Byla 1S-1435-530/2016
Dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą, panaikinimo

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė

2Nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo V. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą, panaikinimo.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Kauno apylinkės teisme 2016 m. spalio 25 d. gautas pareiškėjo V. J. skundas, kuriame prašoma: 1) privataus kaltinimo tvarka iškelti baudžiamąją bylą S. N. L., Lietuvoje pasivadinusiam “S. L.“, a/k ( - ) ir pripažinti S. N. L. padarius LR baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus; 2) pripažinti V. J. nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu bei jam priteisti 14,19 Eur turtinę žalą bei 300000 Eur neturinę žalą; 3) užtikrinti civilinį ieškinį surandant S. N. L. priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį; 4) iš S. L. priteisti visas su šios bylos vedimu susijusias išlaidas.
  2. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo procesą pagal pareiškėjo V. J. skundą, kaltinant S. L. nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nustačius, kad privataus kaltinimo skunde nurodytos aplinkybės yra susijusios su galima nusikalstama veika, kuri nėra privataus kaltinimo dalykas, bei tai, kad šios aplinkybės yra pareiškėjui žinomos, pradėti privataus kaltinimo procesą atsisakyta.
  3. Pareiškėjas V. J. skundžia Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą, prašo ją panaikinti bei dėl skundo ir dėl okupuotoje Lietuvoje „S. L.“ pasivadinusio rusų kolonisto S. N. L. 2010 m. rugpjūčio 19 d. įvykdyto nusikaltimo, kurio požymiai atitinka BK 140 straipsnį, BPK 407 straipsnį, priimti naują sprendimą.
    1. Skunde teigdama, kad V. J. skundas atitinka BPK 412 straipsnio reikalavimus. Byloje nėra jokių įrodymų, kad S. N. L. yra Kauno apskrities VPK Garliavos policijos nuovados pareigūnas ir kad jo įdarbinimas policijos pareigūnu Lietuvoje yra teisėtas. Teismas nematė, kad S. N. L. V. J. mušė, todėl neteisėtai ir nepagrįstai nurodė, „S. L.“ atliekant savo tarnybines pareigas.
    2. Kauno apylinkės teismas neturi teisės ir pareigos rinkti įrodymus privataus kaltinimo bylose, todėl teisėjo Arūno Purvainio veikoje yra akivaizdžių bei neginčijamų šališkumo požymių ir nusikaltimo dengimo požymių. Teisėjas nepagrįstai ir neteisėtai nenurodė jokių įstatymų ir jokios teismų praktikos bylų, kurios leistų daryti išvadą, jog teismas negali nagrinėti šios privataus kaltinimo bylos, tuo pažeisdamas V. J. konstitucinę teisę kreiptis į teismą.

5V. J. skundas netenkintinas.

  1. Aukštesniosios instancijos teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi ir skundo nagrinėjimo medžiaga, pažymi, kad privataus kaltinimo bylų procesas yra specifinė baudžiamojo proceso rūšis, kai kaltinimą vykdo nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas. Šios kategorijos bylose būtent nukentėjusiojo skundas (atstovo pareiškimas) atlieka kaltinamojo akto funkciją, nes juo pradedamas privataus kaltinimo bylų procesas ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos. BPK 4121 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.
  2. Kaip matyti iš V. J. skundų pirmosios bei apeliacinės instancijos teismams turinio, pareiškėjas siekia, kad S. L. privataus kaltinimo tvarka būtų iškelta baudžiamoji byla dėl sveikatos sutrikdymo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tačiau, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, iš skunde nurodytų aplinkybių matyti, jog S. L. atliekant tarnybines pareigas buvo atlikti neteisėti veiksmai. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, jog S. L., kaip pareigūno, vykdančio savo tarnybines funkcijas, veiksmai, jei pasitvirtintų privataus kaltinimo skunde nurodytos aplinkybės, galėtų būti kvalifikuojami kaip piktnaudžiavimas tarnyba pagal BK 228 straipsnį, bet ne pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Tokia praktika yra formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (žr. LAT 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-361-895/2016). Nusikalstama veika, numatyta BK 228 straipsnyje, nepatenka tarp BPK 407 straipsnyje išvardytų nusikalstamų veikų, dėl kurių gali būti pradėtas privataus kaltinimo procesas, todėl privataus kaltinimo procesą atsisakyta pradėti pagrįstai.
  3. Skunde pareiškėjas nurodo, kad nėra jokių įrodymų, kad S. L. yra Kauno apskrities VPK Garliavos policijos nuovados pareigūnas ir kad jo įdarbinimas policijos pareigūnu Lietuvoje yra teisėtas. Tačiau iš paties V. J. skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad S. L. yra policijos pareigūnas, o skunde nurodytos aplinkybės dėl V. J. sveikatos sutrikdymo atsirado S. L. atliekant būtent tarnybines pareigas. S. L. yra valstybės tarnautojas ir informaciją apie jo užimamas pareigas galima rasti internetinėje erdvėje. Todėl pareiškėjas nepagrįstai nutartyje pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertina kaip teismo įgaliojimų viršijimą renkant įrodymus.
  4. Skunde pareiškėjas V. J. nurodo ir tai, kad teisėjas A.Purvainis yra šališkas ir kad apylinkės teismas pažeidė jo pilietinę teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje numatyta asmens teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. BPK 58, 59 straipsniai pateikia aplinkybių sąrašą, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Nešališkumo principas reiškia, jog tiriant ar nagrinėjant baudžiamąją bylą su proceso šalimis būtų elgiamasi vienodai, kad procesą vykdantys subjektai, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismas nebūtų suinteresuoti vienai iš šalių priimti palankaus sprendimo ar kitaip nesudarytų prielaidų suabejoti jų veiklos objektyvumu. Tačiau pareiškėjo skunde nėra argumentų, leidžiančių pagrįstai spręsti, jog teisėjas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš tiesų buvo šališkas. Vien tai, kad teisėjas, įvertinęs bylos medžiagą, priima pareiškėjo netenkinančius sprendimus negali būti suprantama kaip teisėjo šališkumas. Teismas taip pat nenustatė, kad šiuo atveju būtų pažeista V. J. teisė kreiptis į teismą, nes teismo motyvuotas sprendimas atsisakyti pradėti privataus kaltinimo procesą BPK 4121 straipsnio 1 dalies pagrindu yra privataus kaltinimo proceso pradėjimo galimybės teisiniu vertinimu, tačiau ne konstitucinės teisės kreiptis į teismą pažeidimu.
  5. Atsižvelgdamas į visą, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais, aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

6Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

7atmesti V. J. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartį.

8Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Ryšiai