Byla eI-4452-1047/2018
Dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Jovitos Einikienės ir Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „V. Paulius & Associates real estate“ atstovui advokatui Sauliui Urbonavičiui, atsakovės Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovui Mindaugui Berniūnui, trečiojo suinteresuotojo asmens valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovams Dovilei Balsytei ir Linui Rudžiui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „V. Paulius & Associates real estate“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Sweco Lietuva“, valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teismas

Nustatė

4UAB „V. Paulius & Associates real estate“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) su skundu (I t., b. l. 1–7) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir atsakovė, Susisiekimo ministerija) 2018 m. rugpjūčio 17 d. atsakymą Nr. 2-12659 bei įpareigoti Susisiekimo ministeriją atsižvelgti į pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 3 d. pateiktą prašymą (pasiūlymą) pakeisti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) sprendinius.

5Pareiškėja nurodė, kad 2012–2013 m. įsigijo tris žemės sklypus, kurių kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir Nr. ( - ). Sudarydama šių žemės sklypų įsigijimo sandorius, pareiškėja neturėjo informacijos, kad įsigyjami sklypai yra ar ateityje gali būti įtraukti į uosto rezervinę teritoriją. 2014 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – ir Vyriausybė) nutarimu Nr. 720 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano rengimo“ nusprendė parengti Bendrąjį planą. Pareiškėja, susipažinusi su Bendrojo plano projektu, pastebėjo, kad jos sklypai yra įtraukti į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau – ir Uostas) rezervinę teritoriją, todėl 2018 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, projektuotojus ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją (toliau – ir Direkcija), prašydama pakeisti Bendrojo plano sprendinius, pakoreguojant Uosto rezervinių teritorijų ribas taip, kad į jas nepatektų Bendrovės sklypai, tačiau 2018 m. rugpjūčio 17 d. buvo gautas skundžiamas Susisiekimo ministerijos sprendimas, kuriuo pareiškėjos prašymas atmestas, nes Bendrojo plano sprendiniuose yra nurodytos Vyriausybės nutarimu patvirtintų rezervinių teritorijų ribos, kurios gali būti keičiamos tik prieš tai atitinkamai pakeitus nurodytą Vyriausybės nutarimą.

6Nesutikdama su tokiu Susisiekimo ministerijos atsakymu, pareiškėja nurodo, kad rezervinė Uosto teritorija turi būti formuojama tik iš valstybinės žemės sklypų, nes sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo (toliau – ir Uosto įstatymas) ir Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinės teritorijos nustatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 822 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos teisinio įregistravimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 385) nuostatas, teisės aktai nenumato galimybės rezervinei uosto teritorijai priskirti privatiems asmenims priklausančius žemės sklypus.

7Be to, pareiškėja atkreipė dėmesį, jog Susisiekimo ministerija, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistoma gero administravimo principo imperatyvų. Skundžiamas sprendimas turėjo būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turėjo būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Šiuo atveju, Susisiekimo ministerija neargumentavo ir nenurodė, dėl kokių priežasčių uosto rezervinė teritorija formuojama panaudojant privatiems asmenims priklausančius žemės sklypus, kai tokia galimybė nenumatyta Vyriausybės 1993 m. lapkričio 3 d. nutarime Nr. 822 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos teisinio įregistravimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 822) su vėlesniais pakeitimais. Susisiekimo ministerija tik formaliai referavo į teisės aktą, tokiu būdu pateikdama ne išsamų ir pareiškėjai suprantamą atsakymą, o formalią poziciją, iš kurios nėra aiškūs argumentai. Pažymėjo, kad Nutarime Nr. 385, kuriuo keičiamas Nutarimas Nr. 822, ir kuriuo Uosto rezervinei teritorijai nuspręsta priskirti 3 365 000 kv. m valstybinės žemės teritoriją, esančią tarp Kairių gatvės Klaipėdoje, Stragnų kaimo Klaipėdos rajone ir Vilhelmo kanalo vandenvietės, nepateikta jokių šią teritoriją identifikuojančių koordinačių, sklypų numerių, žemėlapių ar planų, taigi skundžiamas sprendimas dėl aukščiau išvardintų priežasčių yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

8Pareiškėjos nuomone, jeigu jos sklypai iš tiesų patenka į Vyriausybės nutarimu patvirtintą uosto rezervinę teritoriją tik dėl to, kad jie patenka į Vyriausybės Nutarime Nr. 385 minimą 3 365 000 kv. m valstybinės žemės teritoriją, priimdama skundžiamą sprendimą, Susisiekimo ministerija akivaizdžiai žinojo, kad jai priskiriamą valdymo sritį reguliuojančiame Vyriausybės nutarime esantis teiginys apie 3 365 000 kv. m valstybinės žemės teritoriją neatitinka faktinės tikrovės ir prieštarauja įstatymui, tačiau jokių veiksmų Vyriausybės nutarime esančioms klaidoms pašalinti nesiėmė, nors privalėjo pati inicijuoti klaidingo ir įstatymui prieštaraujančio Vyriausybės nutarimo pakeitimą.

9Atsakovė Susisiekimo ministerija atsiliepime (I t., b. l. 57–63) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10Susisiekimo ministerijos nuomone, skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatas, taikomas individualiam administraciniam aktui – jis yra motyvuotas ir pagrįstas galiojančiais teisės aktais, sprendimo motyvai visiškai atitinka galiojantį uosto rezervinių teritorijų teisinį reguliavimą ir yra pakankami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 23 straipsnio 5 dalies atžvilgiu. Pažymėjo, kad TPĮ 23 straipsnis nenustato planavimo organizatoriui pareigos atsižvelgti į visus gautus pasiūlymas (prašymus). Aiškindamas teisės normų, reglamentuojančių pasiūlymų teikimą teritorijų planavimo dokumentams, turinį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra nurodęs, kad minėtose normose aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti.

11Atsakovės teigimu, pareiškėja skunde nepagrįstai teigia, jog uosto rezervinėse teritorijose gali būti tik valstybinė žemė ir klaidingai aiškina Uosto įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų (Vyriausybės nutarimų) nuostatas. Paaiškino, kad tik uosto žemė turi būti valstybės nuosavybė, o uosto rezervinės teritorijos nebūtinai turi priklausyti valstybei nuosavybės teise, nes jos nėra naudojamos uosto reikmėms, kol jos nepriskiriamos uosto žemei (teritorijai). Tik kompetentingai institucijai nusprendus uosto teritoriją išplėsti nustatytų rezervinių teritorijų sąskaita, ši rezervinėse teritorijose esanti žemė turi būti perleista valstybei (jeigu ji iki tol nebuvo valstybės nuosavybė) sandoriais (pvz. pirkimas-pardavimas, žemės paėmimas visuomenės poreikiams ir kt.). Uosto įstatymas nustato Vyriausybę kaip instituciją, kuri kompetentinga nustatyti uosto teritorijos ir rezervinių teritorijų ribas.

12Nurodė, kad uosto rezervinės teritorijos, kuriose yra pareiškėjos sklypai, yra nurodytos Nutarimu Nr. 822 patvirtinto sąrašo III skyriaus 4 punkte, t. y. teritorija tarp Kairių gatvės Klaipėdoje, Stragnų kaimo Klaipėdos rajone ir Vilhelmo kanalo vandenvietės. Šios teritorijos buvo priskirtos uosto rezervinėms teritorijoms Nutarimu Nr. 385, kurio priėmimo metu visa priskirta teritorija buvo valstybės nuosavybė. Pareiškėjos sklypai buvo suformuoti kaip nauji daiktai ir įregistruoti 2009 m., t. y. jau po Nutarimo Nr. 385 įsigaliojimo. Pati pareiškėja sklypus įsigijo 2012–2013 m. Pareiškėja, kurios veiklos sritys yra statyba, projektavimas ir turto valdymas, negalėjo nežinoti, kad 2012–2013 m. įsigyja sklypus, kurie yra uosto rezervinių teritorijų ribose. Pabrėžė, jog Nutarimas Nr. 822 (ir jo pakeitimai) visiškai atitinka Uosto įstatymo nuostatas ir jo bei jo pakeitimų (Nutarimas Nr. 385) priėmimo metu atitiko faktinę rezervinių teritorijų žemės statuso situaciją (pareiškėjo sklypai nebuvo suformuoti ir visa žemė buvo valstybinė). Uosto rezervinių teritorijų ribas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nustato Vyriausybė, o ne teritorijų planavimo dokumentai, be to, Nutarimo Nr. 822 teisėtumo klausimai nėra šios administracinės bylos dalykas.

13Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį, jog šiuo metu patikslintame ir viešinamame Bendrojo plano projekte yra patikslintas rezervinių teritorijų brėžinys, rezervinėje teritorijoje išskiriant privačios nuosavybės sklypus (įskaitant ir pareiškėjos sklypus), ir juos apibūdinant kaip siūlomą uosto Bendruoju planu neįsisavinamą teritoriją išbraukti iš rezervinės teritorijos ribų. Bendrojo plano aiškinamajame rašte taip pat detaliau paaiškintas neįsisavinamų teritorijų statusas: „teritorijos dalyje, kurioje yra privačių savininkų valdomi žemės sklypai, teritorijos tvarkymo reglamentai nenustatomi, joje galioja kitų šiuo metu galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai. Įvertinus, kad šių žemės sklypų neplanuojama panaudoti uosto plėtrai ir po bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo laikotarpio, taip pat siekiant nesukurti apribojimų veikloms šiuose žemės sklypuose, siūloma keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytas rezervines teritorijos ribas į jas neįtraukiant privačių valdomų žemės sklypų.“ Atsižvelgiant į tai, sudaromos prielaidos ateityje koreguoti uosto rezervinių teritorijų ribas, kurios yra nustatytos Nutarimu Nr. 822.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo Direkcija atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 2–4).

15Direkcijos nuomone, pareiškėja skunde nenurodo, kaip skundžiamas sprendimas pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus. Paaiškino, kad pagal Uosto įstatymą uosto rezervinių teritorijų ribas Susisiekimo ministerijos teikimu nustato Vyriausybė. Uosto įstatyme reglamentuota uosto rezervinės teritorijos ribų nustatymo tvarka taikytina ir atitinkamos teritorijos keitimui, todėl Bendrojo plano sprendiniais Nutarimu Nr. 385 nustatytos uosto rezervinės teritorijos ribos negali būti keičiamos. Planavimo darbų programoje planuojamos teritorijos, kuriai rengiamas Bendrasis planas, ribos apibrėžtos teritorijos ribomis, patvirtintomis Nutarimu Nr. 385, kuriuo uosto rezervinei teritorijai buvo priskirtas 3 365 000 kv. m valstybinės žemės sklypas. Nutarimo Nr. 385 priėmimo metu pareiškėjos sklypai, patenkantys į šią teritoriją, nebuvo suformuoti, o vėlesnis tokios teritorijos dalies nuosavybės režimo pasikeitimas iš valstybinės į privačios nuosavybės neturi įtakos Nutarimo Nr. 385 teisėtumui.

16Direkcija nesutinka, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas. Atsakovė aiškiai ir tiksliai nurodė priežastis, kodėl pareiškėjos prašymas (siūlymas) negali būti tenkinamas, pateikė nuorodą į susijusį nutarimą bei paaiškino nurodyto teisės akto keitimo tvarką. Toks atsakovės atsakymas atitinka TPĮ 23 straipsnio 5 dalies reikalavimą, teikiant atsakymą į siūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, nurodyti jo motyvus.

17Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco“ atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 42–46).

18Nurodė, kad pagal Uosto įstatymo 22 straipsnio 1 dalį uosto ribos gali būti plečiamos prie jų prijungiant rezervines uosto teritorijas ir kitas žemes, o tai yra įforminama sudarant žemės sandorius su žemės savininkais, kas leidžia daryti išvadą, kad rezervinė uosto teritorija yra formuojama ne tik iš valstybinių bet ir iš privatiems asmenims priklausančių sklypų. Vyriausybei Nutarimu Nr. 385 nustačius uosto rezervinės teritorijos ribas, pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai tuo metu buvo valstybinė žemė. Tai, jog minėtame nutarime uosto rezervinės teritorijos riboms nutarta priskirti Klaipėdos apskrities viršininko patikėjimo teise valdomą 3 365 000 kv. m valstybinės žemės teritoriją, esančią tarp Kairių gatvės Klaipėdoje, Stragnų kaimo Klaipėdos rajone ir Vilhelmo kanalo vandenvietės, jokiu būdu savaime nereiškia, kad uosto rezervinė teritorija gali būti formuojama tik iš valstybinės žemės sklypų. Net ir tuo atveju, jei uosto rezervinė teritorija galėtų būti formuojama išskirtinai tik iš valstybinės žemės sklypų, Nutarimo Nr. 385 priėmimo metu pareiškėjos sklypai tuo metu nuosavybės teise priklausė valstybei.

19Pažymėjo, kad Bendruoju planu planuojamos teritorijos ribos yra nurodytos Bendrojo plano planavimo darbų programoje, patvirtintoje 2014 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3–370-(E). Šioje programoje nurodyta, kad planuojamos teritorijos ribos yra patvirtintos Vyriausybės Nutarimu Nr. 822, taip pat pateiktas planuojamos teritorijos aprašymas, apimantis ir uosto rezervines teritorijas. Planuojamos teritorijos schema pateikta planavimo programos 1 priede, schemoje taip pat yra nurodytos rezervinės teritorijos tarp Kairių gatvės Klaipėdoje, Stragnų kaimo Klaipėdos rajone ir Vilhelmo kanalo vandenvietės ribos bei teritorijos kampų koordinatės. Bendrojo plano rengėjas, vadovaudamasis šia informacija, Bendrojo plano sprendinių brėžiniuose pažymėjo rezervinę teritoriją, į kurią patenka pareiškėjos nuosavybės teise valdomi žemės sklypai. Bendrojo plano rengėjas privalo vadovautis galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, Bendrojo plano sprendiniai negali prieštarauti teisės aktų nuostatoms ir reikalavimams, dėl šios priežasties Bendrojo plano rengėjas neturi teisės keisti Vyriausybės nutarimu patvirtintų rezervinės teritorijos ribų. Rezervinės teritorijos ribos negali būti keičiamos rengiamu Bendruoju planu, nepakeitus Nutarimo Nr. 822, taigi keisti rezervinės teritorijos ribas taip, kad į jas nepatektų pareiškėjos nuosavybės teise valdomi žemės sklypai, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

20Teismo posėdyje pareiškėjos UAB „V. Paulius & Associates real estate“ atstovas advokatas Saulius Urbonavičius nurodė, kad byloje minimų Vyriausybės nutarimų neginčija, ginčija tik Susisiekimo ministerijos atsakymą. Paaiškino, kad ginčas vyksta dėl procedūros: atsakovė nori pirma paimti žemę, o paskui ją išbraukti iš rezervinių teritorijų sąrašo, o pareiškėja nori, kad jau dabar šiame etape jo sklypai būtų išbraukti iš rezervinių teritorijų sąrašo. Nurodė, kad įtraukus į rezervines teritorijas pareiškėjo sklypus pareiškėja be Direkcijos sutikimo negalės atlikti jokių veiksmų.

21Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovas Mindaugas Berniūnas nurodė, kad ginčas vyksta tik TPĮ 23 straipsnio ribose.

22Teismo posėdyje trečiojo suinteresuotojo asmens VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovas Linas Rudys nurodė, kad sprendžiant dėl procedūros, kaip ir kada išbraukti ginčo teritorijas iš rezervinių teritorijų sąrašo turi būti laikomasi teisės aktų reikalavimų. Šiuo metu Vyriausybės nutarimas nustato rezervinių teritorijų ribas. Keisti Vyriausybės nutarimą galima tik esant teisėtam pagrindui, t. y. atitinkamai patikslinus teritorijas teritorijų planavimo dokumente. Tai dabar ir daroma. Patikslinus Bendrąjį planą, atsiras pagrindas inicijuoti Vyriausybės nutarimo keitimą ir tokiu būdu tiksliai nuspręsti, kokios tiksliai teritorijos reikalingos uostui. Kito teisėto kelio nėra.

23Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Sweco“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai.

24Teismas

konstatuoja:

25Skundas atmestinas.

26Byloje ginčas kilęs dėl Ministerijos 2018 m. rugpjūčio 17 d. rašto Nr. 2-12659 (I t., b. l. 8–9), kuriuo atsisakyta atsižvelgti į pareiškėjos pasiūlymus pakoreguoti Bendrojo plano sprendinius, teisėtumo ir pagrįstumo.

27Byloje nustatyta, kad Vyriausybės 1993 m. lapkričio 3 d. Nutarimu Nr. 822 Vyriausybė nutarė nustatyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės, uosto akvatorijos ir uosto rezervinių teritorijų ribas pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės, uosto akvatorijos ir uosto rezervinių teritorijų, reikalingų Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui plėsti, sąrašą. Šis nutarimas buvo pakeistas Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. Nutarimu Nr. 385 (I t., b. l. 20–21), praplečiant Uosto rezervinės teritorijos ribas ir joms priskiriant Klaipėdos apskrities viršininko patikėjimo teise valdomą 3 365 000 kv. m valstybinės žemės teritoriją, esančią tarp Kairių gatvės Klaipėdoje, Stragnų kaimo Klaipėdos rajone ir Vilhelmo kanalo vandenvietės.

282009 m. Uosto rezervinės teritorijos ribose tarp Kairių gatvės Klaipėdoje, Stragnų kaimo Klaipėdos rajone ir Vilhelmo kanalo vandenvietės, buvo suformuoti ginčo žemės sklypai, kuriuos 2012–2013 m. nuosavybės teise įsigijo pareiškėja.

29Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381 „Dėl Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (I t., b. l. 64–66) Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektas (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros kompleksas) buvo pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu. Vadovaujantis minėto nutarimo Nr. XII-381 priedėlio 13 punktu, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra ypatingos svarbos projekto sudedamoji dalis (vandens transporto infrastruktūros kompleksas). Šio nutarimo Nr. XII-381 4 straipsniu Susisiekimo ministerija paskirta šį ypatingos svarbos projektą įgyvendinančia institucija.

302014 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 720 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano rengimo“ (I t., b. l. 67) nusprendė parengti Bendrąjį planą. Vadovaujantis 2014 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo Nr. 3-341 (I t., b. l. 68–69) 4 punktu, nutarta pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentus. 2014 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-370-(E) „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės ekvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) Bendrojo plano planavimo darbų programos patvirtinimo“ (I t., b. l. 70–80; II t. b. l. 5–14) buvo patvirtinta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės ekvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) Bendrojo plano planavimo darbų programa. Buvo parengtas Bendrasis planas ir jis buvo viešai eksponuotas. Pareiškėja, susipažinusi su Bendruoju planu, 2018 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į atsakovę (I t., b. l. 11), prašydama pakeisti Bendrojo plano sprendinius, pakoreguojant uosto rezervinių teritorijų ribas taip, kad į jas nepatektų pareiškėjos sklypai. Į šį prašymą pareiškėja gavo skundžiamą 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštą (I t., b. l. 8–9).

31Nagrinėjamoje byloje atsakovas atsiliepime (I t., b. l. 62–63) nurodė, kad patikslintame ir šiuo metu viešinamame Bendrojo plano projekte patikslintas rezervinių teritorijų brėžinys ir siūloma pareiškėjos sklypus išbraukti iš rezervinės teritorijos ribų. Tai atitinka pareiškėjos siekius (išbraukti jai priklausančius sklypus iš uosto rezervinių teritorijų), tačiau teismo posėdyje pareiškėjos atstovas paaiškino, kad pareiškėja siekia jau dabar išbraukti sklypus iš rezervinės teritorijos, o ne ateityje. Esant tokiai pareiškėjos pozicijai teismas analizuoja skundžiamo 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

32Pagal TPĮ 23 straipsnio 5 dalį pasiūlymai dėl valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendinių planavimo organizatoriui teikiami raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo ir jo metu. <...> Planavimo organizatorius per 10 darbo dienų nuo viešo svarstymo dienos išnagrinėja visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą ir motyvuotai raštu atsako pasiūlymus pateikusiems asmenims. Šie asmenys per 10 darbo dienų nuo atsakymo gavimo dienos, o tais atvejais, kai planavimo organizatorius per nustatytus terminus atsakymo nepateikė, – per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kurią atsakymas turėjo būti pateiktas, turi teisę kreiptis su skundu į apygardos administracinį teismą dėl planavimo organizatoriaus pateikto atsakymo arba dėl to, kad atsakymas nebuvo pateiktas.

33Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad teisės normose, reglamentuojančiose pasiūlymų teikimą teritorijų planavimo dokumentams, aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (LVAT 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016).

34Nagrinėjamoje byloje teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, nenustatė TPĮ 23 straipsnio 5 dalies pažeidimo. Pareiškėjai kreipusis į atsakovą, atsakovas per 10 darbo dienų (pasiūlymai pateikti 2018 m. rugpjūčio 3 d., atsakymas pateiktas 2018 m. rugpjūčio 17 d.) išnagrinėjo pareiškėjos pasiūlymą, motyvuotai raštu atsakė pareiškėjai. Skundžiamas 2018 m. rugpjūčio 17 d. atsakymas lakoniškas, tačiau tai nedaro jo nemotyvuotu. Skundžiamame 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendime nurodomas priimtas sprendimas – neatsižvelgti į pasiūlymą – ir nurodyti šie motyvai, kodėl į pareiškėjos pasiūlymus neatsižvelgiama: Bendrajame plane vadovaujamasi Vyriausybės nutarimu patvirtintomis rezervinių teritorijų ribomis, kurios gali būti keičiamos tik atitinkamai pakeitus Vyriausybės nutarimą. Atsakovas savo 2018 m. rugpjūčio 17 d. atsakyme rėmėsi Vyriausybės 1993 d. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 822 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės, uosto akvatorijos ir uosto rezervinių teritorijų ribų patvirtinimo“. Atsiliepime (I t., b. l. 61) atsakovas nurodo, kad skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi. Teismas pažymi, kad pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, todėl teismas laiko, kad nuoroda į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 3 straipsnio 3 dalį turėjo būti pateikta ir skundžiamame sprendime. Tačiau teismas laiko, kad formalus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo nepaminėjimas skundžiamame sprendime nedaro skundžiamo sprendimo neatitinkančio VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Pirma, pareiškėjui šis formalus nepaminėjimas nesutrukdė tinkamai įgyvendinti ir ginti savo teises. Antra, atsakyme teisingai nurodomas teisės normos turinys, individualizuotas pagal situaciją, tik nėra nuorodos į teisės aktą. Trečia, iš skundo (I t., b. l. 1–7), teikiamo teismui, matyti, kad pareiškėja sprendimą laiko neargumentuotu ne todėl, kad nenurodyta Uosto įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, o todėl kad mano, kad nenurodytos priežastys, kodėl rezervinė uosto teritorija formuojama panaudojant privačius žemės sklypus. Taigi teismas nenustatė, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas neatitiktų VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

35Byloje kilo ginčas tarp šalių, ar rezervinė uosto teritorija gali / negali būti formuojama panaudojant privačius žemės sklypus. Pareiškėja, sistemiškai aiškindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimą Nr. 385 ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą, teigia, kad rezervinė uosto teritorija negali būti formuojama iš privačių žemės sklypų. Atsakovė, sistemiškai aiškindama Uosto įstatymo 3, 5 straipsnius ir 22 straipsnio 1 dalį, teigia, kad tik uosto žemė turi priklausyti valstybei, o rezervinės teritorijos – nebūtinai.

36Uosto įstatymo 5 straipsnis nustato, kad uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos Respublikos nuosavybė. Uosto įstatymo 22 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu uostas gali būti plečiamas prijungiant rezervines uosto teritorijas ir kitas žemes. Tai įforminama žemės sandoriais. Tokius sandorius su žemės savininkais valstybės vardu sudaro Uosto direkcija, suderinusi su Susisiekimo ministerija. Uosto įstatymo 22 straipsnio 3 dalis nurodo, kad uosto rezervinėse teritorijose esantys statiniai ar kitas nekilnojamasis turtas negali būti perduodami privačion nuosavybėn, juo negali būti užtikrinami trečiųjų asmenų įsipareigojimai ir iš jo negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus.

37Teismas įvertinęs teisinį reguliavimą, šalių argumentus laiko, kad rezervinės uosto teritorijos nebūtinai turi būti valstybės nuosavybė. Pagal Uosto įstatymo 22 straipsnio 1 dalį plečiant uosto teritoriją sudaromi žemės sandoriai su žemės savininkais, tai rodo, jog rezervinės teritorijos gali priklausyti ne valstybei. Teismo vertinimu, Uosto įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė taikoma ne žemės sklypui, o statiniams ar kitam nekilnojamajam turtui. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėja interpretuodama teisės aktus suklydo, o atsakovė teisingai aiškino teisės aktų nuostatas. Atitinkamai neanalizuojami pareiškėjos argumentai dėl atsakovo pareigos inicijuoti Vyriausybės nutarimo pakeitimą.

38Pažymėtina, kad skundžiamame 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendime nėra paaiškinta, kad rezervinės uosto teritorijos gali būti ir privati žemė ir nėra nurodytas teisinis reguliavimas šiuo klausimu. Pareiškėja savo 2018 m. rugpjūčio 3 d. rašte nurodė šią savo poziciją, kad privatūs žemės sklypai negali būti įtraukti į rezervinę uosto teritoriją. Tačiau tai nėra pats pasiūlymas, o tik jo motyvacija. Atsakovas pagal TPĮ 23 straipsnio 5 dalį privalo atsakyti į pasiūlymus (nagrinėjamoje byloje pasiūlymas buvo pakoreguoti uosto rezervinių teritorijų ribas taip, kad į jas nepatektų pareiškėjos sklypai) ir savo sprendimą motyvuoti, o ne atsakyti į pasiūlymo motyvus.

39Pažymėtina, kad teismas atmeta pareiškėjos teiginius, jog Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarime Nr. 385, kuriuo pakeistas Vyriausybės 1993 m. lapkričio 3 d. nutarimas Nr. 822, nepateikta jokių 3 365 000 kv. m valstybinės žemės teritoriją, esančią tarp Kairių gatvės Klaipėdoje, Stragnų kaimo Klaipėdos rajone ir Vilhelmo kanalo vandenvietės, identifikuojančių koordinačių, sklypų numerių ar planų. Kaip nurodyta pareiškėjos skunde ir kaip patvirtino pareiškėjos atstovas teismo posėdyje, Vyriausybės nutarimai nėra skundžiami ir nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Be to, iš pareiškėjos į bylą pateiktų rašytinių įrodymų (I t., b. l. 11) aišku, kad pareiškėja supranta, jog jos sklypai patenka į rezervinę uosto teritoriją.

40Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovas įvertino pareiškėjos pasiūlymą, jį išanalizavo ir pateikė motyvuotus paaiškinimus, kodėl pasiūlymai atmetami, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris negali būti panaikintas skunde išdėstytais ar kitais pagrindais, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

41Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį (kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas) turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. UAB „Sweco Lietuva“ prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių šias išlaidas, todėl šiame sprendime bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Trečiajam suinteresuotam asmeniui išaiškintina, kad, norėdamas prisiteisti bylinėjimosi išlaidas, per 14 dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo, jis turi teisę kreiptis į teismą su prašymu, aiškiai detalizuodama patirtas išlaidas.

42Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Nutarė

43Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „V. Paulius & Associates real estate“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

44Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę... 3. Teismas... 4. UAB „V. Paulius & Associates real estate“ (toliau – ir pareiškėja,... 5. Pareiškėja nurodė, kad 2012–2013 m. įsigijo tris žemės sklypus, kurių... 6. Nesutikdama su tokiu Susisiekimo ministerijos atsakymu, pareiškėja nurodo,... 7. Be to, pareiškėja atkreipė dėmesį, jog Susisiekimo ministerija, kaip... 8. Pareiškėjos nuomone, jeigu jos sklypai iš tiesų patenka į Vyriausybės... 9. Atsakovė Susisiekimo ministerija atsiliepime (I t., b. l. 57–63) prašė... 10. Susisiekimo ministerijos nuomone, skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos... 11. Atsakovės teigimu, pareiškėja skunde nepagrįstai teigia, jog uosto... 12. Nurodė, kad uosto rezervinės teritorijos, kuriose yra pareiškėjos sklypai,... 13. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį, jog šiuo metu patikslintame ir... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Direkcija atsiliepime prašė pareiškėjos... 15. Direkcijos nuomone, pareiškėja skunde nenurodo, kaip skundžiamas sprendimas... 16. Direkcija nesutinka, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas. Atsakovė... 17. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco“ atsiliepime prašė... 18. Nurodė, kad pagal Uosto įstatymo 22 straipsnio 1 dalį uosto ribos gali būti... 19. Pažymėjo, kad Bendruoju planu planuojamos teritorijos ribos yra nurodytos... 20. Teismo posėdyje pareiškėjos UAB „V. Paulius & Associates real... 21. Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos... 22. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuotojo asmens VĮ Klaipėdos valstybinio... 23. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Sweco“ atstovas teismo posėdyje... 24. Teismas... 25. Skundas atmestinas.... 26. Byloje ginčas kilęs dėl Ministerijos 2018 m. rugpjūčio 17 d. rašto Nr.... 27. Byloje nustatyta, kad Vyriausybės 1993 m. lapkričio 3 d. Nutarimu Nr. 822... 28. 2009 m. Uosto rezervinės teritorijos ribose tarp Kairių gatvės Klaipėdoje,... 29. Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381 „Dėl... 30. 2014 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 720 „Dėl... 31. Nagrinėjamoje byloje atsakovas atsiliepime (I t., b. l. 62–63) nurodė, kad... 32. Pagal TPĮ 23 straipsnio 5 dalį pasiūlymai dėl valstybei svarbaus projekto... 33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad... 34. Nagrinėjamoje byloje teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines... 35. Byloje kilo ginčas tarp šalių, ar rezervinė uosto teritorija gali / negali... 36. Uosto įstatymo 5 straipsnis nustato, kad uosto žemė, akvatorija ir uosto... 37. Teismas įvertinęs teisinį reguliavimą, šalių argumentus laiko, kad... 38. Pažymėtina, kad skundžiamame 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendime nėra... 39. Pažymėtina, kad teismas atmeta pareiškėjos teiginius, jog Vyriausybės 2008... 40. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovas... 41. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ pagal ABTĮ 40... 42. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 43. Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „V. Paulius & Associates... 44. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...