Byla 2-8522-191/2014
Dėl teisės normos išaiškinimo priėmimo klausimą

1Kauno apylinkės teismo teisėjas Edmundas Inokaitis, rašytinio proceso tvarka spręsdamas antstolės J. Ž. pareiškimo dėl teisės normos išaiškinimo priėmimo klausimą,

Nustatė

22014-03-18 teisme gautas antstolės J. Ž. pareiškimas dėl įstatymo ar kito teisės akto normos išaiškinimo.

3Pareiškime antstolė nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0161/14/00232 vykdo Vilniaus m. 20-ojo notarų biuro 2014-01-22 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 252 dėl 1396760,82 Lt skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko UAB „Eurodesa“ išieškotojo Kredito unijos „Amber“ naudai. Iš areštuotos skolininko banko sąskaitos antstolė nurašė 441544,17 Lt sumą, minėtos lėšos gautos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos. Antstolei kilo abejonių, ar išieškojimas iš šių lėšų neprieštarautų CPK 668 str. 3 d., todėl ji, vadovaudamasi CPK 589 str., prašo išaiškinti ar CPK 668 str. 3 d. įtvirtinta teisės norma leidžia išieškojimą iš piniginių lėšų, gautų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, atsižvelgiant į tai, kad gautos lėšos neturi būti naudojamos projekto vykdymui.

4Pareiškimą atsisakytina priimti.

5Įstatyme įtvirtinta antstolio teisė kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti vykdymo procese (CPK 589 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad abi teisės normos, tiek CPK 278 str. 1 d., tiek 589 str. 1 d., sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007). Atsižvelgiant į CPK 278 str. 1 d. ir 589 str. 1 d. nuostatų tikslą - pašalinti teismo sprendimo trūkumus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką taikant šias teisės normas, pagal kuria išaiškinta, kad teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009), eismas konstatuoja, jog numatydamas CPK 589 str. 1 d. galimybę antstoliui kreiptis į teismą su prašymu tiek dėl teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo, tiek dėl įstatymo ar kito teisės akto normos, kurią reikia taikyti vykdymo procese išaiškinimo, įstatymų leidėjas šią galimybę siejo vien su teismo priimto sprendimo vykdymu. Todėl kilus minėtiems klausimams vykdant ne teismo priimtus sprendimus, CPK 589 str. 1 d. nuostatos taikomos negali būti.

6Bylos duomenimis nustatyta, kad klausimas dėl teisės akto normos aiškinimo vykdomojoje byloje Nr. 0161/14/00232 antstolei kilo vykdant Vilniaus miesto 20-ojo notaro biuro 2014 m. sausio 22 d. išduotą vykdomąjį įrašą not reg. Nr. 252. Kadangi notaro vykdomasis įrašas nėra teismo priimtas procesinis dokumentas, o CPK 589 str. 1 d. nustatytas reglamentavimas negali būti aiškinamas plečiamai taip, kad teismas vykdymo procese gali aiškinti notaro vykdomąjį įrašą, todėl teismas, remdamasis CPK 589 str. sprendžia, jog nagrinėjamu atveju teismas nekompetentingas aiškinti notaro vykdomojo įrašo vekselyje arba įstatymo ar kito teisės akto normas, kurias reikia taikyti vykdomųjų įrašų vykdymo proceso metu. Kitoks šio reglamentavimo aiškinimas reikštų, kad teismas vykdymo procese revizuoja įstatymu įgalioto asmens priimtą civiliniame procese vykdytiną dokumentą, kurio teismas nepriėmė ir jo turinio netyrė.

7Teismas pažymi, kad įstatyme CPK 589 str. įtvirtintas kreipimasis teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo yra procesinis institutas skirtas tokio procesinio sprendimo ir jo vykdymo tvarkos išaiškinimui, kai ji yra neaiški, o ne paties Civilinio proceso kodekso normų aiškinimui, tuo tarpu antstolės J. Ž. pateiktame pareiškime yra prašoma išaiškinti Civilinio proceso kodekso, reglamentuojančių vykdymo procesą, normų taikymą.

8Įstatyme numatyta antstolio procesinė teisė kreiptis dėl įstatymo ar kito teisės akto normos išaiškinimo neturi būti suprantama kaip teismo pareiga antstoliui teikti teisines konsultacijas dėl jo kompetencijai priskirtinų funkcijų vykdymo. Teismas taip pat pažymi, kad antstolis, būdamas valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.), privalo pats savarankiškai spręsti klausimus, kurie yra antstolio kompetencijoje, tame tarpe ir dėl antstolio pareiškime teismui keliamo klausimo.

9Teismas atkreipia dėmesį, kad atliktus antstolio veiksmus vykdant tiek skolininkas / įkeisto turto savininkas , tiek kreditorius turi teisę skųsti teismui CPK 510-513 str. nustatyta tvarka.

10Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 3 str. 6 d., 137 str. 2 d. 1 p., teismas

Nutarė

11Atsisakyti priimti antstolės J. Ž. pareiškimą dėl įstatymo ar kito teisės akto normos išaiškinimo, kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka.

12Nutarties kopiją siųsti pareiškėjai.

13Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai