Byla B2-560-357/2016
Dėl BUAB „Dolvesta“ bankroto pripažinimo tyčiniu

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. V. pareiškimą dėl BUAB „Dolvesta“ bankroto pripažinimo tyčiniu,

Nustatė

2

  1. Pareiškėja R. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl BUAB „Dolvesta“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Nurodė, kad Telšių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1432-187/2015 R. V. iš UAB „Dolvesta“ priteisė 14481,00 Eur sumokėto avanso skolą ir 327,00 Eur žyminio mokesčio. Teismas nurodė, kad UAB „Dolvesta“ per nustatytą darbų atlikimo terminą darbų nepradėjo, o tik imitavo darbų pradėjimą. Iš UAB „Dolvesta“ buvo priteistas 14481,00 Eur sumokėtas avansas, apie šio avanso panaudojimą įmonės veikloje apskritai nepateikta jokių duomenų, todėl darytina išvada, kad yra Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 2 d. 1 p., 2 p. numatyti požymiai. Kadangi UAB „Dolvesta“ bankroto administratoriui nepateikė jokių su įmonės veikla, finansine apskaita bei kitų susijusių dokumentų, nepateikė duomenų apie 14481,00 Eur sumokėto avanso panaudojimą, darytina išvada, kad yra Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 2 d. 5 p. numatyti požymiai. Telšių rajono apylinkės teismas ir Šiaulių apygardos teismas nustatė, kad egzistuoja bendras šeimos verslas IĮ „Bogdelis ir Ko“ ir UAB „Dolvesta“, verslas iš vienos įmonės buvo perkeliamas į kitą įmonę, todėl sprendžiant klausimą dėl UAB „Dolvesta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, būtina ištirti ar UAB „Dolvesta“ ir IĮ „Bogdelis ir ko“ veikloje nėra Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 3 d. 1 p. numatytų požymių.
  1. BUAB „Dolvesta“ bankroto administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“ įgaliotas asmuo V. J. pateiktu atsiliepimu neneigdamas galimybės, kad bendrovės bankrotas galėjo būti tyčinis, šį klausimą paliko spręsti teismui. Nurodė, kad tam, kad būtų nustatyta, ar bendrovė buvo privesta prie bankroto tyčia, būtina patikrinti visus bendrovės sandorius, dokumentus. Kadangi bendrovės administratoriui iki šiol nėra perduoti visi bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, sutartys, administratoriui nebuvo galimybės atlikti išsamios finansinės analizės bei peržiūrėti visų bankrutuojančios bendrovės sandorių, sudarytų per ne mažesnį nei 36 mėnesiai laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, todėl teigti, kad bendrovės bankrotas yra tyčinis, ar ne - šiuo metu administratorius neturi pakankamai duomenų. Pažymi, kad buvo kreiptasi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, antstolės priverstinio vykdymo priemonės buvo pakankamai veiksmingos, nes 2016-02-22 skolininkė kreipėsi į antstolę ir perdavė įmonės dokumentus bei įmonės antspaudą. Antstolė 2016-02-23 informavo bankroto administratorių, jog šiuo metu yra sudaromas perdavimo bankroto administratoriui aktas ir minėti dokumentai planuojami perduoti 2016-02-26 juos pristatant į bankroto administratoriaus buveinę.
  1. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktu atsiliepimu sutinka su pareiškėjos R. V. pareiškimu dėl BUAB „Dolvesta“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Nurodo, kad įmonės vadovė neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų, todėl yra pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu.
  1. Pareiškėja R. V., susipažinusi su į bylą pateiktais BUAB „Dolvesta“ dokumentais, nurodė, kad nėra duomenų apie 2014 metų antro pusmečio įmonės kasos operacijas, 2014 m. rugsėjo 20 d. rangos sutarties tarp pateiktų dokumentų nėra, 14 481,00 Eur gautas avansas nebuvo įtrauktas į apskaitą, nėra duomenų apie 14 481,00 Eur panaudojimą, ir šios aplinkybės patvirtina, kad yra tyčinio bankroto požymiai. Pagal BUAB „Dolvesta“ bankroto administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“ pateiktus BUAB „Dolvesta“ dokumentus matyti, kad BUAB „Dolvesta“ įsteigė V. Š., kuris taip pat įsteigė ir UAB „Dauresta“, kurios direktoriumi paskirtas A. B.. Darytina išvada, kad egzistuoja bendras šeimos verslas IĮ „Bogdelis ir Ko“, UAB „Dolvesta“ ir UAB „Dauresta“, šis verslas iš vienos įmonės yra perkeliamas į kitą įmonę ir šios aplinkybės patvirtina, kad yra Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 3 d. 1 p. numatyti požymiai.

3T e i s m a s k o n s t a t u o j a:

4Pareiškimas tenkintinas.

  1. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 2 straipsnio 12 punktą tyčinis bankrotas – tai įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
  1. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Dolvesta“, 2016 m. sausio 29 d. nutartimi BUAB „Dolvesta“ taikytas supaprastintas bankroto procesas, 2016 m. vasario 18 d. nutartimi BUAB „Dolvesta“ pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto.
  1. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Telšių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1432-187/2015 (sprendimas yra įsiteisėjęs) R. V. iš UAB „Dolvesta“ priteisė 14481,00 Eur sumokėto avanso skolą ir 327,00 Eur žyminio mokesčio. Teismas nurodė, kad UAB „Dolvesta“ per nustatytą darbų atlikimo terminą darbų nepradėjo, o tik imitavo darbų pradėjimą, sugadino ieškovei priklausantį turtą be jokio tinkamo ir pakankamo pagrindo, todėl pripažino statybos rangos sutarties nutraukimą pagrįstu ir teisėtu. UAB „Dolvesta“ neįrodė, jog rangos sutarties vykdymo metu ji atliko darbus sutartus su ieškove ir išleido ieškovės sumokėtas lėšas avansu panaudojo būtent sutarties vykdymui.
  1. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Telšių rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 17 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą S. B.. Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai, kreditavimo ir laidavimo aplinkybės bei intensyvumas patvirtina, kad S. B., nors oficialiai nedirbo ir galimai turėjo kitų pajamų, aktyviai dalyvavo IĮ „Bogdelis ir Ko“ veikloje, teikė savo turtą panaudai įmonės reikmėms, investavo bendras ir skolintas pinigines lėšas į įmonę, t. y. prisidėjo prie IĮ „Bogdelis ir Ko veiklos savo turtu, gavo iš jos ekonominės naudos, nes iš įmonės veiklos gautos pajamos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti. IĮ „Bogdelis ir Ko“ buvo šeimos verslas. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis palikta nepakeista.
  1. Šios bylos nagrinėjimo metu teismui buvo perduoti BUAB „Dolvesta“ finansiniai dokumentai. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad nėra 2014 m. rugsėjo 20 d. sudarytos rangos sutarties tarp pareiškėjos R. V. ir BUAB „Dolvesta“, 14 481,00 Eur gautas avansas nebuvo įtrauktas į buhalterinę apskaitą ir nėra duomenų apie 14 481,00 Eur panaudojimą.
  1. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
  1. Sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Bombos filmai“ v. UAB „Laisvės kino teatras“, bylos Nr. 3K-3-680/2004). Pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu yra ir tuomet, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra (investicijos į nerealius ar pasenusius projektus, neperspektyvių įmonių akcijų supirkimas, nepaklausių prekių gamyba ir pan.), blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Italinox Baltic“ v. UAB „MC Service“, bylos Nr. 3K-3-378/2014). Tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. UAB ,,Baltic Building Fund“, bylos Nr. 3K-3-448/2004).
  1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui; kad jis ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas bendrovei (CK 2.87 straipsnio 1 – 6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su bendrovės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Viena iš bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.
  1. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Pareigą pagrįsti priežastis, kurios lėmė apskaitos dokumentų ar turto neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas turto ar bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas).
  1. Byloje nustatyta, kad prie teismui perduotų BUAB „Dolvesta“ finansinių dokumentų nėra 2014 m. rugsėjo 20 d. rangos sutarties, sudarytos tarp pareiškėjos R. V. ir BUAB „Dolvesta“, 14 481,00 Eur gautas avansas nebuvo įtrauktas į buhalterinę apskaitą, nėra duomenų apie 14 481,00 Eur panaudojimą. Įsiteisėjusiu Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1432-187/2015 konstatuota, kad UAB „Dolvesta“ per nustatytą darbų atlikimo terminą darbų nepradėjo, o tik imitavo darbų pradėjimą, sugadino ieškovei priklausantį turtą be jokio tinkamo ir pakankamo pagrindo, UAB „Dolvesta“ neįrodė, jog rangos sutarties vykdymo metu ji atliko darbus sutartus su ieškove ir išleido ieškovės sumokėtas lėšas avansu panaudojo būtent sutarties vykdymui. Šios aplinkybės patvirtina, kad BUAB „Dolvesta“ buhalterinė apskaita nebuvo vykdoma tinkamai, kadangi nėra dalies buhalterinių dokumentų, patvirtinančių atliktas ūkines operacijas.
  1. Pripažintina, kad BUAB „Dolvesta“ vadovė netinkamai vykdė įmonės veiklą, kadangi sudarydama rangos sutartį su pareiškėja tik imitavo sutarties vykdymą. Netinkamas apskaitos vykdymas neabejotinai pakenkė įmonės kreditoriams, kadangi neaišku, kam panaudotos iš su pareiškėja sudarytos rangos sutarties gautos lėšos. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti nustatytina, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė reikšmingų apskaitos dokumentų ar turto (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 – 2 punktai, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Byloje nėra nustatyta jokių ypatingų aplinkybių, dėl kurių vadovė negalėjo įvykdyti Įmonių bankroto įstatymo nustatytos pareigos. Administratoriui nebuvo perduoti ir teismui nebuvo pateikti dokumentai, susiję su 2014 m. rugsėjo 20 d. sudaryta rangos sutartimi tarp pareiškėjos R. V. ir BUAB „Dolvesta“. Byloje konstatuotina, kad 14 481,00 Eur BUAB „Dolvesta gautas avansas nebuvo įtrauktas į apskaitą, taip pat nėra buhalteriniuose dokumentuose fiksuota apie 14 481,00 Eur panaudojimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).
  1. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad įmonės bankrotas buvo tyčinis, todėl administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos privalo patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju laikoma, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos.

5Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, teismas

Nutarė

6Pripažinti bankrutavusios UAB „Dolvesta“ (įmonės kodas 303134477) bankrotą tyčiniu.

7Pavesti bankrutavusios UAB „Dolvesta“ bankroto administratoriui ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo.

8Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos jos kopiją išsiųsti Šiaulių apygardos prokuratūrai, Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos.

9Įpareigoti bankroto administratorių apie šios nutarties priėmimą informuoti visus įmonės kreditorius.

10Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai