Byla eA2-3665-275/2017
Dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo Nordea Bank AB, veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, ieškinį atsakovui BUAB „VM INVESTICIJA“ dėl skolos priteisimo, ir atsakovo priešieškinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia arba pasibaigusia, trečiasis asmuo byloje M. J. R

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo BUAB „VM investicija“ patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo Nordea Bank AB, veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, ieškinį atsakovui BUAB „VM INVESTICIJA“ dėl skolos priteisimo, ir atsakovo priešieškinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia arba pasibaigusia, trečiasis asmuo byloje M. J. R.,

Nustatė

2

  1. 2017-03-06 gautas teisme bankrutuojančios UAB „ VM Investicija“ atstovo prašymas atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-17-431/2016 procesą. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartimi buvo nustatyti atsakovo pareiškimo dėl proceso atnaujinimo byloje trūkumai. Nutartyje nurodyta, kad atsakovas pateikė prašymą atnaujinti procesą byloje, kuris baigėsi Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį (bylos Nr. e2A-748-823/2016), kuria buvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 20016 m. kovo 7 d. sprendimo, priimto šioje byloje, dalis ir dalyje byla nutraukta, kitoje dalyje teismo sprendimas paliktas nepakeistu. Teismas nurodė, kad prašyme turi būti suformuluotas konkretus prašymas, kurio iš procesinių sprendimų panaikinimo ar pakeitimo prašo pareiškėjas, kokioje dalyje ir pan., kokį sprendimą ar nutartį pareiškėjas prašo priimti, panaikinus ar pakeitus anksčiau priimtus procesinius sprendimus byloje, pagal pareikštą ieškinį ir priešieškinį.
  2. Atsakovas 2017 m. kovo 27 d. pateikė patikslintą prašymą, nurodydamas, jog prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimą ir atmesti ieškovo reikalavimą dalyje, kuria priteista 165 703,34 Eur iš atsakovo UAB „VM Investicija“, t.y. nesumokėtos 16 procentų metinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanos. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 28 d. nutartimi, atsižvelgdamas į tai, kad byloje vykdytina nutartimi yra Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartis, kuria iš esmės priteista Vilniaus apygardos teismo nutartimi 743 013,56 Eur skola buvo sumažinta, nustatė papildomą terminą atsakovui BUAB „VM Investicija“ pašalinti pareiškimo dėl proceso atnaujinimo byloje trūkumus – nurodyti, kokią Lietuvos apeliacinio teismo nutarties dalį prašo pakeisti, kokia dalimi prašo sumažinti iš jo priteistą šia nutartimi sumą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prašyme nurodė, jog nesutinka su priteista 165 703,34 Eur suma, o į priteistą skolos sumą buvo įskaičiuotos šios palūkanos, atsakovui buvo nurodyta pateikti duomenis, kad į sumą, kuria buvo sumažinta Vilniaus apygardos teismo sprendimu priteista skola dalyje, t.y. 178 523,92 suma, neįeina palūkanų suma, kuri atsakovo teigimu yra priteista nepagrįstai. Atsakovas UAB „VM Investicija“ 2017 m. balandžio 11 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui patikslintą prašymą dėl civilinės bylos e2-17-431/2016 proceso atnaujinimo, kuriame, teikdamas paaiškinimus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutarties, nurodė, kad remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi, 178 523,92 Eur suma buvo sumažintas negrąžinto kredito likutis, tai nurodo ir Nordea bankas, teikdamas 2016 m. gruodžio 19 d. pareiškimą dėl trūkumų šalinimo dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo BUAB „VM Investicija“ bankroto byloje Nr. EB2-1665-864/2016. Taigi, atsakovo teigimu, 2016 m. lapkričio 29 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi palikto dalyje galioti 2016 m. kovo 7 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu ieškovui Nordea bankui priteista skola 564 489,64 Eur suma susideda iš negrąžinto likučio 392 576,77 Eur, 165 703,34 Eur įsipareigojimų nevykdymo palūkanų ir 6209,53 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas UAB „VM Investicija“ patikslintu prašymu prašo atnaujinti civilinės bylos e2-17-431/2016 procesą, pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimą ir 2016 m. lapkričio 29 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir atmesti ieškovo Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių prašymą priteisti iš atsakovo UAB „VM Investicija“ nesumokėtas 16 proc. metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas (už mokėjimo prievolių vykdymo pažeidimus) – 165 703,34 Eur sumoje, kuri buvo įskaičiuota į bendrą prašomą priteisti 564 489,64 Eur skolos sumą.
  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriuo remiasi atsakovas, nustato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį, teismas nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra CPK 370 straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai, t.y. praleistas terminas, arba nepagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal A. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-376/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal V. P. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-598/2009; kt.). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Pareiškėjas nurodo, kad susipažinus su Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus su ieškiniu pateikta medžiaga, nustatyta, kad bankas 2014 m. liepos 31 d. reikalavimą mokėti pagal 2008 m. rugpjūčio 8 d. Laidavimo sutartį Nr. LLL 08/08/36D Nr. OUT-15863 siuntė per UAB „Kurjerių tarnyba“. 2016 m. gruodžio 16 d. BUAB „VM Investicija“ administratorius kreipėsi į UAB „Greitasis kurjeris“ su prašymu pateikti informaciją dėl Nordea Bank 2014 m. liepos 31 d. reikalavimo įteikimo. 2016 m. gruodžio 19 d. UAB „Greitasis kurjeris“ pateikė atsakymą, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis registruotų laiškų siuntimo registrais, 2014 m. rugpjūčio 1 d. AB Nordea Bank Lietuvos skyriaus siųstas registruotas laiškas UAB „VM Investicija“ adresatui įteiktas nebuvo ir 2014 m. rugpjūčio 4 d. grąžintas siuntėjui. Pareiškėjo teigimu, ši informacija iš esmės keičia civilinėje byloje esančią informaciją apie banko pranešimą laiduotojui, kuria rėmėsi teismai, nagrinėdami bylą. Atsakovas teigia, kad jei aplinkybė, jog banko siųstas raginimas laiduotojui padengti kredito gavėjo skolą buvo 2014 m. rugpjūčio 4 d. grąžintas bankui, būtų žinoma civilinės bylos nagrinėjimo metu, tai atsakovas būtų teikęs prašymą teismui dalyje atmesti ieškovo reikalavimus, nes vėlavimo palūkanos akivaizdžiai susidarė dėl paties ieškovo nesąžiningo elgesio.
  1. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas kreipėsi į kurjerių tarnybą UAB „Greitasis kurjeris“ 2016 m. gruodžio 16 d., t.y. po 2016 m. lapkričio 29 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo. Atsižvelgiant į civilinio proceso ekonomiškumo bei kooperacijos principus (CPK 7, 8 straipsniai), konstatuotina, kad šį įrodymą atsakovas galėjo gauti ir pateikti dar vykstant civiliniam procesui apeliacinės instancijos teisme, dėl to atsakovo kaip naujai paaiškėjusi nurodyta aplinkybė neatitinka kasacinio teismo praktikoje nurodytų naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, dėl kurių būtų teisinis pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje.
  1. Ieškovas Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, pateikė atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame nurodė, kad su prašymu ieškovas nesutinka. Atsiliepime ieškovas nurodo, kad ieškovas siuntė atsakovui reikalavimą ir, kad atsakovas to reikalavimo nepriėmė, dėl ko siunta ieškovui buvo grąžinta. Todėl aplinkybė, jog reikalavimas nebuvo priimtas, tariamai yra naujai paaiškėjusi esminė aplinkybė ir, kad ši aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma civilinės bylos Nr. e2-l7-431/2016 nagrinėjimo metu. Administratoriaus prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes administratorius kitaip nori vertinti jau išnagrinėtas aplinkybes ar nori iš naujo nagrinėti reikalavimus, o pakartotinis ginčo dėl to paties materialinio reikalavimo nagrinėjimas yra draudžiamas. Analogiški argumentai dėl reikalavimo (ne)įteikimo jau buvo pareikšti civilinėje byloje Nr. e2-17- 431/2016 ir dėl jų Bankas 2015 m. spalio 20 d. dublike nurodė savo poziciją bei pateikė rašytinius įrodymus. Civilinėje byloje Nr. e2-17-431/2016 jau buvo nustatyta, jog bankas 2013 m. rugsėjo 18 d. pranešimą apie vienašalį kreditavimo sutarties nutraukimą ir visus kitus reikalavimus siuntė atsakovui ir ieškovas apie kredito sutarties nutraukimą atsakovą informavo tinkamai, t.y. atsakovas žinojo apie banko reikalavimus ir bendrovės prievolę pagal Laidavimo sutartį ir prievolę neigė. Ieškovas visus įrodymus apie skolos skaičiavimą, susirašinėjimą su Laiduotoju, pateikė dar su 2015 m. liepos 2 d. prašymu ir 2015 m. liepos 13 d. ieškiniu bei kitais procesiniais dokumentais, todėl jeigu Administratorius laiko, jog jam kokią nors reikšmę turi 2014 m. liepos 31d. reikalavimo Nr. OUT-15863 (ne)priėmimo aplinkybė, administratorius turi pats prisiimti savo aplaidaus elgesio riziką, be to, gali reikalauti žalos atlyginimo iš byloje atstovavusių atstovų, kadangi administratorius savo prašyme rodinėja, kad bylos nagrinėjimo metu atstovavę advokatai šios aplinkybės nesiaiškino. Administratorius nuslepia ir tai, kad 2016 m. sausio 5 d. c.b. Nr. e2-17-431/2016 teismo posėdis buvo atidėtas Administratoriaus pasamdyto atstovauti Laiduotoją advokato A. Jaskelevičiaus prašymu, kadangi jis nurodė, jog reikalinga daugiau laiko susipažinti su bylos medžiaga. Taigi, ir Administratoriui, ir jo pasamdytam atstovui buvo daugiau nei pakankamai laiko susipažinti su bylos medžiaga ir rinkti pageidaujamus įrodymus. Administratoriaus elgesys, kuomet jis būdamas Laiduotojo atstovu nuo 2015 m. gruodžio mėn., samdęs byloje atstovauti profesionalų teisininką advokatą ir jam mokėjęs už paslaugų atstovavimą c.b. Nr. e2-l7-431/2016, tik pasibaigus c.b. Nr. e2-17-431/2016 nagrinėjimui pradeda „rinkti“ tariamai naujus įrodymus ir be jokio pagrindo siekia pakeisti įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus, yra ne kas kita, kaip piktnaudžiavimas teise. Visi aukščiau nurodyti argumentai pagrindžia, jog nėra jokių neva esminių paaiškėjusių aplinkybių ir procesas c.b. Nr. e2-l7-431/2016 negali būti atnaujintas.
  1. 2017 m. gegužės 18 d. gautas ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovas pateikė įrodymus, kad už teisines paslaugas, rengiant atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, advokatų profesinei bendrijai NJORD Law Firm sumokėjo 637,79 Eur.

3Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas

  1. Proceso atnaujinimas - išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT), formuodamas vieningą teismų praktiką, nurodo, kad proceso atnaujinimo institutas taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t.y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.3K-7-362/2007; nutartis Nr.3K-3-499/2008; nutartis Nr.3K-3-561/2008).
  1. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 str. 1 d. 2 p., numatančiu, kad pagrindas atnaujinti procesą yra tuo atveju, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusių aplinkybių esminės reikšmės bylai pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių bylos duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (LAT 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2010 m. birželio l d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-192/2011). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio l d. 2 p. prasme. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 str. 2 d.). Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai, tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius, turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip, patenkintus reikalavimus atmesti. Tuo atveju, jei pranešimo gavimo data būtų reikšminga išvadai, už kokį laikotarpį atsakingu dėl palūkanų nesumokėjimo yra atsakovas, naujas įrodymas būtų reikšmingas bylai, tačiau nesant pagrindo daryti išvadai, kad pranešimo gavimas yra pagrindu reikalauti palūkanų apmokėjimo, šis įrodymas negali pakeisti teismo išvadų. Atsakovo prašyme nurodytos aplinkybės, kad jis negavo pranešimo iš ieškovo apie reikalavimą mokėti įsiskolinimą, nėra reikšmingos išvadai dėl atsakovo atsakomybės pagal ieškinį, ši aplinkybė nėra esmine bylos aplinkybe.
  2. Pagal LAT praktikoje suformuluotą taisyklę, CPK 366 str. l d. 2 p. prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Pareiškėjas nurodo, kad naujai paaiškėjusia aplinkybe laikytina tai, kad 2014 m. liepos 31 d. banko siųstas raginimas laiduotojui padengti skolą buvo grąžintas bankui ir tai buvo žinoma ieškovui visą laiką, o atsakovas šios aplinkybės nežinojo ir negalėjo žinoti, nes raginimas jam nebuvo įteiktas ir neįteikimo faktas bylos nagrinėjimo metu nebuvo paviešintas. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendime teismas aplinkybių dėl raginimo siuntimo atsakovui nenagrinėjo ir šiuo klausimu nepasisakė. Tačiau kaip matyti iš ieškovo teismui kartu su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovas teismui nurodė aplinkybes dėl raginimo siuntimo. Ieškinyje ieškovas teigė, kad „bankas dar 2014 m. liepos 31 d. raštu Nr. 15863 pareikalavo Laiduotojo ne vėliau kaip iki 2014 m. rugpjūčio 14 d. padengti visą skolą, tačiau skola nebuvo padengta nei per Banko nurodytą terminą, nei iki šiol”. Taip pat prie ieškinio pateiktas atsakovui siųstas 2014 m. liepos 31 d. reikalavimas bei pažyma, kad raginimas buvo išsiųstas atsakovui 2017 m. rugpjūčio 1 d. Raginimas atsakovui nebuvo įteiktas ir buvo grąžintas bankui.
  1. Pagal LAT praktikoje suformuluotą taisyklę, CPK 366 str. l d. 2 p. prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Kaip jau anksčiau minėta, ieškovas ieškinyje nurodė, kad raginimas buvo siųstas atsakovui, bei pridėjo tai įrodančius dokumentus. Atsakovui ieškinys buvo išsiųstas CPK nustatyta tvarka, o su jo priedais atsakovas turėjo teisę susipažinti besiruošdamas bylos nagrinėjimui. Todėl atsakovo bankroto administratoriaus teiginys, kad apie raginimo siuntimą atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti, toks faktas apskritai nebuvo paviešintas, yra neteisingas ir neatitinkantis CPK 366 str. 1 d. 2 p. nuostatų.
  1. Kita LAT suformuluota taisyklė, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikomos tokios aplinkybės, kurios pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui. Atsakovas nepateikė naujų duomenų bei nenurodė aplinkybių, kurios tapo naujai paaiškėjusiomis po teismo sprendimo priėmimo bei kurios būtų pagrindas bylos atnaujinimui.
  1. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos nagrinėdami bylą bei apeliacinį skundą nenustatė, kad raginimo neįteikimas būtų esminė priežastis, dėl kurios ieškinys negali būti tenkinamas. Teisės aktuose nėra numatyta, kad raginimo neįteikimas skolininkui atleidžia jį nuo turimų piniginių prievolių, todėl teismo manymu, faktas, kad atsakovui siųstas raginimas buvo neįteiktas atsakovui, nedaro įtakos sprendimo priėmimui ir nėra esminė priežastis, dėl kurios būtų galima tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo.
  1. Teismas, vadovaudamasis išdėstytu, daro išvadą, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie negalėjo būti žinomi ir pateikti bylos nagrinėjimo metu, civilinės bylos proceso atnaujinimas iš esmės nekeistų priimto teismo procesinio sprendimo, nekeistų šalių teisinės padėties, nesukurtų tolesnių teisinių pasekmių, todėl, vertinant visas bylos aplinkybes, pripažintina, kad neegzistuoja realaus pagrindo, galinčio iš esmės pakeisti bylos baigtį, konstatuotina, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą yra nepagrįstas, nes šiuo atveju nekyla abejonių dėl civilinės bylos baigties teisingumo.
  2. Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo 637,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų ruošiant atsiliepimą į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo. Pateikta PVM sąskaita – faktūra patvirtina, kad ieškovas advokatų profesinei bendrijai NJORD Law Firm sumokėjo 637,79 Eur už 7 val. teisinių paslaugų (valandos kaina – 75,30 Eur).
  1. Reikalaujamas priteisti išlaidų dydis – 637,79 Eur neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, numatyto 7 ir 8.2 punktuose, maksimalus bylinėjimosi išlaidų dydis pagal pareiškėjo reikalavimą negali viršyti 2303,84 Eur. Teismo vertinimu, nors ieškovo reikalavimas neviršija maksimalaus bylinėjimosi išlaidų dydžio, tačiau turi būti mažintinas. Ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinamas iš dalies, jo naudai iš BUAB „VM Investicija“ priteisiant 300 Eur bylinėjimosi išlaidų (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis), atsižvelgiant į tai, kad ta pati atstovė teikė paslaugas ieškovui tiek pirmosios , tiek apeliacinės instancijų teismuose, proceso atnaujinimo pagrindu buvo nurodyta tik viena aplinkybė - gautas naujas įrodymas, todėl prašymui dėl proceso atnaujinimo nagrinėti nebuvo reikalingos labai didelės darbo ir laiko sąnaudos.
  2. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 3 dalimi, 290-291 straipsniais,

Nutarė

4prašymą atmesti.

5Atsisakyti atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-17-431/2016.

6Priteisti ieškovui Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, į.k. 303252632, iš atsakovo BUAB „VM Investicija“, į.k. 300036654, 300 Eur (tris šimtus vieną eurą 20 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, išieškotiną iš BUAB „VM investicija“ administravimo išlaidų.

7Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai