę gauti statybos leidimą. Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 15 straipsnyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dėl savavališkų statybų priimti administraciniai sprendimai vykdomi pagal šių sprendimų surašymo metu galiojusių teisės aktų nuostatas. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčijami sprendimai dėl savavališkų statybų pasekmių priimti dar negaliojant Statybos įstatymo pakeitimo įstatymui, taip pat ir šio įstatymo 15 straipsniui, kuriame nustatyta įstatymo nuostatų dėl savavališkų pasekmių taikymo tvarka. Ginčijamų administracinių aktų dėl savavališkų statybų surašymo metu negaliojo ir nauja CK 4.103 straipsnio redakcija (Žin., 2006, Nr. 116-4403). Teismas nurodė, kad CK 1.7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisės principas, jog įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka, reiškia, jog jis galioja tik ateičiai, t. y. santykiams, susiklosčiusiems įsigaliojus įstatymui. Dėl išdėstyto teismas padarė išvadą, kad galiojančio LR Statybos įstatymo 27, 28 straipsnių nuostatos negali būti taikomos nagrinėjant šį ginčą.

14Pagal LR CK 4.103 straipsnį, atsakomybė už neteisėtą statybą kyla statytojui. Ieškovas ieškinį atsakovui A. S. grindžia tuo, kad jis yra įvardintas statytoju savavališkos statybos akte, statinio statybos sustabdymo akte, jam buvo skirta administracinė nuobauda - įspėjimas, kurios jis neskundė. Teismas, remdamasis ATPK 14 str. pažymėjo, kad už juridinio asmens padarytą teisei priešingą veiką administracinio pobūdžio priemonė taikytina įmonės atstovui, kuris vykdo organizacinio - tvarkymo arba administracinio - ūkinio pobūdžio funkcijas. Kadangi atsakovas A. S. tokias funkcijas vykdė, dirbdamas UAB ,,Siesarties energija“ vadovu, jis pažeidimo faktą pripažino, todėl administracinės atsakomybėn trauktinas asmuo šiuo atveju sutampa.

15Tačiau įvertinus įrodymų visumą, teismas konstatavo, kad statytojas šiuo atveju buvo UAB ,,Siesarties energija“, o ieškovo administraciniuose aktuose atsakovas A. S. nurodytas ne kaip su įmonės veikla nesusijęs fizinis asmuo, o kaip UAB ,,Siesarties energija“ vadovas, atsakingas už įmonės veiklą.

162009 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdyje teismas pasiūlė ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, ieškovui nesutikus pakeisti atsakovą, teismas konstatavo, kad A. S. yra netinkamas atsakovas šioje civilinėje byloje, todėl yra pagrindas ieškinį atmesti. Teismas taip pat nurodė, kad ieškininių reikalavimų UAB ,,Siesarties energija“ ieškovas nėra pareiškęs, o ieškovo atsakovu patrauktas A. S. negali atsakyti pagal įmonės prievoles, nes priešingu atveju būtų pažeidžiamos savininko teisės, kurias jam nustato CK 4.37 straipsnis. Teismo teigimu, tokią praktiką formuoja ir Vilniaus apygardos teismas (pvz. 2009 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1063-56/2008).

17Apeliaciniu skundu ieškovas Vilniaus apskrities viršininko administracija prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009-08-21 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti.

18Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

191) pirmosios instancijos teismas netinkam nustatė šiam ginčui taikytinas materialinės teisės normas, nes neatsižvelgė į LVAT 2005-07-27 nutartimi nustatytas aplinkybes – ginčo statyba negali būti įteisinta todėl, kad užtvankų statyba atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra uždrausta. Atsižvelgiant į tai, nei pagal iki 2006-10-31 galiojusias, nei pagal šią dieną įsigaliojusias LR Statybos įstatymo 28 str. ir CK 4.103 str. redakcijas atsakovui negali būti suteikta galimybė suderinti projektą ir gauti statybos leidimą;

202) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad statytojas šiuo atveju buvo UAB „Siesarties energija“, o ieškovo administraciniuose aktuose atsakovas A. S. nurodytas ne kaip su įmonės veikla nesusijęs fizinis asmuo, o kaip UAB „Siesarties energija“, atsakingas už įmonės veiklą. Nurodo, kad neteisingai įvertinęs bylos faktines aplinkybes, teismas neteisingai pritaikė CPK 45 str., pripažindamas A. S. netinkamu atsakovu ir šiuo pagrindu atmetė ieškinį. Teigia, kad remiantis 2002-09-06 savavališkos statybos aktu, 2002-09-06 statinio statybos sustabdymo aktu, statytojas yra A. S. . Teigia, kad su šiais dokumentais atsakovas buvo supažindintas pasirašytinai, juose nurodytus duomenis pripažino, įrodymų, kad statytojas yra kitas asmuo, nepateikė. Apeliantas, remdamasis CK 4.19 str., bei 4.14 str.1 d. nuostatomis, pažymi, kad atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, jog buvo suteikęs visą teisę UAB „Siesarties energija“ statyti hidroelektrinę jam nuosavybės teise priklausančiame sklype. Vadinasi, ne UAB „Siesarties energija“, o atsakovas yra jo žemės sklypo priklausinio (hidroelektrinės pamatų) savininkas;

213) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2009-01-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1063-56/2008. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad iš esmės skiriasi ginčijamo sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2A-1063-56/2008 faktinės aplinkybės, nes pirmoje byloje žemės sklypas, kuriame vykdoma savavališka statyba, nuosavybės teise priklauso A. S. , UAB „Siesarties energija“ vieninteliam akcininkui ir savininkui, o antroje byloje statytojas neturėjo žemės nuosavybės ar naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų, bet įrodė žemės faktinio naudojimo tęstinumą. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į skirtingus bylų faktinius pagrindus, šioje byloje negali būti taikoma Vilniaus apygardos teismo formuojama praktika.

22Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. S. prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009-08-21 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

23Teigia, kad leidimo hidroelektrinės statybai išdavimo klausimas dabartiniu metu sprendimo priėmimo stadijoje, kadangi jo išdavimas nėra galutinai suderintas su LR Aplinkos ministerija.. pažymi, kad hidroelektrinės statybos klausimas buvo ir tebėra sprendžiamas įvairiose valstybinėse institucijose: LR Seime, LR Vyriausybėje, Ukmergės rajono savivaldybėje. Teigia, kad tik Seimui priėmus Vandens įstatymo 14 straipsnio pakeitimo projektą, galima spręsti dėl ieškovo argumento, kad Siesarties upė negali būti užtvenkiama ir ant upės negali būti statoma hidroelektrinė, pagrįstumo.

24Atsakovas pabrėžia, kad 2002-09-06 sustačius savavališkos statybos faktą, šis klausimas buvo išspręstas tuo metu galiojusio LR Statybos įstatymo 27 str., 28 str., ATPK 7 str., 8 str., 35 str. nustatyta tvarka ir terminais ir nebuvo pareikšta jokio reikalavimo dėl savavališkai pastatytų hidroelektrinės pamatų nugriovimo, t.y. reikalavimo, kurį nepagrįstai dabartiniu metu pareiškė ieškovas. Teigia, kad nustačius savavališkos statybos faktą, iš atsakovo nebuvo pareikalauta nedelsiant nuo 2002-09-06 sustabdyti savavališkai vykdomus darbus, įstatymų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti leidimą statybai, bei nepradėti statybos darbų, kol nebus gautas leidimas. Atsakovas pažymi, kad nuo 2002-09-06 jis sustabdė bet kokius hidroelektrinės statybos darbus ir jų nevykdo.

25Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškinys yra pareikštas jam, kaip netinkamam atsakovui, pagrįstai, vadovaudamasis CPK 45 str. nuostatomis pasiūlė ieškovui netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu. Ieškovus nesutikus pakeisti atsakovą tinkamu, teismas teisėtai atmetė ieškovo ieškinį ir jokių procesinės teisės normų pažeidimo nepadarė. Teigia, kad teismas nurodė byloje esančius įrodymus, kurių pagrindu padarė išvadą, kad A. S. yra netinkamas atsakovas, o ieškovas jokių kitų esamus įrodymus paneigiančių duomenų nepateikė.

26Be to, atsakovas nurodo, kad ieškovas apeliacinį skundą grindžia tuo, jog jis yra žemės sklypo, kuriame vykdoma savavališka statyba, savininkas ir šių aplinkybių pagrindu teigia, kad jis yra susijęs su vykdomomis statybomis kaip fizinis asmuo. Atsakovas atsižvelgia į tai, kad ieškovas šių aplinkybių pirmosios instancijos teisme nekėlė ir jos nebuvo nagrinėjamos.

27Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Anykščių regioninio parko direkcija su Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliaciniu skundu sutinka.

28Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo(CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

29Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra šio kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

30Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja CPK 329 str. 2 d. 2 p. numatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimą- pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų.

31Remiantis CPK 266 str., teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Ši teisės norma reiškia, jog teismo priimtas sprendimas gali sukelti teises ir pareigas tik dalyvavusiems byloje asmenims, o jeigu teismo sprendimas gali turėti įtakos kitų asmenų teisėms ir pareigoms, jie turi būti įtraukiami dalyvauti byloje šalių prašymu ar teismo iniciatyva (Civilinio proceso kodekso 47 str.).

32Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra pripažįstamas tais atvejais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje bendrija „Spaudos rūmai” v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., Nr. 3K-3-180/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje O. L. v. E. L., bylos Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje individuali įmonė „Du broliai“ v. UAB „Baltic express“, bylos Nr. 3K-3-346/2009; kt.).

33Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė šiam asmeniui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje A. F. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-265/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje O. L. v. E. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-391/2009; kt.).

34Šiuo atveju byloje buvo sprendžiamas savavališkos statybos padarinių pašalinimo klausimas. Teismas, remdamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis bei atsakovo pateiktais įrodymais konstatavo, kad statytoju yra ne atsakovas A. S. , o UAB ,,Siesarties energija“. Teismo sprendime, be kita ko, nurodoma, kad atsakovu patrauktas A. S. negali atsakyti pagal įmonės prievoles, nes priešingu atveju būtų pažeidžiamos savininko teisės, kurias jam nustato CK 4.37 straipsnis. Taigi, sprendime tiesiogiai pasisakyta ne tik dėl aplinkybės, kad nedalyvavusi byloje UAB ,,Siesarties energija“ buvo statytojas, kuriam, remiantis Civilinio kodekso 4.103 str., tenka savavališkos statybos padarinių pašalinimo pareiga, bet ir dėl atsakovo A. S. atsakomybės negalimumo pagal įmonės prievolės. Taigi, teismo sprendimu yra nuspręsta dėl UAB ,,Siesarties energija“ teisių, pareigų bei atsakomybės ir tai pripažįstama absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

35Teisėjų kolegija pažymi, jog ta aplinkybė, kad teismas posėdžio metu siūlė ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu (Civilinio proceso kodekso 45 str.), o ieškovas nesutiko, nepaneigia Civilinio proceso kodekso 266 str. įtvirtinto imperatyvaus draudimo teismo sprendime pasiakyti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, todėl susiklosčius situacijai, kai ieškovas nesutinka su siūlymu keisti atsakovą, o teismas ieškinį atmeta dėl to, kad pagal pareikštus reikalavimus turėtų atisakyti kitas asmuo ir šį asmenį teismo sprendime neišvengiamai turi įvardinti, tokį asmenį dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turi įtraukti teismas savo iniciatyva (Civilinio proceso kodekso 47 str.).

36Dėl paminėto procesinių normų pažeidimo teismo sprendimas naikinamas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), o byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 4 p., 327 str. 1 d. 1 p.).

37Kadangi teismo sprendimas naikinamas dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, o byla perduodamas nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo teisėjų kolegija nesprendžia, nes tik priėmus galutinį sprendimą, galima išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių (Civilinio proceso kodekso 93 str.).

38Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

Nutarė

41Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Ieškovas Vilniaus apskrities viršininko administracija 2008-07-22 kreipėsi... 5. 1)... 6. įpareigoti atsakovą 7. 2)... 8. teismo sprendime nurodyti, kad atsakovui savo lėšomis per 2 mėnesius nuo... 9. Ieškovas ieškinyje... 10. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir... 11. Be to, ieškovas pažymėjo, kad Siesarties upė negali būti užtvenkiama ir... 12. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu... 13. Teismas konstatavo, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kas... 14. Pagal LR CK 4.103 straipsnį, atsakomybė už neteisėtą statybą kyla... 15. Tačiau įvertinus įrodymų visumą, teismas konstatavo, kad statytojas šiuo... 16. 2009 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdyje teismas pasiūlė ieškovui pakeisti... 17. Apeliaciniu skundu ieškovas Vilniaus... 18. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 19. 1) pirmosios instancijos teismas netinkam nustatė šiam ginčui taikytinas... 20. 2) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad statytojas šiuo... 21. 3) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos... 22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą... 23. Teigia, kad leidimo hidroelektrinės statybai išdavimo klausimas dabartiniu... 24. Atsakovas pabrėžia, kad 2002-09-06 sustačius savavališkos statybos faktą,... 25. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškinys yra... 26. Be to, atsakovas nurodo, kad ieškovas apeliacinį skundą grindžia tuo, jog... 27. Atsiliepimu į apeliacinį skundą... 28. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos... 29. Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo... 30. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja... 31. Remiantis CPK 266 str., teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl... 32. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje... 33. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės... 34. Šiuo atveju byloje buvo sprendžiamas savavališkos statybos padarinių... 35. Teisėjų kolegija pažymi, jog ta aplinkybė, kad teismas posėdžio metu... 36. Dėl paminėto procesinių normų pažeidimo teismo sprendimas naikinamas (CPK... 37. Kadangi teismo sprendimas naikinamas dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo,... 38. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str.,... 41. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą...