Byla e2-960-1023/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė,

2sekretoriaujant E. J.,

3dalyvaujant ieškovo UAB „Geo Europe“ atstovui direktoriui M. B.,

4atsakovo UAB „Doletos langai“ atstovui advokatui M. V.,

5žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Geo Europe“ ieškinį atsakovui UAB „Doletos langai“ dėl žalos atlyginimo.

6Teismas

Nustatė

7Ieškovas UAB „Geo Europe“ (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 6288,62 Eur žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; bylinėjimosi išlaidas.

8Ieškinyje ieškovas nurodo, kad pagal 2015 m. balandžio 29 d. ir 2015 m. birželio 11 d. sąskaitas faktūras iš atsakovo ORCA LGS SOLUTIONS LTD įsigijo 10 vnt. natūralaus ąžuolo langų ir lauko duris, už prekes sumokėdamas 6288,62 Eur. Minėtos prekės buvo sumontuotos adresu ( - ). Laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 15 d. iki 2015 m. rugpjūčio 16 d. buvo nustatyti atsiradę įsigytų prekių kokybės trūkumai apie kuriuos 2015 m. rugpjūčio 26 d. ORCA LGS SOLUTIONS LTD elektroniniu paštu informavo atsakovo eksporto vadybininką A. V. reikalaudama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas atsiųsti atsakovo įmonės įgaliotą asmenį – ekspertą prekių kokybės trūkumams įvertinti bei jų atsiradimo priežastims nustatyti. Negavus jokio atsakymo, 2015 m. rugsėjo 4 d. pakartotiniu elektroniniu laišku buvo kreiptasi į atsakovą, tačiau vėl jokio atsakymo negavo. Minėtame laiške papildomai nurodė, kad per nustatytą laikotarpį atsakovui nesureagavus į pirkėjo reikalavimą, pirkėjas savo nuožiūra kvies pasirinktą nepriklausomą ekspertą pagamintų prekių kokybei įvertinti, o ekspertui nustačius, jog dėl nurodytų prekių kokybės neatitikimo kaltas gamintojas, t. y. ieškovas, pirkėjo išlaidas, susijusias su eksperto paslaugomis turės atlyginti atsakovas. 2015 m. rugsėjo 17 d. ieškovas registruotu laišku pakartotinai kreipėsi į atsakovo įmonę, tačiau nustatytu laiku jokio atsakymo negavo. ORCA LGS SOLUTIONS LTD 2016 m. kovo 23 d. perleido visas kreditoriaus teises ir pareigas ieškovui. 2016 m. gegužės 2 d., tik po to, kai Prienų rajono apylinkės teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškovas gavo atsakovo atsakymą į 2016 m. kovo 25 d. pretenziją.

9Ieškovo UAB „Geo Europe“ atstovas direktorius M. B. teismo posėdyje nurodė, kad ieškinį palaiko. Papildomai nurodė, kad ieškovas su atsakovu susitarė tik dėl 10 vnt. produkcijos gamybos, papildomų specialių reikalavimų produkcijai nebuvo. Kilusį ginčą buvo bandoma spręsti taikiai. Produkcijos pirkėjas ORCA LGS SOLUTIONS LTD sutiko su taikiu ginčo sprendimo būdu tik tuo atveju, jeigu atsakovas naujai pagamins visą įsigytą produkciją, nes visos produkcijos būklė nuolat blogėjo. Po šio pasiūlymo atsakovo direktorius su ieškovu daugiau nesusisiekė. Atsakovas į ieškovo pretenziją elektroniniu paštu sureagavo tik tada, kai ieškovas kreipėsi į teismą. Atsakovui ne kartą ieškovo pretenzijose buvo nurodoma, kad jam neatsiuntus savo eksperto, teks padengti ieškovo turėtas išlaidas ieškant savo nepriklausomo eksperto, tačiau ieškovas šios sumos nereikalauja, o reikalauja tik faktinių nuostolių atlyginimo, susijusių su nekokybiška produkcija. Ieškovas sutiktų ir su tuo, kad produkcija būtų pergaminta, pagaminant naujus langus ir pasiimant senus langus. Gaminiai šiuo metu yra sumontuoti pirkėjo (gamybinės – statybinės kompanijos) dukterinei bendrovei priklausančiame pastate už įsigijimo kainą, produkcija buvo sumontuota pavyzdiniame gyvenamosios paskirties name, kuris yra gaminamos produkcijos pavyzdys skirtas klientams. Susitarimo su atsakovu esmė buvo, kad atsakovas pagamins 10 vnt langu su durimis, montavimo ir transportavimas neįėjo į atsakovo pareigas. Montavimo darbus atliko įmonė, užsiimanti langų montavimu. Ieškovas pats transportavo prekes, kurias ieškovas paėmė iš atsakovo gamybinių patalpų. Gaminių priėmimo-perdavimo iš gamyklos metu pirkėjas pretenzijų gamintojui neturėjo, kiek įmanoma jas patikrino, defektų nematė. Gaminių trūkumai yra akivaizdūs juos vertinant dėl galimų gamybos technologijų nesilaikymo, bet jie išryškėjo vėliau, o pats atsakovas savo susirašinėjime elektoriniu paštu nurodė, kad dėmės ant durų išdžius – tinkamai išdžiovinus medieną, vadinasi atsakovas pardavė langus, pagamintus iš netinkamai išdžiovintos medienos ir nudažius netinkamais dažais. Prekių atsiėmimo metu pirkėjas nematė didžiojo lango įbrėžimo, defektas buvo pastebėtas tik sumontavus produkciją. Visos sumontuotos produkcijos, visų langų būklė nuolatos blogėja – pasikeitusi dažomo paviršiaus dažų spalva bei nutrintas slenkstis uždarymo vietoje, nes pati varčia uždarinėjant išbrinko dėl drėgmės nepašalintos iš pačios medienos ir korpusas išsikreipė, apkausto atstumai skirtingi, lango nebuvo galima uždaryti, todėl mediena buvo išplėšta, dažai nuėję nuo dažomo paviršiaus. Prekių defektai yra paslėptas trūkumas, pirkėjas neturėjo galimybės patikrinti atsiimamų gaminių santykinės drėgmės. Kol atsakovo produkcija nebuvo sumontuota ir veikiama atmosferos poveikio, ji buvo tinkama – atsiradus atmosferos poveikiui, dėl medienos džiūvimo, lango rėmas pradėjo kreiptis. Atsakovas ne kartą teigė, kad kai mediena išdžius defektai išnyks. Jie nelaikė gaminių įmerkę į vandenį, tačiau lietus veikia gaminį iš išorės, gaminys išbrinko, todėl gamintojas turi atsakyti už gaminį, kuris skirtas apsaugoti pastatą nuo atmosferos poveikio: saulės, lietaus, vėjo ir t.t. Visa įsigyta produkcija yra nekokybiška ir jos eksploatuoti ieškovas nepageidauja. Langas dėl rankenėlės dėl atmosferos poveikio, medienos džiuvimo pakeitė savo simetriją, todėl lango detalės pradėjo liestis su kitomis detalėmis. Ekspertas atlikęs sumontuotų langų vertinimą jokios ekonominės naudos iš ieškovo negavo, nes ieškovas pagal jų pateiktą pasiūlymą langų nenupirko, pasiūlymo kaina yra dvigubai didesnė nei atsakovui sumokėta. Ekspertas, įvertinęs atsakovo produkciją, buvo tiesiogiai prie pagamintos produkcijos, o atsakovo neva ekspertas nebūdamas vietoje, nematydamas realiai langų būdami per atstumą žiūrėdami elektorinius laiškus davė savo išvadas.

10Atsakovas UAB „Doletos langai“ (toliau – ir atsakovas) pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad pagal pirkėjo užsakymą susitarimas buvo įvykdytas – atsakovas perdavė sutartas prekes už kurias pirkėjas sumokėjo 6288,62 Eur sumą. Atsakovo darbuotojai ir pirkėjo atstovai jokių trūkumų daiktų priėmimo metu nenustatė. Atsakovas nebuvo atsakingas už prekių gabenimą ir montavimą Jungtinėje Karalystėje. Prekių trūkumai atsirado tik atlikus montavimo darbus. Dėl atsiradusių prekių trūkumų ieškovas turi kreiptis į asmenis, kurie buvo atsakingi už prekių montavimą, nes atsakovas negali atsakyti už trečiųjų asmenų darbų ar paslaugų pažeidimus. Parduotos prekės buvo tinkamos kokybės, atitiko užsakyme nurodytus reikalavimus ir duomenis, pagal kuriuos prekės buvo užsakytos pagaminti. 2015 m. birželio mėnesio pabaigoje pirkėjo atstovas kreipėsi į atsakovą nurodydamas, kad po montavimo darbų lauko durų dažymas pasidengė dėmėmis. Atsakovas paaiškino, kad taip pasidaro tuomet, kai durų paviršius gauna vandens, kai durys tinkamai išdžius – dėmės dings. Atsakovo atstovai dėjo visas pastangas patariant pirkėjui kaip ištaisyti ne dėl atsakovo kaltės atsiradusią problemą. 2015 m. liepos 2 d. atsakovas pirkėjui elektroniniu paštu nusiuntė Gaminių montavimo instrukciją ir Medinių langų ir durų eksploatacijos taisykles, kuriose nurodyta daiktų montavimo bei priežiūros rekomendacijos, į kurias atliekant produkcijos montavimo darbus turėjo būti atsižvelgta. 2015 m. rugpjūčio 10 d. pirkėjo atstovas informavo atsakovą, kad po lietaus durys išsilankstė, taip pat didžiojo lango stiklo paketas turi didelį prabrėžimą paketo viduje. Atsakovas informavo, kad mediena kraiposi ir juda nuo drėgmės, o virš durų nėra stogelio. Atsakovas pasisiūlė minimaliomis pirkėjo išlaidomis pagerinti lauko durų vartį, tačiau pirkėjas nesutiko, jog atsakovas pergamintų lauko durų vartį. 2015 m. liepos 17 d. pranešimu į atsakovą kreipėsi ieškovas, nurodydamas, jog yra pirkėjo atstovas, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.

11Atsakovo UAB „Doletos langai“ atstovas advokatas M. V. teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu visiškai nesutinka, prašo jį atmesti. Papildomai nurodė, kad su ieškovu buvo palaikomas ryšys, su juo bendradarbiaujama. Atsakovas pardavė gaminius, kurių dydžius aiškiai suderino su pirkėju, perdavė gaminius pirkėjui Lietuvoje, pirkėjas juos pasiėmė pats, už montavimą ir produkcijos transportavimą atsakovas nebuvo atsakingas. CMR važtaraštis patvirtina, kad prekių priėmimo metu pirkėjas neturėjo jokių pretenzijų pardavėjui. Pretenzijos atsirado tik nugabenus ir sumontavus produkciją, mažiausiai po trijų savaičių po prekių perdavimo. Langams didelę reikšmę turi jų sumontavimas, prieš montuojant ieškovas nepasirūpino tinkamu patalpų paruošimu montuojamai produkcijai, todėl dėl netinkamos statybinės drėgmės, vandens atsirado tokios pagamintų langų pasekmės. Ieškovas reiškia reikalavimą dėl visos produkcijos, įrodymus pateikia tik dėl kelių netinkamų gaminių, galimai keturių, bet ne visų dešimties. Ieškovas nepareiškė nei vieno reikalavimo pagal CK 6.334 straipsnį. Pirkėjas prekių pirkimo – perdavimo metu galėjo nustatyti kokybės trūkumus, kurie išryškėjo vėliau, tačiau jau priėmimo metu turėjo būti akivaizdūs: arba dėmės yra arba jų nėra, įbrėžimas yra arba ne. Atsakovo atstovai į Jungtinę Karalystę nevyko nustatyti faktinių produkcijos aplinkybių, kadangi pirkėjas pats nurodė pagal savo eksperto aktą, kad problema atsirado dėl vandens, o pati įmonė problemą sprendė susirašinėdami elektroniniu paštu. Atsakovas siūlė pergaminti produkciją, nes tai buvo komercinis užsakymas su perspektyva, kad užsakymų gali būti ir daugiau. Atsakovo ekspertų komentarai dėl produkcijos kokybės buvo pateikti pagal pirkėjo pateiktas nuotraukas. Pirkėjo pasirinktas nepriklausomas langų ekspertas yra paprastas langų pardavėjas, kuris suinteresuotas pabloginti atsakovo pagamintą produkciją, siekdamas parduoti savo produkciją už dvigubai didesnę kainą. Kadangi virš durų nebuvo stogelio, vanduo galėjo patekti į durų konstrukcijas. Ieškovo ekspertas neturi specialiųjų žinių, kadangi jis yra pardavėjas, o atsakovo kokybės vadovas matydamas paties ieškovo atsiųstas nuotraukas ir turėdamas ilgametę patirtį davė savo įvertinimus.

12Ieškinys tenkintinas iš dalies.

13Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad UAB „Doletos langai“ ir ORCA LGS Solutions Ltd elektroninių ryšių priemonėmis 2015 m. balandžio - gegužės mėnesį susitarė, kad atsakovas pagamins 10 vienetų numatytų medinių gaminių (langų ir duris), o ieškovas priims atliktų darbų rezultatą ir sumokės atsakovui sutarties kainą. Iš elektroninio susirašinėjimo matyti, kad minėtos sutarties šalys suderino numatomų pagaminti langų ir durų matmenis, medienos rūšį, spalvą, stiklą, furnitūrą, naudojamą sistemą, varstymo kryptis, prekių kainą. Atsakovas išrašė dvi sąskaitas: 2015 m. balandžio 29 d. išankstinė sąskaita 3144,31 Eur sumai ir 2015 m. birželio 11 d. sąskaita 3144,31 Eur sumai. Byloje ginčo, kad ORCA LGS Solutions Ltd tinkamai atsiskaitė su atsakovu pagal išrašytas sąskaitas nekilo. Iš CMR važtaraščio matyti, kad 2015 m. birželio 17 d. atsakovo pagamintos prekės buvo atsiimtos ir pakrautos į ORCA LGS Solutions Ltd transportą. 2016 m. kovo 23 d. tarp ORCA LGS Solutions Ltd ir ieškovo UAB „Geo Europe“ sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis, pagal kurią ORCA LGS Solutions Ltd perleido UAB „Geo Europe“ reikalavimo teisę į atsakovo UAB „Doletos langai“ 6288,62 Eur žalos, atsiradusios dėl netinkamos kokybės produktų ar paslaugų, atlyginimą. Atsakovas minėto reikalavimo perleidimo teisėtumo fakto neginčijo, todėl konstatuotina, kad jam apie reikalavimo perleidimą pranešta tinkamai (CK 6.109 straipsnis). Iš šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, kad tiek pirkėjas (ORCA LGS Solutions Ltd, o vėliau ieškovas perėmęs teises UAB „Geo Europe“), tiek pardavėjas (atsakovas UAB „Doletos langai“) iškilus pirktų iš atsakovo gaminių kokybės problemai tarpusavyje bendradarbiavo, siekė rasti abi šalis tenkinantį sprendimo būdą (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 2 dalis).

14Dėl sutartinių santykių pobūdžio

15Sandoriai, taigi ir sutartys, sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str. 1 d.). CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne. Šis principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir kiti teisės principai. Iš šalių elektroninio susirašinėjimo, prekių užsakymą patvirtinančių dokumentų, pateiktų atsakovo kartu su atsiliepimu, iš sąskaitų faktūrų, pateiktų kartu su ieškiniu, matyti, kad užsakytų pagaminti daiktų vertė (6288,62 Eur) susideda iš pačių langų/durų vertės, aprašant kokia sistema naudojama, kokia mediena, jos spalva, stiklas, furnitūra, nenurodant pačių daiktų pagaminimo (darbų) vertės. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad langų transportavimas, montavimas nebuvo šalių sutarties dalykas, kad sutarties pagrindu atsakovas įsipareigojo tik pagaminti langus bei duris, o ieškovas įsipareigojo už juos sumokėti, sutartis pripažintina pirkimo pardavimo sutartimi, todėl, sprendžiant šalių ginčą, taikytinos pirkimo pardavimo santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.645 straipsnio 4 dalis, 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.306 straipsnio 1, 3 dalys).

16Dėl reikalavimų daikto kokybei

17Daikto kokybė gali būti viena iš sutarčių sąlygų. Pagal CK 6.197 straipsnį, jei nei sutartyje, nei įstatymuose sutarties dalyko kokybė nenustatyta, tai ji turi atitikti protingą ir ne žemesnę už vidutinę kokybę, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Ši įstatymo nuostata yra bendroji ir ji taikoma esant bet kokiai sutarčiai. Tačiau ši bendroji nuostata nereiškia, kad atskiroms sutarčių rūšims nenustatomi kitokie kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009).

18Viena iš bendrųjų pardavėjo pareigų yra perduoti daiktus. Vykdydamas ją pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui valdyti nuosavybės teise ir patvirtinti daiktų kokybę. Tai nustatyta CK 6.317 straipsnio 1 dalyje ir vertinama kaip įstatyme nustatyta prievolė. Ji yra viena iš civilinių teisinių pareigų (CK 1.136, 6.2 straipsniai). Pardavėjo suteikiamas parduodamo daikto kokybės patvirtinimas yra garantija. Pagal pareigos vykdymo intensyvumą yra išskiriamos: prievolės pasiekti tam tikrą rezultatą; prievolė užtikrinti tam tikrą apdairumo, uolumo, rūpestingumo laipsnį; prievolė ką nors garantuoti. Lietuvos teismų praktikoje toks skirstymas pripažįstamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. Budros IĮ „Sėkmės sistemos“ v. UAB „Lietuvos telekomo verslo sprendimai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-927/2001; 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. S. v. Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė, bylos Nr. 3K-3-1140/2001). Prievolė garantuoti pasižymi didžiausiu pareigos įvykdymo privalomumu. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), todėl ji pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu. Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui (CK 6.327 straipsnis), o kita vertus pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant tinkamumą naudoti, pažeidimo pasekmė. Pažymėtina, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamų daiktų kokybę nėra absoliuti. Jau minėta, kad atsakomybė už paslėptus trūkumus tenka pardavėjui, bet CK 6.327 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga, kuriai esant pardavėjas neatsako už parduodamo daikto kokybę. Jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti, kad parduodami daiktai neatitinka reikalaujamos kokybės, tai ši aplinkybė pagal įstatymą šalina pardavėjo atsakomybę. Kokybės reikalavimų neatitikimas - tai paslėpti trūkumai. Jeigu pirkėjas yra informuojamas ar kitu būdu jam tampa žinoma arba negali nežinoti apie tokius trūkumus, tai pagal CK 6.327 straipsnio 2 dalį pardavėjas už juos neatsako.

19CK 6.333 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Ši nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikimo kokybės reikalavimams faktą. Ji reglamentuoja pardavėjo atsakomybės už paslėptus trūkumus atvejį ir negali būti vertinama taip, kad pirkėjas turi įrodyti buvus tinkamą daikto naudojimą ar eksploatavimą. Daikto naudojimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimas, padarytas pirkėjo, yra pardavėjo atsakomybę už daikto kokybės trūkumus šalinanti aplinkybė. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį ją įrodinėja pardavėjas. Tai aplinkybės, kurios atsirado dėl pirkėjo kaltės (pažeidus daikto naudojimo ir saugojimo taisykles). Taip pat viena iš pardavėjo atsakomybę pašalinančių aplinkybių pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį yra trečiųjų asmenų kaltė dėl daikto kokybės, kurią taip pat turi įrodyti pardavėjas. Minėtų normų analizė leidžia daryti išvadą, kad būtent pardavėjas turi pareigą įrodyti, jog parduotas daiktas yra kokybiškas, o daikto trūkumai atsirado pirkėjui pažeidus daikto naudojimo ar saugojimo taisykles ar dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad atsakovas yra langų ir durų, parduotų ieškovui, pardavėjas. Ieškovas nurodė, kad pirktų langų ir durų trūkumai nebuvo akivaizdūs ir daikto pardavimo metu pirkėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomi, kadangi jie atsirado gaminius sumontavus ir juos eksploatuojant. Šalys pripažino faktą, kad pirktų gaminių (langų, durų) defektai, pagrinde atsirado dėl drėgmės (CPK 178, 182 straipsniai). Ieškovas teigė, ką iš esmės pripažino ir atsakovas savo elektroniniuose susirašinėjimuose su ieškovu, kad iš parduotų ieškovui gaminių nebuvo pašalinta drėgmė, dėl ko atsirado dėmės, o medienai ir dažymo paviršiui išdžiuvus ieškovas buvo patikintas, kad plėmai dings. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas UAB „Doletos langai“ eksporto vadybininkas A. V., nurodydamas, kad pirkėjui pareiškus pretenzijas dėl gaminių kokybės, pateikus nuotraukas, juos informavo, kad dėmėtumas atsirado dėl drėgmės, kai dažai subręs ir išdžius gaminiai – dėmės dings. Taip pat ieškovas dėl drėgmės nurodė, o atsakovo kviestas liudytojas UAB „Doleta“ kokybės vadovas J. A. patvirtino, kad parduoti mediniai gaminiai yra kvėpuojantys, įgeriantys drėgmę, todėl netinkamai pagaminti gaminiai yra neatsparūs atmosferos poveikiui, dėl ko mediena gali kraipytis ir judėti nuo drėgmės. Tuo tarpu atsakovo atstovas dėl drėgmės nurodė, kad tai susiję su statybos drėgme, su patalpų neventiliavimu ir patalpose esančia drėgme, tačiau minėtoms aplinkybėms pagrįsti atsakovas nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Kaip minėta, ieškovo nurodytas aplinkybes dėl pačių gaminių kokybės, susijusios su medienos ir dažų paviršiaus drėgmės ir išdžiovinimo lygiu, su medienos gaminių savybe įgerti drėgmę, būti „kvėpuojančiais“ patvirtino atsakovo kviestas liudytojas J. A. bei elektroniniai susirašinėjimai tarp šalių (CPK 178, 186, 189 straipsniai). Ieškovo nurodytą aplinkybę, kad gyvenamosios paskirties patalpos buvo visiškai įrengtos, patvirtino liudytojas E. B.. Be to, tai matyti iš pateiktų ieškovo fotonuotraukų: patalpų sienos yra išdažytos, grindys išklotos plytelėmis, patiesti kilimai, pakabintos užuolaidos. Atsakovas, pardavęs prekes, teigdamas, kad ieškovas (pirkėjas) pažeidė prekių transportavimo, montavimo, eksploatavimo taisykles, šių aplinkybių neįrodė (CPK 178 straipsnis, CK 6.333 straipsnio 3 dalis). Priešingai, kaip matyti iš byloje esančio transporto priemonės, kuria buvo transportuotos įsigytos prekės, registracijos liudijimo, iš atsakovo pirkta produkcija buvo pakrauta paties atsakovo į transporto priemonę, kuri skirta vežti krovinius. Atsakovas parduodamas prekes pats supakavo kaip bendrovėje buvo įprasta jiems patiems transportuojant gaminius, o kaip nurodė atsakovo kviestas liudytojas eksporto vadybininkas A. V. parduotus gaminius jie sukrovė į mašiną juos suraišiojant ir pritvirtinant, kad jie nejudėtų. Tokiu būdu atmestini atsakovo argumentai, kad parduotos produkcijos kokybei galėjo įtakos turėti netinkamas transportavimas, juolab kad vadovaujantis CK 6.342 straipsniu, perduodami daiktai turi būti supakuoti taip, kaip tokiems daiktams įprasta, kad būtų užtikrintas tokios rūšies daiktų tinkamumas juos laikant ar gabenant įprastinėmis sąlygomis. Atsakovo argumentas, kad prekių kokybę įrodo CMR važtaraštis atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi vadovaujantis 1956 m. gegužės 19 d. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 4 straipsniu (CMR) (Žin., 1998, Nr. 107-2932), važtaraštis yra tik krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas, o jo nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui. Be to, pagal minėtos konvencijos 6 ir 8 straipsnius CMR važtaraštyje gali būti nurodomi tik į transporto priemonę pakrautos produkcijos kiekybiniai trūkumai arba pakrovimo metu nustatyti pakuotės pažeidimai, todėl atsakovo argumentas, kad CMR važtaraštyje nenurodyti prekių kokybės pažeidimai rodo jų kokybę perdavimo metu atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).

20Pagal CK 6.333 straipsnio 4 dalį, jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui. Iš šios įstatymo normos turinio darytina išvada, kad daikto kokybiškumą galima apibūdinti kaip jo tinkamumą panaudoti pagal paskirtį. Daikto nekokybiškumas savaime nereiškia, kad jis negali būti naudojamas pagal paskirtį. Be to, daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis ir kurios yra būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Atsakovas, teigdamas, jog jų gaminama produkcija atitinka aukščiausius kokybės standartus, 2016 m. rugsėjo 2 d. prašymu prijungti įrodymus pateikė į bylą: 2001 m. „Langų ir lauko durų apsaugos gaires statybos metu, išleistas VFF Frankfurte“, kurios pateikia rekomendacijas jau pagamintiems langams juos eksploatuojant ir kurios atkreiptinas dėmesys neaišku kaip susijusios su pačiu medienos prekių gamybos procesu. Atsakovas taip pat teigdamas apie aukštą gaminių kokybę tai grindžia dažymo sistemos naudojimo eksterjere sertifikatu, gamintojo Akzo Nobel Industrial Coatings gamybos kontrolės sertifikatu dažų, lako ir užpildų gamybai ir plėtrai, UAB „Undena“ nurodytų impregnantų, skaidrių tarpinių, gruntų ir viršutinių dangų, atitikties deklaracijomis, stiklo paketo eksploatacinių savybių deklaracija, įmonės standartu „Langai ir balkono durys. Bendrieji techniniai reikalavimai“. Kaip matyti iš pastarojo atsakovo pateikto rašytinio įrodymo, t.y. įmonės standarto, jame pateikiamos nuorodos į įvairius Lietuvos standartus, tame tarpe ir LST EN 14220 "Išoriniams langams ir išorinių durų sąvaroms bei staktoms naudojam mediena ir medienos gaminiai. Bendrieji ir techniniai reikalavimai", į STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“, tačiau tai automatiškai nereiškia, kad konkretūs parduoti ieškovui langai tenkino minėtų norminių aktų reikalavimus, kadangi jais apskritai savo veikloje turėtų vadovautis gaminantis minėtą produkciją pardavėjas, o konkrečiu atveju iškilus ginčui dėl produkcijos kokybės, pardavėjas turėjo įrodyti, kad minėtų norminių reikalavimų šiuo konkrečiu atveju buvo laikomasi. Atsakovas teigdamas, kad buvo laikomasi griežtos kokybės vadybos, tai įrodinėjo tik savo samprotavimais, tačiau įrodymų, kad atsakovas, kaip pardavėjas pagaminęs ieškovui konkrečius užsakyme nurodytus langus ir duris, laikėsi aukščiau minėtų norminių aktų reikalavimų, kad pagaminta produkcija turi jų atitikties deklaracijas, nebuvo pateikta. Atvirkščiai, iš šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovas sutiko ieškovui pakeisti įbrėžto stiklo paketą, lauko durų varčią, atsiųsti trūkstamus medvarščius, pripažindamas tai kaip gamyklinį nusižengimą, sutiko pergaminti problemines vietas, kurias tokiu būdu jis pats iš esmės laikė neatitinkančiais LST keliamų reikalavimų. Konstatuotina, kad atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų dėl netinkamos langų ir durų kokybės, pagamintos ir parduotos ieškovui produkcijos ekspertizės teismo posėdžio metu atsisakė, neįrodė, kad langai ir durys atitinka Statybos įstatymo 18 straipsnio 4 dalies reikalavimus bei turi jų atitikties deklaracijas. Iš byloje esančių duomenų nustatyti ar atsakovo panaudota mediena atitiko tokios paskirties gaminiams keliamus drėgnumo ir medienos kokybės reikalavimus gamybos metu, negalima, atsakovas nepateikė į bylą langų atitikties įvertinimo dokumentų, o apklaustas atsakovo UAB „Doleta“ kokybės vadovas liudytojas J. A. patvirtino, kad tiek tiekėjui atvežus medienos tašus, tiek prieš atiduodant daiktus klientui drėgmė gaminiuose matuojama pasirinktinai, todėl neįrodė teiginio, kad ieškovui parduoti mediniai gaminiai yra sertifikuoti, kad jie atitiko reikalavimus langų ir išorinių durų vandens nepralaidumui, numatytus Statybos techniniame reglamente 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“ , patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. D1-62. Pažymėtina, kad vadovaujantis STR 1.01.04:2002 „Statybos produktai. Atitikties įvertinimas ir „Ce“ ženklinimas reikalavimais, jei nėra specifikacijų atitikties dokumentų, tai toks statybos produktas laikomas netinkamu naudoti.

21STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“ V dalies „Reikalavimai projektinėms langų ir išorinių durų savybėms“ 9 punkte nustatyta, kad pastato langai ir išorinės durys turi būti suprojektuotos taip, kad juos naudojant ir prižiūrint, visą eksploatavimo laikotarpį būtų užtikrinti šie esminiai reikalavimai: mechaninio patvarumo ir pastovumo, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, naudojimo saugos, apsaugos nuo triukšmo, energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo. Be to, tos pačios dalies 10 punkte yra nustatyta, kad projektuojant langus ir išorines duris turi būti įvertinti šilumos pralaidumo, oro garso izoliavimo, atsparumo vėjo apkrovai, vandens nepralaidumo, oro skverbties, mechaninio atsparumo, stiprumo, atsparumo įsilaužimui, įstiklinimo, saulės šilumą ribojančio stiklo naudojimo, natūralaus apšviestumo poreikio įvertinimo, ženklinimo ir montavimo pastatuose reikalavimai. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad gaminių defektai atsirado dėl drėgmės, lietaus pralaidumo, įgeriamumo, medienos neatsparumo atmosferos poveikiui, konstatuotina, kad atsakovo pagaminti mediniai langai ir durys neatitiko minėtų reikalavimų, o būtent vandens nepralaidumo, oro skverbties, mechaninio atsparumo, stiprumo reikalavimų, dėl ko atsirado ieškovo nurodyti ir atsakovo nepaneigti langų/durų defektai: pasikeitusi dažomo paviršiaus dažų spalva bei nutrintas slenkstis uždarymo vietoje, varčios išbrinkimas dėl drėgmės nepašalintos iš pačios medienos ir korpuso išsikreipimas, apkausto atstumai skirtingi, lango nesidarinėjimas, ko pasėkoje mediena buvo išplėšta, dažų nuėjimas nuo dažomo paviršiaus. Be to, akivaizdu, kad nepakankamai išdžiovintos medienos panaudojimas gamybos procese, jos dažymas sąlygoja tai, kad tokiais atvejais mediena lėtai džiūsta gaminyje, ko pasėkoje suyra klijų sluoksnis, sujungimai praranda stiprumą, tuo pačiu pažymėtina, kad perdžiovintos medienos panaudojimas taip pat neigiamai įtakotų gaminių sujungimų patikimumą, o dėl medienos brinkimo taip pat atsiranda nepageidaujamos deformacijos. Kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų, liudytojų J. A., E. B. parodymų, gaminiai deformavosi dėl drėgmės, dėl medienos vandens įgeriamumo, jos savybės būti „kvėpuojančiu gaminiu“, ir kaip konstatuota aukščiau nepakankamo atsparumo atmosferos poveikiui (lietui). Atsakovo kviestas liudytojas UAB „Doleta“ kokybės vadovas J. A. parodė, kad tiekėjui atvežus medieną, jos drėgnumas matuojamas ultragarsu pasirinktinai, o vėlesniam gamybos procese, pagamintame gaminyje drėgnumas taip pat matuojamas matavimo prietaisais taip pat pasirinktinai (CPK 189 straipsnis). Tokiu būdu, darytina išvada, kad gaminių dėmės, pasikeitusi dažomo paviršiaus dažų spalva, varčios išbrinkimas ir korpuso išsikreipimas, langų nesidarinėjimas ir to pasėkoje medienos išplėšimas buvo sąlygotas ne netinkamo eksploatavimo, o pačių gaminių savybių, įgeriant lietų ir jo neišgarinant, medienos gaminiui brinkstant ir deformuojantis. Atsakovo argumentas, kad gaminiai buvo užpilti vandeniu iš vidaus atmestinas kaip nepagrįstas ir nelogiškas atsižvelgiant į tai, kad abi šalys yra komerciniai subjektai, kad ieškovas gaminius sumontavo gyvenamosios paskirties pastate, skirtame klientams pritraukti, tokiu būdu nelogiška būtų, kad pats ieškovas specialiai imtųsi priemonių langų/ durų kokybei bloginti ar nesilaikytų saugumo, eksploatavimo reikalavimų, dėl ko pats patirtų papildomus nuostolius, susijusius su savo vykdoma komercine veikla. Be to, minėtą aplinkybę dėl patalpų, kuriose buvo sumontuoti mediniai langai/durys, saugumo ir tinkamumo eksploatuoti pirktus medinius gaminius patvirtino liudytojo E. B. parodymai, kad tas gyvenamasis pastatas buvo visiškai užbaigtas, sukurta namų aplinka, jame nebuvo padidintas santykinis oro drėgnumas (CPK 178, 186 straipsniai). Atsakovas neįrodė, kad pastate, kuriame buvo sumontuoti langai, drėgmė viršijo leistinas normas, kad angokraščiuose atsiradęs pelėsis įtakotas nesandarios konstrukcijos ir plyšių, t.y. statybos broko, kad ieškovas nevėdina ir nešildo minėtų patalpų, ar užsiima veikla, kuri lemia didelės drėgmės bute atsiradimą ar ieškovas elgėsi kitaip neprotingai, neapdairiai ir neatsargiai naudodamas įsigytą daiktą (CPK 178, 186 straipsniai). Kadangi atsakovas, kaip langų gamintojas atsakingas už langų kokybę, neįrodė, kad nustatyti langų/durų defektai atsirado dėl ieškovo kaltės netinkamai juos saugant ar eksploatuojant arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos, todėl pripažintina, kad atsakovas atsakingas už išryškėjusius langų/durų defektus (CPK 178, 185 straipsniai). Esant tokiomis aplinkybėmis pripažintina, kad ieškovui parduoti mediniai gaminiai yra nekokybiški dėl panaudotos gaminiuose medienos savybių ir dėl to atsakomybė kyla atsakovui. Tuo pačiu pažymėtina, kad ieškovo pateikta Priory Windows ataskaita su fotonuotraukomis vertintina kritiškai dėl šių priežasčių: pirma, ją parengęs asmuo langų gamybos metu nedalyvavo ir jokių dokumentų, patvirtinančių gamybos proceso metu atliktą medienos drėgnumo kontrolę, neturėjo; antra, ją parengęs asmuo yra komercinis subjektas prekiaujantis langais/durimis, todėl galimai yra suinteresuotas pateikti atitinkamą išvadą, idant ateityje turėtų ekonominę naudą, juolab kaip matyti minėtas asmuo ir teikia komercinį pasiūlymą ieškovui dėl langų/durų įsigijimo būtent iš jo; ir trečia, iš pateiktos ataskaitos ir pridedamų fotonuotraukų negalima nustatyti konkretaus nekokybiškų langų/durų skaičiaus. Iš šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad kalba eina apie tris problemas, t.y. stiklo paketo įbrėžimas, lauko durų varčios išbrinkimas, medvarščio nebuvimas. Pats ieškovas elektroniniu susirašinėjimu patvirtina, kad iš dešimties langų turi tris nekokybiškus. Ieškovas nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu nenurodė, kiek namo langų turi defektus, kokiose pozicijose ir kada jie atsirado, teigė, kad visi langai defektuoti, tačiau kaip minėta iš ieškovo pateiktų fotonuotraukų negalima nustatyti, kad visi dešimt vienetų įsigytų medinių langų/durų yra nekokybiški, kad visi šie trūkumai atsirado ant visų langų ir durų, juolab kaip matyti iš ieškovo pateiktos Priory Windows ataskaitos joje kalbama apie paradines duris, tvirtinantį terasos langą, vonios kambario langą, galinį miegamojo kairįjį, centrinį ir dešinįjį langus. Aplinkybę, kad ne visi atsakovo parduoti ieškovui mediniai langai/durys buvo nekokybiški patvirtino teismo posėdžio metu ir ieškovo kviestas liudytojas E. B., parodydamas, kad šiai dienai yra vienas du langai, kurie nepasikeitė nuo pirkimo. Esant šioms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovas neįrodė, jog visi įsigyti iš atsakovo gaminiai yra nekokybiški (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 186 straipsnis, 189 straipsnis).

22Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjas turi teisę pasirinkti kurį nors iš šio CK 6.334 straipsnyje įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų, o ginčą nagrinėjantis teismas patikrina, ar yra pirkėjo pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygos, ir arba taiko ieškovo pasirinktą, šiame straipsnyje įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, arba argumentuotai atsisako jį taikyti ar parenka ir taiko proporcingą bei adekvatų pirkėjo teisių gynimo būdą. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas pirkėjo pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad pirkėjo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių. Taigi įstatyme nustatytų pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimas priklauso savo teises siekiančiam apginti pirkėjui, tačiau teismas jį gali atsisakyti taikyti, kai toks teisių gynimo būdas būtų neproporcingas įvertinus abiejų ginčo šalių interesus. Tokiu atveju teismas gali pritaikyti kitą pirkėjo teisių gynimo būdą, kuris, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nepažeistų šalių interesų pusiausvyros.

23Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 6288,62 Eur sumokėtus atsakovui už iš jo pirktą medinių gaminių produkciją, t.y. iš esmės ieškovas prašė taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą pirkėjo teisių gynimo būdą grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, ginčijo patį ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą. Tarp šalių kilus ginčui dėl ieškovo pasirinkto teisių gynimo būdo, svarbu įvertinti ar daiktas gali būti naudojamas su esamais trūkumais, ar trūkumai yra pašalinami ir gali būti pašalinti. Pažymėtina, kad ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas - sutarties nutraukimas, pirkėjui suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė (ultima ratio), kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Sutarties nutraukimo priežastimi turi būti tai, kad daikto trūkumai yra esminiai, t. y. tokie reikšmingi, kad jie pateisina sutarties nutraukimą. Šiuo atveju sutartis nutraukiama nustačius, kad daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas; kad daikto trūkumų pašalinimo būdai nėra priimtini pirkėjui. Kai daikto trūkumai yra esminiai ir jie negali būti ištaisomi, tai pirkėjas gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą

24Kaip matyti iš šalių elektroninio susirašinėjimo, atsakovas 2015 m. rugpjūčio 21 d. sutiko ir savo sąskaita siūlė ištaisyti parduotos produkcijos trūkumus, savo lėšomis pagaminant stiklo paketą, lauko durų vartį, o ieškovui jų pakeitimą vykdant savo sąskaita, tačiau ieškovas tokio pasiūlymo atsisakė, užkirsdamas kelią atsakovui pašalinti trūkumus. Kasacinis teismas ne kartą pabrėžė bendradarbiavimo pareigos svarbą vykdant pirkimo pardavimo sutartis bei pažymėjo, kad sutarties šalių bendradarbiavimo, kooperacijos bei jos vykdymo ekonomiškumo principai yra darnios, tarpusavyje koreliuojančios pirkėjo teisių apsaugos ir pirkimo pardavimo santykių teisminio reguliavimo sistemos sudėtinė dalis. Byloje nustatytomis aplinkybėmis, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 6288,62 eurų turtinę žalą, jeigu atsakovas per protingą terminą daikto trūkumų būtų nepašalinęs, o trūkumus būtų pašalinęs pats pirkėjas (ieškovas) ar padedamas trečiųjų asmenų, galėtų būti priimtinas, jeigu atsakovas būtų atsisakęs pašalinti trūkumus ir jeigu ieškovas pats ar trečiųjų asmenų pagalba trūkumus būtų pašalinęs. Tačiau ieškovas pateikė galimas būsimas išlaidas ir nurodė, kad trūkumai nepašalinti, langai ir durys yra vis dar sumontuoti. Duomenų, kad įsigytų medinių langų/durų trūkumai negali būti pašalinti byloje nenustatyta, priešingai, iš šalių susirašinėjimo matyti, kad nekokybiškos probleminės produkcijos dalys gali būti pakeistos. Be to, atsakovo liudytojas J. A. patvirtino, kad šie gaminiai, būdami kvėpuojantys, natūraliai įgeria drėgmę ir ją išgarina, todėl tikėtina, kad sumažėjus drėgmei jie gali savaime atsistatyti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neleido atsakovui pašalinti trūkumų nei pats nei su trečiųjų asmenų pagalba trūkumų nepašalino, bei į tai, kad nėra duomenų, jog trūkumai negali būti pašalinti, kad langai iš esmės atlieka savo funkciją atskirti vidaus bei išorės erdves ir natūralų patalpų apšvietimą, priešingų duomenų byloje nepateikta, kad ieškovo įsigyti gaminiai yra nekokybiški, tačiau ieškovas neįrodė, kad visi įsigyti iš atsakovo gaminiai yra nekokybiški, o iš byloje esančių fotonuotraukų negalima nustatyti, kad visi langai/durys nekokybiški ir kad visi šie trūkumai atsirado ant visų langų ir durų, teismas daro išvadą, kad tokiu atveju ieškinio reikalavimas priteisti galimai būsimas visų langų ir durų keitimo išlaidas, būtų neproporcingas pirkėjo pažeistų teisių gynimo būdas. Pažymėtina, kad ieškinyje nurodytas žalos dydis, neįrodžius ieškovui, jog visi pirkti mediniai gaminiai yra nekokybiški, netinkami naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį, neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo reikalavimų, ekonomiškai nepagrįstas, leidžiantis ieškovui nepagrįstai praturtėti. Pirmiau nurodyti argumentai teismui duoda pagrindą daryti išvadą, kad ieškovo parinktas pirkėjo teisių gynimo būdas – grąžinimas sumokėtos kainos ir sutarties atsisakymas, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, yra neproporcingas bei neadekvatus pažeistų teisių gynimo būdas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, į tai, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, kad ieškovo nurodytos išlaidos patirtos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pagaminant nekokybiškus langus/duris), kad tai susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu, atsižvelgiant taip pat į pirkėjo, kaip komercinio subjekto, teisėtų lūkesčių įsigyti nepriekaištingos kokybės daiktą pažeidimą, į medinių langų/durų gamintojo sąnaudas, abiejų šalių išlaidas ginčui išspręsti, teismas sprendžia, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis optimalus ir proporcingas alternatyvus ieškovo teisių gynimo būdas – kainos mažinimas, įgyvendintinas ieškovo sumokėtą sumą 6288,62 eurų atsakovui už pagamintus langus padalinus per pusę t.y. ieškovui priteistina 3144,31 eurų (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

25Įstatymas taip pat numato, jog atsakovas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). CK 6.210 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jei įstatymai ar sutarti nenustato kitokio palūkanų dydžio. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, jog tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į šias procesines teisės normas, vadovaujantis dispozityvumo, teisingumo, protingumo principais ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

26Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

27CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, šios išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

28Ieškovas, prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikia jas patvirtinančius įrodymus, pagal kuriuos matyti, kad jas sudaro 141,48 Eur žyminis mokestis, 94 Eur už vertimo paslaugas (2016 m. rugpjūčio 31 d. sąskaita faktūra, 2016 m. rugsėjo 1 d. mokėjimo nurodymas, 2016 m. birželio 10 d. sąskaita faktūra, 2016 m. birželio 23 d. mokėjimo nurodymas), 110,88 Eur kuro išlaidų (lengvojo automobilio kelionės lapai, UAB „Geo Europe“ 2015 m. rugpjūčio 7 d. įsakymas dėl kuro normų nustatymo, 2016 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr.( - )). Kadangi ieškovas patyrė nurodytas išlaidas ir pagrindė tai rašytiniais įrodymais, jos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai, 93 straipsnio 2 dalis).

29Atsakovas, prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikia jas patvirtinančius įrodymus, pagal kuriuos matyti, kad jas sudaro 2528,90 Eur advokato išlaidų. Iš pateiktų sąskaitų faktūrų matyti, kad 484 Eur advokato išlaidų yra už pasirengimą ir atstovavimą 2016 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdyje, įskaitant kelionę; 484 Eur advokato išlaidų yra už pasirengimą ir atstovavimą 2016 m. rugpjūčio 26 d. teismo posėdyje, įskaitant kelionę; 592 Eur advokato išlaidų yra už pasirengimą ir atstovavimą 2016 m. rugpjūčio 5 d. teismo posėdyje, įskaitant kelionę; 968 Eur advokato išlaidų yra už atsiliepimo paruošimą. Teismas, įvertinęs Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8 punkte įtvirtintus advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalius dydžius, atsižvelgdamas į šios bylos sudėtingumą, būtinybę vykti advokatui į kitą vietovę, nei registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, advokato darbo laiko sąnaudas, sprendžia, kad 968 Eur advokato išlaidos už atsiliepimo paruošimą neviršija minėtų rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, tačiau advokato išlaidos už pasirengimą ir atstovavimą teisme, įskaitant advokato vykimą į kitą vietovę, atsižvelgiant į tai, kad viso teisme vyko trys posėdžiai, vienas kurių tebuvo parengiamasis teismo posėdis ir truko tik 20 minučių, o kitu du teismo posėdžiai truko viso 5 valandas, ženkliai viršija nustatytą minėtų rekomendacijų 8.19 punkte dydį. Esant šioms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms, prašoma priteisti 2528,90 Eur advokato išlaidų suma mažintina iki 1500 Eur ir paskirstytina proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 936 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

30Teismas šioje byloje patyrė 7,70 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios ieškinį tenkinus iš dalies, paskirstytinos šalims proporcingai patenkintų/atmestų ieškinio reikalavimų daliai valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

31Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas

Nutarė

32ieškovo UAB „Geo Europe“ ieškinį atsakovui UAB „Doletos langai“ dėl žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

33Priteisti iš atsakovo UAB „Doletos langai“, įmonės kodas ( - ), ieškovo UAB „Geo Europe“, įmonės kodas ( - ), naudai 3144,31 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 31 ct) žalos, dėl netinkamos kokybės daiktų, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 173,18 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt trys eurai 18 ct) bylinėjimosi išlaidų.

34Priteisti iš atsakovo UAB „Doletos langai“, įmonės kodas ( - ), 3,85 Eur (tris eurus 85 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. ( - ), “Swedbank” AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

35Priteisti iš ieškovo UAB „Geo Europe“, įmonės kodas ( - ), 3,85 Eur (tris eurus 85 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. ( - ), “Swedbank” AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

36Priteisti iš ieškovo UAB „Geo Europe“, įmonės kodas ( - ), atsakovui UAB „Doletos langai“, įmonės kodas ( - ), 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) advokato išlaidų.

37Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį Prienų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė,... 2. sekretoriaujant E. J.,... 3. dalyvaujant ieškovo UAB „Geo Europe“ atstovui direktoriui M. B.,... 4. atsakovo UAB „Doletos langai“ atstovui advokatui M. V.,... 5. žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą... 6. Teismas... 7. Ieškovas UAB „Geo Europe“ (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į Prienų... 8. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad pagal 2015 m. balandžio 29 d. ir 2015 m.... 9. Ieškovo UAB „Geo Europe“ atstovas direktorius M. B. teismo posėdyje... 10. Atsakovas UAB „Doletos langai“ (toliau – ir atsakovas) pateikė teismui... 11. Atsakovo UAB „Doletos langai“ atstovas advokatas M. V. teismo posėdyje... 12. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta,... 14. Dėl sutartinių santykių pobūdžio... 15. Sandoriai, taigi ir sutartys, sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine... 16. Dėl reikalavimų daikto kokybei... 17. Daikto kokybė gali būti viena iš sutarčių sąlygų. Pagal CK 6.197... 18. Viena iš bendrųjų pardavėjo pareigų yra perduoti daiktus. Vykdydamas ją... 19. CK 6.333 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas atsako už daiktų... 20. Pagal CK 6.333 straipsnio 4 dalį, jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta,... 21. STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“ V dalies... 22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjas turi teisę pasirinkti kurį... 23. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 6288,62 Eur sumokėtus... 24. Kaip matyti iš šalių elektroninio susirašinėjimo, atsakovas 2015 m.... 25. Įstatymas taip pat numato, jog atsakovas privalo mokėti įstatymų nustatyto... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 27. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 28. Ieškovas, prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikia jas... 29. Atsakovas, prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikia jas... 30. Teismas šioje byloje patyrė 7,70 Eur procesinių dokumentų įteikimo... 31. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80... 32. ieškovo UAB „Geo Europe“ ieškinį atsakovui UAB „Doletos langai“ dėl... 33. Priteisti iš atsakovo UAB „Doletos langai“, įmonės kodas ( - ), ieškovo... 34. Priteisti iš atsakovo UAB „Doletos langai“, įmonės kodas ( - ), 3,85 Eur... 35. Priteisti iš ieškovo UAB „Geo Europe“, įmonės kodas ( - ), 3,85 Eur... 36. Priteisti iš ieškovo UAB „Geo Europe“, įmonės kodas ( - ), atsakovui... 37. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...