Byla e2S-2250-221/2016

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. L. ieškinį atsakovei A. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, atsakovės A. S. priešieškinį ieškovui G. L. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo G. L. ieškinį atsakovei A. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, atsakovės A. S. priešieškinį ieškovui G. L. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Su ieškiniu ieškovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki kol bus išnagrinėta byla ir priimtas teismo sprendimas nustatyti nepilnamečio sūnaus A. L., gimusio ( - ), gyvenamąją vietą su tėvu G. L.; uždrausti atsakovei be teismo leidimo išsivežti sūnų A. L., gimusį ( - ), iš jo gyvenamosios vietos į užsienį. Nurodė, kad atsakovė 2016 m. liepos 22–25 dienomis ketina grįžti į Lietuvą, pasiimti sūnų ir išsivežti atgal į Angliją, neatsižvelgdama į sūnaus interesus, jos daromą žalą sūnui.

6Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 19 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną A. L. gyvenamąją vietą su tėvu G. L. iki kol bus išnagrinėta civilinė byla ir priimtas galutinis teismo sprendimas, uždraudė atsakovei išsivežti nepilnametį sūnų A. L. iš Lietuvos Respublikos iki galutinio teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje.? Teismas nustatė, kad ieškovas yra deklaravęs gyvenamąją vietą adresu: ( - ), ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Atsakovė gyvena Jungtinėje Karalystėje, yra davusi notaro patvirtintą sutikimą nepilnamečiam sūnui A. L. nuo 2014 m. rugpjūčio 7 d. iki jo pilnametystės vykti į visas pasaulio šalis su lydinčiu asmeniu tėvu G. L. ( - ) savivaldybės Vaikų ir jaunimo tarnyba atliko vaiko ir šeimos vertinimą, kuriame nurodyta, kad buvo iškeltas susirūpinimas dėl A. S. psichikos sveikatos, alkoholio ir narkotikų vartojimo, būtina surinkti daugiau informacijos apie šeimą. Pažymėjęs, kad klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo metu vaikas gyvena Lietuvoje pas ieškovą, bylos rašytiniai dokumentai patvirtina aplinkybę, jog atsakovė Jungtinėje Karalystėje yra žinoma Vaiko teisių ir jaunimo tarnybai, turi problemų šeimoje, byloje nėra duomenų, kad ieškovas pažeidinėtų vaiko interesus, sprendė, kad, vadovaujantis vaiko interesais, ieškovo prašymas dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra pagristas ir tenkintinas. Manė, kad, atsakovei išsivežus sūnų į Jungtinę Karalystę, ne tik teismo sprendimo, bet ir laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymas ateityje gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl uždraudė atsakovei išsivežti sūnų A. L. iš Lietuvos Respublikos be atskiro teismo leidimo iki galutinio sprendimo priėmimo civilinėje byloje.

8Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog ieškovo teiginiai apie tai, kad atsakovė nesirūpina sūnumi, vartoja alkoholį ir narkotikus, yra melagingi ir nepagrįsti įrodymais. Ieškovas parsivežė sūnų, paprašęs atsakovės, kad leistų jį pasiimti į Lietuvą vasaros atostogoms. Šalys susitarė, jog sūnus pas ieškovą pabus iki rugsėjo 1 d., kadangi nuo rugsėjo 5 d. vaikas pradeda mokytis. Atsakovė į Lietuvą su kitu sūnumi grįžo liepos 23 d. aplankyti tėvus ir jaunesnįjį sūnų A. L. Atsakovei būnant Lietuvoje, ieškovas neleido jai susitikti su sūnumi. Vėliau iš savo sugyventinio F. A. atsakovė sužinojo, jog ieškovas kreipėsi į teismą. Atsakovė iki dabar neturi galimybių pabendrauti su savo mažamečiu vaiku, vaiko tėvas piktnaudžiauja savo, kaip tėvo, valdžia, nesant pagrindo, apribojo atsakovės, kaip motinos, valdžią. Sūnus A. L. su atsakove gyveno nuo gimimo, tarp vaiko ir atsakovės yra labai glaudus tarpusavio ryšys, dviejų metų amžiaus vaiko atskyrimas nuo motinos padarytų žalą jo vystymuisi. Atsakovė rūpinasi kasdieniais vaiko poreikiais ir reikalais, su abiem sūnumis praleidžia visą savo laiką, skiria dėmesį jų auklėjimui, priežiūrai, vystymuisi, vaiką veža į polikliniką, susirgus jį slaugo, prižiūri, rūpinasi jo materialine gerove. Vaikas su atsakove yra laimingas, sveikas, tvarkingas, prižiūrėtas. Tarp atsakovės sūnų yra labai stiprus emocinis ir dvasinis ryšys, jie labai gražiai bendrauja, yra prisirišę vienas prie kito. Atsakovė su F. A. sugeba finansiškai išlaikyti vaikus, jiems niekada netrūko maisto, drabužių, žaislų, jų gyvenimo sąlygos yra itin geros, atsakovė gyvena Anglijoje didžiuliame nuosavame name. Ieškovas pareiškė ieškinį iš pavydo, kad atsakovės šeima yra darni, graži, turtinga, ji turi mylimą vyrą, mokosi. Tarp ieškovo ir sūnaus nėra emocinio ryšio, vaikas nepažįsta ieškovo, vaikas nėra prie jo prisirišęs, todėl vaikas kenčia būdamas taip ilgai atskirtas nuo atsakovės, yra traumuojamas psichologiškai. Ieškovas nemoka bendrauti su vaiku, nesupranta jo poreikių ir norų, jam neįdomi sūnaus raida, nežinoma jo dienotvarkė. Sūnus, būdamas su ieškovo šeima, turi taikytis prie ten augančios, jam svetimos mergaitės poreikių ir norų. Šalių sūnus neprisileidžia prie savęs ieškovo sutuoktinės, dėl to jis pasidaro neramus, irzlus, o tai kenkia normaliam vaiko vystymuisi. Ieškovas nuslėpė, kad yra atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę Lietuvoje už žmogaus nužudymą, Anglijoje buvo baustas dėl atsakovės draugo F. A. sveikatos sutrikdymo, galbūt verčiasi nelegalia veikla Anglijoje. Vaikas yra nesaugus, būdamas su ieškovu ir augdamas jo šeimos aplinkoje. Vaikų akivaizdoje ieškovas yra ne kartą atsakovę vadinęs įvairiais necenzūriniais žodžiais, tą galbūt daro ir dabartinėje savo šeimoje. Ieškovo noras uždrausti išvežti vaiką į Angliją yra žalingas vaikui, nes nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. jis turi pradėti lankyti Anglijoje „( - )“ mokyklą, be to, pats ieškovas riboja savo bendravimą su vaiku, nes ieškovo veikla ir gyvenamoji vieta yra ne tik Lietuvoje, bet ir Anglijoje. Anksčiau nebuvo pagrindų ( - ) Vaikų ir jaunimo tarnybai tikrinti atsakovę, iki ieškovas ar galbūt jo paprašytas kitas asmuo anonimiškai kreipėsi į šią instituciją su išgalvotais ir nebūtais faktais, galbūt keršydamas atsakovei, kad yra jos paliktas. Be to, nurodytos tarnybos išvadose nėra duomenų apie vaiko nepriežiūrą, smurtą, kitus negatyvius reiškinius. Taip pat įrodymais nepagrįstos ieškovo nurodytos aplinkybės apie atsakovės alkoholio ir narkotikų vartojimą. Ieškovas nuslėpė, kad, parsivežęs vaiką į Lietuvą, savavališkai, be atsakovės sutikimo, jį išoperavo. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovės atskirajame skunde dėstomus argumentus paneigia ( - ) Vaikų ir jaunimo tarnybos ataskaita. Be to, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nukreipė A. L. konsultacijai į VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centrą dėl patirtos motinos nepriežiūros, smurto iš motinos sugyventinio pusės. Vaiko gyvenimas pas atsakovę yra neįmanomas, nes jam nesudaroma augti saugi aplinka, juo nesirūpinama. Atsakovė nepastebėjo, jog vaikas sunkiai lanksto riešą, nuo skausmo ranką laiko nuleistą, matosi susidaręs guzas riešo srityje. Ieškovas, grįžęs į Lietuvą, iškart kreipėsi į medikus, kurie pašalino šį vaiko negalavimą. Ieškovas su sutuoktine augina mėnesiu jaunesnę dukrą, todėl jam žinomi vaiko poreikiai, jo raida, lavinimosi procesai, mityba ir pan. Ieškovas yra pateikęs prašymą priimti A. L. į Kaune esančius darželius-lopšelius.

10Teismas

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Dėl naujų įrodymų pateikimo CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – „( - )“ mokyklos raštą apie mokslo metų pradžią, o ieškovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą – ( - ) Vaikų ir jaunimo tarnybos ataskaitą, pažymas iš ugdymo įstaigų, nukreipimo konsultacijai kopiją, Kauno klinikų pažymą, santuokos ir gimimo liudijimų kopijas, fotonuotraukas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo pateikta ( - ) Vaikų ir jaunimo tarnybos ataskaita jau buvo pateikta su ieškiniu. Kadangi nėra pagrindo priimti pakartotinai pateiktą įrodymą, jį atsisakytina priimti. Taip pat nepriimtinos ieškovo pateiktos fotonuotraukos, kadangi ieškovas nenurodė, kokias bylai reikšmingas aplinkybes jos įrodo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, šalių pateikti įrodymai gali būti reikšmingi vertinant atskirojo skundo argumentus ir skundžiamos nutarties pagrįstumą, priima kitus su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus.

13Dėl atsakovės atskirojo skundo Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pagrįstai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – šalių nepilnamečio sūnaus laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu ir draudimas atsakovei išsivežti šalių nepilnametį sūnų iš Lietuvos Respublikos iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Ši laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis neturėtų būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą, nes teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas taip pat tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Dėl to taikant laikinąsias apsaugos priemones būtina atsižvelgti ne vien į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaiko teisės ir interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, todėl teismas, vertindamas vienos ginčo šalies prašymo pagrįstumą, privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Taip pat privalu užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeistų ginčo šalių interesų pusiausvyros, būtų pakankama ir kartu bereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas, 2016 m. liepos 19 d. nutartimi patenkinęs ieškovo prašymą ir pritaikęs CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai pritaikė paminėtas teisės normas. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovo prašymą ir nustatė laikiną šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu iki kol bus išnagrinėta civilinė byla ir priimtas galutinis teismo sprendimas, uždraudė atsakovei išsivežti šalių nepilnametį sūnų iš Lietuvos Respublikos iki galutinio teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje, motyvuodamas tuo, kad vaikas šiuo metu gyvena pas ieškovą Lietuvoje, atsakovė Jungtinėje Karalystėje yra žinoma Vaiko teisių ir jaunimo tarnybai, turi problemų šeimoje, byloje nėra duomenų, kad ieškovas pažeidinėtų vaiko interesus. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi ieškovo ieškinys ir atsakovės priešieškinis yra palikti nenagrinėtais, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad paminėta nutartis nėra įsiteisėjusi, apeliacinės instancijos teismas įvertina atsakovės atskirojo skundo argumentus, susijusius su Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumu ir pagrįstumu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovui ir atsakovei ( - ) gimė sūnus – A. L. Ieškovo deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, atsakovė gyvena Jungtinėje Karalystėje. Kauno miesto 19-ajame notaro biure atsakovė 2014 m. rugpjūčio 6 d. davė Valstybės sienos apsaugos tarnybai adresuotą sutikimą, kad jos nepilnametis sūnus A. L. vyktų į visas pasaulio šalis nuo 2014 m. rugpjūčio 7 d. iki jo pilnametystės su lydinčiu asmeniu tėvu G. L. Ieškovas 2016 metų liepos mėnesį, atsakovei sutikus, parsivežė jį į Lietuvą. Atsakovė atskirajame skunde neneigia, kad ji leido atsakovui parsivežti sūnų į Lietuvą, nurodo, kad su ieškovu buvo sutarta, jog šalių nepilnametis sūnus pas ieškovą pabus iki rugsėjo 1 d. Ši aplinkybė sudaro pagrindą nepagrįstais pripažinti atsakovės atskirajame skunde išdėstytus teiginius apie ieškovo nesugebėjimą pasirūpinti šalių nepilnamečiu sūnumi, saugios aplinkos jam nesudarymą, kadangi, esant tokioms abejonėms, atsakovei nepasitikint ieškovu ir jo galimybėmis rūpintis šalių nepilnamečiu sūnumi, atsakovė nebūtų leidusi ieškovui ne mažiau kaip dviem mėnesiams išsivežti šalių nepilnametį sūnų į Lietuvą. Priešingu atveju, nesuprantama, kodėl atsakovė leido ieškovui pasiimti šalių nepilnametį sūnų, jeigu ieškovas, kaip teigia atsakovė, negali tinkamai pasirūpinti sūnumi ir buvimas atskirai nuo atsakovės sūnui yra žalingas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų teiginiams apie ieškovo netinkamą rūpinimąsi šalių nepilnamečiu vaiku pagrįsti. Ieškovo pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų neleidžia spręsti, kad operacija šalių nepilnamečiam sūnui nebuvo būtina, atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos nurodytas priešingas aplinkybes. Ieškovo pateiktos prašymų priimti šalių nepilnametį sūnų į švietimo įstaigos ikimokyklinę grupę kopijos taip pat nepatvirtina jo netinkamo rūpinimosi sūnumi, be to, jos paneigia atsakovės teiginius apie pažeidžiamą vaiko teisę į mokslą. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. rugsėjo 5 d. išvadoje Nr. 19-6-504 nurodyta, kad G. L. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą Kauno mieste, jo buities ir gyvenimo sąlygos yra geros, atsižvelgęs į Anglijoje esančios ( - ) savivaldybės Vaikų ir jaunimo tarnybos, Vaikų socialinės priežiūros įstaigos vaiko ir šeimos vertinimo ataskaitą nurodė, kad byloje turėtų būti taikomos ieškinyje nurodytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovė teigia, kad paminėtoje ataskaitoje nėra duomenų apie vaiko nepriežiūrą, smurtą, kitus negatyvius reiškinius, ieškovo išgalvoti faktai apie tai, kad atsakovė vartoja alkoholį ar narkotikus nepagrįsti įrodymais, atsakovė nurodytos tarnybos buvo tikrinama ieškovo ar jo paprašyto asmens anoniminių pranešimų pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ( - ) savivaldybės Vaikų ir jaunimo tarnybos, Vaikų socialinės priežiūros įstaigos vaiko ir šeimos vertinimo ataskaitą, sprendžia, kad, priešingai, nei teigia atsakovė, joje nurodytos tam tikros aplinkybės patvirtina ieškovo teiginius apie atsakovės šeimoje kylančias problemas, kurios gali būti reikšmingos, atsakovei siekiant užtikrinti sveiką ir saugią aplinką šalių nepilnamečiam sūnui. Ataskaitoje yra nurodyta, kad vertinimas buvo atliktas gavus kreipimąsi iš ( - ) savivaldybės socialinio darbo studentės N. P., o ši aplinkybė paneigia atsakovės teiginį, kad tai buvo padaryta ieškovo ar jo paprašyto asmens anoniminių pranešimų pagrindu. Iš ataskaitos matyti, kad, atsakovei gyvenant su ankstesniu sugyventiniu A. B., ji buvusi jo sumušta, konflikto metu abu buvo neblaivūs, vaikai stebėjo šeiminius konfliktus. Nors atsakovė neigia vartojusi alkoholį, patikrinimą atliekančiai darbuotojai užuodus nuo atsakovės sklindantį alkoholio kvapą, ši prisipažino vakare gėrusi vyno, kadangi ji patyrė stresą dėl to, kad su vaikais negalėjo pateikti į užrakintus namus. Šios pačios atsakovės nurodytos aplinkybės kelia abejones dėl jos teiginių apie alkoholio nevartojimą, darnią ir laimingą atsakovės šeimą. Iš ataskaitos matyti, kad atsakovė neigė turinti santykių su F. A., tačiau atskirajame skunde atsakovė jį nurodo kaip savo sugyventinį, kuris padeda atsakovei užtikrinti tinkamas jos nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygas. Ataskaitoje taip pat užfiksuoti F. A. teiginiai, jog atsakovė elgdavosi agresyviai jo atžvilgiu, ypač kai būdavo išgėrusi. Ataskaitoje nurodyti 2016 m. vasario 17 d., 2016 m. vasario 22 d., 2016 m. vasario 26 d., 2016 m. vasario 29 d. policijoje gauti pranešimai apie girtavimą, triukšmą atsakovės namuose, smurtą atsakovės atžvilgiu, jai gyvenant su A. B. Taip pat ataskaitoje pateikti duomenys apie tai, kad F. A. sužalojo kitą atsakovės sūnų T. S. Vadovaudamasis šiais duomenimis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog ataskaitoje nėra duomenų apie vaiko nepriežiūrą, smurtą, kitus negatyvius reiškinius. Esant abejonėms dėl atsakovės galimybių tinkamai rūpintis mažamečiu vaiku, būtina imtis priemonių užtikrinti vaikui saugią aplinką. Šiuo atveju nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove negali būti pripažįstamas labiau atitinkančiu vaiko interesus nei jo gyvenimas su tėvu, kuris tinkamai rūpinasi šalių mažamečiu vaiku. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo netinkamą elgesį su šalių nepilnamečiu vaiku, įrodymų, kad gyvenimas su tėvu darytų jam neigiamą įtaką. Nors ataskaitoje nurodyta, kad galimam vaiko teisių ir interesų pažeidimui nustatyti yra būtina surinkti ir įvertinti papildomus duomenis, be to, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės, visų byloje esančių dokumentų įrodomoji vertė bus nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, tačiau, atsižvelgus į tai, kad dalis ataskaitoje nurodytų duomenų yra užfiksuoti atsakovės teiginių pagrindu, atsakovei nepateikus juos paneigiančių įrodymų, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis ir nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nusprendęs, jog mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu šiuo metu geriausiai atitinka vaiko interesus, jo teisę turėti saugią, stabilią aplinką. Atsakovės argumentas, kad šalių nepilnametis vaikas patiria neigiamas emocijas gyvendamas su ieškovu dėl to, kad vaikas neprisileidžia ieškovo sutuoktinės, be to, šalių nepilnametis sūnus turi taikytis prie ieškovo mažametės dukters poreikių, vertintinas kaip nepagrįstas, kadangi byloje nėra nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, be to, ieškovo teigimu, jo sutuoktinė ir dukra gyvena Jungtinėje Karalystėje, o ne Lietuvoje. Atsakovei išsivežus šalių nepilnametį sūnų į užsienį, ieškovo reikalavimų patenkinimo atveju teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas, todėl nėra pagrindo pripažinti nepagrįsta ir neteisėta pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl draudimo atsakovei išsivežti šalių nepilnametį sūnų iš Lietuvos Respublikos iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo. Atsakovė nurodo, kad ieškovas jai draudžia bendrauti su sūnumi, tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog teismas nustatė laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, nereiškia, kad atsakovei teismas apribojo galimybę bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme. Jeigu būtų pažeidžiama atsakovės teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo ugdyme, atsakovė turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką iki teismo procesinio sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje priėmimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus tikslus, negali varžyti asmens labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant skirtingų interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus. Apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šioms principinėms nuostatoms nenusižengė, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išspręstas, prioritetiniais pripažįstant nepilnamečio vaiko interesus ir užkertant kelią tolimesniam galimam jo teisių pažeidimui bei žalos padidėjimui. Pirmosios instancijos teismas, gindamas vaiko interesus gyventi saugioje, stabilioje aplinkoje, tinkamai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir nepažeidė teisingumo, lygiateisiškumo, proporcingumo principų. Aplinkybę, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka vaiko ir šalių interesus patvirtina ir minėta Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. rugsėjo 5 d. išvada Nr. 19-6-504. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartį.

16Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai