Byla e2-1064-943/2018
Dėl neteisėto kredito sutarties nutraukimo bei sutarties sąlygų pakeitimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų V. R. ir I. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2304-392/2018 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį V. R. ir I. R. dėl įsiskolinimo priteisimo ir pagal V. R. priešieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl neteisėto kredito sutarties nutraukimo bei sutarties sąlygų pakeitimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu išdėstyti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2304-392/2015 neįvykdytos dalies vykdymą lygiomis dalimis 24 mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
  2. Prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą iš esmės grindžiamas tuo, jog jie jau yra įvykdę didesniąją dalį teismo sprendimo, t. y. sumokėjo 72 000 Eur. Nors šiuo metu pareiškėjai neturi galimybių iš karto įvykdyti visos likusios teismo sprendimo dalies, tačiau, mokėdami po 2 050 Eur, būtų pajėgūs vykdyti išdėstytą sprendimą bei įvykdyti likusią sprendimo dalį ateityje, kadangi kas mėnesį turi pastovias pajamas, yra sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią kas mėnesį gauna 2 000 Eur pajamų.
  3. Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ su prašymu nesutiko, motyvuodamas tuo, jog V. R. bei I. R. solidari skola pagal Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 2 d. sprendimą yra 50 167,82 Eur, o V. R. skola pagal Vilniaus 2 - ojo notarų biuro 2014 m. sausio 8 d. vykdomąjį įrašą – 952 394,12 Eur. Taigi grąžinta skolos dalis sudaro tik šiek tiek daugiau nei 7 proc. visos skolos.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškėjų prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą atmetė.
  2. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis sprendė, jog pareiškėjų argumentai dėl turtinės padėties, nesudaro pagrindo išvadai, jog išdėsčius skolos mokėjimą, pareiškėjai galės įvykdyti teismo sprendimą per prašyme nurodytą laikotarpį. Be to, pareiškėjai nepateikė duomenų, kad gauna pajamas, kurios gali užtikrinti periodinių mokėjimų vykdymą.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Atskirajame skunde apeliantai V. R. ir I. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą tenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovai negauna pajamų iš nuomojamo turto.
    2. Byloje esantys įrodymai patvirtina aktyvius atsakovų veiksmus siekiant geranoriškai įvykdyti teismo sprendimą.
    3. Atsakovai per 10 mėnesių laikotarpį įvykdė didžiąją dalį teismo sprendimo, todėl objektyviai galima tikėtis, kad likusią teismo sprendimo dalį jie bus pajėgūs įvykdyti per papildomą 24 mėnesių laikotarpį.
  2. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė AB „Swedbank“ prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliantai klaidina teismą, nurodydami, jog grąžino didžiąją dalį skolos. Iš tikrųjų grąžinta skolos dalis pagal visus įsipareigojimus kreditorei sudaro mažiau nei 7 proc., o priverstinis skolos išieškojimas buvo inicijuotas būtent dėl to, jog apeliantai nesilaikė įsipareigojimų.
    2. Apeliantų nuomojamas turtas yra įkeistas ieškovei, iš jo vykdomas išieškojimas. Be to, apeliantų nuomininkė UAB „Goldera“ yra susijusi su atsakovais, atsakovė I. R. yra šios įmonės vienintelė akcininkė ir direktorė.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
  2. Ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantų prašymą išdėstyti neįvykdytos Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo dalies vykdymą lygiomis dalimis 24 mėnesių laikotarpiui. Teismo nuomone, pareiškėjai teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jų finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas, dėl ko nėra pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, tokiu būdu akivaizdžiai neproporcingai būtų pažeisti kitos šalies interesai. Apeliantai, nesutikdami su tokia teismo nutartimi, teigia, jog disponuoja piniginėmis lėšomis, kurios užtikrintų teismo sprendimo įvykdymą dalimis, taip pat, kad buvo nepagrįstai neatsižvelgta į jų laisva valia grąžintas pinigines lėšas ir dėl to atsiradusius jų teisėtus lūkesčius. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčijamos Vilniaus apygardos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, pasisako dėl šių apeliantų argumentų.

12Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo instituto taikymo sąlygų

  1. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
  2. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis bendraisiais teisės principais - teisingumo, protingumo ir sąžiningumo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia ar pagrįstai Vilniaus apygardos teismas ginčijama nutartimi netenkino apeliantų prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.

13Dėl apeliantų galimybių įvykdyti teismo sprendimą

  1. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovai negauna pajamų iš nekilnojamojo turto nuomos. Teismas pritaria, jog apeliantų gaunamos pajamos yra vienas iš įrodymų, reikšmingų sprendžiant dėl jų finansinio pajėgumo įvykdyti teismo sprendimą dalimis. Apeliantai savo finansinį pajėgumą įvykdyti teismo sprendimą dalimis įrodinėja 2017 m. gruodžio 15 d. sudaryta patalpų nuomos sutartimi ir pagal ją gautais nuomos mokesčio mokėjimais.
  2. Pirmosios instancijos teismas minėtus apeliantų finansinio pajėgumo įrodymus įvertino bendrame jiems priklausančio turto ir turimų įsipareigojimų kreditoriams kontekste ir pagrįstai pripažino, jog jie neįrodo jų galimybių įvykdyti teismo sprendimą prašomomis išdėstyti dalimis. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokioms teismo išvadoms. Šiuo atveju reikšminga ne tik ta aplinkybė, jog apeliantai yra sudarę nuomos sutartį ir pagal ją gauna nuomos pajamas, o tai, ar šios lėšos yra panaudojamos skolai pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą sumažinti. Kaip pripažįsta patys apeliantai, jie sustabdė periodinių įmokų mokėjimą kreditoriui ir tai motyvuoja kilusiais teisminiais ginčais. Tačiau kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų apie jų grynaisiais pinigais iš nuomininko gautas pajamas, tokios pajamos yra gaunamos jau nuo 2018 m. vasario 15 d., bet jos nebuvo panaudotos įsiskolinimui sumažinti. Apeliantų argumentai, jog mokėjimai buvo sustabdyti dėl kilusių teisminių ginčų taip pat vertinami kaip nepagrįsti. Pagal pačių apeliantų pateiktus mokėjimus kreditoriui patvirtinančius duomenis paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2017 m. gegužės 30 d. Teismo sprendimas, kuris privalo būti įvykdytas yra įsiteisėjęs dar 2016 m. gegužės 10 d., taigi iki šios nutarties priėmimo yra praėję daugiau kaip dveji metai. Ir be papildomo teismo įsikišimo, kreditorius buvo suteikęs skolininkams lengvatinį terminą teismo sprendimui įvykdyti, tačiau atsakovai pagal byloje esančius duomenis šia galimybe naudojosi tik iki 2017 m. gegužės 30 d. Esant tokiai situacijai sąžiningas skolininkas, norintis įrodyti kreditoriui pastangas įvykdyti teismo sprendimą gera valia, siektų įvykdyti jį bent daliniais mokėjimais mažindamas įsiskolinimą, o ne sustabdydamas savo prievolių vykdymą apskritai, nors, atsakovų teigimu, ir gaunant nurodytas pajamas. Toks jų prievolių vykdymo sustabdymas vertintinas kaip siekis paveikti kreditorių su jų pasiūlytomis teismo sprendimo įvykdymo sąlygomis, o ne noras kaip įmanoma greičiau įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą.
  3. Spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių interesus, nesuteikdamas nei vienai jų nepagrįsto pranašumo. Atsakovų nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovų teisėtus lūkesčius kreditorės finansinės padėties kontekste. Teismas šiuos atsakovų argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Tai, kad ieškovė (išieškotoja) šioje byloje yra kredito įstaiga, gaunanti iš savo veiklos pelną, savaime nepatvirtina jos nesuinteresuotumo byloje priimto teismo sprendimo įvykdymu. Ši aplinkybė būtų reikšminga, jei atsakovų pastangos įvykdyti teismo sprendimą būtų realios, atitinkančios bendruosius teisės principus, tačiau šioje nutartyje jau konstatuota, jog atsakovai dėjo nepakankamas pastangas įvykdyti teismo sprendimą dalimis. Tai, kad teismo sprendimo įvykdymas bendrame ieškovės turtinės padėties kontekste, nėra itin reikšmingas finansine prasme, negali sudaryti sąlygų skolininkui vengti įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Aplinkybė, jog atsakovai savanoriškai įvykdė dalį sprendimo taip pat negali būti sureikšminta sprendžiant neįvykdytos teismo sprendimo dalies išdėstymo klausimą, nes tokioje situacijoje yra reikšmingos ir skolininko pastangos įvykdyti neįvykdytą teismo sprendimo dalį bei jo finansinės galimybės tai padaryti. Apeliacinės instancijos teismas pritaria Vilniaus apygardos teismo išvadoms, jog atsakovai nepateikė įrodymų dėl jų finansinės padėties pagerėjimo ateityje, dėl ko nėra pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis.
  4. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.