Byla P-438-36-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Neringos savivaldybės administracijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A822-608/2010 pagal Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, trečiojo sunteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Domus Altera“ ir trečiųjų suinteresuotų asmenų I. G. ir O. G. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovams Neringos savivaldybės administracijai, Neringos savivaldybės tarybai, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, A. N., A. N., I. G., O. G., E. K., L. I., R. I., A. S., akcinei bendrovei SEB Vilniaus bankui, uždarajai akcinei bendrovei „Domus Altera“, uždarajai akcinei bendrovei „Ūkio banko investicinė grupė“, gyvybės draudimo uždarajai akcinei bendrovei „Bonum publicum“, akcinei bendrovei „Kauno tiekimas“, uždarajai akcinei bendrovei „Nidos Smiltė“, akcinei bendrovei „Jūratė“ dėl administracinių teisės aktų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje ir 56 straipsnyje nustatyta tvarka pateikė prašymą dėl administracinių teisės aktų panaikinimo, kuriuo prašė panaikinti:

51) Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 100 „Dėl sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“;

62) Neringos savivaldybės išduotą 2002 m. kovo 29 d. projektavimo sąlygų sąvadą pagalbinio pastato-vasarnamio, adresu (duomenys neskelbtini), Nida, Neringa, statybai;

73) Neringos savivaldybės administracijos 2002 m. rugsėjo 27 d. išduotą statybos leidimą Nr. 37 pagalbinio statinio vasarnamio statybai, adresu (duomenys neskelbtini), Nida, Neringa;

84) Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2002 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 2638 sudarytos komisijos 2004 m. sausio 15 d. pripažinimo tinkamu naudoti pagalbinį statinį vasarnamį, adresu (duomenys neskelbtini), Nida, Neringa, aktą.

9Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 27 d. sprendimu Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą patenkino. Teismas atnaujino praleistą terminą prašymui paduoti. Panaikino Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 100 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringa, detalaus plano patvirtinimo“. Teismas panaikino: 1) Neringos savivaldybės administracijos 2002 m. kovo 29 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą pagalbinio pastato – vasarnamio, adresu (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringa, statybai; 2) panaikino Neringos savivaldybės administracijos 2002 m. rugsėjo 27 d. išduotą statybos leidimą Nr. 37 pagalbinio statinio vasarnamio, adresu (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringa, statybai; 3) panaikino Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2002 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 2638 sudarytos komisijos 2004 m. sausio 15 d. pripažinimo tinkamu naudoti pagalbinį statinį – vasarnamį, adresu (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringa, – aktą.

10Teismas atmetė atsakovų Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos atstovas advokato A. I. pateiktą prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą. Prašyme buvo nurodyta, kad Anykščių rajono apylinkės teismas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą prašydamas ištirti, ar 2006 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. X-858 bei Lietuvos Respublikos 2006 m. spalio 17 d. statybos įstatymo 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. X-857 9 straipsnis, kuriuo pakeistas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnis, ta apimtimi, kuria nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad savavališkos statybos padarinių arba statinio statybą pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, pašalinimas galimas tik įpareigojant statytoją per nustatytą terminą statinį nugriaunant arba įpareigojant statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.), nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Vadovaudamasis nurodytais argumentais ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi atsakovas prašė teismą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, prašant išspręsti ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad savavališkos statybos padarinių arba statinio statybą pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, pašalinimas galimas tik įpareigojant statytoją per nustatytą terminą statinį nugriaunant arba įpareigojant statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.), nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Kolegija konstatavo, kad teisinių prielaidų kreiptis į Konstitucinį teismą ir stabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą nėra, kadangi teismas šioje byloje nesprendžia reikalavimų, susijusių su savavališkos statybos padarinių šalinimu, o tik nagrinėja priimtų administracinių aktų teisėtumo klausimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, atsiliepimuose išdėstytus argumentus, taip pat tą aplinkybę, kad pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, 2006 m. rugsėjo 15 d. su ieškiniu dėl administracinių teisės aktų pripažinimo negaliojančiais, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo kreipėsi į bendrosios kompetencijos – Klaipėdos apygardos – teismą, atsižvelgęs į tai, kad CPK ir ABTĮ procesinės normos nustato skirtingus terminus dėl skundų (prašymų) ir ieškinių padavimo į teismą, konstatavo, kad terminas prašymui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių, ir jį atnaujino.

11Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr.I-1244 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato įsteigimo“, siekdama išsaugoti Lietuvos žmonėms ir būsimosioms kartoms vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžio kompleksus bei etnokultūrinį paveldą, nutarė įsteigti Lietuvos Respublikos kompleksinėje gamtos apsaugos schemoje numatytus nacionalinius parkus ir valstybinį rezervatą (pagal parengtas schemas): Kuršių nerijos nacionalinį parką - 19 tūkst. ha ploto (iš jų 9 tūkst. ha Kuršių marių ir Baltijos jūros akvatorijos). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994 m. gruodžio 19 d. priėmė nutarimą Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“, kuris įsigaliojo 1994 m. gruodžio 24 d., be to Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. kovo 19 d. priėmė nutarimą Nr. 308 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų patvirtinimo“. Šio Vyriausybės nutarimo 1–uoju punktu buvo patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai, kurių 4 –ajame punkte nustatyta, kad nacionalinio parko teritorija, administruojama Neringos ir Klaipėdos miestų savivaldybių, tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“, ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus gyvenviečių detaliuosius planus, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) buvo įregistruotas teritorijų planavimo dokumentų registre, o Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimo 2 - uoju punktu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) (Žin., 1994, Nr. 99-1977) pagal paskelbimo tvarką neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (toliau – ir KNNP) (generalinio plano) pagrindinių teiginių 6 punktas numato, kad nacionalinio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų apsaugos formas ir naudojimą suskirstyta į šias funkcines zonas: 1) konservacinę (gamtiniai rezervatai, kraštovaizdžio draustiniai, urbanistiniai ir etnokultūriniai draustiniai); 2) apsauginę; 3) rekreacinę; 4) gyvenamąją; 5) ūkinę.

12Teismo nuomone, teritorija, apimanti ginčijamu detaliuoju planu suplanuotus sklypus (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringa yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir pagal KNNP planavimo schemos (generalinio plano) pagrindinio brėžinio žymėjimą patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko rekreacinę funkcinę zoną (rekreacijai skirtos teritorijos). Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje detaliuoju planu suformuotas sklypas patenka į teritoriją, kuriai numatyta kompleksinė teritorijos tvarkymo programa pažymėta reglamento Nr. XV, t.y. nagrinėjama teritorija patenka į teritoriją, kuriai nustatytas mišrios (gyvenamosios ir poilsiautojų aptarnavimo) paskirties senųjų žvejų sodybų teritorijos ir gyvenamųjų namų teritorijos naudojimo būdas. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos Nidos ir apylinkių principinio plano 3 brėžinyje „Nidos gyvenvietės 1992 m. būklė. Siūlomos paminklosaugos ir paminklotvarkos priemonės“ nagrinėjamas sklypas patenka į griežto apsaugos režimo zoną. Minėtame brėžinyje sklype, (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringa, esantis pagalbinis statinys – dirbtuvės ir vienas poilsio pastatas, sutartiniais ženklais nurodytas kaip svarbus tradicinės terpės formatas. Jam suteikta pastatų įvertinimo II kategorija, kuri numato „išsaugoti vertingus elementus ir gerinti išvaizdą“. Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos tekstiniuose sprendiniuose Nidos ir apylinkių principinio plano Architektūrinio – erdvinio tvarkymo reglamente numatyti tokie zonų tvarkymo reikalavimai: „XIV, XV. Griežto apsaugos režimo zona. Tikslas: pagerinti saugomos erdvės išvaizdą, atstatyti prarastus vertingus apstatymo elementus. Numatyta: 1) parengti apstatymo detalaus tvarkymo kompleksinį projektą, jame patikslinti posesijų ribas, sudaryti statinių restauravimo, rekonstrukcijos ar atstatymo planą, sutinkamai su šiai zonai taikomo apsaugos režimo reikalavimais; 2) parengti rekomendacijas infrastruktūros tvarkymui ir Kuršių etnokultūros išlikusių ženklų eksploatavimui ir apsaugai; 3) palaipsniui senosiose posesijose atstatyti gyvenamąją paskirtį, sudarius tam teisinį mechanizmą; 4) nevykdyti naujų statybų, nerekonstruoti pastatų ir posesijų ribų, kol nebus parengtas 1 punkte minėtas projektas“. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos Nidos ir apylinkių principiniame plane, Nidos gyvenamųjų teritorijų apstatymo tankumo reglamente, nustatyta: 1) susiformavusį apstatymą buvusių senųjų žvejų posesijų zonoje tankinti draudžiama, neleidžiama plėsti esamų pastatų bei statyti naujų gyvenamųjų ir kitokių pastatų, leidžiama atstatyti nunykusius, kuriuos numato atstatyti kultūros objektų regeneracijos projektai; 2) esamoms poilsio namų ar kitos paskirties teritorijoms, kurioms generaliniame plane siūloma atstatyti buvusią gyvenamąją paskirtį, turi būti sudaryti detalūs regeneracijos projektai, nustatantys buvusias autentiškas senųjų žvejų posesijų ribas, pažymintys kultūros paveldo respektavimo požiūriu vertingus esamus ir atstatytinus pastatus bei tradiciniam senajam apstatymui būdingus jų statybinius parametrus. Be šių projektų bet kokiu atveju tankinti apstatymą, plėsti pastatus, didinti aukštingumą draudžiama.

13Teismas nustatė, kad atsakovas Neringos savivaldybės taryba ginčijamu 2001 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 100 patvirtino detalųjį planą, kurio sprendiniais numatytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringa, žemės naudojimo būdo iš rekreacinės teritorijos į gyvenamąją keitimas, esamų poilsio namų rekonstravimas, juose įrengiant butus, minėtame sklype stovinčio pagalbinio statinio – dirbtuvių nugriovimas ir naujo vieno aukšto su mansarda vasarnamio statyba bei 5 automobilių sustojimo vietos keleivių išlaipinimui įrengimas. Šie sprendiniai prieštarauja aukščiau aptartiems Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, draudžiantiems statyti naujus statinius minimoje teritorijoje, taip pat rekonstruoti pastatus ir posesijų ribas, o taip pat įpareigojantiems išsaugoti vertingus elementus ir gerinti išvaizdą. Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 11 punktas taip pat numatė, kad Kuršių nerijos gyvenviečių detalieji planai, statinių, inžinerinių komunikacijų ir kitų objektų statybos projektai rengiami, derinami ir tvirtinami teritorijų planavimo normų sąvado ir statybos reglamentų nustatyta tvarka. 2000 m. gruodžio 18 d. detaliojo plano rengimui planavimo organizatorius sudarė planavimo užduotį, kurioje numatė planavimo tikslus – koreguoti sklypo ribas ir įteisinti, numatyti užstatymo galimybes, architektūrinius urbanistinius apribojimus, paminklosauginius bei aplinkosauginius reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo privalomų taisyklių nuostatų 30; 32 punktus (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2004 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-239 redakcijos įsigaliojimo) dėl planavimo proceso organizavimo išduodamos planavimo sąlygos ir detaliajam planui rengti sudaroma planavimo užduotis, kurioje nurodoma: planuojamos teritorijos adresas, planavimo tikslas, planavimo proceso etapai, jų dalys ir darbai bei atlikimo terminai, derinimo ir tvirtinimo procedūra. Planavimo užduotį tvirtina planavimo organizatorius, suderinęs ją su savivaldos vykdomąja institucija. Taigi sudarant planavimo užduotį, vadovaujamasi inter alia planavimo sąlygomis. 2000 m. detaliojo plano rengimo sąlygose, išduotose ginčo sklypui, numatyta, kad planuojamai teritorijai taikomi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, KNNP nuostatų bei KNNP planavimo schemos (generalinio plano) reikalavimai, todėl jų turėjo būti laikomasi planuojant teritoriją ir parengto teritorijų planavimo dokumento sprendiniai negalėjo prieštarauti sąlygose nurodytų norminių aktų reikalavimams.

14Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog detaliojo plano skyriuje “Detaliojo plano sprendiniai” yra išdėstyti detaliojo planavimo tikslai ir detaliojo plano sprendiniai – keičiamas sklypo (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo būdas iš rekreacinės teritorijos į gyvenamąją, esami poilsio namai rekonstruojami, juose įrengiami butai, griaunamas sklype stovintis pagalbinis statinys – dirbtuvės, statomas naujas vieno aukšto su mansarda vasarnamis, sklype numatomos 5 automobilių sustojimo vietos keleivių išlaipinimui. Šie detaliojo plano tikslai ir sprendiniai neatitinka išduotų detaliojo plano rengimo sąlygų, kadangi prieštaravo KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams. Iš detaliojo plano medžiagos taip pat akivaizdu, kad jame yra pateikti ir jo sudedamąja dalimi yra KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendinių kopijos, tarp jų KNNP generalinio plano medžiaga. Tai patvirtina, kad atsakovei ir detaliojo plano rengėjui buvo žinomi KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniai, pagal juos parengtos planavimo sąlygos, todėl šių sprendinių imperatyviai buvo privaloma laikytis rengiant ir tvirtinant detaliojo plano sprendinius. Neatsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, Neringos savivaldybės taryba 2001 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 100 „Dėl sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringa detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino detalųjį planą, kurio sprendiniai prieštarauja ne tik jau aukščiau paminėtam teisiniam reglamentavimui, bet nesilaikyta ir Saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 5 dalies nuostatų (įstatymo 2000 m. birželio 27 d. (Skelbta: Valstybės Žinios, 2000.07.19, Nr.: 58, Publ. Nr.: 1703 redakcija)), numatančių, kad valstybinių parkų teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorijų planavimo dokumentus (parko planavimo schemas, jų pagrindu parengtus detalius projektus). Tokiu būdu pažeisti ir 1999 m. kovo 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių Nerijos nacionalinio parko nuostatų (redakcija galiojusi iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 759 nuo 2004 m. birželio 20 d.) (Žin., 2004, Nr. 96-3539) redakcijos įsigaliojimo) 4, 6.6 ir 11 punktai, kurie numatė reikalavimą, kad nacionalinio parko teritorija, administruojama Neringos ir Klaipėdos miesto savivaldybių, tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“, nacionaliniame parke ūkinė veikla reguliuojama ir urbanizacijos plėtra plėtojama pagal KNNP planavimo schemą (Nuostatų 6.6 punktas); Kuršių nerijos gyvenviečių detaliųjų planų sprendiniai neturi prieštarauti nacionalinio parko planavimo schemai (11 punktas).

15Teismas pažymėjo, kad teisės teorijoje laikomasi principo, kad iš neteisės neatsiranda teisė, todėl pripažinus, kad detaliojo plano sprendiniai savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, akivaizdu, kad pažeistas teisinis reglamentavimas priimant ir kitus administracinius aktus, kuriais buvo suteikta teisė realizuoti detaliojo plano sprendinius tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Neringos savivaldybės administracijai tvirtinant 2002 m. kovo 29 d. projektavimo sąlygų sąvadą pagalbinio pastato – vasarnamio, adresu (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringoje, statybai; Neringos savivaldybės administracijai 2002 m. rugsėjo 27 d. išduodant statybos leidimą Nr. 37 pagalbinio statinio vasarnamio statybai, adresu (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringa; 2004 m. sausio 15 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos komisijai pripažįstant tinkamu naudoti pagalbinį statinį – vasarnamį, (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringa. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarimo konstatuojamosios dalies 12 punktu apibendrindamas konstatavo, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą - saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas. Tai yra visuotinai žinomas faktas. Šio nutarimo konstatuojamosios dalies 13 punkte taip pat akcentuojama, kad nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste taip pat pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose (išleistuose įstatymų leidžiamosios valdžios arba vykdomosios valdžios institucijų) buvo įtvirtinta principinė nuostata, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas pagal Vyriausybės patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą). Taigi jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia) su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti minėtos schemos sprendiniams. Šių sprendinių nepaisymas, ypač žinant, jog tai, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą - saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, yra visuotinai žinomas faktas, neatitiktų bendrojo teisės principo bona fides. Priešingu atveju ne tik būtų pažeistas Kuršių nerijos, kaip unikalaus gamtos ir žmogaus sukurto kraštovaizdžio komplekso - saugotinos teritorijos, tapatumas ir integralumas, bet ir būtų nusižengta Konstitucijos 53, 54 straipsnių imperatyvams, inter alia Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai, 53 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių; taip pat būtų akivaizdžiai nusižengta Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams.

16Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad šioje byloje neturi pagrindo analizuoti ir neanalizuoja susiklosčiusių teisinių santykių tretiesiems suinteresuotiems asmenims įgyjant nuosavybę ir nepasisako dėl trečiųjų asmenų teisių turinio. Akivaizdu, kad sukurti civiliniai teisiniai santykiai negali eliminuoti ir pakeisti to teisinio reguliavimo, kuris yra nustatytas aukščiau aptartu teisiniu reglamentavimu, dėl kurio prioriteto pasisakė ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime. Išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. vasario 12 d. nutartyje Nr. A822–65/09 atkreipė dėmesį į tai, kad siekiant nustatyti, ar pareiškėjas tinkamai gina viešąjį interesą, nepakanka vien tik nustatyti fakto, kad ginamų interesų turinys atitinka viešųjų interesų turinį. Todėl bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas, ar pareiškėjo ginamas interesas pripažintinas viešuoju interesu, taip pat turi nustatyti, ar pareiškėjo keliami materialiniai reikalavimai yra pakankami pažeistajam viešajam interesui apginti. Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Ši Konstitucijos nuostata perkelta į Prokuratūros įstatymo 19 straipsnį. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis nustato, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Viešojo intereso sąvokos įstatymai neapibrėžia. Viešojo intereso samprata yra formuojama teismų jurisprudencijoje. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Tačiau kiekvienas viešasis interesas tegali būti grindžiamas pamatinėmis visuomenės vertybėmis, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, jo įtvirtinimas ir užtikrinimas, gynimas ir apsauga yra konstituciškai motyvuoti. Be to, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Atsižvelgiant į paminėtą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o įstatyme numatytų subjektų teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip teisė nustatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2004 m. sausio 23 d. Nr. A3-11/2004; 2005 m. lapkričio 23 d. Nr. A13-1725/2005; 2007 m. sausio 19 d. Nr.A3-64-2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr.1(11), 2007, 221-248 psl.; 2008 m. liepos 25 d. Nr. A146-335/2008; 2009 m. vasario 12 d. Nr. A882-65/2009). Kiekvienu atveju, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas, dėl kurio gynimo kreipiamasi į teismą, turi būti laikomas viešuoju ir ginamas bei saugomas kaip viešasis interesas, bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, ar jo tesės aktais nustatyta tvarka neapgynus būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės.

17Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčija administracinius aktus, susijusius su statybomis Kuršių nerijos nacionalinio parko rekreacinėje funkcinėje zonoje. Pareiškėjas prašo panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 100, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Nidos gyv. Neringa, detalusis planas ir teisę jį realizuoti suteikiantys aktai. Kadangi pareiškėjo ginčijami administraciniai aktai buvo viena iš prielaidų, leidusių statybas saugomoje teritorijoje, reikalavimas šiuos aktus panaikinti dėl galimai juos priimant padarytų teisės aktų pažeidimų yra keliamas srityje, susijusioje su viešojo intereso gynimu. Vadinasi, prokuroro reikalavimas panaikinti ginčijamus administracinius aktus gali būti siejamas su viešojo intereso apgynimu. Atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, siekia panaikinti galimai neteisėtai viešojo administravimo subjektų priimtus individualius aktus, nustatančius tam tikras teises ir pareigas konkretiems subjektams ar subjektų ratui. Ginant viešąjį interesą yra svarbu, kad būtų panaikinti visi teisės aktai, kurie laikytini neteisėtų veiksmų teisinėmis pasekmėmis. Visuomenė yra suinteresuota, kad ypač vertinga saugoma teritorija būtų tinkamai saugoma ir racionaliai naudojama, todėl akivaizdu, kad Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, kreipdamasis į teismą dėl pirmiau minėtų administracinių aktų panaikinimo, administracinę bylą inicijavo neabejotinai esant viešajam interesui.

18Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė kolegija 2009 m. vasario 12 d. nutartyje Nr. A822-52-09 konstatavo, jog pareiškėjo, ginančio viešąjį interesą, pareikšti materialiniai reikalavimai turi būti tinkami pažeistam viešajam interesui apginti. Pareiškimo, kuriuo ginamas viešasis interesas, dalykas yra viešojo intereso gynimas, o administracinių aktų panaikinimas ar kitų gynybos priemonių taikymas (uždraudimas atlikti veiksmus, žalos atlyginimo priteisimas ir pan.) yra būdas, kuriuo viešasis interesas gali būti apginamas. Kai viešojo intereso pažeidimas pasireiškia priimtais neteisėtais administraciniais aktais, reikalavimas šiuos aktus panaikinti iš tiesų reiškia reikalavimą apginti viešąjį interesą, panaikinant atitinkamus administracinius aktus. Nagrinėjamoje byloje ginčijamu 2001 m. birželio 8 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 100 yra sukurtos teisinės pasekmės ir detaliojo plano sprendiniai jau yra realizuoti pilna apimtimi ir pagalbinis statinys – vasarnamis 2004 m. sausio 15 d. aktu yra pripažintas tinkamu naudoti. Todėl teismas, nagrinėdamas prokuroro reikalavimą panaikinti administracinius aktus, turi nustatyti, ar šių aktų panaikinimas sukels siekiamas teisines pasekmes, t. y. ar realiai leis apginti viešąjį interesą. Kad prokuroras realiai siekia apginti viešąjį interesą matyti iš byloje pateikto ieškinio. Administracinių teisės aktų panaikinimas bus siejamas su atitinkamais materialiniais teisiniais padariniais (buvusios padėties atkūrimu), pareiškėjo keliami materialiniai reikalavimai yra pakankami pažeistam viešajam interesui apginti.

19II.

20Atsakovai Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikinti, pareiškėjo prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo atmesti ir bylą nutraukti.

21Tretysis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Domus Altera“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 27 d. sprendimą ir bylą nutraukti arba pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą atmesti.

22Tretieji suinteresuoti asmenys O. G. ir I. G. apeliaciniu skundu prašė administracinę bylą nutraukti arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-608/2010 trečiųjų suinteresuotų asmenų I. G. ir O. G., atsakovų Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, trečiojo suinteresuoto asmens „Domus Altera“ apeliacinius skundus atmetė. Apeliacinės instancijos teismas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 27 d. sprendimą pakeitė ir panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 27 d. sprendimo rezoliucinės dalies 2 dalį dėl praleisto termino prašymui paduoti atnaujinimo. L. K. apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 27 d. sprendimo dalį apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą.

24Teismas konstatavo, kad pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras ginamo viešojo intereso turinio požiūriu turėjo teisę šioje byloje kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą, o pareiškėjo ginami interesai jų turinio prasme laikytini viešuoju interesu, kurį pagal susiformavusią teismų praktiką prokuroras ne tik turi teisę, bet ir privalo ginti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą ir prašė ne tik pripažinti negaliojančiais administracinius aktus, bet ir pirkimo-pardavimo sutartis, o taip pat įpareigoti statytojus nugriauti statinį, tai yra prokuroras yra kreipęsis į teismą ir dėl ginčijamų administracinių sprendimų padarinių nuginčijimo, taip pat atsižvelgdama į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. lapkričio 12 d. nutartimi prokuroro reikalavimus, susijusius su administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais, ir reikalavimus, susijusius su pirkimo sutarčių pripažinimu negaliojančiomis bei su įpareigojimu nugriauti statinį, išskyrė į atskiras bylas, kurių viena (pastaroji) nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, įvertinusi pirminiu prokuroro ieškiniu keliamų reikalavimų bendrosios kompetencijos teisme apimtį, konstatavo, kad prokuroras ėmėsi tinkamų priemonių apginti viešąjį interesą.

25Pabrėždamas tai, kad pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą 2006 m. rugsėjo 15 d., apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir be motyvų nusprendė, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą paduoti skundą. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėjant ieškinius, kuriuose pareikšti dvejopi civilinio ir administracinio pobūdžio reikalavimai, dėl administracinio pobūdžio reikalavimų aiškinant ieškinio senaties terminą, kai į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, atsižvelgiama į Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, ir laikoma, kad termino tokiam ieškiniui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (2010 m. balandžio 28 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje yra pabrėžęs, kad termino prokurorui kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą, eigos pradžios ypatumas, palyginus su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis, t. y. ne nuo administracinio akto gavimo, o nuo duomenų apie viešojo intereso pažeidimą surinkimo ar turėjimo juos surinkti, yra ne privilegija viešąjį interesą ginančiam subjektui, o grindžiamas nuoseklia proceso įstatymų aiškinimo logika; prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis; skirtingai nei privatūs subjektai, prokuroras, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, pirmiausia jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas toje dalyje, kuria teismas nusprendė, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą, ir atnaujino šį terminą, yra keistina, pripažįstant, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi nepraleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino.

26Dėl ginčijamo detaliojo plano sprendinių atitikties Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko schema (generalinis planas) atitinka Saugomų teritorijų įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų, ribojančių ūkinę veiklą valstybės saugomose teritorijose, reikalavimus. Saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybinių parkų teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorinio planavimo dokumentus (parko planavimo schemas, jų pagrindu parengtus detalius projektus). Akivaizdu, jog ginčijamo detaliojo plano rengimas prieštaravo Saugomų teritorijų įstatymo nuostatoms. Šioje byloje pateiktas 2008 m. lapkričio 30 d. teismo eksperto S. M. ekspertizės aktas, atliktas trečiojo suinteresuoto asmens E. K. užsakymu, tačiau ši ekspertizė nėra paskirta teismo, todėl negali būti vertinama kaip eksperto išvada. Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymėjo, kad šis aktas nėra tiriamojo–mokslinio pobūdžio ir negali būti laikomas rašytiniu įrodymu, nes jame nėra jokių išvadų, susijusių su specialiųjų mokslo, technikos ar amato žinių pritaikymu. Iš esmės ekspertizės akte pateikiamas KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniuose, ginčijamo detaliojo plano teisinis įvertinimas, būtent teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, kurie yra priskirti išimtinei teismo kompetencijai. Dėl to laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų ABTĮ 57 straipsnyje.

27Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad detalusis planas yra vientisas dokumentas, kurio dalies panaikinimas iš esmės galimas tik tokiu atveju, kai pažeidimai nustatyti ne viso detaliojo plano atžvilgiu, o tik tam tikroje jo dalyje, ir kai šią dalį įmanoma atskirti remiantis teritoriniu ar kitais praktiniais kriterijais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822–1797/2008). Nagrinėjamu atveju atitinkami detaliojo plano sprendiniai pastarosios sąlygos neatitinka. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad ginčijamo detaliojo plano tam tikri sprendiniai turėjo būti palikti galioti, nes nebuvo ginčyti, nėra pagrįsti. Todėl pirmosios instancijos administracinis teismas, visapusiškai ištyręs visas bylai svarbias aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymą, ir pagrįstai konstatavo, kad Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. 100 „Dėl sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“ ir jo pagrindu 2002 m. kovo 29 d. Neringos savivaldybės išduotas projektavimo sąlygų sąvadas pagalbinio pastato-vasarnamio, adresu (duomenys neskelbtini), Nida, Neringa, statybai, 2002 m. rugsėjo 27 d. Neringos savivaldybės administracijos išduotas statybos leidimas Nr. 37 pagalbinio statinio vasarnamio statybai, adresu (duomenys neskelbtini), Nida, Neringa ir 2004 m. sausio 15 d. išduotas pripažinimo tinkamu naudoti pagalbinį statinį vasarnamį, adresu (duomenys neskelbtini), Nida, Neringa, aktas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl pagrįstai šiuos sprendimus panaikino. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinius skundus atmestini, o pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimą dalyje dėl ginčijamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo paliko nepakeistą.

28III.

29Atsakovas Neringos savivaldybės administracija pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A822-608/2010 vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 10 ir 12 punkte numatytais pagrindais.

30Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas administracinėje byloje Nr. A822-608/2010 netinkamai sprendė termino kreiptis į teismą klausimą ir tokiu būdu neužtikrino vienodos administracinių teismų praktikos formavimo. Atsakovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl termino prokurorui kreiptis į teismą su reikalavimu panaikinti Kuršių nerijoje esančių sklypų detaliuosius planus bei kitus susijusius dokumentus, nukrypo nuo suformuotos administracinių teismų praktikos (administracinės bylos nr. A756-268/2009, AS261-435/2009, AS143-12/2010, A502-283/2010, A662-1410/2009, A662-621/2010 ir kt.), tuo pažeisdamas ne tik teisingumo, protingumo principus, bet ir lygiateisiškumo principą, nes analogiškose bylose visiškai skirtingai interpretavo faktus ir priėmė skirtingus sprendimus. Be to, atsakovas pabrėžia, ir tai, jog apeliacinės instancijos teismas neskyrė ekspertizės savo iniciatyva, nereikalavo, kad eksperto išvadą pateiktų pareiškėjas ir neatsižvelgė į trečiojo suinteresuoto asmens iniciatyva parengtą ekspertizės aktą, tokiu būdu taip pat neužtikrino vienodos administracinių teismų praktikos (žr. administracines bylas Nr. A442-1304/2009, A146-300/2008, A8-988/2004 ir kt.) formavimo. Atsakovo vertinimu, teismas nukrypo ir nuo suformuotos teismų praktikos (žr. administracines bylas Nr. A14-54/2005 ir A7-1047/2001) detaliųjų planų dalies panaikinimo klausimu (padarė išvadą, kad prokuroro neginčyti detaliojo plano sprendiniai, kurie atitinka Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinį planą, negali būti palikti galioti). Taip pat, atsakovo vertinimu, apeliacinės instancijos teismas padarė esminių materialinės teisės normų pažeidimų, turėjusių įtakos priimant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-608/2010. Atsakovas pažymėjo, jog, nagrinėjant ginčijamo detaliojo plano sprendinių atitikimą Kuršių nerijos nacionalinio parko generaliniam planui, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko Nidos ir apylinkių principiniame plane yra numatytas šios teritorijos zonavimas, o ginčijamu detaliuoju planu suplanuota teritorija patenka į Kuršių nerijos nacionalinio parko Nidos ir apylinkių principinio plano Architektūrinio – erdvinio tvarkymo reglamento XV zoną, todėl šią teritorijos dalį (XV zoną) reglamentuojančios Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinio plano nuostatos turi būti laikomos specialiosiomis kitų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų atžvilgiu. Todėl nagrinėjant detaliojo plano sprendinių atitikimą Kuršių nerijos nacionalinio parko generaliniam planui turėtų būti taikomos XV teritorijos zonos reglamento nuostatos ir joms turi būti teikiamas prioritetas prieš bendrąsias, visą Nidos teritoriją reglamentuojančias nuostatas. Galiausiai, kaip teigia atsakovas, procesas administracinėje byloje Nr. A822-608/2010 taip pat turėtų būti atnaujintas dėl naujai paaiškėjusių bylos aplinkybių. Atsakovo teigimu, paaiškėjo, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinis planas nebuvo oficialiai perduotas Neringos savivaldybei ir atitinkamai negali būti laikomas galiojančiu bei privalomu, be to, spaudoje pasirodė informacija, jog yra neaiškus šio plano tomų skaičius, o nežinant visų plano tomų skaičiaus ir jų turinio bylos teisingas išnagrinėjimas apskritai neįmanomas.

31Teisėjų kolegija

konstatuoja:

32IV.

33Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis). Pagrindus, kuriais remiantis gali būti atnaujintas bylos procesas, numato ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis.

34Iš atsakovo prašymo dėl proceso atnaujinimo matyti, kad jame, kaip proceso atnaujinimo pagrindus, pareiškėjas nurodo Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 2, 10 punkto ir 12 punkto nuostatas (procesą prašoma atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, padaryto esminio materialinės teisės normų pažeidimo nagrinėjant administracinę bylą Nr. A822-608/2010 ir dėl to, jog šioje byloje būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą).

35Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus bei prašyme nurodytus galimus proceso atnaujinimo pagrindus, pažymi, jog ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme, proceso atnaujinimo pagrindu laikomas tik esminių bylos aplinkybių paaiškėjimas tuo atveju, kai šios aplinkybės bylos šalims ne tik kad nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, bet ir dėl tam tikrų objektyvių priežasčių tuo metu apskritai negalėjo būti žinomos. Prašyme dėl proceso atnaujinimo atsakovas teigia, kad naujai paaiškėjusios esminės administracinės bylos Nr. A822-608/2010 aplinkybės yra tai, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinis planas (t. y. esminis dokumentas, kuriuo buvo vadovaujamasi nagrinėjant administracinę bylą) nebuvo oficialiai perduotas Neringos savivaldybei ir atitinkamai negali būti laikomas galiojančiu bei privalomu, be to, spaudoje pasirodė informacija, jog yra neaiškus šio plano tomų skaičius. Šiuo klausimu konstatuotina, jog, vadovaujantis ABTĮ 157 straipsnio 2 dalimi, prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami proceso atnaujinimo pagrindo buvimą pagrindžiantys įrodymai. Tačiau nagrinėjamu atveju, nors atsakovas prašyme dėl proceso atnaujinimo remiasi tam tikromis aplinkybėmis, kaip naujai paaiškėjusiomis, teismui nėra pateikta jokių objektyvių duomenų apie tai, kada konkrečiai šios aplinkybės paaiškėjo, ir apie tai, kad jos negalėjo būti žinomos administracinės bylos nagrinėjimo metu. Be to, prašyme dėl proceso atnaujinimo nėra nurodyta kokie objektyvūs įrodymai patvirtina minėtų aplinkybių buvimą, t. y. įrodinėjant šias aplinkybes remiamasi tik paties atsakovo pateikiamais paaiškinimais. Todėl akivaizdu, jog ABTĮ 157 straipsnio 2 dalies nuostatų prasme atsakovas tinkamai nepagrindė ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimo ir, atitinkamai, prašymas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių yra atmestinas kaip nepagrįstas.

36Teisėjų kolegija pažymi, jog prašyme dėl proceso atnaujinimo remiamasi ir ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto nuostatomis (procesas atnaujinamas jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį). Šiuo klausimu (dėl materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo) atsakovas nurodo, jog nagrinėjant ginčijamo detaliojo plano sprendinių atitikimą Kuršių nerijos nacionalinio parko generaliniam planui turėjo būti taikomos XV teritorijos zonos reglamento nuostatos ir joms turėjo būti teikiamas prioritetas prieš bendrąsias, visą Nidos teritoriją reglamentuojančias nuostatas. Akcentuotina, kad vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto nuostatomis, procesas administracinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu gali būti atnaujintas ne dėl bet kokio nagrinėjant bylą padaryto materialinės teisės normų pažeidimo, o tik dėl esminio pažeidimo, kurį patvirtina akivaizdūs įrodymai. Iš apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo administracinėje byloje Nr. A822-608/2010 matyti, jog priimant šį sprendimą buvo vertinamos bei nagrinėjamos Kuršių nerijos nacionalinio parko Nidos ir apylinkių principinio plano Architektūrinio – erdvinio tvarkymo reglamento XV teritorijos zonai taikytinos nuostatos (reikalavimai), dėl jų reikšmės atskirai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo sprendime (t. 8, b. l. 109). Todėl nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neišsprendė atsakovo keliamo materialinės teisės normų taikymo klausimo ir padarė esminį materialinės teisės normų pažeidimą, kuris galėtų sudaryti pagrindą atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą.

37Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog procesas administracinėje byloje Nr. A822-608/2010 turėtų būti atnaujintas remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto nuostatomis (kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą). Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodomi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos pavyzdžiai (dėl termino viešąjį interesą ginančiam subjektui (prokurorui) kreiptis į teismą skaičiavimo, ekspertizės skyrimo ir eksperto išvados vertinimo) yra susiję ne su materialinės, bet proceso teisės normų interpretavimu, t. y. administracinių bylų teiseną (procesinių terminų skaičiavimą, įrodymų vertinimą) reglamentuojančių normų, įtvirtintų ABTĮ aiškinimu. Tačiau sistemiškai aiškinant ABTĮ 153 straipsnio nuostatas, darytina išvada, jog vien tik galimas procesinių teisės normų pažeidimas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą negali būti pripažįstamas pakankamu pagrindu atnaujinti procesą. Kita vertus, papildomai įvertinus atsakovo argumentus dėl vienodos administracinių teismų praktikos formavimo administracinėje byloje Nr. A822-608/2010, matyti, jog apeliacinės instancijos teismas šioje byloje iš esmės vadovavosi aktualia bei dominuojančia administracinių teismų praktika tokios kategorijos bylose. Tai konstatuotina vertinant tiek aplinkybes, susijusias su termino viešąjį interesą ginančiam subjektui (prokurorui) kreiptis į teismą skaičiavimu (apeliacinės instancijos teismas rėmėsi biuletenyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. 8 paskelbta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-585/2005), tiek ir aplinkybes dėl ginčijamo detaliojo plano tam tikrų sprendinių palikimo galioti (apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822–1797/2008, kurioje konstatuota, kad detalusis planas yra vientisas dokumentas, kurio dalies panaikinimas iš esmės galimas tik tokiu atveju, kai pažeidimai nustatyti ne viso detaliojo plano atžvilgiu, o tik tam tikroje jo dalyje, ir kai šią dalį įmanoma atskirti remiantis teritoriniu ar kitais praktiniais kriterijais). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A822-608/2010, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nėra nei teisinių, nei faktinių pagrindų, leidžiančių daryti išvadą, kad egzistuoja sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo dominuojančios, vieningos šioje srityje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos. Taigi atsakovas objektyviais įrodymais nepagrindė fakto, jog šiuo atveju egzistuoja objektyvi būtinybė užtikrinti vienodą administracinių teismų praktikos formavimą panašaus pobūdžio administracinėse bylose, kuriose būtų priimti skirtingo turinio teismo sprendimai.

38Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog atsakovo prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A822-608/2010 laikytinas nepagrįstu ir yra atmestinas.

39Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,

Nutarė

40atsakovo Neringos savivaldybės administracijos prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A822-608/2010 atmesti.

41Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A822-608/2010 pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovams Neringos savivaldybės administracijai, Neringos savivaldybės tarybai, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl administracinių teisės aktų panaikinimo.

42Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą,... 5. 1) Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 100... 6. 2) Neringos savivaldybės išduotą 2002 m. kovo 29 d. projektavimo sąlygų... 7. 3) Neringos savivaldybės administracijos 2002 m. rugsėjo 27 d. išduotą... 8. 4) Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2002 m. rugsėjo 19 d.... 9. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 27 d. sprendimu... 10. Teismas atmetė atsakovų Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos... 11. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1991 m.... 12. Teismo nuomone, teritorija, apimanti ginčijamu detaliuoju planu suplanuotus... 13. Teismas nustatė, kad atsakovas Neringos savivaldybės taryba ginčijamu 2001... 14. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog detaliojo plano skyriuje “Detaliojo... 15. Teismas pažymėjo, kad teisės teorijoje laikomasi principo, kad iš neteisės... 16. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad šioje byloje neturi pagrindo... 17. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčija administracinius aktus, susijusius... 18. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo... 19. II.... 20. Atsakovai Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės... 21. Tretysis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Domus Altera“... 22. Tretieji suinteresuoti asmenys O. G. ir I. G. apeliaciniu skundu prašė... 23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi... 24. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis... 25. Pabrėždamas tai, kad pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą kreipėsi... 26. Dėl ginčijamo detaliojo plano sprendinių atitikties Kuršių nerijos... 27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad detalusis... 28. III.... 29. Atsakovas Neringos savivaldybės administracija pateikė prašymą dėl proceso... 30. Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas... 31. Teisėjų kolegija... 32. IV.... 33. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi,... 34. Iš atsakovo prašymo dėl proceso atnaujinimo matyti, kad jame, kaip proceso... 35. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo prašymo dėl proceso atnaujinimo... 36. Teisėjų kolegija pažymi, jog prašyme dėl proceso atnaujinimo remiamasi ir... 37. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog procesas... 38. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog atsakovo prašymas... 39. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1... 40. atsakovo Neringos savivaldybės administracijos prašymą dėl proceso... 41. Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A822-608/2010 pagal... 42. Nutartis neskundžiama....