Byla 3K-3-392/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ kasacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams J. B., A. B. ir R. Š. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje keliamas vienos iš actio Pauliana sąlygų – neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės – aiškinimo klausimas.

5Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ CK 6.66 straipsnio pagrindu prašė pripažinti negaliojančiais sandorius: 2007 m. birželio 22 d. dovanojimo sutartį, kuria J. B. ir J. B. padovanojo jiems priklausiusį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), sūnui A. B., bei 2007 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria A. B. dovanotą nekilnojamąjį turtą pardavė R. Š., ir taikyti restituciją: įpareigoti A. B. grąžinti R. Š. už parduotą turtą gautus pinigus, o R. Š. – grąžinti A. B. nekilnojamąjį turtą, taip pat įpareigoti A. B. grąžinti J. B. padovanotą nekilnojamąjį turtą.

6Byloje nustatyta, kad 2006 m. spalio 31 d. eismo įvykio metu buvo apgadintas ieškovo apdraustas automobilis, ieškovas nukentėjusiajam išmokėjo 47 229 Lt draudimo išmoką. Eismo įvykį sukėlė į kelią išbėgęs arklys, priklausęs J. B. ir J. B. 2008 m. gegužės 9 d. ieškovas pareiškė ieškinį atsakovams J. B. ir J. B. dėl žalos atlyginimo, Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė (Alytaus rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-2086-90/2008). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka Kauno apygardos teisme metu atsakovas J. B. mirė, jo teisių perėmėjų nėra. Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimą panaikino ir priteisė ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės J. B. 47 229 Lt žalos atlyginimo. Atsakovė J. B. nekilnojamojo turto neturi. 2007 m. birželio 22 d. dovanojimo sutartimi J. B. ir J. B. padovanojo jiems priklausiusį nekilnojamąjį turtą (0,25 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą su priklausiniais), esantį (duomenys neskelbtini), sūnui A. B., kuris jį 2007 m. rugpjūčio 29 d. pardavė R. Š. Pirkimo–pardavimo sutartis 2007 m. rugpjūčio 30 d. įregistruota nekilnojamojo turto registre.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9Teismas konstatavo, kad ginčijamų dovanojimo ir pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo metu J. B., J. B. ir A. B. nebuvo ieškovo skolininkai (ieškovui žalos atlyginimas iš atsakovės J. B. priteistas tik 2009 m. rugsėjo 23 d. teismo sprendimu), R. Š. taip pat apie tai negalėjo žinoti. Teismas nustatė, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti dėl to, jog reikėjo lėšų J. B. gydymui, o R. Š. siekė įsigyti gyvenamąjį būstą, todėl nėra pagrindo sandorius pripažinti apsimestiniais ar prieštaraujančiais viešajai tvarkai ar gerai moralei. Teismas nenustatė aplinkybių, patvirtinančių turto įgijėjo R. Š. nesąžiningumą, todėl padarė išvadą, kad nekilnojamasis daiktas iš jo negali būti išreikalautas (CK 4.96 straipsnio 2 dalis).

10Atsakovų prašymą taikyti ieškinio senaties terminą teismas atmetė, konstatavęs, kad šis nebuvo praleistas, nes kitoje civilinėje byloje ieškovo pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo patenkintas tik 2009 m. rugsėjo 23 d.

11Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2011 m. vasario 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

12Teisėjų kolegija nurodė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovas nebuvo atsakovų kreditorius, nes žalos atlyginimo prievolė buvo ginčijama, ji nebuvo įrodyta. Prievolė atlyginti 47 229 Lt žalą atsirado tik 2009 m. rugsėjo 23 d., Kauno apygardos teismui priėmus atitinkamą sprendimą, iki tol sudaryti sandoriai neprieštaravo teisės normoms ir visiškai atitiko CK sandoriams keliamus reikalavimus. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu nebuvo įregistruota teisių į parduodamą turtą apribojimų, pirkimo–pardavimo sutarties 5 punkte nurodyta, kad pardavėjas pareiškė, jog parduodamas turtas niekam neįkeistas, neparduotas, nedovanotas, nesuvaržytas areštų, draudimų, trečiųjų asmenų teisių ir teisminių ginčų nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, pirkimo–pardavimo sutarties turinys ir atsakovo A. B. paaiškinimai teismui vienareikšmiškai patvirtina atsakovo R. Š. sąžiningumą sandorio sudarymo metu. Ieškovas rėmėsi aplinkybėmis, kad po sandorių sudarymo elektros vartotoju liko J. B., elektros suvartojimas pastate nesumažėjo, o tai įrodo, kad pastatu buvo naudojamasi kaip ir prieš sudarant sandorį, t. y. atsakovas R. Š. nupirktu turtu nesinaudojo, pastate gyveno bei turtu naudojosi J. B. ir J. B. Ieškovo teigimu, 2007 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo–pardavimo sandoris sudarytas siekiant išvengti turto išreikalavimo. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmetė, nustačiusi, kad byloje nepaneigta, jog atsakovas R. Š., nors ir gyvena užsienyje, savo nuosavybę valdo ir ja disponuoja, taip pat kad atsakovo R. Š. prašymu jo įsigyta sodyba yra prižiūrima A. B. ir J. B. Ieškovo argumentus dėl nepagrįstai mažos parduoto turto kainos teisėjų kolegija atmetė, motyvuodama tuo, kad pagal įstatymą parduodamo daikto kaina nustatoma šalių susitarimu (CK 6.313 straipsnio 1 dalis).

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

151. Teismai neteisingai nustatė deliktinės prievolės atsiradimo pradžią, taip pažeisdami CK 6.288 straipsnio 1 dalį, pagal kurią žala atlyginama nuo jos padarymo dienos. Prievolė atlyginti žalą atsirado 2006 m. spalio 31 d. Kasatorius, draudimo sutarties pagrindu atlyginęs nukentėjusiajam 2006 m. spalio 31 d. padarytą žalą, įstojo į nukentėjusiojo ir skolininko buvusius prievolinius santykius ir subrogacijos tvarka įgijo teisę reikalauti atlyginti žalą dar iki ginčijamų turto perleidimo sandorių (šie buvo sudaryti 2007 m. birželio 22 d ir 2007 m. rugpjūčio 29 d.) sudarymo. Jeigu žalą padaręs asmuo iki teismo sprendimo nebūtų laikomas skolininku, tai sandoriai, sudaryti prieš priteisiant žalos atlyginimą, negalėtų būti naikinami CK 6.66 straipsnio pagrindu ir šiame straipsnyje nustatytos teisės kreditorius negalėtų įgyvendinti.

162. Teismai pažeidė CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Šiuo metu galioja du įsiteisėję teismų sprendimai, kuriais skirtingai nustatytas skolininkės J. B. prievolės atsiradimas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prievolė atlyginti žalą atsirado tik 2009 m. rugsėjo 23 d., o pirmiau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-416-343/2009 Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas kaip neteisėtas buvo panaikintas motyvuojant tuo, jog teismas neturėjo pagrindo atsisakyti taikyti J. B. civilinę atsakomybę; tai reiškia, kad konstatuota, jog skolininkės prievolė atsirado anksčiau nei buvo priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas.

173. Teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 185 straipsnius) ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos aiškinant ir taikant įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. V. M. S., L. S., S. Š. v. UAB „Mūsų namų valdos“, AB „City Service“, bylos Nr. 3K-3-76/2010; kt.). Pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį kasatorius turėjo įrodyti turto pirkėjo R. Š. nesąžiningumą. Nesąžiningumas preziumuojamas, jei sandorio šalys yra artimi giminaičiai ar esant priešpriešinių įsipareigojimų disproporcijai (CK 6.67 straipsnis). Kasatorius pateikė įrodymus, kad turtas buvo parduotas už neproporcingai mažą kainą, parduotame pastate gyvena J. B., nepasikeitė elektros vartojimo abonentas ir suvartojamas kiekis, dėl turto pardavimo nebuvo paduota skelbimų, pirkėjas atsirado per pažįstamus, kurių A. B. negali įvardyti. Pirmosios instancijos teismas pateiktus įrodymus atsisakė pridėti prie bylos, apeliacinės instancijos teismas juos priėmė, tačiau netyrė ir nevertino. Be to, siekdamas įrodyti atsakovo R. Š. giminystės ryšius su J. ir J. B., kasatorius teismo prašė pripažinti atsakovų dalyvavimą byloje būtinu bei iškviesti liudytojus, tačiau to nebuvo padaryta, teismo posėdyje dalyvavo tik atsakovas A. B. Taip buvo apribota kasatoriaus teisė įrodyti reikšmingas šiai bylai aplinkybes. Teismas, spręsdamas įrodymų pakankamumo klausimą, turėjo atsižvelgti į tai, ar kasatorius gali pateikti kitų įrodymų ir dėl kurios šalies kaltės įrodymų pateikimas pasunkėja ar netgi tampa negalimas.

184. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos sprendžiant, kada turto įgijėjas laikomas sąžiningu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje bankrutavusi UAB „Vikata ir Ko“ v. UAB „Daisruna ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-361/2009, nurodė, kad sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Dėl šių aplinkybių atsakovai nepateikė jokių įrodymų. Pardavimo sandoris buvo sudarytas nedelsiant po to, kai turtas buvo padovanotas, dėl turto pardavimo neduota jokių skelbimų, nebuvo bandoma turtą parduoti už didesnę kainą, turtas parduotas labai pigiai, paskubomis, šios aplinkybės sąžiningam pirkėjui turėjo sukelti klausimų. Netgi neįrodžius, kad R. Š. yra J. ir J. B. artimasis giminaitis, remiantis byloje esančiais įrodymais turėjo būti nustatyta, ar sudarydamas ginčijamą pirkimo–pardavimo sandorį jis buvo pakankamai atidus.

19Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas A. B. prašo kasacinį skundą atmesti ir nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

201. Kasatorius neįvertina to, kad, neįrodžius turto įgijėjo R. Š. nesąžiningumo, žalos atlyginimo atsiradimo momentas tampa nereikšmingas, nes CK 4.96 straipsnio 2 dalyje nenustatyta galimybės išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo.

212. Net ir tuo atveju, jeigu būtų konstatuota, kad prievolė atsirado 2006 m. spalio 31 d., ieškinys atmestinas kaip pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą (ginčijami sandoriai viešajame registre įregistruoti 2007 m. birželio 22 d. ir 2007 m. rugpjūčio 30 d., ieškinys pareikštas 2009 gruodžio mėnesį, t. y. praleidus CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą 1 metų ieškinio senaties terminą), o atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties termino pasibaigimo pasekmes.

223. Kasacinio skundo argumentai dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos vertinant įgijėjo sąžiningumą (civilinė byla Nr. 3K-3-361/2009) nepagrįsti. Šiuo atveju jokių laikinųjų apsaugos priemonių, dėl kurių būtų apribotas disponavimas ginčijamu turtu, nebuvo taikyta, todėl kliūčių sandoriams sudaryti nebuvo. Be to, atsakovai nurodė sandorių sudarymo aplinkybes, t. y. tai, kad turtas buvo parduotas dėl to, jog skubiai reikėjo pinigų sergančiam J. B.

23Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas R. Š. prašo skundą atmesti, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus ir nurodo tokius argumentus:

241. Teisė į žalos, padarytos dėl eismo įvykio, atlyginimą atsiranda nuo žalos konstatavimo teisės aktų nustatyta tvarka momento. Kasatorius nepagrįstai remiasi CK 6.288 straipsnio 1 dalimi, nes šiuo atveju taikytinas CK 6.280 straipsnis, pagal kurio nuostatas kasatorius įgijo reikalavimo teisę į J. B. ne nuo žalos atsiradimo momento, o tik nuo to momento, kai atlygino žalą. Atsakovė J. B. įgijo pareigą atlyginti žalą kasatoriui tik po to, kai šis atlygino žalą nukentėjusiajam ir kai atsakovės atsakomybė buvo nustatyta teismo sprendimu, t. y. 2009 m. rugsėjo 23 d. Dėl to 2007 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu kasatorius nebuvo atsakovų kreditorius, o atsakovai nebuvo jo skolininkai.

252. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad pirmiau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-416-343/2009 konstatuota, jog prievolė atlyginti žalą atsirado anksčiau nei 2009 m. rugsėjo 23 d. Tokio fakto nurodytoje byloje nekonstatuota, žalos atsiradimo momento klausimas nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas.

263. Kasatoriaus argumentai dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo nepagrįsti. Kasatoriaus nurodytus įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, apeliacinės instancijos teismas pridėjo prie bylos, todėl šis pirmosios instancijos teismo padarytas pažeidimas nevertintinas kaip esminis. Apeliacinės instancijos teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus ir priėmė motyvuotą nutartį. Kasatoriaus pateikti papildomi dokumentai nepatvirtino jokių naujų esminių aplinkybių, be to, negalėjo būti pripažinti įrodymais, nes neatitiko įrodymams keliamų reikalavimų, buvo gauti pažeidžiant įstatymus. Liudytojos V. Š. neatvykimas į teismo posėdį nedaro teismo sprendimo negaliojančio, nes teismo išvadai pagrįsti pakako kitų įrodymų. Kasatoriaus procesinės teisės taip pat nebuvo pažeistos, nes teismas patenkino jo prašymą apklausti liudytoją, išsiųsdamas jai šaukimą į teismo posėdį.

274. Kasaciniame skunde nepagrįstai remiamasi argumentais dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, sprendžiant klausimus dėl turto įgijėjo nesąžiningumo. Įstatyme įtvirtinta sąžiningumo prezumpcija. Kasatorius nepateikė jokių atsakovo R. Š. nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų. Sąžiningumas reiškia įprastą, protingą apdairumą – iš pirkėjo nereikalaujama imtis ypatingų, išimtinių priemonių tiriant visas sandorio aplinkybes. Jokių teisių į parduodamą turtą suvaržymų viešajame registre nebuvo įregistruota. Atsakovo R. Š. sąžiningumą ir sandorio teisėtumą patvirtina ir pirmosios byloje pateikti atsakovo sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, kad per laikotarpį nuo 2006 m. spalio 27 d. iki 2007 m. liepos 27 d. R. Š. iš savo banko sąskaitos išsiėmė 44 642 Lt, t. y. sumą, iš esmės atitinkančią sandorio kainą – 47 000 Lt. Pagal CK 4.96 straipsnį iš sąžiningo įgijėjo daikto išreikalauti negalima, išskyrus nurodytas išimtis. Kasatoriui nepagrindus vindikacinio ieškinio sąlygų (CK 4.96 straipsnis), atsakovas R. Š. laikytinas teisėtu savininku.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

30Dėl Pauliano ieškinio taikymo sąlygų

31Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. G. A. v. G. Ž., Z. M., bylos Nr. 3K-3-424/2003; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas reiškia tam tikrą sutarties laisvės principo apribojimą, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „ Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., byla Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Vinukas“ v. UAB „LCL“ ir kt., byla Nr. 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities VMI v. J. M., L. P., bylos Nr. 3K-3-362/2011).

32Kasatorius, kasaciniu skundu reikšdamas argumentus dėl netinkamai nustatyto skolininkų prievolės atsiradimo momento, kelia klausimą dėl pirmosios actio Pauliana sąlygos buvimo, t. y. kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo ginčijamų sandorių sudarymo metu. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nurodė, kad tuo metu, kai buvo sudaryti ginčijami turto perleidimo sandoriai, skolininkų prievolė, taigi ir kreditoriaus reikalavimo teisė, dar nebuvo atsiradusi. Tokią išvadą teismai grindė tuo, kad, nors žala padaryta 2006 m. spalio 31 d. eismo įvykio metu, tačiau skolininkų J. B. ir J. B. prievolė atlyginti žalą konstatuota tik Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimu, taigi 2007 m. birželio 22 d. ir 2007 m. rugpjūčio 29 d. sandorių sudarymo metu J. B. ir J. B. dar nebuvo kasatoriaus skolininkai, o kasatorius neturėjo į juos reikalavimo teisės, todėl sudaryti sandoriai negalėjo pažeisti ir nepažeidė kreditoriaus teisių.

33Tokia teismų išvada pripažintina nepagrįsta. Kadangi šiuo atveju padaryta žala kildinama iš delikto, tai žalos atlyginimo momentas nustatytinas taikant deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. CK 6.288 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimo mokėjimą, 1 dalyje nustatyta, kad žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos. Taigi pagal įstatymą žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo (atskirais atvejais – atsiradimo, jeigu žala atsiranda vėliau nei ji padaroma) momentu; jokių šios normos išimčių įstatyme nenustatyta. Tai, kad skolininko prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento, papildomai patvirtina ir CK 6.288 straipsnio 2 dalies norma, pagal kurią ieškinio senaties termino pradžia reikalauti atlyginti žalą taip pat siejama su žalos padarymo momentu. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad žalos atlyginimo prievolė skolininkui atsiranda tik nuo jos konstatavimo teismo sprendimu momento. Teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. G. A. v. G. Ž., Z. M., bylos Nr. 3K-3-424/2003). Aplinkybė, kad vyko skolininko ir kreditoriaus ginčas teisme dėl prievolės atlyginti žalą, tam tikrais atvejais gali būti reikšminga nustatant skolininko sąžiningumą (penktoji actio Pauliana sąlyga) byloje pagal kreditoriaus pareikštą Pauliano ieškinį, pvz., tais atvejais, kai įrodoma, jog skolininkas nežinojo apie savo prievolę iki tol, kol nebuvo kreiptasi į teismą dėl žalos atlyginimo ir teismo sprendimu nekonstatuota jo civilinė atsakomybė, arba sąžiningai klydo dėl savo atsakomybės apimties ir pan., tačiau tai nėra pagrindas konstatuoti, kad žalos atlyginimo prievolė (atitinkamai ir kreditoriaus reikalavimo teisė) apskritai neegzistavo iki tol, kol nebuvo priimtas ir neįsigaliojo teismo sprendimas, kuriuo kreditoriui iš skolininko priteistas žalos atlyginimas.

34Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, dėl to nepagrįstai nustatė, jog kreditoriaus reikalavimo teisė atsirado tik Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimu priteisus jam žalos atlyginimą iš skolininkės J. B., taigi jau po to, kai buvo sudaryti ginčijami turto perleidimo sandoriai.

35Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas R. Š. nepagrįstai teigia, kad šioje byloje, nustatant kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo momentą, taikytinas ne CK 6.288 straipsnis, bet 6.280 straipsnis, reglamentuojantis regreso teisę į žalos padariusį asmenį. Atsakovo teigimu, kasatoriaus reikalavimo teisė į skolininkus atsirado CK 6.280 straipsnio pagrindu tik tada, kai kasatorius, kaip draudikas, išmokėjo draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui. Toks aiškinimas yra netinkamas ir prieštarauja įstatymams bei teismų praktikai. Kasatorius įgijo reikalavimo teisę į skolininkę J. B. išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui, t. y. atlyginęs šio patirtą žalą, už kurią atsakinga J. B. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal to paties straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šias normas, ne kartą konstatavo, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką draudėjui, šio teisė į žalos atlyginimą pereina įstatymo pagrindu, t. y. subrogacijos tvarka. Subrogacinė prievolė nuo regresinės prievolės skiriasi tuo, kad tai nėra nauja prievolė; draudikui perėmus draudėjo reikalavimo teisę žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis; draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-76/2008; 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. Viešosios policijos apsaugos tarnyba, UAB „BTA draudimas“, bylos Nr. 3K-3-46/2009; kt.). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos teisės normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Taigi kasatoriaus perimta iš draudėjo reikalavimo teisė galioja nuo žalos padarymo momento; tai, kad šioje žalos atlyginimo prievolėje pasikeitė kreditorius, nei pačios prievolės, nei skolininko padėties nepakeitė. Be to, bylos duomenimis, kasatorius reikalavimo teisę į skolininkę J. B. perėmė dar iki ginčijamų sandorių sudarymo, taigi pirmiau nurodytas atsiliepimo į kasacinį skundą argumentas dėl netinkamo kreditoriaus teisės atsiradimo momento nustatymo ir CK 6.280 straipsnio taikymo atmestinas kaip nepagrįstas. Kreditorius, kuriam reikalavimo teisė perėjo subrogacijos tvarka, perėmė visas pirminio kreditoriaus turėtas teises prieš skolininką, kartu ir teisę pareikšti Pauliano ieškinį.

36Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir pirmiau išdėstytais teisiniais argumentais, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta pirmoji actio Pauliana sąlyga – galiojančios ir neabejotinos kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimas. Tačiau bylai pagal pareikštą Pauliano ieškinį teisingai išnagrinėti būtina nustatyti visas pirmiau nurodytas actio Pauliana instituto taikymo sąlygas.

37Byloje nekilo ginčo dėl to, kad po dovanojimo sandorio sudarymo skolininkė J. B. iš esmės nebeturi turto, iš kurio galėtų atsiskaityti su kreditoriumi (antroji sąlyga), ir kad kreditoriaus ginčijamų sandorių vertė atitinka jo reikalavimo dydį, t. y. nėra kreditoriaus reikalavimo ir prašomų panaikinti sandorių vertės disproporcijos (septintoji sąlyga). Taip pat nėra būtinybės nustatinėti trečiojo asmens, sudariusio su skolininku dovanojimo sandorį (atsakovo A. B.), sąžiningumo, nes pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalies nuostatas neatlygintinio sandorio atveju trečiojo asmens sąžiningumas ar nesąžiningumas teisiškai nereikšmingas. Taigi bylai išnagrinėti reikia nustatyti, ar kreditorius nepraleido ieškinio senaties termino, o jei praleido, ar yra pagrindas jį atnaujinti, taip pat ar skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį ir ar buvo nesąžiningas, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Šių sąlygų nustatymas susijęs su visų bylai reikšmingų aplinkybių išsiaiškinimu ir jų viseto įvertinimu. Tai nėra kasacinio teismo kompetencija (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, padarę klaidingą išvadą dėl pirmosios actio Pauliana taikymo sąlygos –galiojančios kasatoriaus reikalavimo teisės – nebuvimo ir iš esmės tuo remdamiesi atmetę ieškinį, kitų sąlygų egzistavimo nuodugniai nenustatinėjo, tik epizodiškai paminėjo atskirus išsamiu įrodymų tyrimu ir vertinimu nepagrįstus faktus, neištyrė ir neįvertino visų įrodymų, išsamiai nenustatė reikšmingų aplinkybių ir neįvertino jų viseto. Teismų išvados dėl atsakovų sąžiningumo ir sandorių sudarymo būtinumo paremtos tik pavienių bylos aplinkybių ir pačių atsakovų paaiškinimų išvardijimu, nesant jokios faktų analizės ir teisinio argumentavimo. Ieškinio senaties klausimu apeliacinės instancijos teismas apskritai nepasisakė, o pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties termino pradžią neteisingai skaičiavo nuo Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimo priėmimo, su kuriuo, minėta, nepagrįstai susiejo kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo momentą. Taigi teismų sprendimų ir nutarties negalima pripažinti pagrįstais, nes teismų padarytos išvados teisiškai neargumentuotos, neišsiaiškintos visos reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, susijusios su atsakovų sąžiningumu, taip pat su ieškinio senatį reglamentuojančios CK 6.66 straipsnio 3 dalies taikymu.

38Pažymėtina, kad pirmiau nurodytos ir byloje nustatinėtinos actio Pauliana sąlygos taikytinos tik dovanojimo sandoriui, sudarytam atsakovų J. B. ir A. B., nes kasatorius, kaip J. B. kreditorius, turi teisę Pauliano ieškiniu ginčyti tik savo skolininkės sudarytus sandorius. Taigi bylą nagrinėjant iš naujo turi būti išsiaiškinta, ar skolininkė J. B. buvo sąžininga sudarydama dovanojimo sutartį, ar privalėjo ją sudaryti. Minėta, kad neatlygintinio sandorio sudarymo atveju trečiojo asmens (t. y. atsakovo A. B.) sąžiningumas ar nesąžiningumas nėra įrodinėjimo dalykas (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą preziumuojama, kad skolininkas buvo nesąžiningas, jeigu sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Taigi atsakovės J. B., sudariusios dovanojimo sandorį su savo sūnumi atsakovu A. B., nesąžiningumas preziumuojamas. Atsakovai, siekdami paneigti šią prezumpciją, teikė paaiškinimus, siekdami pagrįsti sandorio sudarymo būtinumą, nežinojimą apie savo prievolę, kasatorius šias aplinkybes ginčijo, tačiau teismai iš esmės neišsiaiškino sandorio sudarymo aplinkybių ir tinkamai nenustatė pirmiau nurodytų Pauliano ieškinio sąlygų. Minėta, kad taip pat nebuvo išsiaiškintos ir ieškinio senačiai taikyti ar netaikyti reikšmingos aplinkybės.

39Tuo atveju, jeigu būtų nustatytas pagrindas pripažinti negaliojančiu dovanojimo sandorį ir taikyti restituciją, turto išreikalavimo iš trečiojo asmens R. Š., įgijusio jį pagal pirkimo–pardavimo sandorį, klausimas turėtų būti sprendžiamas taikant CK 6.153 straipsnį, kuriame nustatyti restitucijos padariniai tretiesiems asmenims. Kadangi turtą pagal pirkimo–pardavimo sandorį įsigijusio atsakovo R. Š. su skolininke J. B. nesieja prievoliniai santykiai, tai J. B. kreditorius neturi teisės Pauliano ieškiniu ginčyti šio sandorio, o turto išreikalavimo klausimas iš jį įgijusio asmens sprendžiamas taikant daiktinės, o ne prievolių teisės normas. CK 6.153 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sąžiningi tretieji asmenys, pagal atlygintinį sandorį įgiję nuosavybės teise grąžintiną turtą, gali panaudoti šį sandorį prieš asmenį, kuris reikalauja restitucijos. Pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį nekilnojamasis daiktas gali būti išreikalautas tik iš nesąžiningo įgijėjo, o tuo atveju, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, – ir iš sąžiningo įgijėjo. Pažymėtina, kad šiuo atveju, nustatant atsakovo R. Š. sąžiningumą ar nesąžiningumą, netaikytinos CK 6.67 straipsnio normos, kuriose įtvirtintos kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcijos. Trečiojo asmens sąžiningumas preziumuojamas, tačiau kreditorius gali įrodyti aplinkybes, paneigiančias šią prezumpciją. Aplinkybės, nurodytos CK 6.67 straipsnyje, tretiesiems asmenims gali būti taikomos kaip sąžiningumo matas, bet ne kaip išankstinis teisinis vertinimas, lemiantis įrodinėjimo naštos paskirstymą.

40Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo momentą susiejo su teismo sprendimo, kuriuo kreditoriui priteistas žalos atlyginimas iš skolininko, priėmimu ir, šiai aplinkybei suteikę lemiamą reikšmę, netinkamai išnagrinėjo bylą, neišsiaiškino visų kitų bylai teisingai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių ir priėmė nepagrįstus sprendimą ir nutartį. Kadangi nustatyti pažeidimai nesudaro pagrindo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o gali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, tai panaikintina tik apeliacinės instancijos teismo nutartis ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

41Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

Nutarė

42Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.

43Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje keliamas vienos iš actio Pauliana sąlygų – neabejotinos ir... 5. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ CK 6.66 straipsnio pagrindu prašė... 6. Byloje nustatyta, kad 2006 m. spalio 31 d. eismo įvykio metu buvo apgadintas... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas konstatavo, kad ginčijamų dovanojimo ir pirkimo–pardavimo sandorių... 10. Atsakovų prašymą taikyti ieškinio senaties terminą teismas atmetė,... 11. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine... 12. Teisėjų kolegija nurodė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovas... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo Alytaus rajono... 15. 1. Teismai neteisingai nustatė deliktinės prievolės atsiradimo pradžią,... 16. 2. Teismai pažeidė CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad sprendimui,... 17. 3. Teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176,... 18. 4. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos sprendžiant,... 19. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas A. B. prašo kasacinį skundą... 20. 1. Kasatorius neįvertina to, kad, neįrodžius turto įgijėjo R. Š.... 21. 2. Net ir tuo atveju, jeigu būtų konstatuota, kad prievolė atsirado 2006 m.... 22. 3. Kasacinio skundo argumentai dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo... 23. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas R. Š. prašo skundą atmesti, o... 24. 1. Teisė į žalos, padarytos dėl eismo įvykio, atlyginimą atsiranda nuo... 25. 2. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad pirmiau išnagrinėtoje civilinėje... 26. 3. Kasatoriaus argumentai dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių... 27. 4. Kasaciniame skunde nepagrįstai remiamasi argumentais dėl nukrypimo nuo... 28. Teisėjų kolegija... 29. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 30. Dėl Pauliano ieškinio taikymo sąlygų... 31. Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų... 32. Kasatorius, kasaciniu skundu reikšdamas argumentus dėl netinkamai nustatyto... 33. Tokia teismų išvada pripažintina nepagrįsta. Kadangi šiuo atveju padaryta... 34. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės... 35. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas R. Š. nepagrįstai teigia, kad... 36. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir pirmiau išdėstytais teisiniais... 37. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad po dovanojimo sandorio sudarymo skolininkė... 38. Pažymėtina, kad pirmiau nurodytos ir byloje nustatinėtinos actio Pauliana... 39. Tuo atveju, jeigu būtų nustatytas pagrindas pripažinti negaliojančiu... 40. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės... 41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 42. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.... 43. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...