Byla 3K-3-699/2013
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Daga“

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. V. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Arvi cukrus“ ieškinį atsakovui G. V. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Daga“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Arvi cukrus“ prašė priteisti iš atsakovo G. V. dėl atsakovo einant ieškovo direktoriaus pareigas sudarytų nuostolingų sandorių 1 120 442,60 Lt padarytai žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Bylos duomenimis, bendrovės direktoriaus pareigas atsakovas ėjo nuo 2004 m. sausio 19 d. iki 2008 m. gegužės 13 d., kada darbo sutartis buvo nutraukta pagal DK 125 straipsnio 1 dalį ir Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį. Atstovaudamas ieškovui atsakovas su Arūno Nagio individualia įmone (toliau – A. Nagio IĮ) sudarė 2005 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo šiai įmonei parduoti cukrų. Pagal sutarties 2.4 papunktį A.Nagio IĮ už pateiktą cukrų privalėjo atsiskaityti mokėjimo pavedimu per 14 kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros išrašymo. Sutarties 2.5 papunkčiu A. Nagio IĮ įsipareigojo neviršyti kredito draudimo suteikto limito – 110 000 Lt. Atstovaudamas ieškovui atsakovas sudarė su UAB „Daga“ 2006 m. gruodžio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo UAB „Daga“ parduoti cukrų. Pagal sutarties 2.4 papunktį UAB „Daga“ už gautas prekes turėjo atsiskaityti mokėjimo pavedimu per 30 kalendorinių dienų, šio termino pradžią skaičiuojant nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Sutarties 2.5 papunkčiu UAB „Daga“ įsipareigojo neviršyti prekinio kredito draudimo suteikto limito – 200 000 Lt. Abiejose sutartyse sulygta, kad tuo atveju, jeigu atsiskaitymo terminai yra pradelsiami ir (arba) viršyta prekinių kreditų suma, tai kiekviena nauja partija tiekiama tik pirkėjui apmokėjus ankstesnes sąskaitas faktūras.

62006 m. birželio 27 d. įvykusiame UAB „ARVI“ ir ko“, kuri yra vienintelė ieškovo akcininkė, valdybos posėdyje buvo nutarta, kad ARVI grupės įmonės turi teisę taikyti mokėjimo už prekes atidėjimą tik turėdamos apmokėjimo garantiją: kredito draudimą, faktoringą be regreso, bankinę garantiją. Esant būtinybei ir pirkėjo patikimumui, galima taikyti mokėjimo už prekes atidėjimą be garantijos, tačiau tik gavus valdybos pritarimą arba jeigu per metus parduodamų su mokėjimo atidėjimu prekių suma be garantijos vienam pirkėjui neviršija 100 000 Lt, o bendra suma neviršija 500 000 Lt.

7Ieškovas su draudimo įmone Euler Hermes Kreditversicherungs AG Lietuvos filialu buvo sudaręs kredito draudimo sutartis, pagal kurias garantavo, kad už pateiktas prekes bus sumokėta, jeigu pirkėjas už jas neatsiskaitytų. Šios draudimo įmonės ieškovui suteiktą draudimo apsaugą dėl A. Nagio IĮ nuo 2005 m. gruodžio mėnesio sudarė 30 000 Lt, nuo 2007 m. sausio mėnesio – 80 000 Lt, nuo 2007 m. spalio 3 d. atšauktas draudimo limitas. Ieškovui suteiktas kredito draudimo limitas dėl UAB „Daga“ nuo 2006 m. gruodžio mėnesio buvo 50 000 Lt, nuo 2007 m. spalio 31 d. – 500 000 Lt, nuo 2007 m. lapkričio 28 d. – 700 000 Lt. A. Nagio IĮ ir UAB „Daga“ pagal nurodytas pirkimo–pardavimo sutartis cukrus buvo tiekiamas nuolat viršijant nurodytas draudimo apsaugos ribas.

8Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gegužės 5 d. nutartimi A. Nagio IĮ iškelta bankroto byla, šios įmonės įsiskolinimas ieškovui sudaro 295 117,24 Lt. Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartimi UAB „Daga“ iškelta bankroto byla, kurioje patvirtintas ieškovo 1 406 405,12 Lt reikalavimas. Ieškovo teigimu, A. Nagio IĮ ir UAB „Daga“ neturi turto ieškovo reikalavimams patenkinti. Draudikas Euler Hermes Kreditversicherungs AG Lietuvos filialas po ieškovo finansinio reikalavimo UAB „Daga“ bankroto byloje patvirtinimo teisme išmokėjo ieškovui draudimo sumą, ją įskaičius UAB „Daga“ įsiskolinimas ieškovui už šio pateiktą cukrų yra 825 325,36 Lt. Šį įsiskolinimą susumavus su A. Nagio IĮ įsiskolinimu, ieškovo patirtus nuostolius sudaro 1 120 442,60 Lt. Ieškovo teigimu, juos turėtų atlyginti atsakovas, dėl kurio sudarytų sandorių atsirado žala bendrovei.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui UAB „Arvi cukrus“ iš atsakovo G. V. 25 000 Lt žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. liepos 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

11Teismo vertinimu, atsakovas turėjo vadovautis tiek pareigine instrukcija, tiek 2006 m. birželio 27 d. UAB „ARVI“ ir ko“, kuri yra vienintelė ieškovo akcininkė, valdybos posėdžio sprendimu. 2004 m. sausio 19 d. atsakovas buvo supažindintas su direktoriaus pareigine instrukcija, kurios II skyriaus 1 punkte nustatyta, kad direktorius pagal galiojančius įstatymus vadovauja gamybinei, ūkinei, finansinei ir ekonominei įmonės veiklai bei visiškai atsako už priimamų sprendimų padarinius, įmonės turto saugumą ir jo efektyvų panaudojimą bei įmonės finansinės ir ūkinės veiklos rezultatus.

12Spręsdamas dėl atsakovo atsakomybės teismas pažymėjo, kad bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė gali būti netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų. Teismas pripažino, kad ieškovas patyrė nuostolių, kurių dydis lygus A. Nagio IĮ ir UAB „Daga“ neapmokėtų skolų dydžiui, tačiau nuostolių atlyginimo dydis sumažintinas dėl to, kad ieškovo vienintelio akcininko UAB „Arvi“ ir ko“ valdybos nariai žinojo apie kredito limitų viršijimą, nes šie duomenys buvo valdybos nariams pateiktose ataskaitose, ir tai toleravo, neprieštaravo dėl kredito limitų. Dirbusios ieškovo finansų direktore liudytojos parodymais, kreditų limitų dydžiai buvo matyti iš teikiamų finansinių ataskaitų.

13Apskaičiuodamas sumažintiną atlygintinos žalos dydį teismas įvertino nurodytas aplinkybes dėl ieškovo nesiėmimo veiksmų nuostoliams išvengti, atsakovo darbo vadovu trukmę, jo darbo pajamas (4600 Lt per mėnesį iki 2008 m. sausio 1 d., vėliau – 9880 Lt).

14Bylą apeliacine tvarka pagal ieškovo apeliacinį skundą išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 22 d. sprendimą ir padidino iki 250 000 Lt ieškovui iš atsakovo priteistą nuostolių atlyginimą.

15Teismas pažymėjo, kad atsakovas viršijo sutartyse ieškovo vienintelio akcininko valdybos sprendimu nustatytus kredito draudimo limitus. Atsakovo vadovavimo bendrovei laikotarpiu, esant pirkėjų pradelstiems mokėjimams ir viršijant kredito draudimo suteiktą limitą, ieškovas ir toliau tiekė prekes (cukrų) pirkėjams A. Nagio IĮ ir UAB „Daga“. Abi šios įmonės yra pripažintos bankrutavusiomis ir likviduotos. Ieškovo kreditorių reikalavimai liko nepatenkinti.

16Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, būdamas atsakingas už bendrovės finansinius ir ūkinės veiklos rezultatus, turėjo būti daugiau rūpestingas ir atidus. 2007 metų pabaigoje ir 2008 metais dėl prasidėjusio ekonominio sunkmečio iš esmės pakito rinkos sąlygos, tarp ūkinių subjektų sutriko atsiskaitymai, pirkėjų UAB ,,Daga“ ir A. Nagio IĮ įsiskolinimai daug viršijo suteiktus prekių kredito draudimo limitus, tačiau rinkoje vykstančių pokyčių atsakovas tinkamai neįvertino, prekės šiems pirkėjams buvo ir toliau tiekiamos. Atsakovo veiksmai teismo pripažinti paprastu neatsargumu. Atsižvelgdamas į atsakovo kaltės formą, šalių turtinę padėtį, ieškovo akcininko elgesį, teismas atlygintinų nuostolių dydį įvertino 250 000 Lt (CK 6.248 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 1.5 straipsnis).

17III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

18Kasaciniu skundu atsakovas G. V. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 9 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 22 d. sprendimą. Kasatorius savo prašymą grindžia šiais esminiais argumentais:

19CK 6.251 straipsnio 2 dalyje suteikta teismui teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad nuo visiško nuostolių atlyginimo principo gali būti nukrypta ir CK 6.282 straipsnio pagrindu, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltę ar žalą padariusio asmens turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Armila“ v. V. B., bylos Nr. 3K-3-30/2012).

20Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas sprendime vadovavosi ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, atlygintinam žalos dydžiui apskaičiuoti įvertindamas faktines aplinkybes, kad atsakovui iki 2008 m. sausio 1 d. nustatytas 4600 Lt, nuo 2008 m. sausio 1 d. – 9880 Lt darbo užmokestis, atsakovui buvo mokamos premijos, prašoma priteisti žalos suma kelis kartus viršija visas atsakovo einant bendrovės vadovo pareigas uždirbtas viso darbinio laikotarpio pajamų sumas. Ieškovas per atsakovo darbo laikotarpiu iš prekybos cukrumi per daugelį metų iš A. Nagio IĮ uždirbo 3 800 476 Lt pajamų, iš UAB ,,Daga“ – 16 595 796 Lt ir, netgi įvertinus patirtus nuostolius, ieškovui šie sandoriai buvo pelningi, tai įvertinęs pirmosios instancijos teismas priteisė pagrįstą ir atsakovo kaltės formą atitinkantį žalos dydį – 25 000 Lt. Ieškovo veiklą organizavo, kontroliavo ir pagrindines finansines gaires formavo vienintelio akcininko valdyba, kuri žinojo apie ieškovo sudarytus sandorius, jiems pritarė ir nesiėmė jokių priemonių žalai išvengti. Tai sudaro pagrindą sumažinti žalos atlyginimą pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį.

21Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Arvi cukrus“ prašo kasacinį skundą atmesti, nurodydamas šiuos esminius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

22Esminis civilinės deliktinės atsakomybės bruožas yra CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiškas nuostolių atlyginimo principas, kurį inter alia tokio pobūdžio bylose lemia specifinis bendrovės vadovo teisinis statusas, taip pat bendrovės vadovui keliami aukšti elgesio standartai ir jam suteiktų įgaliojimų mastas. Tokios nuostatos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje kasacinėje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Optimalūs finansai“ v. G. P., bylos Nr. 3K-7-444/2009).

23Sudarydamas sandorius atsakovas viršijo ieškovo vienintelio akcininko UAB „Arvi“ ir ko“ 2006 m. birželio 27 d. valdybos posėdyje nustatytus kredito limitus, dėl to ieškovas patyrė 1 119 754,42 Lt nuostolių. Kasaciniu skundu atsakovas siekia, kad iš jo būtų priteista tik 2,2 proc. visų nuostolių dydžio suma, kuri yra pernelyg maža kompensuoti ieškovo nuostolius. Tokia didele dalimi mažinti nuostolių atlyginimą taikant CK 6.251 straipsnio 2 dalį nėra faktinio pagrindo, nes atsakovas nėra senyvo amžiaus, darbingas, nėra duomenų apie sunkią atsakovo sveikatos ar turtinę padėtį, taigi apeliacinės instancijos teismo priteistos 250 000 Lt sumos mokėjimas atsakovui nelemtų jam nepriimtinų ir sunkių padarinių. Atsakovo kasaciniame skunde išvardyti faktai apie jo darbo užmokestį ir ieškovo pelną nėra teisiškai reikšmingi CK 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo aspektu, nes nurodytos aplinkybės nesusijusios su atsakomybės prigimtimi, nepatvirtina sunkios atsakovo turtinės padėties, nesusijusios su tokiais šalių tarpusavio santykiais, kurie sudarytų pagrindą mažinti nuostolių atlyginimą, ir neįrodo, kad prievolės atlyginti ieškovui visus nuostolius nustatymas sukeltų atsakovui labai sunkių neigiamų padarinių.

24Sandorius ieškovo vardu atsakovas sudarė neatsižvelgęs į ieškovo vienintelio akcininko valdybos sprendimą, tai tik patvirtina, kad vadovaujamos bendrovės veikloje jis veikė savarankiškai priimdamas sprendimus, tarp jų ir dėl sandorių, kuriais padaryta nuostolių, sudarymo. CK 2.87 straipsnyje nustatytų pareigų vykdymas yra bendrovės valdymo organo (bendrovės vadovo) pagrindinė užduotis ir kartu jo teisinio statuso paskirtis. Vadovas atliekamų veiksmų negali pateisinti bendrovės dalyvio (akcininko) atitinkamų veiksmų ar neveikimo buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB ,,Barklita” v. G. B., J. G., bylos Nr. 3K-3-528/2009) laikomasi nuostatos, kad net ir bendrovės akcininkų sprendimas sudaryti bendrovei nuostolingą sandorį nešalina bendrovės vadovo atsakomybės už tokio sandorio sudarymą; asmuo, tapęs bendrovės vadovu, privalo nedelsiant nutraukti bendrovei nuostolingą sandorį, jo veiksmai, tęsiant tokio sandorio vykdymą, kvalifikuotini kaip neteisėti, padarę bendrovei žalos.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

27Dėl uždarosios akcinės bendrovės vadovo atsakomybės už bendrovės vardu sudarytus sandorius

28Nagrinėjamoje byloje šalys kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstė argumentus dėl bendrovės vadovo atsakomybės bendrovei už sandorius, iš kurių atsirado nuostolių bendrovei. Šiuo teisės klausimu pasisako bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

29Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui būtinos sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai). Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti taip pat būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas. Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „IBCA trobos“ v. A. G., bylos Nr. 3K-3-493/2012).

30CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Bendrovės vadovo pareigos nustatytos CK 2.87 straipsnio 1–4 dalyse. Jose nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotas išaiškinimas, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, jog įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012). Kai ieškiniu reikalaujama bendrovės vadovui atlyginti žalą, padarytą bendrovei sudarytais sandoriais, teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar tokie sandoriai sudaryti bendrovei prisiimant įprastą jos veikloje ūkinę–komercinę riziką. Bendrovės vadovas teisiškai būtų atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymą ir turėtų atsakyti už padarytą žalą įrodžius, kad sandorių, iš kurių ieškovas kildina padarytą žalą, sudarymu iš anksto būtų žinoma, kad dėl jų atsiras bendrovei žala, tačiau to nepaisydamas vadovas vis dėlto sudarytų tokius vadovaujamai bendrovei žalą nulemiančius sandorius, arba rizika, prisiimama tokiais sandoriais, viršytų tokio pobūdžio įmonės įprastinėje ūkinėje–komercinėje veikloje prisiimamą riziką taip, kad protingas ir apdairus bendrovės vadovas analogiškomis sąlygomis sandorio nebūtų sudaręs. Vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės–komercinės rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Stagena“ v. AB SEB bankas, G. S., bylos Nr. 3K-3-420/2013).

32Nagrinėjamoje byloje ieškovo UAB ,,Arvi cukrus“ reikalavimas atlyginti žalą atsakovui G. V., kaip buvusiam UAB ,,Arvi cukrus“ vadovui, grindžiamas tuo, kad atsakovas šios bendrovės vardu sudarė ir vykdė sandorius, iš kurių atsirado nuostolių bendrovei. Bylos duomenimis, ieškovas patyrė nuostolių dėl to, kad pagal sudarytas prekių (cukraus) pirkimo–pardavimo sutartis pirkėjai UAB ,,Daga“ ir A. Nagio IĮ neatsiskaitė. Prekės nurodytiems pirkėjams tiektos pagal tuomečio UAB ,,Arvi cukrus“ vadovo sudarytas ir vykdomas sutartis neturint pakankamo apmokėjimo užtikrinimo. 2006 m. birželio 27 d. įvykusiame UAB „ARVI“ ir ko“, kuri yra vienintelė ieškovo akcininkė, valdybos posėdyje nutarta, kad ARVI grupės įmonės turi teisę taikyti mokėjimo už prekes atidėjimą tik turėdamos apmokėjimo garantiją: kredito draudimą, faktoringą be regreso, bankinę garantiją. Esant būtinybei ir pirkėjo patikimumui, galima taikyti mokėjimo už prekes atidėjimą be garantijos, tačiau tik gavus valdybos pritarimą arba jeigu per metus parduodamų su mokėjimo atidėjimu prekių suma be garantijos vienam pirkėjui neviršija 100 000 Lt, o bendra suma neviršija 500 000 Lt. Ieškovas su draudimo įmone Euler Hermes Kreditversicherungs AG Lietuvos filialu buvo sudaręs kredito draudimo sutartis, pagal kurias draudikas garantavo, kad už pateiktas prekes bus sumokėta, jeigu pirkėjas už jas neatsiskaitytų. Ši draudimo įmonė ieškovui suteikė draudimo limitus už tiekiamas prekes pirkėjų UAB ,,Daga“ ir A. Nagio IĮ atžvilgiu. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad sudarydamas ir vykdydamas bendrovės vardu sandorius atsakovas nesilaikė pirmiau nurodyto ieškovo vienintelio akcininko sprendimo, įpareigojusio suteikti mokėjimo už prekes atidėjimą tik turint apmokėjimo garantiją, arba gavus ieškovo valdybos pritarimą, ar neviršijus nustatytų limitų. Pagal aptariamus sandorius pirkėjai UAB ,,Daga“ ir A. Nagio IĮ galiausiai neatsiskaitė už prekes, tapo nemokūs ir dėl to ieškovas patyrė nuostolių. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai įvertino tai, kad atsakovas netinkamai vykdė įstatymuose ir įmonės teisės aktuose nustatytų vadovo pareigas, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas vadovaujamos bendrovės atžvilgiu, tai nulėmė bendrovės nuostolių atsiradimą. Kasaciniame skunde pripažįstama, kad dėl atsakovo vadovavimo bendrovei atsirado nuostolių, sutinkama su pirmosios instancijos teismo apskaičiuota ir priteista nuostolių atlyginimo suma ir ginčijamas apeliacinės instancijos teismo padidintas nuostolių atlyginimo dydis. Kasatorius teigia, kad bendrovės akcininkas žinojo apie sudarytus sandorius ir nesiėmė priemonių išvengti žalos, be to, apeliacinės instancijos teismo priteistas žalos atlyginimo dydis neproporcingas atsakovo gautoms ėjus bendrovės vadovo pareigas pajamoms, priteista suma jam sukeltų nepriimtinų ir sunkių padarinių.

33Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės, patvirtinančios visas įstatyme ir teismų praktikoje nustatytas ir išaiškintas bendrovės vadovo civilinės atsakomybės sąlygas tai bendrovei už sudarytus nuostolingus sandorius. Atsakovo neteisėtą veikimą vykdant sandorius, iš kurių atsirado žalos ieškovui, patvirtina atsakovo fiduciarinių pareigų bendrovei – bendrovės ir jos kitų valdymo organų narių atžvilgiu sąžiningo ir protingo veikimo, lojalumo (CK 2.87 straipsnis) stoka – nesilaikymas vykdant prekių pirkimo–sutartis, iš kurių atsirado nuostolių bendrovei. Taigi byloje nustatytos viso būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti ir atsakovas jų neginčija, tačiau įrodinėja, kad turėtų ieškovui atlyginti mažesnę žalą, negu priteisė apeliacinės instancijos teismas. Tiesėjų kolegija nurodo, kad sprendžiant, kokio dydžio žalą ieškovui turi atlyginti atsakovas, svarbu pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ieškovo kitų valdymo organų veiksmus, atsakovo prisiimtos komercinės–ūkinės veiklos rizikos rezultatus, vykdytų sandorių trukmę ir ieškovo gautą naudą vykdant sandorius, taip pat svarbu įvertinti atsakovo neteisėtus veiksmus sąžiningumo aspektu bei jo galimybes nuspėti galimus nuostolius (sandorio šalių nemokumą). Pažymėtina tai, kad byloje pagal surinktus įrodymų duomenis teismai nenustatė atsakovo nesąžiningumo aspektų – vykdant sandorius interesų konflikto arba naudos sau ar kitiems asmenims suteikimo.

34Byloje pirmosios instancijos teismas sprendė sumažinti bendrovei atlygintinos žalos dydį iki 25 000 Lt, įvertinęs tai, kad ieškovo vienintelio akcininko UAB „Arvi“ ir ko“ valdybos nariai žinojo apie kredito limitų viršijimą, tam neprieštaravo, taip nesiėmė veiksmų nuostoliams išvengti; teismas taip pat įvertino atsakovo darbo vadovu trukmę, jo darbo pajamas. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje padidino priteistą nuostolių atlyginimo sumą iš atsakovo iki 250 000 Lt, atsižvelgęs į atsakovo kaltę, šalių turtinę padėtį, ieškovo akcininko elgesį nesiimant priemonių žalai išvengti.

35Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijų teismai konstatavo, kad ieškovo vieninteliam akcininkui buvo žinoma apie ieškovo sandorius su prekių pirkėjais UAB ,,Daga“ ir A. Nagio IĮ, taip pat ir jų skolas. Iš bendrovės finansinių dokumentų ieškovo akcininkui taip pat turėjo būti žinoma apie atsiskaitymų pagal prekių tiekimo sandorius su šiais pirkėjais nuolatinius vėlavimus. Ieškovas per 2005 m. rugpjūčio mėn.–2008 m. balandžio mėn. laikotarpį iš cukraus prekybos iš A. Nagio IĮ uždirbo 3 800 476 Lt pajamų, iš UAB ,,Daga“ per 2006 m. gruodžio mėn.–2008 m. gegužės mėn. laikotarpį – 16 595 796 Lt pajamų. Kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl vadovo atsakomybės už bendrovei nuostolingus vienkartinius sudarytus bendrovės vardu sandorius, kaip pirmiau nurodyta, turi būti atsižvelgiama į tos bendrovės įprastinę ūkinę–komercinę veiklą, jos pobūdį, toleruojamos rizikos laipsnį, susiklosčiusią komercinio bendradarbiavimo praktiką dėl tų verslo partnerių, su kuriais sudaryti sandoriai atnešė bendrovei nuostolių. Teismui nustatant bendrovės vadovo atsakomybę už jo sudarytais vienkartiniais sandoriais kontrahentų padarytą žalą bendrovei, apskaičiuojant atlygintinos žalos dydį, įvertintina ir bendrovės gauta nauda iš ilgalaikės komercinės veiklos su tais pačiais kontrahentais. Bylos duomenimis, ieškovas gavo iš ilgalaikių prekių tiekimo sutarčių daug didesnę naudą, nei padaryta žala vienkartiniais sandoriais, iš kurių ieškovas kildina žalą. Ieškovo pagrindinis akcininkas ir valdyba, turėdami informacijos apie nuolatinį prekių tiekimą nurodytiems pirkėjams, toleravo sudaromus su jais sandorius ir prisiimamą atsiskaitymo riziką. Tai sudaro pagrindą spręsti apie paties ieškovo kaip nukentėjusio asmens didelį neatsargumą, padėjusį žalai atsirasti arba jai padidėti, dėl kurio žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba visiškai atmestas (CK 6.253 straipsnio 1, 5 dalys, 6.282 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.259 straipsnio 1 dalį, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Šio straipsnio 1 dalies taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti (CK 6.259 straipsnio 2 dalis). Taikytiną žalos atlyginimo sumažinimą aptariamu teisiniu pagrindu patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, kad jeigu žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio – tyčios ar didelio neatsargumo – būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti tik žalos padariusiam asmeniui, nes protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. J. v. J. M. J., UAB DK „PZU Lietuva”, bylos Nr. 3K-3-171/2011).

36Bylą nagrinėjanti kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutartyje apskaičiuota dešimt kartų palyginus su pirmosios instancijos teismo sprendimu padidinta žalos atlyginimo suma iš atsakovo. Pažymėtina, kad įvertindamas padidintą žalos atlyginimą iki 250 000 Lt apeliacinės instancijos teismas šios priteistinos sumos iš esmės nepagrindė, kokiu būdu šią sumą apskaičiavo ir kuriais teisiniais argumentais teismas vadovavosi priteisdamas būtent tokio dydžio žalos atlyginimą. Dėl to kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo pakankamo teisinio pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir padidinti žalos atlyginimo priteisimą. Pirmosios instancijos teismas sprendime priteisdamas žalos atlyginimą įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, tarp jų dėl ieškovo nesiėmimo veiksmų nuostoliams atsirasti (padidėti), priėmė iš esmės teisiškai pagrįstą sprendimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis panaikintina, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

37Dėl bylinėjimosi išlaidų

38Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas už kasacinį skundą sumokėjo 6000 Lt žyminio mokesčio (T. 4, b. l. 6, 34). Atsakovo turėtų žyminio mokesčio išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovo UAB ,,Arvi cukrus“.

39Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis) sudaro 65,63 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. gruodžio 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Jos valstybės naudai priteistinos iš ieškovo.

40Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

41Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 9 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 22 d. sprendimą.

42Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Arvi cukrus“ (juridinio asmens kodas 151004254) atsakovui G. V. 6000 (šešis tūkstančius) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

43Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Arvi cukrus“ valstybei 65,63 Lt (šešiasdešimt penkis litus 63 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

44Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

45Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Arvi cukrus“ prašė priteisti iš atsakovo G. V. dėl... 5. Bylos duomenimis, bendrovės direktoriaus pareigas atsakovas ėjo nuo 2004 m.... 6. 2006 m. birželio 27 d. įvykusiame UAB „ARVI“ ir ko“, kuri yra... 7. Ieškovas su draudimo įmone Euler Hermes Kreditversicherungs AG Lietuvos... 8. Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gegužės 5 d. nutartimi A. Nagio IĮ... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 11. Teismo vertinimu, atsakovas turėjo vadovautis tiek pareigine instrukcija, tiek... 12. Spręsdamas dėl atsakovo atsakomybės teismas pažymėjo, kad bendrovės... 13. Apskaičiuodamas sumažintiną atlygintinos žalos dydį teismas įvertino... 14. Bylą apeliacine tvarka pagal ieškovo apeliacinį skundą išnagrinėjusi... 15. Teismas pažymėjo, kad atsakovas viršijo sutartyse ieškovo vienintelio... 16. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, būdamas atsakingas už bendrovės... 17. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 18. Kasaciniu skundu atsakovas G. V. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 19. CK 6.251 straipsnio 2 dalyje suteikta teismui teisė, atsižvelgiant į... 20. Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas sprendime vadovavosi ir... 21. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Arvi cukrus“ prašo... 22. Esminis civilinės deliktinės atsakomybės bruožas yra CK 6.251 straipsnio 1... 23. Sudarydamas sandorius atsakovas viršijo ieškovo vienintelio akcininko UAB... 24. Sandorius ieškovo vardu atsakovas sudarė neatsižvelgęs į ieškovo... 25. Teisėjų kolegija... 26. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 27. Dėl uždarosios akcinės bendrovės vadovo atsakomybės už bendrovės vardu... 28. Nagrinėjamoje byloje šalys kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį... 29. Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės... 30. CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip,... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotas išaiškinimas, kad... 32. Nagrinėjamoje byloje ieškovo UAB ,,Arvi cukrus“ reikalavimas atlyginti... 33. Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės... 34. Byloje pirmosios instancijos teismas sprendė sumažinti bendrovei atlygintinos... 35. Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijų teismai konstatavo, kad... 36. Bylą nagrinėjanti kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 38. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas teismo... 39. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio... 40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 42. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Arvi cukrus“... 43. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Arvi cukrus“... 44. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos,... 45. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...