Byla e2S-1017-855/2019

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkintas, civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei V. G. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo), išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

31.

4Ieškovas V. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei V. G., prašydamas iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-35260-96/2014 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3, 4, 5, 6 ir 7 punktus: nepilnamečio vaiko M. G. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu (tėvu); priteisti iš atsakovės nepilnamečiui sūnui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės; nustatyti ieškovo siūlomą atsakovės ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką; sutarties 7 punktą panaikinti. Ieškovas taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko M. G. laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu (tėvu) pastarojo gyvenamojoje vietoje; 2) nepilnamečio vaiko M. G. išlaikymui iš atsakovės priteisti po 180,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamą išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pinigines lėšas pavedant tvarkyti uzufrukto teise ieškovui; 3) nustatyti tokią atsakovės ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką: atsakovė V. G. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. G., dalyvaujant jos pasirinktam vaikų psichologui, psichologo nustatytu grafiku ir tvarka, psichologo paslaugas šalims apmokant lygiomis dalimis. Nustatyti, kad apie pasirinktą psichologą V. G. informaciją V. G. pateikia raštu atsiųsdama pranešimą registruotu paštu V. G. gyvenamosios vietos adresu.

51.1.

6Nurodė, kad atsakovė yra visiškai izoliavusi sūnų nuo aplinkos, savo emocijomis jį užgožia, dėl ko sūnaus socialinis aktyvumas yra mažas, sūnus 2019 m. sausio – vasario mėnesiais mokykloje lankėsi retai, todėl yra tikimybė, kad motina stengsis izoliuoti vaiką ir nuo mokyklos. Be to, atsakovė niekur nedirba, neturi jokios veiklos, ją išlaiko jos tėvai. Ieškovo teigimu, iš specialistų gautų duomenų matyti, kad tokia situacija vaiką slegia ir ją būtina keisti, nes vaikui yra daroma žala, kurios pasekmes šiuo metu netgi sudėtinga identifikuoti. Ieškovas taip pat nurodė, jog sūnus baigia pradinę mokyklą, jam būtina surasti kito lygmes ugdymo įstaigą, padėti socializuotis.

72.

8Atsakovė V. G. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismui nepateikė, tačiau jos namuose besilankančiai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistei perdavė tekstus su pavadinimu „Atsiliepimas į pareikštą ieškinį“ ir išdėstė savo poziciją.

92.1.

10Pateiksuote dokumentuose atsakovė abejoja dėl ieškovo V. G. tėvystės, tačiau teigia kitų santykių su kitais vyras iki sūnaus gimimo neturėjusi. Neigia faktą, jog ieškovas bendrauja su vaiku, užsiima jo auklėjimu, domisi mokslais. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo ieškovas dingo pusei metų, vėliau lankėsi pas atsakovę, vizitus derindamas su atsakovės tėvais, o atėjęs aplankyti vaiko, žiūrėdavo televizorių, su vaiku beveik nebendraudavo. Vėliau ieškovas pats nutraukė lankymąsi pas vaiką. Atsakovė atsiliepime taip pat teigė, jog bendravimą su vaiku visiškai apribojo tik pasikartojus vaiko sveikatos sutrikimams ir matydama ieškovo tikslingą veržimąsi į namus. Atsakovės teigimu, ji nebeveda vaiko į kiemą dėl sveikatos problemų. Be to, atsakovė pažymėjo, kad sūnus turi ne vieną draugą kieme, mokykloje bei užsienyje. Pasak atsakovės, ji niekada nereikalaudavusi vaiko miegoti kartu vienoje lovoje, tačiau vaikas pats yra įpratęs miegoti su motina, kadangi tokiu būdu jaučiasi saugiau. Atsakovė neigia ieškovo argumentus, kad izoliuoja vaiką nuo mokyklos.

113.

12Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir Tarnyba) teismui pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje nurodė, jog neprieštarauja ieškovo prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

133.1.

14Pateiktoje išvadoje nurodė, kad V. G. kartu su motina ir broliu gyvena trijų kambarių su visais patogumais bute, ( - ), Vilniuje, kuris priklauso ieškovo motinai, yra švarus, tvarkingas, apstatytas reikiamais baldais bei daiktais. V. G. dirba UAB „( - )“ tolimųjų reisų vairuotoju. Jo darbo pajamos - nuo 500 Eur/mėn. ir daugiau. Ieškovo teigimu, jis sūnaus išlaikymui teikia apie 160 Eur/mėn., paskutinį kartą vaiką matė 2019 m. sausio mėn. Pasak ieškovo, paprastai informaciją apie sūnų teikia vaiko senelis (atsakovės tėvas), kuris gyvena kartu su atsakove ir sūnumi. Ieškovo teigimu, jis supranta, kad jo santykiai su vaiku yra nutrūkę, todėl pradėjo lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių mokymus, siekia užmegzti ryšį su vaiku. Pasak ieškovo, jei sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, jis ieškotų kito darbo bei galimybės įsigyti nekilnojamąjį turtą. Tarnybos darbuotojai lankantis pas atsakovę adresu ( - ), Vilniuje, V. G. atsisakė specialistę įsileisti į butą, teigdama, kad vaiko sveikata yra labai silpna, jis negali kalbėti ar priimti svetimų žmonių. Tarnybos darbuotojai paaiškinus, kad lankomasi ne tik dėl vaiko nuomonės išklausymo, bet ir dėl buities sąlygų ištyrimo, atsakovė kategoriškai atsisakė įsileisti ją į butą, todėl pokalbis vyko daugiabučio namo laiptinėje. V. G. teigimu, ji šiuo metu vykdo individualią veiklą (verčia tekstus iš užsienio kalbų), darbo pajamos - apie 600 Eur/mėn. Pasak atsakovės, bute gyvena trys suaugę žmonės ir jos nepilnametis sūnus Tarnybos nuomone, visi specialistai, dirbantys su šeima pastebi, kad nepilnamečio M. G. motina nėra linkusi išgirsti specialistų rekomendacijų, nenori bendradarbiauti, stengiasi padaryti viską už vaiką, neleidžia jam atsakyti į užduodamus klausimus, siekia atriboti vaiką nuo socialinės aplinkos, berniukas pasimetęs, blogai jaučiasi dėl mamos emocionalaus elgesio, vaikas galimai turi specialiųjų poreikių, bet mama vengia lankytis pas specialistus, tik po daugkartinių raginimų nuvyko į Vilniaus pedagoginę psichologinę tarnybą, yra įtarimų ir dėl vaiko sveikatos problemų, kyla abejonių ir dėl mamos sveikatos būklės, tačiau V. G. sako, kad jai nereikia specialistų pagalbos. Atsižvelgdami į nustatytus faktus, turimą medžiagą, Tarnyba teigia, kad pas tėvą V. G. sūnui M. G. sudarytos sąlygos gyventi, mokytis, ugdytis, todėl Tarnyba neprieštarauja ieškovo prašymui taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones.

15II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

164.

17Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi ieškovo V. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino pilnai: nutarė nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus M. G. laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu V. G. iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, įpareigoti atsakovę perduoti nepilnametį sūnų ieškovui, iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos nustatyti laikiną atsakovės V. G. bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. G. tvarką, numatančią, jog atsakovė V. G. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi M. G., dalyvaujant jos pasirinktam vaikų psichologui, psichologo nustatytu grafiku ir tvarka, psichologo paslaugas šalims apmokant lygiomis dalimis, o apie pasirinktą psichologą informaciją ieškovui pateikiant raštu registruotu paštu. Nutartimi teismas taip pat nutarė priteisti iš atsakovės V. G. laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. G. po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, ieškovą paskiriant priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise, bei nutartį vykdyti skubiai.

185.

19Teismas nustatė, kad šalys turi nepilnametį sūnų M. G., gim. ( - ), kuriam šiuo metu yra 11 metų. Šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta 2014 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta su atsakove. Specialistai, dirbantys su atsakovės šeima pastebi, kad nepilnamečio M. G. motina nėra linkusi išgirsti specialistų rekomendacijų, nenori bendradarbiauti, stengiasi padaryti viską už vaiką, neleidžia jam atsakyti į užduodamus klausimus, siekia bet kokia kaina apsaugoti vaiką nuo sunkumų ir iššūkių, siekia atriboti vaiką nuo socialinės aplinkos, berniukas yra pasimetęs, blogai jaučiasi dėl mamos emocionalaus elgesio, vaikas galimai turi specialių poreikių, bet mama vengia lankytis pas specialistus tik po daugkartinių raginimų nuvyko į Vilniaus pedagoginę psichologinę tarnybą, yra įtarimų dėl M. G. sveikatos problemų.

206.

21Teismo vertinimu, situacija šeimoje blogėja – 2018 m. rugsėjo 21 d. grėsmės lygis vaikui nenustatytas, o 2018 m. gruodžio 5 d. jau nustatytas pirmas grėsmės lygis. Atsakovė elgiasi neprognozuojamai, mokyklos administracija nerimauja dėl jos veiksmų ir agresijos, tiek vaikai, tiek darbuotojai jos bijo. 2019 m. vasario 28 d. vaikas pamokų metu pasijuto blogai ir nuo to laiko berniukas nebelanko ugdymo įstaigos. Atsakovė riboja vaiko bendravimą su tėvu, neteikia jam informacijos apie vaiką, taip pat riboja berniuko bendravimą net ir su kartu gyvenančiais seneliais (atsakovės tėvais), kuriuos V. G. įvardija kaip svetimus asmenis. Byloje esančiais Tarnybos pateiktais duomenimis, vaiko santykis su mama stiprus, tačiau berniukas išsako, kad jam gėda dėl mamos elgesio, vaikas linkęs bendrauti su tėvu. Teismas pažymėjo, kad ieškovas siekia išmokti bendrauti su vaiku, yra užsiregistravęs į pozityvios tėvystės kursus, siekia iš naujo užmegzti ryšį su vaiku.

227.

23Teismas laikė, kad nepilnamečiui sūnui galimai nėra saugu šiuo metu gyventi su atsakove. Atsakovės aplinka nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka M. G. būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su ieškovu, todėl teismas ieškovo prašymą tenkino ir nustatė M. G. laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu (tėvu) V. G..

248.

25Teismas pažymėjo, kad šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje nėra galimybės visapusiškai išsiaiškinti visas atsakovės bendravimo tvarkos nustatymui reikšmingas aplinkybes, atsakovės poveikį sūnaus emocinei būklei, taip pat nėra galimybių išsiaiškinti, kiek konfliktiški yra šalių tarpusavio santykiai, siekiant įvertinti galimybę bei būtinybę ieškovui ar kitiems asmenims dalyvauti atsakovės ir sūnaus bendravime, taip pat nėra galimybių ištirti atsakovės buities sąlygas ir tokiu būdu nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus interesus maksimaliai užtikrinančią bendravimo su motina tvarką bei šio bendravimo intensyvumą. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, ir siekdamas užtikrinti geriausius nepilnamečio vaiko interesus, teismas remdamasis Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos išvadomis apie pagalbos vaikui ir šeimai reikalingumą, ieškovo prašymą tenkino ir dalyje bendravimo tvarkos nustatymo, nustatant jo siūlomą atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, dalyvaujant atsakovės pasirinktam specialistui, t. y. vaikų psichologui.

269.

27Priteisdamas laikiną 180,00 Eur dydžio per mėnesį išlaikymą nepilnamečiam vaikui teismas atsižvelgė į tai, kad abu tėvai privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pateikta išsamių duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, sveikatos būklę, kitų išlaikytinių buvimą, šalių nepilnamečio vaiko poreikius.

28III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2910.

30Atskiruoju skundu atsakovė V. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3110.1.

32Mokyklos administracija ir vaiko mokytoja netinkamai atlieka savo pareigas, todėl ji pati stengiasi apginti savo vaiką nuo klasės mokinių pašaipų.

3310.2.

34Kartu su vaiku lanko muzikos mokyklą, kur vaikas mokosi groti voltorna. Nepaisant sveikatos sutrikimų, nors vaikas negalėjo lankyti pagrindinės mokyklos, tačiau muzikos mokyklą lankė.

3510.3.

36Vaiko sveikatos problemos lėmė pamokų mokykloje praleidimą, ne kartą viešajame transporte vaikas pasijuto blogai, todėl teko grįžti namo. Tuo tarpu ieškovas netinkamai supranta vaiko sveikatos problemas.

3710.4.

38Ieškovas po santuokos nutraukimo 2014 m. rugsėjo 16 d. vaiko ir jos namuose pasirodė tik vaiko gimtadienio dieną, o vėliau nesilankė. Po to pradėjo bendrauti, tačiau fragmentiškai. Ji su vaiku bendravimo neribojo.

3911.

40Ieškovas V. G. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

4111.1.

42Negali atsikirsti į ieškovės argumentus, kadangi skundas nėra aiškus.

4311.2.

44Atsakovė teismo nutarties dėl bendravimo su vaiku nevykdo ir su vaiku realiai nebendrauja, tik retsykiais paskambina vaikui telefonu. Po motinos skambučių vaikas tampa irzlus.

4511.3.

46Atsakovė vaikui darė neigiamą įtaką, vaikas tik dabar išmoko užsirišti batų raištelius, dedamos didelės pastangos ugdymui bei lavinti jo kasdienius įgūdžius, skatinamas bendravimas.

4711.4.

48Atsakovė vaikui išlaikymą teikia nepilna apimtimi, jos elgesys yra neprognozuojamas.

4912.

50Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimo į atskirąjį skundą teismui neteikė.

51IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

52Atskirasis skundas atmestinas.

5313.

54Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

5514.

56Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyta laikina vaiko gyvenamoji vieta su tėvu, laikina vaiko bendravimo tvarka su motina ir priteistas laikinas 180,00 Eur dydžio per mėnesį išlaikymas nepilnamečiam vaikui iš vaiko motinos, t. y. atsakovės V. G., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

571.

58Dėl naujų įrodymų priėmimo. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus: Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato veiklos skyriaus 2018-10-03 informaciją dėl pareiškimo patikrinimo, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato veiklos skyriaus 2018-10-17 pranešimą ir nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus 2018-12-10 informaciją dėl pareiškimo persiuntimo nagrinėti, VšĮ „( - ) poliklinika“ 2018-10-11 atsakymą, medicinines pažymas, diktantų kopijas, elektroninių laiškų kopijas. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str., 338 str.). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant įrodinėjamas aplinkybes, sprendžiant dėl geriausių nepilnamečio vaiko interesų, taip pat ir nagrinėjant pirmosios instancijos teismui bylą iš esmės, siekiant susidaryti kuo visapusiškesnį vaizdą apie ginčą, kitai bylos šaliai buvo suteikta galimybė su jais susipažinti ir dėl jų pasisakyti atsiliepime į atskirąjį skundą, todėl jie prijungtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

592.

60Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

613.

62Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012).

631.

64Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalį teismas, kol bus priimtas sprendimas byloje, gali nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui ir pan., o taip pat nustatyti kitas, teismo manymu, reikalingas priemones.

652.

66Iš nurodyto reglamentavimo ir teismų praktikos matyti, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones šeimos bylose, yra vertinamas ne tik ieškinio reikalavimų pagrįstumas ir galimai palankaus ieškovui teismo sprendimas neįvykdymo tikėtinumas, bet ir tai, ar iki bylos išnagrinėjimo galimai bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones šeimos bylose, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų teisėmis ir interesais, prioritetiškai siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių interesų apsaugą, taip pat, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos, jo išlaikymo etc., nepažeisti ir tėvų ar vieno iš jų interesų. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, o taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų, interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.

673.

68Nors nagrinėjamu atveju byla dar nėra nagrinėjama iš esmės, tačiau teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus, turi preliminariai vertinti byloje pateiktus įrodymus ta apimtimi, kuri yra reikalinga sprendžiant klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas be kita ko numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Ši bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė visų pirma reiškia, kad ieškovas teikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones turėjo įrodyti jų taikymo būtinumą, atsižvelgiant į aukščiau aptartus jų taikymo kriterijus.

691.

70Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, preliminariai vertindamas ieškinio reikalavimus, pagrįstai laikė, kad nepilnamečio vaiko M. G. gyvenimas su atsakove šiuo metu geriausių jo interesų galimai neatitinka, o atsakovės pernelyg didelis rūpestis vaiku, neadekvatus ir traumuojantis vaiką elgesys, tikėtina trukdo normaliam vaiko vystymuisi.

712.

72Nustatyta, kad šalys turi mažametį vaiką M. G., gim. ( - ), kuriam šiuo metu yra 11 metų. Šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta 2014 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta su atsakove. Atkreiptinas dėmesys, kad nors atsakovė atsiliepdama į ieškinį ir teigė, kad ieškovas nėra vaiko tėvas, tačiau šie teiginiai yra tik deklaratyvūs ir ieškovė tėvystė nėra nuginčyta.

733.

74Nors viena vertus, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad vaikas apie penkis metus po šalių santuokos nutraukimo nuolat gyvena su atsakove, kuri neabejotinai myli vaiką, jį išlaiko, prižiūri, juo rūpinasi, geriausiai žino jo kasdienius poreikius bei problemas, tuo tarpu ryšys su ieškovu nėra stiprus, tėvas su vaiku pastaruoju metu bendravo fragmentiškai, ko ir pats neneigė, tačiau kita vertus, byloje esantys duomenys preliminariai rodo, kad M. G., gyvendamas su motina, turi psichologinių ir socialinių problemų, nėra savarankiškas, jam sunku adaptuotis, aplinka, kurioje vaikas gyvena su motina, šiuo metu jį slegia, ją rekomenduojama pakeisti, kadangi galimai būtent dėl gyvenamosios aplinkos ir gyvenimo su motina, pernelyg didelio rūpinimosi juo, neadekvataus elgesio, vaikas patiria psichologinių sunkumų bei problemų mokykloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad šiuo metu atsakovė galimai nesugeba tinkamai užtikrinti savo sūnaus teisių ir interesų, o bylos duomenys patvirtina, jog šiuo metu atsakovė nėra linkusi išgirsti specialistų rekomendacijų, vengia bendradarbiauti, atsisako siūlomos pagalbos. Pažymėtina, kad šios aplinkybės atskirajame skundė atsakovė neneigė, pati pridėjo elektroninį susirašinėjimą, patvirtinantį, jog ne visada vyksta į susitikimus, kuriuose sprendžiami su M. G. interesais susiję klausimai. Be to, kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje esančių dokumentų, 2018 m. gruodžio 5 d. buvo nustatytas ir pirmas grėsmės vaikui lygis atsakovės šeimoje, todėl gyventi vaikui su atsakove šiuo metu galimai yra nesaugu.

754.

76Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad šalių santykiai iš esmės yra konfliktiški, bendro sutarimo dėl bendravimo su vaiku jie surasti negali, nurodo skirtingas priežastis, kodėl ieškovas su vaiku nebendravo arba bendravo nereguliariai (ieškovas teigia, kad jam tai daryti trukdė atsakovė, o atsakovė nurodo, kad ieškovas pats nenorėjo bendrauti su savo sūnumi). Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad nors vaikas ilgai nebendravo su tėvu, o tarp vaiko ir tėvo nėra susiformavęs stiprus ryšys, tačiau pats mažametis M. G. Tarnybos pateiktais duomenimis yra linkęs bendrauti su tėvu, kuris savo ruožtu ėmėsi aktyvių veiksmų (tiek pradėjęs lankyti tėvystės įgūdžių mokymus, tiek kreipdamasis į vaiko teisių apsaugos institucijas, teismą), siekdamas užtikrinti vaiko interesus. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog neabejotinai yra būtina užtikrinti vaiko bendravimą su tėvu, nes toks bendravimas lemtų emocinio ryšio tarp jų atkūrimą, sustiprinimą, puoselėjimą.

775.

78Antra, atsakovė atskirajame skunde iš tiesų išsamiai dėsto aplinkybes dėl konfliktų sūnaus mokykloje, nesutarimų su mokyklos administracija, mokytojomis, nors šios aplinkybės jau buvo tirtos, o pareiškėja pati teismui su atskiruoju skundu pateikė Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato veiklos skyriaus 2018-10-03 informaciją dėl pareiškimo patikrinimo, kurioje be kita ko pažymima, kad atsakovės pateiktame pareiškime nurodomos aplinkybės dėl prieš ją ir M. G. mokyklos administracijos naudotą psichologinį spaudimą, megalingų skundų rašymą, nepasitvirtino. Iš apeliantės pateikto 2018-10-17 pranešimo ir nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, matyti, kad taip pat nėra pagrįsti ir apeliantės teiginiai dėl to, kad direktorė buvo įspėta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 74 straipsnio 1 dalį, kadangi nutarimu administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta nesant administracinio nusižengimo požymių. Tuo tarpu visos kitos atskirajame skunde išsamiai aprašomos faktinės aplinkybės dėl vaiko mokyklos nelankymo, vaiko sveikatos problemų etc. detaliau bus įvertintos bylą išnagrinėjus iš esmės, kadangi šioje proceso stadijoje vertinamas tik tikėtinas ieškovo reikalavimų pagrįstumas siekiant užtikrinti mažamečio M. G. interesus.

796.

80Trečia, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, po M. G. apsigyvenimo pas ieškovą, vaiko teisės būtų pažeidžiamos, o gyvenimas pas ieškovą neatitinka vaiko interesų. Nėra duomenų ir įrodymų, kad ieškovas darytų neigiamą įtaką vaikui, tuo tarpu byloje esantys duomenys rodo galimai neigiamą atsakovės įtaką M. G. vystymuisi, psichologinei būsenai, saugiai aplinkai.

817.

82Nustatymas laikiną vaiko bendravimo su atsakove tvarką bylą nagrinėjantis teismas pagrįstai laikė, kad siekiant užtikrinti geriausius nepilnamečio vaiko interesus, vadovaujantis Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos išvadomis apie pagalbos vaikui ir šeimai reikalingumą, yra pagrindas nustatyti atsakovės bendravimą su nepilnamečiu dalyvaujant atsakovės pasirinktam specialistui, t. y. vaikų psichologui.

838.

84Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).

859.

86Atsakovės ir vaiko laikinas bendravimas dalyvaujant psichologui, psichologo nustatytu grafiku ir tvarka, sudarys galimybę motinystės įgūdžių stokojančiai atsakovei išmokti naujų įgūdžių, sukurs sąlygas bendrauti su vaiku netrikdant jo vystymosi, nesukeliant psichologinio diskomforto. Toks vaiko bendravimas su motina, manytina, padės atsakovei matyti daromas klaidas bendraujant su vaiku, taip pat bus naudingas pačiam vaikui, kurio bendravimas su motina galės būti koreguojamas atsižvelgiant į jo psichologinę būseną ir emocijas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatyto laikino bendravimo tvarka atitinka pirmiausiai nepilnamečio vaiko teises ir interesus.

8710.

88Kartu pažymėta, kad toks bendravimas yra tik laikinas, ir net iki bylos išnagrinėjimo gali būti svarstoma galimybė leisti atsakovei bendrauti su vaiku nedalyvaujant psichologui. Kaip nurodė ir bylą nagrinėjantis teismas, pasikeitus faktinėms aplinkybėms ir nebesant poreikio vaikų psichologui dalyvauti motinos ir sūnaus bendravime, šalys turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti nustatytą laikiną skyrium gyvenančio vaiko tėvo, šiuo atveju atsakovės, bendravimo su vaiku tvarką. Teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, jog klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, papildymo ar panaikinimo turi teisę spręsti ir teismas savo iniciatyva.

8911.

90Vis dėlto, nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui reikšmingiausias yra būtent atsakovės elgesys, duomenys apie teigiamus jos elgesio pokyčius, norą bendrauti su vaiku atsižvelgiant pirmiausiai į vaiko interesus. Tuo tarpu šiuo metu apskritai nėra duomenų, kad po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovė būtų su vaiku bendravusi pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką.

9112.

92Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įstatymuose nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sutinka su bylą nagrinėjančio teismo pozicija dėl nustatyto laikino išlaikymo dydžio ir pritaria nutartyje nurodytiems tokio dydžio nustatymo motyvams, todėl jų nekartoja, juo labiau, kad atskirajame skunde atsakovė apskritai nepasisakė dėl išlaikymo dydžio, jo nekvestionavo.

9313.

94Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

9514.

96Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pilnai tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o priimtos nutarties atskirojo skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo.

97Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

98

99Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko,... 2. I. Ginčo esmė... 3. 1.... 4. Ieškovas V. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei V. G., prašydamas... 5. 1.1.... 6. Nurodė, kad atsakovė yra visiškai izoliavusi sūnų nuo aplinkos, savo... 7. 2.... 8. Atsakovė V. G. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į prašymą dėl... 9. 2.1.... 10. Pateiksuote dokumentuose atsakovė abejoja dėl ieškovo V. G. tėvystės,... 11. 3.... 12. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės... 13. 3.1.... 14. Pateiktoje išvadoje nurodė, kad V. G. kartu su motina ir broliu gyvena trijų... 15. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 16. 4.... 17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi ieškovo... 18. 5.... 19. Teismas nustatė, kad šalys turi nepilnametį sūnų M. G., gim. ( - ), kuriam... 20. 6.... 21. Teismo vertinimu, situacija šeimoje blogėja – 2018 m. rugsėjo 21 d.... 22. 7.... 23. Teismas laikė, kad nepilnamečiui sūnui galimai nėra saugu šiuo metu... 24. 8.... 25. Teismas pažymėjo, kad šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje nėra... 26. 9.... 27. Priteisdamas laikiną 180,00 Eur dydžio per mėnesį išlaikymą... 28. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 29. 10.... 30. Atskiruoju skundu atsakovė V. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 31. 10.1.... 32. Mokyklos administracija ir vaiko mokytoja netinkamai atlieka savo pareigas,... 33. 10.2.... 34. Kartu su vaiku lanko muzikos mokyklą, kur vaikas mokosi groti voltorna.... 35. 10.3.... 36. Vaiko sveikatos problemos lėmė pamokų mokykloje praleidimą, ne kartą... 37. 10.4.... 38. Ieškovas po santuokos nutraukimo 2014 m. rugsėjo 16 d. vaiko ir jos namuose... 39. 11.... 40. Ieškovas V. G. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį... 41. 11.1.... 42. Negali atsikirsti į ieškovės argumentus, kadangi skundas nėra aiškus.... 43. 11.2.... 44. Atsakovė teismo nutarties dėl bendravimo su vaiku nevykdo ir su vaiku realiai... 45. 11.3.... 46. Atsakovė vaikui darė neigiamą įtaką, vaikas tik dabar išmoko užsirišti... 47. 11.4.... 48. Atsakovė vaikui išlaikymą teikia nepilna apimtimi, jos elgesys yra... 49. 12.... 50. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės... 51. IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 52. Atskirasis skundas atmestinas.... 53. 13.... 54. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 55. 14.... 56. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 57. 1.... 58. Dėl naujų įrodymų priėmimo. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė... 59. 2.... 60. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje... 61. 3.... 62. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios... 63. 1.... 64. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalį teismas, kol bus priimtas sprendimas byloje,... 65. 2.... 66. Iš nurodyto reglamentavimo ir teismų praktikos matyti, kad taikant... 67. 3.... 68. Nors nagrinėjamu atveju byla dar nėra nagrinėjama iš esmės, tačiau... 69. 1.... 70. Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos... 71. 2.... 72. Nustatyta, kad šalys turi mažametį vaiką M. G., gim. ( - ), kuriam šiuo... 73. 3.... 74. Nors viena vertus, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad vaikas apie... 75. 4.... 76. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad šalių santykiai iš esmės yra... 77. 5.... 78. Antra, atsakovė atskirajame skunde iš tiesų išsamiai dėsto aplinkybes dėl... 79. 6.... 80. Trečia, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pritaikius laikinąsias... 81. 7.... 82. Nustatymas laikiną vaiko bendravimo su atsakove tvarką bylą nagrinėjantis... 83. 8.... 84. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų... 85. 9.... 86. Atsakovės ir vaiko laikinas bendravimas dalyvaujant psichologui, psichologo... 87. 10.... 88. Kartu pažymėta, kad toks bendravimas yra tik laikinas, ir net iki bylos... 89. 11.... 90. Vis dėlto, nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui... 91. 12.... 92. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įstatymuose... 93. 13.... 94. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti... 95. 14.... 96. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro... 97. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1... 98.

... 99. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartį palikti...