Byla 2-2385/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Eikina“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 22 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-2784-260/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Genstatyba“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Eikina“, likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Marijampolės gelžbetonis“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „Genstatyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Eikina“, BUAB „Marijampolės gelžbetonis“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (actio Pauliana), restitucijos taikymo ir dėl 117 024,97 Lt skolos ir 6 procentų palūkanų priteisimo iš atsakovo UAB „Eikina“. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui UAB „Eikina“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti šio atsakovo pinigines lėšas ir turtines teises. Nurodė, kad reikalavimo suma yra didelė, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 22 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir areštavo atsakovui UAB „Eikina“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, neviršijant 117 024,97 Lt sumos, o jei turto neužteks, nutarė areštuoti atsakovo pinigines lėšas ir turtines teises, uždraudžiant atsakovui areštuotu turtu disponuoti, bet leidžiant areštuotas pinigines lėšas pervesti ieškovui. Nutartį teismas grindė tuo, kad ginčas yra turtinio pobūdžio, ieškinio suma pakankamai didelė, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali savo turtą paslėpti, jį įkeisti ar kitaip suvaržyti, parduoti ir taip apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Eikina“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 22 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Dėl skundžiamos teismo nutarties jis (atsakovas) neteko sugebėjimo veikti, nes teismas neleido iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokesčio, atlikti privalomus mokėjimus valstybiniam socialiniam draudimo fondui, privalomam sveikatos draudimo fondui, valstybės biudžetui. Be šių mokėjimų įmonė kas mėnesį atlieka ir kitus būtinus mokėjimus: perka benziną, dyzelinį kurą, dujas, apmoka degalinėje už suvartotą elektros energiją, dengia kreditus ir moka palūkanas pagal kreditavimo ir lizingo sutartis. Nustatyti draudimai pažeidžia ne tik atsakovo UAB „Eikina“, bet ir jo pagrindinių kreditorių UAB „DnB Nord lizingas“, UAB „Swedbank lizingas“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos teises.
  2. Teismas neatsižvelgė į tai ar taikomos laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo ir ekonomiškumo kriterijų (CPK 145 str. 2 d.). Teismas turėjo bent preliminariai įvertinti pareikštą ieškinį.
  3. Atsakovas, pasinaudodamas CPK 147 str. įtvirtinta teise, teiks teismui prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo, tačiau šiuo atveju teismas privalėjo ir savo iniciatyva pareikalauti iš ieškovo ar jį administruojančios įmonės, kad jie pateiktų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą.
  4. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą teismas privalėjo pranešti atsakovui. To nepadaręs, teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai apribojo atsakovo teisę pasisakyti dėl pareikšto prašymo pagrįstumo, reikšti prieštaravimus, pateikti įrodymus.
  5. Nei skundžiamoje teismo nutartyje, nei ieškovo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra nurodyta, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas, jei nebus imtasi laikinųjų apsaugos priemonių. Be to, ieškovas neįrodė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

9Atsiliepimu į atskirąjį skundą LUAB „Marijampolės gelžbetonis“ administratorius prašo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas netenkintinas.

12Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atsakovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

13Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). Vadovaudamasis šia proceso teisės norma, teismas sprendžia ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t.y. ar, jei ieškinys būtų patenkintas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas galėtų būti realiai įvykdytas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.

14Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė didele ieškinio suma. Paprastai pagal teismų praktiką ši aplinkybė preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau tokia prezumpcija nuginčijama, nes atsakovas gali motyvuotai ją paneigti, pateikęs teismui duomenis apie savo turtinę padėtį. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma ūkine komercine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, taip pat šios įmonės įsipareigojimais, yra didelė. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis apie savo turtinę padėtį – 2010 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą bei įmonės balansą, iš kurio matyti, kad 2010 m. gruodžio 31 d. atsakovo turimo turto vertę sudarė 5 477 654 Lt. Turto vertę palyginus su 2009 metais atsakovo turėto turto verte, ši vertė 2010 metais sumažėjo. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 6 729 831 Lt. Iš atsakovo 2010 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog atsakovas 2010 metais dirbo nuostolingai, nes nuostoliai sudarė 513 940 Lt. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos duomenis, sprendžia, kad pateikti įrodymai apie atsakovo turtinę padėtį nepašalina abejonių dėl atsakovo galimybės įvykdyti teismo sprendimą, jei ieškinys bus patenkintas, todėl daro išvadą, kad apeliantas nepaneigė objektyvios grėsmės dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo.

15Apeliantas skunde nurodo, kad teismo skundžiama nutartimi jis praktiškai neteko sugebėjimo veikti, nes neleido iš areštuotų piniginių lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokesčio, atlikti kitus privalomus mokėjimus.

16Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pakeitė skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį dėl atsakovo piniginių lėšų ir turtinių teisių arešto ir leido, areštavus skolininko pinigines lėšas, iš šių lėšų mokėti darbo užmokestį ir atlikti kitas su darbo santykiais susijusias išmokas darbuotojams, mokėti įstatymų nustatytus privalomus mokėjimus į valstybės ir valstybinio socialinio draudimo biudžetus. Taigi klausimas dėl galimybės disponuoti areštuotomis lėšomis išspręstas kita nutartimi, todėl daugiau dėl šio atskirojo skundo motyvo nepasisakoma. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovo lėšos buvo areštuotos. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmiausia turi būti areštuotas atsakovui priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o lėšos turės būti areštuotos tik tada jei minėto turto nebus ar jo nepakaks, todėl toks teismo patvarkymas visiškai atitinka CPK 145 straipsnio nuostatas ir nekliudo atsakovui vykdyti ūkinės komercinės veiklos.

17Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas privalėjo savo iniciatyva pareikalauti iš ieškovo ar jį administruojančios įmonės, kad jie pateiktų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Pagrindinė taisyklė yra ta, kad dėl atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo teismas imasi spręsti esant prašymui. Savo iniciatyva teismas gali taikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tik kai būtina siekiant apginti viešąjį interesą. Nagrinėjamu atveju toks interesas neįžvelgiamas.

18Ar informuoti atsakovą apie ieškovo paduotą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas šį prašymą sprendžia kiekvienu atveju įvertinęs faktines aplinkybes (CPK 148 str., įstatymo red., galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.). Svarbiausia, jog atsakovui būtų užtikrinta teisė, nesutinkant su teismo patvarkymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apskųsti nutartį ir pateikti savo argumentus dėl prieštaravimų bei juos pagrindžiančius įrodymus. Tokia teise apeliantas pasinaudojo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybė ar buvo pakankamas teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui nepranešus apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, neturi esminės įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

19Remdamasi išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl atskirojo skundo argumentų nėra pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Pažymėtina, kad ši nutartis neužkerta kelio apeliantui kreiptis į teismą dėl skundžiama nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 str.).

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

21Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB „Genstatyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 22 d. nutartimi ieškovo prašymą... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Eikina“ prašo panaikinti Kauno apygardos... 9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą LUAB „Marijampolės gelžbetonis“... 10. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 11. Atskirasis skundas netenkintinas.... 12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo... 13. Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias... 14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas būtinumą taikyti... 15. Apeliantas skunde nurodo, kad teismo skundžiama nutartimi jis praktiškai... 16. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apygardos... 17. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas privalėjo savo iniciatyva... 18. Ar informuoti atsakovą apie ieškovo paduotą prašymą taikyti laikinąsias... 19. Remdamasi išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl atskirojo skundo... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 21. Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą....