Byla 2-329/2007

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovės D. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 19 d. protokolinės nutarties civilinėje byloje Nr. 2-307-390/2007 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno rajono savivaldybei, J. B. (teisių perėmėja L. U.), B. B., A. B., V. B., D. Č., V. J. D., D. G., D. G., V. G., O. G., A. K., D. K., R. L., A. L., R. M., V. M., A. M., D. P., B. P., V. P. (G), J. R., E. R., R. S., V. S., R. Š., A. V., D. U., S. D., V. K., tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, notarams Genovaitei Pakerytei, Ramutei Siliūnienei, Birutei Germanavičienei, Dalytei Krikštolaitytei, Virginijai Jarienei, Danutei Valaitienei, Ramutei Valantiejienei dėl sprendimų, įsakymų, sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir įpareigojimo atkurti nuosavybės teises natūra.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ieškovas R. J., patikslinęs ieškinio reikalavimus civilinėje byloje Nr. 2-307-390/2007, atsisakė nuo ieškinio dalies dėl 1997 m. vasario 17 d. dovanojimo sutarties, pagal kurią žemės sklypas ( - ) padovanotas atsakovei D. P., pripažinimo negaliojančia. Bylos nagrinėjimo parengiamajame teismo posėdyje metu atsakovės D. P. atstovė advokatė V. Kisielienė pateikė prašymą spręsti klausimą dėl civilinės bylos dalies D. P. atžvilgiu nutraukimo ir 1000 Lt advokato pagalbos išlaidų šiai atsakovei atlyginimo.

5Kauno apygardos teismas 2007 m. kovo 19 nutartimi ieškovo R. J. atsisakymą nuo ieškinio dalies priėmė ir nutraukė civilinės bylos dalį dėl 1997 m. vasario 17 d. dovanojimo sutarties, pagal kurią žemės sklypas ( - ) padovanotas atsakovei D. P., pripažinimo negaliojančia. Teismas nurodytoje rašytinėje nutartyje nesprendė klausimo dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo D. P., kadangi 2007 m. kovo 19 d. protokoline nutartimi šį klausimą buvo nutaręs spręsti išnagrinėjus bylą iš esmės.

6Dėl nurodytos Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 19 d. protokolinės nutarties atsakovė D. P. pateikė atskirąjį skundą, tačiau Kauno apygardos teismas 2007 m. kovo 29 d. rašytine nutartimi atsisakė šį skundą priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismo nuomone, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turi būti sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismas nurodė, jog atsakovė pateikė atskirąjį skundą ne dėl teismo nutarties, kuria nutarta priteisti ar nepriteisti bylinėjimosi išlaidas, o dėl nutarties, kuria bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei klausimą nutarta spręsti byloje priimant galutinį sprendimą. Pažymėjo jog ieškovas neatsisakė D. P. pareikštų visų reikalavimų, o teismo priimtas procesinis sprendimas neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 2 p.).

7Atskiruoju skundu atsakovė D. P. Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 29 d nutartį prašo panaikinti šiais motyvais:

81) CPK 100 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismo nutartis dėl bylinėjimosi išlaidų gali būti skundžiama atskiruoju skundu, todėl Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 19 d. protokolinė nutartis yra skundžiama.

92) Teismas, nutraukdamas bylą, turi išspręsti visus su bylos teisinėmis pasekmėmis susijusius klausimus (CPK 294 str.), t. y. ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo klausimą.

103) Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad su bylinėjimosi išlaidomis susiję klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje. Neišsprendus šio klausimo nagrinėjamos bylos stadijoje, bus pažeisti šalių lygiateisiškumo, proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principai (CPK 7, 17 str.).

11Atskirasis skundas netenkintinas.

12Ne kiekvienas teismo procesinis sprendimas gali būti apeliacijos objektas. Įstatymas nepateikia teismo procesinių sprendimų, kurie gali būti skundžiami apeliaciniu (atskiruoju) skundu, sąrašo. CPK 303 straipsnyje numatyti apribojimai pateikti apeliacinį skundą, o atskirieji skundai gali būti paduodami dėl teismo nutarčių, kurios užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, taip pat CPK numatytais atvejais (CPK 334 str. 1 d.). Sprendžiant, ar teismo protokolinė nutartis, kuria klausimą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo nutarta spręsti priimant galutinį sprendimą byloje (b.l. 19), gali būti skundžiama apeliacine tvarka, reikia atsižvelgti ne tik į teisinį reguliavimą, bet ir į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisingumo, protingumo bei ekonomiškumo principus.

13Pagrindiniai šios bylos klausimai: ar pirmosios instancijos teismas nutartyje, kuria nutraukė bylos dalį, turėjo išspręsti ir šalių patirtų išlaidų advokatų pagalbai apmokėti atlyginimo klausimą, jei taip, kaip turėjo būti įformintas toks teismo procesinis sprendimas, ar jis skundžiamas apeliacine tvarka.

14Įstatymas nustato, kad teismas, priimdamas sprendimą, išsprendžia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (CPK 270 str. 5 d. 3 p.), tačiau tokia teismo pareiga tiesiogiai nenumatyta, kai byla nutraukiama nutartimi. Teismo nutartis nutraukti bylą pagal procesinius teisinius padarinius iš esmės prilygsta teismo sprendimui, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės (CPK 265 str., 279 str. 4 d., 294 str.), nes įsiteisėjus šiems procesiniams sprendimams, šalys netenka galimybės vėl kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t. y. nutraukus bylą, ji taip pat yra užbaigiama, tik ne teismo sprendimu, o nutartimi. Esant tokiai situacijai, galima daryti išvadą, jog ir tuo atveju, kai bylos nagrinėjimas užbaigiamas ją nutraukiant, pirmosios instancijos teismas nutartyje turėtų išspręsti visus su pareikštais pagrindiniais ir išvestiniais reikalavimais susijusius klausimus, taigi, ir klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 3 str. 6 ir 7 d., 270 str. 5 d. 3 p., 294 str.). Todėl tiek teismo nutarties dalis nutraukti bylą, tiek ir dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra skundžiamos atskiraisiais skundais (CPK 100 str. 1 d., 295 str.). Tuo atveju, jeigu teismas nutartyje, kuria nutraukia bylą, neišsprendžia klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, CPK 277 straipsnio nustatyta tvarka, esant dalyvaujančių byloje asmenų prašymui ar savo iniciatyva, priimamas papildomas sprendimas (CPK 3 str. 6 d., 277 str. 1 d. 3 p.). Tokia pozicija grindžiama tuo, jog visi byloje pareikšti reikalavimai (tiek materialiniai teisiniai ir procesiniai teisiniai, tiek pagrindiniai bei išvestiniai) sprendžiami vienoje byloje. Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo byla išspręsta iš esmės, ar nutarčiai, kuria byla nutraukta, šalys netenka galimybės pakartotinai ginti savo teisių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu teismine tvarka (CPK 279 str. 4 d., 294 str. 2 d.), tarp jų nutrūksta procesiniai teisiniai santykiai, jos netenka šalių statuso, vadinasi, ir visų procesinių ieškovui bei atsakovui suteiktų teisių ir pareigų.

15Tačiau tuomet, kai ieškovas atsisako tik dalies vienam atsakovui ieškinyje pareikštų reikalavimų, o kiti reikalavimai šiam atsakovui yra nagrinėjami toliau, tarp šalių atsiradę procesiniai teisiniai santykiai nesibaigia, todėl teismas gali nutraukti bylos dalį, o procesinį sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo priimti išsprendus visus tam atsakovui byloje pareikštus reikalavimus, priimant galutinį sprendimą byloje. Šioje byloje ieškovas pareiškė daugiau kaip dvidešimt reikalavimų keliasdešimčiai asmenų, be tos ieškinio dalies, kurios R. Jonaitis atsisakė, jis ginčija dar dviejų atsakovės D. P. sudarytų sandorių teisėtumą, todėl nutartyje, kuria nutraukta bylos dalis, nėra pagrindo spręsti klausimų, susijusių su bylinėjimosi išlaidomis. Šie klausimai turi būti sprendžiami tik tuomet, kai byla bus išnagrinėta iš esmės ir tarp šalių pasibaigs procesiniai teisiniai santykiai. Be to, nėra tikslinga spręsti tik išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo klausimą, nesprendžiant visų su bylinėjimosi išlaidomis susijusių klausimų (CPK 79 str., 98 str.). Toks šios teisės normos aiškinimas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes atitinka teisingumo, protingumo, proceso ekonomiškumo bei koncentracijos principus, nepažeidžia nei vieno dalyvaujančio byloje asmens teisių, be to, sudaro galimybę išvengti situacijos, kai išnagrinėjus likusią bylos dalį, bylinėjimosi išlaidas gali tekti priteisti iš atsakovo ieškovui (CPK 3 str. 6 d., 7 str., 93 str.).

16Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėtų būti sprendžiamas rašytine nutartimi, tačiau šioje byloje teismas tokio klausimo nesprendė. Teismas protokoline nutartimi sprendė ne CPK 98 straipsnyje numatytų išlaidų priteisimo klausimą, o iš esmės atidėjo šio klausimo išsprendimą iki visų ieškovo pareikštų reikalavimų byloje išnagrinėjimo, todėl šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis CPK 100 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, jog teismo nutartis dėl bylinėjimosi išlaidų gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

17Anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir naikinti jos atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

19Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą

Proceso dalyviai
Ryšiai