Byla Ik-951-365/2011

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Arūno Sutkevičiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo MG AB „Precizika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo MG AB „Precizika“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl statybos leidimo panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys byloje UAB ŽVC ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5pareiškėjas MG AB „Precizika“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) 2010 m. spalio 25 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–6) ir patikslintu skundu (II t., b. l. 79–84), prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2002 m. spalio 3 d. išduoto ir 2010 m. balandžio 4 d. UAB ŽVC vardu perregistruoto statybos leidimo Nr. ( - ) (toliau – ir Statybos leidimas) galiojimą.

6Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2010 m. kovo 5 d. gavo raštą, kuriame UAB ŽVC nurodė, jog ji yra gavusi statybos leidimą vykdyti statybos darbus – įrengti statybos aikštelę toje žemės sklypo dalyje, kurioje yra ir Bendrovei priklausantis baseinas. Pažymėjo, kad 2002 m. vasario 28 d. buvo davęs sutikimą įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, tačiau nebuvo aptarta, kas turės teisę atlikti baseino griovimo darbus, kaip bus kompensuojama likviduoto baseino vertė ir kt. Visus nurodytus klausimus, susijusius su aikštelės įrengimu ir baseino griovimu, Bendrovė su UAB „Fima“ buvo susitarusi prieš imantis bet kokių naujos aikštelės įrengimo ir (ar) baseino griovimo darbų išspręsti atskiru tarpusavio susitarimu. Paaiškino, kad vėliau kartu su UAB „Fima“ atsisakė planų įrengti aikštelę ir griauti baseiną, o automobilių statymo klausimą nusprendė spręsti suteikiant teisę Bendrovei įrengti automobilių stovėjimo aikšteles žemės sklypo, esančio ( - ), Vilniuje (toliau – ir Žemės sklypas) rytinėje dalyje. Pareiškėjas nurodė, kad tiek Statybos leidimo išdavimo metu galiojusioje, tiek aktualioje Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) redakcijose buvo nustatyta, kad teisė būti statytoju gali būti įgyvendinama, tik kai statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Bendrovės turimais duomenimis, UAB ŽVC nėra sudariusi Žemės sklypo nuomos, ar kitokios Žemės sklypo valdymo ir (ar) naudojimo teises jam suteikiančios sutarties, niekada teisėtai nevaldė ir šiuo metu nevaldo Žemės sklypo, todėl UAB ŽVC niekada neturėjo ir šiuo metu neturi teisės būti statytoju ir Žemės sklype vykdyti statybos darbus.

7Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas) su pareiškėjo skundu ir patikslintu skundu nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepimuose (I t., b. l. 101–107, II t., 106–110) nurodė, kad pareiškėjui vėliausiai 2003 m. balandžio 5 d. tapo žinoma, kad vietoje baseino bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad ji bei UAB „Fima“ vėliau pakeitė savo susitarimą. Atsakovas paaiškino, kad UAB ŽVC turi teisę naudoti Žemės sklypą prie jam nuosavybės teise priklausančio pastato. Teigė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 1 d. įsakymas buvo panaikintas, nes Vilniaus apskrities viršininkas neteisingai nustatė išnuomojamo žemės sklypo dalis. Nurodė, kad UAB „Fima“ kaltės dėl 2002 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo neteisėtumo nėra ir nebuvo, t. y. UAB „Fima“ (vėliau UAB ŽVC) subjektinė teisė būti žemės sklypo nuomotoju nebuvo panaikinta. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2002 m. spalio 3 d. išduotas statybos leidimas buvo perregistruotas 2010 m. balandžio 19 d., o įrašas registre apie tai, kad panaikintas Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 1 d. įsakymas atsirado tik 2010 m. rugpjūčio 23 d., t. y. beveik po 4 mėnesių. Pati nuomos sutartis buvo nutraukta tik 2010 m. gruodžio 7 d., t. y. dar po 4 mėnesių. Tai rodo, kad nei atsakovas, nei UAB ŽVC neatliko neteisėtų veiksmų.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepimuose (I t., b. l. 89–90, II t., 96–98) prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad statytojas UAB ŽVC, planuojantis atlikti statybos darbus pagal Statybos leidimą, Žemės sklypo nevaldo ir nenaudoja nei nuosavybės teise, nei kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, t. y. neatitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies l punkte nustatyto reikalavimo ir negali įgyvendinti statytojo teisės.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ŽVC su pareiškėjo skundu ir patikslintu skundu nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepimuose (I t., b. l. 193–203, II t., 111–124) nurodė, kad pareiškėjas yra praleidęs skundo padavimo terminą. Teigė, kad bylos medžiaga neįrodo, jog UAB ,,Fima“ atsisakė ketinimų griauti baseiną, 2002 m. spalio 22 d. sutikimas Nr. 01-11-883 nėra ir negali būti laikomas atsisakymu nuo teisės griauti baseiną. Pažymėjo, kad iš Statybos leidimo projektinės dokumentacijos matyti, kad eksplikacijoje prie baseino yra pareiškėjo tuometinio vadovo prierašas, jog baseinas bus likviduojamas. Todėl pažymėjo, jog pareiškėjo teiginiai, kad Statybos leidimas nesuteikia suinteresuotam asmeniui teisės nugriauti baseiną, nepagrįstas. Paaiškino, kad Žemės nuomos sutarties pripažinimas niekine negali turėti pasekmių suinteresuotam asmeniui išduoto Statybos leidimo atžvilgiu.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjo skundus nutraukė.

11Teismas konstatavo, kad ištirti įrodymai patvirtina, jog Statybos leidimas UAB „Fima“ buvo išduotas laikantis norminių aktų reikalavimų. Pažymėjo, kad Žemės nuomos sutartis yra pripažinta negaliojančia dėl panaikinto Vilniaus apskrities viršininko įsakymo, bet tai nekeičia padėties, nes UAB ŽVC, kaip statinių savininkas, turi teisę sudaryti naują nuomos sutartį. Nurodė, kad statiniai vis dar nuosavybės teise priklauso UAB ŽVC ir bendrovė faktiškai naudojasi šia žeme. Statybos leidimo panaikinimas tik dėl to, kad šiuo momentu UAB ŽVC nėra sudaręs žemės nuomos sutarties, neatitiktų teisėtų lūkesčių, sąžiningumo ir teisingumo principo. Teismas taip pat konstatavo, kad 2010 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo nagrinėjamas MG AB „Precizika“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo dienos, o UAB ŽVC buvo uždrausta imtis veiksmų, susijusių su MG AB „Precizika“ priklausančio baseino pertvarkymu, t. y. dar iki 2010 metų kovo mėnesio Bendrovei buvo žinoma, jog UAB ŽVC ruošiasi vietoje baseino įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Vilniaus apygardos administraciniame teisme skundas dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu gautas 2010 m. spalio 25 d., t. y. praėjus septyniems mėnesiams po to, kai pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą. Skaičiuojant terminą nuo statybos leidimo išdavimo dienos, t. y. nuo 2002 m. spalio 3 d., praėjo daugiau nei aštuoneri metai. Todėl teismas konstatavo, kad bet kuriuo atveju pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje numatytą kreipimosi į teismą terminą.

12II.

13Dėl šios nutarties pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

14Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, neišsprendęs ginčo dėl Statybos leidimo galiojimo iš esmės, neturėjo pagrindo konstatuoti šio leidimo teisėtumo. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Statybos leidimas UAB „Fima“ buvo išduotas laikantis norminių aktų reikalavimų. Paaiškina, kad Inspekcijos 2011 m. vasario 25 d. rašte konstatuota, jog atsakovas negalėjo išduoti statybos leidimo neparengus detaliųjų planų. Pareiškėjas mano, kad šiuo raštu konstatuota, jog Statybos leidimas UAB „Fima“ buvo išduotas neteisėtai. Nepritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad Žemės nuomos sutarties pripažinimas negaliojančia nekeičia padėties. Paaiškina, kad apie UAB ŽVC ketinimus vykdyti statybos darbus sužinojo iš 2010 m. kovo 5 d. rašto, kuriame UAB ŽVC nurodė, jog yra gavęs statybos leidimą vykdyti statybos darbus – įrengti aikštelę toje sklypo dalyje, kurioje yra pareiškėjui priklausantis baseinas. Pabrėžia, jog tuo metu UAB ŽVC jokio statybos leidimo, suteikiančio teisę vykdyti statybos darbus Žemės sklype, neturėjo. Atsižvelgdamas į tai ir siekdamas apginti savo teisę į nuosavybę, pareiškėjas kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, prašydamas uždrausti UAB ŽVC, neturinčiam statybos leidimo, griauti pareiškėjui priklausantį statinį (baseiną) bei atlikti su tuo susijusius veiksmus. Teigia, kad Statybos leidimo turinys bei juo nustatomos teises ir pareigos tapo žinomos tik susipažinus su 2010 spalio 15 d. atsakovo rašte Nr. A5T22241 pateiktu oficialiu Statybos leidimo turinio išaiškinimu. Pažymi, kad iki 2010 m. spalio 15 d. nebuvo jokio pagrindo manyti, kad Statybos leidimas suteikia teisę UAB „Fima“ ir (ar) jo teisių perėmėjui UAB ŽVC įrengti aikštelę vietoje baseino ir šį statinį griauti, ką patvirtina atsakovo 2010 m. rugsėjo 3 d. rašte pateiktas ankstesnis Statybos leidimo turinio išaiškinimas.

15Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti. Pažymi, kad pareiškėjas praleido įstatymo numatytą terminą ne dėl svarbios priežasties, o dėl savo nerūpestingumo ir aplaidumo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dar 2002 m. pats pareiškėjas davė sutikimą baseiną nugriauti ir vietoje jo įrengti automobilių stovėjimo aikštelę bei neabejotinai suprato ginčijamo statybos leidimo turinį, ką teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad jis nesuprato Statybos leidimo turinio. Pažymi, kad iš pareiškėjo į bylą pateikto 2010 m. kovo 5 d. UAB ŽVC rašto „Dėl statybų pradžios“ matyti, kad pareiškėjas dar kartą buvo informuotas apie tai, kad UAB ŽVC statybos leidimo pagrindu nuo 2010 m. kovo 22 d. pradės vykdyti automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbus, vietoje baseino, dėl kurio nugriovimo pareiškėjas yra davęs sutikimą. Mano, kad pareiškėjas turėjo pakankamai laiko pasirūpinti savo teisių, jei jos buvo pažeistos, gynimu ir terminą praleido dėl subjektyvių priežasčių. Pažymi, kad pareiškėjas nenurodo, kaip ginčijamas statybos leidimas pažeidžia jo teises ir kokias pažeistas teises pareiškėjas siekia apginti. Mano, kad ginčijamas statybos leidimas pats savaime nepažeidžia jokių pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų, todėl pareiškėjas neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti, kad būtų panaikintas ginčijamas statybos leidimas, kadangi, kaip teisingai nustatė ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, Statybos leidimas buvo išduotas laikantis norminių teisės aktų reikalavimų.

16UAB ŽVC atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti. Mano, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą skundui dėl Statybos leidimo paduoti. Paaiškina, kad pareiškėjas dar iki Statybos leidimo išdavimo patvirtino, jog sutinka su baseino nugriovimu bei automobilių stovėjimo aikštelės įrengimu jo vietoje ir būtent dėl jo valios išreiškimo buvo išduotas tokio turinio Statybos leidimas. Pažymi, kad duomenys apie Statybos leidimą buvo nurodyti Nekilnojamojo turto registre. Teigia, jog UAB ŽVC priklausantis administracinis pastatas yra įsikūręs tame pačiame žemės sklype kaip ir pareiškėjui priklausantys statiniai, todėl mano, kad pareiškėjas matė visus UAB ŽVC vykdomus statybos darbus, tad ir faktiškai žinojo, kad UAB ŽVC yra išduotas statybos leidimas. Nurodo, kad terminas skundui dėl Statybos leidimo panaikinimo paduoti turėtų būti skaičiuojamas vėliausiai nuo 2003 m. gruodžio 29 d., kai duomenys apie Statybos leidimą buvo paskelbti viešajame registre. Pažymi, kad UAB ŽVC 2010 m. kovo 5 d. pareiškėjui išreiškė savo ketinimus įrengti aikštelę toje Žemės sklypo dalyje, kur stovi pareiškėjo baseinas. Nors pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog UAB ŽVC 2010 m. kovo 5 d. nebuvo persiregistravęs Statybos leidimo savo vardu, tačiau 2002 m. spalio 3 d. dieną išduotas Statybos leidimas niekada nebuvo nustojęs galios. Mano, kad pareiškėjas, būdamas apdairus, galėjo ir turėjo pasidomėti, koks yra Statybos leidimo tikrasis turinys, ypač nuo tada, kai UAB ŽVC pareiškė vykdysiąs statybos darbus. Pažymi, kad civilinėje byloje UAB ŽVC kartu su 2010 m. gegužės 28 d. atsiliepimu pateikė ir administracinio pastato, esančio ( - ) Vilniuje, projektinę dokumentaciją, tame tarpe ir Statybos leidimą. Pastebi, kad pareiškėjas yra patvirtinęs, jog ginčijamas statybos leidimas jam buvo įteiktas 2010 m. rugpjūčio 4 d. Teigia, kad pareiškėjui Statybos leidimo turinys iki 2010 m. spalio 25 d. tapo (turėjo tapti) žinomas mažiausiai 4 kartus. UAB ŽVC taip pat nurodo, kad pareiškėjas atskirajame skunde negali remtis aplinkybėmis, kurios išeina iš ABTI 101–102 straipsniuose apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų. Mano, kad teismas turėtų atmesti pareiškėjo argumentus, susijusius su Statybos leidimo neteisėtumu. Nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl Statybos leidimo neteisėtumo.

17Inspekcija atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjo atskirąjį skundą prašė nagrinėti teismo nuožiūra.

18Teisėjų kolegija konstatuoja:

19III.

20Atskirasis skundas atmestinas.

21Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo nutarta nutraukti administracinę bylą pagal jo skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2002 m. spalio 3 d. išduoto ir 2010 m. balandžio 4 d. UAB ŽVC vardu perregistruoto statybos leidimo Nr. ( - ) panaikinimo, teismui nustačius, kad pareiškėjas skundą dėl nurodyto administracinio akto padavė praleidęs skundo padavimo terminą.

22Bendrąjį skundo padavimo terminą numato ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis, kurioje inter alia įtvirtinta, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo. Tuo tarpu tais atvejais, kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Spręstina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-8/2006, 2006 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr. AS4-455/2006; 2006 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr. AS2-437/2006; 2006 m. spalio 5 d. nutartis byloje Nr. AS7-301/2006; 2006 m. birželio 29 d. nutartis byloje Nr. AS8-249/2006; 2006 m. gegužės 4 d. nutartis byloje Nr. AS5-132/2006; 2005 m. kovo 24 d. nutartis byloje Nr. AS7-100/2005).

23Taigi, sprendžiant klausimą, ar skundas buvo paduotas laikantis teisės aktuose nustatytų terminų, svarbu nustatyti datą, nuo kada skaičiuojamas vieno mėnesio terminas skundui paduoti, t. y. kada asmuo sužinojo apie atitinkamą aktą. Pareiškėjas sužinojimo apie skundžiamą aktą momentą sieja su 2010 m. spalio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštu Nr. A51-22241(2.15.2.36-MP6) (I t., b. l. 34–35), iš kurio, pasak pareiškėjo, jis sužinojo apie savo teisių pažeidimą, kadangi iki šio momento, kaip teigia pareiškėjas, jis galėjo pagrįstai tikėtis, kad skundžiamas statybos leidimas nepažeidžia jo teisių ir teisėtų interesų. Iš pareiškėjo skundų ir atskirojo skundo argumentų matyti, kad apeliantas iš esmės neginčija to, jog apie Statybos leidimą jis žinojo ir ankščiau, tačiau ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sužinojimo apie skundžiamą aktą sąvoką sieja su savo suvokimu, kad ginčijamas statybos leidimas pažeidžia jo teises.

24Vertindama šį pareiškėjo argumentą, teisėjų kolegija pastebi, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis skundo padavimo terminą sieja su skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimą suinteresuotai šaliai dienos, o ne nuo sužinojimo apie pareiškėjo pažeistas teises dienos (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-518/2008, 2009 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-16/2009). Tokiu būdu pareiškėjas nepagrįstai savo suvokimą apie pažeistas teises tapatina su šio ginčijamo akto paskelbimo jam momentu, vadinasi ir neteisingai skaičiuoja ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo terminą.

25Nustatyta, kad skundą dėl Statybos leidimo galiojimo panaikinimo pareiškėjas pirmosios instancijos teismui padavė 2010 m. spalio 25 d. (I t., b. l. 1). Byloje esančiais įrodymais taip pat nustatyta, kad 2002 m. spalio 3 d. UAB „Fima“ buvo išduotas statybos leidimas Nr. ( - ), pastato, esančio ( - ) (unikalus statinio Nr. ( - )), rekonstrukcijai (I t., b. l. 115). Šis statybos leidimas buvo 2010 m. balandžio 19 d. pakeistas – pakeičiant statytoją, vietoje UAB „Fima“ įrašant UAB ŽVC (I t., b. l. 30–31). Kartu su prašymu išduoti statybos leidimą UAB „Fima“ atsakovui pateikė ir MG AB „Precizika“ generalinio direktoriaus A. L. 2002 m. vasario 28 d. surašytą raštą Nr. 55 (I t., b. l. 119), kuriame pareiškėjo atstovas patvirtina, kad neprieštarauja, jog UAB „Fima“ atliktų jai nuosavybės teise prikasančio pastato, esančio 4,33 ha bendrosios nuosavybės žemės sklype, rekonstrukciją, užstatant šeštą aukštą ir įrengiant UAB „Fima“ priklausančioje žemės sklypo dalyje automobilių stovėjimo aikštelę. Įrašas statinio rekonstrukcijos projekto medžiagoje patvirtina, kad pareiškėjo atstovas, generalinis direktorius, sutiko, jog statant automobilių stovėjimo aikštelę, būtų likviduotas baseinas (I t., b. l. 120). Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2002 m. vasario 28 d. žinojo apie rengiamą pastato rekonstrukciją ir apie baseino nugriovimą.

26Taip pat nustatyta, kad UAB ŽVC 2010 m. kovo 5 d. raštu kreipėsi į pareiškėją ir nurodė, kad yra gavęs statybos leidimą vykdyti statybos darbus – įrengti statybos aikštelę toje žemės sklypo dalyje, kurioje šiuo metu yra pareiškėjui priklausantis baseinas (I t., b. l. 27). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartis patvirtina, kad pareiškėjas 2010 m. kovo 25 d. kreipėsi į šį teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių (uždrausti UAB ŽVC pačiam ar pasitelkiant trečiuosius asmenis imtis bet kokių veiksmų, susijusių su ieškovui nuosavybės teise priklausančio baseino, esančio ( - ), Viliuje, pertvarkymu, perkėlimu, pašalinimu, griovimu, priėjimo apribojimu bei kitus panašius veiksmus, trukdančius ieškovui valdyti ir naudoti šį daiktą pagal paskirtį, o taip pat įpareigoti ar įgalioti šiuos veiksmus atlikti kitiems asmenims) iki ieškinio padavimo taikymo (II t., b. l. 67–68). 2010 m. birželio 18 d. surašytame dublike pareiškėjas patvirtino, kad 2010 m. birželio 4 d. gavo UAB ŽVC atsiliepimą į ieškinį ir kartu su ieškiniu pateiktą 2002 m. spalio 3 d. statybos leidimą (II t., b. l. 16). Apie tai, kad 2002 m. spalio 3 d. yra išduotas statybos leidimas, pareiškėjas buvo informuotas ir atsakovo 2010 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. A51-19047(2.15.2.369-MP6) (I t., b. l. 33). Šiuo raštu pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad MB AB generalinis direktorius A. L. 2002 m. administracinio pastato rekonstravimo projekte yra parašu patvirtinęs, kad įrengiant automobilių stovėjimo aikštelę, baseinas bus likviduojamas.

27Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas apie skundžiamą aktą žinojo jau seniai (dar 2002 m. vasario 28 d. išduodamas sutikimą automobilių stovėjimo aikštelei turėjo žinoti apie būsimą leidimą), vėliausiai nuo 2010 m. birželio 4 d., kai šis Statybos leidimas jam faktiškai buvo įteiktas kartu su UAB ŽVC surašytu atsiliepimu. Taip pat teisėjų kolegija vertina, kad ir apie galimą savo teisių pažeidimą (kad baseinas gali būti griaunamas) pareiškėjas žinojo jau nuo tokio sutikimo davimo 2002 m., apie tai jis dar kartą buvo informuotas UAB ŽVC 2010 m. kovo 5 d. raštu ir atsakovo 2010 m. rugsėjo 3 d. raštu. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog skundą dėl Statybos leidimo galiojimo panaikinimo pareiškėjas padavė praleidęs šio skundo padavimo terminą, kadangi, kaip jau buvo nurodyta, apie Statybos leidimą priėmusią instituciją, Statybos leidimo priėmimo dieną, juo nustatomas teises ar pareigas pareiškėjui vėliausiai tapo žinoma 2010 m. birželio 4 d. faktiškai gavus Statybos leidimo kopiją (II t., b. l. 16), tačiau, kaip jau buvo nurodyta, skundą pirmosios instancijos teismui pareiškėjas padavė tik 2010 m. spalio 25 d.

28ABTĮ 101 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. Nustatyta, kad byloje nėra prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, todėl įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju buvo ABTĮ 101 straipsnio 6 punkte nustatytas pagrindas nutraukti administracinę bylą, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

29Tačiau teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad nutraukdamas bylą ABTĮ 101 straipsnio 6 punkto pagrindu (paaiškėjus, jog skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus), teismas negalėjo vertinti skundžiamo akto teisėtumo ir pagrįstumo, daryti išvadų, jog ginčijamas statybos leidimas buvo išduotas laikantis norminių teisės aktų reikalavimų bei kad Žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimas nesudaro pagrindo panaikinti Statybos leidimo.

30Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

31pareiškėjo MG AB „Precizika“ atskirąjį skundą atmesti.

32Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

33Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo MG AB... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. pareiškėjas MG AB „Precizika“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė)... 6. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2010 m. kovo 5 d. gavo raštą, kuriame UAB... 7. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ŽVC su pareiškėjo skundu ir patikslintu... 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi... 11. Teismas konstatavo, kad ištirti įrodymai patvirtina, jog Statybos leidimas... 12. II.... 13. Dėl šios nutarties pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo... 14. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, neišsprendęs ginčo dėl Statybos... 15. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir... 16. UAB ŽVC atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir... 17. Inspekcija atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjo atskirąjį skundą... 18. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 19. III.... 20. Atskirasis skundas atmestinas.... 21. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo... 22. Bendrąjį skundo padavimo terminą numato ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis, kurioje... 23. Taigi, sprendžiant klausimą, ar skundas buvo paduotas laikantis teisės... 24. Vertindama šį pareiškėjo argumentą, teisėjų kolegija pastebi, kad ABTĮ... 25. Nustatyta, kad skundą dėl Statybos leidimo galiojimo panaikinimo... 26. Taip pat nustatyta, kad UAB ŽVC 2010 m. kovo 5 d. raštu kreipėsi į... 27. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 28. ABTĮ 101 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu... 29. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad... 30. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 31. pareiškėjo MG AB „Precizika“ atskirąjį skundą atmesti.... 32. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartį... 33. Nutartis neskundžiama....