Byla I-311-342/2008
Dėl sprendimų, įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atkurti nuosavybės teisės natūra į žemę

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti, pranešėja), Irmos Čuchraj, Dalios Gumuliauskienės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant atsakovės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovei Daliai Vaičikauskaitei, atsakovės Kretingos rajono savivaldybės atstovui Algimantui Gedvilui, trečiajam suinteresuotam asmeniui F. J. , jo atstovui R. S. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. J. skundą atsakovėms Klaipėdos apskrities viršininko administracijai ir Kretingos rajono savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui F. J. dėl sprendimų, įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atkurti nuosavybės teisės natūra į žemę,

Nustatė

2pareiškėja Z. J. skundu prašo teismo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir iš dalies, kiek tai susiję su buvusio žemės savininko T. B. iki nacionalizacijos valdyta žemės sklypo dalimi, kuri perduota asmeniniam ūkiui F. J. , panaikinti Kretingos rajono Kretingos apylinkės Tarybos 1992-02-25 sprendimą „Dėl sodybinių sklypų patvirtinimo gyventojams“, 1993-03-25 sprendimą „Dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui 1993 m. patikslinimo“, 1994-03-09 sprendimą „Dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui 1994 m. patikslinimo“, Klaipėdos apskrities viršininko 2003-04-04 įsakymo Nr. 13.6-991 „Dėl Palangos miesto plėtros žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį dėl naudojamo F. J. asmeninio ūkio žemės sklypo, kurį pilietis pageidauja įsigyti neatlygintinai nuosavybėn, patvirtinimo, Klaipėdos apskrities viršininko 2004-11-10 įsakymo Nr. 13.6-3893 dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo F. J. ir 2004-11-10 sprendimą Nr. 12274 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui F. J. “ ir taikyti restituciją – žemę grąžinti valstybei bei įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atkurti jai nuosavybės teises į žemę natūra T. B. iki nacionalizacijos turėtoje vietoje.

3Nurodo, kad po T. B. mirties, įpėdinė liko jo žmona O. B. . O. B. 1972-01-28 testamentu visą savo turtą paliko jai, savo anūko žmonai. Taigi, jai pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kaip asmeniu, kuriam buvusio savininko nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliktas turtas, turi būti atkuriamos nuosavybės teisės. Prašymą atkurti nuosavybės teises padavė 1991-12-19 Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tačiau šis prašymas liko neišspręstas. 2007-09-14 raštu Kretingos rajono žemėtvarkos skyrius ją informavo, kad atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko T. B. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą 2,0000 ha žemės sklypą ( - )grąžinant žemę natūra (buvusioje vietoje) nėra galimybės, kadangi ji yra užimta asmeninio ūkio žeme, kuri yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinama. Mano, kad atsisakymas atkurti jai nuosavybės teises į žemę natūra yra nepagrįstas, nes asmeninio ūkio žemė F. J. suteikta neteisėtai, prieš tai neišsprendus jos 1991-12-19 prašymo (t. I , b.l. 119-123).

4Atsakovė Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1990-07-26 nutarimu Nr. 1-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo" leido kaimo vietovėse gyvenantiems žemės ūkio įmonių darbuotojams ir pensininkams asmeniniam ūkiui suteikti iki 3 ha žemės sklypą vienai šeimai. Kitiems kaime gyvenantiems ir dirbantiems asmeniniam ūkiui buvo suteikiami iki 2 ha žemės sklypai vienai šeimai. Asmeninio ūkio žemėnaudos iš esmės formavosi pagal tai, kaip kaimo gyventojai faktiškai naudojosi žeme. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose nebuvo reikalaujama atsižvelgti į buvusio žemės savininko interesus suteikiant naudoti jo žemę. 1991-06-18 Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" 12 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad žemė, užimta sodybinių sklypų, priskiriama valstybės išperkamai žemei. Jau nuo pat nuosavybės teisių atstatymo teisinio reguliavimo pradžios buvo numatyta sąlyga, kad žemę, suteiktą asmeniniam ūkiui, valstybė iš buvusių savininkų išperka. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-10-29 nutarimą Nr. 816 „Dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo" žemės sklypai asmeniniam ūkiui prie gyvenviečių buvo matuojami žemėje, kuri pagal nustatytąją tvarką apsvarstytus rajono valdyboje žemės reformos žemėtvarkos projektus numatyta naudoti asmeniniam ūkiui. Nauji žemės sklypai asmeniniam ūkiui po 1994-01-01 galėjo būti matuojami tik žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, arba laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje, kuri numatyta naudoti gyventojų asmeniniam ūkiui pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1995-03-08 nutarime konstatavo, kad pagal galiojančius tuo metu įstatymus, t.y 1990-1993 m., nustatant asmeninio ūkio žemės naudojamus plotus nebuvo reikalaujama atsižvelgti į buvusio savininko turėtas žemėvaldas ir pripažino, kad žemė, iki 1993-12-31 suteikta gyventojų asmeniniam ūkiui ir paženklinta vietoje, yra valstybės išperkama ir ši nuostata neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Minėtų aukščiau motyvų pagrindu skundo prašo netenkinti (t. II, b.l. 4-5).

5Atsakovė Kretingos rajono savivaldybė atsiliepimu su skundu nesutinka. Nurodo, kad Kretingos apylinkės tarybos sprendimai - 1992-03-20 „Dėl žemės suteikimo gyventojų asmeniniam ūkiui", 1993-03-25 „Dėl žemės suteikimo gyventojų asmeniniam ūkiui 1993 metais patikslinimo" ir 1994-03-09 „Dėl žemės sklypų suteikimo asmeniniam ūkiui 1994 metams patikslinimo" - priimti teisėtai, vadovaujantis tuo metu galiojančiais norminiais aktais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-10-11 nutarimas Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos" numatė, kad teisę naudotis žeme asmeniniam ūkiui turi kaimo vietovėse gyvenantys žemės ūkio įmonių darbuotojai, kiti kaime gyvenantys ir dirbantys asmenys bei pensininkai. Ieškovė, prašydama iš dalies panaikinti Kretingos apylinkės tarybos 1993-03-25 ir 1994-03-09 sprendimus, nepateikė jokių įrodymų, kad minėtais sprendimais asmeninio ūkio žemės sklypai atsakovams buvo skirti neteisėtai. Teigia, kad apylinkės tarybos sprendime nėra nurodyta, kur tiksliai turi būti skirti asmeninio ūkio sklypai. Minėtas sprendimas suteikia tik subjektyvią teisę į asmeninio ūkio žemės plotą. Minėtų sklypų suteikime vietovėje tvarką reglamentavo kiti norminiai aktai, tai Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-10-12 nutarimas „Dėl žemės reformos, žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“. Vadovaujantis šiais norminais aktais, buvo rengiami žemės reformos žemėtvarkos projektai, kuriuose buvo pažymimi tiek grąžintini, tiek asmeniniam ūkiui suteikiami sklypai. Šių motyvų pagrindu pareiškėjos skundą prašo atmesti (t. I, b.l. 153-154).

6Tretysis suinteresuotas asmuo F. J. atsiliepimu su skundu nesutinka. Nurodo, kad pareiškėjos skundas nepagrįstas, nes valstybinės institucijos teisėtai atkūrė jam nuosavybės teises į šiuo metu jam priklausantį žemės sklypą. Teigia, kad institucijos negalėjo ir neprivalėjo žinoti, kad 2007 metais atsiras kitas pretendentas į šias žemes. Pažymi, kad pareiškėja testamentine įpėdine tapo tik 2007-05-17 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu. Skundžiami sprendimai priimti 1992-02-25, 1992-03-25, 1994-03-09, 2003-04-04, 2004-11-10. Teigia, kad pareiškėja iki 2007-05-17 neturėjo subjektinių teisių į nuosavybės teisių atkūrimą (t. I, b.l. 148-150).

7Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai 2008 09 22 gautas Z. J. prašymas, kad atsisako nuo skundo ir prašo bylą nutraukti (b.l. 42, 62).

8Atsakovų atstovai, tretysis suinteresuotas asmuo bei jo atstovas sutinka su prašymu.

9Prašymas tenkintinas, byla nutrauktina pareiškėjai Z. J. atsisakius nuo skundo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 3 punktas).

10ABTĮ 101 straipsnyje nustatyti bylos nutraukimo pagrindai. Šio straipsnio l dalies 3 punkte numatytas bylos nutraukimo pagrindas pareiškėjui atsisakius skundo (prašymo). Iš prašymo nustatyta, kad būtent šiuo pagrindu pareiškėja Z. J. prašo nutraukti administracinę bylą. Aplinkybių, kurioms esant bylos nutraukimas negalimas, nenustatyta. Pareiškėjai išaiškintinos bylos nutraukimo pasekmės, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 102 straipsnio 3 dalis).

11Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio l dalies 3 punktu, 102 straipsniu, teismas

Nutarė

12administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. J. skundą atsakovėms Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Kretingos rajono savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui F. J. dėl sprendimų, įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atkurti nuosavybės teisės natūra į žemę nutraukti.

13Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui paduodant atskirąją skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai