Byla e2YT-7329-446/2019
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė, sekretoriaujant Rosandai Kasparaitei, dalyvaujant pareiškėjui A. K., jo atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei, suinteresuotiems asmenims S. V., B. U.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. V., B. U. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjas A. K. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad P. B., gimusio ( - ), mirusio ( - ), tėvas P. B., ( - ), ir pareiškėjo A. K. motina Z. K. buvo S. B., mirusio ( - ), gyvenusio ( - ), vaikai, t. y. P. B. ir Z. K. yra brolis ir sesuo.

5Pareiškėjas paaiškino, kad jo mama Z. B. K. ir P. B., kuris mirė ( - ), tėvas P. B. buvo brolis ir sesuo, S. B. vaikai. P. B., jo pusbrolis, buvo vienturtis vaikas P. ir Z. B. šeimoje, nevedęs, savo vaikų neturėjo. Kadangi nėra išlikęs P. B. tėvo P. B., S. sūnaus, gimimą patvirtinantis dokumentas, jis negali notarui pateikti giminystės ryšį įrodančių dokumentų ir paveldėti savo tikro pusbrolio turto, kuris liko po jo mirties – žemės, esančios ( - ), ir namo, esančio ( - ).

6Suinteresuotas asmuo S. V., pareiškėjo sesuo, pareiškimą prašė patenkinti, paaiškino, kad P. B. – jos pusbrolis, kuris buvo vienturtis sūnus Z. ir P. B. šeimoje. Jos mama ir P. B. tėvas P. B. buvo brolis ir sesuo. Jų šeimos kurį laiką gyveno ( - ), vėliau jų dėdė P. B. pasistatė namą ( - ) ir su šeima išsikraustė gyventi į ( - ). Su pusbroliu P. B. ji bendravo, palaikė giminiškus ryšius. Jai gerai žinom, kad P. B. buvo nevedęs, savo vaikų neturėjo.

7Suinteresuotas asmuo B. U., pareiškėjo A. K. sesuo, pareiškimą prašė patenkinti, paaiškino, kad jos mama ir P. B. tėvas P. B. - brolis ir sesuo. Jų šeimos gyveno viename name ( - ). Jos pusbrolis P. B. buvo dar visai nedidelis, kai jo tėvai įsigijo namą ( - ) ir iš kaimo išsikraustė. Palaikė ryšius su pusbroliu, bendraudavo, susitikdavo. P. B. buvo nevedęs, vaikų neturėjo.

8Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

9Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pakeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

10Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).

11Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų. Kai pareiškėjas šių dokumentų neturi, jis turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl šių dokumentų nuorašų išdavimo ar jų atkūrimo. Civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius išduoti jų nuorašus ar juos atkurti, asmuo gali kreiptis į teismą nustatyti giminystės santykius.

12Nustatant giminystės santykius, būtina atsižvelgti į tai, ar prašomas nustatyti giminystės artumo laipsnis sukels ieškovui teisinius padarinius (CK 3.134 straipsnio 2 dalis).

13Iš ( - ) Kelmės rajono savivaldybės administracijos mirties įrašo Nr. ( - ) matyti, kad P. B., gimęs ( - ), mirė ( - ) Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2000 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr. ( - ) patvirtina, kad P. B. turtėjo nekilnojamojo turto – žemės sklypą ( - ), gyvenamąjį namą su ūkio paskirties pastatais ( - ), todėl jam mirus atsirado palikimas.

14Kaip matyti iš pareiškimo turinio, pareiškėjo siekis yra įrodyti, kad mirusysis P. B., kuris mirė ( - ), yra jo pusbrolis (t. y. mirusiojo tėvas ir pareiškėjo motina yra brolis ir sesuo), tam tikslui, kad paveldėti turtą po P. B. mirties. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 6 punktą palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės) yra šeštos eilės paveldėtojai pagal įstatymą. Taigi norint paveldėti mirusiojo P. B. turtą, pareiškėjas metrikų dokumentais ar teismo sprendimu notarui turi įrodyti, kad jis yra P. B. pusbrolis, t. y. šeštos eilės giminaitis (CK 3.134 straipsnis).

15Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).

16Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).

17( - ) Kelmės rajono civilinės metrikacijos atkurtame gimimo įraše Nr. 3 nurodyta, kad P. B., gimusio ( - ), tėvas yra P. B., motina – Z. B.. Įrašai santuokos liudijimas patvirtina, kad mirusiojo P. B. tėvo P. B., S. sūnus, ir Z. M. susituokė ( - ). Iš ( - ) išduoto mirties liudijimo matyti, kad P. B., S. sūnus, mirė ( - ), būdamas 67 metų amžiaus. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2019 m. balandžio 29 d. pažymoje Nr. P2-4562 nurodyta, kad Kelmės ir Liolių Romos katalikų bažnyčių 1904-1908 metų metrikų knygose P. B. gimimo duomenų nerasta. Įvertinus P. B. amžių mirties dieną, galima spręsti, kad jis buvo gimęs ( - ) m.

18Pareiškėjo A. B. gimimo liudijime nurodyta, kad jo motina yra Z. K., tėvas – K. K.. ( - ) Liolių RKB gimimo įrašas patvirtina, kad Z. B. gimė ( - ), jos tėvai J. A. ir S. B.. Iš ( - ) santuokos sudarymo įrašo Nr. 45 matyti, kad Z. B. susituokė su K. K. ir po santuokos pasirinko K. pavardę. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje nurodyta, kad archyviniame fonde Liolių Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje yra įrašyta, kad ( - ) buvo pakrikštyta S. ir J. (iki santuokos A.) B. duktė Z., gimusi ( - ).

19Iš Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2000 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. ( - ) matyti, kad P. B. nuosavybės teisės atkurtos į S. B. nuosavybės teisėmis valdytą žemę ( - ). Šiaulių apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kelmės rajono žemėtvarkos skyriaus išduotoje pažymoje, adresuotoje P. B., kuri teismui pateikta iš nuosavybės teisų atkūrimo bylos, nurodyta, kad 1924 m. ( - ) žemės suskaldymo į vienkiemius planuose ir 1931 metų žemės rūšiavimo sąrašuose 9,1 ha žemės savininku nurodytas S. B., kuris turėjo tris vaikus, t. y. P. (P. B. tėvas), Z. (A. K., I. K., B. U., S. V. motina) ir I., kuris paveldėtojų neturėjo. 1930 m. gegužės 16 d. notariškai patvirtintoje nuomos sutartyje nurodyta, kad S. B. išnuomojo savo sūnui P. B. žemę su trobesiais. Iš ( - ) mirties akto įrašo Nr. ( - ) matyti, kad S. B. mirė ( - ).

20Teisme apklaustas liudytojas A. A. patvirtino, kad pareiškėjas A. K. ir P. B., kuris gyveno ( - ), buvo pusbroliai. Jis parodė, kad apie 50 metų išdirbo ( - ), jam teko kartu dirbti su P. B., kuris pieninėje dirbo kūriku, ir jo sūnumi, taip pat P. B., kuris pieninėje dirbo meistru, kaip ir jis. Kurį laiką P. B. su savo tėvais gyveno Kelmės miesto centre, vėliau pasistatė namą ( - ). Nuo jaunystės laikų bendravo su P. B., pasikalbėdavo apie įvairius reikalus, įvykius. Bendraudamas su P. B. susipažino ir su A. K., kuris buvo P. B. pusbrolis. Jam žinoma, kad A. K. mama ir P. B. tėvas buvo brolis ir sesuo, žino ir prisimena, kad P. B. mamos mergautinė pavardė buvo M., o A. K. mama – B.. P. B. iki savo mirties gyveno ( - ), kur gyveno ir jo tėvas, nebuvo vedęs ir vaikų neturėjo. Jis gyvena gretimoje ( - ), dažnai susitikdavo P. B., pasikalbėdavo.

21Išsamiais, nuosekliais ir logiškais liudytojo parodymais abejoti teismas neturi pagrindo.

22Aptartų įrodymų ir aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad pareiškėjo motina Z. K. ir P. B., gimusio ( - ), tėvas P. B. buvo S. B. vaikai, t. y. brolis ir sesuo, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl juridinio fakto giminystės santykiui nustatyti tenkintinas.

23Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, pareiškėjas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei nėra atleistas, todėl valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje iki teismo sprendimo priėmimo yra 6,21 Eur, priteistinos iš pareiškėjo.

24Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 448 straipsnio1 dalimi, 268-270 straipsniais,

Nutarė

25Pareiškimą tenkinti.

26Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad P. B., asmens kodas ( - ) tėvas P. B., miręs ( - ), ir A. K. motina Z. K., gimusi ( - ), buvo S. B., mirusio ( - ), vaikai, t. y. P. B. ir Z. K. yra brolis ir sesuo.

27Priteisti iš A. K. valstybei 6,21 Eur (šešis eurus 21 ct) bylinėjimosi išlaidų.

28Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Pareiškėjas A. K. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto... 5. Pareiškėjas paaiškino, kad jo mama Z. B. K. ir P. B., kuris mirė ( - ),... 6. Suinteresuotas asmuo S. V., pareiškėjo sesuo, pareiškimą prašė... 7. Suinteresuotas asmuo B. U., pareiškėjo A. K. sesuo, pareiškimą prašė... 8. Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas. ... 9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio... 10. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios... 11. Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir... 12. Nustatant giminystės santykius, būtina atsižvelgti į tai, ar prašomas... 13. Iš ( - ) Kelmės rajono savivaldybės administracijos mirties įrašo Nr. ( -... 14. Kaip matyti iš pareiškimo turinio, pareiškėjo siekis yra įrodyti, kad... 15. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu... 16. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo... 17. ( - ) Kelmės rajono civilinės metrikacijos atkurtame gimimo įraše Nr. 3... 18. Pareiškėjo A. B. gimimo liudijime nurodyta, kad jo motina yra Z. K., tėvas... 19. Iš Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2000 m. gegužės 31 d.... 20. Teisme apklaustas liudytojas A. A. patvirtino, kad pareiškėjas A. K. ir P.... 21. Išsamiais, nuosekliais ir logiškais liudytojo parodymais abejoti teismas... 22. Aptartų įrodymų ir aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad pareiškėjo... 23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443... 24. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444... 25. Pareiškimą tenkinti.... 26. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad P.... 27. Priteisti iš A. K. valstybei 6,21 Eur (šešis eurus 21 ct) bylinėjimosi... 28. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu...