Byla 2A-1066-395/2007

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovui S. L. ir jo atstovui advokatui Č. Ž., atsakovei I. L. ir jos atstovės advokatei I. A., atsakovui pagal priešiekinį Romualdui J. L., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. L., atsakovės I. L., atsakovo pagal priešiekinį R. J. L. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal S. L. ieškinį atsakovei I. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir atsakovės I. L. priešieškinį ieškovui S. L., atsakovui Romualdui J. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo, tretysis asmuo byloje V. L., institucijos teikiančios išvadas byloje Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3Ieškovas ieškiniu (T.I., 2-4 b.l.) ir patikslintu ieškiniu (T.III., 64-65 b.l.; T.VI., 149 b.l.) prašė santuoką, įregistruotą 1990 m. liepos 28 d. Kauno miesto CMS tarp jo ir atsakovės, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti sūnaus V. L., gimusio 1991 m. rugsėjo 25 d., gyvenamąją vietą su tėvu S. L., panaikinti 2002 m. balandžio 23 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo iš tėvo S. L. sūnaus išlaikymui priteista po 300 litų per mėnesį ir priimti naują sprendimą: priteisti sūnaus išlaikymui po 300 litų kiekvieną mėnesį iš atsakovės I. L. jo naudai, priteisti iš atsakovės I. L. 3300,- Lt jo naudai nepilnamečio sūnaus V. L. išlaikymui už laikotarpį nuo 2005 m. lapkričio mėnesio iki 2006 m. spalio mėnesio.

4Atsakovė I. L. priešieškiniu (T.II., 2-7 b.l.) ir patikslintu priešieškiniu (T.II., 8 b.l.) prašė santuoką, sudarytą 1990 m. liepos 28 d. Kauno miesto CMS tarp S. L. ir I. L., nutraukti dėl S. L. kaltės, palikti Liaukevičiaus ir Šmulkštytės pavardes, sūnaus V. L., gimusio 1991 m. rugsėjo 25 d., gyvenamąją vietą nustatyti su motina I. L., priteisti jai iš S. L. 10000,- litų neturtinei žalai atlyginti, pripažinti S. L. nuosavybės teisę į pastatą - žvėrelių fermą, esančią Žmuidzinavičiaus g. 43, Seirijuose, Lazdijų rajone, pastato unikalus numeris 5998-4011-3066, padalinti santuokoje įgytą turtą: S. L. asmeninėn nuosavybėn priteisti 76000 Lt vertės pastatą - žvėrelių fermą, esančią Žmuidzinavičiaus g. 43, Seirijuose, Lazdijų rajone, kurio unikalus numeris 5998-4011-3066, 225000 Lt vertės 300 vnt. gyvūnėlių – šinšilų šeimų, kurias sudaro 4 patelės ir patinėlis (1 šinšilų šeimos vertė 750 Lt.), 45000 Lt vertės 300 vnt. šeimyninių narvelių (1 narvelio vertė 150 Lt.), 200000,- Lt vertės 2000 vnt. šinšilų jauniklių (1 šinšilos jauniklio vertė yra 100,- Lt.), 3600,- Lt vertės 3 tonas pašarų, iš viso turto už 549600,- Lt. I. L. iš S. L. priteisti 274300,- Lt piniginę kompensaciją, panaikinti duomenis apie pastato, esančio Žmuidzinavičiaus g.43, Seirijuose, Lazdijų rajone, kurio unikalus numeris 5998-4011-3066, nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr.60/63506, inventorinis Nr.3185, plane pažymėto 5Ž 2/p, pavadinto ,,Žvėrelių ferma” įregistravimą R.J. L. vardu.

5Alytaus rajono apylinkės teismas 2007 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: S. L. ir I. L. santuoką, įregistruotą 1990 m. liepos 28 d. Kauno miesto CMS, nutraukė dėl ieškovo S. L. kaltės, nutraukus santuoką atsakovei paliko iki santuokos turėtą pavardę – Šmulkštytė, ieškovui – L., nepilnamečio sūnaus V. L. gyvenamąją vietą nustatė su motina I. L., santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas padalintas ir ieškovui S. L. priteista 180 vnt. šinšilų šeimų, kurias sudaro 4 patelės ir patinėlis, 135000,- Lt vertės, 2000 vnt. šinšilų jauniklių 200000,- Lt vertės, 180 šeimyninių narvelių 27000,- Lt vertės, atsakovei I. L. iš ieškovo S. L. priteista 219000,- Lt piniginė kompensacija, taip pat 2000,- Lt neturtinės žalos. Likusioje dalyje ieškinys ir priešieškinys atmesti. Iš ieškovo priteista 5420,- Lt. žyminio mokesčio, 2000,- Lt. išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 445,23 Lt. litų būtinų ir pagrįstų išlaidų (65,23 pašto išlaidų, 380,- Lt. antstolio išlaidų) atsakovės I. L. naudai, iš atsakovės valstybei priteista 46,92 Lt. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (T.X, 60-68 b.l.).

6Apeliaciniu skundu atsakovė I. L. prašo iš dalies pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 15 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

71.

8Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino priešieškinio reikalavimo dėl 8000,- litų piniginės kompensacijos priteisimo neturtinei žalai atlyginti. Apeliantė nurodo, kad teismas pagrįstai nustatė, jog dėl šeimos iširimo yra kaltas ieškovas S. L., ši teismo išvada pagrįsta nenuginčijamais įrodymais, patvirtinančiais, kad sutuoktinis esmingai, sistemingai pažeidinėjo savo pareigas šeimai, tačiau priteisdamas tik 2000,- litų neturtinei žalai atlyginti, teismas neįvertino padarytos žalos pobūdžio, pasekmių, neatsižvelgė į jos ir ieškovo turtinę padėtį, kaip to reikalauja Civilinio kodekso 6.250 straipsnio pirmoji dalis. Apeliantė nurodo, kad jos dvasiniai išgyvenimai truko ilgą laiką – apie 16 metų, šių išgyvenimo pasekmė yra jos sutrikusi sveikata, buvusius sutrikimus, kurie atsirado dėl netinkamo sutuoktinio elgesio, patvirtina 2006 m. gegužės 6 d. išrašas ir medicininių dokumentų (T.II, 120 b.l.). Jai buvo diagnozuota depresija, atsiradusi dėl šeimyninių aplinkybių, dėl ko jai teko lankytis pas gydytojus, atlikti paskirtas gydymo procedūras, vartoti vaistus. Apeliantė teigia, kad dėl atsakovo netinkamo elgesio taip pat prarado galimybę siekti išsilavinimo ir karjeros darbe, atsakovui ilgam laikui palikus šeimą, viena privalėjo rūpintis mažamečiu vaiku ir neturėjo jokių galimybių tęsti mokslų M. Romerio universitete. Pažymi, kad jos prašoma priteisti neturtinė žala, įvertinus ieškovo materialinę padėtį ir jo realiai padarytą jai žalą, yra tik simbolinę, neatitinkanti realios satisfakcijos.

9Apeliaciniu skundu ieškovas S. L. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2007m. birželio 15 d. sprendimą iš dalies panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais (T.X, 88-96 b.l.).

101.

11Apeliantas pažymi, kad atsakovė neįrodė, kad ieškovas buvo su ja grubus, prieš ją smurtavo, byloje nėra įrodymų apie smurtą šeimoje, tai konstatavo ir teismas. Apelianto nuomone, atsakovė I. L. įrodinėjo, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės tik remdamasi liudytojos D. K. parodymais, kurie jo manymu, vertintini kritiškai, nes kaip ši liudytoja parodė teisme, apie kai kuriuos su byla susijusius aspektus, kuriuos liudytoja nurodė teismo posėdžio metu, jai pasakojo atsakovė. Mano, kad teismas netinkamai, šališkai vertino jo pateiktus įrodymus, faktines bylos aplinkybes, ieškovo pusėje liudijusių liudytojų parodymus, grindžiančius jo prašymą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nepagrįstai buvo atmesti akivaizdūs atsakovės neištikimybės faktus patvirtinantys įrodymai: liudytojų parodymai, kad jie matė atsakovę su kitu vyru bute Palangoje, su kuriuo buvo pastebėta vėliau koncerte, buvo pastebėta pašalinių vyrų draugijose kitose vietose. Nevertintas ir tas faktas, kad nuo 2001 m. pabaigos atsakovė gyvena su K. G., nors šis faktas patvirtintas, nes pati atsakovė, Alytaus miesto Vaikų teisių apsaugos tarnybai pateikdama duomenis apie šeimos sudėtį, nurodė minėtą asmenį kaip šeimos narį. Šį faktą patvirtino ir pats K. G. savo paaiškinime minėtai tarnybai (T.I., 57-61 b.l.). Šie atsakovės veiksmai turėtų būti vertinami kaip neištikimybė sutuoktiniui. Apeliantas nurodo, kad neatitinka tikrovės teismo teiginys, kad jis nepakankamai gerbė sutuoktinę, nesuprato jos poreikių, neteikė paramos auginant mažametį sūnų, o teikė pirmumą savo laisvalaikiui ir pramogoms, teigia, kad pastoviai mokėjęs teismo priteistas vaiko išlaikymo sumas, dėl to atsakovė neturi pretenzijų. Apeliantas nurodo, kad sūnus V. L. artimai bendravo su juo, ilgai su juo gyveno pas senelius (apelianto tėvus), metus gyveno su apeliantu Vilniuje, ten mokėsi ir lankė sporto mokyklą. Pažymi, kad I. L. pervedama pinigų suma (80,- Lt) tuo metu, kai sūnus gyveno su tėvu buvo nepakankama, o ieškovo teikiamas išlaikymas sūnui, kai jis gyveno su motina, buvo žymiai didesnis. Apeliantas nesutinka su teismo teiginiu, kad jo nepagarbą šeimai rodo tas faktas, kad jis nenutraukęs santuokos susilaukė dukters su atsakovės drauge, gyvenant santuokoje ir nežinant sutuoktinei, savaitgalį praleido Londone su sutuoktinės svaine. Apelianto nuomone, tai neatitinka tikrovės. Sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2001 m. gruodžio mėnesio, o dukters su kita moterimi apeliantas susilaukė 2003 m. spalio 30 d., t.y praėjus dvejiems metams po santuokos faktinio iširimo, be to nuo 2001 metų pabaigos ir atsakovė pradėjo gyventi su kitu vyru, su kuriuo tebegyvena. Apeliantas nurodo, kad kelialapį į Londoną savo svainei pasiūlė pati I. L., tai paneigia atsakovės teiginį, kad ji apie nieko nežinojo. Į šią kelionę, kurią organizavo kelionių agentūra vyko didelė grupė žmonių, atsakovės pateiktos nuotraukos yra viešo pobūdžio ir jų pagrindu negalima daryti jokių išvadų.

12Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendime teigiama, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, turi pagrindo teigti, kad santuoka tarp šalių iširo dėl atsakovo V. L. kaltės, tačiau rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodoma, kad santuoka iširo dėl jo – S. L. kaltės. Apeliantas mano, kad LR CK 3.60 straipsnio nuostatos jo atžvilgiu taikytos neteisėtai ir neatsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, kurios nustatytos tiriant aplinkybes, dėl ko iširo santuoka ir kokios santuokos iširimo priežastys. Įsitikinęs, kad nenustatyta apelianto kaltė dėl šeimos iširimo.

132.

14Apelianto nuomone, atsakovė nepateikė nei vieno dokumento, įrodančio turto įsigijimo fakto arba kad kokiu nors būdu prisidėjo prie reikalaujamo priteisti turto įsigijimo. Teismo sprendimo dėl jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo ir nuosavybės į žvėrelių fermą pripažinimo dalyse, taip pat ir kitose dalyse išdėstyti teiginiai dviprasmiški ir nelogiški, neatitinka bylos aplinkybių. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad sprendime konstatuojama, jog atsakovė neįrodė, kad pastatas-žvėrelių ferma priklauso jai ir ieškovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau sprendime toliau jau teigiama, kad … atsižvelgiant į tai, kad pastatui rekonstruoti buvo panaudotos šeimos lėšos, atsakovei I. L. iš S. L. priteistina piniginė kompensacija 38000 litų, nors byloje pilnai įrodyta, kad šio pastato rekonstrukcijai buvo panaudotos atsakovo priešieškinio dalyje R.J. L. lėšos. Tai patvirtina 1999 m. gegužės 20 d. pastato rekonstrukcijos darbų rangos sutartis ir 2006 m. sausio 6 d. atsiskaitymo už panaudotas lėšas sutartis. Tai, kad, kad pastato - žvėrelių fermos, esančio Žmuidzinavičiaus g.43, Seirijuose, Lazdijų rajone rekonstrukcijai buvo panaudotos R.J. L. lėšos, apelianto teigimui matyti iš rangos sutarties nuostatų, o iš Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų deklaracijų matosi, kad sutuoktiniai S. ir I. L. savo pinigų tokiems tikslams nenaudojo, o tuo pačiu ir neįrodė, kad sutuoktinių bendros lėšos buvo naudojamos žvėrelių fermos rekonstrukcijai arba kitam turtui įsigyti. Pažymėtina, kad turto ir pajamų deklaracija yra informacinio pobūdžio dokumentas, kurio paskirtis pajamų pagrįstumo deklaravimas, o išlaidos šiame dokumente nekonkretizuojamos, todėl siekiant įrodyti, kad turtas priklauso sutuoktiniams ar vienam iš jų, reikalingi kiti dokumentai, tačiau atsakovė tokių dokumentų nepateikė. Kad teismo išvada, jog žvėrelių ferma buvo rekonstruota panaudojant S. ir I. L. šeimos pinigines lėšas, nepagrįsta, matosi iš pastato statybos rekonstrukcijos dalinio finansavimo iš kaimo rėmimo fondo sutarties, pagal kurią S. L. buvo kompensuota 40% medžiagų vertės. Žvėrelių fermos rekonstrukcija buvo baigta 1999 metais, kompensacija iš kaimo rėmimo fondo gauta 2000 metais. Kadangi rekonstrukcija buvo pilnai atlikta 1999 m., panaudojant atsakovo priešieškinio dalyje R.J. L. lėšas, todėl vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais gauta kompensacija turėtų būti atiduota R.J. L.. Apeliantas pažymi, kad ši kompensacija, gauta iš kaimo rėmimo fondo yra tikslinė materialinė parama, skirta jaunųjų ūkininkų ūkių veiklai remti, o tokio pobūdžio piniginė parama yra ne bendroji, o asmeninė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.89 str.1d.) ir nedalintina. Kaip teismo sprendime įrodyta, už šias išmokas įsigyta pašarų ir medžiagų, reikalingų šinšilų narveliams atnaujinti, todėl ir šis turtas, kaip nurodo apeliantas, yra asmeninė jo nuosavybė.

153.

16Vertindamas antstolio 2006 m. gegužės 11 d. turto apraše nurodytą ir areštuotą turtą, apeliantas nurodo, kad areštuotas kito asmens – R.J. L. - turtas. Dėl antstolio veiksmų paduotas skundas Alytaus rajono apylinkės teismui. Sprendime taip pat nurodoma, kad teismas sprendžia, jog ne visas areštuotas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi byloje nustatyta, kad 1999 m. spalio 10 d. panaudos sutartimi R.J. L. perdavė S. L. 120 šinšilų šeimų su jaunikliais, tačiau šioje sutartyje nurodytus jauniklius, kurių buvo 1350 vnt. ir iš kurių buvo sudaryta 180 šeimų (180X5=900), likusieji buvo realizuoti kaip netinkami produkcijai), teismas priskyrė prie S. L. ir I. L. turto, padarė išvadą, kad 120 narvelių priklauso R.J. L., likę 180 narvelių priklauso šalims ir turi būti padalinti, teismas šeimos turtui taip pat priskyrė ir rastus 2000 jauniklių. Apelianto nuomone, teismui nustačius, kad šalys, gyvendamos santuokoje įgijo turto už 362000 litų ir ieškovui priteisus turtą natūra, o atsakovei – 181000 litų kompensaciją, buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, priteisto turto nurodytos kainos neatitinka rinkos kainų, tuo pažeistos CK 3.119 straipsnio nuostatos, neįvertintos išlaidos, susijusios su šio turto sukūrimu, kurias patyrė ieškovas S. L..

174.

18Apelianto nuomone, teismas neteisingai ir nepagrįstai konstatavo, kad nenurodžius perduotų jauniklių skaičiaus, teismas laiko, jog už juos buvo atsiskaityta, kadangi jokių atsiskaitymo dokumentų nėra. Pagal panaudos sutarties nuostatas ir susiklosčiusią situaciją, apeliantas teigia, kad visi fermoje esantys šinšilai priklauso panaudos davėjui, t.y. R.J. L..

195.

20Apeliantas nesutinka ir su turto įvertinimu, kurį nustatė teismas, remdamasis atsakovės nurodytomis kainomis, jai pateikus laikraščių iškarpas, kuriose pateiktas straipsnis, agituojantis auginti šinšilas, o jame išdėstytos mintys realiai neatininka tikrovės. Teigia, kad ir šinšilų, ir jų narvelių kainos nustatytos neteisingai, teismas nesivadovavo jo ir R.J. L. pateiktais dokumentais, įrodančiais kailiukų realizacijos kainas, kitais buhalteriniais dokumentais, parodančiais ūkininko S. L. ūkio pinigų ir materialinių vertybių įsigijimą ir tolimesnį jų judėjimą. Apeliantas nurodo, kad naudotas narvelis negali kainuoti 150 litų ir naudoto narvelio jau praktiškai neįmanoma realizuoti, o šinšilų kailio vidutinė rinkos kaina šiuo metu yra 42,46 Lt, todėl tokia yra ir žvėrelio kaina.

216.

22Apeliantas pažymi, kad yra įregistravęs Ūkininko ūkį. Ūkininko teisinį statusą ir jo partnerių veiklos pagrindus nustato Ūkininkų ūkio įstatymas, kurio 4 str.5 p. nurodo, kad ūkininko partneriai turi būti nurodyti Ūkininkų ūkių registre. Ūkininko sutuoktinis, jei nėra sudaryta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, jo paties pageidavimu gali būti nurodytas Ūkininkų ūkių registre. I. L. kaip partnerė minėtame registre nenurodyta. Todėl, vadovaujantis LR CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatytu reikalavimu, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai ir nuostata, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, S. L. Ū. ūkis laikytinas asmenine jo nuosavybe.

237.

24Apeliantas nurodo, kad laiko nepagrįstais teismo teiginius dėl jo įsiskolinimo kreditoriams. Nors teismas ir padarė išvadą, kad apeliantas kreditorių neturi, šiuos teismo teiginius S. L. laiko nepagrįstais, kadangi jo įsipareigojimai kreditoriams patvirtinti paskolos sutartis sudariusių šalių parodymais. Teigia, kad dalis paskolų grąžinta, gautos paskolos deklaruotos įstatymų nustatyta tvarka, o gautų pinigų judėjimas patvirtintas finansiniais dokumentais. S. L. apie kreditorinius įsipareigojimus nurodė civilinėje byloje Nr.2-1458-11/2002 dėl išlaikymo priteisimo. Jo manymu, teismas nepagrįstai remiasi civiline byla Nr.2-2417-08/2004, kadangi dėl trūkumų ši byla nenagrinėta. Šioje byloje esančiame ieškinyje 5 punktu prašoma prijungti civilinę bylą Nr.2-1458-11/2002, šis prašymas buvo pakartotas ir patikslintame ieškinyje 8 punkte.

258.

26Apeliantas nurodo, kad iš jo neturėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas ieškovei, nes santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apelianto nuomone, teismas priteisė neturtinę žalą neesant byloje įrodymų apie neturtinės žalos padarymo faktą ir atsakovės patirtų nuostolių dydį, tokiu būdu teismas pažeidė LR CK 6.249 straipsnio 1 dalies, 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas.

279.

28Apeliantas prašo pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės, panaikinti uždėtą turtui areštą, sprendimo punktus dėl pavardžių nutraukus santuoką ir nepilnamečio sūnaus Vyčio gyvenamosios vietos nustatymo prašo palikti nepakeistus, likusioje dalyje atsakovės priešieškinį atmesti.

29Apeliaciniu skundu atsakovas pagal priešieškinį R.J. L. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2007m. birželio 15 d. sprendimą iš dalies panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės analogiškais kaip ir ieškovo S. L. argumentais (T.X. 76-84 b.l.).

30Atsakovė I. L. atsiliepime į R.J. L. ir S. L. apeliacinius skundus nurodo, kad su jais nesutinka (T.X, 127-132 b.l.). Pažymi, kad R.J. L. per visą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laiką savarankiškų reikalavimų nei ieškovui, nei atsakovei nepareiškė ir juos kelia tik apeliaciniame skunde, todėl vadovaujantis LR CPK 312 str. norma, draudžiančia kelti apeliaciniame skunde naujus reikalavimus, R.J. L. apeliacinio skundo reikalavimai į naujai priimtą sprendimą įrašyti, kad pastatas-žvėrelių ferma, esanti Žmuidzinavičiaus g.43, Seirijuose, Lazdijų rajone, priklauso R.J. L.; pripažinti ūkininko S. L. kreditorinius įsipareigojimus paskolintus 484880 litų ir 10000 eurų žvėrelių fermos išlaikymui, taip pat ir grąžintus kreditoriams 104600 litų ir 10000 eurų bei negrąžintą skolą 380280 litų - neturėtų būti nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme. Taip pat nurodoma, kad ginčas tarp S. L. ir jos vyko tik dėl dalykų, kurie yra susiję su jų santuokos nutraukimu, t.y. dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, jo išlaikymo, santuokinio turto padalijimo ir kt., o R.J. L. nėra ginčo šalis, todėl savo apeliaciniame skunde negali kelti reikalavimo nustatyti jos kaltės dėl šeimos iširimo, panaikinti sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, pripažinti ūkininko S. L. kreditorinius įsipareigojimus ir kt.

31S. L. apeliacinio skundo I. L. prašo netenkinti dėl šių motyvų: S. L. kaltė pilnai patvirtinta byloje pateiktais įrodymais, teismui nustačius aplinkybes, pagrindžiančias S. L. kaltę, kurių ir jis pats neginčijo, pripažino, o būtent, kad du kartus daugiau kaip po metus laiko buvo palikęs šeimą, ja visai nesirūpino, neišlaikė nepilnamečio sūnaus, kas įtakojo šeimos iširimą. Byloje yra įrodymai apie 2003 m. spalio 30 d. gimusią nesantuokinę ieškovo dukrą, šis įrodymas priskiriamas prie oficialių rašytinių įrodymų, turinčių didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.) ir visiškai patvirtina ieškovo neištikimybės faktą, kurį įrodžius, preziumuojama ieškovo kaltė dėl šeimos iširimo. S. L. teiginį, kad tuo metu, kai jis buvo neištikimas, šeima jau buvo iširusi, I. L. vertina kaip nepagrįstą, apie jo neištikimybę sužinojusi tik tuomet, kai ieškovo iniciatyva buvo iškelta santuokos nutraukimo byla, nors pats ieškovas neištikimybės faktą teisme slėpė. Atsakovė mano, kad ieškovas, prašydamas pripažinti abiejų sutuoktinių kaltę dėl šeimos iširimo, nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo, kuris leistų spręsti apie jos šeimyninių pareigų, nustatytų CK 3.27 str., nevykdymą. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovo liudytoja A. Š. buvo šališka, aiškiai suinteresuota padėti ieškovui, su kurio motina yra artimos draugės ir kuri ją pakvietė liudyti, todėl šios liudytojos parodymų negalima vertinti kaip objektyvių, jų nepatvirtina kiti įrodymai. Atsakovė savo atsiliepime į S. L. apeliacinį skundą taip pat nurodo, kad paneigia ieškovo nurodytą aplinkybę, kuria jis grindžia atsakovės kaltę, kad atsakovė nuo 2001 m. pabaigos gyvena su K. G.. Atsakovė nurodo, kad tuo metu šio asmens nepažinojo, ką patvirtina ir K. G., 2007 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje nurodydamas, kad mes pažįstami apie 1,5 metų. Tai patvirtina ir liudytojos D. K. parodymai 2007 m. kovo 5 d. teismo posėdyje. Nepagrįstu ieškovo apeliacinio skundo teiginiu atsakovė laiko ir jo teiginį apie tai, kad nagrinėjant ginčą nekėlė klausimo dėl kitų sutuoktinio pareigų pažeidinėjimo, kaip antai: nepagarbos sutuoktinei, neteikimo paramos jai ir sūnui, pažymi, kad šios aplinkybės užfiksuotos teismo posėdžio protokole, kaip atsakovės paaiškinimai. Atsakovė laiko nepagrįstu ieškovo teiginį, kad jis pastoviai mokėjo išlaikymą vaikui, dėl ko ji, esą neturinti jam jokių pretenzijų. Atsakovė nurodo, kad faktas, jog nenutraukus santuokos jos iniciatyva buvo iškelta byla dėl išlaikymo vaikui priteisimo, įrodo kad ieškovas nevykdė CK 3.192 str. 1 dalyje nustatytos pareigos ir vaiko neišlaikė. Šią aplinkybę patvirtina Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. balandžio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.N-2-1458-11, kurioje priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui V. L. iš ieškovo po 300 litų kiekvieną mėnesį. Nesutikdama su S. L. apeliacinio skundo teiginiu, kad jis tinkamai vykdė pareigą išlaikyti sūnų, atsakovė pateikia AB banko ,,Snoras" I. L. 2001 m. gruodžio 31 d. – 2005 m. gruodžio 31 d. laikotarpio sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad už 2005 metus ieškovas liko skolingas 1350 litų, o už 2004 metus ieškovas liko skolingas 300 litų, iš viso ieškovas iki šiol skolingas 1650,- litų vaiko išlaikymui. Atsakovė nesutinka su ieškovo teiginiu, kad jos naudai teismas nepagrįstai priteisė 2000,- Lt neturtinei žalai atlyginti, nurodo, kad priteista pagrįstai, tačiau ši suma nepakankama ir turi būti didinama.

32Dėl ieškovo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su santuokinio turto dalijimu, atsakovė nurodo, kad vadovaujantis CK 3.88 straipsnio nuostatomis, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, turi bendrosios jungtinės nuosavybės turto statusą ir įrodinėti, koks turtas priklausė jai, o koks - sutuoktiniui, nereikia, pakanka įrodyti, kad šis turtas buvo įgytas santuokoje. Nurodo, kad visas santuokoje sukauptas lėšas sutuoktiniai investavo į S.L. Ū. ūkį, kurio turtas ir sudaro jų bendrą turtą. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra laikomos ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, taip pat iš verslo gaunamos pajamos, jei abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, todėl S.L. Ū. ūkio, kuris įregistruotas po santuokos sudarymo, sukauptas turtas yra priskirtinas bendrai jungtinei nuosavybei. Vadovaujantis CK 3.88 str., 2 d., preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, Tokių įrodymų, pažymi I. L., ieškovas nepateikė, šios aplinkybės jis net neįrodinėjo.

33Atsakovė savo atsiliepime nurodo, kad šeimos verslui buvo panaudotos santuokoje įgytos ir jos asmenines santaupos, ką patvirtina ir pateiktos turto ir pajamų deklaracijos, šie rašytiniai įrodymai ieškovo nebuvo nuginčyti. I. L. nesutinka, kad kompensacija, gauta iš Kaimo rėmimo fondo, turi būti atiduota R.J. L.. Rangos ir panaudos sutartys su R.J. L. buvo sudarytos tik dėl akių, iš bylos dokumentų matyti, kad ieškovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad jis, o ne R.J. L. 1999 m. gegužės 19 d. gavo leidimą pastato rekonstrukcijai. Nekilnojamojo turto registre nėra žymų, kad pastatas priklauso R.J. L.. Paneigdama apeliacinio skundo motyvą, kad ieškovas neturi turto, o tik skolas, pažymi, kad ieškovas vien 2006 m. gavo 217149,- litų pardavęs šinšilų kailiukus, tačiau teismas šių lėšų neįtraukė į dalintiną turtą ir jo nedalino, šiuos duomenis patvirtina pateikti byloje dokumentai. I. L. nesutinka su apelianto teiginiais dėl dalintino turto vertės. Nurodo, kad jokių įrodymų apie dalintino turto vertę teismui ieškovas nepateikė, todėl teismas ir vadovavosi jos pateiktais įrodymais. Nesutinka ir su apelianto teiginiu, kad teismas nevertino kreditorinių įsipareigojimų, pažymi, kad teisme apklausti asmenys skolino pinigus ne S. L., bet jo tėvui, sutinka su teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog turi prievolių kreditoriams. Taip pat pažymi, kad S. L. ir R.J. L. kelia apeliaciniame skunde naujus reikalavimus, kurie nebuvo keliami pirmosios instancijos teisme, prašo jų nenagrinėti.

34Ieškovas S. L. ir atsakovas priešieškinio dalyje R.J. L. atsiliepimuose į atsakovės apeliacinį skundą pateikia analogiškus argumentus (T.X, 122-123 b.l., 124-125 b.l.). Prašo atsakovės I. L. apeliacinį skundą atmesti, nurodo, kad atsakovės reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas, nes faktiškai santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovė neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo. Vertinant sutuoktinių kaltę, pažymėtina, kad atsakovė taip pat pažeidinėjo sutuoktinės pareigas jau nuo 1994 metų, išardė ne tik šalių santuoką, bet Degučių bei Gudaičių šeimas. Jau penkerius metus gyvena su K. G., nors šalių santuoka dar buvo nenutraukta. Nesutinka su atsakovės teiginiu, kad jos sveikata pablogėjo, susirgo depresija dėl šeimyninių aplinkybių, teigia, kad to priežastis – bendravimas su kitais vyrais, o minėti susirgimai nesietini su santuoka. Nesutinka su atsakovės teiginiu, kad ji dėl šeimyninių aplinkybių negalėjo tęsti mokslų, nurodo, kad atsakovė mokslus metė dėl to, kad už mokslą reikėjo mokėti pinigus.

35Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas ieškovo apeliacinį skundą bei atsakovo pagal priešieškinį R.J. L. apeliacinį skundą palaikė ir prašė juos tenkinti, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies panaikinti ir panaikintų dalių apimtyje priimti naują sprendimą. Tokią pačią poziciją apeliacinės instancijos teismo posėdyje išdėstė ir palaikė atsakovas pagal priešieškinį R.J. L.. Atsakovė ir jos atstovė atsakovės apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti. Ieškovo ir atsakovo pagal priešieškinį R.J. L. apeliacinius skundus atsakovė ir jos atstovė prašė atmesti.

36Patikrinęs apeliacinių skundų faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad atsakovės I. L. ir atsakovo pagal priešieškinį R.J. L. apeliaciniai skundai atmestini, o ieškovo S. L. tenkintinas iš dalies.

37Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

38Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

39Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad santuokos nutraukimo bylose pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriose pasisakyta dėl neturtinių reikalavimų (santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės; pavardžių po santuokos nutraukimo; nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir pan.), gali ginčyti tik sutuoktiniai ar vaikai, turintys civilinį procesinį teisnumą, arba jų atstovai. Tokią išvada grindžiama tuo, jog šios sprendimo dalys yra išimtinai susijusios tik su šių asmenų neturinėmis teisėmis ar įstatymų saugomais interesais. Todėl kiti asmenys, nors ir yra santuokos nutraukimo byloje dalyvaujančiais asmenimis, nes turi tam tikrą turtinį interesą (sutuoktinių kreditoriai; asmenys, ginčijantys sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę į turtą, kurį siekia pasidalinti sutuoktiniai; asmenys, reikšiantys kitų turtinių reikalavimų sutuoktiniams, ir pan.), neturi teisės ginčyti sprendimo dalių dėl neturtinių reikalavimų, nes šios sprendimo dalys su jais nesusijusios ir jų teisių ar interesų nepažeidžia. Atsakovas pagal priešieškinį R.J. L. yra dalyvaujančiu byloje asmeniu tik dėl to, jog tarp jo ir sutuoktinių kilo ginčas dėl tam tikro turto (pastato – žvėrelių fermos, ir šinšilų) nuosavybės teisės, todėl jis turi teisę ginčyti tik sprendimo dalį dėl pastato (žvėrelių fermos) teisinio statuso, o ne sprendimo dalis, kuriose pasisakyta kas kaltas dėl santuokos iširimo, kas turi teisę į neturinės žalos atlyginimą dėl santuokos nutraukimo, kur turi būti nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, koks ieškovo S. L. skolų dudis ir pan. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad pasisakys tik dėl tų atsakovo pagal priešieškinį R.J. L. apeliacinio skundo argumentų, kurie susiję su pastato (žvėrelių fermos) teisiniu statusu.

40Vertindama ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad santuoka iširo dėl ieškovo S. L. kaltės, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovė, pareiškusi priešieškinį, prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30; 3.35-3.36; 3.85; 3.92; 3.109, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teisėjų kolegija, aiškindama sutuoktinių pareigų esmę, pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima. CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 3.60 straipsnio 3 dalimi, konstatavo ieškovo neištikimybę bei tai, kad jis kelis kartus paliko šeimos ir ja nesirūpino, todėl pripažino jį kaltu dėl santuokos iširimo. Teisėjų kolegija, su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka. Ieškovas pirmosios instancijos teisme pats pripažino, jog du kartus buvo palikęs šeimą 1996-1997 m. ir nuo 2000 m. Kalėdų (T.VI, 175-176 b.l.). Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovas buvo du kartus palikęs šeimą, tik ji teigė, kad sutuoktinis antrą katrą paliko šeimą 2001 m. gruodžio 9 d. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs sutuoktinių ieškinyje ir priešieškinėje nurodytas aplinkybes bei jų paaiškinimus teismo posėdžiuose, nustatė, kad ieškovas iš tiesų buvo du kartus palikęs šeimą, tik antrą kartą ieškovas paliko šeimą ne per 2000 m. Kalėdas, o 2001 m. gale (T.I, 2-3 b.l.; T.II, 2-7 b.l). Nors ieškovas teigia, kad ir palikęs šeimą ja rūpinosi, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Priešingai, Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. balandžio 23 d. sprendimas, kuriuo iš S. L. nepilnamečio sūnaus V. L. išlaikymui priteistas išlaikymas, leidžia daryti išvadą, kad tėvas sūnui tikrai ne visada teikė išlaikymą, todėl motinai I. L. teko kreiptis į teismą dėl išlaikymo sūnui priteisimo (T.I, 7 b.l.; civ. byla Nr.N-2-1458-11). Be to, Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas 2005 m. gegužės 5 d. nutartimi patvirtino S. L. ir A. Š. taikos sutartį, kuria S. L. pripažino save nepilnamečio vaiko – M. Š., gim. 2003 m. spalio 30 d., tėvu (T.I, 136-137 b.l.). Ši įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtina, kad ieškovas S. L., praėjus tik metams nuo to momento, kai antrą kartą paliko šeimą, bet nenutraukęs santuokos su atsakove ir galutinai neišsiaiškinęs su ja tarpusavio santykių, pradėjo artimai bendrauti su kita moterimi, su kuria susilaukė vaiko, t.y. sutuoktinei I. L. buvo neištikimas.

41Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų iš esmės pažeidusi sutuoktinės pareigas. Ieškovo aiškinimai, kad atsakovė jau 5-6 metus gyvena su kitu vyru, nėra įrodyti. Byloje esantis Alytaus miesto savivaldybės administracijos švietimo ir socialinių reikalų departamento vaiko teisių apsaugos tarnybos 2006 m. balandžio 19 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. NŠ-65, surašytas pagal I. L. pateiktus duomenis, patvirtina tik faktą, jog K. G. pas ją nuolat negyvena, tačiau lankosi. Šis aktas patvirtina atsakovės aiškinimus pirmosios instancijos teismo posėdyje, kad ji su K. G. pažįstama apie pusantrų metų, t.y. nuo to laiko, kai su juo studijavo viešąjį administravimą universitete (T.VI, 184 b.l.). Iš esmės analogiškus parodymus davė ir K. G. (T.X, 7 b.l.). Trečiasis asmuo byloje V. L. 2007 m,. sausio 15 d. teismo posėdyje paaiškino, kad jis apie metus laiko gyveno pas tėvą, tačiau jau dvi savaitės vėl grįžo gyventi pas mamą ir per šį laikotarpį K. G. su jais gyvena pastoviai (T.VI, 192-193 b.l.). Įvertinus aptartus įrodymus visumoje, darytina išvada, kad atsakovė su K. G. artimiau bendrauja ne daugiau kaip metus laiko, nes iki to laiko, kol nepilnametis sūnus (trečiasis asmuo) V. L. nebuvo išėjęs gyventi pas tėvą ir gyveno su mama, ji negyveno su K. G.. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovė artimiau pradėjo bendrauti su K. G. neanksčiau kaip 2005 m., t.y. praėjus ketveriems metams nuo to laiko, kai su sutuoktiniu pradėjo gyventi atskirai. Be to, tuo metu sutuoktinis jau buvo susilaukęs vaiko su kita moterimi. Toks atsakovės elgesys leidžia daryti išvadą, kad ji tik vienareikšmiškai įsitikinusi, jog santuokos su ieškovu išgelbėti nepavyks, pradėjo artimiau bendrauti su K. G.. Nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovė ieškovui buvo neištikima.

42Teisėjų kolegija taip pat mano, kad šioje byloje liudytojų parodymai dėl sutuoktinių neištikimybės vienas kitam vertintini kritiškai. Kiekvieno iš sutuoktinių kviestų liudytojų parodymai yra visiškai priešingi kito sutuoktinio kviestų liudytojų parodymams. Ieškovo kviesti liudytojai tvirtina, kad atsakovė jam buvo neištikima, o atsakovės kviesti liudytojai teigia, kad ieškovas atsakovei buvo neištikimas. Esant tokiems prieštaringiems liudytojų parodymams, teisėjų kolegija sprendžia, kad visi liudytojų parodymai, susiję su sutuoktinių neištikimybe, atmestini.

43Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.

44CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio reikalauti atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Santuoka nutraukta dėl ieškovo kaltės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovo priteisė neturtinę žalą atsakovei. Vertindama ar priteistos neturtinės žalos dydis yra pagrįstas, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė prašė priteisti 10000,- Lt neturtinės žalos atlyginimą už didelius dvasinius išgyvenimus ir sveikatos pablogėjimą, kurios sukėlė santuoka, bei negalėjimą siekti karjeros ir aukštojo teisinio išsilavinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra įrodymų, jog ieškovas atsakovės atžvilgiu naudojo smurtą ar prievartą, atsakovė nei karto dėl neva tai neteisėtų ieškovo veiksmų į teisėsaugos institucijas nesikreipė. Taip pat negalima sutikti su atsakovės teiginiais, kad santuoka ar tai, jog ieškovas paliko šeimą, jai sutrukdė siekti aukštojo teisinio išsilavinimo. Kaip pati atsakovė teigė pirmosios instancijos teisme, ji su K. G. susipažino prieš pusantrų metų studijuodama verslo administravimą universitete. Taigi, atsakovė ir po to, kai ją paliko sutuoktinis, tęsė studijas universitete, todėl negalima sutikti, kad dėl sutuoktinio kaltės ji negalėjo tęsti mokslų. Tai, jog ji studijuoja ne teisės, o kitus mokslus, ieškovo kaltės taip pat nėra, nes mokslų krypties pasirinkimą lemia tik atsakovės valia. Ieškovė visą laiką, kai ją paliko sutuoktinis dirbo, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų jai buvo trukdoma siekti karjeros. Įvertinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neturtinės žalos atlyginimą sumažino ir priteisė atsakovės naudai 2000,- Lt neturtinės žalos atlyginimo. Priteistas neturtinės žalos dydis, teisėjų kolegijos nuomone, yra adekvatus atsakovės patirtiems išgyvenimams dėl ieškovo neištikimybės ir netinkamo kitų šeimos pareigų atlikimo.

45Pasisakydama dėl ieškovo ir atsakovo pagal priešieškinį apeliacinių skundų argumentų, susijusių su sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimu, teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymas Nr.VIII-1864) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. CK trečios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (2001 m. liepos 1 d.), todėl sprendžiant sutuoktinių turto teisinį rėžimą teismas turi vadovautis 2000 m. CK teisės normomis. Pagal CK 3.118 straipsnį dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, sudaromas turto balansas, t.y. nustatomas bendras sutuoktinių turtas, vieno ir kito asmeninis turtas, sutuoktinių bendros skolos, sutuoktinių asmeninės skolos. Spręsdamas sutuoktinių turto teisinio rėžimo klausimus, teismas turi vadovautis CK 3.87 – 3.91 straipsniais, o esant abejonių, prie kurios kategorijos priskirti konkretų turtą, teismas privalo taikyti turto bendrumo prezumpciją, numatytą CK 3.88 str. 2 d. Kaip matyti iš bylos duomenų pirmosios instancijos teismas šių nuostatų iš esmės laikėsi.

46Teismas pirmiausiai aiškinosi koks turtas sudaro bendrąjį jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Pagal 2000 m. CK 3.91 str. turtas, skirtas funkcionuoti įmonei (ūkiui, verslui), kurią įsteigė vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo, taip pat įmonės (ūkio, verslo), įsteigtos vieno sutuoktinio iki santuokos sudarymo, pajamos, išskyrus lėšas, būtinas asmeninei sutuoktinio įmonei (ūkiui, verslui) funkcionuoti, yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šis turtas ar pajamos yra santuokos nutraukimo momentu. CK 3.88 str. 1 d. 4 p. numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Taigi, 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Civilinis kodeksas įtvirtino įmonės, įsteigtos santuokos metu, ir jos turto bendros jungtinės nuosavybės teisinio statuso prezumpciją (CK 3.88 str. 2 d.). Kitoks nei nurodytas teisinis statusas yra tuomet, kai įmonė (ūkis, verslas) priklauso sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise dėl to, kad prieš susituokiant arba susituokus įsteigta už asmenines vieno sutuoktinio lėšas arba verslui, kuris, nors ir pradėtas susituokus iš bendrų lėšų, yra susijęs tik su sutuoktinio asmeniu ar kuriuo gali užsiimti tik vienas sutuoktinis (pvz., advokato praktika).

47Byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad santuokos metu ieškovas S. L. įregistravo Ūkininko ūkį. Tai patvirtina 2000 m. lapkričio 2 d. Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas ŪP Nr.0025120, iš kurio matyti, kad Ūkininko ūkis buvo įregistruotas 1999 m. balandžio 21 d. (T.II, 123 b.l.). Ieškovas teigė, kad Ūkininko ūkis įkurtas ne iš sutuoktinių lėšų, bet iš jo asmeninių lėšų, asmeniškai pasiskolintų lėšų ir panaudai gauto turto (T.VI, 176-178 b.l.). Tokios pačios pozicijos laikėsi ir atsakovas pagal priešieškinį R.J. L. (T.VI, 187-190 b.l.). Atsakovė aiškino, kad Ūkininko ūkis įkurtas iš sutuoktinių bendrų ir asmeninių lėšų (T.VI, 181 b.l.). Teisėjų kolegija dar kartą akcentuoja, kad CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės įgijimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo dviejų ar vieno sutuoktinio vardu, yra tų sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Turto įgijimo momentas - po santuokos sudarymo – yra svarbiausias požymis nustatant bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės atsiradimą. Santuokinis turtas gali būti įgyjamas visais nuosavybės įgijimo būdais (CK 4.47 straipsnis), išskyrus būdą, numatytą CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kai sutuoktiniui turtas dovanojamas ar jis jį paveldi, o dovanojimo sutartyje ar testamente nenurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon sutuoktinių nuosavybėn. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą turto teisinį statusą nulemia ne turto įgijimo laikas, o jo įgijimo pagrindas. Tokia nuostata negali būti aiškinama plečiamai ir negali būti taikoma kitokiems turto įsigijimo būdams, pvz., turto įgijimui už vieno sutuoktinių asmenines lėšas ar vieno sutuoktinio vardu pasiskolintus pinigus. Teisėjų kolegija pažymi, kad jei vienas sutuoktinis asmeninėmis lėšomis ir įgyja turtą santuokos metu, turtas netampa to sutuoktinio asmenine nuosavybe, tuo metu jam aiškiai neišreiškus tokios valios ir nesutarus su kitu sutuoktiniu, kad turtas taps įgijėjo asmenine nuosavybe. Netgi tuo atveju, jeigu Ūkininko ūkis ir įkurtas tik už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas, tačiau byloje nesant duomenų, kad šis sutoktinis buvo aiškiai išreiškęs valią įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas), tarp sutuoktinių nebuvo jokių susitarimų Ūkininko ūkio įkūrimo klausimu, todėl toks turtas pagal CK 3.88 straipsnio nuostatas priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei. Be to, kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai už vieno iš sutuoktinių vardu skolintus pinigus įgyjamas turtas, tai šis turtas netampa pinigus pasiskolinusio sutuoktinio asmenine nuosavybe tokios paskolos sutarties pagrindu, jeigu turto įgijimo sandoryje nenurodyta kitaip. Kartu teisėjų kolegija konstatuoja, kad asmeninių lėšų ar asmeniškai pasiskolintų lėšų panaudojimas įgyti bendram sutuoktinių turtui yra reikšmingus faktas, į kurį atsižvelgiama, kai bendrą daiktą sutuoktiniai dalija. Šios aplinkybės gali būti vienas iš pagrindų reikalauti priteisti kompensaciją pagal CK 3.98 straipsnio 2 dalį, bet ne pagrindas pakeisti nuosavybės teisės formą ar bendrosios nuosavybės teisės rūšį. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Ūkininko ūkis yra santuokos nutraukimo metu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį priskyrė prie bendrosios jungtinės nuosavybės.

48Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ne visai tiksliai nustatė koks turtas sudaro Ūkininko ūkį santuokos nutraukimo metu. Pagal 1999 m. spalio 10 d. panaudos sutartimi atsakovas pagal priešieškinį R.J. L. ieškovui S. L. dešimčiai metų perdavė neatlygintinai naudotis 120 šinšilų šeimų su jaunikliais ir šinšilų fermą, esančią A. Ž. g. 41, Seirijuose, bei joje esančius įrengimus (T.VI, 43-44 b.l.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymas Nr.VIII-1864) 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartinė prievolė vykdoma įsigaliojus 2000 m. CK, jos vykdymą reglamentuoja šio kodekso normos. Panaudos sutartis nėra pasibaigusi ir yra vykdoma, todėl jai taikomos 2000 m. CK normos. CK šeštosios knygos XXXII skyriaus normos, reglamentuojančios panaudos teisinius santykius, nenumato kam (panaudos davėjui ar panaudos gavėjui) priklauso panaudos objekto prieauglis, panaudos sutartyje šis klausimas taip pat neaptartas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.193 straipsnį, kuris pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymas Nr.VIII-1864) 45 straipsnį taikomas sutarčių aiškinimui, nepaisant sutarčių sudarymo momento, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai. Akivaizdu, kad 1999 m. spalio 10 d. panaudos sutarties šalys turėjo tikslą sudaryti galimybes S.L. Ū. ūkio veiklai, plėtrai ir pajamų gavimui. Būtent šinšilų šeimų plėtra (dauginimasis) yra vienintelė galimybė didinti Ūkininko ūkio turtą (šinšilų šeimas) ir gauti pajamas iš jų realizacijos. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi panaudos sutarties tikslą, sprendžia, kad šinšilų šeimų skaičius, viršijantis panaudai perduotų šinšilų šeimų skaičių, pagrįstai pripažinti Ūkininko ūkio turtu, o tuo pačiu ir sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Kitoks panaudos sutarties tikslo aiškinimas, prieštarautų logikos ir protingumo principams, nes jeigu būtų pripažįstama, kad šinšilų šeimų prieauglis ir šinšilų jaunikliai yra panaudos davėjo turtas, tai tada, nesuprantama kam panaudos gavėjas (ūkininkas), kurio veiklos tikslas gauti pelną, iš viso ėmė panaudai šinšilas, dėl kurių auginimo ir priežiūros patiria tik išlaidas, tačiau naudos negauna. Pripažinęs, kad šinšilų šeimų prieauglis yra Ūkininko ūkio turtas ir bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pripažino, kad ir šinšilų narveliai, kurie įsigyti auginti šinšilų šeimų prieauglį, yra Ūkininko ūkio turtas ir bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

49Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog visi šinšilų jaunikliai, esantys santuokos nutraukimo metu, yra Ūkininko ūkio turtas ir bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Panaudos sutartimi ūkininkui S. L. neatlygintinai naudotis buvo perduota ne tik 120 šinšilų šeimų, bet ir šinšilų jaunikliai. Nors panaudos sutartyje šinšilų jauniklių skaičius nenurodytas, tačiau tai nėra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovas (panaudos gavėjas) už juos panaudos davėjui R.J. L. atsiskaitė. Panaudos sutarties esmė ir 1999 m. spalio 10 d. panaudos sutarties turinys patvirtina, kad tai neatlygintinis sandoris. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad panaudos sutartyje nenurodžius šinšilų jauniklių skaičiaus, laikytina, kad už juos atsiskaityta, prieštarauja panaudos sutarties esmei.

50Pagal 2006 m. gegužės 11 d. turto aprašą, turto aprašo sudarymo dieną žvėrelių fermoje buvo 300 vnt. šinšilų šeimų, 2000 šinšilų jauniklių ir 300 narvelių (T.I, 98-100 b.l.). Įvertinusi tai, jog panaudai buvo perduota 120 šinšilų šeimų, o pagal 2006 m. gegužės 11 d. turto aprašą dabar yra 300 šinšilų šeimos ir 2000 jaunikliai, t.y. šinšilų jauniklių yra apie 6,66 karto daugiau negu šinšilų šeimų, teisėjų kolegija, vadovaudamasi proporcingumo principu, sprendžia, kad panaudai ieškovui kartu su 120 šinšilų šeimų buvo perduota ir apie 800 šinšilų jauniklių. Dėl aukščiau nurodytų motyvų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe turėjo pripažinti tik 1200 šinšilų jauniklių (2000-800=1200).

51Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žvėrelių fermos, prie kurios rekonstrukcijos sutuoktiniai prisidėjo, negalima pripažinti jų bendrąja jungtine nuosavybe. 1999 m. balandžio 28 d. sutikimu, patvirtintu Lazdijų rajono Seirijų seniūnijos seniūnės, R.J. L. jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį pastatą leido rekonstruoti sūnui S. L. (T.VII, 6 b.l.). Atsakovė taip pat neneigė, kad ginčo pastatas buvo tik rekonstruojamas, tačiau aiškino, jog iki rekonstrukcijos jis buvo menkavertis. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad rekonstruotas pastatas priklauso R.J. L., o ne sutuoktiniams. Pastato vertė iki rekonstrukcijos ar po jos įtakos pastato savininko R.J. L. nuosavybės teisei neturi. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovo S. L. priteisė atsakovės I. L. naudai 38000,- Lt piniginę kompensaciją už bendrų piniginių lėšų panaudojimą pastato rekonstrukcijai. Jeigu atsakovė įsitikinusi, kad jos lėšomis buvo rekonstruotas kitam asmeniui (R.J. L.) priklausantis turtas, ji gali reikšti turtinį reikalavimą būtent jam, t.y. pastato savininkui, o ne sutuoktiniui S. L..

52Nustačiusi koks turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų apie sutuoktinių asmeninį turtą, todėl toliau spręstinas sutuoktinių bendrų ir asmeninių skolų klausimas.

53Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog nei bendrų, nei asmeninių skolų sutuoktiniai neturi. Byloje yra pateikta ne viena paskolos sutartis, kurioje nurodoma, kad ieškovas S. L. yra pasiskolinęs tam tikras pinigų sumas. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdžiuose apklausti kreditoriai tvirtino, kad pinigus S. L. yra paskolinę, taip pat byloje yra Lazdijų rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 31 d. teismo įsakymas, kuriuo iš S. L. priteista 75000,- Lt skola A. M. (T.VI, 83 b.l.). Nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad santuokos nutraukimo metu nei bendrų, nei asmeninių skolų sutuoktiniai neturi. Tai, kad kreditoriai pagal paskolos sutartis yra ieškovo artimi ar kiti giminaičiai bei kaimynai, taip pat nėra pagrindu pripažinti, kad paskolos nebuvo suteiktos.

54Kita vertus, sprendžiant ar tai bendros, ar vieno sutuoktinio asmeninės skolos būtina išsiaiškinti kreditinės prievolės atsiradimo pagrindą ir pobūdį, nes tik taip galima nustatyti kas yra atsakomybės subjektai pagal prievoles – vienas ar abu sutuoktiniai. O tai atitinkamai nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, į jo dalį bendrame turte ar į bendrą sutuoktinių turtą.

55Kaip matyti iš kreditorių aiškinimų pirmosios instancijos teisme, jie visi aiškino, kad pinigus skolino asmeniškai S. L., jokių turtinių pretenzijų ar reikalavimų atsakovei jie neturi, sudarant paskolos sutartis ji nedalyvavo, dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo kreditoriai neprieštaravo. Be to, visi kreditoriai aiškino esą įsitikinę, kad jeigu ieškovas paskolų negrąžins, tai padaręs jo tėvas R.J. L.. Taip pat pažymėtina, kad iš ieškovo paaiškinimų, duotų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, matyti, jog jis neneigia, kad skolos yra jo asmeninės. Kartu akcentuotina, jog CK 3.126 straipsnyje yra nustatyta, kad vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo, kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Kreditoriams apie santuokos nutraukimo bylą, kurioje sprendžiamas bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimas, buvo pranešta. Jie byloje buvo apklausti kaip liudytojai, tačiau jokių savarankiškų reikalavimų dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo nereiškė, pirmosios instancijos teismo sprendimo, kaip pažeidžiančio kreditorių teises, neskundė. R.J. L., kuris yra ne tik atsakovu pagal priešieškinį, bet ir kreditoriumi, jokių savarankiškų reikalavimų kaip kreditorius dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo nereiškė, o pareiškė atsikirtimus į atsakovės priešieškinio dalį dėl pastato (žvėrelių fermos) pripažinimo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe tik kaip pastato savininkas.

56Nustatytos aplinkybės kolegijos nuomone, leidžia daryti išvadą, kad santuokos nutraukimo metu ieškovo S. L. turimos skolos pagal paskolos sutartis pripažintinos jo asmeninėmis prievolėmis, už kurias ieškovas kreditoriams atsako savo asmeniu turtu ar savo dalimi bendrajame turte, todėl šios skolos į bendro dalintino turto masę neįtrauktinos (CK 3.112; 3.118 str.). Remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog santuokos nutraukimo metu S. L. asmeninių skolų neturi, tačiau ši aplinkybė neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

57Nustačiusi sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės turto masę ir pripažinusi, kad skolos yra asmeninė S. L. nuosavybė, teisėjų kolegija pasisako dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo. Nei vienas iš sutuoktinių nebuvo pareiškęs prašymo padalyti tik turtą, kuris įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padalino turtą, kuris buvo teismo sprendimo priėmimo dieną (CK 3.127 str. 1 ir 2 d.). Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos (CK 3.117 str. 1 d.), todėl nėra pagrindo pripažinti, kad turtas padalintas lygiomis dalimis nepagrįstai. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę buvo panaudota daugiau kurio nors vieno sutuoktinio asmeninių lėšų, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog kuris nors iš sutuoktinių turi teisę į kompensaciją (CK 3.98 str.). Taip pat visiškai logiškai ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui priteistas Ūkininko ūkio turtas natūra, o atsakovei kompensacija pinigais. Būtent ieškovas yra įregistravęs Ūkininko ūkį ir vykdo ūkininko veiklą, o Ūkininko ūkio turto padalijimas natūra galėtų sukelti nepageidaujamų padarinių (netekus dalies šinšilų šeimų, ieškovui būtų apsunkintos ūkininkavimo sąlygos, o atsakovė, gavusi natūra šinšilų šeimas, neturėtų tinkamų sąlygų jas auginti ir prižiūrėti).

58Kolegija nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad bendrąja jungtine nuosavybe pripažinto turto vertė nepagrįstai nustatyta pagal atsakovės pateiktus įrodymus. Ieškovas pirmosios instancijos teisme atsakovės pateiktų įrodymų neginčijo, kitų įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti dalintino turto vertę, nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi atsakovės pateiktais įrodymais.

59Įvertinusi visus aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažinus tik 1200 šinšilų jauniklių, ieškovui priteistų šinšilų jauniklių skaičius nuo 2000 mažintinas iki 1200, kurių vertė 120000,- Lt, o atsakovei priteista kompensacija už šinšilų jauniklius mažintina iki 60000,- Lt.

60Be to, atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovei iš ieškovo priteisė 38000,- Lt kompensaciją už pastato – žvėrelių fermos rekonstrukciją, o kompensacija už šinšilų jauniklius atsakovei sumažinta nuo 100000,- Lt iki 60000,- Lt, tai bendra atsakovei iš ieškovo priteistina kompensacijos suma mažintina iki 141000,- Lt.

61Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės I. L. apeliacinis skundas ir atsakovo pagal priešieškinį R.J. L. apeliacinio skundo dalis, susijusi su pastato (žvėrelių fermos) teisiniu statusu, kurią nagrinėjo apeliacinės instancijos teismas, atmesti, o ieškovo S. L. apeliacinis skundas iš dalies tenkintas.

62Iš dalies patenkinus ieškovo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, keistinas pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Kolegija pažymi, kad S. L. ieškinys, kuriame buvo reiškiami tik neturtiniai reikalavimai, iš esmės patenkintas pilnai (nepatenkintas tik reikalavimas santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės), atsakovės priešieškinis neturtinių reikalavimų dalyje patenkintas pilnai, o turtinių reikalavimų, kurių vertė 274300,- Lt, išskyrus neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą, dalyje patenkintas apie 50 procentų, t.y. patenkintas 141000,- Lt turtinis reikalavimas. Atsižvelgiant į tai, jog byloje buvo pareikšti priešpriešiniai (ieškinio ir priešieškinio) neturtiniai reikalavimai iš esmės patenkinti pilnai, o atsakovės priešieškinis turtinių reikalavimų dalyje patenkintas apie 50 procentų, t.y. patenkinta ir atmesta apylygė (vienoda) turtinių atsakovės reikalavimų dalis, todėl darytina išvada, kad šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos vienai iš kitos nepriteistinos (CPK 93 str. 2 dalis).

63Valstybės turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, bei bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo šalis buvo atleista, priteistinos valstybės naudai iš šalių proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai (CPK 92, 96 str.). Kadangi atsakovei žyminio mokesčio sumokėjimas už priešieškinį buvo iš dalies atidėtas, tai iš jos valstybės naudai priteistina žyminio mokesčio suma, kurią ji turėtų sumokėti už atmestų turtinių reikalavimų, išskyrus dėl neturtinės žalos atlyginimo, dalį. Teismai atmetė atsakovės 133300,- Lt (274300-141000=133000) turtinius reikalavimus, todėl iš atsakovės, įvertinus jos sumokėtą 1000,- Lt žyminio mokesčio dalį, priteistina 2666,- Lt žyminio mokesčio valstybės naudai, o iš ieškovo valstybės naudai priteistina 3860,- Lt žyminio mokesčio dalis valstybės naudai už atsakovės 143000,- Lt turtinius reikalavimus, kuriuos teismai patenkino, įskaitant ir neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, jog byloje pareikšti priešpriešiniai ieškovo ir atsakovės neturtiniai reikalavimai iš esmės patenkinti pilnai, o atsakovės priešieškinis turtinių reikalavimų dalyje patenkintas apie 50 procentų, t.y. patenkinta ir atmesta apylygė (vienoda) turtinių atsakovės reikalavimų dalis, todėl darytina išvada, kad sutuoktiniai turi atlyginti valstybei po 31,28 Lt išlaidų, susijusių procesinių dokumentų įteikimu.

64Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

65Atmesti atsakovės I. L. ir atsakovo pagal priešieškinį Romualdo J. L. apeliacinius skundus.

66Iš dalies patenkinti ieškovo S. L. apeliacinį skundą.

67Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui S. L. priteista 2000 vienetų šinšilų jauniklių 200000,- Lt vertės, ir ją išdėstyti taip: Priteisti ieškovui S. L. 1200 vienetų šinšilų jauniklių, kurių vertė 120000,- Lt.

68Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 15 d. sprendimo dalį, kuria atsakovei I. L. iš ieškovo S. L. priteista 219000,- Lt piniginė kompensacija, ir ją išdėstyti taip: Priteisti atsakovei I. L. iš ieškovo S. L. 141000,- Lt piniginę kompensaciją.

69Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 15 d. sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje pakeisti ir jį išdėstyti taip:

70Priteisti iš atsakovės I. L. (a.k. ( - ) gyv. Kernavės g. 8-18, Alytuje) valstybės naudai 2666,- (du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt šešis litus) žyminio mokesčio ir 31,28 Lt (trisdešimt vieną litą 28 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

71Priteisti iš ieškovo S. L. (a.k. ( - ) gyv. Žmuidzinavičiaus g. 41, Seirijai, lazdijų rajonas) valstybės naudai 3860,- (tris tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt litų) žyminio mokesčio ir 31,28 Lt (trisdešimt vieną litą 28 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

72Kitoje dalyje Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. Ieškovas ieškiniu (T.I., 2-4 b.l.) ir patikslintu ieškiniu (T.III., 64-65... 4. Atsakovė I. L. priešieškiniu (T.II., 2-7 b.l.) ir patikslintu... 5. Alytaus rajono apylinkės teismas 2007 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį... 6. Apeliaciniu skundu atsakovė I. L. prašo iš dalies pakeisti Alytaus rajono... 7. 1.... 8. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino... 9. Apeliaciniu skundu ieškovas S. L. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo... 10. 1.... 11. Apeliantas pažymi, kad atsakovė neįrodė, kad ieškovas buvo su ja grubus,... 12. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendime teigiama, kad... 13. 2.... 14. Apelianto nuomone, atsakovė nepateikė nei vieno dokumento, įrodančio... 15. 3.... 16. Vertindamas antstolio 2006 m. gegužės 11 d. turto apraše nurodytą ir... 17. 4.... 18. Apelianto nuomone, teismas neteisingai ir nepagrįstai konstatavo, kad... 19. 5.... 20. Apeliantas nesutinka ir su turto įvertinimu, kurį nustatė teismas,... 21. 6.... 22. Apeliantas pažymi, kad yra įregistravęs Ūkininko ūkį. Ūkininko teisinį... 23. 7.... 24. Apeliantas nurodo, kad laiko nepagrįstais teismo teiginius dėl jo... 25. 8.... 26. Apeliantas nurodo, kad iš jo neturėjo būti priteistas neturtinės žalos... 27. 9.... 28. Apeliantas prašo pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir... 29. Apeliaciniu skundu atsakovas pagal priešieškinį R.J. L. prašo Alytaus... 30. Atsakovė I. L. atsiliepime į R.J. L. ir S. L. apeliacinius skundus nurodo,... 31. S. L. apeliacinio skundo I. L. prašo netenkinti dėl šių motyvų: S. L.... 32. Dėl ieškovo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su santuokinio turto... 33. Atsakovė savo atsiliepime nurodo, kad šeimos verslui buvo panaudotos... 34. Ieškovas S. L. ir atsakovas priešieškinio dalyje R.J. L. atsiliepimuose į... 35. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas ieškovo... 36. Patikrinęs apeliacinių skundų faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro... 37. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų,... 38. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2... 39. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad santuokos nutraukimo bylose... 40. Vertindama ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad santuoka... 41. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų iš esmės... 42. Teisėjų kolegija taip pat mano, kad šioje byloje liudytojų parodymai dėl... 43. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 44. CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę iš kalto... 45. Pasisakydama dėl ieškovo ir atsakovo pagal priešieškinį apeliacinių... 46. Teismas pirmiausiai aiškinosi koks turtas sudaro bendrąjį jungtinę... 47. Byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad santuokos metu ieškovas S. L.... 48. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ne visai... 49. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas... 50. Pagal 2006 m. gegužės 11 d. turto aprašą, turto aprašo sudarymo dieną... 51. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žvėrelių... 52. Nustačiusi koks turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės... 53. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 54. Kita vertus, sprendžiant ar tai bendros, ar vieno sutuoktinio asmeninės... 55. Kaip matyti iš kreditorių aiškinimų pirmosios instancijos teisme, jie visi... 56. Nustatytos aplinkybės kolegijos nuomone, leidžia daryti išvadą, kad... 57. Nustačiusi sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės turto masę ir... 58. Kolegija nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad bendrąja... 59. Įvertinusi visus aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija... 60. Be to, atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 61. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės... 62. Iš dalies patenkinus ieškovo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos... 63. Valstybės turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu,... 64. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasi Lietuvos... 65. Atmesti atsakovės I. L. ir atsakovo pagal priešieškinį Romualdo J. L.... 66. Iš dalies patenkinti ieškovo S. L. apeliacinį skundą.... 67. Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 15 d. sprendimo... 68. Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 15 d. sprendimo... 69. Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 15 d. sprendimą... 70. Priteisti iš atsakovės I. L. (a.k. ( - ) gyv. Kernavės g. 8-18, Alytuje)... 71. Priteisti iš ieškovo S. L. (a.k. ( - ) gyv. Žmuidzinavičiaus g. 41,... 72. Kitoje dalyje Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 15 d....