Byla A-388-556/2016
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir pareiškėjas, ir Žemės ūkio ministerija, ir ŽŪM) kreipėsi į teismą (b. l. 1–6), prašydamas įpareigoti atsakovą viešąją įstaigą Centrinę projektų valdymo agentūrą (toliau – ir atsakovas, ir VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, ir CPVA) atlikti pakartotinį pažeidimo tyrimą ir, vadovaujantis proporcingumo principu bei atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir Europos Komisijos parengtų Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairių (SOLID/2011/31/Rev) (toliau – ir Gairės) 6 punktą, maksimaliai sumažinti Žemės ūkio ministerijai paskirtą sankciją.

5Pareiškėjas paaiškino, kad jis vykdo projektą „Žemės ūkio ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų ir įstaigų žemės ūkio subjektams teikiamų paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę“ Nr. VP2-3.1-IVPK-01-V-01-012 (toliau – ir Projektas), kurio tikslas – sumažinti žemės ūkio subjektų pastangas siekiant gauti viešąsias paslaugas, sudarant sąlygas žemės ūkio subjektams elektroniniu būdu gauti Žemės ūkio ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų ir įstaigų teikiamas paslaugas. Didžioji Projekto dalis yra finansuojama Europos Sąjungos paramos lėšomis pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Informacinė visuomenė visiems“. Pareiškėjas įgaliojo Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė mokėjimo agentūra) pagal Projektą atlikti viešąjį pirkimą. Nacionalinė mokėjimo agentūra Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2012 m. rugsėjo 14 d. paskelbė atvirą konkursą „Projekto „Žemės ūkio ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų ir įstaigų žemės ūkio subjektams teikiamų paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę“ informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugoms pirkti“ (toliau – ir Pirkimas). Konkursas buvo vykdomas pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Laimėtoju pripažintas subjektų grupės UAB „Tieto Lietuva“, SIA „Tieto Latvia“ ir UAB „Intec“ pasiūlymas. UAB „Asseco Lietuva“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Sintagma“ (toliau – ir UAB „Sintagma“) subjektų grupės pateiktas pasiūlymas buvo atmestas dėl neįprastai mažos kainos. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 5 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-3559-603/2013 nustatė, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra nepagrįstai atmetė UAB „Asseco Lietuva“ ir UAB „Sintagma“ subjektų grupės pasiūlymą bei tai, kad viešojo pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai. Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs vykdomo Projekto mastą, sudėtingumą bei jam nustatytus terminus, viešojo pirkimo sutarties nepripažino negaliojančia, o remdamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (toliau – ir Viešųjų pirkimų įstatymas) skyrė Nacionalinei mokėjimo agentūrai alternatyviąją sankciją – 100 000 Lt baudą. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2092/2013 Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Žemės ūkio ministerija 2013 m. spalio 14 d. elektroniniu paštu gavo CPVA raštą Nr. 2013/2-9524, kuriuo buvo informuota apie atliktą supaprastintą pažeidimo tyrimą Projekte. Nurodyta, kad atsižvelgiant į nustatytą pažeidimą ir vadovaujantis Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 (toliau – Rekomendacijos), 19 punktu bei Netinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su pažeidimu, dydžio nustatymo metodikos, patvirtintos CPVA Taikomos praktikos 2012 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 38 (su vėlesniais pakeitimais), nuostatomis, t. y. 6 punkte nurodyta rekomenduojama pataisa, tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažįstama 25 proc. nuo pirkimo sutarties vertės (5 095 968,69 Lt su PVM), kurią sudaro 1 273 992,17 Lt. Žemės ūkio ministerija šį atsakovo sprendimą apskundė Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (toliau – ir Finansų ministerija), kuri 2014 m. vasario 6 d. raštu Nr. (24.16-02)-5K-1323572-1325746-6K-1401243 įpareigojo CPVA atlikti pakartotinį pažeidimo tyrimą. Iš Finansų ministerijos 2014 m. vasario 6 d. sprendimo matyti, kad atsakovas nesivadovavo proporcingumo principu bei neatsižvelgė į pažeidimo pobūdį. CPVA 2014 m. birželio 2 d. raštu Nr. 2014/2-4706 atsisakė atsižvelgti į Finansų ministerijos 2014 m. vasario 6 d. sprendime išdėstytus motyvus ir atnaujinti pažeidimo tyrimą. Finansų ministerija 2014 m. birželio 13 d. raštu Nr. (24.16-02)-5K-1412651-6K-1404757 patvirtino 2014 m. vasario 6 d. sprendime išdėstytą poziciją bei atsižvelgdama į tai, kad CPVA pateikti motyvai dėl pritaikytos finansinės korekcijos dydžio nepagrindžia jo proporcingumo, pakartotinai paprašė užtikrinti atnaujinto įtariamo pažeidimo tyrimo atlikimą ir sprendime dėl nustatyto pažeidimo motyvuotai pagrįsti siūlomą finansinę korekciją. CPVA 2014 m. liepos 23 d. raštu Nr. 2014/2-6224 pakartotinai atsisakė vykdyti Finansų ministerijos 2014 m. vasario 6 d. sprendimą bei 2014 m. birželio 13 d. pranešimą ir nepateikė naujų motyvų. Finansų ministerija, kaip vadovaujančioji institucija, išnagrinėjo Žemės ūkio ministerijos skundą dėl CPVA veiksmų ir priėmė sprendimą, kuris buvo privalomas ir vykdytinas, tačiau atsakovas nesiėmė veiksmų ir atsakymą pateikė tik po keturių mėnesių – 2014 m. birželio 2 d. CPVA turėjo teisę sprendimą apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau to nepadarė. CPVA 2013 m. spalio 14 d. raštu Nr. 2013/2-9524 kreipėsi į Informacinės visuomenės plėtros komitetą prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Komitetas) ir siūlė pakeisti Projekto finansavimo ir administravimo sutartį, sumažinant Projekto finansavimą 1 273 992,17 Lt suma. Komitetas 2013 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. S-1692 informavo, kad jo direktoriaus 2013 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. T-134 priimtas sprendimas sumažinti Projektui skirtą finansavimą 1 273 992,17 Lt suma. CPVA sumažino Projekto finansavimą 1 273 992,17 Lt ir nepateikė motyvų dėl tokio dydžio netinkamų finansuoti išlaidų. CPVA nurodytos apimties finansavimo sumažinimą pritaikė kaip sankciją už Vilniaus apygardos teismo sprendime nustatytus pirkimo procedūros pažeidimus. Nustatydamas finansinės sankcijos dydį atsakovas išskaičiavo pripažinto laimėjusiu pasiūlymo vertės ir atmesto naudingiausio pasiūlymo vertės skirtumą – 1 526 468,69 Lt. Vėliau, 2014 m. birželio 2 d. rašte Nr. 2014/2-4706, nurodė, kad proporcingiau taikyti griežčiausią vienodo dydžio normą, nustatytą Gairių 6 punkte – 25 proc. nuo sutarties vertės arba 1 273 992,17 Lt. Tokia CPVA pozicija reikštų, kad Žemės ūkio ministerijai pritaikyta sankcija priklauso nuo pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymų verčių: jeigu laimėjusiojo tiekėjo pasiūlymo kaina būtų mažesnė, už tokį pat pažeidimą atsakovas skirtų pareiškėjui mažesnę sankciją. CPVA nepagrindė Pirkimo dalyvių pasiūlymų verčių skirtumo pripažinimo netinkamomis finansuoti išlaidomis ir nepateikė argumentų dėl maksimalios 25 proc. sankcijos pagal Gairių 6 punktą pritaikymo. Gairių punktas nustato galimybę už viešųjų pirkimų pažeidimus skirti mažesnę sankciją – 10 ir 5 proc., priklausomai nuo pažeidimo rimtumo. Kiekvienu atveju, skirdama sankciją už viešųjų pirkimų procedūros pažeidimus, įgyvendinančioji institucija privalo įvertinti pražeidimo aplinkybes bei pažeidėjui paskirti proporcingą sankciją, kuri yra tinkama tikslams pasiekti ir neperžengti būtinumo ribų. Vilniaus apygardos teismas skyrė 100 000 Lt baudą. Už tuos pačius Pirkimo procedūros pažeidimus CPVA pritaikė pareiškėjui finansinę korekciją, kurios suma yra daugiau nei 10 kartų didesnė už teismo skirtą baudą. Skiriant sankciją, jos adekvatumas ir proporcingumas padarytam pažeidimui konkrečioje situacijoje nebuvo svarstomas. Vilniaus apygardos teismas įvertino dviejų viešojo intereso aspektų, aktualių nagrinėtam ginčui, reikšmę. Iš vienos pusės, žemės ūkio sektoriaus elektroninių paslaugų teikimo informacinės sistemos sukūrimas ir įdiegimas turi didelę reikšmę visuomenei, nes spartina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams vieno langelio principu. Iš kitos pusės, svarbus visuomenės suinteresuotumas racionaliu valstybės biudžeto lėšų panaudojimu, organizuojant viešuosius pirkimus. Siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą, būtina nustatyti pusiausvyrą. Vilniaus apygardos teismas, konkuruojant viešųjų pirkimų skaidrumo ir teisėtumo interesui su efektyviu ir operatyviu Projekto įgyvendinimu, pasirinko pusiausvyrą šioje situacijoje nustatantį spendimą ir skyrė alternatyviąją sankciją, vietoj pirkimo sutarties nutraukimo. CPVA atsižvelgė tik į vieną viešojo intereso aspektą – racionalų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą, tačiau visuomenės intereso dėl žemės ūkio sektoriaus viešųjų paslaugų elektronizavimo nevertino. 25 procentų finansinė korekcija išbalansuos Projekto įgyvendinimą. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas papildomai paaiškino, kad Komiteto direktoriaus 2013 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. T-134 sumažinti Projektui skirtą finansavimą 1 273 992,17 Lt suma neskundė, nes tikisi, jog jis galėtų būti keičiamas, jei būtų patenkintas pareiškėjo skundas.

6Atsakovas VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 36–41) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsakovas paaiškino, kad pažeidimo tyrimą atliko vadovaudamasis Rekomendacijų 19–20 punktuose nustatyta tvarka, t. y. atsakovas ištaisė pažeidimą, nustatydamas tik tinkamų finansuoti išlaidų dydį pagal 2013 m. kovo 15 d. pirkimo sutartį Nr. 8P-13-062. Finansų ministerija 2014 m. vasario 6 d. raštu Nr. (24.16-02)-5K-1323572-1325746-6K-1401243 paprašė CPVA atlikti pakartotinį pažeidimo tyrimą, papildomai įvertinant Pirkimo atitiktį viešajam interesui bei vadovaujantis proporcingumo principu. Finansų ministerija nenurodė, ar pareiškėjo skundą laiko pagrįstu. CPVA 2014 m. birželio 2 d. rašte Nr. 2014/2-4706 Finansų ministerijai nurodė, kad Finansų ministerija nepateikė naujų aplinkybių, kurių CPVA nebūtų įvertinusi. Nors atsakovas neatliko formalaus veiksmo – atnaujinti pažeidimo tyrimą, tačiau išnagrinėjo Finansų ministerijos 2014 m. vasario 6 d. rašte nurodytas aplinkybes, o tai reiškia, kad atliko atnaujinto pažeidimo tyrimo veiksmus. Finansų ministerija 2014 m. birželio 13 d. raštu paprašė atlikti atnaujintą įtariamo pažeidimo tyrimą bei pagrįsti siūlomą finansinę korekciją. Tai nereiškia, kad Finansų ministerija priėmė sprendimą, jog reikia nustatyti mažesnį netinkamų finansuoti išlaidų dydį. Atsakovas 2014 m. liepos 23 d. rašte Nr. 2014/2-6224 informavo Finansų ministeriją, kad neturi pagrindo keisti 2014 m. spalio 14 d. sprendime nurodytos netinkamų finansuoti išlaidų sumos. Atsakovas pažeidimo tyrimą, pakartotinius aplinkybių ir informacijos vertinimus, Finansų ministerijos prašymus atliko tinkamai. Atlikdama pažeidimo tyrimą, įgyvendinančioji institucija turi atsakyti į klausimą, kiek būtų (yra) tinkamų finansuoti išlaidų pagal atitinkamą sutartį, tokiu atveju jei Pirkimas būtų atliktas tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų. Gairės nustato, kad įprastai korekcija lygi nepagrįstai tinkamomis išlaidomis pripažintų išlaidų sumai, jei ją galima identifikuoti. Kai šios sumos identifikuoti neįmanoma arba visų išlaidų sumažinimas yra neproporcingas, korekcijos nustatomos taikant ekstrapoliacijos arba vienodo dydžio normos metodus. Gairių prieduose pateiktose lentelėse pateikiamos vienodo dydžio normos, kurios turėtų būti taikomos ir tais atvejais, kai neproporcinga netinkamomis finansuoti pripažinti visas su pažeidimu susijusias išlaidas. Pritaikius Gairių rekomenduojamą vienodo dydžio normą, bus užtikrinamas proporcingumo principo laikymasis. Pareiškėjas painioja teismo skiriamų sankcijų tikslą ir netinkamų finansuoti išlaidų dydžio nustatymo tikslą. CPVA, kaip įgyvendinančioji institucija, nenustato baudų ar sankcijų, o tik tinkamas / netinkamas finansuoti išlaidas. Atsakovas nustato netinkamas finansuoti išlaidas konkrečioje pirkimo sutartyje. 2010 m. rugsėjo 30 d. projekto „Žemės ūkio ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų ir įstaigų žemės ūkio subjektams teikiamų paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę“ projekto kodas Nr. VP2-3.1-IVPK-01-V-02-012 finansavimo ir administravimo sutartyje Nr. VP2-3.1-IVPK-01-V-02-012 nurodyta pažeidimų tyrimo procedūra, pareiškėjas žino pažeidimų tyrimų atlikimo reglamentavimą bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio nustatymo taisykles bei jų nustatymo tikslą. Žemės ūkio ministerijai žinoma, kad minėtoje finansavimo sutartyje nustatyta didžiausia projekto tinkamų finansuoti suma, tai reiškia, jog norint gauti finansavimą pagal šią sutartį, ji privalo atitikti visas finansavimo sutartyje nustatytas sąlygas, įskaitant ir šios sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.8 punkto reikalavimus, t. y. laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų. Nustatytas netinkamų finansuoti išlaidų dydis yra pagrįstas ir proporcingas padarytam pažeidimui.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašė skundą tenkinti.

9II.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 25 d. sprendimu (b. l. 102–110) skundą atmetė.

11Teismas konstatavo, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl to, ar VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra tinkamai atliko pažeidimo tyrimą ir pagrįstai už nustatytus pažeidimus Žemės ūkio ministerijai pasiūlė pritaikyti 25 proc. nuo pirkimo sutarties vertės finansinę korekciją.

12Teismas nustatė, kad Komitetas, CPVA ir Žemės ūkio ministerija 2010 m. rugsėjo 30 d. pasirašė projekto „Žemės ūkio ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų ir įstaigų žemės ūkio subjektams teikiamų paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę“ projekto kodas Nr. VP2-3.1-IVPK-01-V-02-012 finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP2-3.1-IVPK-01-V-02-012, pagal kurią Projekto įgyvendinimui skirta 9 950 000 Lt parama pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendinimo priemonę „Elektroninės valdžios paslaugos“. CPVA 2013 m. spalio 14 d. raštu Nr. 2013/2-9524 informavo Komitetą ir Žemės ūkio ministeriją apie atliktą supaprastintą pažeidimo tyrimą Projekte. Šiame rašte nurodyta, kad perkančioji organizacija netinkamai atliko Pirkimą, kadangi neteisėtai priėmė sprendimus atmesti tiekėjo UAB „Asseco Lietuva“ ir UAB „Sintagma“ pasiūlymą, kuris, jo neatmetus, pasiūlymų eilėje būtų buvęs pirmas; atmesti šio tiekėjo pretenziją; sudaryti pasiūlymų eilę; nustatyti ūkio subjektų grupės, sudarytos iš UAB „Tieto Lietuva“, SIA „Tieto Latvia“ ir UAB „Intec“ pasiūlymą laimėjusiu ir siūlyti Projekto vykdytojui sudaryti pirkimo sutartį, t. y., vykdydama Pirkimą, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 40 straipsnio nuostatas. Ši išvada padaryta remiantis Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3559-603/2011. Tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažinta 25 proc. nuo pirkimo sutarties vertės, t. y. 1 273 992,17 Lt. Komitetui pasiūlyta pakeisti Projekto finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP2-3.1-IVPK-01-V-02-012, sumažinant Projekto finansavimą 1 273 992,17 Lt. Žemės ūkio ministerija su 2013 m. spalio 25 d. raštu kreipėsi į Finansų ministeriją ir prašė įpareigoti CPVA dar kartą įvertinti nustatyto pažeidimo sunkumą bei sumažinti Projekto vykdytojui ketinimą taikyti 25 proc. sankciją iki 5 proc. Pareiškėjo nuomone, atsakovo sprendimas už nustatytą Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimą taikyti jo atžvilgiu griežčiausią sankciją pagal Gairių 6 punktą yra nepagrįstas objektyviais duomenimis ir neproporcingas nustatyto pažeidimo sunkumui. Komiteto direktoriaus 2013 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. T-134 „Dėl Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. T-205 „Dėl finansavimo skyrimo projektui pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendinimo priemonę Nr. VP2-3.1-IVPK-01-V „Elektroninės valdžios paslaugos“ pakeitimo“ nusprendė sumažinti Projektui skirtą finansavimo sumą 1 273 992,17 Lt. Finansų ministerija, įvertinusi atsakovo pateiktą 2013 m. lapkričio 20 d. išvadą Nr. 2013/2-10795 dėl Žemės ūkio ministerijos skundo, 2014 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. (24.16-02)-5K-1323572-1325746-6K-1401243 paprašė CPVA teisės aktuose nustatytais terminais ir tvarka atlikti pakartotinį pažeidimo tyrimą, papildomai įvertinant, ar teismo patvirtinta Pirkimo atitiktis viešajam interesui, vadovaujantis proporcingumo principu ir atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, kuris turi įtakos finansinės korekcijos dydžio nustatymui. Atsakovas 2014 m. birželio 2 d. rašte Nr. 2014/2-4706 nurodė, kad, tirdamas pažeidimą ir priimdamas sprendimą dėl netinkamų finansuoti išlaidų pagal 2013 m. kovo 15 d. sutartį Nr. 8P-13-062, vadovavosi proporcingumo principu, teisingai ir teisėtai nustatė Projekto vykdytojo padarytą pažeidimą, jį ištaisydamas nustatė proporcingą ir atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį netinkamų finansuoti išlaidų sumą, o pakartotiniam pažeidimo tyrimui atlikti nėra naujų paaiškėjusių aplinkybių ar informacijos, turinčių įtakos nustatytam netinkamų finansuoti išlaidų dydžiui. Finansų ministerija 2014 m. birželio 13 d. raštu Nr. (24.16-02)-5K-1412651-6K-1404757 paprašė CPVA užtikrinti, kad pakartotinis įtariamo pažeidimo tyrimas būtų pradėtas ir atliktas Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225 (toliau – ir Veiksmų taisyklės), nurodytais terminais ir apie priimtus sprendimus informuoti. Atsakovas 2014 m. liepos 23 d. rašte Nr. 2014/2-6224 nurodė, kad pažeidimas kvalifikuotinas kaip sunkus ir vienodo dydžio norma negalėtų būti mažinama iki 10 ar 5 proc. CPVA, nustatydama 25 proc. vienodo dydžio normą, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, svarbą ir struktūrinių fondų finansinius nuostolius, o pasirinkta poveikio priemonė ir jos mastas buvo pagrįstas išsamiu pažeidimo pobūdžio, svarbos ir finansinių nuostolių vertinimu. Atsakovas, priimdamas sprendimą dėl netinkamų finansuoti išlaidų pagal 2013 m. kovo 15 d. sutartį Nr. 8P-13-062, vadovavosi proporcingumo principu, teisingai ir teisėtai nustatė Projekto vykdytojo padarytą pažeidimą, jį ištaisydamas nustatė proporcingą padarytam pažeidimui netinkamų finansuoti išlaidų sumą.

13Teismas nurodė, kad sutinkamai su Finansavimo ir administravimo sutartimi Komitetas, CPVA ir Žemės ūkio ministerija pasiskirstė funkcijomis paramos teikimo ir gavimo procedūrų vykdymui. Komitetas įvardintas ministerija ir (arba) kita valstybės institucija, CPVA – įgyvendinančiąja institucija, o Žemės ūkio ministerija – projekto vykdytoju. Komitetas įvardintas Ministerija ir pagal Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas“, priedą pagal Ekonomikos augimo veiksmų programą „Informacinė visuomenė visiems“, o įgyvendinančiąja institucija pagal šią programą laikytina CPVA. Projektų, įgyvendinamų pagal Ekonomikos augimo veiksmų programą, patvirtintą Europos Komisijos 2007 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. K(2007)3740, atrankos būdus, kvietimų teikti paraiškas finansuoti projektus, projektų vertinimo ir atrankos, projektų tinkamoms finansuoti išlaidoms skiriamų ES fondų ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų dydžio nustatymo, išlaidų apmokėjimo, projektų administravimo ir skundų nagrinėjimo tvarką, taip pat ministerijų ir (ar) kitų valstybės institucijų, pagal kompetenciją atsakingų už bendrai finansuojamus iš ES fondų lėšų ūkio sektorius, nustato Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir PAFT). PAFT 191 punkte (redakcija galiojusi iki 2014 m. gruodžio 12 d.) numatė, kad, jeigu projekto vykdytojas, įgyvendindamas projektą, nesilaiko projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygų, įgyvendinančioji institucija turi teisę inicijuoti, o ministerija ir (ar) kita valstybės institucija turi teisę vienašaliu sprendimu sumažinti, sustabdyti arba nutraukti projekto finansavimą ir (ar) nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, ir (ar) vadovaudamasi šių Taisyklių 188-1 ir 188-2 punktais pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas ar jų dalį. Pagal PAFT 197.3 punktą, įgyvendinančioji institucija, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustačiusi pažeidimą, kurio, jos nuomone, ištaisyti neįmanoma, priima sprendimą dėl nustatyto pažeidimo, kuriame nurodomos su nustatytu pažeidimu susijusios faktinės aplinkybės, netinkamų finansuoti išlaidų suma ir pateikiamas vienas iš šių pasiūlymų ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, tai yra sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi, ir (ar) išskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą ar jos dalį iš projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos, jeigu lėšos projekto vykdytojui dar nesumokėtos. Bylos duomenys rodo, jog CPVA 2013 m. spalio 14 d. raštu Nr. 2013/2-9524, susipažinusi su Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimu, kuriuo nustatyti Pirkimo pažeidimai, realizavo PAFT 197.3 punkto pareigą ir kreipėsi į Komitetą siūlydama sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi. PAFT 197-1 punkte nurodyta, kad nesutinkantis su įgyvendinančiosios institucijos veiksmais ar neveikimu, susijusiais su sprendimo dėl pažeidimo priėmimu, ar sprendimu dėl pažeidimo projekto vykdytojas gali skųstis šių taisyklių 211 ir 212 punktuose nustatyta tvarka. PAFT 211 punktas įtvirtina projekto vykdytojo teisę apskųsti vadovaujančiajai institucijai įgyvendinančiosios institucijos veiksmus ar neveikimą, susijusius su projekto atitikties bendriesiems atrankos kriterijams (išskyrus juos detalizuojančius reikalavimus, nustatytus projektų finansavimo sąlygų aprašuose) vertinimu, sprendimo dėl pažeidimo priėmimu, per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kurią jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius įgyvendinančiosios institucijos veiksmus ar neveikimą. Šia teise Žemės ūkio ministerija pasinaudojo 2013 m. spalio 25 d. raštu Nr. 2D-5449(13.12) apskųsdama Finansų ministerijai, kaip vadovaujančiai institucijai, CPVA 2013 m. spalio 14 d. raštą. PAFT 211 punktas toliau nurodo, kad vadovaujančioji institucija, gavusi projekto vykdytojo skundą dėl įgyvendinančiosios institucijos veiksmų ar neveikimo, susijusių su sprendimo dėl pažeidimo priėmimu, per 3 darbo dienas nuo jo gavimo institucijoje dienos apie tai informuoja ministeriją ir (ar) kitą valstybės instituciją ir įgyvendinančiąją instituciją. Byloje nėra duomenų, kad Komitetas būtų informuotas apie Finansų ministerijos gautą skundą. Pagal PAFT 198 punktą, ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, gavusios įgyvendinančiosios institucijos sprendimą dėl pažeidimo, nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo jo gavimo dienos, išnagrinėja jį ir nekeisdamos nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgdamos į sprendime dėl pažeidimo įgyvendinančiosios institucijos pateiktą pasiūlymą, priima vieną iš nurodytų sprendimų dėl finansavimo ir administravimo sutarties modifikavimo. PAFT 198-3 punktas nurodo, kad projekto vykdytojui apskundus įgyvendinančiosios institucijos veiksmus ar neveikimą, susijusius su sprendimo dėl pažeidimo priėmimu, arba sprendimą dėl pažeidimo (šių Taisyklių 211 ir 212 punktai), ministerija ir (ar) kita valstybės institucija gali atidėti įgyvendinančiosios institucijos sprendimo dėl pažeidimo nagrinėjimą, iki vadovaujančioji institucija išnagrinėja skundą dėl įgyvendinančiosios institucijos veiksmų ar neveikimo, susijusių su sprendimo dėl pažeidimo priėmimu, ir informuoja apie tai projekto vykdytoją, įgyvendinančiąją instituciją ir ministeriją ir (ar) kitą valstybės instituciją arba išsprendžiamas ginčas dėl įgyvendinančiosios institucijos sprendimo dėl pažeidimo. Byloje nagrinėjamu atveju Komitetas, nepaisant Žemės ūkio ministerijos 2013 m. spalio 25 d. Finansų ministerijai pateikto skundo dėl CPVA veiksmų, neatidėjo įgyvendinančiosios institucijos sprendimo dėl pažeidimo nagrinėjimo ir 2013 m. spalio 30 d. Komiteto direktoriaus įsakymu Nr. T-134 sumažino Žemės ūkio ministerijai skirtą paramą. Pareiškėjas šio įsakymo neskundė, nors pačiame įsakyme nurodyta apskundimo teisė bei išaiškinta apskundimo tvarka. Šiuo metu nuo Komiteto direktoriaus 2013 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. T-134 priėmimo praėjo beveik pusantrų metų, kai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalis numato vieno mėnesio nuo skundžiamo akto paskelbimo ar įteikimo dienos terminą. Kadangi terminas praleistas ypatingai ilgą laiką, o Žemės ūkio ministerija yra profesinę atsakomybę bei išsilavinimą turinčių asmenų atstovaujama institucija, kas suponuoja, jog administravimo veiksmai turi būti pasirenkami bei atliekami laiku ir tinkamai, teismas siūlymo ginčyti Komiteto direktoriaus 2013 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. T-134 ABTĮ 10 straipsnio tvarka pareiškėjui neteikė. Termino skundui paduoti atnaujinimo pagrindai turi būti išskirtinę reikšmę turinčios aplinkybės, o ne netinkamas pareigos susipažinti su teisės aktais ir administraciniais sprendimais vykdymas. Pateikus tokį siūlymą, reikalavimas dėl Komiteto direktoriaus 2013 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. T-134 panaikinimo negalėtų būti priimtas teisme dėl akivaizdžiai per ilgo apskundimo termino praleidimo.

14Teismas nurodė, kad iš Žemės ūkio ministerijos 2013 m. spalio 25 d. skundo Finansų ministerijai, o taip pat ir skundo teismui turinio matyti, jog pareiškėjas neginčija Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų, tačiau teigia, kad CPVA nustatyta finansinė 25 proc. korekcija yra neproporcinga ir neadekvati padarytam pažeidimui. Formuluodama skundo dalyką, Žemės ūkio ministerija nustatė administracinės bylos nagrinėjimo ribas. Teismui nesuteikta kompetencija pačiam išplėsti ar susiaurinti pareiškėjo iškelto administracinio ginčo ribų, taigi šioje administracinėje byloje bus sprendžiamas tik CPVA už parinktos 25 proc. finansinės korekcijos teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Pareiškėjas skundu kelia reikalavimą dėl CPVA įpareigojimo atlikti veiksmus. PAFT 211 punktas numato, jog vadovaujančioji institucija gautą pareiškėjo arba projekto vykdytojo skundą nagrinėja Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, o nusprendusi, kad skundas pagrįstas, raštu įpareigoja įgyvendinančiąją instituciją imtis atitinkamų veiksmų ir nustato veiksmų atlikimo terminus. Finansų ministerijos 2014 m. vasario 6 d. raštu CPVA buvo įpareigota teisės aktuose nustatytais terminais ir tvarka atlikti pakartotinį pažeidimo tyrimą, įvertinant viešąjį interesą, proporcingumo principą bei pažeidimo pobūdį. PAFT 195 punktas numato, kad įtariamus pažeidimus tiria ir nustato įgyvendinančioji institucija, vadovaudamasi Veiksmų taisyklių nuostatomis. Veiksmų taisyklių trečiasis skirsnis numato pažeidimų tyrimo tvarką. Gavusi Finansų ministerijos, kaip vadovaujančios institucijos, nurodymą CPVA privalėjo atlikti Veiksmų taisyklių trečiajame skirsnyje nurodytus veiksmus. CPVA 2014 m. birželio 2 d. raštu Finansų ministerijos įpareigojimo neįvykdė ir tuo pažeidė PAFT 211 punkte numatytą vadovaujančios institucijos kompetenciją. Teisės aktai nesuteikia įgyvendinančiai institucijai teisės atsisakyti vykdyti vadovaujančiosios institucijos nurodymus. CPVA atsisakius vykdyti teisės aktais nustatytus įpareigojimus, turėjo būti teisme iškeltas ginčas tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo sutinkamai su ABTĮ 15 straipsnio 8 punktu. Finansų ministerija 2014 m. birželio 13 d. raštu pakartotinai CPVA įpareigojo atlikti patikrinimą Veiksmų taisyklių nustatyta tvarka. Atsakydama į šį įpareigojimą CPVA 2014 m. liepos 23 d. raštu informavo, kad neturi pagrindo keisti 2013 m. spalio 14 d. rašte nurodytos netinkamų finansuoti išlaidų sumos.

15Teismas konstatavo, kad detali pažeidimo nustatymo tvarka yra išdėstyta Veiksmų taisyklių 74 punkte. Vertinant formaliai, CPVA vadovaujančios institucijos įpareigojimų neatliko, kadangi jos 2014 m. liepos 23 d. raštu įforminti veiksmai neatitiko Veiksmų taisyklių 74 punkto reikalavimų. Tačiau iš esmės Finansų ministerija 2014 m. vasario 6 d. bei 2014 m. birželio 13 d. raštais CPVA neprašė imtis papildomų veiksmų pažeidimo tyrimui išsamiau atlikti, bet prašė tik persvarstyti CPVA 2013 m. spalio 14 d. rašte padarytas išvadas. Tokį įpareigojimą CPVA atliko 2014 m. liepos 23 d. rašte detaliai paaiškindama, kodėl Žemės ūkio ministerijai pasiūlyta taikyti 25 proc. nuo pirkimo sutarties vertės dydžio Projekto finansavimo sumažinimą.

16Teismas nurodė, kad 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999, 98 straipsnis “Valstybių narių atliekamas finansinis koregavimas” nurodo, jog valstybės narės atsako už pažeidimų nagrinėjimą ir turi imtis priemonių, jei esama įrodymų, kad yra pokyčių, kurie daro poveikį veiksmų ar veiksmų programų įgyvendinimo ar kontrolės pobūdžiui ar sąlygoms, ir jos atsako už reikiamą finansinį koregavimą. Valstybė narė atlieka reikiamą finansinį koregavimą, susijusį su veiksmuose arba veiksmų programose nustatytais pavieniais ar sistemingais pažeidimais. Koregavimą valstybė narė atlieka panaikindama visą valstybės finansinį įnašą ar jo dalį veiksmų programai. Valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius. Europos Komisija yra parengusi Rekomendacijas dėl finansinių pataisų, taikytinų iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo bendrai finansuojamoms išlaidoms, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo. Šio dokumento tikslas – parengti rekomendacijas, skirtas nustatyti finansines pataisas, taikytinas pažeidimams, nustatytiems taikant Bendrijos teisės aktus dėl viešojo pirkimo sutarčių, bendrai finansuojamų iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo 2000–2006 ir 2007–2013 m. programavimo laikotarpiais, sudarymo tvarkos. Atsakingoms valstybių narių valdžios institucijoms rekomenduojama taikyti tuos pačius kriterijus ir normas taisant pažeidimus, kuriuos jų tarnybos nustatė atlikdamos Reglamento (EB) Nr. 438/2001 4 ir 10 straipsniuose ir Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 60 straipsnio b punkte bei 62 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatytus tikrinimus ir kitokio tipo tikrinimus, nepažeidžiant galimybės taikyti griežtesnes priemones. Pirkimo metu padarytas ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimu nustatytas pažeidimas atitinka Gairių 6 punktą, kuriame nustatyta, kad už neteisėtų sutarties pasirašymo kriterijų taikymą rekomenduojama 25 proc. sutarties sumos. Ši suma gali būti sumažinta iki 10 proc. arba iki 5 proc., atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą. Tokiu pažeidimu laikoma tai, kad sutartis sudaryta taikant neteisėtus sutarties pasirašymo kriterijus (pavyzdžiui, atrankos kriterijaus naudojimas, siekiant pasirašyti sutartį, perkančiosios organizacijos konkurso sąlygose arba pranešime apie numatomą sudaryti sutartį apibrėžtų kriterijų nesilaikymas ar neteisingas ir (arba) diskriminacinis sutarties pasirašymo kriterijų taikymas). Atsižvelgiant į CPVA 2013 m. spalio 14 d. ir 2014 m. liepos 23 d. raštuose pateiktus argumentus, darytina išvada, kad pasiūlyta taikyti korekcija atitinka Gairėse numatytą pagrindą ir dydį. Žemės ūkio ministerijos teiginiai, kad Projektui skirtos paramos mažinimas prieštarauja proporcingumo principui, yra nepagrįstas. Nors Gairės pagal savo pobūdį nėra privalomas dokumentas, tačiau juo remiantis įgyvendinamas teisinio aiškumo principas Europos Sąjungos mastu, kai iš tų pačių fondų paramą gaunančių asmenų veiksmai, kuriais pažeidžiami viešųjų pirkimų reikalavimai, įvertinami vienoda sankcija. Pareiškėjo atstovo padarytas pažeidimas užkirto kelią mažiausią kainą pasiūliusiam asmeniui laimėti konkursą. Laimėtoju paskelbtas tiekėjas, kuris pasiūlė 40 proc. didesnę kainą, tuo tiesiogiai buvo padidintos paramai skirtos išlaidos. Toks pažeidimas iš esmės atitinka Gairių lentelės 7 punktą, pagal kurį numatyta nekoreguotina 25 proc. sankcija. Taigi, tiek pažeidimo pobūdis, kai iš konkurso vadovaujantis netinkamais kriterijais pašalinamas mažiausią kainą pasiūlęs asmuo, yra sunkus bei visuomeniškai žalingas, tiek fondo nuostolis yra didelis. 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 98 straipsnyje nurodyti finansinės korekcijos kriterijai, pažeidimų pobūdis, svarba ir fondų finansiniai nuostoliai įvertinti tinkamai. Pažeidimo tyrimo metu CPVA pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pažeidimas kvalifikuotinas kaip sunkus, pažeidimo svarbą ir struktūrinių fondų finansinius nuostolius bei pasiūlė Komitetui taikyti 25 proc. finansinę pataisą nuo pirkimo sutarties vertės. Taigi pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas neatsižvelgė į pažeidimo pobūdį, atmestinas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į ekonomiškai naudingiausio ir konkurso laimėtojo pasiūlytą sutarties kainą, negalima daryti išvadą, kad pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija yra per griežta. Konkurso laimėtojais pripažinus UAB „Asseco Lietuva“ ir UAB „Sintagma“, išlaidų suma būtų sumažėjusi 1 526 468,69 Lt. Tai, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3559-603/2013 Nacionalinei mokėjimo agentūrai už Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus buvo paskirta 100 000 Lt bauda, negali būti laikoma objektyviu, teisingu, protingu bei proporcingu orientyru, sprendžiant klausimą dėl už nustatytą pažeidimą skiriamos finansinės korekcijos dydžio. CPVA, kaip įgyvendinančioji institucija, neskiria baudų ar sankcijų, o tik nustato tinkamas ir su pažeidimu susijusias netinkamas finansuoti išlaidas pagal atitinkamas pirkimų sutartis, kad būtų užtikrinta Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktuose nustatyta pareiga užtikrinti, jog Europos Komisijai būtų deklaruotos tik tinkamos finansuoti išlaidos, taip apsaugant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos biudžeto finansinius interesus. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visetą, atsižvelgusi į teisinį reglamentavimą, priėjo išvadą, jog Agentūra už nustatytus Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus Žemės ūkio ministerijai pagrįstai pasiūlė pritaikyti 25 proc. finansinę korekciją, todėl nėra pagrindo įpareigoti VšĮ Centrinę projektų valdymo agentūrą atlikti pakartotinį pažeidimo tyrimą ir maksimaliai sumažinti pareiškėjui paskirtą sankciją. Kita vertus, toks siūlymas, esant nenuginčytam Komiteto direktoriaus 2013 m. spalio 30 d. įsakymui Nr. T-134, neturėtų teisinės reikšmės.

17III.

18Pareiškėjas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija apeliaciniu skundu (b. l. 115–118) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

191. Teismas nepakankamai įvertino ištirtus įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą (ABTĮ 86 str.).

202. CPVA privalėjo laikytis teisės aktų reikalavimų ir realiai imtis veiksmų, kuriuos nurodė Finansų ministerija, t. y. teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais atlikti pakartotinį pažeidimo tyrimą. Žemės ūkio ministerija nesutinka su teismo sprendime išdėstyta pozicija, kad CPVA atliko Finansų ministerijos įpareigojimus, kadangi CPVA pažeidimo tyrimo iš esmės neatnaujino, argumentuodama, jog tam neturi pagrindo, tačiau atsiliepime Vilniaus apygardos administraciniam teismui savo veiksmus, t. y. atsakymus Finansų ministerijai apie tai, kad pažeidimo tyrimo neatnaujins, jau traktuoja kaip pakartotinį pažeidimo tyrimo atlikimą. Toks CPVA pozicijų nesutapimas prieštarauja teisingumo ir logikos principams.

213. Komiteto 2013 m. spalio 30 d. įsakymas Nr. T-134 atsirado CPVA atliktų veiksmų pagrindu ir po CPVA 2013 m. spalio 14 d. kreipimosi raštu Nr. 2013/2-9524 į Informacinės visuomenės plėtros komitetą prie Susisiekimo ministerijos su siūlymu pakeisti Projekto finansavimo ir administravimo sutartį, sumažinant Projekto finansavimą 1 273 992,17 Lt suma, todėl buvo nuspręsta ginčyti CPVA atliktus veiksmus ir, jeigu skundas būtų patenkintas, būtų galima inicijuoti minėto įsakymo pakeitimą.

22Atsakovas VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 128–131) prašo apeliacinį skundą atmesti.

23Atsakovas nurodo, kad pareiškėjui pažeidimas nustatytas vadovaujantis teisės aktų, reglamentuojančių pažeidimų tyrimą, reikalavimais, visų pirma, vykdant Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (toliau – ir Atsakomybės ir funkcijų taisyklės), jai pavestas viešojo administravimo funkcijas, tarp kurių jai yra pavesta atlikti pažeidimų tyrimą (10.3.5 p.), vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443, nustatyta tvarka. PAFT 193–199 punktuose nustatyti įgyvendinančiųjų institucijų (šiuo atveju – CPVA), ministerijų ir (ar) kitų valstybės institucijų ir kitų institucijų veiksmai tiriant ir nustatant pažeidimus bei priimant sprendimus dėl nustatytų pažeidimų. PAFT 195 punktas nustato, kad įtariamus pažeidimus tiria ir nustato įgyvendinančioji institucija, vadovaudamasi Veiksmų taisyklių nuostatomis. Veiksmų taisyklių 74 punktas nustato, kad įgyvendinančioji institucija, įtarusi pažeidimą ir/ar gavusi informacijos apie įtariamą pažeidimą iš kitų nurodytų institucijų, šią informaciją vadovaudamasi Metodinėmis pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173, įvertina ir SFMIS naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka registruoja SFMIS. Taigi vadovaujantis Rekomendacijomis, t. y. jų 5 punktu, įgyvendinančioji institucija įtarusi pažeidimą ir (ar) gavusi informacijos apie įtariamą pažeidimą visų pirma įvertina visą turimą su įtariamu pažeidimu susijusią informaciją ir nusprendžia, ar įtariamas pažeidimas: 5.1. nėra susijęs su jau išmokėtomis lėšomis projekto vykdytojui ar, jei teikiama techninė parama, su jau pripažintomis deklaruotinomis Europos Komisijai projekto vykdytojo padarytomis išlaidomis, finansuojamomis iš 2007-2013 metų Europos Sąjungos techninės paramos; 5.2. nėra susijęs su įtariama nusikalstama veika; 5.3. institucijos nuomone, gali būti ištaisytas Rekomendacijų IV skyriuje nustatyta tvarka; 5.4. nėra sisteminis pažeidimas. Rekomendacijų IV dalyje pateikiama Supaprastinta įtariamų pažeidimų ištaisymo procedūra, kurios 18 punktas numato, kad jei tenkinamos visos keturios Rekomendacijų 5.1–5.4 punktuose nurodytos sąlygos, įtariamas pažeidimas gali būti ištaisomas Rekomendacijų 19–20 punktuose nustatyta tvarka, neįtraukiant pažeidimų kontrolieriaus. Informacija apie tokius pažeidimus įtariamų pažeidimų registravimo žurnale (SFMIS) neregistruojama. Supaprastintų pažeidimų tyrimų atveju netaikoma ir PAFT 197 punkte nurodytų sprendimų priėmimo tvarka. Pažymėtina, kad tai, jog pažeidimo tyrimo veiksmai atlikti pagal teisės aktų nuostatas, patvirtino ir Finansų ministerija savo 2014 m. vasario 6 d. rašte Nr. (24.16-02)-5K-1323572-1325746-6K-1401243 (toliau – ir Raštas Nr. 1), kur nurodė, kad CPVA pažeidimo tyrimą atliko vadovaudamasi Rekomendacijų 19–20 punktuose nustatyta tvarka, t. y. CPVA ištaisė pažeidimą nustatydama tik tinkamų finansuoti išlaidų dydį pagal 2013 m. kovo 15 d. pirkimo sutartį Nr. 8P-13-062. PAFT 211 punkte nustatyta, jog vadovaujančioji institucija, nusprendusi, kad skundas pagrįstas, raštu įpareigoja įgyvendinančiąją instituciją imtis atitinkamų veiksmų ir nustato veiksmų atlikimo terminus. Ministerija Raštu Nr. 1 nenurodė, ar pareiškėjo skundą laiko pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, CPVA 2014 m. birželio 2 d. rašte Nr. 2014/2-4706 Finansų ministerijai nurodė, kad CPVA mano, jog Rašte Nr. 1 nurodyta informacija turi būti vertinama, kaip galbūt paaiškėjusios naujos aplinkybės, kurių CPVA nevertino pažeidimo tyrimo metu ir atsižvelgiant į tai, sprendžiama, ar turi būti atnaujintas pažeidimo tyrimas. CPVA įvertinusi tai, kad Rašte Nr. 1 nurodyta aplinkybė (teismo patvirtinta pirkimo atitiktis viešajam interesui), kurią prašoma įvertinti, yra nurodyta dokumentuose (teismų sprendimai), kurie buvo nagrinėti pažeidimo tyrimo metu, CPVA vertino, jog Finansų ministerija nepateikė jokių naujų aplinkybių, kurių CPVA nebūtų įvertinusi nustatydama netinkamų finansuoti išlaidų dydį. Taigi CPVA neatsisakė atsižvelgti į Finansų ministerijos motyvus, o, atvirkščiai, nurodė, kad į Rašto Nr. l motyvus jau buvo atsižvelgta atliekant pažeidimo tyrimą. Finansų ministerija 2014 m. birželio 13 d. raštu Nr. (24.16-02)-5K-1412651-6K-1404757 (toliau – ir Raštas Nr. 2) informavo CPVA, kad pareiškėjo skundą dėl CPVA sprendimo laiko pagrįstu, nes manė, jog „CPVA pateikti motyvai dėl pritaikytos finansinės korekcijos dydžio nepagrindžia jos proporcingumo“ ir paprašė „atlikti atnaujintą įtariamo pažeidimo tyrimą ir sprendime dėl nustatyto pažeidimo motyvuotai pagrįsti siūlomą finansinę korekciją“. Kaip matyti iš Rašto Nr. 2, Finansų ministerija pareiškėjo skundą dėl CPVA sprendimo laikė pagrįstu tik dėl to, kad, Finansų ministerijos manymu, CPVA motyvuotai nepagrindė nustatyto netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, tačiau tai nereiškia, jog Finansų ministerija priėmė sprendimą, kad pagrįsta nustatyti mažesnį netinkamų finansuoti išlaidų dydį (taikyti mažesnę finansinę korekciją). CPVA, kaip tai pažeidimo tyrimo metu numatė Rekomendacijų 22 punktas, 2014 m. liepos 23 d. rašte Nr. 2014/2-6224 nurodė savo sprendimą dėl netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, t. y. informavo Finansų ministeriją, kad įvertino (atliko pakartotinį pažeidimo tyrimą) jos pateiktą informaciją ir, atsižvelgdama į visas pažeidimui reikšmingas aplinkybes, pažeidimo poveikį, jo mąstą, struktūrinių fondų finansinius nuostolius, neturi pagrindo keisti CPVA sprendime nurodytos netinkamų finansuoti išlaidų sumos. CPVA nėra informuota, kad Finansų ministerijai būtų nepakankami ar nepagrįsti minimame CPVA rašte nurodyti motyvai dėl netinkamų finansuoti išlaidų dydžio (finansinės korekcijos dydžio pagrįstumo) nustatymo, todėl CPVA daro išvadą, jog tinkamai pagrindė CPVA sprendime nustatytą netinkamų finansuoti išlaidų dydį ir taip įgyvendino Finansų ministerijos Rašte Nr. 2 nurodytą prašymą. Tai patvirtino ir teismas savo sprendime. Pažeidimas nustatytas bei ištirtas (atnaujintas) vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais pažeidimų tyrimo tvarką.

24Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 124–126) prašo Žemės ūkio ministerijos skundą tenkinti.

25Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismo sprendime neatsakoma į pagrindinius ir esminius pareiškėjo argumentus bei reikalavimus, išdėstytus skunde. Teismo motyvai neišsprendžia byloje nagrinėjamo ginčo. Agentūros įsitikinimu, atsakovo neteisėtas neveikimas ir Finansų ministerijos sprendimo nevykdymas de facto atėmė iš pareiškėjo galimybę efektyviai ginti savo galbūt pažeistus interesus ir ginčyti Komiteto įsakymą, nes tol, kol atsakovas neįvykdė Finansų ministerijos sprendime nustatytų įpareigojimų, neatliko pakartotinio pažeidimo tyrimo ir nepateikė išsamių priimamo sprendimo motyvų, pareiškėjui iš esmės nebuvo žinomi pagrindai, kuriais remiantis galėtų būti inicijuojama Komiteto įsakymo nuginčijimo procedūra. Teismas formaliai vertino pareiškėjo skunde pateiktus argumentus, tinkamai neatliko atsakovo atlikto pažeidimo (neteisėto neveikimo) analizės, neištyrė atsakovo pritaikytos sankcijos proporcingumo, priėmė formalų sprendimą, neatitinkantį ABTĮ 86 straipsnyje ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotų reikalavimų.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV.

28Teisėjų kolegija tikrinanti šią bylą atkreipia dėmesį, kad ginčo teisinių santykių principinis reguliavimas buvo išdėstytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-1512-556/2015) ir šiame baigiamajame teisės akte nebekartotinas. Būtų tikslinga tik pabrėžti, jog minėtame procesiniame dokumente, be kita ko, buvo nurodyta, kad pareiškėjui, nesutinkančiam su projekto vykdymo metu nustatytais viešųjų pirkimų pažeidimais, yra prieinama dvejopo pobūdžio galimai pažeistų teisių gynyba: jis, vadovaudamasis PAFT 211 punktu, turi teisę vadovaujančiajai institucijai (Finansų ministerijai) apskųsti įgyvendinančiosios institucijos (čia - CPVA) veiksmus arba apskųsti galutinius sprendimus dėl lėšų grąžinimo (čia - Komiteto įsakymą) teismui.

29Pareiškėjas (apeliantas) į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi, prašydamas įpareigoti atsakovą viešąją įstaigą Centrinę projektų valdymo agentūrą atlikti pakartotinį pažeidimo tyrimą ir, vadovaujantis proporcingumo principu bei atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir Europos Komisijos parengtų Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairių (SOLID/2011/31/Rev) 6 punktą, maksimaliai sumažinti Žemės ūkio ministerijai paskirtą sankciją.

30Reikalavimas dėl Komiteto 2013 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. T-134, kuriuo nuspręsta sumažinti Projektui skirtą finansavimo lėšų sumą (b. l. 17-19), pateiktas nebuvo.

31Esant tokiai faktinei ir teisinei situacijai, pareiškėjo (apelianto) siekis maksimaliai sumažinti paskirtą sankciją – teisiškai neįgyvendinamas.

32Visų pirma, pasisakant dėl Finansų ministerijos 2014 m. vasario 6 d. ir 2014 m. birželio 13 d. įpareigojimų atlikti pakartotiną pažeidimo tyrimą, pažymėtina, kad pastarojo pobūdžio vadovaujančiosios institucijos patvarkymai patenka į PAFT 211 punkto paskutiniosios dalies reguliuojamą sritį. CPVA, gavusi vadovaujančiosios institucijos įpareigojimą, privalėjo jį įvykdyti ir įvykdyti taip, kaip numato teisinis reguliavimas. CVPA pateikti atsakymai dėl Finansų ministerijos 2014 m. vasario 6 d. ir 2014 m. birželio 13 d., kaip vadovaujančiosios institucijos, nurodymų (atlikti pakartotinį pažeidimo tyrimą) juridinės technikos prasme išpildyti netinkamai. Antra vertus, CVPA pateiktuose atsakymuose pareiškėjui aktualus momentas vis dėlto analizuotas ir abiem atvejais buvo negatyvus, todėl pareiškėjo siekiamas rezultatas buvo galimas tik pateikus reikalavimą dėl Komiteto 2013 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. T-134 pakeitimo arba panaikinimo (tuo labiau, kad jis priimtas dar iki Finansų ministerijos nurodymų atlikti pakartotiną pažeidimo tyrimą), tačiau tai nepadaryta.

33Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnyje numatyta, jog teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises.

34Taigi pirmosios instancijos teismas, matydamas tokią situaciją, pagal ką tik nurodytą teisinį reguliavimą, turėjo pasiūlyti pareiškėjui pateikti reikalavimą dėl Komiteto 2013 m. spalio 30 d. įsakymo panaikinimo, tačiau tokio siūlymo neteikė, konstatavęs, jog reikalavimas dėl Komiteto įsakymo panaikinimo negalėtų būti priimtas teisme dėl akivaizdžiai per ilgo apskundimo termino praleidimo.

35Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tai padaryta visiškai pagrįstai. Papildant pirmosios instancijos teismo argumentaciją dėl atsisakymo teikti siūlymą, laikantis Administracinių bylų teisenos įstatymų 10 straipsnio nuostatos, pažymėtina, kad Žemės ūkio ministerijai, kaip Projekto vykdytojui, ginčo santykiams taikytinas teisinis reguliavimas buvo žinomas nuo pat projekto vykdymo pradžios. Kad būtų galima atnaujinti praleistą beveik pusantrų metų terminą iš tikro turėtų būti nustatytos itin išskirtinės aplinkybės, kurių iš esmės nėra. Vadinasi, nenuginčijus Komiteto 2013 m. spalio 30 d. įsakymo Žemės ūkio ministerijai paskirtos sankcijos korektūra teisiškai nebegalima.

36Dėl išdėstytų priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisingas, todėl išdėstytų motyvų pagrindu paliktinas nepakeistu.

37Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

38Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

39Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir... 5. Pareiškėjas paaiškino, kad jis vykdo projektą „Žemės ūkio ministerijos... 6. Atsakovas VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepimu į... 7. Atsakovas paaiškino, kad pažeidimo tyrimą atliko vadovaudamasis... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės... 9. II.... 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 25 d. sprendimu (b. l.... 11. Teismas konstatavo, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl to,... 12. Teismas nustatė, kad Komitetas, CPVA ir Žemės ūkio ministerija 2010 m.... 13. Teismas nurodė, kad sutinkamai su Finansavimo ir administravimo sutartimi... 14. Teismas nurodė, kad iš Žemės ūkio ministerijos 2013 m. spalio 25 d. skundo... 15. Teismas konstatavo, kad detali pažeidimo nustatymo tvarka yra išdėstyta... 16. Teismas nurodė, kad 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr.... 17. III.... 18. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija apeliaciniu skundu... 19. 1. Teismas nepakankamai įvertino ištirtus įrodymus ir priėmė nepagrįstą... 20. 2. CPVA privalėjo laikytis teisės aktų reikalavimų ir realiai imtis... 21. 3. Komiteto 2013 m. spalio 30 d. įsakymas Nr. T-134 atsirado CPVA atliktų... 22. Atsakovas VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepimu į... 23. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjui pažeidimas nustatytas vadovaujantis... 24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra atsiliepimu į... 25. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismo sprendime neatsakoma į... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV.... 28. Teisėjų kolegija tikrinanti šią bylą atkreipia dėmesį, kad ginčo... 29. Pareiškėjas (apeliantas) į Vilniaus apygardos administracinį teismą... 30. Reikalavimas dėl Komiteto 2013 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. T-134, kuriuo... 31. Esant tokiai faktinei ir teisinei situacijai, pareiškėjo (apelianto) siekis... 32. Visų pirma, pasisakant dėl Finansų ministerijos 2014 m. vasario 6 d. ir 2014... 33. Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnyje numatyta, jog teismas... 34. Taigi pirmosios instancijos teismas, matydamas tokią situaciją, pagal ką tik... 35. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tai padaryta... 36. Dėl išdėstytų priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 37. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 38. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 25 d. sprendimą palikti... 39. Nutartis neskundžiama....