Byla 2A-428/2012
Dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių A. G. ir L. K. apeliacinius skundus ir prie skundų prisidėjusio atsakovo E. G. dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Klaipėdos apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams A. G., L. K., E. G., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims Palangos miesto pirmojo notarų biuro notarei A. B., I. J. dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiais: Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 16 d. įsakymą Nr. 13.6-5791ir 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 1105, kuriais P. G. neatlygintinai perduotas nuosavybėn naujas 0,1499 ha žemės sklypas Nr. 109 ( - ); paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, reg. Nr. 2-6071, pagal kurį A. G. paveldėjo 0,1499 ha dydžio ginčo žemės sklypą; 2008 m. sausio 30 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 2-436, kuria A. G. padovanojo sūnui E. G. ginčo žemės sklypą; 2009 m. rugsėjo 24 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2-3947, kuria E. G. ginčo žemės sklypą už 30 000 Lt pardavė L. K.. Taikyti restituciją, priteisti iš E. G. L. K. 30 000 Lt, o žemės sklypą, grąžinti valstybės nuosavybėn. Ieškovas nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 26 d. įsakymas Nr. 13.6-5791 bei sprendimas Nr. 1105 pažeidė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtą žemę. To paties įstatymo 5 straipsnio 4 dalis nustato, kad papildomai neatlygintinai nuosavybėn naujas žemės sklypas individualiai statybai perduodamas tik tuo atveju, jeigu piliečio turėtas žemės sklypas buvo ne mažiau kaip 0,04 ha didesnis už dabar jo naudojamą žemės sklypą. Palangos miesto apylinkės teismo 1994 m. gegužės 12 d. sprendimu nustatytu juridiniu faktu P. G. iki nacionalizacijos turėtas žemės sklypas buvo 0,0184 ha mažesnis už naudojamą žemės sklypą prie namų valdos, t. y. Klaipėdos apskrities viršininko 1995 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 13 P. G. suteiktas neatlygintinai 0,0184 ha didesnis žemės sklypas prie namų valdos. Atsižvelgiant į tai, kad I. J. sutinka, kad 0,0184 ha žemės sklypo dalis, viršijanti P. G. galimą atkurti žemės sklypo plotą, būtų minusuota iš jai likusios neatkurtos 0,0963 ha žemės sklypo dalies, laikytina, kad P. G. žemės sklypo dydis atitinka Klaipėdos apskrities viršininko 1995 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 13 perduoto sklypo plotą. Esant nustatytoms aplinkybėms, neliko pagrindo P. G. perduoti neatlygintinai nuosavybėn dar vieną žemės sklypą. Todėl Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. 13.6-5791 ir 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimas Nr. 1105 turi būti pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo momento (CK 1.80 str.). Pripažinus negaliojančiais administracinius aktus, kuriais įgyta nuosavybė, turi būti panaikintos ir jų pagrindu sukurtos teisinės pasekmės, pripažinti negaliojančiais ir vėlesni sandoriai, vadovaujantis principu, kad iš neteisės negali kilti teisė.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 21 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino visiškai. Teismas sprendime nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2005 m. gruodžio 16 d. parengdama įsakymą Nr. 13.6-5791 ir sprendimą Nr. 1105, pažeidė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtą žemę. Teismas pažymėjo, kad to paties įstatymo 5 straipsnio 4 dalis nustato, kad papildomai neatlygintinai nuosavybėn naujas žemės sklypas individualiai statybai perduodamas tik tuo atveju, jeigu piliečio turėtas žemės sklypas buvo ne mažiau kaip 0,04 ha didesnis už dabar jo naudojamą žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, kad P. G. iki nacionalizacijos valdė 0,2724 ha žemės sklypą, o atkūrus nuosavybės teises jam neatlygintinai suteiktas prie namų valdos ( - ), naudojamas 0,2908 žemės sklypas, laikytina, kad P. G. žemės sklypo dydis atitinka Klaipėdos apskrities viršininko 1995 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 13 perduoto sklypo plotą ir tokiu būdu atkurtos visa apimtimi nuosavybės teisės į iki nacionalizacijos valdytą 0,2724 ha dydžio žemės sklypą. Todėl nebuvo pagrindo priimti Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 13.6-5791 ir sprendimo Nr. 1105 dėl naujo 0,1499 ha žemės sklypo suteikimo P. G.. Kadangi šie administraciniai aktai yra priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies nuostatas, jie pripažintini negaliojančiais nuo priėmimo momento (CK 1.80 str.). Teismas nurodė, kad iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės, todėl pripažintini negaliojančiais ir vėlesni sandoriai – paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą, reg. Nr. 2-6071, 2008 m. sausio 30 d. dovanojimo sutartis Nr. 2-436 ir 2009 m. rugsėjo 24 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2-3947. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog P. G. žinodamas, jog jam priklauso tik 0,2724 ha grąžintinos žemės, pareiškė prašymą grąžinti 0,5543 ha žemės, todėl jis negali būti laikomas sąžiningu ginčo žemės sklypo įgijėju. Pagal imperatyviąsias įstatymo normas savininkas gali perleisti tik jam nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 4.48 straipsnio 1 dalis, 6.305 straipsnis). Ginčo žemės sklypą atsakovai A. G. ir E. G. gavo neatlygintinai, o daiktą, esantį restitucijos objektu ir įgytą neatlygintinai, galima išreikalauti net iš sąžiningų trečiųjų asmenų. E. G. (2009-09-04) dar iki pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo su atsakove L. K. buvo informuotas, kad ginčo žemės sklypas suteiktas P. G. neteisėtai, tačiau pastarasis pirkimo–pardavimo sandorį įformino 2009 m. rugsėjo 24 d., o tai laikytina nesąžiningu jo elgesiu. CK 6.321 straipsnio 4 dalis įpareigoja nekilnojamojo daikto pardavėjas patvirtinti pirkėjui, kad nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į tą daiktą. Vadinasi, ir kita sandorio šalis, elgdamasi apdairiai, privalėjo pasidomėti, ar patikima kita sandorio šalis. Iš pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad pardavėjas ginčo žemės sklypą pardavė už 30 000 Lt, nors šio žemės sklypo rinkos kaina buvo 269 000 Lt. Nustačius, kad sandoris įformintas už žymiai mažesnę kainą, negu buvo nustatyta vidutinė rinkos vertė, atsakovės L. K. elgesys taip pat negali būti vertinamas kaip sąžiningas, todėl jai netaikytinos CK 4.96 straipsnio nuostatos. Atsakovės atstovės argumentas, kad realiai šalys susitarė dėl sklypo pirkimo už 120 000 Lt, o įformintas sandoris buvo už mažesnę kainą, siekiant sumažinti mokesčius, taip pat nepatvirtina atsakovės L. K. sąžiningumo. Teismas atmetė atsakovo E. G. argumentus, kad rinkoje sandorio sudarymo metu buvo žemos nekilnojamojo turto kainos, nes pateikti skelbimai patvirtina 2010 m. spalio mėnesio žemės kainas. Teismas nesutiko su atsakovės L. K. pozicija, kad prokuroras neturi teisės kreiptis į teismą, nes jis nenurodė, koks būtent įstatymas suteikė jam teisę ginčyti administracinius aktus bei sandorius. Byloje nustatyta, kad neteisėtai ir nepagrįstai Klaipėdos apskrities viršininko administracijai priėmus 2005 m. gruodžio 16 d. įsakymą Nr. 13.6-5791 ir sprendimą Nr. 1105, buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, reglamentuojančios nuosavybės teisių atkūrimą. Dėl to viešojo intereso gynimas, siekiant, kad asmenų nuosavybės teisės būtų atkuriamos laikantis įstatymų reikalavimų, o valstybės ir savivaldybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimus, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas atmetė atsakovų E. G. ir L. K. argumentus, kad esant Ipotekos įstaigos išduotam nuosavybės dokumentui, teismo sprendimu negalėjo būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. G. šį 0,55429 ha žemės sklypą įsigijo kartu su broliu J. G.. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 13 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą.

  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

6Apeliantė – atsakovė A. G. – prašo taikyti ieškinio senatį, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Palangos miesto apylinkės teismo 1994 m. gegužės 12 d. sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. G. žemės sklypą įsigijo kartu su broliu J. G., yra neteisėtas, todėl teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovautis juo negalėjo. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kas yra pagrindinis nuosavybės teisę parvirtinantis dokumentas.
  2. Klaipėdos miesto apygardos teismo sprendime padaryta aiški teisės taikymo klaida, nes nesiremta imperatyvia įstatymo norma. P. G. buvo tikrasis 0,55429 ha ploto žemės sklypo šeimininkas, nes tik jis pateikė nuosavybės teisę į šį sklypą įrodantį dokumentą, kurį įstatymo normos pripažįsta kaip esminį ir neginčijamą. Šio dokumento pagrindu jam teisėtai atkurtos nuosavybės teisės į 0,1499 ha sklypą, esantį ( - ) ( - )). Teisėtai atkūrus P. G. vardu nuosavybės teises, ji tapo teisėta paveldėtoja.
  3. Apeliantė prašo taikyti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 dienų ieškinio senaties terminą.
  4. Sprendžiant, ar asmuo, tam tikro administracinio akto pagrindu įgijęs civilines teises, yra sąžiningas, reikia nustatyti, pirma, ar jis žinojo, kad aktas prieštarauja įstatymų nuostatoms (subjektyvusis aspektas), ir antra, ar turėjo žinoti apie priimto administracinio akto, sukūrusio jam civilines teises, neteisėtumą (objektyvusis aspektas). Paveldėdama vyro nuosavybę ji nežinojo ir negalėjo žinoti, kad ji buvo atkurta neteisėtai, nes apie tai nežinojo ir jos vyras, kadangi jis ją pirko, teisėtai valdė. Teismas byloje vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis (Nr. 3K-3-294/2007 ir Nr. 3K-3-328/2006), kuriose nesąžiningas turto įgijimas nagrinėjimas visiškai nieko bendro neturinčiu aspektu su jos sąžiningu įgijimu.
  5. Civilinėje teisėje galioja bendras sąžiningumo principas (CK 1.5 straipsnis), kuris reiškia, kad kiekvienas asmuo yra laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Jeigu administracinis aktas teismo pripažįstamas neteisėtu, t. y. neatitinkančiu įstatymo reikalavimų, tai asmuo, kuriam atsirado civilinės teisės ir pareigos iš tokio administracinio akto, gali būti pripažintas nesąžiningu, jeigu jam tai buvo žinoma. Administracinis aktas nebuvo ir nėra pripažintas neteisėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

7Apeliantė – atsakovė L. K. – prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. sprendimo dalį, kurioje teismas panaikino 2009 m. rugsėjo 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl žemės sklypo, esančio ( - ). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas tinkamai neįvertino jos nurodytų motyvų dėl žemės sklypo, esančio ( - ), įsigijimo aplinkybių, tuo pažeisdamas CPK 250 straipsnį, 265 straipsnio l dalį ir 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą.
  2. Teismas neargumentavo, kodėl atmetė atsakovo E. G. pateiktus įrodymus dėl analogiškų sklypų Palangoje kainos, buvusios tuo metu, kai buvo sudarytas ginčijamas sandoris ir kodėl rėmėsi tik žemės sklypo vidutine rinkos verte, nurodyta nekilnojamojo turto registre, t. y. 269 000 Lt, kuri yra aiškiai per didelė.
  3. Ji yra sąžininga žemės sklypo įgijėja ir jos atžvilgiu teismas turėjo taikyti CK 6.153 straipsnio l dalies ir 3 dalies nuostatas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji buvo nesąžininga, įsigydama minėtą žemės sklypą, išskyrus prielaidas dėl sklypo kainos. Teismas, pripažindamas pagrįstais tik ieškovo argumentus, pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 6 str. ir 17 str.).
  4. Teismas neatsižvelgė į piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio l dalį, kurioje konstatuota, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra – turo perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai.
  5. Prokuroras konkrečiai neįrodė, o teismas nenustatė, koks būtent viešasis ar valstybės interesas yra pažeistas ginčijamais administraciniais aktais ir sandoriais, kurie yra visiškai teisėti.

8A. E. G. 2011 m. balandžio 12 d. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovių apeliacinių skundų (CPK 309 str.).

9A. N. žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinius skundus nurodė, kad nesutinka su Klaipėdos apygardos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo priteistos bylinėjimosi išlaidos, todėl prašo šią sprendimo dalį pakeisti, kitą sprendimo dalį prašo palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo, kad P. G. nuosavybės teise valdė tik 0,2724 ha žemės dalį, įvertinus jau grąžintų sklypų plotus, nustatyta, kad grąžintas plotas viršija turėtąjį 0,1683 ha. Todėl būtina naikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 16 d. Nr. 1105, kuriuo P. G. nuosavybėn neatlygintinai perduotas naujas 0,1499 ha žemės sklypas. Sklypo pardavimo sandoris įvykdytas po to, kai E. G. apie susidariusią situaciją 2009 metų rugsėjo mėnesio pradžioje buvo informuotas Palangos miesto žemėtvarkos skyriuje, be to Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus 2009 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. R4-725-(3.1) buvo pakviestas atvykti į skyrių dėl iškilusių neaiškumų patikslinimo (ant rašto kopijos yra E. G. parašas). E. G. pasiūlyta apsvarstyti galimybę įvykdytus sandorius bei Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 1105 panaikinti tarpusavio susitarimu administracine tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad E. G. žinojo ar turėjo žinoti apie Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 1105 prieštaravimą įstatymo nuostatoms, jis negali remtis savo sąžiningumu.

10Ieškovas Klaipėdos apygardos prokuroras nesutinka su atsakovių apeliaciniais skundais. Mano, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliaciniai skundai atmestini dėl šių argumentų:

  1. Nepagrįsti ir atsakovių argumentai, jog nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra tik išrašai iš hipotekos knygų, o jei šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 13 punktas nustato, kad tais atvejais, kai yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą, šiuo atveju pagal Palangos miesto apylinkės teismo 1994 m. gegužės 12 d sprendimą.
  2. Sutinka su teismo pozicija, jog L. K. argumentas, kad šalys susitarė dėl sklypo pirkimo už 120 000 Lt, o įformintas sandoris už mažesnę kainą, siekiant sumažinti mokesčius, nepatvirtina atsakovės sąžiningumo.
  3. E. G. 2009 m. rugsėjo 24 d. pirkimo – pardavimo sutartį sudarė netrukus po to, kai buvo 2009 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr.R4-725-(3.1) Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus informuotas ir paprašytas atvykti dėl iškilusių neaiškumų, susijusių su tėvo P. G. nuosavybės teise valdyto 0,05543 ha žemės sklypo. Jis šį sklypą nedelsiant pardavė ir tai laikytina nesąžiningu jo elgesiu. Šis sklypas parduotas už žymiai mažesnę ( 30 000 Lt) nei pačioje sutartyje nurodytą buvusią vidutinę rinkos vertę (269 000 Lt), kas papildomai patvirtina E. G. norą kuo skubiau parduoti, siekiant išvengti galimo turto išreikalavimo. L. K. elgdamasi apdairiai, prieš sudarydama sutartį turėjo pasidomėti, ar patikima kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sąžiningai, tačiau pagal nustatytas aplinkybes, t. y. pirkimo – pardavimo sandoriu skubiai nupirktą žemės sklypą už žymiai mažesnę nei rinkos kaina, jos elgesys vertinamas kaip nesąžiningas, todėl jai netaikytinos CK 4.96 str. nuostatos, saugančios sąžiningo įgijėjo teises.
  4. Nepagrįsti apeliančių argumentai, jog šioje byloje nėra nustatytas viešojo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tinkamas žemės reformos vykdymas yra priskirtinas prie viešojo intereso srities dalykų, kuriuo siekiama, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas būtų vykdomas skaidriai, laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų.
  5. Nesutinka su atsakovės prašymu taikyti ieškinio senaties terminą. Duomenys apie pažeidimus Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 1105 P. G. nuosavybėn neatlygintinai perdavus naują 0,1499 ha žemės sklypą Nemirsetos gyvenamųjų namų kvartale, Klaipėdos apygardos prokuratūroje gauti 2010 m. rugpjūčio 30 d., ieškinys teismui pateiktas 2010 m. rugsėjo 27 d., t. y. nepraleidus vieno mėnesio termino.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

13Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

14Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2010 m. rugpjūčio 30 d. gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 1105 neteisėtai P. G. nuosavybėn neatlygintinai perduotas naujas 0,1499 ha žemės sklypas Nemirsetos gyvenamųjų namų kvartale. Prokuratūros surinktais duomenimis nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos Kretingos apskrities ipotekos įstaigos 1938 metams aktų knygos pirmykštį įrašą Nr. 387 P. G. nusipirko ir nuosavybės teise valdė 0,55429 (0,5543 ha) žemės sklypą, esantį ( - ). Palangos miesto apylinkės teismo 1994 m. gegužės 12 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. G. šį 0,55429 ha žemės sklypą įsigijo kartu su broliu J. G.. Teismo sprendimu nustatytas juridinis faktas, jog J. G. įgijo 2819 kv. m žemės sklypą, esantį Palangos mieste, dabartinis adresas ( - ), ir ją valdė iki žemės nacionalizacijos. Teismo sprendime pažymima, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas nuosavybės teisės į žemę atkūrimo reikalu. Klaipėdos apskrities viršininko 1995-06-29 įsakymu Nr. 13 P. G. suteiktas neatlygintinai naudojamas 0,2908 žemės sklypas prie namų valdos ( - ). Be to, Klaipėdos apskrities viršininko 2005-12-16 įsakymu Nr. 13.6-5791 bei 2005-12-16 sprendimu Nr. 1105 P. G. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1499 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), adresu ( - ). 2007-12-18 paveldėjimo teisės liudijimu pagal testamentą, reg. Nr. 2-6071, žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), adresu ( - ), paveldėjo A. G., kuri 2008-01-30 dovanojimo sutartimi Nr. 2-436 padovanojo sūnui E. G. šį žemės sklypą, o pastarasis 2009-09-24 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2-3947 šį žemės sklypą už 30 000 Lt sumą pardavė L. K.. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1998-01-29 sprendimu Nr. 21 I. J. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusio savininko J. G. nuosavybės teisėmis valdomą nekilnojamojo turto dalį 0,1856 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,1856 ha žemės sklypą, esantį ( - ). J. G. įpėdinė I. J., atsižvelgdama, kad P. G. Klaipėdos apskrities valdytojo 1995-06-29 įsakymu Nr. 13 neatlygintinai nuosavybėn suteiktas 0,2908 ha žemės sklypas (vietoj 0,2724 ha) prie namų valdos ( - ), sutiko, kad 0,0184 ha žemės sklypo dalis, viršijanti P. G. galimą atkurti žemės sklypo plotą, būtų minusuota iš jai likusios neatkurtos, perduodant nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai 0,0963 ha žemės sklypo dalies.

15Byloje kilo Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 13.6-5791 ir 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 1105, kuriais P. G. perduotas nuosavybėn neatlygintinai naujas 0,1499 ha žemės sklypas Nr. 109, esantis Nemirsetos gyvenamųjų namų kvartale, ( - ), teisėtumo klausimas.

16Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu piliečio turėtas žemės sklypas buvo ne mažiau kaip 0,04 ha didesnis už dabar jo naudojamą žemės sklypą, jam pagal galimybę papildomai perduodamas neatlygintinai nuosavybėn naujas ne mažesnis kaip 0,04 ha žemės sklypas individualiai statybai bei kitai paskirčiai. Bendras piliečiui perduoto neatlygintinai nuosavybėn jo naudojamo žemės sklypo ir papildomai perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo plotas neturi būti didesnis už Vyriausybės nustatytą perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai bei kitai paskirčiai tame mieste plotą. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad P. G. iki nacionalizacijos valdė 0,2724 ha žemės sklypą, atkūrus nuosavybės teises jam neatlygintinai suteiktas prie namų valdos ( - ), naudojamas 0,2908 žemės sklypas, į kurį yra įskaičiuotas I. J. sutikimu perleista 0,0184 ha žemės sklypo dalis, todėl laikytina, kad P. G. žemės sklypo dydis atitinka Klaipėdos apskrities viršininko 1995-06-29 įsakymu Nr. 13 perduoto sklypo plotą ir tokiu būdu atkurtos visa apimtimi nuosavybės teisės į iki nacionalizacijos valdytą 0,2724 ha dydžio žemės sklypą. Todėl nebuvo pagrindo priimti Klaipėdos apskrities viršininko 2005-12-16 įsakymo Nr. 13.6-5791 ir sprendimo Nr. 1105 dėl naujo 0,1499 ha žemės sklypo suteikimo P. G.. Lietuvos apeliacinio teismo Teisėjų kolegija su šia teismo išvada sutinka.

17Apeliantė A. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai nustatė P. G. valdomo sklypo dydį, nepagrįstai vadovavosi Palangos miesto apylinkės teismo 1994 m. gegužės 12 d. sprendimu, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. G. žemės sklypą įsigijo kartu su broliu J. G.. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutikti neturi pagrindo. Minėtas Palangos miesto apylinkės teismo sprendimas nėra panaikintas, jis yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu, kad šis sprendimas yra neteisėtas. Iš Palangos miesto apylinkės teismo civilinės bylos 22-264/1994 matyti, kad teismo posėdyje nustatant juridinę reikšmę turintį faktą dalyvavo ir pats P. G., todėl akivaizdu, kad jis neprieštaravo ir sutiko su nustatomu faktu, kad 5542,9 kv. m žemės sklypą įsigijo kartu su broliu J. G. (civilinė byla Nr. 22-264/1994 b. l. 19-20). Be to, aplinkybę, kad minėtą žemės sklypą P. G. įsigijo kartu su broliu J. G. ,patvirtina ir pats P. G. 1991 m. gruodžio 15 d. pareiškime Palangos miesto merui nurodydamas, kad 5542,9 kv. m žemės sklypą įsigijo kartu su broliu (nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byla 51, b. l. 1-2).

18Apeliantė teigia, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnyje yra nurodyta, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai. Apeliantės nuomone, teismas turėjo vadovautis Ipotekos įstaigos duomenis, tačiau sau šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Apeliantės cituotame straipsnyje yra nurodyta, kokie yra nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Minėtame straipsnyje numatyta, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai gali būti teismų sprendimai. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 13 punkte nustatyta, kad kai yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimas yra vėlesnis dokumentas, patvirtinantis, kad J. G. priklausė 28419 kv. m žemės sklypo, o P. G. atitinamai –2723,9 kv. m įsigyto žemės sklypo. Todėl atmestini apeliantės argumentai, kad teismas netinkamai nustatė P. G. nuosavybės teise valdyto žemės sklypo plotą, nepagrįstai vadovavosi Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 13 punktu bei Palangos miesto apylinkės teismo 1994 m. gegužės 12 d. sprendimu bei nesivadovavo Kretingos apskrities Ipotekos įstaigos įrašu, kuriame nurodyta, kad P. G. nuosavybėn įsigijo 5542,9 kv. m žemės sklypą (civilinė byla Nr. 22-264/1994, b. l. 11).

19Atsižvelgdama į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad P. G. iki nacionalizacijos valdė 2723,9 kv. m. (2724 kv. m.) žemės sklypą, o Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1995 m. birželio 29 d. įsakymu jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2908 kv. m žemės prie namų valdos, esančios ( - ), Palangoje (nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byla 51, b. l. 15), todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo vadovautis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi ir P. G. neatlygintinai suteikti naują žemės sklypą.

20Apeliantė A. G. teigia, kad sprendžiant nuosavybės tęstinumo klausimus turi būti atsižvelgiama į savininko, kurio žemės neteisėtai nacionalizuota, interesus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad viena iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo sąlygų – kad asmuo būtų teisėtai pagal galiojančius teisės aktus įgijęs civilines teises. Nagrinėjamoje byloje ši sąlyga nenustatyta, kadangi P. G. nepagrįstai neatlygintinai suteiktas naujas žemės sklypas, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti teisėtų lūkesčių apsaugos principo ir tuo pagrindu atmesti prokuroro ieškinio reikalavimus.

21Dėl atsakovų sąžiningumo

22Apeliantė A. G. teigia, kad 2007 m. gruodžio 18 d. paveldėjimo pagal testamentą liudijimu paveldėjo 0,1499 ha žemės sklypą ir negalėjo žinoti, kad minėtas žemės sklypas jos vyrui buvo perduotas neteisėtai.

23CK 6.153 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sąžiningi tretieji asmenys, pagal neatlygintinį sandorį įgiję nuosavybės teise grąžintiną turtą, negali šio sandorio panaudoti prieš asmenį, kuris reikalauja restitucijos, jeigu pastarasis nėra praleidęs ieškinio senaties termino. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo vertinti apeliantės sąžiningumo ar nesąžiningumo, kadangi jis neturi teisinės reikšmės. Ginčo sklypas P. G. buvo perduotas neatlygintinai, atsakovė A. G. minėtą sklypą paveldėjo, t. y. taip pat jį įgijo neatlygintinai, o vėliau dovanojimo sutartimi perleido savo sūnui. Šie sandoriai buvo neatlygintini, todėl jiems taikoma CK 6.153 straipsnio 2 dalies nuostata. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės, todėl pripažino negaliojančiais ir vėlesnius sandorius – paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą bei dovanojimo sutartį.

24CK 6.153 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sąžiningi tretieji asmenys, pagal atlygintinį sandorį įgiję nuosavybės teise grąžintiną turtą, gali panaudoti šį sandorį prieš asmenį, kuris reikalauja restitucijos. A. L. K. 2009 m. rugsėjo 24 d. pirkimo – pardavimo sutartimi iš E. G. už 30 000 Lt įsigijo ginčo žemės sklypą (b. l. 16-18). Nors atsakovės sudarytas žemės sklypo pirkimo sandoris buvo atlygintinas, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė L. K. šio straipsnio suteikiama apsauga negali pasinaudoti, kadangi sudarant minėtą sandorį konstatuotas atsakovės nesąžiningumas. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Teisėjų kolegija pažymį, kad sąžiningumo principas turi būti derinamas su teisingumo ir protingumo principais. Dėl to tokiais atvejais, kai, pvz., trečiasis asmuo įsigyja iš turtą už gerokai mažesnę kainą nei reali šio turto rinkos vertė, laikytina, kad jis nebuvo pakankamai apdairus, nes priešingu atveju ši vertės neatitiktis jam galėjo būti žinoma, todėl negali būti pripažintas sąžiningu turto įgijėju. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2002).

25A. L. K. teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė jos nesąžiningumą dėl sudaryto sandorio, tinkamai neįvertino jos nurodytų motyvų dėl žemės sklypo, esančio Palangoje, Ąžuolų g. 20/Drebulių g. 14, įsigijimo aplinkybių, tuo pažeisdamas CPK 250 straipsnį, 265 straipsnio l dalį ir 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime pažymėjo, kad žemės sklypą atsakovė įsigijo už neįprastai žemą kainą, tokį atsakovės elgesį vertino kaip nesąžiningą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo preliminarioje sutartyje nurodyta žemės sklypo pirkimo – pardavimo kaina. Preliminari sutartis yra sutartis dėl pagrindinės sutarties sudarymo ateityje. Preliminarioje sutartyje nurodytą kainą šalys gali pakeisti, ką šiuo atveju atsakovai ir padarė. Pripažinti, kad atsakovas ginčo želės sklypą pardavė už 120 000 Lt, nėra pagrindo. E. G. ir L. K. 2009 m. rugsėjo 24 d. sudarytoje pirkimo pardavimo sutartyje yra nurodyta, kad žemės sklypas parduodamas už bendrą šalių sutartą kainą – 30 000 Lt sumą, kurią pirkėja sumokėjo pardavėjui iki šios sutarties pasirašymo (b. l. 16-18). A. E. G. pateiktus pakvitavimus neva jis iš L. K. gavo 60 000 Lt teismas vertina kritiškai, kadangi prikimo – pardavimo sutartis patvirtina, jog ginčo žemės sklypas buvo parduotas už šalių sutartą 30 000 Lt kainą. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, vidutinė žemės sklypo vertė yra 269 000 Lt (nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byla 51, b. l. 36-37). Ši informacija buvo nurodyta ir šalių sudarytoje pirkimo – pardavimo sutartyje (b. l. 16-18). Atsižvelgiant į tai, kad ginčo žemės sklypas parduotas už kelis kartus mažesnę nei jo rinkos kaina, yra pagrindas konstatuoti atsakovės nesąžiningumą, kadangi apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų pasidomėti tokios kainos pagrįstumu ir priežastimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas E. G. 2009 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. R4-725-(3.1) buvo informuotas, jog iškilo neaiškumų dėl P. G. ir J. G. valdyto 0,5543 ha žemės sklypo, o jau 2009 m. rugsėjo 24 d. sudarė ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį.

26A. K. nepagrįstai teigia, kad teismas neargumentavo, kodėl atmeta atsakovo E. G. pateiktus įrodymus dėl analogiškų sklypų Palangoje kainos, buvusios tuo metu, kai buvo sudarytas ginčijamas sandoris. Teismas sprendime dėl atsakovo pateiktų įrodymų pasisakė, jog E. G. pateikti skelbimai patvirtina 2010 m. spalio mėnesio žemės rinkos kainas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šalių pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta 2009 m. rugsėjo mėnesį. Todėl pirmosios instancijos teismas atsakovo argumentus dėl rinkos kainų atmetė pagrįstai.

27Dėl viešo intereso

28A. L. K. skunde teigia, kad prokuroras neįrodė, o teismas nenustatė, koks būtent viešasis ar valstybės interesas yra pažeistas ginčijamais administraciniais aktais ir sandoriais. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Teismas sprendime nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2005 m. gruodžio 16 d. neteisėtai ir nepagrįstai priėmė ginčijamus aktus, todėl buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, reglamentuojančios nuosavybės teisių atkūrimą. Dėl to viešojo intereso gynimas, siekiant, kad savivaldybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimus, laikytųsi įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų, yra pagrįstas ir teisėtas. Teisėjų kolegija šiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria. Todėl, teigti, kad nagrinėjamoje byloje neegzistuoja viešasis interesas, negalima. Neteisėtai perdavus asmeniui valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, buvo pažeistas tiek visuomenės, tiek valstybės, tiek viešasis interesas.

29Dėl ieškinio senaties taikymo

30Atsakovė A. G. apeliaciniame skunde reiškia prašymą taikyti ieškinio senatį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šio reikalavimo atsakovė pirmosios instancijos teismui nebuvo pareiškusi. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Todėl byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, teismas gali ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad reikalavimą dėl ieškinio senaties taikymo atsakovė privalėjo pareikšti pirmosios instancijos teisme, o ne apeliacinėje instancijoje. Pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teigti, kad būtinybė pareikšti prašymą dėl ieškinio senaties taikymo iškilo vėliau, nėra pagrindo. Tačiau netgi tuo atveju, jei atsakovė būtų šį prašymą pateikusi pirmosios instancijos teismui, nebūtų pagrindo konstatuoti, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas.

31Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas praktiką dėl ieškinio senaties termino, kai į teismą (bendrosios kompetencijos ar administracinį) kreipiamasi ginant viešajį interesą, pažymėjo, kad ieškinio senaties termino tokiam ieškiniui (prašymui) paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai ieškovas (pareiškėjas) gavo pakankamai duomenų apie tai, jog yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-261-1502/2009). Tokia nuostata suformuota dėl to, kad prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis. Nagrinėjamoje byloje Klaipėdos apygardos prokuratūra 2010 m. rugpjūčio 30 d. gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus informaciją dėl administracinių aktų panaikinimo (b. l. 8). Ieškinys Klaipėdos apygardos teismui dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo buvo pateiktas 2010 m. rugsėjo 27 d., todėl darytina išvada, kad ieškovas nepraleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino ieškiniui pateikti (b. l. 3).

32Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliaciniai skundai atmestini, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 263 str.).

33Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

34Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, prašydamas... 5. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 21 d. sprendimu ieškovo ieškinį... 6. Apeliantė – atsakovė A. G. – prašo taikyti ieškinio senatį, panaikinti... 7. Apeliantė – atsakovė L. K. – prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 8. A. E. G. 2011 m. balandžio 12 d. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie... 9. A. N. žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į... 10. Ieškovas Klaipėdos apygardos prokuroras nesutinka su atsakovių apeliaciniais... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 13. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329... 14. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2010 m. rugpjūčio... 15. Byloje kilo Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 16 d. įsakymo... 16. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 17. Apeliantė A. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai nustatė... 18. Apeliantė teigia, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į... 19. Atsižvelgdama į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro... 20. Apeliantė A. G. teigia, kad sprendžiant nuosavybės tęstinumo klausimus turi... 21. Dėl atsakovų sąžiningumo... 22. Apeliantė A. G. teigia, kad 2007 m. gruodžio 18 d. paveldėjimo pagal... 23. CK 6.153 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sąžiningi tretieji asmenys, pagal... 24. CK 6.153 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sąžiningi tretieji asmenys, pagal... 25. A. L. K. teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė jos nesąžiningumą dėl... 26. A. K. nepagrįstai teigia, kad teismas neargumentavo, kodėl atmeta atsakovo E.... 27. Dėl viešo intereso... 28. A. L. K. skunde teigia, kad prokuroras neįrodė, o teismas nenustatė, koks... 29. Dėl ieškinio senaties taikymo... 30. Atsakovė A. G. apeliaciniame skunde reiškia prašymą taikyti ieškinio... 31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis... 32. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo... 33. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. sprendimą palikti...