Byla 2A-799-585/2013
Dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys AB „ Swedbank“, G. A

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Zeliankos, kolegijos teisėjų Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. A. ieškinį ir atsakovės J. A. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys AB „ Swedbank“, G. A.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas J. A. kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti jo ( - ) sudarytą santuoką su atsakove J. A., pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Nurodė, kad po santuokos sudarymo šalių santykiai pablogėjo, nors prieš tai jiems gyvenant kartu nuo 2002 m. tarpusavio santykiai buvo normalūs. Iš karto po santuokos sudarymo atsakovė ieškovui pareiškė nenorinti su juo turėti vaikų, nors ieškovas jų labai norėjo. Dėl šios priežasties ir kitų aplinkybių – atsakovės melavimo, gyvenimo vien savo malonumui, ieškovo interesų nepaisymo, bendravimo pažinčių svetainėse, nuo 2009 m. pavasario kartu su atsakove nebegyvena. Ieškovo įsitikinimu, atsakovės meilumas jo atžvilgiu iki santuokos sudarymo buvo tik noras užsitikrinti sau materialinę gerovę. Ieškovas norėjo nutraukti santuoką su atsakove bendru sutikimu, tačiau atsakovė pradėjo reikšti ieškovui nepriimtinus turtinius reikalavimus. Nutraukiant santuoką, ieškovas prašė priteisti jam 0,0806 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) (vidutinė rinkos vertė 68 700 Lt) ir 173,52 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą tuo pačiu adresu (vidutinė rinkos vertė 563 000 Lt); ¼ dalį 26,06ha ploto žemės sklypo ( - ), kurio vertė 157 500 Lt, kitą ¼, tokios pat vertės žemės sklypo dalį priteisti atsakovei. Ieškovas įsipareigojo toliau vykdyti prievolę pagal 2005-02-21 (su vėlesniais pakeitimais) kredito sutartį su AB Swedbank. Ieškovas sutinka su tuo, kad prievolė grąžinti tėvui G. A. 190 000Lt skolą tenka jam. 10 000 JAV dolerių indėlį su palūkanomis, esantį AB Swedbank, prašė priteisti atsakovei, taip pat priteisti iš jo atsakovės naudai 72 000 Lt piniginę kompensaciją už panaudotas jos asmenines lėšas namo statybai, kuriuos įsipareigojo išmokėti per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Taip pat prašė priteisti jo naudai iš atsakovės 8 500 Lt kompensaciją už jo dalį automobilio Toyota Camry, kuris buvo parduotas be ieškovo žinios bei priteisti jo naudai 5 000 JAV dolerių kompensaciją, kaip jo dalį atsakovės vardu laikyto indėlio AB Swedbank. Prašė nustatyti, kad piniginės lėšos, esančios bankuose ir kitose kredito įstaigose po santuokos nutraukimo, lieka kiekvieno iš jų asmenine nuosavybe. Motyvuodamas savo turtinius reikalavimus, ieškovas nurodė, kad pardavus jam nuosavybės teise priklausantį butą Klaipėdoje už 87 000 Lt, atsakovė taip pat pardavė savo butą šiame mieste už 72 000 Lt, ir už iš abiejų butų pardavimo gautas lėšas bei ieškovo asmeninius pinigus šalys nusipirko butą Klaipėdoje už 196 000 Lt. 2005-02-21 ieškovas gavo 159 291 EUR kreditą iš AB Swedbank žemės sklypo ir gyvenamojo namo statybai Vilniuje. 2005-03-25 buvo parduotas jų su atsakove butas Klaipėdoje, lėšos, gautos pardavus butą, buvo panaudotos žemės sklypo ir gyvenamojo namo statybai. Atsakovės vardu 2006-05-12 buvo nupirktas žemės sklypas s/b ( - ), pastatytas sodo namelis. Vėliau šis turtas buvo parduotas už 145 000 Lt. Ieškovo teigimu, šis žemės sklypas ir pastatas buvo įgytas tik atsakovės vardu, tačiau vien tik už ieškovo asmenines lėšas. Namo statybai taip pat buvo panaudoti jo tėvo G. A. padovanoti 190 000 Lt, namas ir žemės sklypas buvo pirkti iki santuokos sudarymo su atsakove. Jau sudarius santuoką, buvo nupirkta ½ dalis žemės sklypo ( - ) už 315 000 Lt. Šio žemės sklypo pirkimui buvo panaudoti 2007-09-27 ieškovo tėvo padovanoti 50 000 Lt ir 2007-09-27- paskolinti dar 50 000 Lt. Iš tos sumos ieškovas sumokėjo už žemės sklypą 87 000 Lt, už likusią sklypo dalį atsiskaitė pasiskolintais iš banko pinigais pagal kredito sąlygų keitimo sutartį. Jam buvo suteikta papildoma 115 848 EUR paskola. Tokiu būdu paimto ir negrąžinto kredito suma padidėjo iki 271 958 EUR (938 255 Lt). 2007-11-26 pagal laidavimo sutartį, atsakovė įsipareigojo atsakyti kreditoriui, jeigu ieškovas netinkamai vykdys visas ar dalį prievolių pagal kredito sutartį.

4Atsakovė su ieškovo reikalavimais sutiko iš dalies, pateikė priešieškinį. Nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, kadangi dar iki jos sudarymo tarp šalių kildavo konfliktai dėl ieškovo nepagrįstų priekaištų jos atžvilgiu, niekuo neparemto pavyduliavimo. Atsakovės teigimu, ieškovas piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, yra priklausomas nuo azartinių žaidimų, būtent dėl šių priežasčių ji nesutiko su juo turėti bendrų vaikų. Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl jos netinkamo elgesio nėra pagrįstos jokiais įrodymais. Pats ieškovas dėl savo pavydaus būdo neleido jai niekur įsidarbinti, įsigyti profesiją, norėjo, kad ji būtų tik namų šeimininkė. Atsakovė nepripažino ieškovo pateiktų išrašų iš pažinčių klubo svetainės, neigė, kad ji, gyvendama su ieškovu, ieškojo artimo draugo. Jos teigimu, tokį skelbimą interneto puslapyje kito asmens vardu gali patalpinti bet kas. Atsakovė prašė atmesti ieškovo reikalavimą pripažinti, kad santuoka iširo dėl jos kaltės, pripažinti, kad nuo 2002 m. sausio mėn. iki santuokos sudarymo ji su ieškovu vedė bendrą ūkį (gyveno faktinėje santuokoje) ir tuo laiku įgytas turtas laikytinas bendrąja nuosavybe. Atsakovė prašė, kad santuokoje įgytas turtas būtų padalintas taip: ieškovei būtų priteista ½ dalis gyvenamojo namo ir žemės sklypo su ūkiniais pastatais, esantys ( - ); ¼ dalis žemės sklypo, esančio ( - ); po santuokos nutraukimo jai atitektų 234 390Lt dydžio dalis ieškovo santuokoje gautų pajamų (darbo užmokesčio); ½ dalis ieškovo gautos kompensacijos, nutraukus darbo santykius; ½ dalis R. R. ieškovui santuokos metu grąžintos paskolos - 75 000Lt; ½ dalis piniginio indėlio banko sąskaitoje. Taip pat atsakovė prašė: nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, priteisti jos naudai iš ieškovo 1500 Lt išlaikymą, mokamą kas mėnesį vienerius metus, 10 000 Lt neturtinės žalos; pripažinti tarp ieškovo ir trečiojo asmens G. A. sudarytas paskolos sutartis 190 000 Lt sumai tariamais ir negaliojančiais sandoriais, po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę – A.. Motyvuodama savo turtinius reikalavimus, atsakovė nurodė, kad ji su ieškovu nuo 2002 m. sausio mėn. iki santuokos sudarymo ( - ) gyveno kartu faktinėje santuokoje, vedė bendrą ūkį, bendriems tikslams naudojo gaunamas pajamas, visas per tą laiką įgytas turtas sukurtas bendromis pastangomis bei piniginiais įnašais, taigi, yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus jų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrą dalinę nuosavybę. Todėl nuo 2002 sausio mėn. įgytas turtas laikytinas jų bendru turtu ir dalintinas lygiomis dalimis. Be to, ji yra pasirašiusi laidavimo sutartį pagal ieškovo prievolę AB „Swedbank“. Atsakovės teigimu, gyvenamasis namas ir žemės sklypas priklauso ne tik jai ir ieškovui, tačiau ir jos nepilnametei dukrai N. D., kadangi butas Klaipėdoje, kuris buvo parduotas, priklausė nuosavybės teise atsakovei kartu su dukra, vėliau šios lėšos buvo panaudotos gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimui. Ieškovo jai siūloma 72 000Lt kompensacija yra aiškiai per maža. Atsakovė taip pat nurodė, kad bendra jungtine nuosavybe laikytinos ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš vieno ar jų abiejų sutuoktinių darbinės veiklos, dividendai, pensijos, pašalpos ir kitos išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Tuo pagrindu atsakovė prašė priteisti jai ½ dalį visų jiems gyvenant kartu iki santuokos ir santuokoje gautų tokių rūšių pajamų, tame tarpe ir ieškovui grąžintos trečiojo asmens R. R. paskolos. Atsakovės įsitikinimu, ieškovo su tėvu galimai fiktyvios paskolos sutartys sudarytos siekiant nesąžiningai jos atžvilgiu padalinti santuokoje įgytą turtą. Ieškovas nėra pateikęs į bylą jokių šias paskolas patvirtinančių sutarčių, šios pinigų sumos nėra deklaruotos. Ieškovo tariamai gauta 190 000 Lt paskola negalėjo būti panaudota gyvenamojo namo statybai, nes ji gauta žymiai vėliau, negu įgytas žemės sklypas su gyvenamuoju namu. Atsakovė taip pat nurodė, kad dėl ieškovo netinkamo elgesio, jo neatsakingų veiksmų, ji patyrė moralinę žalą, kurią įvertina 10 000 Lt. Išlaikymą iš ieškovo atsakovė prašė priteisti motyvuodama tuo, kad ji neturi jokių pajamų, viena augina nepilnametę dukrą, ieškovo iniciatyva ji santuokos metu niekur nedirbo.

5Tretysis asmuo AB „Swedbank“ nurodė, kad su ieškovu 2005-02-21 sudarė kredito sutartį, dėl 275 139 EUR paskolos ieškovui suteikimo. Už įsipareigojimų pagal minėtą sutartį tinkamą įvykdymą 2007-11-27 laidavo atsakovė. Be to, užtikrinant įsipareigojimų įvykdymą, hipoteka įkeistas žemės sklypas Nr. 44 ir gyvenamasis namas, esantys ( - ). Nurodė, kad šalių prievolė pagal kredito sutartį yra solidari ir bankas prieštarauja dėl įsipareigojimų pagal minėtą kredito ir laidavimo sutartį pakeitimo negavus išankstinio banko sutikimo.

6Tretysis asmuo G. A. nurodė, kad laikotarpyje nuo 2006-05-10 iki 2007-09-27 paskolino ieškovui 190 000 Lt. Jam yra žinoma, kad minėti pinigai buvo panaudoti nekilnojamojo turto pirkimui.

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-07-13 sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies - šalių santuoką nutraukė pripažinęs, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; atsakovei paliko santuokinę pavardę - A.; priteisė ieškovui žemės sklypą ir namą, esančius ( - ); priteisė ieškovui ir atsakovei po ¼ dalį žemės sklypo, esančio ( - ); nustatė, kad ieškovas toliau vykdys prievolę pagal 2005-02-21 su pakeitimais kredito sutartį su banku AB „Swedbank“ dėl 271 958,21 EUR paskolos grąžinimo, ir nurodė, kad ieškovui tenka prievolė grąžinti 190 000 Lt skolą G. A.; ieškovo reikalavimą priteisti jo naudai 8 500 Lt kompensaciją už jo dalį automobilio Toyota Camry ir 5000 USD kompensaciją už jo dalį terminuoto indėlio AB „Swedbank“ atmetė; nustatė, kad piniginės lėšos, esančios bankuose ir kredito įstaigose po santuokos nutraukimo lieka asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kurio vardu yra atidaryta sąskaita; priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 72 000 Lt kompensaciją už jos panaudotas asmenines lėšas gyvenamojo namo statybai, išmokant ją per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisė iš atsakovės ieškovui 2000 Lt už advokato paslaugas. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas sprendė, kad abu sutuoktiniai nebuvo pakankamai lojalūs vienas kito atžvilgiu, nepakankamai rėmė vienas kitą moraliai, todėl konstatavo, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir atsakovės reikalavimo priteisti jai neturtinę žalą netenkino. Ieškovo teiginius dėl to, kad atsakovė galimai artimai bendraudavo su kitais vyrais, teismas atmetė, pažymėdamas, kad išrašai iš pažinčių klubo svetainės nėra pakankamas įrodymas dėl galimos atsakovės neištikimybės. Atsakovės teiginius, kad šalys iki santuokos sudarymo įgijo bendro turto be parduoto buto Klaipėdoje, teismas laikė neatitinkančius tikrovės. Teismas nustatė, kad pardavus minėtą butą, atsakovės dalis, kuri buvo panaudota gyvenamojo namo ir žemės sklypo Vilniuje pirkimui, sudarė 72 000 Lt. Kadangi atsakovė jai su dukra priklausantį kitą butą Klaipėdoje už tokią pat sumą pardavė ir šie pinigai buvo panaudoti gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų pirkimui Vilniuje, šią sumą, kaip kompensaciją teismas priteisė iš ieškovo atsakovei. Teismas sprendė, kad didesnė kompensacija atsakovei nepriklauso, kadangi ji neįrodė, jog daugiau prisidėjo prie gyvenamojo namo statybos ir žemės sklypo pirkimo. Teismas nurodė, kad gavusi piniginę kompensaciją, atsakovė turėtų galimybę nuosavybės teise nusipirkti būstą, taigi ir jos nepilnametės dukros interesai nebūtų pažeisti. Nustatęs, kad nekilnojamojo turto, esančio ( - ), savininkas yra ieškovas, teismas sprendė, kad jam nevykdant kreditavimo sutarties, minėtas turtas pereitų bankui. Šio nekilnojamojo turto pakaktų atsikaitymui su kreditoriumi, todėl atsakovės, kaip laiduotojos, turtiniai interesai nenukentėtų. Be to, bankui nurodžius, kad prieštarauja dėl įsipareigojimų pagal kredito sutartį pakeitimui ar įkeisto turto nuosavybės teisės pakeitimui, teismas nusprendė šį turtą priteisti ieškovui. Ieškovo reikalavimo priteisti jam iš atsakovės piniginę kompensaciją ½ vertės atsakovės parduoto automobilio Toyota Camry, bei ½ dalį nuo 10 000 JAV dolerių indėlio teismas netenkino, nesant įrodymų, kad atsakovė pardavė automobilį be ieškovo sutikimo, už kokią realiai pinigų sumą jis buvo parduotas, bei nepagrindus, kad atsakovė gautas lėšas ir indėlį išeikvojo ar kaip nors padidino savo asmeninę nuosavybę, arba nuslėpė šias pinigines lėšas ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Teismas taip pat atmetė atsakovės reikalavimus priteisti jos naudai ½ dalį ieškovo uždirbtų 234 390 Lt, ½ dalį pinigų (75 000 Lt), kuriuos ieškovui grąžino skolininkas R. R., nurodydamas, kad šie pinigai yra sunaudoti šalims gyvenant santuokoje. Teismas pabrėžė, kad nutraukiant santuoką gali būti dalinamas tik realiai egzistuojantis turtas, ir pažymėjo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad šios lėšos ieškovo buvo panaudotos tik jo asmeninių poreikių tenkinimui. Atsakovės reikalavimo priteisti ½ dalį ieškovo gautos kompensacinės išmokos jam nutraukus darbo santykius, teismas taip pat netenkino, kadangi ši išmoka buvo gauta šalims kartu negyvenant. Teismas nesutiko ir su atsakovės reikalavimu priteisti ½ dalį indėlio ieškovo sąskaitoje, nurodydamas, kad šalys kartu negyvena jau nuo 2009 m. pavasario, atsakovė viena disponavo piniginėmis lėšomis, kurias gavo pardavusi santuokoje įgytą turtą - automobilį Toyota Camry, disponavo ir išnaudojo visas 10 000 JAV dolerių lėšas jos vardu atidarytoje sąskaitoje. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovas įsipareigojo vienas grąžinti kreditus, kurie buvo panaudoti gyvenamojo namo ir žemės sklypų, tame tarpe ir žemės sklypo, esančio ( - ), kurio ¼ dalis priteisiama atsakovei, pirkimui. Taigi, atsakovė tiesiogiai nebus atsakinga už kredito, paimto šio žemės sklypo pirkimui, grąžinimą. Teismas pažymėjo, kad negrąžinto kredito suma faktiškai yra didesnė, negu ieškovui tenkančio turto vertė. Atsakovės reikalavimą priteisti jai 1 500 Lt kasmėnesinį išlaikymą teismas atmetė kaip nepagrįstą ir nurodė, kad atsakovei priteisiama 72 000 Lt piniginė kompensacija bei ¼ dalis žemės sklypo, vien tik kurį pardavus (išnuomavus), jai pakaktų lėšų pragyvenimui. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovė yra darbingo amžiaus, geros sveikatos, todėl turi visas galimybes įsidarbinti. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakovė neturi bendrų su ieškovu vaikų. Atsakovės reikalavimo pripažinti ieškovo ir trečiojo asmens G. A. sudarytas paskolos sutartis tariamomis ir negaliojančiomis teismas netenkino kaip nesukeliančio atsakovei teisinių pasekmių, kadangi šias skolas įsipareigoja grąžinti ieškovas, ginčo tarp jo ir trečiojo asmens nėra, pastarasis savarankiškų reikalavimų nei ieškovui nei atsakovei nepareiškė. Teismas taip pat nesutiko su atsakovės reikalavimas pripažinti, kad nuo 2002 m. sausio mėn. iki santuokos sudarymo jie su ieškovu vedė bendrą ūkį (gyveno faktinėje santuokoje), nurodydamas, kad toks reikalavimas neturi įstatymu numatyto pagrindo kaip ir reikalavimas nustatyti, kad tuo laikotarpiu įgytas turtas laikytinas bendrąja nuosavybe.

8Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-07-03 sprendimą, išskyrus sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę - A.; ieškovo reikalavimą priteisti jo naudai 8 500 JAV dolerių kompensaciją už jo dalį automobilio Toyota Camry ir 5 000 JAV dolerių kompensaciją už jo dalį terminuoto indėlio banke AB „Swedbank“ atmesti; ieškovui ir atsakovei priteisti po ¼ dalį žemės sklypo, esančio ( - ), kaip nepagrįstą ir neteisėtą ir priimti naują sprendimą – pilnai patenkinti atsakovės patikslintą priešieškinį. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus (tiek nagrinėjant klausimą dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai, tiek klausimus dėl turto padalinimo), visapusiškai nepatikrino akivaizdžias abejones keliančių civilinės bylos faktinių aplinkybių, neįsigilino į proceso šalių paaiškinimus, dėl ko nebuvo galimas objektyvus ir teisingas bylos išnagrinėjimas, teisėto bei pagrįsto teismo sprendimo priėmimas. Apeliantės teigimu, ieškovas nepateikė nei vieno jo teiginius dėl apeliantės kaltės pagrindžiančio įrodymo, dėl ko jo argumentai dėl apeliantės kaltės iširus santuokai teismo turėjo būti vertinami kaip neįrodyti. Dėl šios priežasties skundžiamame sprendime negalėjo būti konstatuota, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliantės teigimu, santuoka nutrūko būtent dėl ieškovo kaltės ir atsakovė pateikė tam pakankamai įrodymų, tačiau teismas visiškai į juos neatsižvelgė ir netinkamai įvertino. Apeliantė pažymėjo, kad ieškovo kaltė yra akivaizdi, kadangi jis buvo priklausomas nuo azartinių lošimų - per du metus daugiau nei 60 kartų lankėsi kazino bei pernelyg dažnai vartodavo alkoholinius gėrimus, dėl ko būdavo emociškai nestabilus. Apeliantės pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas išleisdavo itin dideles sumas pasilinksminimo vietose, naudojosi gydytojo toksikologo paslaugomis. Apeliantė, siekdama apsaugoti šeimos gerovę ir bijodama, kad jis nepraloštų didelių sumų, dažnai lydėdavo savo sutuoktinį. Šios aplinkybės patvirtina, jog dėl ieškovo elgesio ji patyrė neturtinę žalą. Apeliantė taip pat nesutiko su teismo sprendimu netenkinti jos reikalavimo dėl gyvenimo faktinėje santuokoje pripažinimo ir tuo laikotarpiu įgyto turto laikymo bendrąja daline nuosavybe nesant tam įstatyme numatyto pagrindo, nurodydama, kad ieškovas neginčijo atsakovės prašomo pripažinti fakto, kad su apeliante vedė bendrą ūkį iki santuokos sudarymo, todėl šis apeliantės reikalavimas turėjo būti patenkintas. Apeliantė nesutiko ir su tuo, kaip teismas motyvavo savo sprendimo dalį nepriteisti jai išlaikymo, pažymėdama, jog jai priteista kompensacija turėjo būti skirta kitam būstui įsigyti, o ne savęs išlaikymui, todėl pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad atitinkamos piniginės kompensacijos (72 000 Lt) pakaktų savęs bei nepilnametės dukters išlaikymui, apeliantės nuomone, yra visiškai nepagrįsti, kaip ir teismo nurodyti argumentai, jog lėšų pragyvenimui turėtų pakakti, kadangi apeliantei yra priteisiama ¼ dalis žemės sklypo, esančio ( - ), kurį išnuomavus (pardavus), apeliantė galėtų gauti lėšų pragyvenimui. Pažymėjo, jog iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad šiai dienai viso minėto žemės sklypo vertė (kai tuo tarpu apeliantei priklauso tik ketvirtadalis) siekia vos 38 400 Lt dydžio sumą (sprendime visiškai nepagrįstai nurodyta 157 000 Lt dydžio žemės sklypo vertė), todėl net ir pardavus/išnuomavus minėtą sklypo dalį, gautos pinginės sumos (pridėjus priteistą kompensaciją) nepakaktų net būstui įsigyti, tad apie pragyvenimą iš minėtų pajamų apskritai negalima net kalbėti. Apeliantė pabrėžė, jog atitinkamo dydžio kompensacija iš ieškovo turėjo būti priteista, kadangi šiai dienai ji niekur nedirba, viena augina nepilnametę dukrą, studijuoja, o dėl ieškovo itin pavydaus ir agresyvaus elgesio negalėjo dirbti, įgyti atitinkamos kvalifikacijos, kuri šiuo metu sąlygotų lengvesnes darbo paieškas, bei turėti savarankiškų pajamų. Apeliantės teigimu, teismui neadekvačiai ir neproporcingai padalijus turtą, tiek ji, tiek jos nepilnametė dukra lieka be gyvenamojo būsto. Pabrėžė, jog ieškovo naudai priteisus gyvenamąjį namą su žemės sklypu, esantį adresu ( - ), kuriame šiuo metu apeliantė gyvena su savo nepilnamete dukra, jai ne tik kad liks prievolė grąžinti kreditą laidavimo sutarties pagrindu, bet ir su dukra neteks vienintelio gyvenamojo būsto, kai tuo tarpu už teismo priteistą piniginę kompensaciją (72 000 Lt) šiai dienai neįmanoma nusipirkti bent minimalius apeliantės su vaiku normalius poreikius atitinkančio gyvenamojo būsto. Apeliantė pripažino, kad galbūt jos indėlis į turto sukūrimą finansine prasme ir nėra toks reikšmingas kaip ieškovo, tačiau, remdamasi teismų praktika, pabrėžė, jog tai, kad ji tam tikrą laiką nedirbo ir neturėjo pajamų, nepaneigia jos, kaip sutuoktinės indėlio į bendro turto sukūrimą. Atsakovė taip pat nesutinka su teismo argumentais dėl atsisakymo priteisti jai pusę ieškovo uždirbtų pinigų bei banko sąskaitoje esančio indėlio, nurodydama, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atitinkamos piniginės sumos buvo sunaudotos šalims gyvenant santuokoje bendriems poreikiams tenkinti. Taip pat, apeliantės nuomone, jai priklauso pusė ieškovo gautos išeitinės išmokos, kadangi ši išmoka yra kaupiamojo dydžio (jos dydis priklauso nuo išdirbto termino) ir bet kuriuo metu nutraukus darbo santykius ji yra išmokama. Kadangi paskola R. R. buvo suteikta iš šalių bendrų lėšų santuokos metu, R. R. grąžinus ieškovui minėtą paskolą, piniginės lėšos taip pat turėtų būti padalintos lygiomis dalimis tarp šalių, todėl teismas nepagrįstai netenkino ir šio apeliantės reikalavimo. Apeliantė taipogi nesutiko su teismo pozicija dėl prievolės kreditoriui vykdymo, nurodydama, kad laidavimo sutarties pagrindu laidavo už ieškovo prievolės bankui įvykdymą visu savo turtu, kadangi bankas jos nėra atleidęs nuo laidavimo už ieškovą prievolės. Todėl šiuo atveju nėra jokios garantijos, kad ieškovas, patenkinus jo reikalavimą priteisti aukščiau minėtą gyvenamąjį namą su žemės sklypu jo naudai, tinkamai ir laiku vykdys savo įsipareigojimus pagal kredito sutartį, ir bankas iš apeliantės nepareikalaus prievolių pagal laidavimo sutartį vykdymo. Todėl apeliantė teismo sprendimą laiko visiškai nepagrįstu ir pažeidžiančiu jos teises bei teisėtus interesus, pažymėdama, kad atitinkamo hipoteka įkeisto turto gali neužtekti tam, kad būtų atsiskaityta su banku kredito sutarties nevykdymo atveju. Pabrėžė, kad neprieštaravo prisiimti atitinkamos prievolės dalies bankui vykdymo, o bankas neišreiškė aiškios pozicijos dėl atitinkamos prievolės vykdymo. Taip pat, apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai nekvestionavo ieškovo skolinių prievolių savo tėvui pagrįstumo ir teisėtumo, kai tuo tarpu pats savo 2011-02-23 nutartyje netiesiogiai nurodė atsakovei ginčyti šiuos sandorius.

9Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Į apeliantės argumentus dėl polinkio į azartinius lošimus, ieškovas atsikirto nurodydamas, kad lankymasis lošimų namuose yra legalus laisvalaikio praleidimo būdas, kad jis turi saiko jausmą ir nėra pralaimėjęs sumų, reikšmingų šeimos biudžetui. Sutiko, kad vartoja alkoholį, bet pabrėžė nesantis priklausomas nuo jo. Ieškovo teigimu, jis atsiskaito kortele restoranuose apmokėdamas visą kelių asmenų sąskaitą, todėl apeliacinio skundo argumentus, kad tokiu būdu švaisto šeimos pinigus (net po 900 Lt) įvairiose pasilinksminimo vietose prašo atmesti kaip nepagrįstus, kadangi pinigus vėliau atgauna grynais. Pažymi, kad šalių gyvenimo būdas ir pomėgiai nesikeitė nuo bendro gyvenimo pradžios 2002 m. – jie mėgdavo keliauti, lankytis kazino, įvairiose pasilinksminimo vietose kartu. Dabar atsakovė naudoja šią informaciją mėgindama įrodyti ieškovo įpročių amoralumą, nors toks gyvenimo būdas jai patiko iki santykių atšalimo. Ieškovas vertina šiuos atsakovės pareiškimus kaip santuokos nutraukimo bylos vedimo taktiką, siekiant gauti materialinės naudos skyrybų procese, nieko bendro su realiais faktais atsakovės teiginiai neturi. Todėl mano, kad teismas pagrįstai atmetė atsakovės prašymą nustatyti, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Ieškovo teigimu, teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės reikalavimą pripažinti, kad nuo 2002 m. sausio mėn. iki santuokos sudarymo atsakovė ir ieškovas vedė bendrą ūkį, nes prašomas nustatyti faktas yra įrodomasis ir negali būti nustatomas rezoliucinėje sprendimo dalyje. Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis turtas, duomenis apie dalytiną turtą pateikęs asmuo turi įrodyti, kad toks turtas egzistuoja. Ieškovas pabrėžė, kad apeliantei yra žinoma, jog ieškovo darbo užmokestis, R. R. grąžinti pinigai buvo naudojami paskolos bankui grąžinimui, namų ūkio reikmėms, kitoms šeimos išlaidoms. 50 129,17 Lt dydžio indėlis neegzistuoja, banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2007-09-12 indėlio sutartis buvo nutraukta. Todėl pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimus priteisti iš ieškovo nurodytas sumas. Priešingai nei teigia apeliantė, ieškovo kreditorius, AB Swedbank, išreiškė savo tvirtą poziciją dėl įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymo, įkeistas gyvenamasis namas su žemės sklypu teismo sprendimu priteistas ieškovui pagrįstai, todėl atsakovės reikalavimas priteisti dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo neatitinka kreditoriaus interesų. Ieškovas pažymi, kad apeliantei byloje įrodinėjant savo sunkią materialinę padėtį, lieka neaišku kaip ji planuoja grąžinti paskolą ir mokėti palūkanas kreditoriui. Ieškovo nuomone, akivaizdu, kad apeliantė neturi finansinių galimybių mokėti įmokas pagal kredito sutartį ir visa paskolos našta atitektų jam. Todėl apeliantės reikalavimą priteisti pusę įkeisto bankui turto laiko ne tik nepagrįstu, bet ir nesąžiningu jo atžvilgiu. Ieškovas taip pat nurodo, kad tėvo suteiktą paskolą panaudojo ne Vilniuje, bet Utenos ir Klaipėdos raj. esančio nekilnojamojo turto įsigijimui, todėl laiko nesuprantamu apeliacinio skundo argumentą, kad tėvo skolinti pinigai negalėjo būti panaudoti gyvenamojo namo ir žemės Vilniaus mieste įsigijimui. Ieškovas pažymėjo, kad teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės reikalavimą teikti jai išlaikymą, kadangi ji neįrodė, kad negali dirbti dėl savo sveikatos, padėties darbo rinkoje ar kitų priežasčių. Ieškovas pabrėžė, kad tai, jog atsakovė augina nepilnametę dukrą, neįpareigoja ieškovo teikti jai išlaikymą, tai yra jos dukros tėvo pareiga. Apeliantės teiginius dėl teismo sprendime neteisingai nurodytos žemės sklypo, esančio ( - ) vertės, prašo atmesti kaip nepagrįstus, nurodydamas, kad ji neginčijo sklypo vertės bylos nagrinėjimo metu, be to, 2007-09-10 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad visas sklypas parduodamas už 630 000 Lt. Taigi, dalis sklypo, kuri pripažinta dalintinu turtu, kainavo 315 000 Lt. Todėl pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė priteistos apeliantei sklypo dalies vertę - 157 000 Lt. Atsiliepime į skundą ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė šiuo metu išsikraustė iš ginčo gyvenamojo namo ( - ), išsivežė didžiąją dalį baldų ir kitų daiktų, paliko neapmokėtas daugiau kaip 5000 Lt sąskaitas už komunalines paslaugas.

10Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovė J. A. atsisakė priešieškinio reikalavimo dalyje dėl išlaikymo priteisimo, nurodė, kad jai skirtinos piniginės kompensacijos turėtų pakakti naujo buto įsigijimui, kuriame galėtų gyventi su dukra.

11Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-07-13 sprendimu keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

13Atsakovė patikslintame priešieškinyje, teismo posėdžio metu be kita ko, nuosekliai reiškė reikalavimą pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2002 m. iki santuokos sudarymo (( - )) šalių įgytas turtas (tarp jų ir gyvenamasis namas ir žemės sklypas su ūkiniais pastatais, esantys ( - )) laikytinas bendrąja nuosavybė ir dalintinas lygiomis dalimis (3 priešieškinio reikalavimas) ir tuo pagrindu prašė jai priteisti jai ½ dalį nurodyto turto. Apylinkės teismas šį reikalavimą atmetė nurodęs, kad „kokia dalimi savo turto, įgyto iki santuokos sudarymo su ieškovu, atsakovė prisidėjo prie bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės sukūrimo, nurodyta šio sprendimo motyvuojamojoje dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo“. Sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad atsakovei kaip kompensacija priteistina iš ieškovo 72 000 Lt sumą, gauta 2004-01-05 pardavus butą ( - ). Byloje nustatyta, kad šie pinigai kartu su ieškovo už jo parduotą butą gautą piniginę sumą buvo panaudoti didesnio buto Klaipėdoje pirkimui, vėliau jį pardavus, šios lėšos kartu su banko paskola buvo panaudotos gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų pirkimui ( - ), įsigijimui. Apylinkės teismo nuomone, didesnės kompensacijos atsakovei nėra pagrindo priteisti, nes nepateikti įrodymai, kad ji daugiau prisidėjo prie gyvenamojo namo statybos ir žemės sklypo pirkimo, kad sudarius santuoką, jokiems namo pagerinimams lėšos nebuvo naudojamos. Su tokia teismo išvada sutikti negalima.

14CK trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių, tai yra santuoką sudariusių asmenų, turtinius santykius. Bendrai gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų, tai yra sugyventinių nesant partnerystės, turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams. Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-332/2006, 2011 -10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008, 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009, 2010-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010, 2011-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011). Pažymėtina, jog aukščiau nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai pateikti civilinėse bylose, kuriose nustatyta, kad turtą įgijo ar jis bendrai priklausė asmenims, kurie bendrai gyvena neįregistravę santuokos ir nesant tarp jų partnerystės santykių, tai yra sugyventiniams.

15Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 str. 1 d.). CK 6.969 str. 4 d. nustatyta, jog jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvai įrodymų leistinumo taisyklių taikymo aspektu šios kategorijos bylose reiškia, kad teismai turi teisę atsisakyti įrodymų leistinumo ribojimo, kai yra pagrindas konstatuoti, jog gyvenusių kartu ir tvarkiusių bendrą ūkį nesusituokusių asmenų turtinės teisės bus neapgintos vien dėl to, kad nėra jungtinę veiklą patvirtinančio rašytinio susitarimo, nors šalių tarpusavio santykių praktika, susiklosčiusi situacija, šalių ketinimai, jų elgesys siekiant tikslo ir kiti veiksmai leistų teisinius santykius kvalifikuoti kaip jungtinę veiklą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2008, 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010).

16Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl jų ne mažiau kaip 5 metų trukmės gyvenimo šeimoje, faktiniuose santuokiniams artimuose santykiuose iki oficialios santuokos sudarymo ir visą tą laikotarpį ne tik bendro ūkio vedimo, bet ir bendro nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, jo gerinimo, perpardavimo, kito geresnio turto įsigijimo ir pan., ko pasėkoje ir buvo įsigytas gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys ( - ). Pažymėtina, kad ir pats santuokos sudarymo faktas patvirtina jau žymiai anksčiau atsiradusį šalių ketinimą kurti bendrus šeimos santykius ir bendrą nuosavybę būsimos šeimos poreikiams tenkinti. Sutiktina su apeliantės pateiktu argumentu, kad jos indėlis į turto sukūrimą finansine prasme nėra toks reikšmingas, kaip ieškovo, tačiau tai, kad ji tam tikrą laiką nedirbo ir neturėjo pajamų, nepaneigia jos, kaip jungtinės veiklos dalyvės, o vėliau – sutuoktinės - indėlio į bendro turto sukūrimą. Šiuo pažymėtina, kad pagal į bylą pateiktos Vienkartinės gyventojo (šeimos) turėto turto deklaracijos duomenis, atsakovė J. A. (tuometinė pavardė – D.) 2005-04-28 deklaravo, kad 2003-12-31 turėjo 90 000 Lt piniginių lėšų (t. 3, b. l. 4-5), tuo tarpu, jai su dukra priklausiusį butą pardavė, kaip minėta, tik 2004-01-05. Todėl tikėtina, kad atsakovė turėjo ir kitokių santaupų be 72 000 Lt, gautų pardavus minėtą turtą.

17Apibendrinus šias bei kitas byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog šalys nuo 2002 metų iki pat santuokos sudarymo ( - ) veikė santykyje, kuriam galima taikyti bendros jungtinės veiklos taisykles, atsižvelgiant į šeimos santykių ypatumus, bei pripažintina, kad ieškovas ir atsakovė gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius ( - ), įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Preziumuojama, kad partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita (CK 6.970 str. 2 d.). Ieškovas nurodytą partnerių įnašų lygybės prezumpciją bandė paneigti jo gautomis didelio dydžio pajamomis, atsakovės nedarbu ir kt., tačiau pripažinus, kad ginčo turtas buvo įgytas abiems įdedant atitinkamus finansinius bei kitus indėlius, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo namas pastatytas gavus banko kreditą, už kurio grąžinimą vėliau ir savo asmeniniu turtu laidavo atsakovė, nustačius, kad šio turto įsigijimo tikslas – sukurti bendrą šeimos būstą, konstatuotina, jog ieškovės ir atsakovo įnašai į bendrąją nuosavybę – namą ir žemės sklypą, esančius ( - ), – yra lygūs (CPK 182 str. 4 p.). Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, jog ir šalių dalys nurodytoje bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra lygios. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog atsakovės reikalavimas pripažinti nurodytą turtą bendrąja jos ir atsakovo nuosavybe bei pripažinti jai nuosavybės teisę į šio turto ½ dalį yra pagrįstas ir tenkintinas. Todėl apylinkės teismo sprendimas dalyje, kuria atmesti atsakovės priešieškinio reikalavimai pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2002 m. iki santuokos sudarymo šalių įgytas turtas laikytinas bendrąja nuosavybė ir dalintinas lygiomis dalimis, ir reikalavimas priteisti jai ½ dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo su ūkiniais pastatais, esančius ( - ), naikintinas ir ieškinys šioje dalyje tenkintinas. Pažymėtina, kad apylinkės teismas nors ir atmetė aptariamą reikalavimą, tačiau priteisdamas atsakovei jos 2005 m. parduoto buto vertės dydžio kompensaciją, iš esmės teisingai įvertino iki santuokos šalių sukurto turto teisinį statusą, kadangi kompensacijos priteisimo pagrindą sudarė atsakovės piniginės lėšos, įdėtos kuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad šalių bendrai iki santuokos sukurtame turte jų dalys lygios, paneigiama kitokia pirmosios instancijos teismo išvada.

18Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją dalinę nuosavybę, pagal byloje esančius duomenis sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas. Teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Padalijamas turi būti visas sutuoktinių turtas – tiek turto aktyvas, tiek pasyvas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 d.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

19Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas dalindamas šalims būnant santuokoje įgytą turtą, laikėsi sutuoktinių turtą padalijimą reglamentuojančių CK 3 knygos nuostatų, nenukrypo nuo lygių sutuoktinių dalių šiame turte prezumpcijos, juo labiau tarp šalių nėra ginčo dėl ½ dalies žemės sklypo ( - ), padalijimo. Atsakovė ginčijo šio turto vertę, tačiau neįrodė, kad ji yra mažesnė negu teismo nustatyta 315 000 Lt vertė, už kurią šis turtas buvo šalių įsigytas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl skundžiamo sprendimo neteisėtumo atmetus priešieškinio reikalavimus priteisti atsakovei po ½ ieškovo santuokos metu gautų su darbo santykiais susijusių pajamų, išeitinės kompensacijos, R. R. grąžinto paskolos bei piniginio indelio ieškovo banko sąskaitoje. CK 3.88 str. 1 d. išvardytas turtas, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 -08-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007; 2009-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009). Pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, jog atsakovė neįrodė, jog jos prašomos priteisti piniginės lėšos realiai egzistuoja, kad jos nėra sunaudotos šalims jų bendrų poreikių tenkinimui esant santuokoje ir gyvenant kartu. Teisėjų kolegija visiškai pritaria apylinkės teismo nustatytų aplinkybių pagrindu padarytoms išvadoms ir jų nekartoja. Be to, ieškovas atsiliepime pagrįstai nurodė, kad jo darbo užmokestis, R. R. grąžinta skola buvo naudojami paskolos trečiajam asmeniui - bankui – grąžinimui, ir atsakovė šių aplinkybių nepaneigė. Atsakovė taipogi nepateikė įrodymų, kad jos nurodyta banko sąskaita apskritai yra aktyvi ir nėra uždaryta, taip pat nepateikė įrodymų, kad nurodomoje sąskaitoje yra kokių nors (taigi - ir dalintinų) lėšų, o pagal byloje esančius įrodymus 2011 03 24 šios sąskaitos likutis buvo 0 Lt (t. 3., b.l.142).

20Minėta, kad į sutuoktinių turto balansą įtraukiamas ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ir toliau vykdys prievolę pagal 2005-02-21 kredito sutartį ir 2007-11-26 d. susitarimą dėl šios kredito sutarties sąlygų pakeitimo su banku AB „Swedbank“ dėl 271 958,21 EUR (938 255,82Lt) paskolos grąžinimo. 2007-11-26 laidavimo sutarties pagrindu atsakovė laidavo už ieškovo prievolių bankui vykdymą visu savo turtu, šalių piniginė prievolė bankui yra solidari (CK 6.81 str.), bankas nėra atleidęs atsakovės nuo šios prievolės vykdymo. Teismas negali pakeisti kreditavimo bei laidavimo sutarčių sąlygų šioje byloje, sutarties šalims sutarčių ar atskirų jų sąlygų neginčijant. Kita vertus, bankui įkeistą turtą padalijus šalims lygiomis dalimis, negali būti pripažinta, kad prievolė vykdyti įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartis tenka išimtinai ieškovui, juo labiau pagal minėtą laidavimo sutartį solidarioji skolininkė išlieka ir atsakovė. Padalinus įkeistą turtą, kreditoriaus interesai nenukentės, kadangi turtas lieka jam įkeistas visa apimtimi bei nenustojo galioti ir laidavimo sutartis. Todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuria nustatyta ieškovui pareiga toliau vykdyti kreditavimo sutartis, naikintina, nes tokia prievolė jau yra nustatyta kreditavimo sutartimis. Taip pat iš teismo sprendimo šalinama argumentacija, pagal kurią ieškovas prievolę bankui pagal kreditavimo sutartis vykdo vienasmeniškai. Kaip minėta, solidarūs skolininkai kiekvienas yra įsipareigoję kreditoriui visa solidariųjų prievolių apimtimi (CK 6.6 str.4 d.), o jų skolos dalys bankui šalims atsiskaitant tarpusavyje preziumuojama yra lygios (CK 6.9 str. 1 d.), todėl bankas, nepaisant šalių turto padalijimo, turi teisę reikalauti visą ar dalį prievolės pagal kreditavimo sutartį įvykdyti tiek iš ieškovo, tiek iš atsakovo turto, o prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę pareikalauti iš solidariojo skolininko regreso tvarka jam grąžinti pusę įvykdytos skolos dalies.

21Skundžiamu sprendimu taip pat nustatyta ieškovui prievolė grąžinti 190 000 Lt skolą tėvui G. A.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši paskola (pagal byloje esančius duomenis jos didesnė dalis - 100 000 Lt - įvardijama kaip dovana) neįtrauktina į dalintino sutuoktinių turto balansą, kadangi ieškovas neįrodė, kad ši paskola (dovana) buvo panaudota šioje byloje dalintinam turtui sukurti, įsigyti arba pagerinti, o gautieji pinigai išliko dalintina pradine ar kitokio turto forma. Be to, ieškovas nepateikė šių pinigų paskolos (dovanojimo) rašytinių sutarčių (CK 6.871 str. 1 d.), nedeklaravo dovanotų ir/ar paskolintų pinigų valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Bylos duomenimis, ieškovo tėvas pinigus pervedė per 4 kartus 2006 m. ir 2007 m., o iš byloje esančio ieškovo banko sąskaitos operacijų sąrašo matyti, kad 2009-07-10 ieškovas dviem pavedimais pervedė G. A. 86 320 Lt sumą, kas gali būti vertinama kaip paskolos dalies grąžinimas. Pažymėtina ir tai, kad ir pats ieškovas prieštaringai nurodo gautų pinigų paskirtį, vienuose procesiniuose dokumentuose juos įvardindamas kaip paskolą, kituose – kaip dovaną. Nesant byloje įrodymų, kad iš G. A. gauti 190 000 Lt buvo paversti dalintinu šioje byloje turtu arba išliko lėšų pavidalu, taip pat esant įrodymams, kad 86 320 Lt suma iš 90 000 Lt pavedimuose nurodomų paskolai skirtų pinigų buvo grąžinta trečiajam asmeniui, teismo sprendimo dalis dėl 190 000 Lt ieškovo prievolės G. A. vykdymo naikintina, kaip nesusijusi su bendro turto (ar bendrų įsipareigojimų kreditoriams) padalijimo klausimo išsprendimu.

22Apeliacinės instancijos teismas atmeta visus atsakovės argumentus dėl teismo sprendimo nepagrįstumo dalyje, kuria pripažįstama, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei atmestas atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo. Atsakovės pirmos instancijos teisme ir nagrinėjant ginčą apeliacinėje instancijoje pateikti įrodymai ir argumentai nepatvirtina vien tik ieškovo kaltės dėl santuokinių ryšių nutraukimo (nepaisant nustatytų faktų dėl ieškovo nesaikingo alkoholio vartojimo, piktnaudžiavimo azartiniais lošimais ir kt.), todėl pritartina apylinkės teismo išsakytiems argumentams, jog šalys nebuvo pakankamai lojalūs vienas kito atžvilgiu, nepakankamai rėmė vienas kitą moraliai, todėl jos abi kaltos dėl santuokos iširimo.

23Pakeitus apylinkės teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia ir šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (CPK 93 str. 1 d., 3 d.). Ieškovas už ieškinį sumokėjo iš viso – 1478,46 Lt už turtiniu reikalavimus ir 132 Lt už neturtinius (t. 1, b. l. 75-76). Atsakovė už priešieškinį ir apeliacinį skundą sumokėjo atitinkamai 132 Lt ir 139 Lt, nuo likusio žyminio mokesčio dalies ji buvo atleista (t. 1, b. l. 282, 289, t. 4, b. l. 2, 18). Todėl iš ieškovo priteisiama jo nesumokėta valstybei žyminio mokesčio dalis, nuo kurios jis nebuvo atleistas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o iš apeliantės, atsižvelgiant į tai, kad ji buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, likusi žyminio mokesčio dalis nepriteisiama, netgi dalies jos apeliacinio skundo netenkinus.

24Bylinėjimosi išlaidas už atstovo pagalbą iš šalių nepriteisiamos, atsižvelgiant į tai, kad ieškinio ir priešieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies.

25Vadovaudamasis LR CPK 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

26Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 13 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti sprendimo dalį, kurią atmestas atsakovės J. A. priešieškinio reikalavimas pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2002 m. iki santuokos sudarymo šalių įgytas turtas laikytinas bendrąja daline nuosavybe ir dalintinas lygiomis dalimis bei priteisti jai ½ dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo su ūkiniais pastatais, esančius ( - ), ir ieškinį šioje dalyje tenkinti.

27Pripažinti, kad J. A. ir J. A. laikotarpiu nuo 2002 m. iki jų santuokos sudarymo įgytas turtas yra bendroji dalinė nuosavybė ir dalintinas lygiomis dalimis.

28Priteisti atsakovei J. A. ½ dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo su ūkiniais pastatais, esančių ( - ); kurių bendra rinkos vertė 631 700 Lt.

29Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 13 d. sprendimą dalyje, kuria nustatyta, kad J. A. toliau vykdys prievolę grąžinti 190 000 Lt skolą G. A.

30Kitoje dalyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31Priteisti iš J. A. 5700 Lt žyminį mokestį valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas J. A. kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti jo ( - ) sudarytą... 4. Atsakovė su ieškovo reikalavimais sutiko iš dalies, pateikė... 5. Tretysis asmuo AB „Swedbank“ nurodė, kad su ieškovu 2005-02-21 sudarė... 6. Tretysis asmuo G. A. nurodė, kad laikotarpyje nuo 2006-05-10 iki 2007-09-27... 7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-07-13 sprendimu ieškinį ir... 8. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės... 9. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundą... 10. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovė J. A. atsisakė... 11. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus miesto 1 apylinkės... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 13. Atsakovė patikslintame priešieškinyje, teismo posėdžio metu be kita ko,... 14. CK trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių, tai yra santuoką... 15. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų... 16. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl jų ne mažiau kaip 5... 17. Apibendrinus šias bei kitas byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog... 18. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto padalijimo tvarka... 19. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas dalindamas šalims būnant... 20. Minėta, kad į sutuoktinių turto balansą įtraukiamas ir pasyvas (skoliniai... 21. Skundžiamu sprendimu taip pat nustatyta ieškovui prievolė grąžinti 190 000... 22. Apeliacinės instancijos teismas atmeta visus atsakovės argumentus dėl teismo... 23. Pakeitus apylinkės teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas... 24. Bylinėjimosi išlaidas už atstovo pagalbą iš šalių nepriteisiamos,... 25. Vadovaudamasis LR CPK 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., apeliacinės instancijos... 26. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 13 d. sprendimą pakeisti.... 27. Pripažinti, kad J. A. ir J. A. laikotarpiu nuo 2002 m. iki jų santuokos... 28. Priteisti atsakovei J. A. ½ dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo su... 29. Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 13 d. sprendimą... 30. Kitoje dalyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 13 d.... 31. Priteisti iš J. A. 5700 Lt žyminį mokestį valstybei....