Byla 2-1059-510/2010
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Mitkus, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovui E. P., jo atstovei advokatei R. Kazlauskienei, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Santechniniai darbai“ atstovei advokatei N. Reimerienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Santechniniai darbai“, tretysis asmuo - UAB DK „PZU Lietuva“, dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad pagal darbo sutartį nuo 2008 m. kovo 6 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Santechniniai darbai“ santechniku. 2008 m. rugpjūčio 14 d. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Ieškovui vykdant nuotekų sistemos montavimo darbus statybos objekte, esančiame ( - ), ir stovint ant pastolių, atsilaisvinęs vamzdis trenkėsi į pastolių paklotą ir nukrito ant žemės. Ieškovas žengė žingsnį ant sekančio pakloto, su tuo paklotu nukrito ant žemės ir sunkiai susižalojo. Ieškovui lūžo kairės kojos kulnakaulis ir dešinės kojos blauzda skeveldriniu lūžiu. Ieškovas nuo 2008 m. rugpjūčio 14 d. iki 2009 m. birželio 25 d. buvo visiškai nedarbingas, gydėsi ir turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Nuo 2009 m. birželio 26 d. ieškovui nustatytas 45 procentų netektas darbingumas. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 2, surašytame 2008 m. rugpjūčio 22 d. konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo darbo priemonės neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams, aptvarai, apsaugantys nuo kritimo iš aukščio nebuvo sumontuoti taip, kaip nurodyta gamintojo, pažeistas saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT-5-00 46 punkto reikalavimas. Priemonės, skirtos darbo vietai paaukštinti, jei jos aukštesnės kaip 1,3 m. - privalo turėti aptvarus, apsaugančius darbuotojus ir daiktus nuo kritimo. Ieškovas dirbo 2,5 metrų aukštyje, bet aptvaro, apsaugančio nuo kritimo nebuvo. Aptvaras buvo sumontuotas vėliau. Dėl šio nelaimingo atsitikimo darbe ieškovas patyrė materialinę žalą. Iki sveikatos sužalojimo jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 4233,33 Lt, vidutinis vienos valandos darbo užmokestis - 204,84 Lt. Atskaičiuos mokesčius ieškovas į mėnesį gaudavo 3174,81 Lt. atlyginimo, o už vieną valandą - 153,62 Lt. Nuo 2008 m. rugpjūčio 14 d. iki 2009 m. birželio 25 d., tai yra iki neįgalumo nustatymo ieškovas gydėsi, nedirbo 10 mėnesių ir 7 darbo dienas. Už tą laikotarpį ieškovui būtų buvęs išmokėtas 32823,44 Lt atlyginimas. Už nurodytą laikotarpį SODRA ieškovui išmokėjo 7379,40 Lt, o PZU Lietuva draudimas išmokėjo 6500 Lt. Iš viso ieškovui buvo išmokėta 13879,40 Lt. Šią sumą atėmus iš atlyginimo, kurį ieškovas būtų gavęs, jeigu nebūtų sužalotas, susidarytų 18944,04 Lt. Be to, ieškovas turėjo ir kitų išlaidų dėl sužalotų kojų gydymo: 214,58 Lt už vaistus ir 67,50 Lt kelionės išlaidų pas gydytojus. Bendra materialinės žalos suma yra - 19 226,12 Lt. Pagal CK 6.264 ir 6.266 straipsnius pareiga atlyginti padarytą žalą priklauso atsakovui, nes jis yra statinio valdytojas, ir žala atsirado dėl jo kaltės. CK 6.270 straipsnyje nurodyta, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už padarytą žalą atsako asmuo, kurio veika susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams. Statybos organizacijos pagal šio įstatymo nuostatą yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojai ir jie atsako už žalą visais atvejais, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Ieškovo tyčios ar didelio neatsargumo nebuvo. Atsakovas privalo ieškovui atlyginti ir neturtinę žalą - 250000 Lt, nes dėl atsakovo kaltės ieškovas liko neįgalus visam gyvenimui, patyrė didžiulius fizinius ir dvasinius išgyvenimus, sveikata niekada nesugrįš į pradinę padėtį. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 19 226,12 Lt turtinės žalos 250 000 Lt neturtinės žalos.

3Ieškovas ir jo atstovės teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais.

4Atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko. Jos teigimu, atsakovas pats pastatė pastolius, nuo kurių nukrito, todėl atsakovas nėra atsakingas už atsiradusią žalą. Atsakovo atstovės teigimu, pastolių surinkimas įėjo į ieškovo darbo funkcijas, ieškovas buvo apmokytas surinkti pastolius, todėl pats yra kaltas dėl nelaimingo atsitikimo.

5Trečiojo asmens UAB DK „PZU Lietuva“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta (2t., b.l.67).

6Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7Kaip matyti iš byloje esančio 2008 m. rugpjūčio 22 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto (1t., b.l. 13-14) ir iš kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, 2008 m. rugpjūčio 14 d. atsakovo UAB „Santechniniai darbai“ santechnikas E. P. kartu su kitais šios įmonės darbuotojais vykdė nuotekų sistemos montavimo darbus statybos objekte, esančiame ( - ). Nuotekų vamzdyno montavimo darbus E. P. vykdė stovėdamas ant kilnojamų pastolių (4 x 1.80 m.) pakloto, susidedančio iš dviejų dalių, esančio 2,50 metrų aukštyje. 2008 m. rugpjūčio 22 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte (1t., b.l.13-14) konstatuota, kad apie 11 val. E. P. įmontavus du laikiklius ir įtvirtinus į juos vamzdį, vienas nepakankamai tvirtai įtvirtintų laikiklių iškrito, kartu su vamzdžiu, kuris buvo įmontuotas į laikiklį, vamzdis trenkėsi į pastolių paklotą, ant kurio stovėjo darbuotojas, nuo smūgio atsilaisvino pakloto įtvirtinimo fiksatoriai, viena pakloto dalis užšoko ant kitos ir darbuotojui žengus ant atsilaisvinusios pakloto dalies, ji slystelėjo ir, kadangi pastoliuose nebuvo sumontuotos vidurinio skersinio ir papėdės juostos, kartu su darbuotoju krito žemėn. Ieškovas buvo nuvežtas į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę, kur jam buvo diagnozuoti kojų lūžiai.

82008 m. rugpjūčio 22 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte (1t., b.l.13-14) yra įvardintos nelaimingo atsitikimo priežastys: 1) Pastoliai neturėjo aptvarų, apsaugančių darbuotojus ir daiktus nuo kritimo; 2) prieš darbų pradžią nebuvo patikrintas pastolių aptvarų tvarkingumas. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas pasirašytas darbdavio atstovo, su juo buvo supažindintas įmonės vadovas. Šalys neginčijo nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodytų aplinkybių ir nelaimingo atsitikimo priežasčių.

9Tarp šalių kilo ginčas dėl kaltės. Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog žalos atsiradimą nulėmė ieškovo neatsargūs, neapdairūs ir nerūpestingi veiksmai. Atsakovo teigimu, ieškovas buvo tinkamai apmokytas surinkti pastolius, juos pats netinkamai surinko, neįsitikino saugumu, ir dėl šios priežasties įvyko nelaimingas atsitikimas. Ieškovas per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nuosekliai teigė, jog jis dirbo ant anksčiau kitų asmenų surinktų pastolių, kad jokie mokymai kaip juos surinkti nebuvo organizuojami, jog pastolių surinkimas neįėjo į jo darbines funkcijas, todėl, ieškovo nuomone, atsakovas yra pilnai atsakingas už atsiradusią žalą.

10Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Valstybinės darbo inspekcijos 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 7.2 p. numato, kad pavojingoms zonoms, su nuolat veikiančiais pavojingais ir/arba kenksmingais veiksniais, priskiriamos neaptvertos vietos esančios aukštyje, kai aukščio skirtumas 1,3 m ir didesnis. Priemonės, skirtos darbo vietai paaukštinti, jei jos aukštesnės kaip 1,3 m – privalo turėti aptvarus, apsaugančius darbuotojus ir daiktus nuo kritimo (Taisyklių 46 p.). Pastolių tikrinimo ir priežiūros tvarką nustato darbdavys (Taisyklių 33 p.).

11Nustatyta, kad ieškovas 2008 m. kovo 5 d. sudarė su atsakovu darbo sutartį Nr. 528 (1t., b.l.7-9), pagal kurią ieškovas buvo priimtas dirbti santechniko darbą. Pastolių surinkimas, kaip ieškovo darbo funkcija, darbo sutartyje nebuvo numatyta. Atsakovo įmonėje patvirtintos Darbuotojo, dirbančio ant pastolių, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 22 1.2. p. (1t., b.l.57) numatė, kad ant pastolių gali dirbti asmuo, žinantis naudojamų paaukštinimo priemonių, įrenginių paklotų įrengimo konstrukciją ir naudojamų įrenginių veikimo principus, apmokytas, atestuotas ir instruktuotas. 2006 m. spalio 11 d. atsakovo UAB „Santechniniai darbai“ direktorius patvirtino darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus mokymo programą (1t., b.l.187). Viena iš šios programos temų - „Darbų sauga vykdant darbus virš 1,3 m aukščio. Asmeninės apsauginės priemonės ir jų naudojimo tvarka. Paaukštinimo priemonių surinkimas ir priežiūra“. UAB „Santechniniai darbai“ direktorius 2007 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 027V1 (1t., b.l.189) patvirtino Bendrovės pastolių ir kopėčių tikrinimų ir priežiūros tvarką. Šios Tvarkos 4 punkte numatyta, kad pastolius statantys ir ardantys darbuotojai privalo būti apmokyti bendrovėje nustatyta tvarka (1t., b.l.190). 2008 m. birželio 12 d. UAB „Santechniniai darbai“ direktorius įsakymu Nr. 08/032V02 (2t., b.l.41) pavedė A. B. ir A. B. nuo 2008 m. birželio 16 d. vykdyti darbuotojų mokymą pagal 2006 m. spalio 11 d. patvirtintą Darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, neformaliojo mokymo programą. 2008 m. birželio 17 d. direktoriaus įsakymu Nr. 08/034V2 (2t., b.l.42) buvo sudaryta atestacinė komisija atestuoti darbuotojus, baigusius mokymus pagal minėtą programą. Ieškovas buvo įtrauktas į dalyvavusių mokymuose darbuotojų sąrašą (2t., b.l. 43). Atsakovas teismui pateikė 2008 m. birželio 17 d. atestavimo protokolą (1t., b.l.192), kuriame yra konstatuota, jog ieškovas atestuotas pagal darbuotojų, dirbančių pavojingus, neformaliojo mokymo programą (2t., b.l. 43).

12Kaip minėta, ieškovas bylos nagrinėjimo metu neigė, kad vyko kokie nors mokymai, susiję su pastolių surinkimu. Ieškovo teigimu, jis tik formaliai statybvietėje pasirašydavo visus darbdavio atstovo patektus dokumentus. Esant tokioms aplinkybėms, teismas liudytoju apklausė A. B., kuriam pagal 2008 m. birželio 12 d. UAB „Santechniniai darbai“ direktoriaus įsakymą Nr. 08/032V02 (2t., b.l.41) buvo pavesta vykdyti darbuotojų mokymą nuo 2008 m. birželio 16 d. Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad darbuotojų apmokymas vyko dvi dienas, pastolių surinkimo ir priežiūros mokymai vyko statomo objekto parkinge, mokymo procesas, susijęs su pastolių surinkimu, truko apie vieną valandą, mokymo procese buvo naudojami objekte buvę pastoliai. Liudytojo A. B. teigimu, darbuotojai buvo apmokyti kaip surinkti pastolius, kad ant jų būtų saugu dirbti (teismo posėdžio protokolas, 2t., b.l.58-60). Teismui apklausus šį liudytoją, ieškovas pareiškė, jog 2008 m. birželio 17 d. jokių pastolių objekte dar nebuvo, kad jie buvo atvežti vėliau (teismo posėdžio protokolas, 2t., b.l. 63-64), todėl 2008 m. birželio 17 d. pastolių surinkimo mokymai liudytojo nurodytoje vietoje negalėjo vykti. Dėl šios priežasties teismas įpareigojo atsakovą pateikti įrodymus apie tai, kad mokymų metu statybos objekte buvo pastoliai. Atsakovas, vykdydamas šį teismo įpareigojimą, pateikė 2006 m. birželio 19 d. statybos įrankių bei įrangos nuomos sutartį Nr. 58 (2t., b.l. 70-73) sudarytą su UAB Statybos įrankių nuomos centru, ir 2008 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą SINC Nr. 0004537 (2t., b.l.69). Atsakovo atstovės teigimu, joje yra nurodyti pastoliai, kurie buvo statybvietėje mokymu metu. Teismas šį teiginį atmeta kaip nepagrįstą, nes šia PVM sąskaita faktūra yra įformintas materialinių vertybių priėmimas-perdavimas, įvykęs 2008 m. rugpjūčio 29 d. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, jog buvo paėmęs iš UAB Statybos įrankių nuomos centro ir pristatęs į objektą pastolius iki mokymų pradžios. Todėl darytina išvada, kad ieškovas nebuvo apmokytas dirbti su pastoliais, nes pastolių mokymų metu nebuvo. Pagal UAB „Santechniniai darbai“ direktorius 2007 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 027V1 (1t., b.l. 189) patvirtintos Bendrovės pastolių ir kopėčių tikrinimų ir priežiūros tvarkos 3 ir 4 punktus (1t., b.l.190) pastolius prižiūrėti, statyti ir ardyti turi teisę tik apmokyti asmenys. Pagal atsakovo įmonėje patvirtintos Darbuotojo, dirbančio ant pastolių, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 22 1.2. p. (1t., b.l.57) ant pastolių galėjo dirbti tik apmokyti, atestuoti ir instruktuoti darbuotojai. Kadangi ieškovas įmonėje nustatyta tvarka nebuvo apmokytas, jis negalėjo dirbti ant pastolių, neturėjo teisės jų surinkinėti ir prižiūrėti. Byloje nėra patikimų įrodymų, leidžiančių nustatyti, kas sumontavo pastolius, nuo kurių nukrito ieškovas, tačiau ši aplinkybė lemiamos reikšmės neturi, nes ieškovas dėl aukščiau išdėstytų motyvų nėra negali būti laikomas atsakingu už pastolių sumontavimo trūkumus, nurodytus nelaimingo atsitikimo darbe akte. Todėl teismas sprendžia, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko išimtinai dėl darbdavio kaltės.

13Darbo kodekso 249 straipsnis numato, kad darbdavys pagal Civilinio kodekso normas privalo atlyginti žalą, padarytą dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju arba dėl jo susirgimo profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, taip pat dėl darbuotojo turto sugadinimo, sunaikinimo arba praradimo bei jo ar kitų asmenų turtinių interesų pažeidimo. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis).

14Ieškovo patikslintame ieškinyje (2t., b.l.17-19) pateiktas turtinės žalos paskaičiavimas atitinka įstatymų reikalavimus. Ieškovas prašo priteisti negautas pajamas už nedarbingumo laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 14 d. iki 2009 m. birželio 25 d. (1t., b.l. 26-35), tai yra iki neįgalumo nustatymo. Šis laikotarpis truko 10 mėnesių ir 7 darbo dienas. Ieškovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis atskaičiuos mokesčius yra 3174,81 Lt, vienos dienos vidutinis darbo užmokestis – 153,62 Lt (atsakovo 2010 m. vasario 20 d. pažyma Nr. 51, 2t., b.l. 16). Laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 14 d. iki 2009 m. birželio 25 d. ieškovas atskaičius mokesčius būtų gavęs 32823,44 Lt (3174,81x10+153,62x7). Už nurodytą laikotarpį VSDFV Kauno skyrius išmokėjo ieškovui išmokėjo 7379,40 Lt (2t., b.l.20-21). Tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėjo ieškovui 6500 Lt draudimo išmoką (1t., b.l.147-148) pagal draudimo nuo nelamingų atsitikimų polisą Nr. 1016630 (1t., b.l.149). Tokiu būdu negautų pajamų suma yra 18944,04 Lt (32823,44-7379,40-6500). Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo teiginiais, jog jis dėl sužalojimo turėjo 214,58 Lt išlaidų už vaistus (1t., b.l.38), bei 67,50 Lt kelionės pas gydytojus išlaidų (1t., b.l.39-41). Bendra priteistina suma turtinei žalai atlyginti yra 19 226,12 Lt (18944,04+214,58+67,50).

15Darbo kodekso 250 straipsnis numato, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008, yra pažymėjusi, kad atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatyme (CK 6.250 straipsnis) nenustatyta, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

16Bylos duomenimis nustatyta, kad po nelaimingo atsitikimo ieškovui buvo diagnozuotas dešinės kojos blauzdikaulio skeveldrinis lūžis bei kairio kulnikaulio lūžis (1t., b.l.21). Kaip minėta, ieškovas daugiau kaip 10 mėnesių buvo nedarbingas. 2009 m. birželio 26 d. buvo nustatyta, kad ieškovas neteko 45 procentus darbingumo (1t., b.l.25). Ieškovas daug kartų lankėsi pas gydytojus, daug kartų buvo gydomas tiek stacionariai, tiek ir ambulatoriškai (1 t., b.l.178). Nuo 2010 m. rugpjūčio 25 d. neterminuotai nustatyta, kad ieškovas neteko 25 procentų darbingumo. Ieškovui yra 40 metų, todėl neterminuotas dalinis darbingumo netekimas yra reikšmingas neigiamas padarinys. Neabejotina, kad dėl sužalojimo ieškovas patyrė didelį fizinį skausmą ir nepatogumus. 2009 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis atsakovo balansinė turto vertė yra 6,83 mln. litų (1t., b.l. 133). Įvertinęs visas žalos atsiradimo aplinkybes ir pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę bei jo turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad iš atsakovo ieškovui turi būti priteista 25000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, tokio dydžio suma atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

17Kadangi ieškinys iš dalies tenkinamas, o ieškovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleistas (CPK 83 straipsnio 3 punktas), iš atsakovo valstybei priteistina 1326,78 Lt žyminio mokesčio suma ((19226,12+25000)X0,03) (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Nors ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas tik iš dalies, teismas šiuo sprendimu pripažįsta, kad dėl nelaimingo atsitikimo kaltas atsakovas. Tai reiškia, kad byla iš esmės išsprendžiama ieškovo naudai, todėl atsakovas ieškovui turi atlyginti 1500 Lt išlaidų už advokatės pagalbą (1t., b.l.106b, 106c, 179, 180) (CPK 98 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268–270 straipsniais,

Nutarė

18Ieškinį patenkinti iš dalies.

19Priteisti ieškovui E. P. iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Santechniniai darbai“ 19226,12 Lt turtinės žalos, 25000 Lt neturtinės žalos ir 1500 Lt už advokatės pagalbą; iš viso – 45726,19 Lt (keturiasdešimt penkis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt šešis litus, 19 ct).

20Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Santechniniai darbai“ 1326,78 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt šešis litus, 78 ct) žyminio mokesčio ir 10,65 Lt (dešimt litų, 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

21Šis sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Mitkus, sekretoriaujant Daivai... 2. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad pagal darbo sutartį nuo 2008... 3. Ieškovas ir jo atstovės teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame... 4. Atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko. Jos teigimu, atsakovas pats pastatė... 5. Trečiojo asmens UAB DK „PZU Lietuva“ atstovas į teismo posėdį neatvyko,... 6. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 7. Kaip matyti iš byloje esančio 2008 m. rugpjūčio 22 d. nelaimingo atsitikimo... 8. 2008 m. rugpjūčio 22 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte (1t., b.l.13-14) yra... 9. Tarp šalių kilo ginčas dėl kaltės. Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir... 10. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1... 11. Nustatyta, kad ieškovas 2008 m. kovo 5 d. sudarė su atsakovu darbo sutartį... 12. Kaip minėta, ieškovas bylos nagrinėjimo metu neigė, kad vyko kokie nors... 13. Darbo kodekso 249 straipsnis numato, kad darbdavys pagal 14. Ieškovo patikslintame ieškinyje (2t., b.l.17-19) pateiktas turtinės žalos... 15. Darbo kodekso 250 straipsnis numato, kad darbo sutarties šalys privalo... 16. Bylos duomenimis nustatyta, kad po nelaimingo atsitikimo ieškovui buvo... 17. Kadangi ieškinys iš dalies tenkinamas, o ieškovas nuo žyminio mokesčio... 18. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 19. Priteisti ieškovui E. P. iš atsakovo uždarosios... 20. Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės... 21. Šis sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas...