Byla e2S-598-392/2017
Dėl deklaracijų apie statybos užbaigimą ir VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės įrašų panaikinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šilėja“ dėl deklaracijų apie statybos užbaigimą ir VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės įrašų panaikinimo

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti 2011-06-29 UAB „Šilėja“ deklaracijas apie statybos užbaigimą Nr. 1 ir Nr. 2 niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, panaikinti 2011-06-29 deklaracijų apie statybos užbaigimą Nr. 1 ir Nr. 2 pagrindu atliktas teisines registracijas Nekilnojamojo turto registre.

4Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-11-10 nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2016-11-25 nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas konstatavo, jog pateiktas ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio 2 dalies, 135 straipsnio 1 dalies 2 - 4 punktų ir 2 dalies reikalavimų. Nurodė, jog ieškinyje privalo būti aiškiai suformuluoti ieškinio reikalavimas (ieškinio dalykas) ir faktinis ieškinio pagrindas, nes tik toks ieškinio parengimas leidžia identifikuoti teisminio nagrinėjimo (ginčo) ribas, apimtį, tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui bei priešingai šaliai (atsakovui) kokybiškai atsikirsti į pareikštus reikalavimus. Šiuo atveju ieškinio dalykas ir pagrindas yra prieštaringi. Iš ieškinio turinio bei prie jo pateiktų priedų preliminariai matyti, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija reiškia ieškinį dėl pripažinimo niekinėmis bei negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento 2011-06-29 UAB „Šilėja“ deklaracijas apie statybos užbaigimą Nr. 1 ir Nr. 2 bei įrašų panaikinimo viešame registre kaip suinteresuotas asmuo, tačiau nenurodo, kuo konkrečiai ir kokiu pagrindu yra Vilniaus miesto savivaldybės administracija nagrinėjamu atveju suinteresuota, t. y. kokią įtaką turi šios deklaracijos administracijos teisėms bei pareigoms, kokias jos teises pažeidžia šios deklaracijos bei įrašai, koks jos teisinis interesas ir kokio tikslo siekiama nuginčijus minėtas 2011-06-29 deklaracijas bei panaikinus įrašus viešame registre. Gi pati Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo pateiktame ieškinyje nurodo valstybines institucijas, kurioms įstatymų pagrindu pavestas šių deklaracijų tikrinimas, taip pat statinio atitiktis Statybų techniniam reglamentui, jo ar jo dalių teisėtumą ar neteisėtumą. Nors teigia, jog UAB „Šilėja“ pateikė neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis ginčo deklaracijose, neteisėtai ir nepagrįstai įregistravo į statinius nuosavybės teises tokiu būdu pažeisdama administracijos teises bei interesus, kadangi yra priskiriamas mažesnis negu pagal faktinę situaciją turėtų būti priskiriamas valstybinės žemės sklypo plotas. Teigia, jog taip buvo pažeistas viešasis interesas. Atsižvelgdamas į tai, teismas atkreipė dėmesį, kad su ieškiniu nėra pateikiama duomenų, jog 2011-06-29 UAB „Šilėja“ deklaracijos apie statybos užbaigimą būtų nepatvirtintos kompetentingų institucijų ar statybos būtų pripažintos neteisėtomis ar jų rezultatas pažeistų trečiųjų asmenų teises bei interesus ar iš viso, jog būtų kompetentingų institucijų svarstyta apie galimai neteisėtas statybas. Šiuo atveju administracija klaidina ir neaiškiai dėsto savo poziciją, kadangi viena vertus reiškia ieškinį kaip suinteresuotas asmuo, nenurodydamas suinteresuotumo, kita vertus reiškia ieškinį gindama viešąjį interesą, kadangi savivaldybei dėl privataus juridinio asmens yra priskiriama mažiau valstybinės žemės sklypo ploto. Todėl nagrinėjamu atveju nėra aiškūs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisinis interesas bei teisė reikšti tokio pobūdžio ieškinį, kadangi šiuo atveju iš pateikto ieškinio bei jo prieduose esančių dokumentų nėra galimybės preliminariai įvertinti, kuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra suinteresuota tam tikrais kito privataus ūkio subjekto - UAB „Šilėja“ - statiniais, esančiais valstybinėje žemėje, jeigu jie nėra pripažinti pastatyti neteisėtais ir nėra aplinkybių, jog jų buvimas pažeidžia kitų asmenų teises ar teisėtus interesus. Atkreipė dėmesį, jog neišsipildę lūkesčiai negali būti laikytini teisėtais interesais. Taip pat nėra pateikta duomenų, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija būtų kreipusis į kompetentingas institucijas dėl ginčo deklaracijų neteisėtumo bei neteisėtos statinių registracijos ar didesnio valstybinės žemės klypo prie savivaldybės statinio suformavimo. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybė reikšdama tokio pobūdžio ieškinį turėtų save tapatinti ne su viešojo administravimo subjektu, tačiau kaip juridiniu asmeniu dalyvaujančiu tam tikruose teisiniuose santykiuose lygiais pagrindais su kitais šių santykių subjektais. Dėl to tikslintinas ieškinys nurodytais aspektais. Tuo atveju, jei savivaldybė apsispręstų visgi reikšti šį ieškinį kaip suinteresuotas asmuo, tai spręstina, ar neturėtų būti mokamas žyminis mokestis už reikalavimą, reiškiamą neginant viešą interesą (kaip minėta, viešąjį interesą statybos priežiūros srityje gina aiški įstatymuose nurodyta institucija, kaip ir viešąjį interesą valstybinės žemės valdymo ir naudojimo srityje, o savivaldybė viešo intereso, kurį šiuo ieškiniu ketina ginti, aiškiai neįvardijo). Ginčai dėl valstybinės žemės panaudos, sklypo formavimo spręstini Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sprendimais, kuriuos galima skųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Atkreipė dėmesį ir į tai, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinyje nurodomos institucijos trečiaisiais asmenimis prašomos įtraukti kaip išvadą teikiančios institucijos. Šiuo atveju nėra aiškus toks administracijos prašymas, nes nurodyti išvadą teikiančiomis institucijomis gali ir pati administracija, nenustačius, jog bylos išnagrinėjimas gali turėti įtakos šių institucijų teisėms bei pareigoms, todėl laikytinas pertekliniu ir netikslingu bei taisytinas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos savo iniciatyva. Pastebėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija CK 1.80 str. bei 1.81 str. pagrindais prašo deklaracijas pripažinti negaliojančiomis, tačiau neprašo taikyti restitucijos. Šiuo atveju restitucijos taikymas nuginčijus sandorius Civiliniame įstatyme nustatytas imperatyviai, todėl administracija aiškiai ir nuosekliai paaiškinusi, kuo ji nagrinėjamu atveju yra suinteresuotas asmuo ir kuo yra pažeidžiami teisėti administracijos interesai, turėtų suformuluoti prašymą dėl restitucijos taikymo (statybos padarinių šalinimo) arba pagrįsti, kodėl restitucija neturėtų būti taikoma. Pažymėjo, jog reiškiamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – uždrausti atsakovui perduoti ar leisti kitaip naudotis tretiesiems asmenims statiniais, esančiais Šeškinės g. 30A, Vilniuje, taipogi yra su trūkumais, kadangi nenurodoma, kuo šios laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su reiškiamais reikalavimais ir kaip jos užtikrins galimai palankaus administracijai sprendimo ateityje vykdymą.

52016-11-25 Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė pareiškimą dėl ieškinio trūkumų šalinimo.

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-11-30 nutartimi nurodė, kad pareiškime dėl ieškinio trūkumų šalinimo Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodo, jog buvo pažeistos jos teisės, kadangi savivaldybei priklausančiam pastatui priskirtas mažesnis, nei turėtų būti, naudojamos valstybinės žemės plotas, pažeidžiamos CK 4.103 str. numatytos teisės (dėl neteisėtų statybų), bei pažeidžiamas viešasis interesas. Šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybė tikslindama ieškinį visgi nenurodo, koks konkretus viešasis savivaldybės interesas yra pažeistas ir ar Vilniaus miesto savivaldybės administracija turi teisės aktų suteiktus įgaliojimus nagrinėjamu atveju tokį neapibrėžtą viešąjį interesą statybų teisėtumo srityje ginti, kadangi kaip jau minėta anksčiau tokius įgaliojimus turi ir tokius ginčus sprendžia Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Visgi savivaldybė neapsisprendžia, ar reikšdama ieškinį veikia kaip lygus civilinių teisinių santykių dalyvis, ar kaip viešojo administravimo subjektas, kuriam suteikti konkretūs įgaliojimai ginti pažeistas viešojo juridinio asmens teises. Be to, CK 4.103 str. numatomos ne konkrečios teisės, o statybų, pažeidžiančių teisės aktų reikalavimus, pasekmės bei numatoma teisė asmenims, kurių teisės ir interesai pažeidžiami ar kiti įstatymų įgalioti asmenys, teisė kreiptis į teismą. Taip pat atkreipė dėmesį, jog savivaldybė remiasi minėtu straipsniu, tačiau pašalinti, jų manymu, neteisėtų statybų padarinių neprašo. Be to, remiasi kasacinio teismo praktika, kad nagrinėjamu atveju remiantis CK 4.103 str. 2 d., statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu ir įrodinėjimo dalykas yra tik statyba reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, todėl nereikia įrodinėti, kokią žalą savivaldybei sukelia tokios statybos, nes šių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas ieškovo subjektinės teisės, garantuojamos tuo teisės aktu, pažeidimu. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas atkreipė dėmesį, kad savivaldybė nurodo, jog neprašo taikyti restitucijos, kadangi prašo pripažinti statinių registraciją neteisėtą, o ne aplinkybę, kad statiniai buvo pastatyti neteisėtai. Tokie ir panašūs teiginiai ieškinyje ir pareiškime dėl jo trūkumų šalinimo yra prieštaringi viskam, ką nurodo savivaldybė pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Todėl teismas dar kartą padarė išvadą, kad savivaldybės ieškinys nėra nuoseklus, nėra aiškiai bei nedviprasmiškai nurodoma: koks viešas savivaldybės suinteresuotumas reiškiant tokio pobūdžio ieškinį, kokiu teisių gynimo būdu remiasi savivaldybė kreipdamasi į teismą, kodėl nesikreipiama į kompetentingą instituciją dėl kilusio ginčo. Tikrasis ginčas, kaip nurodoma pareiškime dėl trūkumų šalinimo, yra siekis suformuoti didesnį žemės sklypo dalį prie parduodamo iš aukciono objekto, tačiau siekiant šio tikslo inicijuojama aptariama civilinė byla, nors ginčas kilęs iš administracinių viešo administravimo santykių valstybinės žemės valdymo srityje. Pažymėjo, kad dar 2015-06-03 rašte NŽT savivaldybei nurodė, kad reikalinga pateikti patikslintą planą, parengtą pagal reikalavimus (nurodyti trūkumai), ir tuomet bus svarstomi prašymai patikslinti naudojamos valstybinės žemės dalis (e.b.l.101-103). Teismas taip pat nurodė, kad savivaldybei visgi turint interesą reikšti panašaus pobūdžio ieškinį, ji, kaip ir kiekvienas civilinių teisinių santykių dalyvis, veikiantis civiliniuose santykiuose lygiateisiškumo pagrindais, įpareigotina paskaičiuoti ir sumokėti žyminį mokestį už reiškiamus reikalavimus, kadangi teismas nenustatė sąlygų taikyti savivaldybei CPK 83 str. 1 d. 5, 10 punktuose numatytas atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindus. Vien tai, kad ieškovas yra savivaldybė, neduoda pagrindo automatiškai atleisti ją nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo nurodytais pagrindais. Vien teiginių apie viešo savivaldybės intereso gynimą taipogi nepakanka. Teiginiai apie viešo savivaldybės intereso gynimą turi būti akivaizdūs ir nereikalaujantys papildomų įrodymų arba pagrindžiami tam, kad būtų taikomas įstatyme numatytas atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindas. Kaip jau minėta viešą interesą aptariamose situacijose (statybų teisėtumo, valstybinės žemės valdymo ir t.t.) gina konkrečios valstybinės institucijos, todėl jos ir būtų atleistos nuo žyminio mokesčio už ieškinį analogiškoje situacijose mokėjimo. Savivaldybė šiuo atveju veikia kaip bet kuris suinteresuotas asmuo, o ne viešo savivaldybės intereso gynėja. Juolab, kad aiškios savivaldybės valios iš procesinių dokumentų apskritai nematyti (nėra kompetentingų institucijų, pvz. savivaldybės tarybos, sprendimo). Statiniai, kurių statybos užbaigimo deklaracijos ginčijamos, nėra savivaldybės žemėje ar savivaldybės statiniai.

7Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pakartotinai nustatytė terminą ieškinio trūkumams, numatytiems 2016-11-10 bei šioje nutartyje, pašalinti.

8Ieškovas (apeliantas) Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo:

9Panaikinti skundžiamą 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-47590- 816/2016 ir priimti 2016 m. lapkričio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį Nr. A104-3653/16(3.11.1-TD3) ir 2016 m. lapkričio 25 d. pareiškimą dėl ieškinio trūkumų šalinimo Nr. Al04-3954/16(3.11.1-TD3). Nepranešus UAB „Šilėja“, net ir esant ieškinio trūkumams (CPK 147 str. 4 d.), pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti UAB „Šilėja“ perduoti ar leisti kitaip naudotis tretiesiems asmenims kiemo aikštelėmis bei stoginėmis, esančiomis Šeškinės g. 30A, Vilniuje bei stoginėmis, esančiomis Šeškinės g. 30A, Vilniuje.

10Nurodo, kad ieškinys atitinka visus CPK 135 straipsnio reikalavimus. Ieškinyje yra nurodytas ieškinio faktinis pagrindas, pateikti įrodymai, patvirtinantys išdėstytas aplinkybes, apibrėžtas ieškinio dalykas (reikalavimas), pateikta nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo ir kt. Tiek ieškinio dalykas (faktinis) pagrindas, tiek keliami reikalavimai yra aiškūs ir nedviprasmiški. Ieškinio trūkumu nėra laikytinas galimai netinkamas ieškinio pagrindo teisinis kvalifikavimas. Todėl pirmosios instancijos teismo nuomonė, kad ieškinio teisinis pagrindimas yra nenuoseklus, negali lemti ieškinio nepriėmimo, nes būtent pats teismas nagrinėdamas ginčą iš esmės ir turės spręsti, kokias teisės normas nagrinėjamu atveju taikyti. Teismas nurodo, kad ieškovė neapsisprendžia, ar reikšdama ieškinį veikia kaip lygus civilinių teisinių santykių dalyvis, ar kaip viešojo administravimo subjektas, kuriam suteikti konkretūs įgaliojimai ginti pažeistas viešojo juridinio asmens teises. Tačiau ieškovė gina tiek savo, t.y. savivaldybės interesą, tiek viešąjį visuomenės interesą. Neaišku kodėl ieškovė negali turėti dvejopo suinteresuotumo byla ir privalo pasirinkti arba ginti tik savo, ar viešąjį interesą. Nepagrįstas ir teismo reikalavimas paaiškinti, kodėl ieškovė dėl kilusio ginčo nesikreipė į kitas institucijas. Visų pirma, tai negali būti laikoma ieškinio trūkumu, nes neužkerta kelio apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas. Antra, pažymėtina, kad šios aplinkybės teismui buvo paaiškintos pateiktuose procesiniuose dokumentuose, t.y. kad būtent teismas, o ne kitos institucijos gali panaikinti nepagrįstai ir neteisėtai surašytas deklaracijas pagal suinteresuoto asmens prašymą. Visiškai nepagrįsta yra teismo pozicija, kad ieškovė yra įpareigotina paskaičiuoti ir sumokėti žyminį mokestį už reiškiamus reikalavimus, kadangi teismas nenustatė sąlygų taikyti savivaldybei CPK 83 str. 1 d. 5 ir 10 punktuose numatytus atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindus. Remiantis CPK 83 str. 1 d. 5 p., bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos savivaldybių institucijos, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus.

11Atsakovas UAB „Šilėja“ su skundu nesutiko ir nurodė, kad ieškovo pozicija, kad ieškinys yra aiškus ir nedviprasmiškas yra nepagrįsta. Teismas nustatė, kad ginčas kilęs iš administracinių viešo administravimo santykių valstybinės žemės valdymo srityje, todėl teismui kyla pagrįsti klausimai, kodėl ieškovo reikalavimai yra kildinami iš santykių statybos srityje. Matomai tame teismas įžvelgia ieškovo ieškinio nenuoseklumą, nes ieškovo iniciatyva buvo padalintas žemės sklypas, kuriame yra ieškovo disponuojamas statinys, neįvertinus ieškovo ketinimo šį turtą parduoti, t.y., kad žemės sklypas, kuriame yra parduodamas statinys, turi turėti priėjimą. Atsiranda neaiškumas, kodėl ieškovo reikalavimai nėra susiję su nurodytos klaidos pataisymu, o siejami su atsakovo statinių deklaravimu, kurie pastatyti esant statybą leidžiantiems dokumentams ir kurie nėra sklypo dalyje, kurioje yra atsakovo statiniai. Ieškovo reikalavimas panaikinti deklaracijas apie statybos užbaigimą neaiškus dar ir todėl, nes nesuprantama, kodėl esant galiojantiems statybą leidžiantiems dokumentams turi būti naikinamos atsakovo deklaracijos apie statybos užbaigimą. Trečias neaiškumas yra ieškovo tikrasis suinteresuotumas, nes ieškovas dėl žemės planavimo ar klaidos pataisymo pas atsakovą nesikreipė, todėl jokio ginčo dėl to nėra ir klaidų taisymas, atsakovo nuomone, yra galimas be teisminio nagrinėjimo. Ieškovas deklaruoja viešo intereso gynimą, susijusį su atsakovo turtu, tačiau negina viešo intereso, susijusio su ieškovo atliktu netinkamu žemės sklypo naudojimo padalinimu. Šių klausimų ratas užkerta kelią atsakovui tinkamai organizuoti gynybą, nes atskirasis skundas sukelia papildomus klausimus. Teismas konstatavo, kad ginčas kilęs iš administracinių viešo administravimo santykių valstybinės žemės valdymo srityje. Ieškovas su šia teismo išvada sutinka ir jos neginčija. Tokiu atveju darytina loginė išvada, kad teismo klausimas ieškovui, kodėl kreipdamasi į teismą, kodėl nesikreipiama į kompetentingą instituciją dėl kilusio ginčo, yra pagrįstas ir nėra ieškovo paaiškintas. Iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ginčo ribos, todėl teismo procesas negali būti pradėtas. Pareiga tinkamai kvalifikuoti ieškinio aplinkybes tenka ne ieškovui, o teismui. Nesutiktina su ieškovo nuomone, kad ieškovas turi įgalinimus ginti viešąjį interesą, susijusį su administracinių viešo administravimo santykių valstybinės žemės valdymo ar statybų srityje, kadangi ieškovo nurodyti įgaliojimai - teritorijų planavimo, statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo, tinkamo statinių naudojimo priežiūros srityse ieškovo keliamų ieškinio reikalavimų neapima. Kadangi viešasis interesas nėra pažeistas, tai išlieka teismui neatskleistas savivaldybės interesas. Manytina, kad ieškovas turi apsispręsti, kokie interesai yra pažeisti, nustatyti pažeidėją ir pasirinkti tinkamą pažeistų teisių gynimo būdą. Žyminio mokesčio klausimas gali būti sprendžiamas tik tuo atveju, kai yra aiškus ieškinys, teismas gali nustatyti teisinių santykių prigimtį ir rūšinį teismingumą. Šiuo atveju ieškovas nepateikė aiškių įrodymų, kad atsakovas pažeidė įstatymą ir tuo pačiu viešą interesą, todėl pareiga sumokėti žyminį mokestį neišnyko.

12Atskirasis skundas tenkintinas.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.) Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14Pirmosios instancijos teismas dvejose savo priimtose nutartyse ieškinio trūkumų šioje byloje šalinimo klausimu konstatavo, kad ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio 2 dalies, 135 straipsnio 1 dalies 2 - 4 punktų ir 2 dalies reikalavimų.

15Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka. CPK 111 str. 2 d. nurodyti bendrieji reikalavimai keliami procesinių dokumentų turiniui. Juos sudaro 7 punktai. Kurio konkrečiai CPK 111 str. 2 d. punkto reikalavimų pateiktasis ieškinys neatitinka, teismas nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškinys atitinka visus bendruosius reikalavimus keliamus procesinių dokumentų turiniui.

16Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 - 4 punktų ir 2 dalies reikalavimų, nes: 1. Ieškinyje yra plačiai išdėstytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 str. 1 d. 2 p.); 2. Įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (kartu su ieškiniu pateikta 20 jo priedų) (CPK 135 str. 1 d. 3 p.); 3. Ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) – ieškovas yra labai aiškiai nurodęs, jog jis prašo teismo: Pripažinti 2011-06-29 UAB „Šilėja“ deklaracijas apie statybos užbaigimą Nr. 1 ir Nr. 2 niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, panaikinti 2011-06-29 deklaracijų apie statybos užbaigimą Nr. 1 ir Nr. 2 pagrindu atliktas teisines registracijas Nekilnojamojo turto registre (CPK 135 str. 1 d. 3 p.).

17Kad ieškinys neatitiktų CPK 135 str. 2 d. reikalavimų, taipogi nenustatyta.

18Detalizuodamas išvardintas proceso įstatymo nuostatas, kurių, pasak pirmosios instancijos teismo, neatitinka ieškinys, teismas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė tikslindama ieškinį visgi nenurodo, koks konkretus viešasis savivaldybės interesas yra pažeistas ir ar Vilniaus miesto savivaldybės administracija turi teisės aktų suteiktus įgaliojimus nagrinėjamu atveju tokį neapibrėžtą viešąjį interesą statybų teisėtumo srityje ginti; Savivaldybė neapsisprendžia, ar reikšdama ieškinį veikia kaip lygus civilinių teisinių santykių dalyvis, ar kaip viešojo administravimo subjektas, kuriam suteikti konkretūs įgaliojimai ginti pažeistas viešojo juridinio asmens teises: Savivaldybės ieškinys nėra nuoseklus, nėra aiškiai bei nedviprasmiškai nurodoma: koks viešas savivaldybės suinteresuotumas reiškiant tokio pobūdžio ieškinį, kokiu teisių gynimo būdu remiasi savivaldybė kreipdamasi į teismą, kodėl nesikreipiama į kompetentingą instituciją dėl kilusio ginčo ir kt.

19Apeliacinio teismo vertinimu šie pirmosios instancijos teismo reikalavimai, nurodyti ieškovui nutartyse dėl ieškinio trūkumų šalinimo, gali būti išdėstyti tik kaip siūlymai patikslinti ieškovo užimamą poziciją, ar faktines aplinkybes, tačiau dėl tokių neesminių ieškinio trūkumų ieškovui negali būti nurodoma, kad dėl to jo ieškinį bus atsisakoma priimti. Be to, apeliacinio teismo vertinimu, ieškovas į visus esminius teismo klausimus (taip kaip jis supranta faktinę situaciją) atsakė, pavyzdžiui nurodė, kad jis gina tiek viešąjį, tiek savo interesą, kad buvo pažeistos jos teisės, kadangi savivaldybei priklausančiam pastatui priskirtas mažesnis, nei turėtų būti, naudojamos valstybinės žemės plotas, pažeidžiamos CK 4.103 str. numatytos teisės (dėl neteisėtų statybų), todėl nesutiktina, kad ieškinys turi esminių trūkumų.

20Taipogi ieškovas neturėtų būti įpareigojamas sumokėti žyminį mokestį, nes nuo jo mokėjimo jis yra atleistas CPK 83 str. 1 d. 5 p. pagrindu, kadangi ieškiniu jis gina savivaldybės interesą.

21Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas aptartus ieškinio trūkumus, užkirto ieškovui kelią kreiptis į teismą dėl jo pažeistų teisių gynimo. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas ieškinio trūkumus numatytus CPK 135 str. 1 d. 2 - 4 p., taip pat nepagrįstai sutapatino ginčo nagrinėjimo iš esmės institutą su pradine bylos iškėlimo teisme stadija - ieškinio priėmimu. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias normas, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti. Kadangi ieškinio priėmimo, o po to ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio priėmimo, teismas pagrindo nenustatė.

22Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.,

Nutarė

23Atskirąjį skundą tenkinti

24Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį ir ieškinio priėmimo taikymo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą, prašydama... 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-11-10 nutartimi nustatė ieškovui... 5. 2016-11-25 Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė pareiškimą... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-11-30 nutartimi nurodė, kad... 7. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas... 8. Ieškovas (apeliantas) Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskiruoju... 9. Panaikinti skundžiamą 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje... 10. Nurodo, kad ieškinys atitinka visus CPK 135 straipsnio reikalavimus.... 11. Atsakovas UAB „Šilėja“ su skundu nesutiko ir nurodė, kad ieškovo... 12. Atskirasis skundas tenkintinas.... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo... 14. Pirmosios instancijos teismas dvejose savo priimtose nutartyse ieškinio... 15. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija... 16. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo... 17. Kad ieškinys neatitiktų CPK 135 str. 2 d. reikalavimų, taipogi nenustatyta.... 18. Detalizuodamas išvardintas proceso įstatymo nuostatas, kurių, pasak... 19. Apeliacinio teismo vertinimu šie pirmosios instancijos teismo reikalavimai,... 20. Taipogi ieškovas neturėtų būti įpareigojamas sumokėti žyminį mokestį,... 21. Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad... 22. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str.... 23. Atskirąjį skundą tenkinti... 24. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį...