Byla 2A-778-611/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti

2iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

3teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Dalios Višinskienės,

4sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei,

5dalyvaujant ieškovui J. B., ieškovės J. B. atstovei adv. Ramunei Dulevičienei, atsakovo UAB „Belvilis“ atstovui adv. Ramūnui Audzevičiui,

6viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Belvilis“ apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. B., J. R. B. ir J. B. ieškinį atsakovams UAB „Belvilis“, VĮ Registrų centro Utenos filialui, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos (Utenos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjai) dėl termino atnaujinimo, klaidos ištaisymo ir servitutų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

8ieškovai J. B., J. R. B. ir J. B. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydami atnaujinti terminą servitutų įregistravimui, įpareigoti VĮ Registrų centro Utenos filialą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Utenos apskrities viršininko 2006-08-01 sprendime Nr. 13-16884 nustatytus servitutus: 1) užtikrinti gyventojų teisę prieiti prie paviršinio vandens telkinio apsaugos juosta, plane pažymėta indeksu S-1, kurios plotis 5 m ir plotas 0,04 ha; 2) leisti kitiems asmenims eiti, važiuoti arba ginti gyvulius 4 m pločio esamu keliu, plane pažymėtu indeksu S-2. Servituto plotas 0,03 ha; 3) leisti kitiems asmenims ribotai naudotis sklypo dalimi plane pažymėta indeksu S-3. Servituto plotas 0,03 ha; įpareigoti atsakovą UAB „Belvilis“ netrukdyti ieškovams ir jų klientams naudotis nustatytais servitutais bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad turi sodybą prie Bebrusų ežero. Savo sodybą ir Bebrusų ežerą ieškovai gali pasiekti tik per atsakovui priklausantį sklypą, esantį šalia ieškovų sodybos. Atsakovas sklypą įsigijo iš E. K., kuriai teisės į jį buvo atkurtos Utenos apskrities viršininko 2006-08-01 sprendimu, jame nurodyti servitutai buvo įrašyti. Minėtas sprendimas buvo pagrindas įregistruoti pardavėjos nuosavybės teises, tačiau jas registruodamas, VĮ Registrų centro Utenos filialas padarė klaidą – į viešąjį nekilnojamojo turto registrą neįrašė sklype nustatytų servitutų. 2007-08-10 sprendimu VĮ Registrų centras minėtą klaidą ištaisė, tačiau toks jo sprendimas dėl procedūrų pažeidimų Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2009-02-12 sprendimu buvo panaikintas. Ieškovai nurodė, kad terminą įregistruoti nustatytus servitutus praleido dėl objektyvių priežasčių, t.y. jie nebuvo informuoti apie nuosavybės teisių E. K. atkūrimą, VĮ Registrų centro Utenos filialas jiems atsisakė pateikti duomenis apie įregistruotas daiktines teises.

9Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad byla negali būti nagrinėjama teisme, nes ieškovai nesilaikė išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme procedūros. Jie įstatymo nustatyta tvarka neprašė, kad būtų įregistruoti servitutai. Be to, byla dėl tapačių reikalavimų tarp tu pačių šalių jau buvo išnagrinėta Lietuvos Administraciniame Teisme priėmus 2009-02-12 sprendimą. Atsakovas teigė, kad Utenos apskrities viršininko sprendimu nustatyti servitutai jam nėra privalomi, nes jie nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Atsakovo nuomone prašomi įregistruoti servitutai ieškovams nėra būtini, jie turi galimybę patekti į savo sodybą ir prieiti prie ežero kitais keliais. Mano, jog ieškovai nepagrįstai praleido terminą servitutui įregistruoti, todėl toks terminas negali būti atnaujinamas. Pažymėjo, jog ieškovai J. B. ir J.R. B. yra netinkama šalis, jie nėra sklypo savininkai.

10Atsakovas VĮ Registrų centro Utenos filialas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovai nesikreipė dėl servitutų įregistravimo, nežino kodėl servitutai nebuvo įregistruoti, kai dėl sklypo nuosavybės teisių įregistravimo kreipėsi E. K..

11Tretysis asmuo Utenos apskrities viršininko administracija su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad šiuo metu VĮ Registrų centro duomenų bazėje esantys duomenys dėl ginčo sklypo yra neišsamūs ir neatitinka administracinio akto, kuris buvo pagrindas minėto sklypo nuosavybės teisėms įregistruoti.

12Molėtų rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 4 d. ieškinį tenkino ir atnaujino terminą servitutų įregistravimui. Teismas įpareigojo VĮ Registrų centro Utenos filialą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Utenos apskrities viršininko 2006-08-01 sprendime Nr.13-16884 nustatytus servitutus: 1) užtikrinti gyventojų teisę prieiti prie paviršinio vandens telkinio apsaugos juosta, plane pažymėta indeksu S-1, kurios plotis 5 m ir plotas 0,04 ha; 2) leisti kitiems asmenims eiti, važiuoti arba ginti gyvulius 4 m pločio esamu keliu, plane pažymėtu indeksu S-2. Servituto plotas 0,03 ha; 3) leisti kitiems asmenims ribotai naudotis sklypo dalimi plane pažymėta indeksu S-3. Servituto plotas 0,03 ha. Įpareigojo atsakovą netrukdyti ieškovams ir jų klientams naudotis 2006-08-01 Utenos apskrities viršininko administracijos sprendime Nr.13-16884 nustatytais servitutais nustatyta apimtimi. Priteisė iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas valstybei ir ieškovams. Teismas laikė nepagrįstais atsakovo argumentus, jog ieškovai J. R. B. ir J. B. yra netinkami ieškovai byloje. Nurodė, jog jie turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir veikia 2002-03-16 J. B. įgaliojimo pagrindu. Atsakovo argumentus, jog ieškovai nesilaikė išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme procedūros, teismas atmetė. Pažymėjo, jog Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas VĮ Registrų centro Utenos filialo veiksmus pripažino neteisėtais, todėl nustačius tokį faktą, ieškovams nebebuvo tikslo kreiptis į teritorinį registratorių. Teismas nesutiko su atsakovų argumentais, jog ginčas yra tapatus išspręstam ir įsigaliojusiam Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo sprendimui, kadangi abiejose bylose ieškinio dalykas ir pagrindas buvo skirtingi. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas reikalavimo įregistruoti nustatytus servitutus pagrįstumas, o įsiteisėjusiu Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo sprendimu konstatuotas procedūrų, ištaisant klaidas VĮ Registrų centro duomenų bazėje, pažeidimas ir VĮ Registrų centro Utenos filialo kompetencijos viršijimas. Teismas nustatė, jog atsakovas nesilaikė LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 str., Nekilnojamojo turto registro nuostatų 33 p. ir į Nekilnojamojo turto registrą neįregistravo duomenų apie sklypui, esančiam Molėtų raj., Luokesos sen., Kirneilės km., unikalus Nr. 4400-0920-7354, įgaliotos valstybės institucijos sprendimu nustatytus servitutus. Pabrėžė, jog pirkdamas žemės sklypą atsakovas gavo ir žemės sklypo planą, kuriame servitutai buvo aiškiai nurodyti, todėl atsakovas, būdamas apdairus ir rūpestingas sandorio dalyvis, turėjo galimybę susipažinti su visais įsigyjamo žemės sklypo apribojimais bei servitutais. Todėl atsakovas, įsigydamas žemės sklypą, į jį įgijo tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs savininkas. Pažymėjo, jog pasikeitus daikto savininkui, nustatytas servitutas išliko ir neskaitant to, kad servitutas yra neįregistruotas, nereiškia, kad jis neegzistuoja arba kad jo negalima įregistruoti, atnaujinus tam nustatytą terminą. Teismas atkreipė atsakovo dėmesį, jog servitutų būtinumo ieškovams įvertinimas nėra šios bylos dalykas, todėl klausimo dėl servitutų būtinumo nesprendė. Bylos duomenimis nebuvo nustatyta, kad 2006-08-01 Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimas būtų įteiktas ieškovams, todėl teismas laikė, kad ieškovai dėl pateisinamų priežasčių praleido terminą servitutams įregistruoti, be to, buvo kreiptasi į VĮ Registrų centro Utenos filialą dėl servitutų įregistravimo, tačiau dėl atsakovo neveikimo jie įregistruoti nebuvo.

13Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir ieškovų ieškinį atmesti. Nesutinka su teismo teigimu, jog apskrities viršininko sprendimu nustatyti servitutai sukelia teises ir pareigas subjektams iki šių servitutų teisinės registracijos viešajame registre. Nurodo, jog teisiniuose santykiuose, susijusiuose su servitutų nustatymu, teisės ir pareigos atsiranda tik servitutą įregistravus Nekilnojamojo turto registre, o nagrinėjamoje byloje servitutai Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruoti. Pabrėžia, jog teismo išvada, kad Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo ir šios nagrinėjamos bylos juridinis ir faktinis pagrindai skiriasi, yra neteisėta ir nepagrįsta. Nurodo, jog bylose dalyvauja tie patys asmenys, abiejuose bylose sprendžiamas servitutų privalomumo apeliantui klausimas. Tarp bylų egzistuoja prejudicinis ryšys, Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas sprendime konstatavo, jog servitutai nebuvo tinkamai ir laiku įregistruoti, todėl apeliantui nesukūrė teisių ir pareigų. Nurodo, jog ieškovai praleido servituto įregistravimo terminą, kadangi buvo informuoti apie žemėtvarkos projektą, laiku nesikreipė į Nekilnojamojo turto registrą dėl servitutų teisinės registracijos. Mano, jog teismas netinkamai nustatė ieškovų sužinojimo apie servitutą momentą. Ieškovai apie administracinį aktą, kuriuo buvo nustatyti servitutai, sužinojo beveik prieš 3 m. iki savo iniciatyva kreipėsi į teismą, nors taisyklių nuostatos nustato viešpataujančio daikto savininko ar patikėtinio pareigą kreiptis dėl servitutų teisinės registracijos per 3 mėn. nuo administracinio akto priėmimo. Ieškovų prašymas įregistruoti servitutus viešajame registre praėjus daugiau nei 32 mėn. nuo sužinojimo bei ginčijamas sprendimas prieštarauja sąžiningumo imperatyvui. Pažymi, jog teismas nepagrįstai atnaujino materialinių teisių realizavimo terminą, vadovaudamasis procesinių veiksmų atlikimo terminus reglamentuojančia teisės norma. Teigia, jog teismas, nurodydamas, kad terminas servitutų teisinei registracijai inicijuoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, klaidingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, nukrypsta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Pabrėžia, jog prašomas įregistruoti servitutas nėra būtinas ieškovams pagal tikslinę paskirtį, tokiu servitutu būtų neproporcingai apribota apelianto nuosavybės teisė. Taip pat žemės sklype nustačius prašomą servitutą, žemės sklypo dalis negalėtų būti naudojama pagal tikslinę paskirtį, kadangi šiuo metu nustatyti ir galiojantys servitutai leidžia patekti į apeliantams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr.6244-0002-0121, o per šį ieškovai turi objektyvias galimybes pasiekti ir kitą valdomą žemės sklypą unikalus Nr.6444-0002-0289.

14Ieškovai atsiliepimu prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog vadovaujantis LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo nuostatomis buvo parengtas žemėtvarkos projektas, kuriame nustatyti servitutai, kurie ir turėjo būti registruoti kartu su registruojamomis kitomis daiktinėmis teisėmis. Pažymėjo, jog viešpataujančio daikto savininkas nepraleido servituto įregistravimo termino, nes toks terminas pagal atkūrimo įstatymą ir tvarką nėra nustatytas. Pabrėžė, jog apeliantas, nurodydamas, kad servitutai buvo nustatyti rengiant Žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtinti viršininko įsakymu, nenurodė nei vienos aplinkybės, dėl kurios galima būtų teigti, jog servitutas buvo nustatytas neteisėtai.

15Tretysis asmuo atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Sutinka su teismo išvada, jog iki įregistruojant servitutą viešame registre, sklypo, kuriam nustatyti ginčijami servitutai, savininkai neturi pareigos leisti naudotis servituto teisėmis ieškovams, tačiau tai nereiškia, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas yra panaikintas ar išnyko savaime. Be to, VĮ „Registrų centras“ ne kartą patvirtino savo neteisėtą neveikimą ir kaltę, neįregistruojant ir neteisingai perkeliant registruotinus duomenis 2006 metais. Nurodo, jog ieškovai neturėjo jokių objektyvių galimybių gauti administracinį aktą, kuriuo buvo nustatyti servitutai ir juos pateikti VĮ „Registrų centras“. Dėl šios priežasties teismas pagrįstai atnaujino praleistą terminą.

16Apeliacinis skundas tenkintinas.

17Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18Pagal LR CK 4.111 str. 1 d. servitutas yra teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiu daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą. Pagal LR CK 4.124 str. 1 d. servitutas gali būti nustatomas įstatymo, sandoriais ir teismo sprendimu, o įstatymo numatytais atvejais – taip pat administraciniu aktu. Be to, iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymas (LR CK 4.124 str. 2 d.). Tai reiškia, kad neįregistruotas servitutas nesukelia teisių ir pareigų nei viešpataujančiam daiktui, nei tarnaujančiam daiktui, laikytina, kad tokiu atveju servitutas neegzistuoja ir neatsirado. Ieškovai byloje teigia, kad atsakovui priklausančiame sklype, unikalus Nr.4400-0920-7354, esančiame Kirneilės k., Molėtų raj., Utenos apskrities viršininko 2006-08-01 sprendimu buvo nustatyti minėtame sprendime nurodyti servitutai, tačiau jie per klaidą nustatytu terminu nebuvo įregistruoti viešame registre, todėl prašo teismą įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Vilniaus filialą įregistruoti viešame registre minėtus servitutus. Taigi, ieškovų prašomas servitutas buvo nustatytas administraciniu aktu. Servitutų nustatymą administraciniu aktu reglamentuoja LR žemės įstatymo 23 str. ir LR Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr.1289 patvirtintos „Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės“ (toliau – taisyklės). Minėti teisės aktai detaliai numato atvejus, kada administraciniu aktu gali būti nustatomi servitutai. Privačiam žemės sklypui servitutai administraciniu aktu gali būti nustatomi tik LR žemės įstatymo 23 str. 2 d. 3-4 p. numatytais atvejais, kurie neapima nagrinėjamos bylos atveju ieškovų prašomus įregistruoti servitutus. Ieškovų prašomi įregistruoti servitutai buvo nustatyti LR žemės įstatymo 23 str. 2 d. 1 p. numatytu atveju, t.y. valstybinės žemės sklypui, numatomam grąžinti E. K., kai Utenos apskrities viršininko administracijos 2006-08-01 sprendimu (I t., b.l.25-26) buvo atkurtos nuosavybės teisės E. K. į 0,22 ha žemės sklypą, esantį Kirneilės k., Luokesos sen., Molėtų raj., nustatant minėtame sklype servitutus ieškovų prašymu. Vėliau minėtą žemė sklypą paveldėjo E. K., o pagal 2006-09-14 pirkimo-pardavimo sutartį nupirko atsakovas UAB „Belvilis“, minėtų perleidimų metu minėti servitutai viešame registre nebuvo įregistruoti (I t., b.l.28-29). Paveldėjimo teisės liudijime nurodoma, kad ginčo žemės sklype servitutai nėra nustatyti (II t., b.l.112), 2006-09-14 pirkimo-pardavimo sutartyje (I t., b.l.34-36) jokie servitutai perleidžiamame sklype nėra nurodomi, tik minimos specialios žemės naudojimo sąlygos. Sutarties 7 punktu pardavėja E. K. užtikrino, kad tretieji asmenys neturi kokių nors teisių į minėtą parduodamą žemės sklypą, nėra ketinama riboti nuosavybės teises ar nustatyti papildomas pareigas, o atkreiptinas dėmesys, kad servitutas yra daiktinė teisė ir jis susijęs su nuosavybės teisių ribojimais. Byloje nėra duomenų, kad Luokesos kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte buvo nustatyti servitutai ginčo žemės sklypui, nes Utenos apskrities viršininko administracijos 2006-06-30 rašte, adresuotame ieškovei J.R. B., nurodoma, kad 3 servitutai buvo nustatyti kitam atsakovo žemės sklypui (0,80 ha ploto), o apie ginčo žemė sklypą neužsimenama (I t., b.l.23). Kaip jau minėta, pagal LR CK 4.124 str. 2 d. iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą. E. K. paveldint ir atsakovui UAB „Belvilis“ perkant minėtą žemės sklypą, perkamame žemės sklype servitutai viešame registre nebuvo įregistruoti, todėl nesukėlė atsakovui UAB „Belvilis“ teisų ir pareigų. Servitutai buvo įregistruoti tik 2007-06-22, t.y. jau po to, kai žemės sklypą įsigijo atsakovas UAB „Belvilis“. Todėl Utenos apskrities viršininko 2006-06-22 įsakymu nustatytų servitutų įregistravimas iš esmės reiškia servitutų administraciniu aktu nustatymą privačiam žemės sklypui, ko neleidžia aukščiau minėti LR žemės įstatymo 23 str. ir taisyklės.

19LR CPK 182 str. numato sąrašą aplinkybių, kurių įrodinėti teisme nereikia. LR CPK 182 str. 2 p. numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Tai reiškia, kad kitoje civilinėje ar administracinėje byloje teismų nustatyti faktai vėliau nagrinėjamoje byloje nebeįrodinėjami iš naujo. Pagal susiformavusią teismų praktiką kitos anksčiau išnagrinėtos bylos ieškinio dalykas gali sutapti tik iš dalies arba gali būti netgi skirtingas, gali nesutapti netgi ieškinio pagrindas. Svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Be to, svarbu, kad vėliau nagrinėjamoje byloje dalyvautų tie patys asmenys, tačiau jų procesinė padėtis, jos pasikeitimas neturi reikšmės LR CPK 182 str. 2 p. taikymui. Byloje yra pateiktas Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A502-713/2009 (I t., b.l.37-44), kurioje dalyvavo tiek patys asmenys kaip ir nagrinėjamoje byloje, t.y. UAB „Belvilis“, J. B., Utenos apskrities viršininko administracija ir VĮ Registrų centro Utenos filialas. Tai, kad nagrinėjamoje byloje papildomai dalyvauja ieškovai J. B. ir J.R. B., esmės nekeičia, nes nustatyti prejudiciniai faktai galioja ir jiems, kadangi ginčas vyksta dėl to paties žemės sklypo, jie yra bendraieškoviai su ieškove J. B.. Išnagrinėtoje administracinėje byloje buvo keliamas klausimas dėl Utenos apskrities viršininko 2006-08-01 sprendimu nustatytų servitutų registravimo teisėtumo atsakovo UAB „Belvilis“ žemės sklype po to, kai jis įgijo nuosavybės teises, ir atsakovo nuosavybės teisių apimties ribojimų teisėtumo. Nagrinėjamoje byloje teismas vertino ar atsakovas UAB „Belvilis“ žinojo ar turėjo žinoti apie perkamam ginčo žemės sklypui taikomus servitutus bei konstatavo, kad atsakovas to nežinojo, o Utenos apskrities viršininko 2006-08-01 sprendimu nustatyti servitutai nesukėlė jokių teisių ir pareigų nei V. K., nei iš jos žemės sklypą įsigijusiam atsakovui UAB „Belvilis“. Be to, minėtoje byloje teisėjų kolegija iš esmės konstatavo, kad minėtu Utenos apskrities viršininko sprendimu nustatyti servitutai negali būti registruojami viešame registre, nes pažeidžia LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 str. 2 d. ir jų įregistravimas reiškia trijų naujų savarankiškų daiktinių teisių (servitutų) registravimą. Minėti nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę ir nagrinėjamoje byloje iš naujo nenustatinėtini. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, nepagrįstai netaikė LR CPK 182 str. 2 p., netinkamai aiškino ir taikė LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 str. nuostatas, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, kad Utenos paskirties viršininko sprendimu nustatyti servitutai sukėlė atsakovui UAB „Belvilis“ teises ir pareigas bei gali būti įregistruojami viešame registre. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad atsakovas UAB „Belvilis“ turėjo žinti apie taikomus servitutus, pažeisdamas LR CPK 182 str. padarė priešingą išvadą nei Lietuvos Vyriausiasis Administracinis teismas. Be to, teismas nepagrįstai pripažino, kad išnagrinėtoji byla yra iš esmės skirtinga nuo nagrinėjamos bylos, nes išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiama dėl servitutų registravimo teisėtumo per atsakovo nuosavybės teisių pažeidimo prizmę. Kadangi nustatytu terminu servitutai nebuvo įregistruoti, vėliau pasikeitus žemės savininkui, teismo įpareigojimas įregistruoti 2006-08-01 sprendimu nustatytus servitutus reiškia naujų servitutų nustatymą. Kaip nustatė Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas, techninės klaidos taisymas nebegalimas, o pirmosios instancijos teismo įpareigojimas įregistruoti servitutus, nevertinant pagal LR CK 4.126 str. servituto būtinumo ir proporcingumo, iš esmės reiškia tokį patį techninė sklaidos taisymą, tik teismo sprendimu, kas taip pat pažeidžia LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 str. 2 d.. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis teismas, formuodamas praktiką, yra pasisakęs, kad esant pagrindui manyti, jog prašomas Nekilnojamojo turto registro duomenų ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį turtą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus, taisymo procedūra negalima (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo 2003 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A7 -1020/2003). Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl servituto nustatymo, todėl servitutas gali būti nustatomas tik teismo sprendimu, vadovaujantis LR CK 4.126 str. nuostatomis, o ne taisant VĮ Registrų centro Utenos filialo klaidas. Tokiu atveju teismas iš naujo turi vertinti prašomų įregistruoti servitutų įtaką atsakovo turimai nuosavybės teisės apimčiai, ar servitutas iš tiesų būtinas ir kokios apimties būtinas, ar be servituto nustatymo nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis viešpataujančio daikto naudoti pagal paskirtį, ar dėl tokio servituto nustatymo atsakovas nepatirs nuostolių, kuriuos reikia atlyginti (LR CK 4.129 str.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas UAB „Belvilis“ ginčo žemės sklype įsirengė tvorą, kuri buvo pripažinta tinkama naudoti (II t., b.l.75-76, 77-78, 81-82).

20Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pareikšto ieškinio dalykas ir pagrindas. Teismas neturi teisės išeiti už ieškinio ribų (LR CPK 265 str.). Ieškinio dalyku laikomas reikalavimas, kurį pareiškia asmuo atsakovu nurodytam asmeniui (LR CPK 135 str. 1 d. 4 p.), o ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas (LR CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Nagrinėjamu atveju ieškovų ieškinio dalykas yra reikalavimas ne nustatyti servitutus, o įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Utenos filialą įregistruoti Utenos apskrities viršininko 2006-06-22 įsakymu nustatytus servitutus ginčo žemės sklype, o pagrindas - atsakovo VĮ registrų centro padarytos klaida, neįregistruojant Utenos apskrities viršininko 2006-08-01 sprendimu nustatytų servitutų, ir jos ištaisymas. Tačiau kadangi tarp šalių kilęs ginčas dėl servitutų, o jų įregistravimas pagal LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 str. 2 d. pažeidžia atsakovo UAB „Belvilis“ teises, klaidos taisymas tokiu atveju dėl aukščiau nurodytų motyvų nebegalimas, todėl toks ieškovų reikalavimas pagal pareikštą apimtį ir pagrindą negali būti tenkinamas. Ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovą UAB „Belvilis“ netrukdyti naudotis įregistruotinais servitutais yra išvestinis ir jo patenkinimas yra sąlygotas reikalavimo įpareigoti įregistruoti servitutus išsprendimo. Pripažinus, kad reikalavimas dėl servitutų registravimo negali būti tenkinamas, atitinkamai negali būti tenkinamas reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo netrukdyti ieškovams ir jų klientams naudotis minėtais servitutais. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą dėl ginčo (LR CPK 329 str. 1 d., 185 tr., 330 str.). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o ieškovų ieškinys atmetamas (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

21Pirmosios instancijos teismo minimi atsakovo VĮ Registrų centro Utenos filialo padaryti LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 4-5 str., 11 str. 1d., nekilnojamojo turto registro nuostatų (2002-07-12 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1129) 33 p. pažeidimai yra pagrindas ieškovams reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo VĮ Registrų centro Utenos filialo, bet nėra pagrindas registruoti ieškovų prašomus servitutus. Kadangi VĮ Registrų centras neužtikrino minėtų normų tinkamo realizavimo atsakovo UAB „Belvilis“ žemės sklypo įsigijimo momentu, todėl vėliau, atsakovui esant sąžiningu, šios normos negali paneigti atsakovo nuosavybės teisių apsaugos garantijų, įtvirtintų įstatyme. Nagrinėjamu atveju esant intereso ginti atsakovo teises ir intereso užtikrinti teisingus viešo registro duomenis kolizijai, turi būti pirmenybė teikiama atsakovo nuosavybės teisių apsaugai. Priešingu atveju būtų nepagrįstai suvaržomos atsakovo UAB „Belvilis“ nuosavybės teisės dėl to, kad VĮ Registrų centro Utenos filialas pažeidė aukščiau minėtas normas ir ieškovų teisėtus interesus.

22Tuo tarpu ieškovai, atmetus jų ieškinį nagrinėjamoje byloje, vadovaudamiesi LR CK 4.126 str. turi teisę, esant būtinybei nustatyti servitutus, kreiptis į teismą dėl servitutų atsakovo sklype nustatymo, įrodinėdami jų būtinumą ir reikalingą apimtį, o Utenos apskrities viršininko 2006-08-01 sprendimas galėtų būti vienu iš įrodymų tokioje byloje.

23Esant nurodytai situacijai, nebeturi teisinės reikšmės ginčui ieškovų nurodomos aplinkybės dėl termino praleidimo ir jo atnaujinimo. Be to, dėl aukščiau nurodytų motyvų neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui ieškovų J. B. ir J.R. B. tinkamumo būti ieškovais byloje klausimas.

24Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymas (LR CPK 94 str. 4 d.). Atmetus ieškovų ieškinį, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinas atsakovo sumokėtas 384 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (II t., b.l.145) (LR CPK 93 str.), taip pat patirtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Tačiau atsižvelgiant į LR CPK 98 str. 2 d., į LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteistina atsakovui UAB „Belvilis“ advokato išlaidų suma (II t., b.l.19 ) mažintina iki 1600 Lt. Be to, iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina valstybei 29,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos pirmosios instancijos teisme ir 12,65 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teisėjų kolegija

Nutarė

26Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimą panaikinti. Ieškovų J. B., J. B. ir J. R. B. ieškinį atmesti.

27Priteisti iš ieškovų J. B., J. B. ir J. R. B. lygiomis dalimis 1984 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB „Belvilis“ ir 42,05 Lt (keturiasdešimt du litus 05 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,... 3. teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Dalios Višinskienės,... 4. sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei,... 5. dalyvaujant ieškovui J. B., ieškovės J. B. atstovei adv. Ramunei... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 8. ieškovai J. B., J. R. B. ir J. B. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydami... 9. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad byla negali būti nagrinėjama... 10. Atsakovas VĮ Registrų centro Utenos filialas su ieškiniu nesutiko, prašė... 11. Tretysis asmuo Utenos apskrities viršininko administracija su ieškiniu... 12. Molėtų rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 4 d. ieškinį tenkino ir... 13. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės... 14. Ieškovai atsiliepimu prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti... 15. Tretysis asmuo atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą... 16. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 17. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 18. Pagal LR CK 4.111 str. 1 d. servitutas yra teisė į svetimą nekilnojamąjį... 19. LR CPK 182 str. numato sąrašą aplinkybių, kurių įrodinėti teisme... 20. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pareikšto ieškinio dalykas ir pagrindas.... 21. Pirmosios instancijos teismo minimi atsakovo VĮ Registrų centro Utenos... 22. Tuo tarpu ieškovai, atmetus jų ieškinį nagrinėjamoje byloje,... 23. Esant nurodytai situacijai, nebeturi teisinės reikšmės ginčui ieškovų... 24. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeistinas... 25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2... 26. Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimą panaikinti.... 27. Priteisti iš ieškovų J. B., J. B. ir J. R. B. lygiomis dalimis 1984 Lt...