Byla AS-146-200-11
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-8), kuriuo prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 1023 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 9 punkto nuostatas, t. y. organizuoti žemės sklypo prie privatizavimo objekto – arklidės pastato, kurio unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), Vilniuje (toliau – ir Pastatas) detaliojo plano rengimą. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones:

51. Sustabdyti Pastato bei jam priskirto valstybinio žemės sklypo, privatizavimo programos vykdymą;

62. Uždrausti atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai vykdyti privatizuojamo Pastato, kurio eksploatacijai priskirtas valstybinis 0,2098 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas, kurio kadastrinis numeris 0101/0061:49 (toliau – ir Žemės sklypas), viešo aukciono procedūras. Pareiškėjas paaiškino, kad aukciono laimėtojas (pirkėjas) Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka įgijęs pastatą, įgis teisę išsinuomoti privatizavimo objektui eksploatuoti reikalingą žemės sklypą, kuris, anot pareiškėjo, suformuotas pažeidžiant imperatyvias valstybinės ir savivaldybių turtą privatizavimą reglamentuojančias teisės normas, tačiau aukciono laimėtojas bus laikomas sąžiningu nekilnojamojo daikto įgijėju, turinčiu teisę į valstybinio žemės sklypo nuomą. Pagal Taisykles privatizavimo objektui priskirto valstybinio Žemės sklypo nuomos sutartis gali būti sudaryta tik teisės aktų nustatyta tvarka parengus žemės sklypo detalųjį planą, nustačius žemės naudojimo būdą ir pobūdį, bei žemės sklypui taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir apribojimus. Nustatyta tvarka patvirtintas detalusis planas (juo nustatytas teritorijos juridinis statusas) įeina į juridinių faktų sudėtį, būtiną tam tikriems santykiams atsirasti, ir jo būdingas bruožas yra tas, kad kiti teisės aktai priimami po to, kai patvirtinamas detalusis planas, ir remiantis juo. A. P. nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad planuojamo išnuomoti valstybinio Žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis kita (apimanti savo turiniu labai skirtingus žemės naudojimo būdus ir pobūdžius), o žemės naudojimo būdas, pobūdis ir paveldosauginiai reikalavimai nenustatyti, galima daryti prielaidą, kad arklidžių pastato naudojimo paskirtis bus pakeista statybos proceso metu, t. y. nerengiant teritorijų planavimo dokumentų bus pakeistas teritorijos naudojimo režimas, galimai pažeidžiant teritorijai taikytinus paveldosaugos reikalavimus, neatliekant nekilnojamojo turto savininkų (valdytojų, naudotojų), visuomenės interesų derinimo, bei pažeidžiant pareiškėjo, kaip nekilnojamojo kultūros paveldo objekto – Pūčkorių palivarko sodybos valdytojo ir minėto paveldo objekto teritorijoje esančio žemės sklypo savininko, interesus.

7II.

8Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 21 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą.

9Teismas netenkino pirmojo pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės privatizuojamo objekto – arklidės pastato, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), Vilniuje, bei jam priskirto valstybinio žemės sklypo, privatizavimo programos vykdymą.

10Tačiau teismas tenkino antrąjį pareiškėjo prašymą ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje administracinėje byloje laikinai uždraudė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai vykdyti privatizuojamo pastato, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), Vilniuje, kurio eksploatacijai priskirtas valstybinis 0,2098 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas, kadastrinis numeris ( - ), viešo aukciono procedūras.

11Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju skundo dalyką sudaro reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių įgyvendinti Taisyklių 9 p. nuostatas, o Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 str. 2 d. 3 p. numato galimybę laikinai sustabdyti būtent ginčijamo akto galiojimą, todėl sprendė, kad tenkinti prašymą ir sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės privatizuojamo objekto – Pastato bei jam priskirto Žemės sklypo, privatizavimo programos vykdymą nėra teisinio pagrindo.

12Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija organizuoja viešą aukcioną dėl arklidės Pastato privatizavimo ir privatizuojamam objektui priskirto valstybinio 0,2098 ha ploto kitos paskirties Žemės sklypo nuomos.

13Pareiškėjas skunde kėlė klausimą dėl atsakovo pareigos parengti į nekilnojamojo kultūros paveldo objekto teritoriją patenkančio Žemės sklypo detalųjį planą iki Pastato privatizavimo.

14Teismas pažymėjo, kad Pastatas ir Žemės sklypas yra valstybės saugomo kultūros paveldo objekto Pučkorių palivarko sodybos teritorijoje, o privatizavus minėtą objektą ir sudarius žemės nuomos sutartį atsiras galimybė pakeisti Pastato naudojimo paskirtį, o tuo pačiu ir teritorijos, į kurią patenka pastatas, naudojimo režimą, teismui neišnagrinėjus ginčo dėl to, ar atsakovas turėjo parengti detalųjį žemės sklypo planą. Taip pat pažymėjo, jog tuo pačiu iškiltų grėsmė, kad gali būti pažeistas Pučkorių palivarko sodybos vientisumas ir kompleksiškumas. Todėl sprendė, jog yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad pirmiausia turi būti galutinai išspręstas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilęs ginčas dėl reikalavimo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių įgyvendinti Taisyklių 9 p. nuostatas, t.y. organizuoti Žemės sklypo prie privatizavimo objekto, detaliojo plano rengimą pagrįstumo ir tik po to vykdomos privatizuojamo Pastato, kurio eksploatacijai priskirtas Žemės sklypas viešo aukciono procedūros.

15Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas sukeltų mažesnes neigiamas teisines pasekmes nei jos netaikymas tuo atveju, jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, tenkintų pareiškėjo skundą. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šioje situacijoje vertintinas kaip adekvatus byloje siekiamam tikslui, atitinkantis proporcingumo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso prioriteto kriterijus.

16III.

17Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 71-75), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

181. Pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones bus pabloginta savivaldybės finansinė padėtis – negavus suplanuotų biudžeto šaltinių iš ginčo objekto privatizavimo savivaldybė patirs sunkumus, nes esant biudžeto lėšų trūkumui bus peržiūrimas patvirtintų programų įgyvendinimas arba skolinamasi.

192. Arklidės pastato kaip privatizavimo objekto statusas byloje nėra kvestionuojamas, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonė uždrausti vykdyti viešojo aukciono procedūras yra neadekvati pareiškėjo byloje keliamam reikalavimui ir nurodytam trūkumui – detaliojo plano nebuvimui. Net teismui tenkinus pareiškėjo skundą dėl įpareigojimo organizuoti detaliojo plano rengimą, objektas nebūtų išbrauktas iš privatizuojamų objektų sąrašo, o tai reiškia, kad privatizavimo procedūros galėtų būti vykdomos.

203. Teismo argumentas, jog privatizavus objektą ir sudarius sklypo nuomos sutartį atsiras galimybė pakeisti pastato naudojimo paskirtį, o tuo pačiu ir teritorijos į kurią patenka pastatas naudojimo režimą, neturi jokio ryšio nei su pareikštu reikalavimu, nei su reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu. Be to, asmens išankstinis nuogąstavimas ir galimas situacijos spėjimas neturėtų būti užtikrinamas reikalavimo priemonėmis.

214. Skundas grindžiamas iš esmės tik formaliu nukrypimu nuo privatizavimo tvarkos – detaliojo plano organizavimo reikalingumu. Klausimas dėl to, ar detalus planas reikalingas bus sprendžiamas bylos nagrinėjimo metu, tačiau teismas neturi preziumuoti detaliojo plano reikalingumo, kai sprendžiamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas, juo labiau, kai sklypas yra teisės aktų nustatyta tvarka suformuotas ir įregistruotas registrų centre.

225. Teismas nepagrįstai siejo detaliojo plano organizavimą, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą ir galimybę vykdyti viešąjį aukcioną. Privatizavimo procedūrai teisiškai reikšminga Kultūros paveldo departamento 2010 m. lapkričio 3 d. pažyma Nr. 138, kurioje nurodyti privatizavimo objekto tvarkymo reikalavimai ir taikomi apribojimai. Nurodytieji nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reikalavimai yra privalomi, apie juos privatizavimo biuletenyje informuoti potencialūs pirkėjai. Taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones Puškorių palivarko sodybos vientisumo ir kompleksiškumo išsaugojimo tikslu nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

236. Aplinkybė, ar yra Žemės sklypo detalusis planas, A. P. teisių ar įstatymų saugomų interesų nepažeidžia. Teismas neatsižvelgė į tai, kad A. P. skundas turi viešojo intereso gynimo elementų, nes keliamas privatizavimo atitikimo teisės aktams klausimas, nesiejant jo su pareiškėjo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimu. Pareiškėjas A. P. atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime išdėsto tokius argumentus:

241. Šioje administracinėje byloje yra kilęs ginčas dėl konkretaus žemės sklypo, o šio ginčo eiga ir išsprendimas tiesiogiai paliestų proceso dalyvių interesus, kadangi ginčas yra susijęs su konkretaus žemės sklypo formavimu, teisės naudotis ir valdyti šį žemės sklypą turiniu. Taigi neįsiteisėjus teismo sprendimui šioje administracinėje byloje, minėto žemės sklypo perleidimas tretiesiems asmenims sąlygotų naujų ginčų kilimą, todėl nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

252. Arklidės pastato kaip privatizavimo objekto statusas šioje byloje nėra kvestionuojamas, tačiau pagal Civilinio kodekso 6.394 straipsnį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į nekilnojamąjį daiktą perduodamos ir teisės į tą žemės sklypo dalį, kurią daiktas užima ir kuri yra būtina jam naudoti pagal paskirtį. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ir pardavėjas. Pirkėjas įgijęs privatizavimo objektą, perims buvusias šių privatizavimo objektų savininkų teises ir pareigas pagal žemės, kuri reikalinga tokiems privatizavimo objektams eksploatuoti, nuomos sutartį. Pagal Taisykles privatizavimo objektui priskirto Žemės sklypo nuomos sutartis gali būti sudaryta tik teisės aktų nustatyta tvarka parengus žemės sklypo detalųjį planą, nustačius žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį, bei žemės sklypui taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir apribojimus. Kadangi minėti veiksmai nėra atlikti, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos perengta privatizavimo programa (privatizavimo sąlygos dėl valstybinio žemės sklypo nuomos) prieštarauja turto privatizavimo proceso tvarką ir sąlygas reglamentuojantiems teisės aktams, todėl privatizavimo procesas laikytinas neteisėtu. Teismui tenkinus pareiškėjo skundą dėl įpareigojimo organizuoti detaliojo plano rengimą, objektas nebūtų išbrauktas iš privatizuojamų objektų sąrašo, ir parengus žemės sklypo detalųjį planą, nustačius žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį, objekto privatizavimo procedūros galėtų būti vykdomos.

263. Pirkėjas, Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka nusipirkęs pastatą, įgis teisę išsinuomoti privatizavimo objektui eksploatuoti reikalingą žemės sklypą suformuotą pažeidžiant imperatyvias valstybės ir savivaldybių turto privatizavimą reglamentuojančias teisės normas. Tačiau toks pirkėjas bus laikomas sąžiningu nekilnojamojo daikto įgijėju, turinčiu teisę į valstybinio žemės sklypo nuomą. Būsimo teismo sprendimo (dėl detaliojo plano rengimo) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes sąžiningas žemės sklypo naudotojas greičiausiai prieštarautų jo naudojamo kitos paskirties žemės sklypo detaliojo plano rengimui, kadangi tokio detaliojo plano sprendiniais, pagal galiojančio Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius, žemės sklypui būtų nustatyta konservacinė žemės naudojimo paskirtis.

274. Paveldosaugos reikalavimai yra nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose ir įrašomi į (pagal atitinkamus teritorijų planavimo dokumentus) formuojamų nekilnojamųjų daiktų kadastro ir registro duomenis. Šiuo atveju privatizavimo objektui priskirto Žemės sklypo ribos ir plotas buvo nustatyti nerengiant jokių teritorijų planavimo dokumentų, sklypas suformuotas prieš paskelbiant Pūčkorių palivarko teritoriją nekilnojama kultūros vertybe, todėl privatizuojamam objektui ir jo eksploatacijai priskirtam valstybiniam Žemės sklypui nėra nustatyti jokie kultūros vertybių apsaugos reikalavimai ir apribojimai. Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reikalavimai ir apribojimai negali būti nustatyti Kultūros paveldo departamento pažymose ar raštuose. Paveldosaugos reikalavimų, žemės sklypo naudojimo paskirties, būdo, pobūdžio, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymas konkretiems nekilnojamiesiems daiktams (nekilnojamosioms kultūros vertybėms) yra Žemės įstatymo, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo, kitų įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų nuostatų įgyvendinimas priimant administracinius teisės aktus, t.y. viešasis administravimas, kuris atliekamas rengiant atitinkamus teritorijų planavimo dokumentus.

285. Pareiškėjo skundo dalykas – neteisėtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neveikimas, nerengiant į nekilnojamosios kultūros paveldo objekto teritoriją patenkančio Žemės sklypo detaliojo plano. Tokie atsakovo veiksmai pažeidžia pareiškėjo, kaip nekilnojamojo kultūros paveldo objekto – Pūčkorių palivarko sodybos valdytojo ir šio paveldo objekto teritorijoje esančio žemės sklypo savininko teises. Todėl šiuo atveju neteisėtais viešojo administravimo institucijos veiksmais (neveikimu) yra pažeidžiamas tiek viešasis interesas, tiek privatūs pareiškėjo interesai.

296. Būsimam privatizavimo objekto savininkui ir žemės sklypo valdytojui pradėjus įgyvendinti savo teises, atsakovui išdavus atitinkamus statybos leidimus ir statytojui pradėjus statybos darbus, neišvengiamai būtų pakeistas teritorijos kraštovaizdis ir atsirastų aplinkybių, kurių pašalinimas atkuriant iki privatizavimo buvusią padėtį būtų sudėtingas (tuo atveju, jei teismas patenkintų pareiškėjo skundą). Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime išdėsto tokius argumentus:

301. Atsakovas, teigdamas, kad negavus suplanuotų pajamų iš Pastato privatizavimo jo finansinė padėtis ženkliai pablogės, nepateikė jokių tai įrodančių dokumentų ar kitų įrodymų. Atskirajame skunde pateikti abstraktūs pasvarstymai dėl to, kad atsakovui atsiras neigiamos finansinės pasekmės, negali būti vertinami kaip pakankami konstatuoti proceso šalių interesų pusiausvyros pažeidimą. Privatizavimo proceso vykdymo pradėjimas dar negarantuoja, kad siekiama gauti suma bus gauta, nes nėra jokių garantijų, kad privatizuojamas turtas bus parduotas.

312. Pareikšti reikalavimai yra neatsiejamai susieti su Pastato privatizavimo procesu. Tiek Vilniaus miesto savivaldybės Privatizavimo komisijos 2010 m. lapkričio 15 d. sprendime Nr. A16-723(1.1.41-T1), kuriuo patvirtinta Pastato privatizavimo programa, tiek Privatizavimo komisijos 2010 m. gruodžio 10 d. sprendime yra nurodyta, kad žemės sklypas, privatizavus Pastatą, bus išnuomotas Pastatą įsigijusiam asmeniui šiuose sprendimuose nurodytomis sąlygomis. Pareiškėjo skundo pagrindą sudaro teisės aktų pažeidimai, susiję su šiuo metu esama Žemės sklypo paskirtimi, jo ribomis bei nustatytomis tvarkymo ir naudojimo sąlygomis. Taigi Pastato privatizavimui įvykus ir išnuomavus Žemės sklypą privatizavimo programoje numatytomis sąlygomis atsirastų nauji teisiniai santykiai bei Žemės sklypo nuomininko teisės ir teisėti interesai, kurie iš esmės apsunkintų skundo reikalavimo įgyvendinimą.

323. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas nustato plačias pareigas pareiškėjui kaip valstybės saugomo kultūros paveldo objekto valdytojui rūpintis jam priklausančiu kultūros paveldo objektu ir sankcijas už šių pareigų neatlikimą. Todėl pareiškėjas teikia reikalavimą kaip už valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – Pučkorių palivarko išsaugojimą atsakingas asmuo. Paveldosaugos reikalavimų pažeidimai vykdant Pastato privatizavimo procesą sudaro skundo pagrindą. Skundu yra siekiama užkirsti kelią neigiamoms pasekmėms, kurios kiltų Pučkorių palivarkui dėl šių pažeidimų. Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai atsižvelgė į šias aplinkybes taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemonę.

334. Atskirojo skundo argumentai dėl pareiškėjo reikalavimo teisės turėtų būti analizuojami nagrinėjant bylą iš esmės, o ne vertinant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrįstumą.

345. Pareiškėjas teikia reikalavimą kaip už valstybės saugomo kultūros paveldo objekto Pučkorių palivarko išsaugojimą atsakingas asmuo, o ne kaip asmuo ginantis viešąjį interesą. Tuo tarpu Vilniaus apygardos prokuratūra atlieką tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo. Aplinkybė, kad šis tyrimas dar nebaigtas, neturi jokios įtakos reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo galimybėms šioje byloje. Vilniaus apygardos prokuratūra atsakovo pateiktame rašte taip pat prašo stabdyti privatizavimo procesą, tačiau atsakovas ignoravo ir šios valstybės institucijos prašymą. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Valstybės turto fondas atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą tenkinti. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

35IV.

36Atskirasis skundas atmestinas.

37Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

38Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (pvz., administracinės bylos Nr. AS15-183/2006, Nr. AS11-367/2007, Nr. AS8-488/2007, Nr. AS16-528/2007, Nr. AS146–125/2009, Nr. AS525–222/2010 ir kt.), ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad teismui priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis), taip pat turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų.

39Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą taip pat būtina įvertinti pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybes, nesiėmus prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, proporcingumo, proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos bei kitus principus. Priimant sprendimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, taip pat atsižvelgtina į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą.

40Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė taikyti dvi reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Pastato bei jam priskirto Žemės sklypo privatizavimo programos vykdymą ir uždrausti atsakovui vykdyti Pastato, kurio eksploatacijai priskirtas Žemės sklypas, viešo aukciono procedūras. Pirmosios instancijos teismas atmetė pirmąjį pareiškėjo prašymą ir tenkino antrąjį.

41Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmojo pareiškėjo prašymo – sustabdyti Pastato bei jam priskirto Žemės sklypo privatizavimo programos vykdymą – sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Pastato privatizavimo programa, kaip teisės aktas, nėra ginčijama šioje byloje, todėl nėra jokio pagrindo taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos reikalavimo užtikrinimo priemonės – ginčijamo akto galiojimo laikino sustabdymo. Atsižvelgiant į tai, kad nei apeliantas atskirajame skunde, nei pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą nekelia klausimo dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolega plačiau dėl jo nepasisakys.

42Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs antrąjį pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, proporcingumo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikinai uždraudė atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai vykdyti privatizuojamo Pastato viešo aukciono procedūras.

43Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog šis pareiškėjo prašymas yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais. Bylos duomenys patvirtina, jog Pastato privatizavimui būtina sąlyga yra Žemės sklypo išsinuomavimas, t. y. viešo aukciono laimėtojas privalės išsinuomoti Žemės sklypą (b. l. 9-11). Pareiškėjas savo skundo reikalavimus sieja su šiuo metu esama Žemės sklypo paskirtimi, jo ribomis bei nustatytomis tvarkymo ir naudojimo sąlygomis – siekia įpareigoti atsakovą organizuoti Žemės sklypo detaliojo plano rengimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvykus Pastato privatizavimui ir išnuomavus Žemės sklypą privatizavimo programoje numatytomis sąlygomis atsirastų nauji teisiniai santykiai bei Žemės sklypo nuomininko teisės ir teisėti interesai, kurie iš esmės apsunkintų skundo reikalavimo dėl Žemės sklypo detaliojo plano rengimo įgyvendinimą.

44Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į kitą bylai svarbią aplinkybę: Pastatas ir Žemės sklypas yra valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – Pučkorių palivarko sodybos teritorijoje. Viešo aukciono būdu privatizavus minėtą objektą ir sudarius Žemės sklypo nuomos sutartį atsiras galimybė pakeisti Pastato naudojimo paskirtį, o tuo pačiu ir teritorijos, į kurią patenka Pastatas, naudojimo režimą, teismui neišnagrinėjus ginčo dėl to, ar atsakovas turėjo parengti detalųjį Žemės sklypo planą. Skundo pagrindą inter alia sudaro ir paveldosaugos reikalavimų pažeidimai vykdant Pastato privatizavimo procesą, o skundu yra siekiama užkirsti kelią neigiamoms pasekmėms, kurios kiltų Pučkorių palivarkui dėl šių pažeidimų (gali būti pažeistas Pučkorių palivarko sodybos vientisumas ir kompleksiškumas). Minėtos aplinkybės pagrindžia reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrįstumą viešųjų interesų principų aspektu.

45Atskirajame skunde atsakovas kelia reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo klausimą proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo aspektais, nurodydamas, jog pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę bus pabloginta savivaldybės finansinė padėtis. Pažymėtina, jog atsakovas atskirajame skunde iš esmės nepateikė argumentų (pagrįstų įrodymais) kaip reikalavimo užtikrinimo priemonės laikinas pritaikymas neigiamai paveiktų jo turtinius ar kitus interesus ir tokiu būdu pažeistų proporcingumo bei šalių pusiausvyros principus. Be to, net jei tokie įrodymai ir būtų pateikti, vien galimi finansiniai nuostoliai negali būti pagrindas netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, nes pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju tai iš esmės reikštų teisei priešingų veiksmų įteisinimą, taigi kartu ir viešojo intereso pažeidimą.

46Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas išvadai, kad būtina išlaikyti status quo (esamą padėtį) – pirmiausia turi būti galutinai išspręstas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilęs ginčas dėl reikalavimo įpareigoti organizuoti Žemės sklypo detaliojo plano rengimą pagrįstumo ir tik po to vykdomos Pastato, kurio eksploatacijai priskirtas Žemės sklypas viešo aukciono procedūros.

47Atsakovas atskirajame skunde be kita ko pateikia argumentus dėl neva pirmosios instancijos teismo netinkamai išspręsto skundo priėmimo klausimo, o būtent dėl to, kad pareiškėjas teikia skundą gindamas viešąjį interesą, nors nėra šią teisę galintis įgyvendinti subjektas. Pažymėtina, kad ABTĮ aiškiai nustato, jog dėl teismo pirmininko ar teisėjo nutarties atsisakyti priimti skundą (prašymą) gali būti duodamas atskirasis skundas (ABTĮ 37 str. 3 d.). Tuo tarpu nutartis, kuria skundas priimtas, nėra skundžiama. Todėl teismas nepasisakys dėl atsakovo atskirojo skundo argumentų, susijusių su skundo priėmimu pirmosios instancijos teisme. Šie atsakovo argumentai, gali būti įvertinti bylą nagrinėjant iš esmės. Taip pat pažymėtina, kad šioje procesinėje stadijoje sprendžiami išimtinai su reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu susiję klausimai, todėl kolegija nevertins ir atsakovo bei pareiškėjo pateiktų paaiškinimų, susijusių su ginčo iš esme.

48Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žiūrėti, pavyzdžiui, administracines bylas Nr. AS442-267/2009, AS146-338/2009), skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna specifinis, todėl, nagrinėjant atskirąjį skundą ir vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, analizuotinos būtent šios konkrečios bylos faktinės aplinkybės.

49Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei motyvuotai pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždraudė atsakovui vykdyti Pastato, kurio eksploatacijai priskirtas Žemės sklypas, viešo aukciono procedūras. Skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir jos panaikinti nėra pagrindo.

50Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

51Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti.

52Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

53Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi... 5. 1. Sustabdyti Pastato bei jam priskirto valstybinio žemės sklypo,... 6. 2. Uždrausti atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai vykdyti... 7. II.... 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 21 d. nutartimi... 9. Teismas netenkino pirmojo pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo... 10. Tačiau teismas tenkino antrąjį pareiškėjo prašymą ir iki teismo... 11. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju skundo dalyką sudaro reikalavimas... 12. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija organizuoja... 13. Pareiškėjas skunde kėlė klausimą dėl atsakovo pareigos parengti į... 14. Teismas pažymėjo, kad Pastatas ir Žemės sklypas yra valstybės saugomo... 15. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės... 16. III.... 17. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nesutikdamas su... 18. 1. Pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones bus pabloginta savivaldybės... 19. 2. Arklidės pastato kaip privatizavimo objekto statusas byloje nėra... 20. 3. Teismo argumentas, jog privatizavus objektą ir sudarius sklypo nuomos... 21. 4. Skundas grindžiamas iš esmės tik formaliu nukrypimu nuo privatizavimo... 22. 5. Teismas nepagrįstai siejo detaliojo plano organizavimą, nekilnojamųjų... 23. 6. Aplinkybė, ar yra Žemės sklypo detalusis planas, A. P.... 24. 1. Šioje administracinėje byloje yra kilęs ginčas dėl konkretaus žemės... 25. 2. Arklidės pastato kaip privatizavimo objekto statusas šioje byloje nėra... 26. 3. Pirkėjas, Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo... 27. 4. Paveldosaugos reikalavimai yra nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose... 28. 5. Pareiškėjo skundo dalykas – neteisėtas Vilniaus miesto savivaldybės... 29. 6. Būsimam privatizavimo objekto savininkui ir žemės sklypo valdytojui... 30. 1. Atsakovas, teigdamas, kad negavus suplanuotų pajamų iš Pastato... 31. 2. Pareikšti reikalavimai yra neatsiejamai susieti su Pastato privatizavimo... 32. 3. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas nustato plačias... 33. 4. Atskirojo skundo argumentai dėl pareiškėjo reikalavimo teisės turėtų... 34. 5. Pareiškėjas teikia reikalavimą kaip už valstybės saugomo kultūros... 35. IV.... 36. Atskirasis skundas atmestinas.... 37. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1... 38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių... 39. Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą taip pat... 40. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė taikyti... 41. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmojo pareiškėjo prašymo –... 42. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs antrąjį pareiškėjo prašymą... 43. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog šis pareiškėjo prašymas yra... 44. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į kitą bylai... 45. Atskirajame skunde atsakovas kelia reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo... 46. Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas išvadai, kad... 47. Atsakovas atskirajame skunde be kita ko pateikia argumentus dėl neva pirmosios... 48. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žiūrėti,... 49. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad... 50. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 51. Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą... 52. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartį palikti... 53. Nutartis neskundžiama....