Byla 2S-487-640/2018
Dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo panaikinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė - Jankūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tiketa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tiketa“ ieškinį atsakovui N. T. dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo panaikinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Tiketa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama išnagrinėti ginčą iš esmės, pripažįstant, jog UAB „Tiketa“ nėra atsakinga už pinigų už bilietus į neįvykusį renginį grąžinimą atsakovui N. T. ir panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2016 m. gruodžio 21 d. Nr. 10-1104 (b.l. 1-4).
  2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Tiketa“ ieškinį atsakovui N. T. dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo panaikinimo ir išaiškino ieškovei, kad ji turi teisę kreiptis Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
  3. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 3 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį ir perdavė ieškovės ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 10 d. nutartimi nustatė ieškovei UAB „Tiketa“ terminą iki 2017 m. spalio 27 d. ieškinio trūkumams pašalinti (b.l. 6-7).
  2. Nurodė, kad teismo sprendimas, kuris bus priimtas šioje byloje, gali turėti įtakos UAB „Renginių centras“ bei Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybai, todėl ieškovei nustatytina pareiga pateikti teismui tiek procesinių dokumentų ir jų priedų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai ir tretiesiems asmenims.
  3. Ieškovė atsakovo atžvilgiu reiškia turtinį reikalavimą pripažinti, kad ieškovė nėra atsakinga už pinigų grąžinimą už bilietus į neįvykusį renginį grąžinimą, už kurį mokėtinas 20 Eur žyminis mokestis, bei neturtinį reikalavimą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 10-1104 panaikinimo, už kurį mokėtinas 100 Eur žyminis mokestis. Nagrinėjamu atveju ieškovė už reiškiamą turtinį reikalavimą sumokėjo 20 Eur, tačiau nesumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio dalies už pareikštą neturtinė reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovė buvo įpareigota susimokėti dar 100 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Tiketa“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartį dalyje, kurioje ieškovė buvo įpareigota primokėti trūkstamą 100 Eur žyminio mokesčio sumą už pareikštą neturtinį reikalavimą. Taip pat, priimti ieškovės UAB „Tiketa“ 2017 m. sausio 19 d. ieškinį dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės (b.l. 9-11).
  2. Nurodė, kad ieškinys buvo pateiktas, kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą ir prašant ginčą išspręsti iš esmės, kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje. Ieškovės reikalavimas šiuo atveju formuluojamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 8 dalį – prašant teismo ginti ieškovo civilines teises kitais įstatymų numatytais būdais, t.y. VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje numatytu būdu – išsprendžiant ginčą iš esmės. Ginčas kilo tarp Tiketos ir vartotojo N. T. (atsakovo), kuris kreipėsi į tarnybą dėl pinigų už bilietus, kuriuos pirko Tiketoje ir kuriais negalėjo pasinaudoti, nes renginio organizatorius renginį atšaukė, grąžinimo. Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarime Tarnyba yra išaiškinusi ginčo šalims jų teisę, nesutinkant su Tarnybos sprendimu, kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, pareiškiant ieškinį Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašant nagrinėti ginčą iš esmės. Pagal VTAĮ 29 straipsnio 2 dalį, kreipimasis į teismą po vartojimo ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu, todėl neturėtų būti apmokestintas atskiru žyminiu mokesčiu.

4IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dėl ieškinio trūkumų pašalinimo dalies, kuria ieškovė įpareigojama už pareikštą ieškinį primokėti trūkstamą 100 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės (VTAĮ 28 straipsnio 1 dalis). Kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu (VTAĮ 29 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, vienai iš ginčo šalių per nustatytą terminą kreipusis į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, Tarnybos nutarimas neįgyja teisinės galios ir jokių papildomų veiksmų dėl jo panaikinimo atlikti nereikia.
  4. Ieškovė už pareikštą ieškinį sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį, t. y. pagal pareikšto turtinio reikalavimo dydį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors ieškovė ieškinyje suformulavo du reikalavimus, tačiau iš ieškinyje dėstomų aplinkybių matyti, kad ieškovė siekia vieno turtinio pobūdžio rezultato - išvengti Tarnybos piniginio pobūdžio įpareigojimo vykdymo, t. y. N. T. už neįvykusį renginį sumokėtų 122,68 Eur mokėjimo.
  5. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė pareikšdama ieškinį teisingai apskaičiavo ir sumokėjo žyminį mokestį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė žyminio mokesčio institutą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nepagrįstai pareikalavo ieškovę primokėti 100 Eur dydžio žyminį mokestį už reiškiamą neturtinį reikalavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalis 5 punktas). Dėl šios priežasties skundžiama 2017 m. spalio 10 d. nutartis žyminio mokesčio dalyje laikytina nepagrįsta, todėl naikinama (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
  6. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutarties dalyje dėl procesinių dokumentų kopijų pateikimo teismui, šioje dalyje nutartis paliktina nepakeista. Ieškinio priėmimo metu pašalinus kitus ieškinio trūkumus klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui, kadangi procesinio dokumento priėmimo klausimo sprendimas priklauso pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

6Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 290-291 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

7Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutarties dalį, kuria ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Tiketa“ įpareigota papildomai sumokėti 100 Eur žyminį mokestį, ir perduoti pirmosios instancijos teismui toliau spręsti ieškinio priėmimo klausimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai