Byla 3K-3-137-706/2015
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Janinos Stripeikienės (pranešėja),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Arno vila“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Arno vila“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Arno vila“ 11 587 Lt turtinei žalai atlyginti, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6Ieškovas nurodė, kad 2010 m. birželio 28 d. bute, esančiame ( - ), savaime įskilo nevarstomo lango vitrininis stiklo paketas. Įvykio metu butas buvo apdraustas būsto draudimu. Ieškovas apskaičiavo ir atlygino butui padarytus nuostolius, išmokėdamas 11 587 Lt. Išmokėjęs draudimo išmoką, ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį. Butas pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigytas iš atsakovo, todėl už parduoto daikto trūkumus atsakomybė tenka atsakovui, kaip pardavėjui, o ne kitiems asmenims. 2013 m. birželio 7 d. pretenzija ieškovas kreipėsi į atsakovą su atgręžtiniu reikalavimu dėl 11 587 Lt nuostolių sumokėjimo. 2013 m. birželio 18 d. raštu atsakovas atsisakė sumokėti pretenzijoje reikalaujamą nuostolių atlyginimą ieškovui.

7Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

8Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9Teismas nustatė, kad 2009 m. gegužės 26 d. sutartimi atsakovas butą su bendro naudojimo patalpa ( - ), pardavė E. J. ir A. I. Ginčo butas nuo 2009 m. gegužės 28 d. iki 2019 m. gegužės 27 d. yra apdraustas ieškovo būsto draudimu. 2010 m. liepos 12 d. ieškovas sudarė turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, kuriame nurodyta, kad 2010 m. birželio 28 d. ginčo bute stiklo paketas įskilo savaime. 2010 m. liepos 2 d. UAB „SKP Aliuminis“ paketo pakeitimo lokalinėje sąmatoje nurodyta medžiagų ir paslaugų kaina – 12 000 Lt; 2010 m. lapkričio 8 d. atliktų darbų priėmimo–pridavimo aktu buvo priimti stiklo paketų pakeitimo darbai, kurių vertė – 12 000 Lt. Atsakovas iš esmės neginčijo padarytos žalos, tačiau neigė savo kaltę ir neteisėtus veiksmus dėl padarytos žalos bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė atsakovo kaltės dėl turto sunaikinimo, priešingai, 2010 m. liepos 12 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte buvo nurodyta, kad stiklo paketas įskilo savaime. Teismas nustatė, kad pats ieškovas nebuvo rūpestingas, nes, būdamas profesionalus draudimo santykių dalyvis, kuriam yra keliami gerokai didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, nesiėmė visų priemonių, kad būtų tinkamai ir išsamiai išanalizuotos bei atskleistos draudžiamojo įvykio aplinkybės, t. y. sudarydamas turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, nepakvietė dalyvauti atsakovo atstovo, su pretenzija kreipėsi tik 2013 m. birželio 7 d., t. y. praėjus beveik trejiems metams nuo žalos atsiradimo. Teismas sprendė, kad nenustačius, jog atsakovo veiksmai ar jo nerūpestingumas (neveikimas) sukėlė žalą, ieškovas, atlyginęs nuostolius, neįgijo teisės reikalauti sumokėtos žalos iš atsakovo. Teismas konstatavo, kad ieškovas praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, kas taip pat, esant atsakovo prašymui taikyti senatį, yra laikytina savarankišku pagrindu ieškinį atmesti, nes pretenziją atsakovui dėl žalos atlyginimo ieškovas pateikė tik 2013 m. birželio 7 d., t. y. praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo minėto buto pardavimo dienos.

10Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 16 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, ieškinį patenkino.

11Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovas (draudikas), išmokėjęs draudimo išmoką, perėmė visas pirkėjos E. J. teises ir pareigas, įskaitant ir kilusias iš 2009 m. gegužės 26 d. ginčo buto pirkimo–pardavimo sutarties, todėl sprendžiant atsakovo civilinės atsakomybės klausimą, taip pat būtina vadovautis CK normomis, reglamentuojančiomis pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto trūkumus. Vykdydamas pareigą pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktą pirkėjui valdyti nuosavybės teise, pardavėjas privalo patvirtinti daikto kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju buto pirkimo–pardavimo sutarties 3.3 punkte pardavėjas pareiškė, kad pirkėjo įsigytam butui, jo priklausiniams bus taikomi visi garantiniai terminai, nustatyti CK bei Statybos įstatyme, taigi atsakovas (pirkėjas) suteikė ginčo butui kokybės garantiją (CK 6.335 straipsnio 1 dalis). Šios sutarties pasirašymo metu galiojančio Statybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinti tokie statinio garantiniai terminai: ne trumpesni kaip penkeri metai, dešimt metų dėl paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) ir dvidešimt metų dėl tyčia paslėptų defektų. Atsižvelgdama į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kada buvo pripažintas tinkamu naudoti pastatas, kuriame yra ginčo butas, teisėjų kolegija sprendė, jog ginčo buto garantinis terminas turi būti pradėtas skaičiuoti nuo šio buto pardavimo dienos, t. y. nuo 2009 m. gegužės 26 d., kai buvo sudaryta jo pirkimo–pardavimo sutartis. Pardavėjas garantiniu laikotarpiu yra atsakingas už parduoto daikto kokybę, jeigu neįrodo, kad pirkėjo nurodyti trūkumai atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl šio, kitų asmenų kaltų veiksmų ar nenugalimos jėgos poveikio. Teisėjų kolegija vertino, kad Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas yra pakankamas įrodymas konstatuoti faktą, jog lango stiklo paketas skilo dėl jo kokybės trūkumų ir tai įvyko buto kokybės garantiniu laikotarpiu. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad stiklas skilo dėl buto pirkėjų netinkamo lango naudojimo ar dėl kitų aplinkybių, atleidžiančių atsakovą nuo atsakomybės už parduoto daikto trūkumus.

12Pagal CK 6.338 straipsnio 3 dalį, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Teisėjų kolegija sprendė, kad defektas, dėl kurio įskilo ginčo buto lango stiklas, laikytinas paslėptu defektu ir jam turėtų būti taikomas dešimties metų garantinis terminas (CK 6.335 straipsnis, Statybos įstatymo 36 straipsnis). Garantinio termino pabaiga laikyta 2019 m. gegužės 26 d. Nurodyta, kad parduoto daikto garantijos laikotarpiu nustačius šio daikto trūkumus, pirkėjų teisė pareikšti reikalavimą pardavėjui pašalinti daikto trūkumus nesaistoma CK 1.125 straipsnio atitinkamose dalyse nurodytų terminų, nes pareikšti pardavėjui reikalavimą (pretenziją) dėl parduoto daikto trūkumų pirkėjas turi teisę per visą garantijos galiojimo laikotarpį. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, laikytina, kad nuo tada pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Byloje nustatyta, kad ieškovas su pretenzija dėl 11 587 Lt nuostolių sumokėjimo į atsakovą kreipėsi 2013 m. birželio 7 d. garantinio termino galiojimo metu; 2013 m. birželio 18 d. raštu atsakovas atsisakė sumokėti pretenzijoje reikalaujamą nuostolių atlyginimą ieškovui. Kadangi ieškinio senaties termino pradžia laikyta 2013 m. birželio 18 d., todėl ieškovas 2013 m. birželio 27 d. pateikęs ieškinį teismui, CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyto ieškinio senaties termino (šeši mėnesiai) nepraleido.

13II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu atsakovas RUAB „Arno vila“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą. Atsakovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

  1. Dėl ieškinio senaties instituto taikymo. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad šioje byloje reikalavimą reiškia ne pirkėjas, o jo teises ir pareigas subrogacijos pagrindu perėmęs draudikas. Tuo atveju, kai pirkėjas yra apsidraudęs nuo parduoto daikto trūkumų rizikos, pretenzijos per garantinį terminų pareiškimas draudikui laikytinas pretenzijos pareiškimu ir pardavėjui CK 6.338 straipsnio prasme, nes šiuo atveju draudikas pirkėjo atžvilgiu yra prisiėmęs parduoto daikto trūkumų riziką ir jam pereina atgręžtinio reikalavimo teisė į pardavėją subrogacijos pagrindu. Dėl to ieškinio senaties termino dėl parduoto daikto kokybės trūkumo pradžios momento nustatymui esminę reikšmę turi aplinkybė, kada pirkėjas su pretenzija kreipėsi į draudiką ir kokie buvo draudiko veiksmai, o ne kada draudikas subrogacijos pagrindu tiesiogiai kreipėsi į pardavėją dėl parduoto daikto trūkumų. Ieškovas, 2010 m. birželio pabaigoje ar 2010 m. liepos pradžioje gavęs pirkėjo pretenziją, su ja sutiko ir 2010 m. lapkričio 22 d. padengė visus pirkėjo turėtus nuostolius dėl parduoto daikto trūkumų šalinimo. Tokie pirkėjo ir draudiko veiksmai patvirtina, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas dėl parduoto daikto trūkumo (buto vitrininio lango stiklo įskilimo) prasidėjo, kai pirkėjas pareiškė pretenziją draudikui, o ieškovui (draudikui) ją pripažinus, ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas (CK 1.130 straipsnio 2 dalis). Po to, kai ieškovas (draudikas) išmokėjo draudimo išmoką ir subrogacijos pagrindu perėmė draudėjo (pirkėjo) teises ir pareigas jau egzistuojančioje prievolėje, ieškinio senaties termino eiga prasidėjo iš naujo. Subrogacijos atveju turto draudikas perima draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą (CK 6.1015 straipsnis), todėl draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas pagal žalos atlyginimo prievolę – tą pačią, jau egzistuojančią, prievolę. Kadangi prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, todėl draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų ir jų taikymo taisyklių, kurie būtų laikomi draudėjo reikalavimu atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto. Dėl nurodytų priežasčių iš naujo 2010 m. lapkričio 22 d. prasidėjęs sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ieškovo ir atsakovo teisiniuose santykiuose, kylančiuose iš parduoto daikto trūkumų, pasibaigė 2011 m. gegužės 22 d., o ieškovas į atsakovą tiesiogiai su pretenzija kreipėsi tik 2013 m. birželio 7 d., t.y. daugiau kaip dvejus metus praleidęs sutrumpintą šešių mėnesių senaties terminą.

15CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka atsiliepimas į kasacinį skundą negautas.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18Dėl draudiko, išmokėjusio draudėjui išmoką pagal draudimo sutartį, teisės gauti išmokėtas sumas iš turto pardavėjo, atsakingo už turto kokybę

19CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Taigi įstatymo pagrindu draudikui pereina reikalavimo teisė, kurią turėjo draudėjas arba naudos gavėjas. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina tais pačiais pagrindais ir tomis pačiomis sąlygomis kaip draudėjas arba naudos gavėjas išmokėtos jiems draudimo išmokos dydžiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra išaiškinęs, kad ši draudiko teisė yra subrogacijos teisė, kurios atveju, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis. Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, egzistuojančioje prievolėje įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje, prievolėje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. Viešosios policijos apsaugos tarnyba ir kt., bylos Nr. 3K-3-46/2009; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-392/2011; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AAS ,,Gjensidige Baltic“ v. UAB DK ,,PZU Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-450/2013; kt.). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos teisės normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis.

20Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas ir E. Juozaitytė bei A. Inčiūra 2009 m. gegužės 26 d. sudarė buto su bendro naudojimo patalpa pirkimo–pardavimo sutartį. 2010 m. birželio 28 d. šiame bute įskilo nevarstomo lango vitrininis stiklo paketas. Įvykio metu butas buvo ieškovo apdraustas būsto draudimu. Taigi žala šiuo atveju atsirado dėl parduoto buto lange skilusio stiklo. Remiantis CK 6.317 straipsnio 2 dalies nuostata pardavėjo garantija dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta, ar ne. Taigi pardavėjas garantuoja parduodamo daikto kokybę pagal sutartį, o jeigu tokia garantija nenustatyta sutartyje, tai ši pareiga garantuoti kokybę atsiranda įstatymo pagrindu. Garantija galioja tam tikrą nustatytą laiką ir visoms parduoto daikto dalims. Kasatorius argumentuoja, kad buto pirkimo–pardavimo sutartyje nenustačius garantijos termino galioja CK 6.338 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bendrasis terminas reikalavimui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti. Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko šį kasatoriaus argumentą, kad pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo susitarta dėl parduodamo buto kokybės garantijos terminų. Apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis pagrįstai sprendė, kad pardavėjas įsipareigojo taikyti garantinius terminus, nustatytus Statybos įstatyme ir Civiliniame kodekse, kurie įtvirtinti statybos procese sukurto daikto kokybei garantuoti (Pirkimo–pardavimo sutarties 3.3 punktas). Kadangi buto pardavėjas užsakė jį pastatyti ir po buto pripažinimo tinkamu naudoti jį perdavė draudėjui, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pardavėjas suteikė parduoto buto kokybės garantiją, atitinkančią garantiją dėl daikto pagaminimo statybos procese. Nagrinėjamu atveju draudiko reikalavimo teisė į pardavėją pagrįsta jo suteikta kokybės garantija. Pažymėtina, kad kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą (CK 6.338 straipsnio 3 dalis). Garantinis terminas pradedamas skaičiuoti nuo darbų rezultatų atidavimo naudoti dienos (CK 6.698 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kada pardavėjas gavo naudotis ginčo butą, todėl garantinio termino skaičiavimą galima pradėti nuo tada, kada butas buvo pripažintas tinkamu naudoti. Pirkimo–pardavimo sutarties 1.1.1 punkte įtvirtinta statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto data – 2007 m. gruodžio 28 d., todėl nuo jos gali būti pradedamas skaičiuoti garantijos terminas.

21Apeliacinės instancijos teismas remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis sprendė, kad nevarstomo vitrininio stiklo įskilimas yra paslėptas daikto trūkumas, kuriam taikomas dešimties metų garantinis terminas. Trūkumų pobūdį kilus ginčui nustato teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs visas reikšmingas faktines bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių ir bylos faktų iš naujo nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorius nepateikė argumentų dėl įvykusio stiklo skilimo kvalifikavimo kaip užslėpto trūkumo ar teismų padarytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, todėl laikytina, jog bylą nagrinėję teismai, spręsdami šį klausimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, tinkamai nustatė trūkumo pobūdį ir pagrįstai taikė dešimties metų garantinį terminą (CK 6.698 straipsnis, Statybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalis).

22Dėl ieškinio senaties reiškiant reikalavimą dėl parduoto daikto kokybės taikymo

23Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

24Ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti taikytinas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Sprendžiant, ar ieškovas, pateikdamas ieškinį nurodytu pagrindu (dėl parduoto daikto trūkumų), nepraleido ieškinio senaties termino, būtina nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, taip pat ar jis nebuvo nutrūkęs. Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK normose, reglamentuojančiose ieškinio senaties terminus, tarp jų – ir dėl parduotų daiktų trūkumų, nenustatyta, koks momentas konkrečiu ieškinio senaties termino taikymo atveju laikytinas ieškinio senaties termino pradžia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai ieškinys pareiškiamas dėl parduoto daikto trūkumų, tai ieškinio senaties termino pradžia nustatytina atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas per įstatymo ar šalių nustatytą garantinį terminą pareiškė pretenziją pardavėjui ir kokie buvo tolesni pardavėjo veiksmai. Pagal CK 6.338 straipsnio 3 dalį, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Parduoto daikto garantijos laikotarpiu nustačius šio daikto trūkumus, pirkėjų (jų draudikui subrogacijos pagrindu) teisė pareikšti reikalavimą pardavėjui pašalinti daikto trūkumus nesaistoma CK 1.125 straipsnio atitinkamose dalyse nurodytų terminų, nes pareikšti pardavėjui reikalavimą (pretenziją) dėl parduoto daikto, kuriam nustatytas kokybės garantijos terminas, trūkumų pirkėjas turi teisę per visą garantijos galiojimo laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kuriuo daikto kokybės garantijos galiojimo metu buvo nustatyti konkretūs daikto trūkumai. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas, – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. T. ir kt. v. R. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-54/2012; 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. ir kt. v. UAB „Hanner“, bylos Nr. 3K-3-638/2013). Taigi, remiantis pateiktais išaiškinimais, darytina išvada, kad kai pirkėjas per garantinį terminą pateikia pardavėjui pretenziją, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo.

25Bylą nagrinėjusių teismų nustatytos ir šalių neginčijamos aplinkybės, kad ieškovas (draudikas) perėmęs draudėjo teises pareiškė pretenziją pardavėjui 2013 m. birželio 7 d., t. y. garantinio termino galiojimo metu. 2013 m. birželio 18 d. kasatorius raštu atsisakė sumokėti pretenzijoje reikalaujamą nuostolių atlyginimą. Remiantis pirmiau pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais, nuo šio atsisakymo pateikimo dienos ieškovui atsirado pagrindas spręsti, kad jo subjektinė teisė yra pažeista (atsakovas atsisakė tenkinti jo reikalavimą) ir kad nuo šio momento prasideda sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto buto trūkumų teisme pareikšti (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Ieškinį ieškovas pateikė teismui 2013 m. birželio 27 d., todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys buvo pateiktas nepraleidus ieškinio senaties termino kreiptis į teismą su tokio pobūdžio reikalavimu.

26Kiti kasacinių skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos apskųsto teismo sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

27Teisėjų kolegija, remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, todėl kasacinis skundas atmestinas, o apskųstas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio

291 dalimi,

Nutarė

30Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą, prašydamas... 6. Ieškovas nurodė, kad 2010 m. birželio 28 d. bute, esančiame ( - ), savaime... 7. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 8. Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 9. Teismas nustatė, kad 2009 m. gegužės 26 d. sutartimi atsakovas butą su... 10. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m.... 11. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovas (draudikas), išmokėjęs draudimo... 12. Pagal CK 6.338 straipsnio 3 dalį, kai yra nustatytas daikto kokybės... 13. II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu atsakovas RUAB „Arno vila“ prašo panaikinti Kauno... 15. CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka atsiliepimas į kasacinį skundą... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 18. Dėl draudiko, išmokėjusio draudėjui išmoką pagal draudimo sutartį,... 19. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato... 20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas ir E. Juozaitytė bei A.... 21. Apeliacinės instancijos teismas remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis... 22. Dėl ieškinio senaties reiškiant reikalavimą dėl parduoto daikto kokybės... 23. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 24. Ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti taikytinas šešių... 25. Bylą nagrinėjusių teismų nustatytos ir šalių neginčijamos aplinkybės,... 26. Kiti kasacinių skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi... 27. Teisėjų kolegija, remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad... 28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 29. 1 dalimi,... 30. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m.... 31. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...