Byla e2A-409-407/2018
Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Dalios Kačinskienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ ieškinį atsakovui R. M. dėl nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo R. M. 100 000 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2012 m. lapkričio 16 d. iki 2014 m. gegužės 21 d. buvo asociacijos generaliniu sekretoriumi. 2014 m. kovo 12 d. tarp asociacijos, atstovaujamos atsakovo, ir Danijos Karalystės bendrovės DenTel K/S buvo sudaryta konsultavimo sutartis. Šia sutartimi DenTel K/S įsipareigojo suteikti asociacijai konsultacijas, susijusias su investicijomis ir saugiu piniginių lėšų laikymu, įmonių valdymu ir plėtra, ilgalaikiu planavimu, investicijų strategijomis, rizikos veiksniais ir investicijų paieška. Asociacija įsipareigojo už suteiktas konsultavimo paslaugas sumokėti 100 000 Eur bendrovei. Ieškovės įsitikinimu, konsultavimo sutartis buvo fiktyvi – sudaryta ne siekiant gauti joje nurodytas paslaugas, o norint nesąžiningai pasisavinti asociacijos pinigines lėšas, kadangi asociacija neturėjo poreikio įsigyti konsultavimo sutartyje numatytas paslaugas, be to nurodytos paslaugos nėra susijusios su asociacijos vykdoma veikla. DenTel K/S objektyviai negalėjo suteikti konsultavimo sutartyje nurodytų paslaugų, nes jos deklaruojama veikla buvo susijusi ne su investavimą ir įmonių valdymą liečiančiomis konsultacijomis, o su telekomunikacijomis. Konsultavimo sutartyje numatytos paslaugos nebuvo suteiktos, sudarant ginčijamą sutartį nebuvo gautas prezidiumo sutikimas.
  3. Atsakovas R. M. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad asociacijos prezidiumas įpareigojo jį pateikti nutarimo projektą dėl fondo lėšų, kurios nėra būtino garantinio fondo dalis, tikslinio panaudojimo. Vykdydamas nurodytą prezidiumo nutarimą atsakovas kreipėsi į Danijos bendrovę DenTel K/S, sudarydamas sutartį dėl investicinio fondo sukūrimo principų apibrėžimo ir investavimo sričių numatymo. Atsakovui buvo būtinos konsultacijos dėl tikslinio fondo lėšų panaudojimo, kadangi be jų atsakovas neturėjo nei žinių, nei galimybių įvykdyti anksčiau nurodytą prezidiumo nutarimą. Visos sutartyje numatytos paslaugos buvo suteiktos perduodant rašytinę ataskaitą. Ieškovei buvo gerai žinoma apie atsakovo veiksmus, būtinus parengti minėtam nutarimo projektui, įskaitant ir sutarties sudarymą. Už paslaugas suteiktos lėšos buvo pervestos DenTel K/S, o ne atsakovui, todėl nebuvo pasisavintos.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo R. M. ieškovei 100 000 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir 7 067,87 Eur bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovė turi kolegialų valdymo organą – prezidiumą ir vienasmenį valdymo organą – generalinį sekretorių. Prezidiumas vadovauja asociacijai tarp kongresų ir sprendžia reikšmingiausius viešojo juridinio asmens valdymo klausimus, o generalinis sekretorius atsako už kasdienės asociacijos veiklos organizavimą. Atsakovas ieškovės generaliniu sekretoriumi (vadovu) buvo laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 16 d. iki 2014 m. gegužės 21 d. Atsakovas iš pareigų atstatydintas 2014 m. gegužės 21 d. prezidiumo posėdyje.
  3. Teismas nurodė, kad 2013 m. gruodžio 19 d. prezidiumo posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl ieškovei priklausančių garantiniame fonde ir viršgarantiniame fonde sukauptų piniginių lėšų panaudojimo. Prezidiumas priėmė nutarimą, kuriuo įpareigojo atsakovą paruošti kitam prezidiumo posėdžiui nutarimo projektą dėl fondų sukauptų lėšų panaudojimo. Teismas pažymėjo, kad prezidiumo posėdžio, kuris vyko 2014 m. vasario 18 d., protokolas patvirtino, jog prezidiumas priėmė nutarimą dėl garantinio fondo lėšų palikimo sąskaitoje Ženevoje, o dėl viršgarantinio fondo lėšų, kurios nėra būtino garantinio fondo dalis, tikslinio panaudojimo dar kartą įpareigojo atsakovą pateikti nutarimo projektą iki XXVI kongreso.
  4. Teismas nustatė, kad ieškovės prezidiumas 2012 m. vasario 21 d. susirinkime priėmė nutarimą, jog perkant paslaugas, medžiagas ar kitus dalykus, pasirašyti sutartis, kurių pirkimo metinė suma viršija 20 000 Lt (5 792,0 Eur), sekretoriatas privalo gauti prezidiumo sutikimą. Taigi atsakovas kaip generalinis sekretorius turėjo teisę ir pareigą sudaryti sandorius ieškovės vardu, tačiau vadovaujantis ieškovės įstatais bei 2012 m. vasario 21 d. priimtu nutarimu, galutinį sprendimą dėl sandorio sudarymo turėjo priimti prezidiumas. Teismas pažymėjo, kad pagal bylos duomenis, atsakovas sudarė konsultavimo sutartį be ieškovės prezidiumo sutikimo.
  5. Teismas nurodė, kad ieškovės kaip asociacijos uždaviniai – siekti transporto verslo sąlygų gerinimo, kelių eismo saugos didinimo teikti asociacijos nariams pagalbą ir kitas paslaugas, vykdant keleivių ir krovinių visų rūšių pervežimus automobiliais, juos plėtoti bei tobulinti, atstovauti asociacijos nariams santykiuose su valstybinės valdžios institucijomis, tarptautinėmis ir kitomis organizacijomis bei asmenimis. Teismas sprendė, kad ieškovės tikslai bei uždaviniai nesusiję su investicijomis, įmonių valdymu, rizikos veiksniais, investicijų paieška, todėl ieškovei nebuvo poreikio įsigyti konsultavimo sutartyje nurodytas paslaugas.
  6. Teismas pagal ekspertizės išvadas nustatė, kad failo „find overwiev 10.22 v2.pdf“ (atsakovo į bylą pateiktos bendrovės DenTel K/S veiklos ataskaitos) sukūrimo laikas ir data yra 2015 m. sausio 5 d. 09.46.00 val., minėto failo įrašymo į kompaktinį diską data ir laikas 2016 m. lapkričio 29 d. 09.35.15 val. Ekspertizės akto tiriamoje dalyje ekspertas nurodė, kad veiklos ataskaitos kaip „Microsoft Office Word“ dokumento paskutinė redagavimo data buvo 2014 m. spalio 22 d. 12.56.10 val., iš jo sukurtas pdf failas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad konsultavimo sutartyje nurodytu laiku ataskaita nebuvo parengta ir konsultavimo sutartyje nurodytas darbų rezultatas yra tik neteisėta atsakovo atsikirtimų į ieškinį priemonė.
  7. Teismas pažymėjo, kad įrodymų, pagrindžiančių, jog veiklos ataskaita buvo parengta 2014 m. kovo 25 d. ir kokia nors forma pristatyta ieškovei, atsakovas nepateikė. Be to, byloje nepateikta įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovas siūlė įtraukti klausimą dėl veiklos ataskaitos bei nutarimo projekto dėl viršgarantinio fondo lėšų tikslinio panaudojimo svarstyti į prezidiumo posėdžio darbotvarkę, o šį klausimą buvo atsisakyta įtraukti į darbotvarkę. Teismas nurodė, kad faktas, jog įmonė, su kuria sudaryta konsultavimo paslaugų sutartis, užsiima telekomunikacijos paslaugų teikimu, nesusijusiu su piniginių lėšų investavimu, piniginių lėšų valdymu, įmonių plėtra, investicijų strategijomis, taip pat leidžia daryti išvadą, jog konsultavimo sutarties pagrindu paslaugos ieškovei nebuvo suteiktos.
  8. Teismas konstatavo, kad ieškovės finansinė padėtis sutarties sudarymo metu nebuvo gera ir apie tai atsakovui buvo žinoma, kadangi 2013 m. lapkričio 21 d. prezidiumo posėdyje pats atsakovas pasiūlė prezidiumui atidėti patalpų rekonstrukcijos projektų svarstymą dėl sunkių verslo sąlygų. Tame pačiame posėdyje atsakovas buvo įpareigotas pradėti rengti 2014 metų krizinį biudžetą bei pasiūlymus išlaidoms sumažinti. Teismas sprendė, kad atsakovas kaip ieškovės vadovas privalėjo maksimaliai atidžiai ir rūpestingai įvertinti visas sutarties sudarymui reikšmingas aplinkybes, ieškovės finansinę padėtį, apsvarstyti, kokios ekonominės naudos tokio sandorio sudarymas turės bendrovei, tačiau to nepadarė. Be to, byloje nepateikta įrodymų, kad konsultavimo sutartimi parengta ataskaita buvo naudinga ieškovei.

5III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6

  1. Atsakovas R. M. apeliaciniame skunde prašo: sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-00-665-14; panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovės iniciatyva apelianto atžvilgiu yra inicijuotas ikiteisminis tyrimas dėl apelianto padarytų pažeidimų, einant ieškovės generalinio sekretoriaus pareigas. Ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-00-665-14 dalykas ir šios civilinės bylos dalykai yra tarpusavyje glaudžiai susiję, todėl teismas privalėjo stabdyti nagrinėjamą bylą, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas.
    2. Teismas iš esmės konstatavo, jog DenTel K/S gavo pinigines lėšas iš ieškovės nepagrįstai. Kadangi bendrai padarę žalą asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai, DenTel K/S taip pat turėtų atsakyti už ieškovės patirtą žalą. Ieškovei pateikus įrodymus, kad DenTel K/S nuo 2015 m. spalio 21 d. buvo išregistruota iš Danijos įmonių registro, teismas privalėjo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu DenTel K/S vardu sutartį su ieškove sudariusią įmonės direktorę O. Z. Teismui neįtraukus nurodyto asmens į bylą, apelianto teisė į teisminę gynybą buvo pažeista, kadangi įsiteisėjus sprendimui apeliantui nebus užtikrinta teisė reikšti ieškinį O. Z.
    3. Pateikti įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad apeliantas privalėjo gauti rašytinį ieškovės prezidiumo sutikimą sudaryti sutarčiai. Ieškovės 2012 m. vasario 21 d. prezidiumas įpareigojo ieškovės sekretoriatą kiekvieną kartą pasirašant sutartis gauti prezidiumo sutikimą, tačiau nenustatė, kokia forma tas sutikimas turi būti išreikštas. Ieškovės į bylą pateikta 2013 m. ieškovės revizijos komisijos ataskaita patvirtina, kad daugybė sutarčių buvo sudaromos negavus rašytinio sutikimo, o tai leidžia teigti, kad ieškovės prezidiumas neprieštaravo sutarčių sudarymui, nes buvo davęs žodinį sutikimą sutarties sudarymui.
    4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad sutarties sudarymas prieštaravo ieškovės veiklos tikslams. Ieškovės įstatų 1.4 punkte numatyta, kad ieškovė turi teisę vykdyti įstatymų nedraudžiamą ūkinę komercinę veiklą, kuri neprieštarauja jos įstatams bei veiklos tikslams ir reikalinga jos tikslams pasiekti. Įstatų 3.2 punkte nurodyta, kad ieškovė turi teisę vykdyti įstatymų nedraudžiamą ūkinę komercinę veiklą. Apeliantas sudarydamas sutartį kaip tik ir siekė gauti naudos ieškovei investuojant viršgarantinio fondo lėšas.
    5. Teismas nepagrįstai, konstatavo, kad DenTel K/S veiklos sritis nėra susijusi su piniginių lėšų investavimu, piniginių lėšų valdymu, įmonių plėtra ir investicijų strategijomis. Ieškovės į bylą pateiktoje Verslo valdybos ataskaitoje yra nurodyta, kad įmonės veiklos sritis yra prekyba, telepaslaugų platinimas ir gimininga veikla, nutarta vadovybės komanditinės ūkinės bendrijos vadovų. Tačiau pačioje ataskaitoje nurodyta, kad Danijos verslo valdyba neatsako už turinį ar duomenų kilmę, taip pat neatsako už jokias klaidas ar nepakankamą informaciją. Kita vertus, vien aplinkybė, kad viešame registre nurodyta viena įmonės veiklos sritis, nereiškia, kad tokia įmonė negali verstis ir kita veikla.
    6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje yra įrodyta, kad konsultavimo sutartyje nurodytu laiku ataskaita nebuvo parengta. Tokia teismo išvada yra pagrįsta tik tikimybe, tačiau ne patikimais įrodymais. Ekspertizės akte yra nurodyta, kad tyrimui pateiktas failas yra sukurtas 2015 m. sausio 5 d., tačiau ekspertas aiškiai pažymėjo, kad failų atributuose (metaduomenyse) saugoma jų sukūrimo (modifikavimo) data ir laikas yra nustatomi pagal įrenginyje, kuriuo tas failas buvo sukurtas (modifikuotas) nustatytą datą ir laiką, kurie gali neatitikti realaus laikotarpio. Apeliantas pateikė teismui ataskaitą, kurią buvo išsaugojęs savo kompiuteryje, tačiau prieš tai ataskaita buvo laikoma kitame kompiuteryje, todėl jos failą apeliantui nukopijavus pasikeitė ir failo sukūrimo laikas.
    7. Teismas nepagrįstai sprendė, kad tarp apelianto veiksmų sudarant sutartį ir ieškovės patirtos žalos yra priežastinis ryšys, neatsižvelgė į tai, kad sutarties sudarymo padariniai yra akivaizdžiai pernelyg nutolę nuo apelianto veiksmų. Ieškovė sutarties teismine tvarka neginčijo, todėl ji galiojanti ir šalims turi įstatymo galią – apeliantas privalėjo pervesti pinigines lėšas DenTel K/S. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad apeliantas nėra ir niekada nebuvo DenTel K/S akcininku ar valdymo organo nariu, dėl to jis objektyviai negali būti atsakingas už DenTel K/S iš ieškovės gautų piniginių lėšų panaudojimą.
    8. Teismui pateiktame atsiliepime į ieškovės ieškinį apeliantas nurodė, kad jo turtinė padėtis yra sunki, o teismo sprendimo priėmimas apelianto nenaudai sukeltų jam nepagrįstai sunkias pasekmes, tačiau teismas visiškai nepasisakė dėl galimybės taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatas. Apeliantui šiuo metu yra 63 metai, iki pensijos jam liko vos pusė metų, taigi galimybės susirasti gerai apmokamą darbą yra itin ribotos. Be to, apelianto žmona ilgą laiką sirgo vėžiu, jos gydymas buvo finansuojamas išimtinai jo pajamomis ir santaupomis.
    9. Teismas ieškovei iš apelianto priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas. Be to, ieškovei nebuvo jokio poreikio naudotis brangiai apmokamos advokatų kontoros paslaugomis, asociacijoje dirbant teisininkei, kuri gali atstovauti ieškovę teisme.
  2. Ieškovė Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prašo ieškovo R. M. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovė nusprendė savo pažeistas teises ginti reikšdama reikalavimą taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, o ne reikalavimą pripažinti konsultavimo sutartį negaliojančia. Teisę pasirinkti gynybos būdą ieškovui suteikia įstatymas (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Šį pasirinkimą, be kita ko, sąlygojo ir tai, kad kita sutarties šalis – DenTel K/S yra Danijos bendrovė, kas kelia tarptautinio teismingumo ir kitas teismo proceso su užsienio elementu problemas. Be to, DenTel K/S 2015 m. spalio 21 d. jau buvo nutraukusi savo veiklą. Ieškovės įsitikinimu, aptariama užsienio bendrovė tebuvo įrankis pasisavinti ieškovės pinigines lėšas ir ji buvo pasirinkta siekiant apsunkinti šių lėšų susigrąžinimą.
    2. Faktą, kad sutartyje numatytos paslaugos nebuvo suteiktos, patvirtina dvi esminės aplinkybės. Pirma, ieškovė nėra gavusi ir neturi jokio dokumento, kuriame būtų užfiksuotos atliktos investicinės paslaugos. Antra, tik bylos metu atsakovas pateikė DenTel K/S ataskaitą – investavimo priemonių ir būdų apžvalgą, kuri yra suklastota. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo metu atsakovo atžvilgiu jau buvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas, todėl manytina, jog ataskaita buvo skirta būtent pasirengti gynybai. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ataskaita pas ieškovę buvo – nenurodė ir neprašė apklausti nei vieno esamo ar buvusio ieškovės darbuotojo, kuris ją būtų matęs.
    3. Apeliacinio skundo teiginiai neva eksperto nustatyta failo sukūrimo data atspindi tik datą, kada failas buvo išsaugotas atsakovo kompiuteryje, akivaizdžiai prieštarauja ekspertizės išvadoms. Akte pažymėta, kad ši data nekinta nepaisant failo redagavimo ir jo išsaugojimo kitame kompiuteryje. Nors ekspertas ekspertizės padarė bendro pobūdžio pastabą, kad failo sukūrimo data nustatoma pagal įrenginio, kuriuo tas failas buvo sukurtas, datą, ir kuri gali neatitikti realios, tačiau, kaip byloje nėra jokių įrodymų, kad būtent tokia situacija susiklostė nagrinėjamu atveju.
    4. Teismo sprendime atskirai nekalbama ir neakcentuojama, kokios konkrečios formos ieškovės prezidiumo pritarimą konsultavimo sutarties sudarymui turėjo gauti atsakovas, tačiau konstatuojama, kad prezidiumo sutikimo apskritai nebuvo. Kadangi atsakovas šios svarbios teismo išvados (prezidiumo pritarimo sutarčiai nebuvimo) nekvestionuoja, vien bendro pobūdžio argumentai dėl pritarimo sandoriams formos neturi jokios reikšmės.
    5. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tuo pačiu metu, kai buvo sudaryta konsultavimo sutartis, prezidiumas atsakovui buvo pavedęs atrinkti ieškovės finansinį mokestinį patikrinimą galinčias atlikti bendroves, o tai padarius, prezidiumas sprendė, su kuo sudaryti paslaugų sutartį. Šie veiksmai buvo įforminti prezidiumo posėdžių protokoluose. Nieko panašaus konsultavimo sutarties atveju nebuvo.
    6. Jei ne atsakovo veiksmai, ieškovė nebūtų praradusi piniginių lėšų. Būtent atsakovas sudarė konsultavimo sutartį ir nurodė sumokėti pagal ją tariamam paslaugų teikėjui DenTel K/S, nors puikiai žinojo, kad jokios paslaugos nebuvo ir nebus teikiamos. Aplinkybės ar atsakovas realiai kontroliavo DenTel K/S ar ne, ar lėšos atsidūrė pas atsakovą bei kitus asmenis, esminės reikšmės priežastinio ryšio nustatymui neturi.
    7. Priešingai nei teigiama skunde, teismo sprendime nėra pasisakyta dėl buvusio DenTel K/S vadovo materialiųjų teisių ir pareigų, todėl negalima kalbėti apie sprendimo absoliučius negaliojimo pagrindus. Atsakovas gali inicijuoti bylą prieš šį asmenį, jei tam mato pagrindą, ir joje ginti savo tariamai pažeistas teises. Be to, ieškiniu siekiama, kad atsakovas atlygintų padarytą žalą, o tai, ar jo veika bus kvalifikuota ne tik kaip civilinis deliktas, bet ir kaip nusikaltimas, nagrinėjamoje byloje neturi reikšmės.
    8. Priteistos bylinėjimosi išlaidos yra protingos ir proceso įstatymo nepažeidžia. Atsakovo pageidavimas, kad ieškovė nesinaudotų advokato paslaugomis neturi teisinės reikšmės. Ieškovas nukentėjo nuo tyčinių atsakovo veiksmų, samdė advokatą savo pažeistoms teisėms apginti ir bylą visiškai laimėjo, todėl turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
  2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas trečiuoju asmeniu privalėjo įtraukti į bylą DenTel K/S vardu sutartį su ieškove sudariusią įmonės direktorę O. Z.
  3. Kasacinio teismo praktikoje nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė –sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).
  4. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl DenTel K/S ar šios įmonės buvusios vadovės O. Z. teisių ar pareigų, kadangi šiems asmenims skundžiamu sprendimu nebuvo nustatytos, pripažintos, pakeistos ar panaikintos jokios materialiosios teisės ir pareigos. Pažymėtina, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra tik atsakovo kaip buvusio asociacijos vadovo civilinė atsakomybė – pareiga atlyginti žalą dėl atliktų neteisėtų veiksmų. Byloje nėra ginčijamas atsakovo sudarytas sandoris su DenTel K/S, be to, O. Z. ir ieškovės nesieja jokie teisiniai santykiai, todėl nėra pagrindo teigti, kad žalos išreikalavimas byloje galėjo būti nukreiptas ir į nurodytus asmenis. Taigi šiuo atveju nėra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindo. Kitų sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.

9Dėl civilinės bylos sustabdymo

  1. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai.
  2. Teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo atlikimas negali būti pagrindas sustabdyti bylos nagrinėjimą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą (negalima nagrinėti bylos tol, kol neišspręsta kita byla, nagrinėjama baudžiamąja tvarka), tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, priimti procesiniai sprendimai gali būti rašytiniais įrodymais civilinėje byloje, todėl atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo atlikimas gali būti pagrindas sustabdyti civilinę bylą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu – kitais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2014).
  3. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-00-665-14 dalykas ir šios civilinės bylos dalykai yra tarpusavyje glaudžiai susiję, tačiau nedetalizavo, kokie ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys ar priimti procesiniai sprendimai gali būti reikšmingi šios civilinės bylos nagrinėjimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, kurių pagrindu galima tinkamai išspręsti ginčą dėl atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimo. Taigi civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymas, atsakovui aiškiai nemotyvuojant, kokią įtaką atliekamas ikiteisminis tyrimas (jame esantys duomenys ar sprendimai) turi nagrinėjamai bylai (atsakovo civilinės atsakomybės nustatymui) būtų pernelyg abstraktus, nekonkretus, taigi neatitinkantis teisinio apibrėžtumo reikalavimų bei neužtikrinantis civilinio proceso intensyvumo.

10Dėl atsakovo civilinės atsakomybės

  1. CK 2.87 straipsnyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams ir kt. Šie veiklos principai įpareigoja valdymo organus veikti išimtinai juridinio asmens interesais, t. y. užtikrinti stabilią ir efektyvią veiklą. Lietuvos teismų praktikoje CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos įvardijamos kaip fiduciarinės, t. y. pasitikėjimu grįstos pareigos. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo visiškai atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.
  2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, būdamas ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ vadovu (generaliniu sekretoriumi) pažeidė CK 2.87 straipsnyje juridinio asmens valdymo organui numatytas pareigas – sudarė ieškovei nenaudingą sandorį ir tokiu būdu jai padarė 100 000 Eur dydžio žalą. Atsakovas su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir iš esmės teigia, kad jo veiksmai nebuvo neteisėti, kadangi jis veikė pagal asociacijos prezidiumo duotus nurodymus.
  3. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kai ieškiniu reikalaujama juridinio asmens vadovui atlyginti žalą, padarytą juridiniam asmeniui sudarytais sandoriais, teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar tokie sandoriai sudaryti juridiniam asmeniui prisiimant įprastą jos veikloje ūkinę - komercinę riziką. Vadovas teisiškai būtų atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ir turėtų atsakyti už padarytą žalą įrodžius, kad sandorių, iš kurių ieškovas kildina padarytą žalą, sudarymu iš anksto būtų žinoma, kad dėl jų atsiras juridiniam asmeniui žala, tačiau to nepaisydamas vadovas vis dėlto sudarytų tokius vadovaujamam juridiniam asmeniui žalą nulemiančius sandorius, arba rizika, prisiimama tokiais sandoriais, viršytų tokio pobūdžio juridinio asmens įprastinėje ūkinėje - komercinėje veikloje prisiimamą riziką taip, kad protingas ir apdairus vadovas analogiškomis sąlygomis sandorio nebūtų sudaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2013).
  4. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas pažeidė CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas juridinio asmens vadovo fiduciarines pareigas – sudarydamas ginčo sandorį, t. y. konsultavimo sutartį dėl investavimo, jis neveikė maksimaliai protingai, rūpestingai bei išimtinai Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ interesais. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad jis vykdė asociacijos prezidiumo nurodymus. Iš bylos duomenų matyti, kad asociacijos prezidiumo 2013 m. gruodžio 19 d. posėdyje buvo svarstomas klausimas, kaip elgtis su Tarptautinėje vežėjų sąjungoje (IRU) laikomu ir asociacijai priklausančiu 3 716 253,68 CHF dydžio garantiniu fondu ir 2 886 032,12 CHF dydžio viršgarantiniu fondu, bei nutarta įpareigoti atsakovą kitam posėdžiui pateikti prezidiumo nutarimo projektą dėl fonduose sukauptų lėšų panaudojimo. Nustatyta, kad atsakovas nutarimo projekto nepateikė, todėl 2014 m. vasario 18 d. posėdyje jis buvo pakartotinai įpareigotas pateikti projektą dėl viršgarantinio fondo lėšų tikslinio panaudojimo, o dėl garantinio fondo lėšų buvo priimtas nutarimas jas palikti fonde.
  5. Pažymėtina, kad 2013 m. gruodžio 19 d. ir 2014 m. vasario 18 d. asociacijos prezidiumo posėdžiuose atsakovui buvo pavesta pateikti pasiūlymus (projektus), ką apskritai daryti su fondo lėšomis, o ne kokiais būdais ir kur jas investuoti, todėl konsultavimo sutarties sudarymas su DenTel K/S, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti laikomas asociacijos prezidiumo nurodymų vykdymu. Be to, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nors atsakovas kaip generalinis sekretorius turėjo teisę sudaryti sandorius ieškovės vardu, tačiau vadovaujantis ieškovės įstatais bei 2012 m. vasario 21 d. priimtu nutarimu, galutinį sprendimą dėl ginčo sandorio sudarymo, atsižvelgus į jo vertę, turėjo priimti prezidiumas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad minėto sandorio sudarymui asociacijos prezidiumas būtų davęs atsakovui sutikimą. Nors atsakovas nurodo, kad sandoriui sudaryti buvo gavęs žodinį prezidiumo pritarimą, tačiau šių aplinkybių įrodymais nepagrindė.
  6. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas apeliaciniame skunde nepaneigė ir pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovo į bylą pateikta investavimo ataskaita – konsultavimo sutartyje nurodytas DenTel K/S darbų rezultatas yra fiktyvus. Byloje nėra duomenų, kad nurodyta investavimo ataskaita buvo pateikta asociacijos prezidiumui ar kitiems jos atsakingiems darbuotojams. Byloje atlikta ekspertizė taip pat patvirtina, kad atsakovo į bylą pateiktas skaitmeninis dokumentas (investavimo atskaita) buvo sukurtas ne anksčiau kaip 2014 m. spalio 22 d., t. y. po to kai atsakovas 2014 m. gegužės 21 d. prezidiumo posėdyje buvo atleistas iš asociacijos generalinio sekretoriaus pareigų dėl įgaliojimų viršijimo, žalingų sandorių sudarymo bei nepagrįsto išlaidavimo. Nors atsakovas teigia, kad investavimo ataskaita buvo parengta daug anksčiau, o eksperto išvadoje nurodyta data yra netiksli dėl skaitmeninio dokumento perkėlimo į/iš skirtingų laikmenų, tačiau nėra objektyvių įrodymų, paneigiančių ekspertizės akte nustatytas aplinkybes, be to, ataskaitos fiktyvumą patvirtina ir pats jos turinys, kurį sudaro bendro pobūdžio (neindividualizuota) informacinė apžvalga apie investavimą.
  7. Taigi visos nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido spręsti, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, pažeidė fiduciarines pareigas – iš anksto žinodamas, kad konsultavimo sutartis yra nenaudinga ieškovei, neturėdamas ieškovės prezidiumo pritarimo, 2014 m. kovo 12 d. jos vardu sudarė konsultavimo sutartį su DenTel K/S, dėl kurios ieškovė patyrė žalą, t. y. prarado 100 000 Eur. Šiuo atveju priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra akivaizdus, papildomų įrodymų jam pagrįsti nereikia. Apeliaciniame skunde atsakovo nurodyti argumentai dėl priežastinio ryšio nebuvimo – tai, kad atsakovas nėra DenTel K/S akcininkas ar valdymo narys ar tai, kad jam nėra žinomas DenTel K/S gautų lėšų panaudojimas, niekaip nėra susijusios su atsakovo civiline atsakomybe.
  8. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2010).
  9. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžia, kad ieškovė reikšdama ieškinį, buvo laisva pasirinkti būdą, kuriuo gina savo interesus. Taigi ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu klausimo išsprendimas, kurį apeliaciniame skunde akcentavo atsakovas, taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, nes byloje įrodinėtas atsakovo civilinės atsakomybės pagrindas – fiduciarinių pareigų veikti maksimaliai atidžiai, protingai, rūpestingai, išimtinai juridinio asmens interesams ir kt., pažeidimas, kuris, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo pagrįstai konstatuotas šioje civilinėje byloje.

11Dėl priteistinos žalos dydžio sumažinimo

  1. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Taigi žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Visiško nuostolių atlyginimo principas leidžia apsaugoti tiek žalą padariusio, tiek ją patyrusio asmens interesus.
  2. Vis dėlto visiško nuostolių atlyginimo principas nėra absoliutus – įstatyme yra numatyta galimybė taikyti šio principo išimtį, t. y. atsakomybės ribojimo galimybė. Vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 2 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Šios pasekmės kiekvienu atveju turi būti nustatytos pagal konkrečias faktines bylos aplinkybes. Minėta teisės norma teismui suteikia pagrindą ir leidžia įgyvendinti bendruosius teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.
  3. Nagrinėjamu atveju atsakovas iš esmės nurodė, kad jo finansinė padėtis sunki, kadangi yra sulaukęs pensinio amžiaus, kilnojamojo bei nekilnojamo turto neturi, gyvena pas sergančią motiną, visas santaupas yra išleidęs žmonos gydymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios atsakovo nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo taikyti CK 6.251 straipsnio 2 dalies, tokiu būdu nukrypstant nuo bendrojo visiško nuostolių atlyginimo principo. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių nepriimtinų ir sunkių pasekmių atsiradimo galimybę nuostolių atlyginimo dydžio nesumažinimo atveju. Vien atsakovo nurodoma jo sunki finansinė padėtis neleidžia teigti, kad jam atsiras nepriimtinos pasekmės, kadangi atsakovui neturint registruotino turto, skola bus išieškoma iš gaunamų periodinių lėšų (atlyginimo, senatvės pensijos, kt.), iš kurių išieškojimas vykdomas atsižvelgiant į skolininkui būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalingą lėšų dydį.

12Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

  1. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo R. M. priteisė 7 067,87 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 619 Eur žyminis mokestis, 4 855,37 Eur atstovavimo išlaidos, 270,92 Eur vertimo išlaidos, 145,90 Eur antstolio paslaugos, 14,71 Eur kitos pagrįstos išlaidos, 161,97 Eur ekspertizės išlaidos. Atsakovas apeliaciniame skunde ginčija iš jo ieškovei priteistų 4 855,37 Eur atstovavimo išlaidų dydį, teigdamas, jog į jas nepagrįstai įskaičiuotas advokato patirtos 745,60 Eur kelionės išlaidos, 240 Eur išlaidos už advokato pasirengimą teismo posėdžiui, 145,96 Eur išlaidos už dokumentų analizę ir ieškovės atstovų informavimą, 653,40 Eur išlaidos už įrodymų rinkimą pagal 2017 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, 140 Eur išlaidos, kurios atsirado nepagrįstai suapvalinus trumpesnį nei 30 min. advokato darbo laiką iki vienos valandos, taip pat pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškinio parengimo išlaidos – 1 897,53 Eur neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
  2. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Rekomendacijų 3 punkte nustatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovės buveinė, tiek jos atstovo darbo vieta yra Vilniuje, o byla pagal atsakovo gyvenamąją vietą teisminga Klaipėdos apygardos teismui. Atsižvelgiant į bylos teismingumo ypatumus, darytina išvada, kad ieškovei pagrįstai priteistos advokato kelionės išlaidos.
  3. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškinio parengimo išlaidos (1 897,53 Eur) nagrinėjamu atveju iš esmės atitinka Rekomendacijų 8.2 punkte nurodytą maksimalų dydį (2015 m. IV ketvirtis – 1 892,25 Eur). Nepaisant to, ieškinio parengimas, teisėjų kolegijos vertinimu, apima įrodymų rinkimą ir dokumentų analizę, o pasirengimas atstovauti numatomame posėdyje turėtų būti laikomas sudėtine atstovavimo teisme paslaugos dalis, todėl šios advokato suteiktos paslaugos nepagrįstai išskirtos kaip atskiros. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, minutėmis skaičiuojamas teisinių paslaugų teikimo laikas apvalinamas (iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 240 Eur išlaidas už advokato pasirengimą teismo posėdžiui, 145,96 Eur išlaidas už dokumentų analizę ir ieškovės atstovų informavimą, 653,40 Eur išlaidos už įrodymų rinkimą ir 140 Eur išlaidas, kurios atsirado suapvalinus trumpesnį nei 30 min. advokato darbo laiką iki valandos. Todėl nurodytų išlaidų bendra suma (1 179,36 Eur) mažintinas ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis pirmosios instancijos teisme (7 067,87 - 1 179,36 = 5 888,51 Eur).
  4. Atskirai pažymėtina, kad CPK 55 straipsnyje, reglamentuojančiame atstovavimą juridiniams asmenims teisme, nenustatyta ribojimų juridiniams asmenims, turintiems teisininkų, naudotis advokato teisine pagalba, todėl atsakovo skundo teiginys, kad ieškovei nebuvo jokio poreikio naudotis advokatų kontoros paslaugomis, asociacijoje dirbant teisininkei, laikytinas nepagrįstu.
  5. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje atlyginimą. Ieškovė patyrė 1 185,80 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodytų išlaidų dydis viršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyta maksimalų atsiliepimo i apeliacinį skundą parengimo dydį (2017 m. II ketvirtis – 1 090,31 Eur). Atsižvelgiant į tai, priteistinų iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų dydis ieškovei apeliacinėje instancijoje mažintinas iki nurodytos sumos, t. y. 1 090,31 Eur.

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

14Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

15Patikslinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad iš atsakovo R. M., a. k. ( - ), ieškovei Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“, j. a. k. 121053434, priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis yra 5 888,51 Eur (penki tūkstančiai aštuoni šimtai aštuoniasdešimt aštuoni eurai 51 ct).

16Priteisti iš atsakovo R. M., a. k. ( - ), ieškovei Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“, j. a. k. 121053434, 1 090,31 Eur (vieno tūkstančio devyniasdešimties eurų 31 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai