Byla 2A-386/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Alvydo Poškaus ir Dalios Vasarienės, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovui prokurorui Marijui Šalčiui, atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovams V. B., V. G., atsakovo VšĮ „Technopolis“ atstovėms L. V., advokatei Jūratei Rusteikaitei Bakšienei, trečiojo asmens VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros atstovui P. R., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos ir viešosios įstaigos „Technopolis“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1150-259/2011, pagal ieškovo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir viešajai įstaigai „Technopolis“ dėl sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir daiktinių teisių išregistravimo, tretieji asmenys – valstybinės įmonės Registrų centro Kauno filialas, Lietuvos verslo paramos agentūra ir Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2006 m. balandžio 10 d. jungtinės veiklos sutarties Nr. 202, sudarytos tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir VšĮ „Technopolis“, 1.16 punktą, kuris numato, kad VšĮ „Technopolis“ nuosavybės teisėmis atitenka pastatytas mokslo ir technologijų parko „Technopolis“ administracinis pastatas ir projekto lėšomis įsigyta įranga ir minėtą administracinį pastatą bei projekto lėšomis įsigytą įrangą nuosavybės teisėmis grąžinti Kauno miesto savivaldybei.

5Ieškovas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2005 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. T-568 pritarė parengtai mokslo ir technologijų parko „Technopolis“ galimybių studijai, plėtros strategijai ir paraiškos teikimui ES struktūrinių fondų paramai gauti. Kauno miesto savivaldybės taryba nutarė skirti 800 000 Lt bendrajam projekto finansavimui ir 2006 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. T-132 įgaliojo savivaldybės administracijos direktorių pasirašyti paraišką ir su ja susijusius dokumentus. Tik Kauno miesto savivaldybės administracija galėjo būti pareiškėja, nes ji, kaip mokslo ir technologijų parko plėtotoja savivaldybės teritorijoje, 2006 m. balandžio 13 d. pasirašė valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. M19/2006-122 su Kauno apskrities viršininko administracija. Didžiausias leistinas paramos dydis 8 mln. Lt galėjo būti didinamas papildomai 3 mln. Lt už kiekvieną partnerį, jeigu partneris - viešoji įstaiga, kurios vienas iš dalininkų yra savivaldybė ir kuri pagal įstatus atlieka mokslo ir technologijų parko funkcijas. Kauno miesto savivaldybės administracija paraišką projektui teikė kartu su partneriu VšĮ „Technopolis“. Teikiant paraišką buvo privaloma pateikti visus gairėse išvardintus dokumentus, tarp jų ir jungtinės veiklos sutartį, todėl 2006 m. balandžio 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracija ir VšĮ „Technopolis“ sudarė jungtinės veiklos sutartį. Pagal minėtą jungtinės veiklos sutarties 1.7 punktą visą paramą turėjo gauti Kauno miesto savivaldybės administracija, tačiau sutarties 1.16 punkte nurodyta, kad prekės, darbai ir paslaugos, įsigytos projekto lėšomis yra perduodamos šalių nuosavybėn tokiomis dalimis: Kauno miesto savivaldybės administracijai atitenka projekto lėšomis įrengta Mokslo ir technologijų parkui „Technopolis“ skirta viešoji inžinerinė infrastruktūra, o VšĮ „Technopolis“ nuosavybės teise pereina pastatytas Mokslo ir technologijų parko „Technopolis“ administracinis pastatas ir projekto lėšomis įsigyta įranga.

6Kauno miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra 2006 m. lapkričio 17 d. sudarė Paramos teikimo sutartį, kuria skirta parama projekto Mokslo ir technologijų parko „Technopolis“ infrastruktūros sukūrimui. Paramos teikimo sutarties 3 skyriaus 3.2.1 punktas numatė pareigą projekto vykdytojui - Kauno miesto savivaldybės administracijai 5 metus nuo sutarties sudarymo dienos be verslo paramos agentūros ir Ūkio ministerijos raštiško sutikimo neperleisti, neįkeisti ar kitaip nesuvaržyti turto ar daiktinių teisių į turtą, kuriam įsigyti buvo skirta parama. Lietuvos verslo paramos agentūra ir Ūkio ministerija neprieštaravo, kad „Mokslo ir technologijų parko „Technopolis“ infrastruktūros sukūrimas“ vykdymo metu sukurtas turtas – mokslo ir technologijų parko „Technopolis“ administracinio pastato ir įrangos nuosavybės teisės būtų perduotos VšĮ „Technopolis“, jei Kauno miesto savivaldybės administracija 5 metus užtikrins projekto tęstinumą. Mokslo ir technologijų parko „Technopolis“ administracinis pastatas 2008 m. gruodžio 18 d. nuosavybės teisėmis įregistruotas VšĮ „Technopolis“ vardu.

7Ieškovas nurodė, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija pažeidė imperatyvias įstatymo normas (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 str. 1 d. 1 p., Vietos savivaldos įstatymo 26 str. 2 d. 26 p.)irbe tarybos sprendimo perleido VšĮ „Technopolis“ mokslo ir technologijų parko „Technopolis“ administracines patalpas ir projekto lėšomis įsigytą įrangą. Atsakovas VšĮ „Technopolis“, kurio 2/3 dalininkų balsų turi Kauno miesto savivaldybė, neturėjo teisės registruoti nuosavybės teisės į ginčo pastatą, nes tokios teisės atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija negalėjo perleisti. Ieškovo nuomone, ginčo santykius reikėtų kvalifikuoti kaip santykius dėl nepagrįsto praturtėjimo.

8Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2004 m. birželio 23 d. sprendimu nusprendė dalyvauti VšĮ „Technopolis“ steigime, kurios dalininkais tapo Kauno miesto savivaldybės taryba (2 dalininkų balsai) ir Kauno Pramonės, prekybos ir amatų rūmai (1 dalininko balsas). Vykdant Mokslo ir technologijų parko „Technopolis“ steigimą, patvirtintas veiklos modelis, kuris visiškai atitiko LR Vyriausybės patvirtiną Mokslo ir technologijų parkų plėtros koncepciją, ir jame nurodoma, kad „Technopolyje“ numatoma viena centrinė įmonė (operatorius) - VšĮ „Technopolis“. VšĮ „Technopolis“ buvo įsteigtas siekiant patenkinti viešąjį interesą bei sudaryti sąlygas verslo plėtrai ir verslo skatinimui. Ieškovo teiginys, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius negalėjo pasirašyti Jungtinės veiklos sutarties, nes nebuvo įgaliotas spręsti klausimo dėl savivaldybės turto perleidimo, nepagrįstas. Jungtinės veiklos sutartimi nebuvo susitarta dėl savivaldybės turto perleidimo, nes ginčo objektas dar nebuvo pastatytas ir nebuvo įregistruotas kaip nekilnojamasis daiktas, taigi, nebuvo savivaldybės nuosavybė. Jungtinės veiklos sutartimi nebuvo sprendžiami savivaldybei nuosavybės teise priklausiančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo klausimai, sutarties tikslas buvo sureguliuoti projekto įgyvendinimo eigą bei paramos lėšų panaudojimą. Paramos lėšomis sukūrus turtą, nuosavybės teisės buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre teisės aktų nustatyta tvarka. Ginčo administracinis pastatas niekada nebuvo įregistruotas kaip Kauno miesto savivaldybės nuosavybė, todėl reikalavimas į šį pastatą ir projekto lėšomis įsigytą įrangą grąžinti savivaldybei yra nepagrįstas. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas reiškia ieškinį siekdamas apginti viešąjį interesą, tačiau nenurodė konkrečiai kokius reikšmingus visuomenei interesus siekia apginti. Kauno miesto savivaldybė yra VšĮ „Technopolis“ dalininkė ir turi 2 balsus, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai turi tik 1 balsą. Tokiu būdu sprendžiamąjį balsą dėl disponavimo ginčo pastatu turi Kauno miesto savivaldybė, todėl ieškinio patenkinimas nesukels realių teisinių pasekmių viešojo intereso gynimui. Taip pat pažymėjo, kad Paramos sutarties 3.2.1 punktas numato, kad projekto vykdytojas įsipareigoja 5 metus nuo sutarties sudarymo dienos be Lietuvos verslo paramos agentūros ir Ūkio ministerijos raštiško sutikimo neperleisti, neįkeisti turto ar kitokiu būdu nesuvaržyti daiktinių teisių į turtą, kuriam įsigyti yra suteikta parama. Todėl teismui patenkinus nepagrįstus ieškovo reikalavimus, Kauno miesto savivaldybei su VšĮ „Technopolis“ reikėtų grąžinti gautą paramą – 10 918 917 Lt arba jos dalį, susijusią su administraciniu pastatu.

9Atsakovas VšĮ „Technopolis“ atsiliepime nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų įsteigta VšĮ „Technopolis“ patenkina viešąjį interesą bei įgyvendina sąlygų verslo plėtrai sudarymą ir šios veiklos skatinimą, skatina inovacijų plėtrą, įmonių kūrimąsi, bei ekonomikos vystymąsi plačiąja prasme. VšĮ „Technopolis“ veikla atitinka Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 963 patvirtintą Mokslo ir technologijų parkų plėtros koncepciją, kurioje nurodyta, kad „Technopolyje“ numatoma viena centrinė įmonė (operatorius) - VšĮ „Technopolis“. Atsakovas VšĮ „Technopolis“ nurodė, kad jungtinės veiklos sutarties, būtinos pareiškimui paduoti, sudarymo metu administracinis pastatas Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise nepriklausė, tuo metu šis pastatas dar nebuvo pastatytas ir įregistruotas, taigi, nebuvo tinkamas civilinių teisinių santykių objektas, neturėjo privalomų duomenų, kurių reikalaujama pagal CK 6.396 straipsnio 1 dalį. Jungtinės veiklos sutartimi nebuvo sprendžiami savivaldybės nuosavybės teise priklausiančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo klausimai, o sutarties tikslas buvo reglamentuoti projekto įgyvendinimo eigą bei paramos panaudojimą. Nei Kauno miesto savivaldybės administracija, nei VšĮ „Technopolis“, sudarydami jungtinės veiklos sutartį, imperatyvių įstatymų normų nepažeidė, todėl nėra pagrindo jungtinės veiklos sutartį laikyti niekine. Ieškinio patenkinimas neapgintų viešojo intereso, o tik įpareigotų Kauno miesto savivaldybę ir VšĮ „Technopolis“ grąžinti gautą paramą, susijusią su administraciniu pastatu. Tokie veiksmai atimtų galimybes dalyvauti tolimesniuose mokslo ir technologijų parko plėtros etapuose, būtų prarastas geras mokslo ir technologijų parko „Technopolis“ prekinio ženklo vardas.

10Trečiais asmuo VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepime į ieškinį prašė bylą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas registruoja susiklosčiusius tarp atitinkamų subjektų civilinius teisinius santykius patvirtinančius juridinius faktus, tačiau pats nėra ir negali būti civilinių santykių dalyvis.

11Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Jungtinės veiklos sutartis yra paraiškos sudėtinė dalis, kurią, kaip ir kitus su paraiška susijusius dokumentus, Kauno miesto savivaldybės taryba įgaliojo pasirašyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių. Jungtinės veiklos sutartyje nėra duomenų apie Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto perleidimą, tačiau yra aptariamas projekto metu numatomo sukurti turto nuosavybės teisių perdavimas. Gairėse nurodyta, jog paramą projektui įgyvendinti gauna tik pareiškėjas, kuris privalo atsiskaityti su partneriais. Kauno miesto savivaldybės administracija turėjo teisę iš anksto susitarti su partneriu dėl bendrų projekto pasiekimų, bendros naudos, bendrai nupirkto ar sukurto turto ir atliktų darbų nuosavybės teisių ir kt., šias teises nustatydama jungtinės veiklos sutartyje.

12Trečiasis asmuo Lietuvos verslo paramos agentūra atsiliepime į ieškinį prašė teismo dėl ieškinio spręsti savo nuožiūra.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14Kauno apygardos teismas 2011 m. sausio 19d. sprendimu tenkino ieškovo ieškinį ir pripažino negaliojančia 2006 m. balandžio 10 d. jungtinės veiklos sutarties Nr. 202, sudarytos tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir VšĮ „Technopolis“, 1.16 punktą, kuriuo nustatyta, kad VšĮ „Technopolis“ nuosavybės teisėmis atitenka pastatytas mokslo ir technologijų parko „Technopolis“ administracinis pastatas ir projekto lėšomis įsigyta įranga šiame pastate. Mokslo ir technologijų parko „Technopolis“ administracinį pastatą ir projekto lėšomis įsigytą įrangą šiame pastate nuosavybės teise teismas nusprendė perduoti Kauno miesto savivaldybei ir priteisti iš atsakovų po 19 922,80 Lt bylinėjimosi išlaidų.

15Teismas konstatavo, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos įgaliotas asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 26 punktą, be tarybos sprendimo turtą – ginčo administracinį pastatą ir jame projekto lėšomis įsigytą įrangą perleido VšĮ „Technopolis“ ginčijamu jungtinės veiklos sutarties 1.16 punktu. Teismas pažymėjo, kad Kauno savivaldybės taryba 2006 m. balandžio 6 d. sprendimu įgaliojo savivaldybės administracijos direktorių tik pasirašyti paraišką ES struktūrinių fondų paramai gauti ir su ja susijusius dokumentus, tačiau neįgaliojo disponuoti savivaldybės turtu. Savivaldybės administracijos direktorius, sudarydamas ir pasirašydamas ginčijamą sandorį (jungtinės veiklos sutarties 1.16 p.), viršijo jam savivaldybės tarybos suteiktus įgaliojimus, nes tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnio nuostatos numatė, kad tik savivaldybės tarybos turi teisę priimti sprendimus dėl savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo. Teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu CK 1.92 straipsnio pagrindu, nes jis sudarytas savivaldybės atstovo, kuris tokiam veiksmui atlikti neturėjo tokių įgaliojimų ir pažeidė imperatyvias teisės normas.

16Teismas pažymėjo, kad ginčijamos jungtinės veiklos sutarties 1.16 punkto nuostatos sukėlė teisines pasekmes, nes šio sandorio pagrindu buvo įregistruota VšĮ „Technopolis“ nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą. Teismas sprendė, kad taip pat buvo pažeista CK 4.49 straipsnio 4 dalis, kur numatyta, kad nuosavybę į būsimą daiktą, išskyrus registruotiną, galima perleisti iš anksto. Nagrinėjamu atveju, sudarant jungtinės veiklos sutarties 1.16 punktą, šalių buvo susitarta dėl būsimo nekilnojamo ir registruotino daikto – administracinio pastato perleidimo jį pastačius. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad šis sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 str. 1 d.) ir jį pripažinus negaliojančiu, taikytina restitucija (CK 1.80 str. 2 d.), neteisėtai perleistas turtas grąžintas Kauno miesto savivaldybei.

17Teismas pažymėjo, kad nors prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kvalifikavo ginčo teisinius santykius kaip santykius dėl nepagrįsto praturėjimo, teismas su tokia ginčo santykių kvalifikacija nesutiko ir nurodė, kad pagal bylos faktines aplinkybes teismas savo iniciatyva taiko reikiamą teisės normą.

18Teismas, tenkindamas ieškinį, nesivadovavo atsakovų ir trečiojo asmens Ūkio ministerijos pozicija, kad teismui patenkinus ieškinį gali susiklostyti situacija, jog reiks grąžinti gautą ES fondų paramą, kadangi bus pažeistos paramos sutarties nuostatos, numatančios 5 metų veiklos tęstinumą. Teismas pažymėjo, kad jungtinė veiklos sutartis numato, jog visa gauta parama atitenka Kauno miesto savivaldybės administracijai, taip pat savivaldybė įsipareigoja projekto įgyvendinimui skirti 800 000 Lt. Teismas padarė išvadą, kad parama buvo suteikta Kauno miesto savivaldybės administracijai projekto įgyvendinimui, nekilnojamojo turto ir technologinės įrangos sukūrimui, todėl savivaldybės administracijos nuosavybėje ir turi būti turtas.

19Teismas konstatavo, kad ginčijama sutarties dalimi buvo iš esmės pažeistas visuomenės interesas, nes nepagrįstai leido vertingą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą perimti ir registruoti Viešosios įstaigos vardu, nors tam buvo panaudotos didelės mokesčių mokėtojų lėšos ir ES fondų paramos lėšos. Be to, sudarant ginčijamą paramos sutartį buvo numatyti nuostolingi ir nenaudingi Kauno miesto savivaldybei įsipareigojimai, perleidus nekilnojamąjį turtą, ateityje savo lėšomis prisidėti prie šio turto išlaikymo ir aptarnavimo.

20III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

21Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Kauno miesto savivaldybės taryba įgaliojo savivaldybės administracijos direktorių pasirašyti „paraišką ir su ja susijusius dokumentus“, t. y. suteikė įgaliojimą pasirašyti ir kartu su paraiška privalomą pateikti dokumentą – jungtinės veiklos sutartį, o teismo sprendime padaryta išvada, jog jungtinės veiklos sutartis pasirašyta atsakovo, kuris tam veiksmui atlikti neturėjo įgaliojimų, yra klaidinga ir nepagrįsta.
  2. Nepagrįsta teismo išvada, jog ginčijama jungtinės veiklos sutarties sąlyga buvo perleistas savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas. Ginčo pastatas niekada nepriklausė Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise, nei jungtinės veiklos sutarties sudarymo metu, nei vėliau savivaldybė nebuvo turto, kuris aptartas jungtinės veiklos sutartyje, savininke. Dėl to negalima ginčijamos jungtinės veiklos sutarties sąlygos laikyti turto perleidimo sandoriu, todėl papildomo savivaldybės tarybos pritarimo tokios sutarties sudarymui nereikėjo. Toks pritarimas būtų reikalingas tik tokiu atveju jei perleidžiamas turtas būtų priklausęs savivaldybei.
  3. Jungtinės veiklos sutartis nepagrįstai traktuojama kaip turto perleidimo sandoris. Galimybę susitarti dėl jungtinės veiklos metu gauto turto numato CK 6.971 straipsnio 1 dalis. Ši nuostata yra apibrėžta ir gairėse, kur numatoma: „prieš teikdamas paraišką pareiškėjas iš anksto susitaria su visais partneriais dėl projekto pasiekimų, naudos, nupirkto ar sukurto turto ir atliktų darbų nuosavybės teisių ir kt., šias teises nustato jungtinės veiklos sutartyje“. Iš šių nuostatų seka, kad numatomo sukurti turto nuosavybės teisių paskirstymas tarp partnerių yra privaloma jungtinės sutarties sąlyga, todėl klaidingai pirmosios instancijos teismas vertina tokį veiksmą kaip turto perleidimą.
  4. Teismas, priimdamas sprendimą iš viso nepasisakė dėl gairių, kurios yra pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis paraiškų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinei paramai gauti teikimo procedūrą, aiškiai nurodantis reikalavimus, keliamus pareiškėjams, partneriams, bei jų teikiamiems dokumentams.
  5. Teismas neteisingai nustatė, kad Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama buvo suteikta tik Kauno miesto savivaldybės administracijai, todėl jos nuosavybėje turi būti projekto metu sukurtas turtas. Kauno miesto savivaldybės administracija ir VšĮ „Technopolis“ kartu teikė dokumentus ir vykdė projektą.
  6. Teismui patenkinus ieškinio reikalavimus ir perdavus pastatą savivaldybės nuosavybėn, priešingai nei nurodyta teismo, savivaldybė negalės užtikrinti veiklos, kuriai buvo skirta parama, tęstinumo, tokiu būdu būtų pažeistos paramos teikimo sutarties 10.1.5 ir 10.1.6 punktų nuostatos.
  7. Paduodant ieškinį nebuvo ginamas viešasis interesas. Teismas, priimdamas sprendimą, turėjo vertinti byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisines ieškinio reikalavimų patenkinimo pasekmes ir pasisakyti, kokią įtaką jos turi visuomenei ar jos daliai, nes tik toks interesas gali būti laikomas viešuoju. Vien formali nuoroda į teisės aktų nustatytų reikalavimų laikymąsi negali būti laikoma tinkamu pagrindu, jog šioje byloje ginamas viešasis interesas. Teismo argumentai dėl jungtinės veiklos sutarties nuostolingumo yra nepagrįsti byloje esančiais įrodymais. Be to, Kauno apylinkės bei Kauno apygardos prokuratūrose buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl galimai neteisėtų savivaldybės darbuotojų veiksmų perduodant administracinį pastatą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pasirašant jungtinės veiklos sutartį buvo viršyti įgaliojimai, taip pat pripažinta, kad nėra pagrindo teigti, kad buvo perleistas Kauno miesto savivaldybei priklausantis turtas, ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti.

22Atsakovas VšĮ „Technopolis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai aiškino jungtinės veiklos sutarties turinį, taikydamas tik bendrąsias teisės normas, neatsižvelgdamas ir pažeisdamas specialiąsias jungtinės veiklos teisinius santykius reguliuojančias CK 6 knygos skyriaus normas. Teismas neištyrė faktinių aplinkybių, susijusių su jungtinės veiklos sutarties sudarymu, partnerių įnašais, jungtinės veiklos sutarties vykdymu, bendrosios partnerių nuosavybės sukūrimu bei jos padalinimu tarp sutarties šalių, dėl to neatskleidė bylos esmės ir pažeidė CK 6.193 straipsnyje suformuotas sutarčių aiškinimo taisykles bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bylose, kuriose buvo taikytos jungtinę veiklą reglamentuojančios teisės normos bei suformuluotos sutarčių aiškinimo taisyklės. Aplinkybė, kad paraišką teikė savivaldybė ne viena, o kartu su apeliantu, patvirtina bendrą abiejų partnerių siekį dalyvauti projekte ir gauti iš to naudos. Teismas neįvertino, kad sudarydami jungtinės veiklos sutartį atsakovai sudarė prielaidas bendrai dalyvauti projekto finansavime ir pasinaudoti teise gauti ne 8 mln. Lt, o 11 mln. Lt paramą projektui. Abu projekto partneriai dirbo bendrai ir siekė maksimalaus bendro rezultato.
  2. Teismas netinkamai įvertino jungtinės veiklos sutarties šalių įnašus į bendrą veiklą, pažeisdamas CK 6.970 straipsnio 1 dalies normas, kurios reglamentuoja, kad partnerių įnašu pripažįstama visa, ką jie įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitokios žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai. Teismas visiškai nevertino faktinių aplinkybių, susijusių su VšĮ „Technopolis“ įnašu ir jo dalyvavimu jungtinėje veikloje. Teismas neatsižvelgė į viešojo juridinio asmens, kuriuo yra apeliantas, atliekamas funkcijas ir veiklos tikslus, įstatymų suteiktas galimybes apeliantą finansuoti iš valstybės ir savivaldybių lėšų, į tai, kad tai ne pelno siekiantis juridinis asmuo.
  3. Teismas, netinkamai aiškindamas jungtines veiklos sutartį bei jos vykdymo aplinkybes, nenustatė bendro šalių jungtinės veiklos rezultato, tuo pažeisdamas CK 6.971 straipsnio 1 dalies normas, numatančias, kad partnerių jungtinės veiklos rezultatas yra partnerių bendroji dalinė nuosavybė. Ginčijamos sutarties 1.16 punkto sąlygos aiškintinos kaip sutarties šalių susitarimas dėl jungtinės veiklos rezultato pasidalinimo tarp partnerių. Net tuo atveju, jei ginčijamos sutarties 1.16 punkto nuostata būtų pripažinta negaliojančia ir sutarties sąlygos bereglamentuotų susitarimo dėl sukurto rezultato pasidalinimo tarp partnerių, privalomai galiotų CK 6.971 straipsnio 1 dalis. Teismo sprendimas prieštarauja minėtai CK normai bei CK 6.976 straipsnio 2 dalies normai, nes tokiu sprendimu iš apelianto nepagrįstai atimta jo dalis bendrojoje partnerių nuosavybėje.
  4. Teismo išvada, kad sudarant ginčo sutarties 1.16 punktą šalių buvo susitarta dėl nekilnojamojo ir registruotino daikto – administracinio pastato būsimo perleidimo jį pastačius, prieštarauja CK 6.969 straipsnio 1 daliai ir 6.971 straipsnio 1 daliai, reglamentuojančioms jungtinę veiklą. Turto perleidimas yra turto savininko teisių perdavimas kitam asmeniui, o šiuo atveju jungtinės veiklos sutarties pagrindu vien savivaldybė neįgijo savininko teisių į turtą, atitinkamai savininko teisės šį turtą savivaldybės nebuvo perduotos perleidimo būdu, o buvo įgytos nuo turto sukūrimo momento pagal abiejų partnerių sutartas sąlygas.
  5. Teismo išvada, kad ginčijamas sutarties 1.16 punktas sudarytas pažeidžiant imperatyvias teisės normas (CK 4.49 str. 4 d.), prieštarauja CK 6 knygos normoms ir pačiai jungtinės veiklos sampratai bei esmei.
  6. Nėra faktinio pagrindo šioje byloje konstatuoti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto ar Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 26 punkto pažeidimų. Teismas neteisingai konstatavo šių įstatymo normų pažeidimus, kadangi netinkamai įvertino visas bylos faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus. Jungtinės veiklos sutarties sudarymo metu galiojusi Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17 straipsnio redakcija nedraudė Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitiems asmenims jungtinės veiklos sutarties pagrindu.
  7. Teismo sprendimas pažeidžia sutarčių aiškinimo taisykles, suformuotas CK 6.193 straipsnyje bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kadangi jungtinė veiklos sutartis turėtų būti aiškinama neapsiribojant vien sutarties tekstu ar vienu sutarties punktu. Jungtinės veiklos sutarties 1.16 punktas nėra atskiras sandoris, kaip neteisingai nurodyta teismo sprendime, o viena iš jungtinės veiklos sutarties sąlygų, nustatanti partnerių sukurto rezultato dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
  8. Palikus galioti sprendimą ir perdavus ginčo pastatą bei įrangą savivaldybės nuosavybėn, iškiltų rizika dėl projekto tęstinumo ir rizika dėl faktiškai gautos paramos arba jos dalies, susijusios su pastatu ir įranga grąžinimo.
  9. Teismas, pažeisdamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nepagrįstai priteisė iš abiejų atsakovų po 19 922,80 Lt bylinėjimosi išlaidų. Maksimali žyminio mokesčio suma neindeksuotina ir žyminis mokestis negali viršyti 30 000 Lt.

23Atsiliepime į atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atsakovas VšĮ „Technopolis“ nurodo, jog sutinka ir palaiko Kauno miesto savivaldybės administracijos pateiktą skundą, nes teismas, patenkindamas ieškovo ieškinį, netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes bei įrodymus, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas 2011 m. sausio 19 d. teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas.

24Atsiliepime į atsakovo VšĮ „Technopolis“ apeliacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija nurodo, jog sutinka su išdėstytais motyvais bei argumentais, prašo skundą patenkinti.

25Atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija nurodo, jog sutinka su skunduose išdėstytais argumentais. Nurodo, kad 2006 m. balandžio 10 d. jungtinės veiklos sutartis yra paraiškos sudėtinė dalis, kurią Kauno miesto savivaldybės taryba įgaliojo pasirašyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių. Minėtoje sutartyje nėra duomenų apie Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto perleidimą, tačiau yra apie projekto metu numatomo sukurti turto nuosavybės teisių perdavimą. CK 6.971 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jei ko kito nenumato įstatymas ar sutartis.

26Ieškovas Kauno apygardos prokuroras atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus prašo juos atmesti kaip nepagrįstus ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Teismas teisingai konstatavo, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos įgaliotas asmuo pažeidė imperatyvias teisės aktų nuostatas, be tarybos sprendimo ginčo administracinį pastatą perleisdamas VšĮ „Technopolis“ ginčijamos sutarties 1.16 punktu. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu administracijos direktorius įgaliotas tik pasirašyti paraišką paramai gauti ir su ja susijusius dokumentus, tačiau šiame įgaliojime teisės disponuoti savivaldybės turtu nenumatyta. Teismas teisingai konstatavo, kad yra pagrindas pripažinti ginčijamo sandorio punktą negaliojančiu CK 1.92 straipsnio pagrindu. Be to, sudarant ginčo sutarties 1.16 punktą, šalių buvo susitarta dėl būsimo nekilnojamojo ir registruotino daikto perleidimo jį pastačius, o toks susitarimas prieštarauja CK 4.49 straipsnio 4 dalies nuostatai. Apeliantai nenurodė jokių faktinių aplinkybių ar teisinių motyvų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad teismo sprendimas apsunktinų tolimesnį projekto vykdymą ar užkirstų kelią jo vykdymui. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad parama buvo suteikta Kauno miesto savivaldybės administracijai minėto projekto įgyvendinimui ir nekilnojamojo turto bei technologinės įrangos sukūrimui, todėl jos nuosavybėje ir turi būti turtas. Apeliantų argumentai dėl viešojo intereso nebuvimo atmestini. Teismas teisingai konstatavo, kad ieškinys paduotas ginant viešąjį interesą. Jei valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas. Taip pat nepagrįstas skundo argumentas, kad ikiteisminis tyrimas dėl Kauno miesto savivaldybės darbuotojų veiksmų, perduodant administracinį pastatą, yra nutrauktas, nenustačius, kad pareigūnai pasirašydami jungtinės veiklos sutartį viršijo įgaliojimus. Minėtas ikiteisminis tyrimas šiuo metu yra tęsiamas ir kontroliuojamas prokuratūros.

27Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovų VšĮ „Technopolis“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymas priimti naujus įrodymus, t. y. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. T-761 Dėl jungtinės veiklos sutarties patvirtinimo, to sprendimo lydimuosius dokumentus ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. T-67 Dėl sąlygų sudarymo mokslo ir technologijų parko „Technopolis“ plėtrai, pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas.

28IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29Dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos

30CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

31Atsakovų VšĮ „Technopolis“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Lietuvos apeliaciniam teismui pateikti nauji įrodymai – Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimas Nr. T-761 Dėl jungtinės veiklos sutarties patvirtinimo ir to sprendimo lydimieji dokumentai, o taip pat Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimas Nr. T-67 Dėl sąlygų sudarymo mokslo ir technologijų parko „Technopolis“ plėtrai, pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tie įrodymai dar neegzistavo, jie yra susiję su bylos įrodinėjimo dalyku, todėl Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 14 d. nutartimi priėmė šiuos naujus įrodymus, nors jie ir nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, o taip pat paskyrė bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka be kita ko tam, kad būtų ištirti ir įvertinti naujai pateikti įrodymai.

32Dėl jungtinės veiklos sutarties 1.16. punkto vertinimo ir tuo punktu sukeliamų teisinių pasekmių

33Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime Jungtinės veiklos sutarties 1.16. punktą vertino kaip sutarties nuostatą, kuria VšĮ „Technopolis“ buvo perleistas Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausęs turtas.

34Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Jungtinės veiklos sutarties (toliau – Sutartis) 1.16. punktas negali būti aiškinamas atsietai nuo likusių Sutarties nuostatų. Sutartis sudaryta siekiant nustatyti ir vykdyti šalių bendrą dalyvavimą projekte, t. y. teikiant paraišką Mokslo ir technologijų parko „Technopolis“ infrastruktūros sukūrimui, taip pat šalių įnašus, pareigas, teises ir atsakomybę, bei tolesnį projekto veiklos tęstinumą po projekto užbaigimo (Sutarties 1.1., 1.2.1. punktai). Sutartimi šalys sutarė nesiekdamos pelno, kooperuodamos savo pinigines lėšas, darbą ir žinias bendrai dalyvauti rengiantis projektui, jį tinkamai vykdyti bei užtikrinti projekto tęstinumą 5 metus po projekto užbaigimo (Sutarties 1.5. punktas). Ginčijamame Sutarties 1.16. punkte nurodyta, kad jei viešojo pirkimo sutartyje nėra nustatyta kitaip, tai prekės, darbai ir paslaugos, įsigytos projekto lėšomis yra perduodamos šalių nuosavybėn tokiomis dalimis: Kauno miesto savivaldybės administracijai atitinka projekto lėšomis įrengta Mokslo ir technologijų parkui „Technopolis“ skirta viešoji inžinerinė infrastruktūra; VšĮ „Technopolis“ nuosavybės teisėmis atitenka pastatytas mokslo ir technologijų parko „Technopolis“ administracinis pastatas ir projekto lėšomis įsigyta įranga.

35Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, pirmiausia, Sutarties 1.16. punktas negali būti vertinamas kaip Kauno miesto savivaldybės nuosavybės perdavimas, nes nei administracinis pastatas, nei projekto lėšomis įsigytos įranga Sutarties sudarymo metu dar neegzistavo, juolab, nuosavybės teisėmis nepriklausė Kauno miesto savivaldybei. Priešingai, šis turtas turėjo būti kuriamas Sutarties dalyviams kooperuojant lėšas, žinias ir darbą.

36Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas Sutarties 1.16. punktas yra Jungtinės veiklos sutarties dalis, jis turi būti vertinamas Jungtinės veiklos sutarties ir ją reglamentuojančių teisės normų kontekste. Remiantis CK 6.970 straipsnio 1 dalimi, partnerio įnašu į jungtinę veiklą pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai, t. y. ne vien piniginis įnašas pripažįstamas tinkamu įnašu. CK 6.971 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis.

37Įstatyme suteikiama jungtinės veiklos partneriams laisvė susitarti dėl jų įnašų, jungtinės veiklos metu gautos produkcijos, pajamų ir vaisių teisinio režimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2008). Būtent tokį susitarimą ir išreiškia ginčijamas Sutarties 1.16 punktas. Juo šalys pasidalino jungtinės veiklos sutarties rezultatą, o toks susitarimas yra ekspresyviai leidžiamas CK 6.971 straipsnio 1 dalimi.

38Nei Sutarties sudarymo metu galiojusios, nei šiuo metu galiojančios teisės normos nedraudžia savivaldybei sudaryti tokio pobūdžio susitarimą, kuriuo susitariama dėl jungtinės veiklos rezultato pasidalijimo. Tokio draudimo neįtvirtina ir 2006 m. liepos 18 d. įstatymu Nr. X-771 papildyta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, kad „Valstybės ir savivaldybių turtas negali būti perduodamas kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims ar kitaip susiejamas su turtu jungtinės veiklos sutarties pagrindu“. Ši norma nustato draudimą perduoti ar kitaip susieti su turtu jau savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą (pvz., kaip įnašą į jungtinę veiklą), tačiau nedraudžia susitarti dėl kuriamo rezultato pasidalinimo. Priešingas aiškinimas neracionaliai apribotų savivaldybės dalyvavimą jungtinės veiklos santykiuose su privačiais subjektais ir neleistų pasidalinti tokiomis sutartimis sukurto rezultato, netgi jei tai būtų naudinga savivaldybei.

39Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčijamo sutarties punktas sukėlė teisines pasekmes, nes jo pagrindu buvo įregistruota VšĮ „Technopolis“ nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks įregistravimas yra nuosekli Sutarties 1.16. punkto pasekmė, nes būtent tokių pasekmių ir buvo siekiama sudarant ginčijamą susitarimą. Tai nepaneigia aplinkybės, kad turtas Kauno miesto savivaldybei niekada nepriklausė, jis niekada nebuvo įregistruotas kaip Kauno miesto savivaldybės nuosavybė. Pažymėtina, kad ir pati Kauno miesto savivaldybės administracija griežtai neigia, kad kada nors tokį turtą turėjo nuosavybės teise.

40Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Sutarties 1.16. punktą, kaip savivaldybės nuosavybės perdavimą, ir neatsižvelgė į tai, kad šis punktas išreiškia Jungtinės veiklos sutarties rezultato pasidalijimą.

41Dėl savivaldybės tarybos pritarimo nebuvimo, kaip pagrindo pripažinti Jungtinės veiklos sutarties 1.16. punktą negaliojančiu

42Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja savivaldybių tarybos pagal Vietos savivaldos įstatymą – įgyvendindamos turto savininko funkcijas.

43Šioje nutartyje jau konstatuota, kad Sutarties 1.16. punkto negalima vertinti, kaip savivaldybei nuosavybės teise priklausiusio turto perleidimo. Dėl šios priežasties joks savivaldybės tarybos pritarimas Sutarties 1.16. punkto sudarymui nebuvo būtinas. Kauno miesto savivaldybės taryba 2005 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. T-568 ir 2006 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. T-132 pritarė paraiškos teikimui, siekiant gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą projektui Mokslo ir technologijų parko „Technopolis“ infrastruktūros sukūrimas, nurodė skirti 800 000 Lt projekto bendrajam finansavimui, įgaliojo savivaldybės administracijos direktorių pasirašyti paraišką ir su ja susijusius dokumentus.

44Akivaizdu, kad toks Kauno miesto savivaldybės tarybos įgaliojimas apėmė ir įgalinimus pasirašyti Jungtinės veiklos sutartį, kuri būtina paraiškai teikti. Vienintelis disponavimas jau savivaldybės turimomis lėšomis yra Jungtinės veiklos sutarties 1.15. punkte išreikštas įsipareigojimas skirti 800 000 Lt projekto bendrajam finansavimui, kuriam pritarė pati Kauno miesto savivaldybės taryba. Daugiau Jungtinės veiklos sutartyje jokių disponavimo savivaldybės turtu požymių nėra, todėl joks papildoma savivaldybės tarybos pritarimas nebuvo būtinas.

45Pažymėtina, kad pati Kauno miesto savivaldybės taryba niekada nesudarė pagrindo manyti, kad pasirašant Jungtinės veiklos sutartį buvo įsiterpta į jos kompetenciją, priešingai, jos elgesys patvirtino visokeriopą pritarimą projektui. Galiausiai, siekdama pašalinti bet kokias abejones dėl to, kad Jungtinės veiklos sutarties 1.16. punkto sudarymas atitiko savivaldybės tarybos valią, savivaldybės taryba 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T-761 patvirtino Jungtinės veiklos sutartį. Atsižvelgiant į CK 2.136 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, toks patvirtinimas paneigia bet kokius argumentus apie tai, kad Sutarties 1.16. punktas pažeidė savivaldybės tarybos kompetenciją. Taigi neegzistavo ir neegzistuoja CK 1.92 straipsnyje nurodytas sandorio negaliojimo pagrindas.

46Dėl CK 4.49 straipsnio pažeidimo, kaip pagrindo pripažinti Jungtinės veiklos sutarties 1.16. punktą negaliojančiu

47CK 4.49 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė į būsimą daiktą, išskyrus registruotiną daiktą, gali būti sutartimi perleista iš anksto. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad Jungtinės veiklos sutarties 1.16. punktu iš anksto susitarta perduoti pastatą jį pastačius, o tuo buvo pažeista imperatyvi įstatymo norma bei tai sudaro CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nurodytą sandorio negaliojimo pagrindą.

48Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Šioje nutartyje konstatuota, kad Jungtinės veiklos sutarties 1.16. punktas neišreiškia jokio įsipareigojimo perduoti nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė sudarant sutartį dar nebuvo sukurta, ji tik buvo kuriama Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, panaudojant tam tikslui ES paramą. Kauno miesto savivaldybė neturėjo ko perduoti, o VšĮ „Technopolis“ neturėjo ko perimti, todėl dėl perėmimo ir perdavimo nebuvo susitarta. Analogiškai nesusitarta, kad VšĮ „Technopolis“ perduos Kauno miesto savivaldybės administracijai viešąją infrastruktūrą, nes VšĮ „Technopolis“ taip pat neturėjo ko perduoti. Priešinga, buvo sukurta dėl bendro objekto kūrimo Jungtinės veiklos sutarties rėmuose ir dėl vėlesnio pasidalijimo. Tuos teisinius santykius reglamentuoja CK 6.971 straipsnio 1 dalis bei kitos junginės veiklos sutartims skirtos teisės normos, o CK 4.49 straipsnio 4 dalis šiems santykiams netaikytina. Jei būtų pritarta pirmosios instancijos teismo motyvui dėl CK 4.49 straipsnio 4 dalies, draudžiančios iš anksto perleisti nuosavybės teisę į būsimą daiktą, aiškinimo, tai jungtinės veiklos sutarties dalyviams taptų neįmanoma susitarti dėl registruotino turto, kuris bus sukurtas kaip jungtinės veiklos rezultatas, panaudojimo ir jo tolesnės nuosavybės.

49Galiausiai, Jungtinės veiklos sutarties 1.16. punkto pagrindu VšĮ „Technopolis“ atiteko ne tik pastatas, bet ir projekto lėšomis įsigyta įranga, kuri nėra registruotinas daiktas, todėl tokia įranga pagal normos dispoziciją nepatenka į CK 4.49 straipsnio 4 dalies išimtį.

50Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CK 4.49 straipsnio 4 dalis nebuvo pažeista, tuo pačiu neegzistuoja CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nurodytas sandorio negaliojimo pagrindas.

51Dėl viešojo intereso pažeidimo sudarant Jungtinės veiklos sutarties 1.16. punktą

52Neginčytina, kad viešosios, tame tarpe ir savivaldybės, nuosavybės gynimas nuo neteisėto jos perleidimo kitiems asmenims, patenka į viešojo intereso sritį. Prokuroras turi teisę pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti (CPK 49 str. 1 d.), taigi spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, jis turi nustatyti kelių rūšių aplinkybes: 1) ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas.

53Bet kokiu atveju prokuroras turi diskrecijos teisę ir net pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys minėtos sąlygos ieškiniui paduoti (pvz., ar egzistuoja konkuruojantis viešasis interesas, kuris būtų pažeistas pateikiant ieškinį, ar nėra svarbiau užtikrinti teisinių santykių stabilumą, nei galimai pažeisto intereso gynimą, ar gauta nauda bus proporcinga bylinėjimosi kaštams, kokios bus realios ieškinio patenkinimo pasekmės ir pan.).

54Galiausiai, ar viešasis interesas iš tiesų egzistuoja ir ar jis buvo pažeistas nustato teismas, kuris nagrinėja bylą pagal prokuroro ieškinį.

55Nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nors ieškiniu ir siekta apginti viešąjį interesą (savivaldybės nuosavybę), tačiau nei teisės normos, nei juolab viešasis interesas nebuvo pažeisti.

56Pirmiausia, subjektas, kuriam Jungtinės veiklos sutarties 1.16. punkto pagrindu perduotas pastatas ir įranga yra pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, įsteigtas specialiems tikslams (pritraukti investicijas į Kauno miestą, koordinuoti ir skatinti įmonių, mokslo tyrimo įstaigų ir aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą, vykdyti projektus, jungiančius verslą, mokslą ir studijas, teikti informacines, mokymo ir konsultavimo paslaugas, teikti projektus ir pan.). Kauno miesto savivaldybės taryba turi 2 balsus, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai turi 1 balsą sprendžiant VšĮ „Technopolis“ esminius veiklos klausimus. Atsižvelgiant į VšĮ „Technopolis“ įstatus, Kauno miesto savivaldybės taryba išsaugo lemiamą įtaką VšĮ „Technopolis“ veikloje, tame tarpe ir kokiu tikslu bus naudojama VšĮ „Technopolis“ nuosavybė. Nėra jokių požymių, kad šiuo atveju kažkuriam subjektui būtų teiktos privilegijos, neskaidriai panaudoti savivaldybės resursai.

57Antra, VšĮ „Technopolis“ įsteigtas siekiant padėti Kauno miesto savivaldybei įgyvendinti jos funkcijas. Jo įsteigimas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimu patvirtintą Mokslo ir technologijų parkų plėtros koncepciją. Remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (redakcija, galiojusi 2006 m. balandžio 10 d. Jungtinės veiklos sutarties sudarymo metu) 6 straipsnio 13 punktu, viena iš savivaldybių savarankiškųjų funkcijų yra sąlygų verslo plėtrai sudarymas ir šios veiklos skatinimas. Taigi VšĮ „Technopolis“ įsteigimas ir vėlesnė jo veikla (reikšmingų Kauno miestui projektų vykdymas, paraiškų teikimas) atitinka Kauno miesto savivaldybės interesus.

58Trečia, VšĮ „Technopolis“ dalyvavimas teikiant paraišką ES paramai gauti, o kartu ir Jungtinės veiklos sutartis, atitiko Kauno miesto savivaldybės interesus. Ūkio ministro 2006 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 4-51 patvirtintos Gairės pareiškėjams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2004 – 2006 m. bendrojo programavimo dokumentą. Gairių 20.1. punkte nustatyta, kad pareiškėjai gali teikti paraiškas individualiai arba kartu su partneriais. Remiantis Gairių 20.2. punktu, partneriai turi atitikti pareiškėjui Gairių 19 punkte nustatytus reikalavimus (VšĮ „Technopolis“ juos atitinka). Projektą vykdyti ir projekto pasiekimais naudotis gali ir partneriai, jei vykdyti projektą kartu yra tikslingiau (Gairių 20.3. punktas). Kai paraiška teikiama kartu su partneriais, prie paraiškos pridedama visų partnerių ir pareiškėjo pasirašytos jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties kopija. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje įsipareigojama laikytis pagrindinių geros partnerystės praktikos taisyklių (Gairių 20.4. punktas). Gairių 70 punkte aptartos specialios taisyklės, skirtos veiklų grupei „Mokslo ir technologijų parkai, technologiniai centrai“. Gairių 70.7.3. punkte nustatytas didžiausias leistinas paramos dydis – 8 000 000 Lt. Jei projekte yra partnerių, didžiausias leistinas paramos dydis projektui gali būti didinamas papildomai 3 000 000 Lt už kiekvieną partnerį. Taigi VšĮ „Technopolis“ dalyvavimas projekte leido Kauno miesto savivaldybei padidinti gautą paramos dydį nuo 8 000 000 Lt iki 11 000 000 Lt. Nors remiantis 2006 m. lapkričio 17 d. Paramos teikimo sutartimi, sudaryta tarp Ūkio ministerijos, Verslo paramos agentūros ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Projekto vykdytoju yra Kauno miesto savivaldybės administracija, tai nereiškia, kad visa vykdant projektą gauta nauda turi atitekti išimtinai Projekto vykdytojui ir negali iš dalies tekti Projekto partneriui. Jungtinės veiklos sutarties 1.16. punktu Kauno miesto savivaldybės administracijai atitenka parkui „Technopolis“ skirta viešoji inžinerinė infrastruktūra, kuri, skirtingai nei nurodo ieškovas, nėra bevertė, yra įregistruota kaip savarankiški statiniai (1 t., 104-108 b. l.) ir gali būti panaudota tenkinant Kauno miesto savivaldybės poreikius. Skirtingai nei nurodė ieškovas, nei Paramos sutartyje, nei Jungtinės veiklos sutartyje nėra nuostatų, kurių pagrindu savivaldybė būtų įsipareigojusi ateityje prisidėti prie VšĮ „Technopolis“ atitekusio turto išlaikymo ir aptarnavimo. Be to, turtas VšĮ „Technopolis“ būtinas ir tam, kad ši įstaiga galėtų įgyvendinti viešuosius tikslus, kuriems ji buvo įsteigta.

59Atsižvelgiant į tai, kad pati Kauno miesto savivaldybės taryba laiko, jog Jungtinės veiklos sutartis buvo naudinga savivaldybei, kad nei Ūkio ministerija, nei Lietuvos verslo paramos agentūra neįžvelgia jokių paramos teikimo sąlygų pažeidimo, jų nenustatė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas, į tai, kad VšĮ „Technopolis“ prisideda prie savivaldybės funkcijų įgyvendinimo, o pati savivaldybė turi lemiamą įtaką priimant šios įstaigos sprendimus, viešojo intereso pažeidimas neegzistuoja.

60Pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė teisės normas, netinkamai nustatė viešojo intereso pažeidimo aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija priima naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmeta (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

61Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno apygardos teismas 2011 m. sausio 19 d. priėmė atskirąją nutartį, kuria dėl grubių įstatymo pažeidimų informavo Kauno miesto savivaldybės tarybą ir Kauno apygardos vyriausiąjį prokurorą. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija Kauno apygardos teismo konstatuotų pažeidimų nenustatė. Nors atskiroji nutartis nėra savarankiškas apeliacijos objektas, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šiame sprendime padarytas išvadas, sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. nutartis nesukelia teisinių pasekmių ir nesukelia pareigos reaguoti į šią nutartį jos adresatams.

62Dėl bylinėjimosi išlaidų

63Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu VšĮ „Technopolis“ atstovė pateikė prašymą atlyginti išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, kurios sudaro 2 994,75 Lt už rašytinių paaiškinimų ir prašymo prijungti įrodymus parengimą, priedų rengimą ir tvirtinimą, susipažinimą su atsiliepimais į apeliacinį skundą, konsultacijas, teismų praktikos analizę bei atstovavimą teismo posėdyje.

64CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ginčo šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 str. 3 d.). Pažymėtina, kad VšĮ „Technopolis“ teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokate sudarė 2012 m. sausio 4 d., t. y. jau po apeliacinio skundo padavimo, advokatės suteiktų paslaugų apimtis nėra didelė, tačiau, kita vertus, byla pakankamai sudėtinga, advokatei reikėjo susipažinti su ja. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir nurodytomis rekomendacijomis, sprendžia, kad atsakovui VšĮ „Technopolis“ iš ieškovo Kauno apygardos prokuratūros priteistina 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

65Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

66Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

67Ieškovo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atmesti.

68Priteisti iš ieškovo Kauno apygardos prokuratūros atsakovo viešosios įstaigos „Technopolis“ (kodas 300045112) naudai 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras kreipėsi į teismą su... 5. Ieškovas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2005 m. lapkričio 10... 6. Kauno miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos ūkio... 7. Ieškovas nurodė, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija... 8. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė... 9. Atsakovas VšĮ „Technopolis“ atsiliepime nurodė, kad Kauno miesto... 10. Trečiais asmuo VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepime į ieškinį... 11. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija atsiliepime į... 12. Trečiasis asmuo Lietuvos verslo paramos agentūra atsiliepime į ieškinį... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. Kauno apygardos teismas 2011 m. sausio 19d. sprendimu tenkino ieškovo... 15. Teismas konstatavo, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos įgaliotas... 16. Teismas pažymėjo, kad ginčijamos jungtinės veiklos sutarties 1.16 punkto... 17. Teismas pažymėjo, kad nors prokuroras, gindamas viešąjį interesą,... 18. Teismas, tenkindamas ieškinį, nesivadovavo atsakovų ir trečiojo asmens... 19. Teismas konstatavo, kad ginčijama sutarties dalimi buvo iš esmės pažeistas... 20. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 21. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo... 22. Atsakovas VšĮ „Technopolis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno... 23. Atsiliepime į atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį... 24. Atsiliepime į atsakovo VšĮ „Technopolis“ apeliacinį skundą atsakovas... 25. Atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus trečiasis asmuo Lietuvos... 26. Ieškovas Kauno apygardos prokuroras atsiliepimu į atsakovų apeliacinius... 27. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovų VšĮ „Technopolis“ ir Kauno... 28. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 29. Dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos... 30. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 31. Atsakovų VšĮ „Technopolis“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos... 32. Dėl jungtinės veiklos sutarties 1.16. punkto vertinimo ir tuo punktu... 33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime Jungtinės veiklos... 34. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka.... 35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, pirmiausia, Sutarties 1.16. punktas... 36. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas Sutarties 1.16. punktas yra Jungtinės... 37. Įstatyme suteikiama jungtinės veiklos partneriams laisvė susitarti dėl jų... 38. Nei Sutarties sudarymo metu galiojusios, nei šiuo metu galiojančios teisės... 39. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčijamo sutarties punktas... 40. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Sutarties 1.16. punktą,... 41. Dėl savivaldybės tarybos pritarimo nebuvimo, kaip pagrindo pripažinti... 42. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir... 43. Šioje nutartyje jau konstatuota, kad Sutarties 1.16. punkto negalima vertinti,... 44. Akivaizdu, kad toks Kauno miesto savivaldybės tarybos įgaliojimas apėmė ir... 45. Pažymėtina, kad pati Kauno miesto savivaldybės taryba niekada nesudarė... 46. Dėl CK 4.49 straipsnio pažeidimo, kaip pagrindo pripažinti Jungtinės... 47. CK 4.49 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė į būsimą... 48. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka.... 49. Galiausiai, Jungtinės veiklos sutarties 1.16. punkto pagrindu VšĮ... 50. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CK 4.49 straipsnio 4 dalis nebuvo... 51. Dėl viešojo intereso pažeidimo sudarant Jungtinės veiklos sutarties 1.16.... 52. Neginčytina, kad viešosios, tame tarpe ir savivaldybės, nuosavybės gynimas... 53. Bet kokiu atveju prokuroras turi diskrecijos teisę ir net pareigą vertinti,... 54. Galiausiai, ar viešasis interesas iš tiesų egzistuoja ir ar jis buvo... 55. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija... 56. Pirmiausia, subjektas, kuriam Jungtinės veiklos sutarties 1.16. punkto... 57. Antra, VšĮ „Technopolis“ įsteigtas siekiant padėti Kauno miesto... 58. Trečia, VšĮ „Technopolis“ dalyvavimas teikiant paraišką ES paramai... 59. Atsižvelgiant į tai, kad pati Kauno miesto savivaldybės taryba laiko, jog... 60. Pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė teisės normas, netinkamai... 61. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno apygardos teismas 2011... 62. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 63. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu VšĮ „Technopolis“... 64. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ginčo šalies išlaidos, susijusios... 65. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 66. Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti... 67. Ieškovo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atmesti.... 68. Priteisti iš ieškovo Kauno apygardos prokuratūros atsakovo viešosios...