Byla AS-1047-858/2015
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Marijampolės pataisos namams dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo V. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundas (b. l. 2), kuriuo pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovas) 2 000 000 000 Eur neturtinę žalą.

5II.

6Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 8 d. nutartimi (b. l. 20-21) pareiškėjo V. K. skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 2 000 000 000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) keliamų reikalavimų, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartimi buvo nustatytas terminas iki 2015 m. gegužės 11 d. skundo trūkumams pašalinti. Teismo nutartyje nustatytu terminu pareiškėjas pateikė teismui naują skundą, tačiau jis neatitiko ABTĮ keliamų reikalavimų, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartimi pareiškėjui buvo pakartotinai nustatytas terminas skundo trūkumas pašalinti. Minėtoje nutartyje teismas pareiškėjui pasiūlė patikslinti skundo reikalavimą, atskirai nurodant prašomos priteisti neturtinės žalos dydį už netinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, išaiškino, jog pareiškėjas turi skunde nurodyti, kuo pasireiškė jo prašoma priteisti neturtinė žala bei pateikti nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p.; 24 str. 1 d.). Tuo atveju, jei pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildina iš netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, teismas nurodė pareiškėjui, jog prie skundo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys, jog dėl sveikatai padarytos žalos jis yra pasinaudojęs privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartyje, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas nustatė, jog pareiškėjas į teismą prašydamas priteisti žalą kreipiasi daugiau nei vieną kartą per mėnesį ir be rimto pagrindo bei pripažino pareiškėją piktnaudžiaujančiu teisminės gynybos teise ir įpareigojo taip pat sumokėti 28 Eur žyminį mokestį bei teismui pateikti įrodymus, patvirtinančius nustatyto žyminio mokesčio sumokėjimą.

7Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartyje nustatytu terminu pareiškėjas pateikė teismui skundo tikslinimą, tačiau nepašalino nutartyje nustatytų skundo trūkumų. Pareiškėjas skundo tikslinime nenurodė, kuo pasireiškė prašoma priteisti neturtinė žala, nepateikė skunde nurodytų aplinkybių patvirtinančių įrodymų, nenurodė kokio dydžio žalą dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir kokio dydžio žalą, dėl kitų aplinkybių jis prašo priteisti, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog dėl sveikatai padarytos žalos jis yra pasinaudojęs privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių žyminio mokesčio sumokėjimą.

8Atitinkamai, teismas laikė, kad pareiškėjas tinkamai nepašalino Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, dėl to skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

9III.

10Pareiškėjas V. K. atskiruoju skundu (b. l. 24) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį ir įpareigoti kompetentingą instituciją išnagrinėti jo skundą.

11Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalauja iš pareiškėjo pinigų. Teismas nesupranta, kas yra kankinimas ir kitokio pobūdžio pažeistos teisės ir laisvės. Pareiškėjas pateikė visus įmanomus įrodymus, todėl nepriimti skundo nebuvo pagrindo.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13IV.

14Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo V. K. skundą laikė nepaduotu jam nepašalinus skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

15Pareiškėjas pateiktame atskirajame skunde pažymi, jog nepriimti jo pateikto skundo nebuvo pagrindo.

16Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, su tokiu pareiškėjo vertinimu nesutinka.

17Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog iš pareiškėjo pateikto skundo turinio matyti, kad pareiškėjas patirtą neturtinę žalą siejo su jo, kaip paciento, pažeidžiamomis teisėmis Marijampolės pataisos namuose jam teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, bei tuo, jog Seimo kontrolieriaus 2015 m. sausio 20 d. pažymoje Nr. 40-2015/1-4 dėl V. S. buvo pripažinta, kad kalinimo sąlygos Marijampolės pataisos namuose neatitinka teisės aktų numatytų sąlygų (b. l. 2). Dėl nurodytų neteisėtų veiksmų visumos pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 2 000 000 000 Eur neturtinę žalą.

18Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2015 m. gegužės 11 d. skundo trūkumams pašalinti (b. l. 10-11).

19Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartimi (b. l. 15-16) pareiškėjui buvo pakartotinai nustatytas terminas skundo trūkumas pašalinti: teismas pareiškėjui pasiūlė patikslinti skundo reikalavimą, atskirai nurodant prašomos priteisti neturtinės žalos dydį už netinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, išaiškino, jog pareiškėjas turi skunde nurodyti, kuo pasireiškė jo prašoma priteisti neturtinė žala bei pateikti nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Tuo atveju, jei pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildina iš netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, teismas nurodė pareiškėjui, jog prie skundo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys, jog dėl sveikatai padarytos žalos jis yra pasinaudojęs privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Kauno apygardos administracinis teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, taip pat nustatė, jog pareiškėjas į teismą prašydamas priteisti žalą kreipiasi daugiau nei vieną kartą per mėnesį ir be rimto pagrindo bei pripažino pareiškėją piktnaudžiaujančiu teisminės gynybos teise ir įpareigojo jį sumokėti 28 Eur žyminį mokestį bei teismui pateikti įrodymus, patvirtinančius nustatyto žyminio mokesčio sumokėjimą.

20Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 8 d. nutartyje konstatavo, jog pareiškėjas nustatytu terminu pateikė teismui skundo tikslinimą, tačiau nepašalino nustatytų skundo trūkumų. Pareiškėjas skundo tikslinime nenurodė, kuo pasireiškė jo prašoma priteisti neturtinė žala, nepateikė skunde nurodytų aplinkybių patvirtinančių įrodymų, nenurodė kokio dydžio žalą dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir kokio dydžio žalą, dėl kitų aplinkybių jis prašo priteisti, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog dėl sveikatai padarytos žalos jis yra pasinaudojęs privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių žyminio mokesčio sumokėjimą (b. l. 20-21).

21Vertindama skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, pareiškėjo nustatytus skundo trūkumus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į pareiškėjo pateiktu skundu inicijuojamo ginčo prašant priteisti neturtinę žalą ją siejant su tam tikrais neteisėtais veiksmais priklausymą skirtingų kompetencijų teismams.

22Teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, kad valstybė savo funkcijas vykdo per atitinkamų institucijų sistemą, apimančią visų pirma valstybės institucijas; valstybės institucijų sistema apima labai įvairias institucijas; šių institucijų įvairovę, teisinį statusą ir įgaliojimus lemia valstybės vykdomų funkcijų įvairovė; tam tikros valstybės institucijos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) yra traktuojamos kaip valstybės valdžią vykdančios institucijos. Tokios institucijos yra nurodytos Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą).

23Taigi valstybės valdžios organizavimas ir veikla yra grindžiama valdžių padalijimo principu (Konstitucijos 5 str.). Pagal šį principą įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios turi būti atskirtos, pakankamai savarankiškos, bet kartu turi būti jų pusiausvyra. Kiekvienai valdžios institucijai nustatoma jos paskirtį atitinkanti kompetencija. Teisinėje valstybėje kiekviena valdžia (įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ar teisminė) vykdo jai pavestas funkcijas ir realizuoja savo kompetenciją (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d., 1995 m. spalio 26 d., 1999 m. gegužės 11 d., 2001 m. balandžio 26 d. nutarimus). Taigi, atitinkamai, ir teismai nagrinėdami kilusius ginčus turi įvertinti ir atsižvelgti į jiems priskirtus įgaliojimus spręsti atitinkamos kategorijos ginčus. Asmenys, kreipdamiesi teisminės gynybos, taip pat turi laikytis vienos iš teisės kreiptis į teismą prielaidų, šiuo atveju numatančios, kad inicijuojamas ginčas būtų priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

24Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šiame kontekste viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d.).

25Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.), kurią detaliai nustato ABTĮ 15–20 straipsniai.

26Iš ABTĮ įtvirtinto reguliavimo matyti, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo kaip tai yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pacientas turi teisę į savo garbės ir orumo nežeminančias sąlygas ir pagarbų sveikatos priežiūros specialistų elgesį. Pacientui turi būti suteikiamos mokslu pagrįstos nuskausminamosios priemonės, kad jis nekentėtų dėl savo sveikatos sutrikimų. Pacientas turi teisę būti prižiūrimas ir numirti pagarboje. Šiame kontekste svarbu tai, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui. Padarius neturtinę žalą gydytojui paprastai yra taikoma deliktinė civilinė atsakomybė; žala, padaryta pacientams gydytojo kaltais veiksmais, atlyginama CK nustatyta tvarka (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 1 d.). Šiame kontekste aktualu yra ir tai, kad pagal CK 6.263 straipsnį kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

27Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl žalos, padarytos netinkamu gydymu, taip pat yra nurodęs, kad tokiais atvejais susiduriama ne su bet kokia, o su profesine civiline atsakomybe. Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo (sveikatos priežiūros įstaigos) pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi, sprendžiant dėl neteisėtumo, būtina atsakyti į klausimą, ar tikrai medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Dėl šio tikslo turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicinos paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos, medicinos praktikos nuostatomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010).

28Nurodyta atsakomybės taikymo rūšis, nurodytas gydytojų veiksmų standartas lemia tai, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo yra nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr. mutatis mutandis Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-110/2013). Tokio vertinimo nekeičia ir tai, kad asmeniui sveikatos priežiūros paslaugos yra teikiamos įkalinimo įstaigoje.

29Šiuo atveju pareiškėjas reiškia argumentus dėl, jo nuomone, netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, t. y. dėl netinkamų veiksmų, teikiant pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugas, be kita ko, netinkamo gydymo, nesuteikimo veiksmingo gydymo, teikiant paslaugas, be kita ko, žeminant pareiškėjo, kaip paciento, orumą (b. l. 2), tačiau šių aspektų vertinimas nepriklauso administracinio teismo kompetencijai. Teisme nagrinėjamo ginčo pobūdį apibūdina ne ginčo šalys, o teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, pobūdis. Šiuo atveju tokie neteisėti veiksmai yra siejami su netinkamu gydymo paslaugų teikimu, sveikatos priežiūros paslaugas teikusių asmenų rūpestingumu, tačiau šių aspektų vertinimas nepriklauso administracinio teismo kompetencijai, todėl šioje dalyje pareiškėjo skundo reikalavimą grindžiant netinkamai teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis atsisakytina priimti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjui nurodė šalinti skundo trūkumus, susijusius su netinkamai teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, pavyzdžiui, pateikti įrodymus, kad pareiškėjas pasinaudojo privaloma ikiteismine tokių ginčų nagrinėjimo tvarka, nurodyti tokios prašomos priteisti žalos sumą (b. l. 15-16).

30Atsižvelgusi į pirmiau nurodytą reguliavimą teisėjų kolegija išaiškina pareiškėjui teisę dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kreiptis teisės aktų nustatyta tvarka į bendrosios kompetencijos teismą (Pacientų teisų ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 2 d.).

31Vis dėlto teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjas pateiktame skunde taip pat patirtą žalą siejo su netinkamomis kalinimo sąlygomis Marijampolės pataisos namuose, kurias konstatavo Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2015 m. sausio 20 d. pažymoje Nr. 40-2015/1-4 dėl V. S. skundo dėl Marijampolės pataisos namuose tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo (b. l. 2) ir šiuo aspektu pareiškėjo inicijuojamas ginčas galėtų būti nagrinėjamas administracinių teismų sistemoje. Taigi šioje dalyje vertintini pirmosios instancijos teismo nustatyti pareiškėjo skundo trūkumai ir ar nepagrįstai jų nepašalinus pirmosios instancijos teismas šią pareiškėjo skundo dalį laikė nepaduotą.

32Nurodytu aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnis skelbia, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau svarbu pažymėti, jog minėta teisė kreiptis į teismą, nepaisant to, kad ji priskirtina prie žmogaus subjektinių teisių, o ne jo pareigų, vis dėlto turi būti įgyvendinama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 23, 24, 39 straipsnių reikalavimus. Pabrėžtina, jog šios teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą.

33ABTĮ 37 straipsnyje inter alia numatyta, kad, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

34Kita vertus, minėtu trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Be kita ko, teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą.

35Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog nutartyje, kuria pareiškėjo skundas laikomas nepaduotu, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-525-496/2011, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-525-580/2011, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-502-845/2011). Iš esmės toks reikalavimas susijęs su tuo, kad teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu (ABTĮ 149 str. 1 d.), todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinimas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

36Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė pareiškėjui terminą pašalinti skundo trūkumus, t. y. nurodė, jog pareiškėjas turi skunde nurodyti, kuo pasireiškė jo prašoma priteisti neturtinė žala, pateikti skunde nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p., 24 str. 1 d.), pripažino pareiškėją piktnaudžiaujančiu teisminės gynybos teise ir įpareigojo sumokėti 28 Eur žyminį mokestį bei teismui pateikti įrodymus, patvirtinančius nustatyto žyminio mokesčio sumokėjimą (b. l. 10-11, 15-16). Atitinkamai, teismas laikė pareiškėjo skundą nepaduotu, jam nepašalinus šių nurodytų skundo trūkumų (b. l. 20-21).

37Vertindama pareiškėjo įvardintus skundo trūkumus, teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardyti ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose. Šalia kitų skundui keliamų reikalavimų, pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamąsias dalis) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus). Skundas turi būti surašytas aiškiai ir suprantamai, jame turi būti aiškiai ir konkrečiai nurodyti skundžiami atitinkamos institucijos (viešojo administravimo subjekto) veiksmai (neveikimas) ar aktai (sprendimai), nurodytas aiškus ir konkretus skundo reikalavimas bei aiškiai ir konkrečiai išdėstytos skundą pagrindžiančios faktinės aplinkybės. Minėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyko ar pagrindo, nepateikus reikšmingų dokumentų, teismas paprastai neturi galimybių tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo.

38Įvertinusi pareiškėjo skundo turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjas reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kaip teigia pareiškėjas, atsiradusią dėl Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmų bei netinkamų sąlygų laisvės atėmimo vietoje, tačiau šių aplinkybių su savo teisių pažeidimu jis nesieja. Pareiškėjas tik remiasi tuo, kad Seimo kontrolieriaus 2015 m. sausio 20 d. pažymoje Nr. 40-2015/1-4 dėl V. S. skundo buvo pripažinta, kad kalinimo sąlygos Marijampolės pataisos namuose neatitinka teisės aktų numatytų sąlygų, tačiau šių aplinkybių nesieja su savo individualia situacija, jų nedetalizuoja.

39Pareiškėjas visai nenurodo, kuo pasireiškė prašoma priteisti žala dėl šių neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš pareiškėjo patikslinto skundo matyti, kad patikslintame skunde pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, t. y. nepateikė procesinio dokumento, kuriame būtų bent minimaliai išdėstytos aplinkybės, susijusios su žalos padarymu (CK 6.250 straipsnis), t. y. išskirti konkretūs laikotarpiai, nurodytos konkrečios datos, kada pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala bei nurodyti konkretūs šių institucijų ar jų pareigūnų veiksmai (neveikimas), sprendimai (administraciniai aktai) dėl kurių pareiškėjas patyrė žalą, taip pat nepateikti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai bei nenurodyta konkrečių (priežasčių dėl kurių pareiškėjas jų negali pateikti, nepaaiškinta kuo ši žala pasireiškė. Šiame kontekste svarbu yra ir tai, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina skundo priėmimo stadijoje apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme, tačiau, kaip jau buvo minėta, tokių aplinkybių pareiškėjas visai neįvardino ir nurodomų neteisėtų veiksmų nesiejo su savo individualia situacija.

40Šias išvadas patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika žalos atlyginimo bylose, numatanti, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, paprastai turi nurodyti, dėl kokių konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų jam atsirado žala, konkretų prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį bei pateikti žalos atsiradimą pagrindžiančių įrodymų, tačiau skundo (prašymo) priėmimo stadijoje iš pareiškėjų neturėtų būti reikalaujama nepagrįstai detaliai išdėstyti aplinkybes, kaip pasireiškė prašoma priteisti žala, t. y. kokias galbūt neigiamas pasekmes pareiškėjas patyrė (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143-231/2011, 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143-242/2011).

41Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad iš pareiškėjo yra reikalaujama nepagrįstai detaliai nurodyti aplinkybes, kaip pasireiškė prašoma priteisti, kadangi grįsdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas šiuo atveju naudoja itin apibendrintus teiginius, kas riboja teismo galimybes teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą, o atsakovui – tinkamai atsiliepti dėl jam reiškiamų reikalavimų (b. l. 13-14, 18). Atitinkamai, nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad šie trūkumai sudarė kliūtis nagrinėti pareiškėjo pateiktą skundą.

42Kiek tai yra susiję su kitu aktualiu skundo trūkumu, t. y. teismo įpareigojimu sumokėti pareiškėjui žyminį mokestį ir šio trūkumo nepašalinimu, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog šiuo atveju pareiškėjo inicijuojamas ginčas yra priskirtinas žyminiu mokesčiu neapmokestinamų ginčų kategorijai (ABTĮ 40 str. 1 d. 11 p.), kita vertus, pabrėžtina, jog nors įstatymai garantuoja asmenims teisę kreiptis teisminės gynybos, tačiau šia teise turi būti naudojamasi sąžiningai ir ja neturi būti piktnaudžiaujama. Teismų sistema yra skirta realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus ir ja neturi būti naudojamasi nepagrįstam ir vien formaliam bylinėjimuisi. Įstatymas numato galimybę asmenį, kuris sąžiningai siekia apginti savo teises bei išspręsti ginčą ir kurio turtinė padėtis yra sunki, atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (ABTĮ 41 str.). Tačiau įstatymas numato ir galimybę iš asmens, kuris pernelyg dažnai kreipiasi į teismą ir kurio kreipimaisi tokiu būdu iš esmės tampa vien tik formaliu bylinėjimusi, kai nebesiekiama sąžiningai apginti savo teises, o vien tik formaliai naudojamasi teisminės gynybos teise, pareikalauti sumokėti žyminį mokestį (ABTĮ 40 str. 4 d.).

43Tokiu reguliavimu yra, be kita ko, siekiama drausminti asmenis nuo nepagrįstų materialaus bei procesinio pobūdžio reikalavimų padavimo, t. y. žyminis mokestis atlieka ir prevencinę funkciją. Draudžiama piktnaudžiauti proceso teisėmis, naudotis įstatymų suteiktomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, proceso tikslus. Netoleruotina situacija, kai piktnaudžiaujant procesu į procesą įtraukiami kiti asmenys, eikvojamas teismo ir proceso dalyvių laikas bei lėšos. Besikreipiantis į teismą asmuo turi gerbti kitą proceso šalį bei jos teisėtus interesus. Manytina, kad tokiu atveju reikalavimas sumokėti žyminį mokestį savaime nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio reikalavimų, tačiau kiekvienu atveju atsižvelgus į bylos faktines aplinkybes turi būti sprendžiama, ar finansiniu ribojimu nėra paneigiama pati teisės kreiptis į teismą esmė (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. birželio 19 d. sprendimą byloje Kreuz prieš Lenkiją).

44Šiame kontekste aktualu yra tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog, nustatant piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise, turi būti taikomas konkretus kiekybinis kriterijus – kreipimasis į teismą dažniau kaip vieną kartą per mėnesį. Tačiau, atsižvelgiant į teisės kreiptis į teismą reikšmingumą, piktnaudžiavimas šia teise neturėtų būti konstatuojamas, remiantis vien kiekybiniu kriterijumi. Tokiu atveju turi būti įvertintas ir keliamo ginčo bei siekiamų apginti asmens teisių pobūdis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-442-180/2010).

45Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik skundo pateikimas teismui pats savaime neįrodo, kad asmuo piktnaudžiauja teisminės gynybos teise. Priešingu atveju asmuo galėtų patirti neigiamų procesinių pasekmių net ir tuo atveju, kai jis pagrįstai kreiptųsi dėl teisminės gynybos. Tačiau tai nebūtų teisinga, sąžininga ir protinga, neatitiktų teisės į teisminę gynybą paskirties ir tikslų. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis įpareigojant pareiškėją sumokėtį žyminį mokestį motyvuojant jo piktnaudžiavimu teisminės gynybos teise nėra pakankamai motyvuota ir pagrįsta, šiuo atveju teismas neįvertino keliamo ginčo pobūdžio ir remdamasis vien tik formaliais kriterijais nustatė, kad pareiškėjas piktnaudžiauja teisminės gynybos teise. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju, net ir vertinant, kad pareiškėjas galimai formaliai piktnaudžiauja teisinės gynybos teise, pirmosios instancijos teismas turėjo, be kita ko, įvertinti pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, ar pareiškėjas siekia iš esmės apginti savo pažeistas teises įvertinant pareiškėjo skunde keliamus reikalavimus, atsižvelgti į kitas pareiškėjo inicijuotas administracines bylas sistemiškai ar jomis iš esmės yra siekiama tų pačių interesų patenkinimo ir kitus reikšmingus kriterijus. Šiuo atveju nustatant įpareigojimą pareiškėjui sumokėti žyminį mokestį tokio vertinimo nebuvo atlikta, taigi vertintina, jog šis įpareigojimas buvo nepakankamai motyvuotas ir atitinkamai nepagrįstas (b. l. 15-16).

46Atsižvelgusi į nurodytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo pareiškėjui skirto įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį, kiti skundo trūkumai minėtoje inicijuojamo ginčo dalyje buvo nustatyti pagrįstai ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad jų nepašalinimas trukdo pradėti administracinę teiseną. Be to, pastebėtina, jog būdamas nešališku teismas pats savo iniciatyva negali šalinti pareiškėjo skunde esančių trūkumų ir suformuluoti už pareiškėją skundo pagrindą, nurodyti detaliai aplinkybes, su kuriomis yra siejama prašoma priteisti neturtinė žala ir šių skundo trūkumų pareiškėjas neištaisė net pasinaudojus teismui skundo trūkumo nustatymo institutu.

47Remiantis tuo, kas nurodyta, darytina išvada, jog pareiškėjas nepasinaudojo pirmosios instancijos teismo pateiktu pakankamai išsamiu išaiškinimu, kaip pareiškėjas galėtų pašalinti skundo trūkumus, kad jis atitiktų ABTĮ reikalavimus ir galėtų būti priimtas nagrinėti teisme ir nepašalino visų nurodytų skundo trūkumų, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas laikė pareiškėjo skundą nepaduotu dėl žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės pataisos namuose, atlyginimo.

48Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog teismo nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (ABTĮ 23, 24 ir 39 str.).

49Kita vertus, teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjo skundas dėl jo inicijuojamo ginčo dėl netinkamai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme ir šią skundo dalį atsisakytina priimti nagrinėti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Atitinkamai, pareiškėjui išaiškintina teisė dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kreiptis teisės aktų nustatyta tvarka į bendrosios kompetencijos teismą (Pacientų teisų ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 2 d.).

50Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

51pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.

52Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarties rezoliucinės dalies 1 dalį pakeisti, ją išdėstant taip:

53„pareiškėjo V. K. skundo dalį, kuria patirta neturtinė žala yra siejama su netinkamai teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, atsisakyti priimti nagrinėti.

54Pareiškėjo V. K. skundo dalį, kuria patirta neturtinė žala yra siejama su netinkamomis kalinimo sąlygomis Marijampolės pataisos namuose, laikyti nepaduota”.

55Likusią pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

56Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo V. K. (toliau... 5. II.... 6. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 8 d. nutartimi (b. l.... 7. Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartyje... 8. Atitinkamai, teismas laikė, kad pareiškėjas tinkamai nepašalino Kauno... 9. III.... 10. Pareiškėjas V. K. atskiruoju skundu (b. l. 24) prašo panaikinti Kauno... 11. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 12. Teisėjų kolegija... 13. IV.... 14. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Kauno apygardos... 15. Pareiškėjas pateiktame atskirajame skunde pažymi, jog nepriimti jo pateikto... 16. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, su tokiu... 17. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog iš pareiškėjo pateikto skundo... 18. Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartimi... 19. Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartimi (b. l.... 20. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 8 d. nutartyje... 21. Vertindama skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, pareiškėjo... 22. Teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, kad valstybė savo funkcijas vykdo... 23. Taigi valstybės valdžios organizavimas ir veikla yra grindžiama valdžių... 24. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių... 25. Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu,... 26. Iš ABTĮ įtvirtinto reguliavimo matyti, kad administraciniai teismai... 27. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl žalos,... 28. Nurodyta atsakomybės taikymo rūšis, nurodytas gydytojų veiksmų standartas... 29. Šiuo atveju pareiškėjas reiškia argumentus dėl, jo nuomone, netinkamo... 30. Atsižvelgusi į pirmiau nurodytą reguliavimą teisėjų kolegija išaiškina... 31. Vis dėlto teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjas pateiktame skunde... 32. Nurodytu aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnis skelbia,... 33. ABTĮ 37 straipsnyje inter alia numatyta, kad, jeigu skundas (prašymas)... 34. Kita vertus, minėtu trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą... 35. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi... 36. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste matyti, kad pirmosios... 37. Vertindama pareiškėjo įvardintus skundo trūkumus, teisėjų kolegija... 38. Įvertinusi pareiškėjo skundo turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 39. Pareiškėjas visai nenurodo, kuo pasireiškė prašoma priteisti žala dėl... 40. Šias išvadas patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 41. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad iš pareiškėjo yra reikalaujama... 42. Kiek tai yra susiję su kitu aktualiu skundo trūkumu, t. y. teismo... 43. Tokiu reguliavimu yra, be kita ko, siekiama drausminti asmenis nuo nepagrįstų... 44. Šiame kontekste aktualu yra tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis... 45. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik skundo pateikimas teismui pats savaime... 46. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad nors... 47. Remiantis tuo, kas nurodyta, darytina išvada, jog pareiškėjas nepasinaudojo... 48. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog teismo nutartis, kuria... 49. Kita vertus, teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjo skundas dėl jo... 50. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 51. pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.... 52. Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarties... 53. „pareiškėjo V. K. skundo dalį, kuria patirta neturtinė žala yra siejama... 54. Pareiškėjo V. K. skundo dalį, kuria patirta neturtinė žala yra siejama su... 55. Likusią pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.... 56. Nutartis neskundžiama....