Byla 2A-1260-601/2016

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį dėl materialinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui A. R., atsakovo A. R. priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų Vaiko teisių apsaugos skyrius.

2Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. R. po 500 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės; paskirti ją vaiko išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 18 000 Eur už trejus metus, susidariusį iki ieškinio padavimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio teisme iškėlimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Atsakovas A. R. pateiktu priešieškiniu prašė nustatyti jo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku D. R., kadangi tarp jo ir ieškovės yra kilęs ginčas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku.

  1. Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies (t. 2, b. l. 143-155).

  1. Priteisė iš A. R. materialinį išlaikymą sūnui D. R., mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 250 Eur iki sūnaus pilnametystės, pradedant išlaikymą mokėti nuo 2015 m. kovo 30 d., t. y. nuo ieškinio teismui pateikimo dienos. Priteisto periodinėmis išmokomis materialinio išlaikymo dydis kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
  2. Priteisė iš atsakovo A. R. D. R. materialinio išlaikymo įsiskolinimą – 9 000 Eur.
  3. Priteisė iš atsakovo A. R. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9 000 Eur materialinio išlaikymo įsiskolinimą, nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.
  4. Nepilnamečiui D. R. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė motiną V. S..
  5. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
  6. Nustatė tokią A. R. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. R. tvarką:
  • A. R. esant Lietuvoje poriniais metais jis su sūnumi D. R. praleidžia Šv. Kalėdas, numatytoje vietoje, susitikime dalyvaujant vaiko motinai V. S. arba šalių sutarimu, vaiko motinai V. S. būnant netoliese, atsižvelgiant į vaiko išsakytą nuomonę dėl aplinkos saugumo, apie numatomą susitikimą ir jo vietą informuojant raštu (SMS žinute, el. paštu) motiną V. S. ne vėliau kaip prieš 7 dienas.
  • A. R. esant Lietuvoje neporiniais metais, jis su D. R., praleidžia Naujuosius metus, numatytoje susitikime vietoje dalyvaujant vaiko motinai V. S. arba šalių sutarimu, vaiko motinai V. S. būnant netoliese, atsižvelgiant į vaiko išsakytą nuomonę dėl aplinkos saugumo, apie numatomą susitikimą informuojant (SMS žinute, el. paštu) motiną V. S. ne vėliau kaip prieš 7 dienas.
  • A. R. esant Lietuvoje, jis su sūnumi D. R., praleidžia antrąją šv. Velykų dieną, vaiko ir tėvo susitikime dalyvaujant V. S. arba šalių sutarimu, vaiko motinai V. S. būnant netoliese, atsižvelgiant į vaiko išsakytą nuomonę dėl aplinkos saugumo. Apie numatomą sutikimo vietą atsakovas informuoja (SMS žinute, el. paštu) motiną V. S. ne vėliau kaip prieš 7 dienas.
  • A. R. esant Lietuvoje, jis švenčia sūnaus D. R. gimtadienį kartu su sūnumi, dalyvaujant vaiko ir tėvo susitikime vaiko motinai V. S. arba šalių sutarimu, vaiko motinai V. S. būnant netoliese, atsižvelgiant į vaiko išsakytą nuomonę dėl aplinkos saugumo. Apie numatomą sutikimą atsakovas informuoja ieškovę (SMS žinute, el. paštu) ne vėliau kaip prieš 7 dienas.
  • A. R. esant Lietuvoje, jis bendrauja su sūnumi D. R., kiekvienų metų sūnaus kasmetinių vasaros atostogų metu dviejų savaičių laikotarpiui, vaiko ir tėvo susitikime dalyvaujant vaiko motinai V. S. arba šalių sutarimu, vaiko motinai V. S. būnant netoliese, atsižvelgiant į vaiko išsakytą nuomonę dėl aplinkos saugumo. Atsakovas apie numatomą atostogų laiką ir vietą informuoja (SMS žinute, el. paštu) motiną V. S. ne vėliau kaip prieš 30 dienų.
  • A. R. suderinus su V. S., nukelia susitikimą su sūnumi D. R., jei dėl objektyvių priežasčių, tokių kaip tėvo ar sūnaus liga, darbo grafiko pasikeitimas ir panašios aplinkybės, tuo metu su sūnumi negali bendrauti.
  • Pageidaujant, V. S. informuoja A. R. apie sūnaus auklėjimo, jo priežiūros, gydymo, mokymo bei lavinimo eigą, apie besimokančio sūnaus numatomų atostogų pradžią ir trukmę, teikia informaciją apie sūnaus susirgimus ir kitas priežastis, galinčias sutrukdyti pasiimti sūnų ir su juo bendrauti.
  • A. R. netrukdomai bendrauja su sūnumi D. R., telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis, taip pat lankosi ugdymo (mokymosi), gydymosi įstaigose.
  1. Kitoje dalyje priešieškinį atmetė.
  2. Priteisė iš A. R. 550 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti V. S. naudai.
  3. Priteisė iš V. S. 300 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 170 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. R. naudai.
  4. Priteisė iš A. R. 360 Eur žyminį mokestį valstybės naudai.
  5. Kitoje dalyje priešieškinį atmetė.
  6. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo pavedė vykdyti skubiai ir šioje dalyje ieškovei išdavė vykdomąjį raštą.

7Teismas vertino vaiko išreikštą poziciją dėl bendravimo su tėčiu. Darė išvadą, kad nėra jokio pagrindo netikėti byloje pateikta nepilnamečio vaiko nuomone bei ieškovės nurodyta aplinkybe, jog vaikas jaustųsi saugiau, kuomet ji dalyvautų vaiko ir tėvo susitikimuose, nes tokias aplinkybes yra nurodęs nepilnametis, vaiko teisių specialistės apklausos metu. Teismas laikė įrodyta, kad atsakovui rūpi vaikas, jis domisi nepilnamečio vaiko auklėjimu ir mokymusi, t. y. kas dvi savaites skambindamas telefonu ieškovei ar vaikui. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į ieškovės V. S. paaiškinimą, nepilnamečio D. R. išsakytą nuomonę pokalbio metu su vaiko teisių apsaugos specialiste, o taip pat byloje pateiktą Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-10-13 išvadą, kurią specialistė palaikė posėdžio metu, darė išvadą, kad vaiko tėvo ir sūnaus bendravimas turi vykti atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečio vaiko išsakytą nuomonę pokalbio su vaiko teisių apsaugos specialiste metu, ir atsižvelgiant į jo amžių, kad vaikas jaustųsi saugus. Dėl šių aplinkybių, atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, tenkintino iš dalies, nustatant sąlygą, jog bendravimo vaiko su tėvu metu dalyvautų vaiko motina. Teismas vertindamas turtinę padėtį pažymėjo, kad byloje nepateikta rašytinių duomenų, jog atsakovas gyveno jo Anglijoje nuomojamame name susidariusios skolos už komunalinius patarnavimus laikotarpiu. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad vaikui yra perdavęs 100 svarų (131,82 Eur) bendroje sumoje, o taip pat yra perdavęs pinigų 500 svarų (659,11 Eur) (per kelis kartus) per ieškovės giminaičius ir vairuotojus. Teismas darė išvadą, kad ieškovės bei atsakovo turtinė padėtis iš esmės yra panaši, nors ieškovės vardu yra registruotas nekilnojamas turtas Lietuvoje – butas, pastatas garažas, žemės sklypas su sodo pastatu ir priklausiniais, taip pat jos vardu registruota transporto priemonė. Teismas pažymėjo, kad atsakovas Lietuvoje nors nėra įgijęs nekilnojamojo turto, tačiau tai neatspindi jo turtinės padėties. Teismui neturint galimybės patikrinti atsakovo turtinės padėties užsienyje, nelaikė įrodyta, jog atsakovo turtinė padėtis yra sunkesnė nei ieškovės. Teismas sprendė, jog atsakovas iš tiesų neteikia pastovaus materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui, todėl iš jo priteistinas materialinis išlaikymas vaiko naudai. Konstatavo, kad ieškovės pateikti išlaidų minimaliems vaiko poreikiams paskaičiavimai yra realūs ir objektyviai atitinka šalių turtinę padėtį bei minimalius poreikius, kurie ateityje vaikui augant taip pat didės. Atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus, ieškovės skiriamą vaikui išlaikymo dydį – apie 400 Eur, į išvadą teikiančios institucijos nuomonę, teismas konstatavo, kad yra pagrindas dalinai tenkinti ieškovės reikalavimus, iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 250 Eur per mėnesį, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2015-03-30. Ieškovės dalis sūnaus išlaikymo prievolėje taip pat yra 250 Eur. Įvertinęs šalių turtinę padėtį, teismas sprendė, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydis 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra ganėtinai didelis, atsižvelgiant į vaiko amžių ir jo poreikius, todėl sprendė, jog laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 30 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos (2015-03-30) sūnui D. R. atsakovas A. R. turėjo teikti 250 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį. Teismas priteisė išlaikymo įsiskolinimą nuo 2012 m. kovo 30 d iki 2015 m. kovo 30 d. po 250 Eur kas mėnesį, iš viso 9 000 Eur. Nustatęs, kad tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimai patenkinti po 50 proc., atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

8Atsakovas apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo

92016 m. vasario 2 d. sprendimą (t. 2, b. l. 170-178):

  • Sumažinti 2016-02-02 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo A. R. priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui iki 150 Eur;
  • Panaikinti 2016-02-02 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo A. R. priteistas 9 000 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas bei 5% dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 9 000 Eur įsiskolinimo sumos ir šioje dalyje ieškinį atmesti;
  • Panaikinti 2016-02-02 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimo, civ. b. Nr. 2-115753/2016, dalį, kuria nustatyta atsakovo A. R. ir jo nepilnamečio sūnaus D. R. bendravimo tvarka, numatanti, kad atsakovas A. R. negali matytis su sūnumi be ieškovės V. S. dalyvavimo;
  • Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuose nurodė:
  1. teismas, konstatuodamas, kad ieškovė vidutiniškai vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį išleidžia 400 Eur, netinkamai vertino įrodymus, ieškovė nepateikė jokių pagrįstų paskaičiavimų, o tik nurodė apytiksles sumas, kurios yra akivaizdžiai per didelės ir ieškovės neįrodytos. Ieškovė uždirba 530 Eur o vaiko poreikiams išleidžia apie 400 Eur, kas reiškia, kad vien vaiko poreikiams išleidžia daugiau nei uždirba, neskaitant kitų išlaidų. Ieškovės teismui pateiktame rašte ,,dėl vaiko poreikių” yra nurodomos vienokios pinigų sumos, o 2015-11-17 teismo posėdžio metu ieškovė teismui nurodė jau kitokias apytiksles sumas. Nerealu, kad kiekvieną mėnesį vaiko vaistams, vitaminams ir medikų paslaugoms ieškovė išleidžia po 30 Eur, užaukštintos ir ieškovės nurodomos išlaidos drabužiams;
  2. teismas, priteisdamas iš atsakovo nepilnamečiam sūnui 250 Eur dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, visiškai neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, nesivadovavo teismų praktika tokio pobūdžio bylose. Teismas klaidingai nustatė, kad šalių turtinė padėtis panaši. Teismui priteisus iš atsakovo po 250 Eur dydžio mėnesinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui, buvo pažeisti atsakovo interesai, taip pat protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai. Minimali alga teismo sprendimo priėmimo metu sudarė 350 Eur (pusė sumos - 175 Eur), tokia suma įprastai atitinka tokio amžiaus vaikų poreikius. Šalių vaikas neturi specialių poreikių, realiai pagal šalių pajamas jis buvo išlaikomas už mažesnę sumą;
  3. priteisdamas iš atsakovo 9 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą taip pat 5% dydžio procesines palūkanas už priteistą 9 000 Eur įsiskolinimą, teismas netinkamai vertino įrodymus, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo įsiskolinimo priteisimą, neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovas niekada nevengė išlaikyti savo nepilnamečio sūnaus ir prisidėjo prie jo išlaikymo. Nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas šalių nepilnamečio sūnaus visiškai neišlaikė nuo 2012-03-30. Atsakovas nuo 2012 m. kovo mėnesio iki 2015 m. kovo 30 d. vykdyti pareigos išlaikyti savo nepilnametį sūnų nevengė, vykdė ją pagal finansines galimybes. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog šių lėšų nepilnamečio vaiko būtinų poreikių patenkinimui nepakako. Atsakovas iki 2015 m. gegužės mėnesio kas mėnesį pervesdavo 50 svarų (61,91 Eur) dydžio pinigų sumą į sūnui atidarytą sąskaitą užsienio banke, kuria sūnus galės disponuoti sulaukęs pilnametystės. Grįžęs į Lietuvą apsistodavo pas ieškovę ir sūnų, pirkdavo maistą, atveždavo vaikui lauktuvių, apipirkdavo, duodavo grynų pinigų mokesčiams už butą pagal savo galimybes, nupirko sūnui planšetę. Atsakovas nurodė, kad namams yra nupirkęs televizorių, baldus, prisidėjęs prie remonto. Teismo posėdžių metu ieškovė nepaneigė aplinkybės, kad atsakovas rūpinosi, domėjosi sūnumi, taip pat pagal galimybes stengėsi prisidėti prie sūnaus išlaikymo;
  4. teismas, nustatydamas bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi, neatsižvelgė į Vaikų teisių apsaugos tarnybos pasiūlymą nustatyti pereinamojo bendravimo laikotarpio su sūnumi tvarką ir atėmė iš atsakovo galimybę iki pat vaiko pilnametystės matytis su sūnumi bent dvi dienas iš eilės, nedalyvaujant ieškovei. Nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi, leidžia ieškovei piktnaudžiauti savo padėtimi. Ieškovės dalyvavimas tėvo ir vaiko susitikimuose galimas tik pereinamuoju laikotarpiu, tačiau ne iki pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad atsakovu nepasitiki ir nesutinka, kad vaikas būtų su juo per naktį, nes atsakovas dažnai būna neblaivus, tačiau jokių įrodymų apie atsakovo girtavimą nebuvo pateikta. Tai, kad atsakovas dar 2008 m. buvo baustas administracine nuobauda negali būti pakankamas įrodymas konstatuoti, kad atsakovas girtauja, todėl gali pakenkti vaiko interesams. Vaikas nurodo, kad nori bendrauti su tėčiu, jo pasiilgsta, o jo nuomonė dėl atsakovo neblaivumo atspindi suaugusiųjų konfliktinės situacijos niuansus, ieškoves baimes ir reiškiamą pyktį bei nepasitikėjimą atsakovu. Teismas nepagrįstai apribojo atsakovo bendravimą su sūnumi labiau, nei tai yra reikalinga, neproporcingai pasunkino atsakovo galimybes bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

10Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti (t. 2, b. l. 186-190). Motyvuose nurodė:

  1. Abu tėvai privalo rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ieškovė pateikė savo turtinę padėtį bei vaiko poreikius pagrindžiančius įrodymus. Nepagrįsti apelianto teiginiai dėl vaiko poreikių dydžio (drabužių būtinumo). Priešingai, atsakovas per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nepateikė teismui įrodymų apie jo tikrąją turtinę padėtį Anglijoje. Atsakovas buvo įpareigotas pateikti deklaraciją apie galimai registruotą įmonę Anglijoje, tačiau nepateikė duomenų, kad kreipėsi į Anglijos VMI , tokiu būdu jis slepia savo turtinę padėtį.
  2. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad jis nuo 2012 m. prisidėjo prie vaiko išlaikymo, kadangi atsakovas nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų.
  3. Nepagrįsti apelianto teiginiai, jog teismas netinkamai nustatė bendravimo su vaiku tvarką. , neleisdamas nepilnamečiui vaikui nakvoti su atsakovu bei nustatydamas atsakovo ir jo nepilnamečio vaiko bendravimą tvarką tik dalyvaujant ieškovei. Teismas išsamiai išanalizavo situaciją ir įvertino vaiko nuomone bendravimo su tėvu klausimu. Apelianto nurodytas argumentas, kad teismas turėjo nustatyti pereinamąjį laikotarpį yra deklaratyvus. Be to, atsakovas pareiškė pretenzijas ieškovei tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo, iki tol bendravimo su sūnumi forma jį pilnai tenkino.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

13Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

14Dėl išlaikymo vaikui dydžio.

15Ginčo esmė – ar pagrįstai iš apelianto priteistas išlaikymas (ir jo įsiskolinimas – 36 mėn. x 250 Eur = 9 000 Eur) sūnui D., gim. ( - ), po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

16Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

17Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).

18Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą (9 000 Eur) ir 250 Eur kas mėnesį išlaikymą sūnui, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-252/2010).

19Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).

20Pažymėtina ir tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr.3K-3-243/2010).

21Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 250 Eur išlaikymas gali patenkinti tik minimalius, būtinus vaiko poreikius, nes nustatytas reikalingas išlaikymo dydis (apie 500 Eur) viršija šiuo metu Lietuvoje nustatytą minimalią mėnesinę algą (350 Eur). Tačiau, kaip jau minėta, siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, t. y. turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jeigu tik tėvų turtinė padėtis leidžia. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nėra pagrindo pripažinti, jog apelianto turtinė padėtis yra blogesnė už ieškovės, nes apeliantas ilgą laiką (nuo 2008 m.) gyvena ir dirba Anglijoje, kur darbo užmokestis yra žymiai didesnis negu Lietuvoje. Taigi, apeliantas turi galimybę tenkinti didesnius sūnaus poreikius negu minimalūs būtini jo vystymuisi. Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, jog ieškovė nurodė nepagrįstai didelius vaiko poreikius (apie 500 Eur kas mėnesį) ir jų neįrodė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytas vaikui reikalingas išlaidymo dydis (kūno kultūros ir sporto plaukimo treniruotės - 15 Eur; vitaminai, maisto papildai, vaistai – 30 Eur; išlaidos maistui – 150 Eur; drabužiai – 100 Eur; higienos priemonės – 15 Eur; maitinimas mokykloje – 30 Eur; poilsio, laisvalaikio išlaidos – 45 Eur; kanceliarinės prekės – 30 Eur; vaiko draudimo išlaidos – 29 Eur, viso 444 Eur bei konkrečiai neįvardintos išlaidos: vaikui tenkanti dalis už būsto komunalinius ir kt. patarnavimus; užimtumas vasaros ir atostogų metu) nėra aiškiai per didelis ir/ar nereikalingas vaikui. Nustatytas išlaikymo dydis yra pagrįstas ir atitinka tėvų turtinę padėtį (apeliantas turi galimybę teikti 250 Eur išlaikymą), todėl jo mažinimas neatitiktų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo.

22Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad priteistas išlaikymo įsiskolinimas (9 000 Eur) neatitinka įsiskolinimo laikotarpiu buvusios atsakovo turtinės padėties bei vaiko poreikių bei neatsižvelgta, kad apeliantas tuo laikotarpiu teikė pakankamą išlaikymą. Ieškovė nurodė, kad apeliantas neteikia išlaikymo savo sūnui nuo 2010 m., t. y. nuo tada, kai ieškovė su vaiku grįžo gyventi iš Londono į Lietuvą. Apeliantas teigia, kad jis prisidėjo prie vaiko išlaikymo, pervesdamas kas mėnesį į vaiko sąskaitą užsienio banke po 61,91 Eur, grįždamas į Lietuvą atveždavo lauktuvių, apipirkdavo, nupirko sūnui planšetę, duodavo grynųjų pinigų, yra televizorių nupirkęs, baldų, prisidėjo prie buto remonto.

23Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

24Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog jis teikė išlaikymą vaikui nuo 2012 m. kovo 30 d. iki 2015 m. kovo 30 d. Tai, kad buvo pervedami pinigai į vaiko sąskaitą užsienyje, kuriuos jis galės pasiimti tik tapęs pilnamečiu, nėra pagrindas laikyti, kad tuo buvo prisidedama prie vaiko išlaikymo, nes vaiko išlaikymas yra jo kasdienių poreikių tenkinimas, o ne pinigų kaupimas jo sąskaitoje. Tai, kad apeliantas nupirko vaikui planšetę, atveždavo lauktuvių ar nupirko tam tikrus baldus į butą, taip pat nėra pagrindas laikyti, jog tuo buvo prisidedama prie vaiko išlaikymo, nes tuo nebuvo tenkinami kasdieniai būtini vaiko poreikiai. Taip pat apeliantas nepateikė įrodymų, kad perdavė ieškovei ar sūnui grynuosius pinigus. Pažymėtina, kad ieškovei su sūnumi gyvenant atskirai nuo apelianto, apeliantui buvo kilusi pareiga teikti išlaikymą sūnui, tačiau nesant įrodymų, kad išlaikymas buvo teikiamas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė įsiskolinimą. Pirmosios instancijos teismas įsiskolinimo dydį nustatė atsižvelgdamas į šiuo metu esančius vaiko poreikius ir šalių turtinę padėtį. Apeliantas kvestionuoja tokį teismo sprendimą, nurodydamas, jog nebuvo nustatinėjami vaiko poreikiai įsiskolinimo laikotarpiu, nenurodyta, kokia buvo šalių turtinė padėtis tuo metu, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad vaiko poreikiai turėjo būti mažesni, negu šiuo metu nustatyti, kad jo turtinė padėtis buvo blogesnė, negu šiuo metu yra. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. vaikui buvo 5 metai, jis nuolat auga, į tai, kad apeliantas nuo 2008 m. gyvena ir dirba Anglijoje, nėra pagrindo kvestionuoti nustatyto tokių pat poreikių vaikui lygio, kaip ir šiuo metu, bei spręsti, kad apelianto turtinė padėtis neleido tuo metu teikti išlaikymo po 250 Eur. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą mažinti priteistą įsiskolinimą, o byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad nustatytas įsiskolinimo dydis atitinka vaiko poreikius ir apelianto turtinę padėtį.

25Dėl bendravimo su vaiku tvarkos.

26Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu šioje dalyje, nes nustatyta apelianto bendravimo tvarka su vaiku tik dalyvaujant ieškovei, pažeidžia tiek vaiko, tiek jo interesus. Apeliantas sutiktų, jog būtų nustatytas pereinamasis bendravimo su vaiku laikotarpis (dalyvaujant ieškovei), kaip nurodė Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistai, tačiau pirmosios instancijos teismas to net nesvarstė.

27Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad nustatydamas apelianto bendravimo su vaiku tvarką dalyvaujant ieškovei, atsižvelgė išimtinai į nepilnamečio vaiko išsakytą nuomonę pokalbio su vaiko teisių apsaugos specialiste metu ir atsižvelgiant į jo amžių, kad vaikas jaustųsi saugus.

28CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

29Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

30Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatyta apelianto bendravimo su vaiku tvarka atitinka minimalią bendravimo tvarką, todėl būtina įvertinti, ar tam yra pagrindas (kokios aplinkybės lemia tokios bendravimo tvarkos nustatymą), ar nustatyta maksimalesnė (apelianto prašoma nustatyti) bendravimo tvarka gali kenkti vaiko interesams.

31Byloje nustatyta, kad ieškovė neprieštarauja apelianto ir jų sūnaus bendravimui bet kada ir bet kur, tačiau nesutinka, kad apeliantas su sūnumi bendrautų nedalyvaujant ieškovei, nes nepasitiki apeliantu dėl jo alkoholio vartojimo. Apeliantas neigia piktnaudžiaujantis alkoholiniais gėrimais. Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvadoje nurodyta, kad D. R. nori bendrauti su apeliantu (tėvu), ilgisi jo. Vaikas nori, kad mama dalyvautų jo ir tėčio susitikimuose, tačiau negali argumentuoti savo noro. Skyrius iš dalies pritaria apelianto siūlomai bendravimo su sūnumi tvarkai, tačiau, atsižvelgiant į ieškovės išsakytus argumentus, esant įrodymams, siūlo pereinamuoju laikotarpiu nustatyti bendravimo tvarką, dalyvaujant ieškovei (t. 1, b. l. 107-108, 109,110).

32Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra nustatyta, kad apeliantas piktnaudžiautų alkoholiu, nėra nustatyta, kad apelianto kokie nors veiksmai, jo elgesys, galėtų kenkti vaiko interesams, sūnus nori bendrauti su apeliantu, todėl teismo nustatytas minimalus apelianto bendravimas su sūnumi yra nepagrįstas, pažeidžiantis tiek tėvo, tiek vaiko interesus. Esant nustatytai bendravimo tvarkai (tik dalyvaujant ieškovei) mažai tikėtina, kad tėvo ir sūnaus ryšys stiprės ir tvirtės, netgi yra tikimybė kilti konfliktinėms situacijoms tarp šalių vaiko akivaizdoje (ko tėvai turėtų vengti). Be to, pažymėtina, kad apelianto prašoma nustatyti bendravimo tvarka (matytis Lietuvoje, per metus iš viso tik apie 3 savaites, iš esmės ne vaiko mokymosi metu) taip pat nėra užtikrinanti nuolatinio maksimalaus bendravimo, todėl ją riboti nėra tikslinga. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto prašoma nustatyti bendravimo tvarka su sūnumi iš esmės atitinka jo ir vaiko interesus, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad susitikimai tarp apelianto ir sūnaus buvo itin reti, kad sūnus nėra išreiškęs aiškaus noro būti su apeliantu nesant ieškovei, nustatytinas pereinamasis laikotarpis iki 2017 m. ( - ) imtinai (iki sūnui sukaks 10 metų), paliekant galioti teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką. Nuo 2017 m. kovo 21 d. nustatytina apelianto prašoma bendravimo su sūnumi tvarka, t. y.: 1) poriniais metais, esant Lietuvoje, atsakovas su sūnumi D. R., praleidžia Šv. Kalėdas, nepilnametį sūnų pasiimdamas pirmąją Šv. Kalėdų dieną 11.00 val. ir parveda į ieškovės gyvenamąją vietą, antrąją Šv. Kalėdų dieną iki 20.00 val., apie numatomą vaiko paėmimą informuojant raštu (SMS žinute, el. paštu) motiną V. S., tačiau ne vėliau kaip prieš 7 dienas; 2) atsakovui esant Lietuvoje neporiniais metai, jis su nepilnamečiu sūnumi D. R. praleidžia Naujuosius metus, vaiką pasiimant gruodžio 31 d. 17.00 val., jį parvedant į ieškovės gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 20.00 val., apie numatomą vaiko paėmimą ieškovę informuojant (SMS žinute, el. paštu), tačiau ne vėliau kaip prieš 7 dienas; 3) atsakovui esant Lietuvoje, jis su sūnumi D. R., praleidžia antrąją Šv. Velykų dieną. A. R. sūnų pasiima 11.00 val. ir parveda į V. S. gyvenamąją vietą iki 20.00 val., apie numatomą vaiko paėmimą informuoja (SMS žinute, el. paštu) motiną V. S. ne vėliau kaip prieš 7 dienas; 4) esant atsakovui Lietuvoje, jis švenčia sūnaus D. R. gimtadienį kartu su sūnumi. A. R. esant Lietuvoje, jis per savo gimtadienį pasiima sūnų D. R., kurį parveda į ieškovės gyvenamąją vietą iki 20.00 val., apie numatomą vaiko paėmimą informuojant pastarąją (SMS žinute, el. paštu), tačiau ne vėliau kaip prieš 7 dienas; 5) atsakovui esant Lietuvoje, jis bendrauja su sūnumi D. R., kiekvienų metų sūnaus kasmetinių vasaros atostogų metu, pasiima nepilnametį sūnų nepertraukiamam dviejų savaičių laikotarpiui, apie numatomą atostogų laiką ir vaiko paėmimą, atostogų vietą informuoja (SMS žinute, el. paštu) ieškovę, tačiau ne vėliau kaip prieš 30 dienų; 6) atsakovas suderinęs su ieškove, nukelia susitikimą su nepilnamečiu sūnumi D. jei dėl objektyvių priežasčių, tokių kaip tėvo ar sūnaus liga, darbo grafikas ar panašiai, tuo metu su sūnumi negali bendrauti; 7) atsakovui pageidaujant, ieškovė V. S. informuoja A. R. apie sūnaus auklėjimo, jo priežiūros, gydymo, mokymo bei lavinimo eigą, apie besimokančio sūnaus numatomų atostogų pradžią ir trukmę, o taip pat teikiant informaciją apie vaiko susirgimus ir kitas priežastis, galinčias sutrukdyti pasiimti sūnų ir su juo bendrauti; 8) atsakovas netrukdomai bendrauja su sūnumi D. R., telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis, taip pat lankosi ugdymo (mokymosi), gydymosi įstaigose.

33Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl apelianto bendravimo su sūnumi tvarkos keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.), nes šioje dalyje teismas netinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas (CK 3.175 str., CPK 178 str., 185 str.).

34Dėl bylinėjimosi išlaidų.

35Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą (dėl priešieškinio reikalavimų), laikytina, kad priešieškinis yra patenkintas 75 proc., o apeliacinis skundas (dėl priešieškinio) 50 proc. Todėl apeliantui priteistos bylinėjimosi išlaidos (už vertimo paslaugas – 309 Eur ir žyminį mokestį – 31 Eur), pirmosios instancijos teisme padidintinos iki 255 Eur. Priteistos išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą (300 Eur), kurios nėra priteistos proporcingai atmestų priešieškinio reikalavimų daliai, sutinkant su pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais, nekeistinos.

36Apeliacinės instancijos teisme apeliantas sumokėjo 230 Eur žyminį mokestį už reikalavimą sumažinti išlaikymo vaikui dydį, tačiau šioje dalyje apeliacinį skundą atmetus, šis sumokėtas žyminis mokestis apeliantui nepriteistinas. Taip pat apeliantas turėjo sumokėti 31 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo reikalavimą dėl priešieškinio (dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo), tačiau jis nebuvo sumokėtas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi koncentracijos ir ekonomiškumo principais, šį klausimą išsprendžia priimdama galutinį sprendimą, t. y. paskirsto šias bylinėjimosi išlaidas tarp šalių ir priteisia valstybei. Apeliacinis skundas dėl priešieškinio reikalavimų patenkintas 50 proc., todėl valstybei iš ieškovės ir apelianto priteistina po 15,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi iš apelianto valstybei yra priteista 360 Eur, pridėjus priteistiną 15,50 Eur sumą, iš apelianto priteistina suma valstybei padidintina iki 375,50 Eur.

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

38Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. sprendimą pakeisti.

39Iki 2017 m. kovo 20 d. (imtinai) nustatyti tokią A. R. (a. k. ( - ) bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. R. (gim. ( - ), a. k. ( - ) tvarką: 1. A. R. esant Lietuvoje, poriniais metais, jis su sūnumi D. R., gim. ( - ), praleidžia Šv. Kalėdas, numatytoje vietoje, susitikime dalyvaujant vaiko motinai V. S. arba šalių sutarimu, vaiko motinai V. S. būnant netoliese, atsižvelgiant į vaiko išsakytą nuomonę dėl aplinkos saugumo, apie numatomą susitikimą ir jo vietą informuojant raštu (SMS žinute, el. paštu) motiną V. S. ne vėliau kaip prieš 7 dienas. 2. A. R. esant Lietuvoje, neporiniais metais, jis su D. R., praleidžia Naujuosius metus, numatytoje susitikime vietoje dalyvaujant vaiko motinai V. S. arba šalių sutarimu, vaiko motinai V. S. būnant netoliese, atsižvelgiant į vaiko išsakytą nuomonę dėl aplinkos saugumo, apie numatomą susitikimą informuojant (SMS žinute, el. paštu) motiną V. S. ne vėliau kaip prieš 7 dienas. 3. A. R. esant Lietuvoje, jis su sūnumi D. R., praleidžia antrąją Šv. Velykų dieną, vaiko ir tėvo susitikime dalyvaujant V. S. arba šalių sutarimu, vaiko motinai V. S. būnant netoliese, atsižvelgiant į vaiko išsakytą nuomonę dėl aplinkos saugumo. Apie numatomą sutikimo vietą atsakovas informuoja (SMS žinute, el. paštu) motiną V. S. ne vėliau kaip prieš 7 dienas. 4. A. R. esant Lietuvoje, jis švenčia sūnaus D. R., gim. ( - ) gimtadienį kartu su sūnumi, dalyvaujant vaiko ir tėvo susitikime vaiko motinai V. S. arba šalių sutarimu, vaiko motinai V. S. būnant netoliese, atsižvelgiant į vaiko išsakytą nuomonę dėl aplinkos saugumo. Apie numatomą sutikimą atsakovas informuoja ieškovę (SMS žinute, el. paštu) ne vėliau kaip prieš 7 dienas. 5. A. R. esant Lietuvoje, jis bendrauja su sūnumi D. R., kiekvienų metų sūnaus kasmetinių vasaros atostogų metu dviejų savaičių laikotarpiui, vaiko ir tėvo susitikime dalyvaujant vaiko motinai V. S. arba šalių sutarimu, vaiko motinai V. S. būnant netoliese, atsižvelgiant į vaiko išsakytą nuomonę dėl aplinkos saugumo. Atsakovas apie numatomą atostogų laiką ir vietą informuoja (SMS žinute, el. paštu) motiną V. S. ne vėliau kaip prieš 30 dienų. 6. A. R. suderinus su V. S., nukelia susitikimą su sūnumi D. R., jei dėl objektyvių priežasčių, tokių kaip tėvo ar sūnaus liga, darbo grafiko pasikeitimas ir panašios aplinkybės, tuo metu su sūnumi negali bendrauti. 7. Pageidaujant, V. S. informuoja A. R. apie sūnaus auklėjimo, jo priežiūros, gydymo, mokymo bei lavinimo eigą, apie besimokančio sūnaus numatomų atostogų pradžią ir trukmę, teikia informaciją apie sūnaus susirgimus ir kitas priežastis, galinčias sutrukdyti pasiimti sūnų ir su juo bendrauti. 8. A. R. netrukdomai bendrauja su sūnumi D. R., telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis, taip pat lankosi ugdymo (mokymosi), gydymosi įstaigose.

40Nuo 2017 m. kovo 21 d. nustatyti tokią A. R. (a. k. ( - ) bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. R. (gim. ( - ), a. k. ( - ) tvarką: 1. Poriniais metais, esant Lietuvoje, A. R. su sūnumi D. R., praleidžia Šv. Kalėdas, nepilnametį sūnų pasiima pirmąją Šv. Kalėdų dieną 11.00 val. ir parveda į ieškovės gyvenamąją vietą, antrąją Šv. Kalėdų dieną iki 20.00 val., apie numatomą vaiko paėmimą informuojant raštu (SMS žinute, el. paštu) motiną V. S., tačiau ne vėliau kaip prieš 7 dienas. 2. A. R. esant Lietuvoje, neporiniais metai, jis su nepilnamečiu sūnumi D. R. praleidžia Naujuosius metus, vaiką pasiima gruodžio 31 d. 17.00 val., jį parveda į ieškovės gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 20.00 val., apie numatomą vaiko paėmimą ieškovę informuojant (SMS žinute, el. paštu), tačiau ne vėliau kaip prieš 7 dienas. 3. A. R. esant Lietuvoje, jis su sūnumi D. R., praleidžia antrąją Šv. Velykų dieną. A. R. sūnų pasiima 11.00 val. ir parveda į V. S. gyvenamąją vietą iki 20.00 val., apie numatomą vaiko paėmimą informuoja (SMS žinute, el. paštu) motiną V. S. ne vėliau kaip prieš 7 dienas. 4. A. R. esant Lietuvoje, jis švenčia sūnaus D. R. gimtadienį kartu su sūnumi. A. R. esant Lietuvoje, jis per savo gimtadienį pasiima sūnų D. R., kurį parveda į ieškovės gyvenamąją vietą iki 20.00 val., apie numatomą vaiko paėmimą informuojant pastarąją (SMS žinute, el. paštu), tačiau ne vėliau kaip prieš 7 dienas. 5. A. R. esant Lietuvoje, jis bendrauja su sūnumi D. R., kiekvienų metų sūnaus kasmetinių vasaros atostogų metu, pasiima nepilnametį sūnų nepertraukiamam dviejų savaičių laikotarpiui, apie numatomą atostogų laiką ir vaiko paėmimą, atostogų vietą informuoja (SMS žinute, el. paštu) ieškovę, tačiau ne vėliau kaip prieš 30 dienų. 6. A. R., suderinęs su V. S., nukelia susitikimą su nepilnamečiu sūnumi D. jei dėl objektyvių priežasčių, tokių kaip tėvo ar sūnaus liga, darbo grafikas ar panašiai, tuo metu su sūnumi negali bendrauti. 7. A. R. pageidaujant, ieškovė V. S. informuoja A. R. apie sūnaus auklėjimo, jo priežiūros, gydymo, mokymo bei lavinimo eigą, apie besimokančio sūnaus numatomų atostogų pradžią ir trukmę, o taip pat teikiant informaciją apie vaiko susirgimus ir kitas priežastis, galinčias sutrukdyti pasiimti sūnų ir su juo bendrauti. 8. A. R. netrukdomai bendrauja su sūnumi D. R., telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis, taip pat lankosi ugdymo (mokymosi), gydymosi įstaigose.

41Padidinti priteistas iš V. S., a. k. ( - ) atsakovui A. R., a. k. ( - ) bylinėjimosi išlaidas (170 Eur) iki 255 Eur.

42Padidinti iš atsakovo A. R., a. k. ( - ) priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei (360 Eur) iki 375,50 Eur.

43Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

44Priteisti iš ieškovės V. S., a. k. ( - ) 15,50 Eur (penkiolika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (į. k. ( - )) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), Swedbank, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą... 5. Atsakovas A. R. pateiktu priešieškiniu prašė nustatyti jo bendravimo... 6. Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį ir... 7. Teismas vertino vaiko išreikštą poziciją dėl bendravimo su tėčiu. Darė... 8. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti Kaišiadorių rajono... 9. 2016 m. vasario 2 d. sprendimą (t. 2, b. l. 170-178):