Byla e2-445-934/2016
Dėl skolos bei namo išlaikymo išlaidų priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, sekretoriaujant Julianai Vaitiulevič, dalyvaujant ieškovo J. A. teisių perėmėjai J. A., jos atstovei advokatei Natalijai Filipovai, įgaliotiems asmenims V. A., G. A., atstovei J. K., jos atstovei Eglei Tamašauskaitei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo J. A. teisių perėmėjos J. A. ieškinį atsakovei J. K. dėl skolos bei namo išlaikymo išlaidų priteisimo,

Nustatė

2Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

3Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo mokėtų kredito įmokų dalį – 25 919,32 Lt už laikotarpį nuo 2013-06-15 iki 2014-07-18, taip pat turto dalies išlaikymo išlaidas – 4 515,06 Lt bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys bei dublikas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 2-5, 117-119):

41) I. J. A. 2005-02-21 kredito sutartimi Nr. 05-008439-FA iš AB Swedbankas (buvęs AB „Hansabankas“) gavo 159 291,01 EUR (549 553,98 Lt) paskolą žemės sklypo dalies, esančios G. S. 16-oji g. 9, Vilniuje įsigijimui bei gyvenamojo namo statybos užbaigimui. 2007-08-31 J. A. ir atsakovė J. A. sudarė santuoką. 2007-09-10 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas ir atsakovė įsigijo ½ dalį 26,0300 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. 8224-0006-0021) Kirdeikių kaime Utenos rajone už 315 000 Lt. Dėl žemės sklypo dalies pirkimo ieškovas ir atsakovė kreipėsi į AB Swedbank, prašydami suteikti papildomą kreditą. 2007-11-26 susitarimu Nr. 05-008439-FA/07-135538-FA-2 dėl 2005-02-21 kredito sutarties Nr. 05-008439-FA sąlygų pakeitimo AB Swedbankas suteikė J. A. papildomą 115 848,00 EUR (399 675,60 Lt) kreditą. Tokiu būdu paimto ir negrąžinto kredito suma padidėjo iki 271 958,21 EUR (938 255,82 Lt). Kreditorius AB Swedbankas prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimui pareikalavo ieškovo sutuoktinės – J. A. – laidavimo. 2007-11-26 laidavimo sutartimi Nr. 05-008439-LA1/07-135538-LA1 J. A. įsipareigojo atsakyti kreditoriui, AB Swedbankas, visu savo turtu, jeigu J. A. netinkamai vykdys visas ar dalį prievolių pagal kredito sutartis. 2009 metų rugsėjo 1 d. J. A. išsikraustė iš šeimos būsto adresu G. S. 16 –oji g. 9, Vilniuje, nutraukė bendro ūkio vedimą su atsakove ir pradėjo skyrybų procesą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-07-13 sprendimu J. A. ir J. A. santuoka nutraukta ir išspręstas santuokos metu įgyto turto padalinimo klausimas. Bylos nagrinėjimo metu ginčo šalys patvirtino, kad kartu negyvena nuo 2009 metų rugsėjo 1 dienos. Vilniaus apygardos teismas 2013-03-12 nutartimi pirmos instancijos teismo sprendimą pakeitė. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu J. A. priteista ½ dalis gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių G. S. 16-oji g. 9, Vilniuje. Šis nekilnojamasis turtas yra įkeistas AB Swedbankas. Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad J. A. vykdo prievolę pagal 2005-02-21 kredito sutartį ir 2007-11-26 susitarimą dėl šios kredito sutarties sąlygų pakeitimo dėl 271 958,21 EUR (938 255,82 Lt) paskolos grąžinimo. 2007-11-26 laidavimo sutarties pagrindu J. A. laidavo už J. A. prievolių bankui vykdymą visu savo turtu, šalių piniginė prievolė yra solidari. Bankui įkeistą turtą padalijus šalims lygiomis dalimis, solidarūs skolininkai kiekvienas yra įsipareigojęs kreditoriui visa solidariųjų prievolių apimtimi, o jų skolos dalys bankui šalims atsiskaitant tarpusavyje preziumuojama yra lygios. Prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę pareikalauti iš solidariojo skolininko regreso tvarka jam grąžinti pusę įvykdytos skolos dalies.

52) J. A. nuo 2013-06-15 iki 2014-07-18 pagal Kredito sutartį Nr. 05-008439-FA iš savo asmeninių lėšų grąžino kreditoriui AB Swedbank 3 498,70 EUR (12 080,31 Lt) paskolos ir sumokėjo 1558,90 EUR (5 382,57 Lt) palūkanų (viso 17 462,88 Lt). J. A. nuo 2013-06-15 iki 2014-07-18 pagal Kredito sutartį Nr. 07-135538-FA iš savo asmeninių lėšų grąžino kreditoriui AB Swedbank 8 297,04 EUR (28 648,02 Lt) paskolos ir sumokėjo 1 658,87 EUR (5 727,75 Lt) palūkanų (viso 34 375,77 Lt). Tokiu būdu ieškovas bendram savo ir atsakovės kreditoriui yra sumokėjęs 51 838,65 Lt. J. A., kaip solidarios skolininkės dalis sudaro 25 919,32 Lt. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-166-432/2014 išspręstas ginčas tarp tų pačių šalių dėl atsakovės skolos ieškovui, susidariusios laikotarpiu 2009-09-15 – 2013-05-20.

63) Ginčo šalys bendro ūkio neveda nuo 2009-09-01. Gyvenamasis namas G. S. 16-oji g., 9, Vilniuje šildomas buitiniu krosnių kuru. Dyzelinas namo šildymui perkamas iš tiekėjo UAB „Chedas“. 2013-09-18 ieškovas pirko 1000 l dyzelino už 2 940,06 Lt (PVM sąskaita-faktūra DAS Nr. 007364); 2014-01-13 700 l dyzelino už 1960,00 Lt (PVM sąskaita-faktūra DAS Nr. 007897); 2014-01-15 1000 l dyzelino už 2 800,06 Lt. (PVM sąskaita-faktūra DAS Nr. 007900); 2014-03-20 500 l dyzelino už 1330,00 Lt (PVM sąskaita-faktūra DAS Nr. 008203. Viso už gyvenamojo namo šildymą ieškovas 2013-09-18 – 2014-03-20 sumokėjo 9 030,12 Lt. Gyvenamojo namo šildymas priskiriamas prie daikto išlaikymo, todėl ½ dalies namo bendraturtė (atsakovė) privalo sumokėti už savo turto dalies išlaikymą – 4 515,06 Lt.

74) Vilniaus apygardos teismo 2013-03-12 nutartimi atsakovei buvo perduotas turtas – ½ dalis gyvenamojo namo ir sklypo G. S. 16-oje g., 9, Vilniuje (aktyvas) ir ½ dalis skolos pagal 2005-02-21 kredito sutartį Nr. 05-008439-FA ir 2007-11-26 susitarimą Nr. 05-008439-FA/07-135538-FA-2 dėl 2005-02-21 kredito sutarties Nr. 05-008439-FA sąlygų pakeitimo (pasyvas). Tai nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2013-03-12 nutartyje, atsakovė šios nutarties kasacine tvarka neskundė, reiškia su tokiu turto paskirstymu sutiko.

85) CPK 182 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Vilniaus apygardos teismo 2013-03-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-799-585 konstatuota, kad ieškovas ir atsakovė nuo 2002 metų iki santuokos sudarymo 2007 m. veikė santykyje, kuriam galima taikyti bendros jungtinės veiklos taisykles, atsižvelgiant į šeimos santykių ypatumus. Apeliacinės instancijos teismas, padalijęs bankui įkeistą turtą tarp šalių lygiomis dalimis, nurodė, kad bankas turi teisę reikalauti visą ar dalį prievolės pagal kreditavimo sutartis įvykdyti tiek iš J. A., tiek iš J. A. turto, o prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę pareikalauti iš solidariojo skolininko regreso tvarka jam grąžinti pusę įvykdytos skolos dalies. Taigi, būtent Vilniaus apygardos teismo 2013-03-12 nutartimi konstatuotos faktinės aplinkybės, kad ieškovas ir atsakovė veikdami kartu įgijo solidarią prievolę grąžinti bankui kreditą. Šia teismo nutartimi ieškovui pripažinta teisė reikalauti pusę įvykdytos skolos dalies iš bendraturtės ir bendraskolės J. A..

96) CPK 178 straipsnyje numatyta ginčo šalies pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo atsikirtimas. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad R. R. buvo J. A. skolininkas tuomet, kai ginčo šalys nutraukė bendro ūkio vedimą ir ieškovas pradėjo mokėti banko kreditus savo asmeninėmis lėšomis. Atsakovė apeliuoja į J. A. prašymą iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio, kuriame nurodyta, kad įmokas bankui už ieškovą moka ieškovo tėvas G. A.. Atsakovės nuomone tai paneigia ieškinio teiginį, kad ieškovas moka bankui kreditą ir palūkanas iš savo asmeninių lėšų. Kadangi ieškovo tėvas Gytis Albrechtas faktiškai dovanoja sūnui lėšas, kurios naudojamos įmokoms bankui, laikytina, kad šios lėšos yra asmeninė ieškovo J. A. nuosavybė ir nepaneigia atsakovės prievolės mokėti įmokas už savo dalį turto.

107) Nesant objektyvių atsakovės poziciją dėl kredito panaudojimo asmeninėms ieškovo reikmėms pagrindžiančių duomenų, vien aritmetinis kredito lėšų paskirstymo skaičiavimas nepaneigia buvusių sutuoktinių prievolės bankui solidarumo. Atsakovė nurodo, kad 399 328,06 kreditas buvo panaudotas ne tik žemės sklypo dalies pirkimui, bet ir R. R. žemės sklypo dalies pirkimui, t. y. perskolinimui. Atkreipiame teismo dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2013-03-12 nutartyje, kuria buvo išspręstas ginčas tarp tų pačių šalių santuokos nutraukimo byloje, konstatuojama, kad bylos duomenimis, ieškovo tėvas pervedė ieškovui 190 000 Lt, tačiau teismas neturėjo pagrindo įtraukti šios paskolos į dalintino turto balansą, kadangi ieškovas neįrodė, kad ši paskola (dovana) buvo panaudota šioje byloje dalintinam turtui sukurti, įsigyti arba pagerinti. Ši aplinkybė rodo, kad ieškovas galėjo skolinti pinigus, gautus ne tik iš santuokos metu sudarytų kredito sutarčių, bet ir gautus iš kitų šaltinių, tame tarpe tėvo dovanotus. Žemės sklypo dalies pirkimui buvo panaudota 315 000 Lt gauto kredito dalis, likusi 84 328,06 Lt dalis buvo panaudota bendro turto gerinimui. Atsakovė išsikraustė iš bendrų buvusių sutuoktinių namų kartu su baldais, techniką, namų apyvokos daiktais. Kur šis turtas yra dabar ieškovui nėra žinoma, todėl nustatyti kiek bendrų lėšų buvo investuota į šiuos daiktus yra neįmanoma. Todėl atmestinas atsiliepimo argumentas, kad dalį kredito ieškovas panaudojo savo asmeninėms reikmėms. Visos lėšos buvo naudojamos išimtinai buvusių sutuoktinių bendriems poreikiams ir pomėgiams.

118) Nagrinėjamu atveju buvę sutuoktiniai išliko solidariųjų prievolių subjektai. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios tik jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jos dalį gražinus vienam skolininkui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Taigi, kreditoriui, AB Swedbankas, ieškovas ir atsakovė turi vieną bendrą skolą ir abu, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Todėl atsiliepimo argumentas, kad būtent ieškovas J. A. asmeniškai turi dengti visą kreditą, nereikšdamas jokių reikalavimų atsakovei, yra nepagrįstas.

12Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį bei tripliką, prašydama ieškinį atmesti. Atsakovės nesutikimas su pareikštu ieškiniu iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 84-90, 122-127):

131) Atsakovės solidarioji prievolė yra kildinama iš 2007 m. lapkričio 26 d. tarp atsakovės ir AB banko „Hansabankas“ pasirašytos Laidavimo sutarties Nr. 05-008439-LA1/07-135538-LA1, kuria atsakovė J. A. laidavo už ieškovo J. A. prievoles 2005 m. vasario 21 d. Kredito sutarties Nr. 05008439-FA ir 2007 m. lapkričio 26 d. Susitarimas Nr. 05-008439-FA/07135538-FA pagrindu, t. y. iš laidavimo sandorio. Kitaip tariant, jos, kaip laiduotojos prievolė įvykdyti įsipareigojimus pagal Kredito sutartį, gali atsirasti tik ieškovui nevykdant tarp jo ir banko pasirašytos Kredito sutarties (tik ieškovas yra skolininkas pagal Kredito sutartį), dėl ko atitinkamas kreditoriaus reikalavimas galėtų būti nukreiptas tiek į hipoteka įkeistą turtą, tiek į laiduotoją. Tačiau atsakovės laidavimo prievolės egzistavimas savaime nesudaro pagrindo ir ieškovo teisės reikalauti iš atsakovės, kaip laiduotojos, regreso tvarka atlyginti dalį jo įvykdytos prievolės kreditoriui vertės. Pažymėjo, kad atsakovė Laidavimo sutartį pasirašė, tačiau gyvenamojo namo nuosavybės teisės į turtą Laidavimo sutarties pagrindu gi neįgijo.

142) Atsakovei 1/2 dalis turto (žemės sklypo dalies, turinčios apie 0,0806 ha ploto, ir gyvenamojo namo, esančių G. S. 16-oji g. 9, SB „Baniškės“, Vilniuje), kurio daliai įsigyti buvo paimtas kreditas iš AB „Swedbank“ banko, 2013 m. kovo 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo priteista vien dėl to, kad buvo pripažinta, jog J. A. ir J. A. laikotarpiu nuo 2002 m. iki jų santuokos sudarymo (faktinio gyvenimo metu) įgytas turtas yra bendroji dalinė nuosavybė ir dalintinas lygiomis dalimis, t. y. pripažįstant faktus, kad J. A. prisidėjo prie atitinkamos nuosavybės teisės į aukščiau minėtą turtą sukūrimo tiek asmeniniu finansiniu, tiek kitokiu indėliu. Tai reiškia, kad ginčo namas ir žemės sklypas buvo įsigytas ne tik panaudojus kredito lėšas, bet ir asmeninį atsakovei priklausantį finansinį indėlį, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir teigti, kad ginčo namas buvo pastatytas ir žemės sklypas įsigytas iš išimtinai kredito lėšų ir neva suponuoja neabejotinai solidarią ieškovo ir atsakovės prievolę. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atitinkamo turto 1/2 dalies įsigijimas sąlygoja jos solidariosios prievolės bankui atsiradimą, atitinkamai tai nepadaro jos solidariąja skolininke ir lygiomis dalimis atsakančia kreditoriui (bankui), ko pasėkoje atitinkamą prievolę įvykdęs J. A. įgytų reikalavimo teisę regreso tvarka į atsakovę.

153) Pirmosios instancijos teismas ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo byloje nusprendė, kad atitinkamą prievolę AB „Swedbank“ bankui vykdys J. A., o apeliacinės instancijos teismas nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje nepakeitė (tuo atveju, jeigu atsakovė turėtų vykdyti atitinkamą prievolę, tai būtų buvę nurodyta sprendimo rezoliucinėje dalyje). Kita vertus, solidarioji prievolė vykdyti atitinkamą Kredito sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir AB „Swedbank“ banko, galėjo atsirasti tik ją, kaip tokią, nustačius, t. y. Vilniaus apygardos teismui priėmus 2013 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-799-585/2013.

164) Nėra pagrindo teigti, jog ieškovas 25.919,32 Lt dydžio sumą kreditoriui AB „Swedbank“ bankui sumokėjo iš savo asmeninių lėšų, dėl ko turi atitinkamą reikalavimo teisę į atsakovę. Pažymėtina, kad ieškovas, reikalaudamas iš atsakovės priteisti neva iš jo asmeninių lėšų sumokėtos kredito ir palūkanų dalies sumą, teismui pateikė tik kredito panaudojimo ataskaitas, tačiau nepateikė jokių duomenų apie tai, jog atitinkamas kredito įmokas ir palūkanas dengė būtent jis pats iš savo asmeninių lėšų. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės neva iš jo asmeninių lėšų sumokėto kredito ir palūkanų, atitinkamai ir išlaidų už namo šildymą, dalį, yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas (ieškovas neturi atitinkamos materialinės reikalavimo teisės).

175) I. J. A. didžiąją papildomo kredito pinigų dalį (apie 271.500,00 Lt, t. y. 68 proc. papildomo kredito) faktiškai panaudojo savo asmeninėms reikmėms (perskolindamas tretiesiems asmenims R. R. ir T. Š., taip pat sumokėdamas pardavėjams ir už R. R. perkamą žemės sklypo dalį), o ne, kaip kad teigia, bendro turto (žemės sklypo daliai Kirdeikių k., Utenos raj.) įsigijimui. Todėl nėra suprantama, dėl kokios priežasties J. A. turi padengti J. A. gauto ir padengto kredito dalį (atitinkamai mokėti palūkanas), kurios nepanaudojo ir kuri buvo panaudota ne bendro turto įsigijimui, kaip kad deklaruoja J. A.. Tuo atveju, jeigu atitinkama paskolos dalis buvo panaudota perskolinimui (R. R. (15.000,00 Lt) ir T. Š. (25.000,00 Lt), taip pat už R. R. sumokant 227.500,00 Lt), o J. A. nebuvo davusi jokio sutikimo perskolinti, atitinkamai jai nebuvo grąžintos perskolintos lėšos, vadinasi, didžioji dalis gautų paskolos lėšų buvo panaudota J. A. asmeninėms reikmėms, ir būtent J. A. asmeniškai turi dengti atitinkamą kredito dalį, nereikšdamas jokių reikalavimų atsakovės atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, atsakovės įsitikinimu, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės neva iš jo asmeninių lėšų sumokėtų kredito įmokų (su palūkanomis ir kitais mokėjimais) dalį, atitinkamai ieškovui su atsakove bendrai nepanaudojus 68 proc. gauto papildomo kredito), atsakovės solidariajai prievolei kylant iš laidavimo sutarties, o ginčo namą abiems šalims įsigijus iki 2007 m. bendromis lėšomis (bendrai iki santuokos nutraukimo dengto kredito dalimi ir kiekvieno iš buvusių sutuoktinių asmeniniais indėliais, turėtais iki bendro gyvenimo pradžios), yra visiškai nesąžiningas, nepagrįstas, neteisėtas bei pirmosios instancijos teismo turėjo būti atmestas.

186) Ieškovas reikšdamas reikalavimą dėl namo išlaidų atlyginimo, pateikė teismui 2013 m. rugsėjo 18 d., 2014 m. sausio 13 d., 2014 m. sausio 15 d. ir 2014 m. kovo 20 d. UAB „Chedas“ išrašytas PVM sąskaitas – faktūras 9.030,12 Lt dydžio sumai bei 2014 m. liepos 29 d. UAB „Chedas“ raštą, kad minėtos J. A. išrašytos PVM sąskaitos – faktūros yra apmokėtos. Šiuo atveju, atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovas nepateikė jokių pirminių minėtų PVM sąskaitų – faktūrų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų (mokėjimo pavedimų, kasos pajamų orderių, kvitų ir pan.), iš kurių būtų matyti, kad būtent ieškovas apmokėjo (jeigu apskritai apmokėjo) minėtas jam išrašytas sąskaitas ir būtent jis apskritai turi atitinkamą reikalavimo teisę į neva jo patirtų išlaidų kompensavimą atsakovės atžvilgiu. Atitinkamos kuro išlaidos galimai buvo dengiamos ne iš J. A. lėšų, o iš tėvo lėšų. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės neva jo patirtų išlaidų už namo šildymą dalį, yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas.

197) Nuo 2011 m. rugsėjo mėn. atsakovė J. A. negyvena bendrai su ieškovu nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame G. S. 16-oji g. 9, Vilniuje, t. y. neturi galimybės name gyventi, nes juo (visu namu ir namo teritorija) naudojasi (gyvena) išimtinai ieškovas su dabartine gyvenimo drauge. Akivaizdu, kad atsakovei nesinaudojant bendru namu, jame negyvenant, atsakovė neprivalo padengti namo šildymo išlaidų dalies, kadangi šildyti namą reikia tik dėl to, kad jame gyvena ieškovas (paminėtina, kad karštas vanduo namui nėra tiekiamas, t. y. jis taip pat šildomas buitiniu kuru krosnims). Kitaip tariant, namo šildymo ir šalto vandens pašildymo išlaidos yra sąlygotos išimtinai paties ieškovo gyvenimo name (nebūtinieji namo išlaikymo kaštai), todėl atsakovei name negyvenant (neturint realios galimybės gyventi jai priklausančioje namo dalyje), ieškovo reikalavimas atlyginti dar ir namo apšildymo bei šalto vandens pašildymo kaštų dalį, ne tik kad yra nepagrįstas ir neteisėtas, bet ir nesąžiningas.

208) Triplike atsakovė iš esmės atkartojo atsiliepime nurodytas aplinkybes ir argumentus, todėl jų teismas nekartoja.

21Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus. Ieškovė papildomai paaiškino, kad teismas nusprendė, kad pusė turto ir pusė paskolos priklauso sutuoktiniams, toks teismo sprendimas teisingas. Vaikams bendram gyvenimui davė pinigų kurtis. Buvo investuota apie 300000 Eur. Paskolą mokėjo J. A. ir jo tėvas, pervesdamas pinigus iš savo sąskaitos į J. A. sąskaitą, kad sumokėtų paskolą. Name, esančiame G. S. 16-oji g. 9, Vilniuje, gyvena ir jį prižiūri ieškovės sesers sūnus – M. B., prižiūri neatlygintinai. Ieškovė gyventi name kartu su atsakove negalėtų. Atsakovė nori gauti turto, tačiau paskolos mokėti nenori. Įgaliotas asmuo V. A. paaiškino, kad tėvas iki 2014 m. rudens buvo UAB „Bega“ steigėjas, akcininkas ir valdybos narys, metinės pajamos sudarydavo nuo 50 iki 250000 Eur. 2013-2014 m. tėvas pervesdavo lėšas J. A. paskolos dengimui. Name nuo 2015 m. liepos (po J. A. mirties) mėnesio su šeima gyvena M. B.. Iki tol pastoviai niekas negyveno, kartais atvažiuodavo J. A., jo draugė, žolę pjaudavo, vandeniu naudojosi, šildė vandenį. Įgaliotas asmuo G. A. paaiškino, kad J. A. tėvas teikdavo J. A. finansinę paramą, mokėdavo įmokas už paskolą. J. su drauge gyvendavo senamiestyje. Name iki Jono mirties buvo vieną kartą po santuokos sudarymo (El. bylos priedas, t. 2, b. l. 45-46).

22Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus. Atsakovė papildomai paaiškino, kad J. A. su drauge Gvazdikų gatvėje gyveno visą laiką (El. bylos priedas, t. 2, b. l. 45-46).

23Ieškinys tenkintinas iš dalies.

24Ginčo esmė

25Ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovo pareigos mokėti ieškovo sumokėtą kredito dalį bei išlaidas namo išlaikymui. Ieškovė iš esmės įrodinėja, jog teismui įkeistą turtą padalijus lygiomis dalimis, solidarūs skolininkai kiekvienas yra įsipareigojęs kreditoriui visa solidariųjų prievolių apimtimi, o jų skolos dalys bankui šalims atsiskaitant tarpusavyje preziumuojama yra lygios. Atsakovė privalo mokėti įmokas ne kaip laiduotoja, o kaip namo bendraturtė ir bendraskolė pagal kredito sutartis. Atsakovė iš esmės įrodinėja, jog atsakovės laidavimo prievolės egzistavimas savaime nesudaro pagrindo ir ieškovo teisės reikalauti iš atsakovės atlyginti dalį jo įvykdytos prievolės, kadangi laiduotojos prievolė įvykdyti įsipareigojimus gali atsirasti tik ieškovui nevykdant tarp jo ir banko pasirašytos Kredito sutarties. Taip pat tai, kad Ieškovas didžiąją papildomo kredito pinigų faktiškai panaudojo savo asmeninėms reikmėms, taip pat tai, kad atsakovė name, esančiame G. S. 16-oji g. 9, Vilniuje negyvena, todėl jai netenka pareiga apmokėti jo išlaikymo išlaidų.

26Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naštą už šalis. Kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių ginčą, todėl šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Be to, pasitelkus aptariamą taisyklę užtikrinamas šalių lygiateisiškumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant šalims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia ir tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju ginčas nepriskirtinas nedispozityvių bylų kategorijai, šalys atstovaujamos teisininkų, todėl teismas neturi pareigos rinkti įrodymų savo iniciatyva, o apie tam tikrų faktų buvimą ar nebuvimą teismas sprendžia pagal šalių byloje pateiktus įrodymus. Teismas atsižvelgdamas į ginčo dalyką, siūlė šalims ginčą spręsti taikiu būdu, tačiau šalys nerado joms priimtino taikaus ginčo sprendimo būdo.

27Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir išvados

28Dėl solidariosios prievolės nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu

29Atsakovė, nesutikdamas su reikalavimu priteisti dalį mokėtinos įmokos, nurodė, jog ji neturi pareigos mokėti dalį įmokų, kadangi jai, kaip laiduotojai, prievolė įvykdyti įsipareigojimus gali atsirasti tik ieškovui nevykdant tarp jo ir banko pasirašytos Kredito sutarties. Teismas su šiais atsakovės argumentais nesutinka.

30Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad J. A. 2005-02-21 kredito sutartimi Nr. 05-008439-FA iš AB „Hansabankas“ gavo 159 291,01 EUR (549 553,98 Lt) paskolą žemės sklypo dalies, esančios G. S. 16-oji g. 9, Vilniuje įsigijimui bei gyvenamojo namo statybos užbaigimui (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 45-46; civ. bylos Nr. 2-166-432/2014, t. 1. 56-57). 2007-08-31 J. A. ir atsakovė J. A. sudarė santuoką (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 26-32). 2007-11-26 susitarimu Nr. 05-008439-FA/07-135538-FA-2 dėl 2005-02-21 kredito sutarties Nr. 05-008439-FA sąlygų pakeitimo AB Swedbankas suteikė J. A. papildomą 115 848,00 EUR (399 675,60 Lt) kreditą – nekilnojamam turtui įsigyti (civ. bylos Nr. 2-166-432/2014, t. 1. 58-60). 2007-11-26 laidavimo sutartimi Nr. 05-008439-LA1/07-135538-LA1 J. A. įsipareigojo atsakyti kreditoriui, AB Swedbankas, visu savo turtu, jeigu J. A. netinkamai vykdys visas ar dalį prievolių pagal kredito sutartis (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 6-25). Byloje taip pat nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2013-03-12 priimtoje nutartyje (civ. bylos Nr. 2A-799-585/2012) konstatavo, kad tiek J. A., tiek J. A. piniginė prievolė bankui yra solidari (CK 6.81 straipsnis), kad bankas nėra atleidęs J. A. nuo šios prievolės vykdymo. Solidarūs skolininkai kiekvienas yra įsipareigoję kreditoriui visa solidariųjų prievolių apimtimi (CK 6.6 straipsnio 4 dalis), o jų skolos dalys bankui šalims atsiskaitant tarpusavyje preziumuojama yra lygios (CK 6.9 straipsnio 1 dalis), todėl bankas, nepaisant šalių turto padalijimo, turi teisę reikalauti visą ar dalį prievolės pagal kreditavimo sutartį įvykdyti tiek iš ieškovo, tiek iš atsakovo turto, o prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę pareikalauti iš solidariojo skolininko regreso tvarka jam grąžinti pusę įvykdytos skolos dalies. Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas turto padalinimo klausimą, pripažino, kad J. A. ir J. A. laikotarpiu nuo 2002 m. iki jų santuokos sudarymo įgytas turtas yra bendroji dalinė nuosavybė ir dalintinas lygiomis dalimis bei priteisė atsakovei J. A. ½ dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo esančių G. S. 16-oji g. 9, Vilniuje (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 26-44).

31Pažymėtina tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) bei šalių procesinių dokumentų (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 4, 90, 107-112) matyti, jog tarp tų pačių šalių buvo kilęs ginčas dėl skolos, palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo 2009-09-15 – 2013-05-20. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2A-1237-567/2015, 2015 m. liepos 3 d. priėmė nutartį, kurioje, įvertinus Vilniaus apygardos teismo 2013-03-12 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-799-585/2012, nustatytas aplinkybes, priėjo išvados, jog solidarioji prievolė nebuvo padalyta, todėl buvę sutuoktiniai išliko solidariosios prievolės subjektai bei konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovė, kaip solidari bendraskolė, turi pareigą lygiomis dalimis mokėti skolą.

32Taigi, Vilniaus apygardos teismui 2013-03-12 priimta nutartimi padalinus tarp šalių įgytą turtą lygiomis dalimis bei konstatavus, kad ieškovo ir atsakovės prievolė grąžinti kreditą yra solidari, o prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę reikalauti iš solidariojo skolininko regreso tvarka jam grąžinti pusę įvykdytos skolos dalies, atsakovei kaip bendraturtei tenka pareiga lygiomis dalimis mokėti kredito įmokas (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013; 2015-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-916/2015). Esant šioms aplinkybės, atsakovės argumentai, jog ji lygiomis dalimis neturi pareigos mokėti kredito įmokų, o ieškovas turi dengti visą kreditą, atmestini kaip nepagrįsti. Kitų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, atsakovė nepateikė.

33Papildomai pažymėtina, kad teismas sutinka su atsakovės nurodytais argumentais, kad laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės (CK 6.76 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Tačiau aiškinimas, jog atsakovei kaip laiduotojai nekyla pareiga ieškovui grąžinti dalį sumokėtų įmokų, kadangi ji laidavimo sutarties pagrindu neįgijo nuosavybės, nagrinėjamu atveju neatitinka santuokos nutraukimo byloje nustatytų aplinkybių bei teismo padarytų išvadų. Santuokos nutraukimo byloje Vilniaus apygardos teismas 2013-03-12 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-799-585/2012, padalino per pusę buvusių sutuoktinių bankui įkeistą turtą, įgytą tiek iki santuokos sudarymo, tiek ir po santuokos sudarymo. Teismas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog įkeistą turtą padalijus šalims lygiomis dalimis, negali būti pripažinta, kad prievolė vykdyti įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartis išimtinai tenka ieškovui, todėl pašalino pirmosios instancijos teismo argumentaciją, jog ieškovas prievolę bankui pagal kreditavimo sutartis vykdo vienasmeniškai bei išaiškino, jog prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę reikalauti iš solidariojo skolininko regreso tvarka jam grąžinti pusę įvykdytos skolos dalies (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 41). Vilniaus apygardos teismo 2013-03-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-799-585/2012 yra įsiteisėjusi, todėl joje nustatytos aplinkybės iš naujo neįrodinėtinos (CPK 18 straipsnis, 182 straipsnio 2 punktas). Be kita ko, Vilniaus apygardos teismas 2013-05-02 priimtoje papildomoje nutartyje pakartotinai pažymėjo, jog 2013-03-12 nutarties motyvuojamojoje dalyje plačiau pasisakoma apie ginčo šalių prievoles vykdyti įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį padalinimą, taip pat nurodoma, kad skundžiama sprendimo dalis, kuria nustatyta ieškovui J. A. pareiga toliau vykdyti kreditavimo sutartis, naikintina (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 43-44). Taigi, atsakovė, pateikdama savo teisinį vertinimą, jį atsiejant nuo santuokos nutraukimo byloje atlikto turto padalinimo, padarė nepagrįstas išvadas.

34Pasisakydamas dėl atsakovės argumentų, jog J. A. 2007-11-26 papildomu susitarimu gautą 115 848,00 Eur paskolą panaudojimo asmeninėms reikmėms (skolinant tretiesiems asmenims bei sumokant už trečiųjų asmenų perkamą žemės sklypą), teismas pažymi, kad faktiškas kredito panaudojimas kitokių poreikių tenkinimui nėra teisiškai reikšmingas solidariosios atsakomybės pagrindu atsiradusiai prievolei (Vilniaus apygardos teismo 2015-07-03 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 2A-1237-567/2015). Be to, sutuoktinių turto padalinimo, prievolių vykdymo apimties klausimai spręstini santuokos nutraukimo byloje (CK 3.100 straipsnio 4 punktas, 3,127 straipsnio 1 ir 3 dalys, 3.118 straipsnio 2 ir 4 dalys), kurioje šalys turi procesinę naštą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį, vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog santuokos nutraukimo byloje buvo spręsti atsakovės keliami klausimai, t. y., kad tiek iki santuokos, tiek ir po santuokos sudarymo J. A. gautą paskolą panaudojo išimtinai savo interesams tenkinti ir tai nulėmė atsakovės įsipareigojimų apimtį prieš kreditorių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo ieškinį atmesti ar jį tenkinti iš dalies.

35Taip pat atmestini atsakovės argumentai, kad ieškovas neturi teisės reikalauti sumokėtos kredito įmokos priteisimo, kadangi jas galimai mokėdavo ne ieškovas, o jo tėvas G. A. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad J. A. tėvas G. A. pervesdavo J. A. pinigus paskolos dengimui, tarp šalių nekilo, o ir šias aplinkybes pagrindžia ieškovo pateikti duomenys (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 142-170). Tačiau viena ta aplinkybė, jog J. A. dalį kredito grąžino pasitelkdamas trečiuosius asmenis, nepaneigia jo teisės reikalauti kreditoriui sumokėtos dalies įmokos grąžinimo, kadangi pats J. A. savo prievolę prieš kreditorių įvykdė tinkamai. Kita vertus, nors ieškovas nepateikė rašytinės dovanojimo sutarties, tačiau iš pateiktų procesinių dokumentų bei ieškovo teisių perėmėjos paaiškinimų, matyti, jog lėšos, skirtos paskolos dengimui, J. A. buvo dovanotos. Esant šioms nustatytoms aplinkybės, atsakovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

36Teismui atmetus atsakovės argumentus dėl laidavimo bei solidariosios prievolės vykdymo bei konstatavus, jog atsakovei kyla pareiga lygiomis dalimis mokėti kredito įmokas, spręstinas klausimas, ar ieškovo reikalaujama priteisti įmokėtų įmokų bei palūkanų suma pagrįsta.

37Ieškovas pareiškė reikalavimą dėl skolos priteisimo už bankui sumokėtas įmokas nuo 2013-06-15 iki 2014-07-18. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog nuo 2013-06-15 iki 2014-07-18 pagal Kredito sutartį Nr. 05-008439-FA bankui grąžinta 3 498,70 Eur paskolos ir 1558,90 Eur palūkanų (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 54-57), o pagal Kredito sutartį Nr. 07-135538-FA – 8 297,04 Eur paskolos ir 1 658,87 Eur palūkanų (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 58-60). Taigi ieškovas bankui yra sumokėjęs 15013,51 Eur kredito įmokų ir palūkanų, todėl atsakovei tenkanti mokėti dalis sudaro 7506,75 Eur. Įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovo pateikti skaičiavimai būtų neteisingi, atsakovė nepateikė, o ir iš esmės neginčijo įmokėtų įmokų bei atliktų paskaičiavimų pagrįstumo. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti 7506,75 Eur sumokėtų įmokų bei palūkanų už laikotarpį nuo 2013-06-15 iki 2014-07-18 yra pagrįstas ir tenkintinas.

38Dėl reikalavimo priteisti namo išlaikymo išlaidas

39Ieškovas taip pat reiškė reikalavimą dėl dalies išlaidų, patirtų namo, esančio G. S. 16-oji g. 9, Vilniuje, šildymui, atlyginimo. Prašymas iš esmės grindžiamas PVM sąskaitomis faktūromis, UAB „Chedas“ 2014-07-29 pažyma bei mokėjimo nurodymais, atliktais G. A. (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 47-51, 171-177). Nurodė, jog viso už gyvenamojo namo šildymą ieškovas 2013-09-18 – 2014-03-20 sumokėjo 2615,30 Eur (9 030,12 Lt), todėl atsakovei kaip ½ dalies namo bendraturtei tenka pareiga už savo turto dalies išlaikymą sumokėti 1307,65 Eur (4 515,06 Lt).

40Tiek pačios ieškovės paaiškinimais, tiek jos įgaliotų asmenų V. A., G. A. paaiškinimais nustatyta, jog ginčo laikotarpiu atsakovė negyveno name, esančiame G. S. 16-oji g. 9, Vilniuje. Šalių paaiškinimais taip pat nustatyta, jog kuras buvo naudojamas ne tik namo, bet ir šalto vandens pašiltinimui (El. bylos priedas, t. 2, b. l. 15-16). Tarp šalių kilus ginčui, kokia dalis kuro buvo skirta namo ir kokia šalto vandens pašiltinimui, ieškovės atstovė negalėjo nurodyti bei pateikti tokias išlaidas detalizuojančių paskaičiavimų. Ieškovei nepateikus duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų nustatyti, kokia dalis išlaidų patirta sunaudotam šaltam vandeniui pašiltinti ir kokia dalis namui šildyti, įvertinus tai, kad atsakovė jame negyveno, reikalavimas dėl namo išlaikymo išlaidų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis). Teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog negyvendama name ir nesinaudodama karštu vandeniu, atsakovė neprivalo apmokėti šalto vandens pašiltinimo išlaidų, kadangi tokios išlaidos nepriskirtinos prie namo išlaikymo išlaidų, juo labiau, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog ginčo laikotarpiu (nuo 2013 rugsėjo iki 2014 m. balandžio mėn.) buvo deklaruotas 102 m3 (51+26+4+21) šalto vandens suvartojimas (El. bylos priedas, t. 2, b. l. 2-7).

41Kita vertus, ieškovė taip pat nepateikė duomenų, jog prašomas priteisti išlaidas patyrė būtent J. A.. Iš mokėjimo pavedimų, kuriais remiasi ieškovė, matyti, jog mokėjimus atliko G. A. (El. bylos priedas, t. 2, b. l. 171-176). Duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog J. A. (teisių perėmėjas) turi teisę reikalauti išlaidų, kurias patyrė G. A., atlyginimo, ieškovė nepateikė. Be to, dalis mokėjimo pavedimų atlikti 2014-09-16 ir 2014-11-27, nors ieškovas reiškia reikalavimą dėl išlaidų atlyginimo nuo 2013 rugsėjo iki 2014 m. balandžio mėn., o ir mokėjimo paskirtyje, vienu atveju, nurodyta, jog „uz E. V.“, kitu atveju, - „uz A. A.“ (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 175-176). Šios aplinkybės papildomai įrodo reiškiamo reikalavimo priteisti namo išlaikymo išlaidas nepagrįstumą. Tuo pačiu teismas pažymi, jog vien UAB „Chedas“ 2014-07-29 pažyma (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 51) savaime neįrodo, jog j. A. sumokėjo už kurą (Vilniaus apygardos teismo 2015-07-03 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 2A-1237-567/2015). Papildomai teismas atkreipia dėmesį, jog vienos iš ieškovo pateiktos sąskaitos faktūros turinys yra neįskaitomas (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 49), tačiau ginčo tarp šalių dėl PVM sąskaitos faktūros turinio nekilo, o ir pateiktas įrodymas iš esmės neturėjo įtakos netenkinant prašymo dėl namo išlaikymo išlaidų priteisimo, kadangi PVM sąskaitą faktūra nėra sumokėjimą įrodantis dokumentas, todėl bylos nagrinėjimo atnaujinimas iš esmės, neatitiktų protingumo, operatyvumo bei ekonomiškumo reikalavimų.

42Taigi, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog ieškovės nurodytos aplinkybės neįrodo fakto, jog jas patyrė būtent ieškovas bei apskaičiuotų išlaidų pagrįstumo, todėl reikalavimas dėl 1307,65 Eur namo išlaikymo išlaidų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

43Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. E. Ž. T. T. jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (E. Ž. T. T. 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; E. Ž. T. T. 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

44Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

45Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

46Ieškinio reikalavimų suma 8814,40 Eur. Patenkintų ieškinio reikalavimų dalis – 7506,75 Eur (85 proc.), atmestų – 1307,65 Eur (15 proc.).

47Pagal pateiktus rašytinius įrodymus ieškovas sumokėjo 585,00 Eur žyminį mokestį (El. bylos priedas, t. 1, b. l. 61). Atstovavimo išlaidas pagrindžiančių dokumentų iki baigiamųjų kalbų pradžios nepateikė. Taigi, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 497,25 Eur žyminio mokesčio.

48Pagal pateiktus rašytinius įrodymus atsakovė patyrė 400,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (El. bylos priedas, t. 2, b. l. 29-33). Taigi, atsižvelgiant į atmestų reikalavimų dalį, iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 60,00 Eur atstovavimo išlaidų.

49Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija 3,00 €, todėl iš atsakovo nepriteistinos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

50Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

51Ieškinį tenkinti iš dalies.

52Priteisti iš atsakovės J. A. (K.), asmens kodas ( - ) 7506,75 Eur kredito įmokų bei palūkanų už laikotarpį nuo 2013-06-15 iki 2014-07-18 bei 497,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovo J. A., asmenes kodas ( - ) teisių perėmėjos J. A., asmens kodas ( - ) naudai.

53Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

54Priteisti iš ieškovės J. A., asmens kodas ( - ) atsakovės J. A. (K.), asmens kodas ( - ) naudai 60,00 Eur bylinėjimosi išlaidų

55Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza,... 2. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų... 3. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo... 4. 1) I. J. A. 2005-02-21 kredito sutartimi Nr. 05-008439-FA iš AB Swedbankas... 5. 2) J. A. nuo 2013-06-15 iki 2014-07-18 pagal Kredito sutartį Nr. 05-008439-FA... 6. 3) Ginčo šalys bendro ūkio neveda nuo 2009-09-01. Gyvenamasis namas G. S.... 7. 4) Vilniaus apygardos teismo 2013-03-12 nutartimi atsakovei buvo perduotas... 8. 5) CPK 182 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių,... 9. 6) CPK 178 straipsnyje numatyta ginčo šalies pareiga įrodyti aplinkybes,... 10. 7) Nesant objektyvių atsakovės poziciją dėl kredito panaudojimo asmeninėms... 11. 8) Nagrinėjamu atveju buvę sutuoktiniai išliko solidariųjų prievolių... 12. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį bei tripliką, prašydama... 13. 1) Atsakovės solidarioji prievolė yra kildinama iš 2007 m. lapkričio 26 d.... 14. 2) Atsakovei 1/2 dalis turto (žemės sklypo dalies, turinčios apie 0,0806 ha... 15. 3) Pirmosios instancijos teismas ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo... 16. 4) Nėra pagrindo teigti, jog ieškovas 25.919,32 Lt dydžio sumą kreditoriui... 17. 5) I. J. A. didžiąją papildomo kredito pinigų dalį (apie 271.500,00 Lt, t.... 18. 6) Ieškovas reikšdamas reikalavimą dėl namo išlaidų atlyginimo, pateikė... 19. 7) Nuo 2011 m. rugsėjo mėn. atsakovė J. A. negyvena bendrai su ieškovu... 20. 8) Triplike atsakovė iš esmės atkartojo atsiliepime nurodytas aplinkybes ir... 21. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė iš esmės palaikė procesiniuose... 22. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė iš esmės palaikė procesiniuose... 23. Ieškinys tenkintinas iš dalies. ... 24. Ginčo esmė... 25. Ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovo pareigos mokėti ieškovo sumokėtą... 26. Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir... 27. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų... 28. Dėl solidariosios prievolės nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ... 29. Atsakovė, nesutikdamas su reikalavimu priteisti dalį mokėtinos įmokos,... 30. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad J. A. 2005-02-21... 31. Pažymėtina tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“... 32. Taigi, Vilniaus apygardos teismui 2013-03-12 priimta nutartimi padalinus tarp... 33. Papildomai pažymėtina, kad teismas sutinka su atsakovės nurodytais... 34. Pasisakydamas dėl atsakovės argumentų, jog J. A. 2007-11-26 papildomu... 35. Taip pat atmestini atsakovės argumentai, kad ieškovas neturi teisės... 36. Teismui atmetus atsakovės argumentus dėl laidavimo bei solidariosios... 37. Ieškovas pareiškė reikalavimą dėl skolos priteisimo už bankui sumokėtas... 38. Dėl reikalavimo priteisti namo išlaikymo išlaidas ... 39. Ieškovas taip pat reiškė reikalavimą dėl dalies išlaidų, patirtų namo,... 40. Tiek pačios ieškovės paaiškinimais, tiek jos įgaliotų asmenų V. A., G.... 41. Kita vertus, ieškovė taip pat nepateikė duomenų, jog prašomas priteisti... 42. Taigi, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog... 43. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 45. Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos... 46. Ieškinio reikalavimų suma 8814,40 Eur. Patenkintų ieškinio reikalavimų... 47. Pagal pateiktus rašytinius įrodymus ieškovas sumokėjo 585,00 Eur žyminį... 48. Pagal pateiktus rašytinius įrodymus atsakovė patyrė 400,00 Eur išlaidų... 49. Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu,... 50. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270... 51. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 52. Priteisti iš atsakovės J. A. (K.), asmens kodas ( - ) 7506,75 Eur kredito... 53. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 54. Priteisti iš ieškovės J. A., asmens kodas ( - ) atsakovės J. A. (K.),... 55. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali...