Byla 2A-148-275/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,

3kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės ir Algirdo Auruškevičiaus,

4sekretoriaujant Ritai Kurganovaitei,

5dalyvaujant ieškovo atstovui adv.

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Hoffmann“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 13 d. papildomo sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Užuolaidų studija“ ieškinį atsakovui UAB „Hoffmann“ dėl skolos priteisimo.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

8I.Ginčo esmė

9Ieškovas UAB „Užuolaidų studija“ kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą su pareiškimu dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo prašė priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 590 Lt išlaidas už advokato pagalbą. Nurodė, kad Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas nutraukė bylą, atsakovui atsisakius savo reikalavimo, tačiau iš atsakovo nepriteisė ieškovui teisinės pagalbos išlaidų.

10II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

11Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008-10-13 papildomu sprendimu ieškovo UAB „Užuolaidų studija“ pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo patenkino ir priteisė jam iš atsakovo UAB „Hoffmann” 590 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Teismas konstatavo, kad iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog 2008-01-16 atsakovas kreipėsi į teismą su prašymu dėl sprendimo vykdymo atgręžimo. 2008-06-10 pareiškimu atsisakius šio reikalavimo, Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas priėmė nutartį, pagal kurią atsakovo prašymas buvo patenkintas, atsisakymas nuo pareiškimo dėl vykdymo atgręžimo priimtas ir byla nutraukta. CPK 277 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo. Minėtoje nutartyje nebuvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas. Iš atsakovo atsisakymo matyti, kad prašymo buvo atsisakyta ne dėl to, kad ieškovas atsakovo reikalavimus būtų patenkinęs, bet todėl, kad antstolis, t.y. tretysis asmuo, įvykdė atsakovo reikalavimus. Tokiu atveju negali būti taikomas CPK 94 str. nuostatos. Ieškovas pateikė prašymą dėl tokių išlaidų priteisimo ir išlaidų dydį bei faktinį jų sumokėjimą patvirtinančius įrodymus dar iki teismo nutarties nutraukti bylą priėmimo dienos. Prašomų priteisti išlaidų dydis yra protingas, atsižvelgiant į procesinių dokumentų rengimą, teismo posėdžius. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo tenkintinas.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

13Atsakovas UAB „Hoffmann“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008-10-13 papildomą sprendimą panaikinti bei išspręsti klausimą iš esmės - atmesti 2008-07-11 UAB „Užuolaidų studija“ prašymą priimti papildomą sprendimą, kuriuo buvo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo negalėjo būti priimtas papildomas sprendimas. CPK 277 str. įtvirtintas papildomo sprendimo priėmimo institutas yra specialus civilinio proceso institutas, kurio tikslas yra pašalinti tam tikrus teismo sprendimo trūkumus, kurie yra detaliai išvardinti minėtojo straipsnio 1 dalyje. Tuo tarpu CPK 760-761 str. yra visiškai savarankiškas ir skirtingas civilinio proceso institutas, skirtas išspręsti tuos atvejus, kai yra panaikinamas jau įvykdytas teismo sprendimas ir norima atstatyti šalis į padėtį, buvusią iki panaikinto sprendimo įvykdymo. Papildomo sprendimo atveju siekiama ištaisyti teismo sprendimo, kuriuo ginčas buvo išspręstas iš esmės trūkumus, tuo tarpu sprendimo atgręžimo atveju siekiama šalis atstatyti į tą padėtį, kuri buvo iki panaikinto sprendimo įvykdymo ir panaikinti neigiamas pasekmes tai šaliai, iš kurios buvo vykdomas išieškojimas vadovaujantis panaikintu teismo sprendimu. Be to, sprendimo atgręžimo klausimas, jei jis nebuvo išspręstas teismo sprendime, išsprendžiamas jau nebe teismo sprendimu, o nutartimi (CPK 761 str. 3 d.). Ginčas tarp šalių pagal ieškovo UAB „Užuolaidų studija“ ieškinį buvo išspręstas iš esmės Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo 2006-12-19 sprendimu. Šis sprendimas įsiteisėjo 2007-01-19. Šiame įsiteisėjusiame teismo sprendime yra išspręstas bylinėjimosi išlaidų (taip pat ir advokato pagalbai) klausimas, todėl priimti papildomą sprendimą nebuvo jokio pagrindo. Dėl šios priežasties šioje proceso stadijoje normos reglamentuojančios papildomo sprendimo priėmimą, negalėjo būti taikomos. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovui UAB „Hoffmann“ atsisakius pareiškimo, teismo sprendimas buvo priimtas UAB „Užuolaidų studija“ naudai. Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo 2006-12-19 sprendimu UAB „Užuolaidų studija“ ieškinys buvo atmestas pilnai, o tai, kad UAB „Hoffmann“ atsižvelgdamas į tai, jog tretysis asmuo, antstolis D. Bliznikas, didžiąja dalimi patenkino jos reikalavimus, iškeltus prašyme dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo bei atsižvelgdama į teismo raginimą ginčą baigti taikiai, atsisakė reikalauti, kad sprendimo įvykdymo atgręžimas būtų įvykdytas pilnai, nesuteikia jokio pagrindo teigti, kad teismo sprendimas buvo priimtas jo nenaudai. Priešingai nei nurodo teismas, yra pagrindo vadovautis CPK 94 str. 1 d. nuostata. Nors ne tiesiogiai UAB „Užuolaidų studija“ patenkino UAB „Hoffmann“ reikalavimus, išdėstytus prašyme dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, o tretysis asmuo, antstolis D. Bliznikas, esantis ieškovo UAB „Užuolaidų studija“ pusėje, taip išvengdamas galimo regresinio reikalavimo, nėra abejonių, kad UAB „Hoffmann“ 2008-06-10 pareiškimą, kuriuo buvo atsisakyta prašymo dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo pateikė būtent dėl tos priežasties, kad jos reikalavimai didžiąja dalimi buvo patenkinti (būtent taip ir yra suformuluotas pareiškimas dėl prašymo atsisakymo). Papildomas sprendimas prieštarauja CPK 93, 94, 98 str. nustatytai bylinėjimosi išlaidų bei išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu paskirstymo tvarkai (įskaitant ir CPK 94 str. 1 d. aptartą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai ieškinio atsisakoma). CPK 277 str. 3 d. skelbia, kad priimamas papildomas sprendimas turi atitikti CPK 270 str. keliamus reikalavimus. CPK 270 str. 4 d. skelbia, kad motyvuojamoje sprendimo dalyje turi būti nurodoma teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Tuo tarpu Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo 2008-10-13 papildomame sprendime nėra nurodyti jokie teisiniai pagrindai (įstatymai ar kiti teisės aktai) ar kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi priteisdamas teisinės pagalbos išlaidas UAB „Užuolaidų studija“ naudai. CPK 277 str. 3 d. skelbia, kad priimant papildomą sprendimą CPK 269 str. nuostatos netaikomos. Tuo tarpu nors posėdis dėl UAB „Užuolaidų studija“ prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo įvyko 2008-10-03, sprendimo paskelbimas buvo atidėtas 2008-10-13, taip pažeidžiant CPK 269 str. Be to, Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo 2008-10-13 papildomas sprendimas prieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams (CK 1.5 str.). UAB „Užuolaidų studija“ savo pareiškime dėl papildomo sprendimo priėmimo kaltina UAB „Hoffmann“ nepagrįsto proceso inicijavimu. Tačiau, būtent pats ieškovas UAB „Užuolaidų studija“ pateikė teismui akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį dėl teisinių išlaidų priteisimo (teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės nebuvo pateikti įrodymai dėl teisinių paslaugų dydžio), kuris yra atmestas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tik norėdama likviduoti šio nepagrįsto proceso pasekmes UAB „Hoffmann“ kreipės į teismą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, prieš tai išnaudojęs visas galimybes atgauti iš jo nepagrįstai išieškotas sumas ne teismo keliu. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent dėl UAB „Užuolaidų studija“ nepagrįsto ieškinio dėl teisinių išlaidų priteisimo atsirado neigiamos pasekmės UAB „Hoffmann“, kurios nėra iki galo likviduotos iki šiol. Todėl priteisti iš UAB „Hoffmann“ dar ir teisinių paslaugų išlaidas šaliai, kuri bylą pralaimėjo, prieštarautų ne tik CPK 93 str. įtvirtintam principui „pralaimėjusi šalis moka“, bet ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams.

14Ieškovas UAB „Užuolaidų studija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008-10-13 papildomą sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas neteisingai aiškina bylinėjimosi išlaidų, nutraukiant civilinę bylą, paskirstymui taikomas teisės normas, netinkamai kvalifikuoja susiklosčiusius teisinius santykius, todėl neteisingai vertina priimtą papildomą sprendimą. Atsakovas neatskiria, kurioje proceso stadijoje ir prie kurio teismo procesinio sprendimo yra priimtas skundžiamas papildomas sprendimas. Be to, atsakovas pateikia neteisingą faktinės situacijos, susijusios su išieškotų sumų grąžinimu atsakovui, vertinimą. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006-12-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4969-294/2006 buvo išspręstas ginčas tarp ieškovo UAB „Užuolaidų studija“ ir atsakovo UAB „Hoffmann“. Šio įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu atsakovas UAB „Hoffmann“ inicijavo sprendimo vykdymo atgręžimo procesą 2008-01-14 pareiškimu (buvo užvesta civilinė byla Nr. 2-7377-294/2008). Tačiau skirtingai nei nurodo atsakovas, skundžiamas papildomas teismo sprendimas buvo priimtas ne prie 2006-12-19 sprendimo, kuriuo buvo išspręstas ginčas tarp šalių, o būtent prie 2008-06-17 nutarties, kuria buvo užbaigtas atskiras procesas dėl sprendimo vykdymo atgręžimo. 2008-06-17 nutartimi buvo nutraukta ne civilinė byla Nr. 2-4969-294/2006, o civilinė byla Nr. 2-7377-294/2008 dėl sprendimo vykdymo atgręžimo. Teismas, priimdamas 2008-06-17 nutartį, neišsprendė ieškovo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nors ieškovas atitinkamas išlaidas pagrindžiančius dokumentus teismui buvo pateikęs iki nutarties priėmimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2007-05-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-329/2007 išaiškino, jog įstatymas nustato, kad teismas, priimdamas sprendimą, išsprendžia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (CPK 270 str. 5 d. 3 p.), tačiau tokia teismo pareiga tiesiogiai nenumatyta, kai byla nutraukiama nutartimi. Teismo nutartis nutraukti bylą pagal procesinius teisinius padarinius iš esmės prilygsta teismo sprendimui, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės (CPK 265 str., 279 str. 4 d., 294 str.), nes įsiteisėjus šiems procesiniams sprendimams, šalys netenka galimybės vėl kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t.y. nutraukus bylą, ji taip pat yra užbaigiama, tik ne teismo sprendimu, o nutartimi. Esant tokiai situacijai, galima daryti išvadą, jog ir tuo atveju, kai bylos nagrinėjimas užbaigiamas ją nutraukiant, pirmosios instancijos teismas nutartyje turėtų išspręsti visus su pareikštais pagrindiniais ir išvestiniais reikalavimais susijusius klausimus, taigi, ir klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 3 str. 6 ir 7 d., 270 str. 5 d. 3 p., 294 str.). Šiuo atveju pats atsakovas 2008-01-14 pareiškimu iniciavo naują procesą prieš ieškovą dėl sprendimo vykdymo atgręžimo. Todėl ieškovas buvo priverstas gintis nuo akivaizdžiai nepagrįsto reikalavimo, dalyvauti teismo posėdžiuose, turėjo kreiptis į advokatą dėl teisinių paslaugų, patyrė išlaidas. Po to, kai ieškovas įrodė, kad pinigų nėra sulaikęs ir procesas inicijuotas nepagrįstai, atsakovas savo pareiškimo atsisakė. UAB „Užuolaidų studija“ buvo be pagrindo įtraukta į procesą dėl sprendimo vykdymo atgręžimo, reikalaujant grąžinti lėšas, kurias ieškovas jau buvo grąžinęs. Būtent įvertinus ieškovo teismui pateiktus įrodymus ir argumentus teismas pasiūlė atsakovui dar kartą aiškintis aplinkybes dėl lėšų grąžinimo su antstoliu, atitinkamai atsakovas kreipėsi į tretyjį asmenį dėl lėšų grąžinimo, o pareiškimą dėl sprendimo vykdymo atgręžimo šioje byloje atsiėmė. Todėl nutartis priimti atsakovo atsisakymą nuo nepagrįsto pareiškimo akivaizdžiai yra priimta ieškovo naudai, nes pareiškimo atsisakymas iš esmės buvo ieškovo gynybos veiksmų pasekmė.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16Skundas iš esmės atmestinas.

17Kolegija sutinka su skundo argumentu, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėjo būti priimtas ne papildomas sprendimas, o papildoma nutartis. Pripažintina, kad apylinkės teismo teisėjas netinkamai įvardino procesinį dokumentą, nes ieškovo atstovas advokatas Ugnius Pėdnyčia siekdamas, kad būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos procese, kuriame buvo nagrinėjamas atsakovo UAB „Hoffmann“ prašymas dėl sprendimo vykdymo atgręžimo, pareiškimu prašė priimti ne papildomą nutartį dėl 2008-06-17 teismo nutarties, o papildomą nutarties sprendimą (b.l.4-5, t. II).

18Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, taikytina įstatymo analogija (LR CPK 3 str. 6 dalis) , nes nėra procesinio įstatymo, reglamentuojančio klausimą, kaip turi būti atlyginamos išlaidos atstovo pagalbai apmokėti, ieškovui ar pareiškėjui atsisakius nuo ieškinio ar prašymo. Taikytina LR CPK 98 str. 1 dalis, nes šalies, inicijavusios klausimo nagrinėjimą, prašymu bylos nutraukimas, jai atsisakius nuo prašymo nagrinėjimo yra analogiška bylos baigtimi kaip sprendimo priėmimas atsakovo naudai. Tai, kad pirmos instancijos teismo sprendime nenurodytos procesinės teisės normos, kurių pagrindu priimtas sprendimas, nėra pagrindu naikinti teismo sprendimą, šį pažeidimą gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Iš bylos duomenų matyti, kad ne ieškovas įvykdė atsakovo prašymą, o antstolis D.Bliznikas, todėl darytina išvada, kad reikalavimai dėl sprendimo vykdymo atgręžimo turėjo būti pareikšti ir asmeniui, grąžinusiam atsakovui išieškotas iš jo lėšas, t.y. antstoliui D.Bliznikui. Byloje nebuvo nustatyta, jog ieškovas turėjo savo žinioje atsakovo prašomą grąžinti pinigų sumą, iš 2007-05-30 ieškovo atsakymo atsakovui matyti, kad jis buvo gražinęs antstoliui visas sumas, gautas iš atsakovo (b.l.141, t. I), todėl pripažintina, kad atsakovas turėjo reikalavimą reikšti asmeniui, kuriam buvo pervedęs prašomas grąžinti lėšas. Byloje nėra duomenų, kad prašymo pateikimo metu ieškovas būtų disponavęs lėšomis, kurias siekė susigrąžinti atsakovas, todėl jis negali būti atsakingas už tai, kad teismo procese turėjo įrodinėti, jog negali grąžinti atsakovo prašomos sumos.

19Ieškovo atstovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas jo atstovaujamos šalies dėl apeliacinio proceso, tenkintinas dalinai, pripažinus, kad netinkamai atstovo advokato paruoštų dokumentų pasekoje buvo padaryta klaida pirmos instancijos teisme ir vietoje rašytinio proceso atsakovo skundas buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Tai leidžia tenkinti atstovo prašymą tik dalinai ir apmokėti išlaidas, šios šalies turėtas paruošiant atsiliepimą į pareikštą atskirąjį skundą (b.l.35-41, t. II), t.y. priteisiant ieškovui 400 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

20Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

21Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 13 d. papildomą sprendimą laikyti papildoma nutartimi ir ją palikti nepakeistą.

22Priteisti iš atsakovo UAB „Hoffmann“ ieškovui UAB „Užuolaidų studija“ 400 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai