Byla 2A-40-577/2017

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, po proceso atnaujinimo dalyvaujant suinteresuotiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, J. L. ir I. K. (I. K.) bei suinteresuotiems asmenims M. K., Vilniaus miesto 4-o notarų biuro notarei A. A., VĮ „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. K. priėmė palikimą, atsiradusį po A. K. mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškime nurodė, kad A. K. mirė 1994 m. kovo 24 d.; po jo mirties nei sutuoktinė T. K., nei sūnus N. K. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimas buvo priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Pareiškėjo senelė T. K. po sutuoktinio mirties toliau gyveno bute ( - ), juo rūpinosi ir išlaikė, mokėjo komunalinius mokesčius.
  2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 23 d. pareiškėjo A. K. pareiškimą patenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo senelė T. K., mirusi 2014-04-10, po pareiškėjo senelio A. K. mirties 1994-03-24 atsiradusį palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti.
  3. Pareiškėja J. L. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašydama pakeisti 2016 m. vasario 23 d. sprendimą bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą po A. K. mirties priėmė T. K. ir J. L. pradėdamos palikimą faktiškai valdyti. Teigė, jog jos gyvenimas ginčo bute tėvo mirties 1994 metais metu ir dar pusantro mėnesio po tėvo mirties, turi būti vertintinas, kaip jos valios išraiška paveldėti po tėvo likusį ir jai tenkantį palikimą - ginčo buto dalį.
  4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2YT- 5674-910/2016 pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir įtraukė į bylos nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis M. K. ir I. K..
  5. Suinteresuotas asmuo I. K. pateikė teismui pareiškimą su savarankiškais reikalavimais, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis įstatyminis įpėdinis, po tėvo A. K. mirties 1994-03-24 faktiškai priėmė palikimą ir pradėjo valdyti jo turto dalį - butą ( - ). Nurodė, kad pareiškėjas 1994 metais kartu su savo tėvu N. K. gyveno Rusijoje. Mirus A. K. bute gyveno suinteresuoto asmens motina T. K., kuri sunkiai sirgo. Jis tuo metu gyveno kartu su motina, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo butą, savo lėšomis darė buto remontą. Kartu gyveno ir sesuo J. L., prisidėjo prie mokesčių mokėjimo, rūpinosi butu. Teigia, jog buvo susitarimas, kad jie (vaikai) faktiškai valdo turtą po tėvo mirties.
  6. Pareiškėjas A. K. su suinteresuotų asmenų pareiškimais nesutiko. Nurodė, kad po A. K. mirties, nei vienas iš jo vaikų nepretendavo į savo palikimo dalį ginčo bute ir nėra atlikę jokių juridinę reikšmę turinčių veiksmų, liudijančių pretenzijas į palikimą. Per 21 metus J. L. nei žodžiu, nei raštu, nei veiksmais neparodė jokio asmeninio suinteresuotumo butu ir rūpinimosi jo išlaikymu, o tai byloja, kad ji nelaikė savęs šio buto bendrasavininke. Teigia, kad suinteresuotas asmuo I. K. taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad faktiškai pradėjo valdyti po tėvo mirties ginčo butą. Vaistų pirkimą, komunalinių mokesčių už motiną sumokėjimą jos pačios pinigais, pareiškėjas laiko teisiškai nereikšmingomis aplinkybėmis, sprendžiant dalies buto valdymo priėmimo klausimą. Pareiškėjo įsitikinimu, tie veiksmai yra įstatyminė vaikų pareiga rūpintis tėvais, teikti jiems materialinę paramą. Naudojimasis turtu, nesukelia turtinių teisių į tėvų turtą. Pažymi, kad T. K. ginčo butą privatizavo savo asmeninėn nuosavybėn, todėl niekas iš pilnamečių vaikų nesiėmė jokių turto paveldėjimo po tėvo mirties įforminimo procedūrų.

47.

5Suinteresuotas asmuo M. K. nurodė, kad ji neturi suinteresuotumo šios bylos baigtimi.

68.

7Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, notarė A. A. prašė civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

89.

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškimus tenkino, nusprendė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT - 5674 - 910/2016 pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo pakeisti bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. K. mirties 1994 m. kovo 24 d. jo palikimą priėmė T. K., mirusi 2014 m. balandžio 10 d., J. L. bei I. K., pradėdami faktiškai valdyti paveldimą turtą. Priteisė iš A. K. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų J. L.. Teismas nustatė, jog ginčas kilo dėl įpėdinių – J. L. bei I. K. palikimo priėmimo. Padarė išvadą, jog pareiškėjo 2016-02-23 posėdžio metu duoti paaiškinimai, kad kitų įpėdinių po A. K. mirties nebuvo, kad po jo mirties bute ( - ), gyveno tik jo senelė, jo tėvas ir jis, neatitinka tikrovės. Įvertinęs pareiškėjo amžių senelio A. K. mirties momentu (7 metai) bei aplinkybę, kad pareiškėjas su savo tėvu tuo metu Lietuvoje negyveno, teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus dėl minėtų suinteresuotų asmenų palikimo priėmimo faktiniu valdymu po tėvo mirties. Išklausęs suinteresuotų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus nustatė, kad tiek J. L., tiek I. K. po tėvo mirties gyveno jam nuosavybės teise priklausančiame bute, mokėjo už jį mokesčius, atliko už savo pinigus buto remontą, visą laiką turtu rūpinosi kaip savo. Sprendė, jog aplinkybė, kad remontą bute I. K. atliko paprašytas motinos, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad tai jis atliko tik vykdydamas pareigas savo motinai. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad suinteresuoti asmenys po motinos mirties atsisakė palikimo į jai priklausiusią turto dalį savo brolio, pareiškėjo tėvo, naudai, nesudaro pagrindo padaryti išvadą, kad jie ir po tėvo mirties palikimo nepriėmė. Esamus įrodymus byloje teismas vertino pakankamais nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad ir suinteresuoti asmenys J. L. bei I. K. po savo tėvo A. K. mirties 1994-03-24 jo palikimą priėmė pradėdami faktiškai valdyti paveldimą turtą kartu su savo motina T. K..

10III.

11Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

  1. Pareiškėjas A. K. apeliaciniu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, tenkinant pareiškėjo A. K. pareiškimą, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismo sprendimas pagrįstas tokiomis aplinkybėmis, apie kurias neteigė patys suinteresuoti asmenys arba kurios nepatvirtintos bylos duomenimis, teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko padarė netinkamas išvadas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pažymi, kad teismų praktikoje gyvenimas paveldimame bute po palikėjo mirties nėra neginčytinas įrodymas apie palikimo priėmimą. Privaloma aiškintis tokio gyvenimo pagrindą iki palikėjo mirties bei tolimesnius tokio asmens veiksmus jo valios apie palikimo priėmimą išreiškimo aspektu.
    2. Pasak apelianto, J. L. gyvenimas tėvo bute buvo sąlygotas nuosavo būsto neturėjimo, o jokie pareiškėjos veiksmai nei tuo metu, nei per 22 metus neliudija, kad faktinė aplinkybė įgavo teisinę reikšmę. Teigia, kad pareiškėjo I. K. duomenys apie jo gyvenimą bute tėvo mirties metu ir po to, nepasitvirtino; jis tokių įrodymų nepateikė (liudytojas tokių aplinkybių nepatvirtino).
    3. Byloje nėra įrodymų, išskyrus pačių pareiškėjų J. L. ir I. K. prieštaringus parodymus, patvirtinančių teismo išvadą, kad pareiškėjai mokėjo mokesčius už butą ir už savo pinigus atliko remontą. Vertindamas šių asmenų parodymus, teismas netaikė objektyvaus, visapusiško ir kritinio įvertinimo taisyklės. Pažymi, kad J. L. teismui nurodė, kad motina prašė pasikalbėti su broliu N. K., kad jis prisidėtų pinigais išlaikant butą, nes mokesčius ji mokanti viena. Be to, teismas jos parodymus, kad dėl motinos ligos ir riboto mobilumo, mokėjimus atlikdavo I. K., įvertino neteisingai, sutapatino mokėjimą, kaip finansinių išlaidų patyrimą, ir kaip mokėjimą kito asmens vardu ir iš jo lėšų atlikimą. Pasak apelianto, I. K. motinos pinigais sumokėdavo mokesčius už butą. Taip pat pažymi, jog pats I. K. nurodė, kad ir remontas 1994 metais atliktas T. K. nurodymu, t.y. vykdant motinos valią ir tai negali būti tapatinama su bendraturčio iniciatyva ir valia savo nuožiūra tvarkyti savo turtą. Teismas vadovavosi tik bylos baigtimi asmeniškai suinteresuotų asmenų parodymais. Jie per 22 metus po tėvo mirties niekam neatskleidė valios dėl buto dalies paveldėjimo, nesiėmė teisinių veiksmų, įteisinant ir išviešinant savo paveldėtą turtą, po motinos mirties įpėdiniai atsisakė savo paveldėjimo brolio N. K. naudai ir nenurodė, kad atsisako tik motinos palikimo (kadangi yra jau paveldėję buto dalį).
    4. Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė A. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė bylą nagrinėti pagal byloje esančius įrodymus ir bylą spręsti savo nuožiūra.
    5. Suinteresuotas asmuo J. L. atsiliepime prašo apelianto A. K. apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimą. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis civilinio proceso kodekse (toliau CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Byloje nustatyta, kad A. K. mirė 1994 m. kovo 24 d. Po jo mirties per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė. A. K. sutuoktinė T. K. mirė 2014 m. balandžio 10 d. Po T. K. mirties jos palikimą priėmė sūnus N. K., kuris mirė 2015 m. rugpjūčio 19 d. Jo sūnus A. K., priėmęs tėvo palikimą, kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo senelė T. K., mirusi 2014-04-10, po pareiškėjo senelio A. K. mirties 1994-03-24 atsiradusį palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-5674-910/2016 pareiškėjo A. K. pareiškimą patenkino. Atnaujinęs byloje procesą, teismas į bylos nagrinėjimą įtraukė suinteresuotus asmenis A. K., mirusio 1994-03-24, įstatyminius įpėdinius. J. L. bei I. K., t.y. įstatyminiai A. K. įpėdiniai pareiškė savarankiškus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas pareiškimus tenkino, pakeitė 2016 m. vasario 23 d. sprendimą bei nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. K. mirties 1994 m. kovo 24 d. jo palikimą priėmė T. K., mirusi 2014 m. balandžio 10 d., J. L. bei I. K., pradėdami faktiškai valdyti paveldimą turtą. Pareiškėjas A. K. pateikė apeliacinį skundą.
  1. Pažymėtina, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Pagal LR CK 5.50 straipsnio 3 dalį šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nagrinėjamu atveju palikimas po A. K. mirties atsirado iki 2000-07-18 CK įsigaliojimo, tačiau 1964 m. CK normos taipogi numatė, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
  2. Apelianto nuomone, teismas dėl netinkamo įrodymų vertinimo neteisingai interpretavo specifines bylos aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą. Teigia, kad J. L. neįrodė, jog gyvenimas tėvo bute vieną mėnesį po jo mirties buvo prielaida bei jos valios išraiška priimti palikimą faktiniu valdymu; pasak apelianto, J. L. tęsė iki tėvo mirties susiklosčiusius būsto panaudos teisinius santykius, o vėliau įsigijo nuosavą būstą ir išsikėlė, neprisidėjo prie buto išlaikymo, tvarkymo ir jo nenaudojo, nepretendavo į dalį tėvo buto. Taip pat nurodė, kad I. K. teiginiai apie jo gyvenimą bute su motina nepasitvirtino.
  3. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą pripažįstami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės; gyvenimas paveldimame name po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą, taigi ir priėmė jį. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
  4. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje pateikto apeliacinio skundo argumentus, pažymi, jog palikimo priėmimo faktui nustatyti nėra būtina, kad įpėdinis persikeltų gyventi į palikimo vietą, kadangi turtą tvarkyti kaip savo galima ir gyvenant kitoje vietovėje. Palikimo priėmimas negali būti siejamas su būsto poreikiu. Apeliacinės instancijos teismas J. L. išsikėlimo iš tėvo buto fakto neturi pagrindo pripažinti atsisakymu nuo palikimo dalies. Šiuo atveju, vertinant suinteresuotų asmenų veiksmų, kuriais jie išreiškė valią priimti palikimą po savo tėvo mirties, pobūdį, būtina atsižvelgti į tai, kad be paveldimos mirusio sutuoktinio dalies T. K. nuosavybės teise priklausė kita ½ dalis buto, t.y. kitų įpėdinių paveldimo turto dalis nebuvo didelė. Pasisakydama dėl apelianto nurodytų J. L. parodymų, susijusių su buto išlaikymu, vertinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo, reikšmingi tie įpėdinių veiksmai, kurie atlikti per šešis mėnesius po palikimo atsiradimo. Suinteresuoto asmens paaiškinimai, kad T. K. prašė pasikalbėti su N. K. (kuris į Lietuvą atvyko 1997 metais) dėl jo prisidėjimo prie buto mokesčių, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, nereiškia, jog po palikėjo mirties mokesčius mokėjo ir butą išlaikė tik T. K.. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus dėl buto išlaikymo, atlikto remonto, baldų pirkimo bei mokesčių mokėjimo. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog pareiškėjas aktualiu bylai laikotarpiu Lietuvoje apskritai negyveno, be to ir dėl amžiaus minėtos aplinkybės jam galėjo būti nežinomos. Teigdamas, kad I. K. mokesčius mokėjo mamos vardu ir jos lėšomis, šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų apeliantas nenurodė ir nepateikė (CCPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria skundžiamo teismo sprendimo išvadai, kad suinteresuotų asmenų veiksmai atliekant buto remontą taip pat įrodo, jog jie rūpinosi turtu ir jo išlaikymu. Akivaizdu, kad atsižvelgiant į motinai priklausančią buto dalį, artimųjų giminaičių (mamos ir brolio) gyvenimo bute metu faktą, kiti palikimą priėmę įpėdiniai gali ir turi atsižvelgti į motinos valią, riboti kitų savo, kaip nuosavybės bendraturčių, aktyvių veiksmų atlikimą, tačiau tai nereiškia, jog jie palikimo po tėvo mirties nepriėmė; o su motinos prašymu atlikti remontą sutiko tik rūpindamiesi jos gyvenamąja aplinka.
  5. CPK 185 straipsnyje įtvirtinta, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).
  6. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo turinys teikia pagrindą daryti išvadą, kad šio teismo buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinta įpėdinių valia priimti palikimą faktiškai pradedant jį valdyti, pirmosios instancijos teismo išvada dėl palikimo priėmimo yra pagrįsta byloje surinktais įrodymais: suinteresuotų asmenų paaiškinimais ir liudytojų parodymais, kad po tėvo A. K. mirties 1994 m. kovo 24 d. jo palikimą kartu su savo motina T. K. priėmė pradėdami faktiškai valdyti paveldimą turtą.
  7. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
  8. Taigi, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo A. K. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

14Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai