Byla 2A-489-881/2013
Dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – UAB „Vilniaus energija“, išvadą duodančios institucijos – Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-7468-779/2012 pagal ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškinį atsakovui P. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – UAB „Vilniaus energija“, išvadą duodančios institucijos – Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

2Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo P. M. 672,05 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad buvo gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), bendrojo naudojimo objektų administratorius ir teikė šių objektų eksploatavimo, komunalines ir priežiūros paslaugas, veikdamas 2006-01-16 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-41 ,,Dėl UAB ,,Naujamiesčio būstas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore“ pagrindu. Atsakovas yra buto, esančio ( - ), savininkas. Atsakovui dalinės nuosavybės teise priklauso namo, esančio ( - ), bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Už laikotarpį nuo 2008-06-01 iki 2010-05-31 atsakovui susidarė 672,05 Lt įsiskolinimas už suteiktas namo bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo, komunalinių atliekų išvežimo, didžiųjų atliekų išvežimo paslaugas, name atliktus remonto darbus bei avarinės tarnybos paslaugas.

5Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė, kad ieškovas už atliekų išvežimą skaičiavo ne faktinį, bet teorinį kiekį pagal konteinerio tūrį, nors nėra jokių įrodymų, kad konteineriai buvo išvežami pilni, kasdien ir kad juose buvo namo, esančio ( - ), atliekos. Į ieškinio sumą ieškovas, piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis, įtraukė atsakovo atsisakytą sumokėti sumą už ( - ) namo atliekas nuo 2006 m., kurių kiekio ieškovas nesugebėjo apskaityti, kaip reikalavo Vilniaus m. savivaldybės patvirtinta atliekų apskaitos tvarka. Kiekviename atsakovo mokėjime pagal konkretaus mėnesio sąskaitą yra nurodyta, už kurį mėnesį atsakovas mokėjo, todėl ieškovas neturėjo teisės savo nuožiūra užskaityti seniausio tariamo įsiskolinimo atsakovo gautais mokėjimais už vėlesnio laikotarpio sąskaitas nuo 2008 m. Ieškovas neįrodė, kad atsakovui pateiktos sąskaitos atitinka faktiškai išvežtą atliekų kiekį. Ieškovas nepateikė jokių dokumentų, įrodančių kitų reikalavimų pagrįstumą. Ieškovas realiai jokių darbų name, esančiame ( - ), nevykdė. Nėra pateiktos jokios sąskaitos, atliktų darbų aktai, apmokėjimai darbų vykdytojams. Iš ieškovo pateiktų sąskaitų neįmanoma nustatyti reikalavimų apmokėti už neva atliktus darbus ir suteiktas paslaugas pagrįstumo ir paslaugų apimties. Daugelio darbų, už kurių ieškovas reikalauja apmokėjimo, ieškovas apskritai nedarydavo, pavyzdžiui, niekada neapšiltindavo vamzdžių, nors namo gyventojai mokėjo pinigus už tinkamą šildymo sistemos paruošimą šildymo sezonui. Name, esančiame ( - ), įrengtas UAB ,,Vilniaus energija“ nuosavybės teise priklausantis šilumos punktas, kuris nėra laikomas bendro naudojimo įranga, nes pagal CK bendro naudojimo įranga gali priklausyti tik bendraturčiams ir negali būti perduota tretiesiems asmenims atskirai nuo bendraturčiams priklausančių patalpų. Jei šilumos punktas ar kita įranga nepriklauso namo patalpų savininkams, tai jie neprivalo apmokėti išlaidų, susijusių su jų naudojimu ir priežiūra, įskaitant išlaidų, susijusių su šio šilumos punkto suvartota elektros energija. UAB ,,Vilniaus energija“ jai priklausančio turto neprižiūri, nes šią prievolę yra perkėlusi visiems ( - ) namo gyventojams. Ieškovas savo prievolės prižiūrėti namo šilumos sistemas vienašališkai atsisakė vykdyti. UAB ,,Vilniaus energija“ valdomas šilumos punktas yra neteisėtai prijungtas prie namo bendro naudojimo elektros tinklų ir nėra įrengta atskira apskaita. Šilumos tiekėjas nelegaliai naudojasi namo bendro naudojimo elektra ir praturtėja be pagrindo, nes už šią elektrą sumoka visi namo gyventojai, o ne šilumos tiekėjas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 15 d. sprendimu ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškinį patenkino – priteisė ieškovui iš atsakovo P. M. 672,05 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2010-09-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 255,90 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė valstybės naudai iš atsakovo 65,62 Lt pašto išlaidų.

8Teismas nurodė, kad bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 str.).

9Ieškovas prašė priteisti 340,80 Lt už namo bendrojo naudojimo objektų eksploatavimą. Teismas atmetė kaip neįrodytus atsakovo argumentus, kad neaišku, kokiu pagrindu priskaičiuoti mokesčiai už namo bendrojo naudojimo objektų eksploatavimą. Nurodė, kad namo bendrosios nuosavybės administravimo ir namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) paslaugų tarifai arba jų apskaičiavimo metodika nustatyta savivaldybės tarybos („Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų“ 8 punktas). Ieškovo turėtas eksploatavimo išlaidas pagrindžia ieškovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino, kad į šias išlaidas neįeina šildymo sistemos priežiūros paslaugos, todėl atsakovo nurodyti argumentai apie ginčo name įrengto šilumos punkto priklausomybę bei ieškovo paskaičiuotų mokesčių už šilumos punkto priežiūrą nepagrįstumą šioje byloje neturi teisinės reikšmės.

10Atsakovas nesutiko su ieškovo prašomais priteisti mokesčiais už šiukšlių išvežimą. Teismas nurodė, kad mokesčiai už šiukšlių išvežimą apskaičiuojami pagal faktines sąnaudas, vadovaujantis su šių paslaugų tiekėjais sudarytomis sutartimis. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas sudarė sutartį dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų su UAB ,,Ecoservice“. Iš šios sutarties 1 priedo matyti, kad atliekų surinkimo ir išvežimo įkainiai nustatyti vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-09-20 sprendimu Nr. 1-1320. Nuo 2009 m. sausio mėn. mokestis už komunalinių atliekų išvežimo ir didžiųjų atliekų išvežimo paslaugas apskaičiuojamas pagal faktines sąnaudas, t. y. išvežtų šiukšlių tūris dauginamas iš vieno kubinio metro išvežimo kainos, o gauta suma padalijama iš buto naudingojo ploto. Tokia skaičiavimo tvarka atitinka CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą. Ieškovas pateikė skaičiuotę, iš kurios matyti buitinių atliekų kiekiai, išvežti adresu ( - ). Byloje pateiktos UAB ,,Ecoservice“ PVM sąskaitos faktūros išrašytos ieškovui, aktai prie PVM sąskaitų faktūrų patvirtina suteiktų šiukšlių išvežimo paslaugų kiekį ir kainą. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. birželio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. komunalinių atliekų išvežimo mokestis skaičiuojamas priklausomai nuo bute gyvenančių asmenų skaičiaus. Tačiau iš byloje esančių ieškovo išrašytų sąskaitų atsakovui matyti, kad šiuo atveju tokia mokesčio apskaičiavimo tvarka nepažeidė atsakovo interesų, nes tokiu būdu skaičiuojamas mokestis sudarė mažesnę sumą, nei mokestį apskaičiuojant pagal faktinį išvežtų atliekų kiekį proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės teisei.

11Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 18,17 Lt už remonto darbus ir 4,62 Lt už avarinės tarnybos suteiktas paslaugas. Teismas konstatavo, kad atsakovo nurodytą aplinkybę, jog ieškovas nepateikė jokių dokumentų, įrodančių ieškovo reikalavimų pagrįstumą, paneigia byloje surinkti rašytiniai įrodymai – atliktų darbų aktai patvirtina, kad buvo atlikti avarijų likvidavimo darbai; atliktų darbų priėmimo aktai patvirtina, kad name, esančiame ( - ), buvo atlikti remonto darbai. Šie duomenys įrodo faktą, kad ginčo name tiek avarijų likvidavimo darbai, tiek remonto darbai buvo vykdomi. Remonto darbų ir avarijos likvidavimo darbų kainos pagrįstumo atsakovas neginčijo.

12Taigi teismas nustatė, kad namo bendrojo naudojimo eksploatavimo išlaidos sudaro 340,80 Lt, komunalinių atliekų išvežimas – 294,19 Lt, didžiųjų atliekų išvežimas – 19,51 Lt, remonto darbai – 18,17 Lt, avarinės tarnybos paslaugos – 4,62 Lt, iš viso – 679,29 Lt suma. Pripažinęs, kad šios išlaidos pagrįstos, teismas tenkino ieškovo reikalavimą priteisti 672,05 Lt sumą.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Atsakovas P. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o netenkinus šio prašymo, sustabdyti bylą ir kreiptis į LR Konstitucinį Teismą dėl CPK 153 straipsnio 2 dalies, 319 straipsnio 3 dalies ir 352 straipsnio 3 dalies nuostatų atitikimo LR Konstitucijos 117 straipsnio 1 daliai. Nurodo, kad ieškovas neturėjo teisės reikalauti apmokėjimo už namo administravimo ir priežiūros paslaugas, nes šios įmonės įgaliojimai pasibaigė namo bendraturčiams sudarius jungtinės veiklos sutartį 2010 m. balandžio 20 d. (CK 4.84 str. 5 d.). Pagal Vilniaus m. savivaldybės patvirtintą atliekų tvarkymo ir išvežimo tvarką, gyventojai privalo apmokėti už faktiškai išvežtas atliekas. Tačiau ieškovas už atliekų išvežimą skaičiavo ne faktinį, o teorinį kiekį pagal konteinerio tūrį, tuo tarpu faktinis išvežtų atliekų kiekis galėjo būti gerokai mažesnis. Šio kiekio ieškovas niekaip neįrodė, o teismas nevertino ieškovo pateiktų įrodymų jų patikimumo aspektu. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kad stambiagabaritės atliekos susidarė atsakovo name. Akivaizdu, kad teismas priėmė sprendimą be motyvų, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Ieškovas nepateikė jokių dokumentų, įrodančių savo reikalavimų pagrįstumą, visi ieškovo įrodymai apsiriboja tik laisvos formos sąskaitomis, kurias vienašališkai surašė pats ieškovas ir iš kurių neįmanoma nustatyti reikalavimų apmokėti už neva atliktus darbus ir suteiktas paslaugas pagrįstumo. Vertindamas įrodymus, teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, nes ieškovo įrodymus pripažino pagrįstais vien pagal jų pateikimo šaltinį, o ne jų turinį, su kuriuo nesutiko atsakovas, kurio, kaip vartotojo, teises gina Vartotojų teisių apsaugos įstatymas. Teismas patenkino ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 672,05 Lt sumą, tačiau ignoravo esminę aplinkybę, kad atsakovas už ginčo laikotarpį jau yra sumokėjęs 622,72 Lt. Kadangi ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad nebeturi pretenzijų dėl bendrosios nuosavybės administravimo (172,36 Lt), namo šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatavimo (55,30 Lt) ir namo bendro naudojimo elektros (112,54 Lt), laikytina, kad šia suma buvo sumažintas ieškinys nuo 672,05 Lt iki 331,85 Lt. Taigi atsakovas nėra skolingas ieškovui. Tačiau jei būtų laikoma, kad ieškovas nurodytų reikalavimų neatsisakė, teismas dėl jų nepagrįstai nepasisakė, nes atsakovas su visomis ieškovo pretenzijomis nesutiko. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo argumentai dėl namo šilumos punkto turtinės priklausomybės neturi reikšmės. Kartu teismas nepasisakė dėl šio punkto suvartotos elektros energijos. ( - ) name esantis šilumos punktas nuosavybės teise priklauso šilumos tiekėjui UAB „Vilniaus energija“, kuri privalo rūpintis jam nuosavybės teise priklausančio šilumos punkto priežiūra (eksploatavimu). Eksploatacija apima ir šiame punkte suvartotą elektros energiją, kurią ieškovas vadina „bendro naudojimo energija“ ir reikalauja, kad atsakovas ją apmokėtų. UAB „Vilniaus energija“ valdomas šilumos punktas yra neteisėtai prijungtas prie namo bendro naudojimo elektros tinklų, ir nėra įrengta atskira apskaita. Ieškovas savo veiksmais pažeidžia CK, Vartotojų teisių apsaugos įstatymą ir vartotojų teises, nes vartotojai yra verčiami antrą kartą susimokėti už elektros energiją, kuri jau yra įtraukta į šilumos tarifą.

15Atsiliepimu į atsakovo P. M. apeliacinį skundą ieškovas UAB „Naujamiesčio būstas“ ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai, susiję su mokesčių už bendrosios nuosavybės administravimą, namo šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatavimo paslaugas bei už bendro naudojimo elektrą, sunaudotą namo bendrosioms reikmėms, priskaitymų pagrįstumu šioje byloje neturi jokios teisinės reikšmės, nes nėra susiję su šios bylos ginčo dalyku – skolos už namo bendrojo naudojimo objektų eksploatavimą, komunalinių, didžiųjų atliekų išvežimą, remonto darbus bei avarinės tarnybos paslaugas priteisimu. Apeliaciniame skunde išdėstyti apelianto argumentai yra tik paties apelianto nuomonė, nepagrįsta jokiais leistinais įrodymais, taip pat neatitinkanti byloje esančių įrodymų. Vadovaudamasis Pavyzdiniais administravimo nuostatais ir Vilniaus miesto administravimo nuostatais, ieškovas kiekvieną mėnesį patalpų savininkams, įskaitant apeliantą, apskaičiuodavo ir paskirstydavo mokesčius už ( - ), esančio namo bendrosios nuosavybės administravimo, eksploatavimo, komunalines ir kitas paslaugas. Kiekvieną mėnesį apeliantas gaudavo mokėjimo pranešimus, įvardijančius, už kokias paslaugas ir kokiomis sumomis turi būti atsiskaitoma. Namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros (eksploatavimo) tarifai buvo skaičiuojami vadovaujantis 1997 m. liepos 8 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 1283V patvirtinta Gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo patalpų eksploatavimo, priežiūros ir profilaktinio remonto darbų išlaidų nustatymo metodika. Kartu su patikslintu ieškiniu ieškovas pateikė į bylą išrašą iš buto sąskaitos (( - )), kuriame labai aiškiai ir detaliai nurodyta, kokios paslaugos ir per kokį periodą buvo teikiamos, kokia kiekvienos paslaugos kaina ir pan. Sudedamąsias kiekvienos paslaugos/darbų kainos/tarifo dalis kiekvienas subjektas turi galimybę paskaičiuoti pats, kadangi teisės aktas, nustatantis namo bendro naudojimo objektų techninės priežiūros (eksploatavimo) paslaugos tarifo paskaičiavimo metodiką, yra viešai skelbiamas bei prieinamas kiekvienam norinčiam su juo susipažinti. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad jam priskaičiuotas namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros (eksploatavimo) paslaugos tarifas būtų paskaičiuotas netinkamai ar pažeidžiant tarifo nustatymo metodiką. Apeliantas taip pat nepateikia įrodymų, kad namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros (eksploatavimo) paslaugos jam nebuvo suteiktos ar suteiktos netinkamai. Priešingai nei teigia apeliantas, teisės aktai ginčo laikotarpiu numatė galimybę daugiabučių namų gyventojų sukauptas atliekas surinkti į kolektyvinius konteinerius ir mokestį už suteiktą paslaugą skaičiuoti visų daugiabučių namų, kurie tais kolektyviniais konteineriais naudojasi, bendraturčiams (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 1-1320 patvirtintų Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 29.3 p., 31 p.). Iš UAB „Ecoservice“ PVM sąskaitų-faktūrų ir aktų matyti, kad išvežamų atliekų kiekis kiekvieną mėnesį kito, kadangi mokestis už komunalinių atliekų išvežimo ir didžiųjų atliekų išvežimo paslaugas buvo apskaičiuojamas pagal faktines sąnaudas. Taisyklių 52.3 p. numato, kad didžiąsias atliekas, susikaupusias šalia mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių, savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriai privalomai surenka apvažiavimo būdu ne rečiau kaip 3 kartus per mėnesį. Taigi tuo atveju, jeigu atliekų turėtojas savo turimų didžiųjų atliekų neišveža į atliekų išvežimo aikšteles (Taisyklių 52.1 p.), jam ir kitiems jo namo bendraturčiams atsiranda prievolė sumokėti už prie mišrių komunalinių atliekų konteinerių paliktų didžiųjų atliekų išvežimo (tvarkymo) paslaugą. Apeliantas nepateikia į bylą nė vieno įrodymo, kad ieškovo pateikti dokumentai, pagrindžiantys paslaugų teikimo faktą ir išvežtų atliekų kiekius, būtų neteisingi, nuginčyti ar neatitiktų Taisyklių reikalavimų. Teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad ieškovas reikalaujamas sumas dėl remonto darbų bei avarijų likvidavimo darbų atlikimo įrodė tinkamais rašytiniais įrodymais. Apelianto sumokėta 622,72 Lt suma jau buvo įvertinta nurodant galutinę apelianto skolos sumą. Visas apelianto sumokėtas įmokas ieškovas paskirstydavo vadovaudamasis CK 6.55 str. Apeliantui buvo pareikštas reikalavimas apmokėti skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d., t. y. tuo metu, kai ieškovas vis dar buvo namo administratorius.

16Atsiliepimu į atsakovo P. M. apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą dalyje dėl šilumos punkto priežiūros bei elektros energijos suvartojimo šilumos punkte ir šioje dalyje prašo jį atmesti, o kitoje dalyje apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad apelianto motyvai, susiję su UAB „Vilniaus energija“ pareiga mokėti už šilumos punkto priežiūrą bei bendro naudojimo elektros energiją, yra nesusiję su ginčo dalyku ir neteisingi. Patikslintu ieškiniu ieškovas nereiškė atsakovui reikalavimo dėl mokesčių už šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūrą bei už bendro naudojimo elektros energiją, ieškinio dalykas – skola dėl nesumokėtų mokesčių už bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas. Ginčo laikotarpiu mokestis už šilumos punktų priežiūrą buvo renkamas šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba namo administratoriaus, ir tik 2011 m. gegužės 1 d. pradėjus taikyti šilumos kainą, kuri buvo diferencijuota pagal šilumos punktų priklausomybę, šilumos punkto priežiūros mokestis buvo renkamas per šilumos kainą. Gyvenamųjų namų šilumos punktuose elektros sąnaudos į jokias centralizuotai tiekiamos šilumos kainas nebuvo įtraukiamos ir iki šiol nėra įtrauktos, t. y. šias elektros sąnaudas gyventojai/šilumos vartotojai apmoka ne šilumos, o elektros energijos tiekėjui. Kompetentingų valstybės institucijų atsakymai dėl šilumos tiekėjui priklausančių šilumos punktų sąnaudų (tiek dėl elektros, tiek dėl priežiūros ir t. t.) yra logiški ir aiškūs – kol šios sąnaudos neįtrauktos į šilumos kainą, jos galutinių vartotojų (namo butų ir kitų patalpų bendrasavininkių) yra apmokamos kitais pagrindais (elektros tiekėjui – kaip namo bendrojo naudojimo elektra, analogiškai ir prižiūrėtojui – per namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros mokestį), ir vartotojų interesų tai nepažeidžia, ne jokio dvigubo apmokestinimo nėra ir negali būti.

17Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad, priešingai nei teigia apeliantas, ginčo laikotarpiu į šilumos tiekėjui UAB „Vilniaus energija“ nustatytą šilumos kainą nebuvo įskaičiuojamos šilumos tiekėjui nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų elektros energijos sąnaudos.

18Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba informavo, kad palaiko savo išvadoje išdėstytą poziciją.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliantas prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau vadovaujantis CPK 322 straipsniu šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių skundą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nenurodė ir apeliantas. Dėl šių priežasčių apelianto prašymas nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka netenkinamas.

21Pagal CPK 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, byloje dalyvaujančio asmens prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti įstatymo konstitucingumą bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja – teismas savarankiškai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl apelianto nurodytų CPK nuostatų atitikimo Konstitucijai, nes pagal CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą, teismas, manydamas, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, turi teisę apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.), tuo tarpu tuo atveju, jeigu apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, byloje dalyvaujantys asmenys į teismo posėdį nekviečiami, ir teismo procesas vyksta jiems nedalyvaujant, nes būtent tokia ir yra rašytinio proceso esmė.

22Apeliacinis skundas atmetamas.

23Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

24Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo patenkino (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

25Teismas taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

26Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl daugiabučio namo buto savininko prievolės atsiskaityti už namo administratoriaus suteiktas paslaugas.

27Apeliantas tvirtina, kad ieškovas neturi teisės reikalauti apmokėjimo už namo administravimo ir priežiūros paslaugas, nes jo įgaliojimai pasibaigė daugiabučio namo bendraturčiams 2010 m. balandžio 20 d. sudarius jungtinės veiklos sutartį (CK 4.84 str. 5 d.). Teismas atmeta šį apelianto argumentą kaip nepagrįstą, nes ginčo laikotarpis, už kurį ieškovas prašo priteisti iš apelianto įsiskolinimą už namo administravimo paslaugas, yra nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d., tuo tarpu daugiabučio namo savininkų sudaryta jungtinės veiklos sutartis viešai įregistruota 2010 m. gegužės 13 d. (1 t., b. l. 86) ir byloje nėra jokių duomenų, kad nuo 2010 m. balandžio 20 d. daugiabučio namo gyventojai iš ieškovo būtų perėmę namo administravimą, dėl ko jiems neatsirastų pareiga atsiskaityti už jiems suteiktas paslaugas.

28Kaip matyti iš bylos medžiagos, patikslintu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš apelianto įsiskolinimą už namo bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo, komunalinių ir didžiųjų atliekų išvežimo paslaugas, taip pat remonto darbus ir avarinės tarnybos paslaugas (2 t., b. l. 50, 53). Taigi, kaip teisingai nurodo ieškovas, apelianto argumentai, susiję su mokesčiais, priskaičiuotais už bendrosios nuosavybės administravimą, šildymo bei karšto vandens sistemų eksploatavimo paslaugas ir elektros energiją, suvartotą bendroms reikmėms, įskaitant argumentus dėl šilumos punkto priežiūros bei elektros energijos suvartojimo šilumos punkte, išeina už šios bylos nagrinėjimo ribų, todėl teismas dėl jų nepasisako.

29Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 1-1185 patvirtintų Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių 52.3 punkte, įtvirtinančiame didžiųjų atliekų surinkimo tvarką, nustatyta, kad didžiąsias atliekas, susikaupusias šalia mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių, savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriai privalomai surenka apvažiavimo būdu ne rečiau kaip 3 kartus per mėnesį. Pagal šį teisinį reguliavimą, atliekų tvarkymo operatoriai neprivalo aiškintis nustatytoje vietoje paliktų didžiųjų atliekų kilmės; atitinkamai ir namo administratorius neturi pareigos įrodyti, kad teisės aktų nustatyta tvarka surinktos atliekos susidarė konkrečiame name.

30Apeliantas taip pat tvirtina, kad vertindamas įrodymus, teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, nes ieškovo įrodymus pripažino pagrįstais vien pagal jų pateikimo šaltinį, o ne jų turinį, su kuriuo atsakovas nesutiko. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienos iš šalių parengti ir pateikti įrodymai dėl bylai reikšmingų aplinkybių teisiniu požiūriu yra tinkami ir kartu gali būti nuneigiami kitais įrodymais, o ne atmetami vien dėl to, kad atsakovas su jais nesutinka. Taigi, nesutikdamas su ieškovo pateiktų dokumentų turiniu, atsakovas turėjo pareigą pateikti konkrečius ieškovo pateiktų dokumentų turinį paneigiančius įrodymus (CPK 178 str.), o ne vien išreikšti deklaratyvų nesutikimą ar remtis prielaidomis, kad, pavyzdžiui, faktinis išvežtų atliekų kiekis galėjo būti gerokai mažesnis nei nurodytas atliekų kiekių išvežimo skaičiuotėse.

31Teismų praktikoje pabrėžiama, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs šias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

32Teismas taip pat atmeta apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo faktą, jog apeliantas ieškovui yra sumokėjęs 622,72 Lt. Kaip matyti iš skolos detalizavimo lentelės, apelianto sumokėta 622,72 Lt suma jau buvo įvertinta nustatant ieškinio sumą (2 t., b. l. 53), t. y. šia suma buvo sumažintas bendras 1 294,77 Lt apelianto įsiskolinimas ieškovui.

33Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.

34Civilinio proceso įstatymas griežtai draudžia papildyti apeliacinį skundą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui (CPK 323 str.), todėl apelianto pateikti rašytiniai paaiškinimai grąžinami jį padavusiam asmeniui.

35Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

36Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

37Grąžinti apeliantui P. M. 2013 m. birželio 3 d. teisme gautus rašytinius paaiškinimus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė... 2. Teisėja, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškiniu kreipėsi į teismą,... 5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 15 d. sprendimu ieškovo... 8. Teismas nurodė, kad bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra... 9. Ieškovas prašė priteisti 340,80 Lt už namo bendrojo naudojimo objektų... 10. Atsakovas nesutiko su ieškovo prašomais priteisti mokesčiais už šiukšlių... 11. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 18,17 Lt už remonto darbus ir 4,62 Lt... 12. Taigi teismas nustatė, kad namo bendrojo naudojimo eksploatavimo išlaidos... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. Atsakovas P. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 15. Atsiliepimu į atsakovo P. M. apeliacinį skundą... 16. Atsiliepimu į atsakovo P. M. apeliacinį skundą... 17. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija rašytiniuose... 18. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba informavo, kad palaiko savo... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 20. CPK 321... 21. Pagal CPK 3... 22. Apeliacinis skundas atmetamas.... 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde... 25. Teismas taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos... 26. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl daugiabučio namo... 27. Apeliantas tvirtina, kad ieškovas neturi teisės reikalauti apmokėjimo už... 28. Kaip matyti iš bylos medžiagos, patikslintu ieškiniu ieškovas prašė... 29. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr.... 30. Apeliantas taip pat tvirtina, kad vertindamas įrodymus, teismas pažeidė... 31. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad civiliniame procese galiojantis... 32. Teismas taip pat atmeta apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismas... 33. Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro... 34. Civilinio proceso įstatymas griežtai draudžia papildyti apeliacinį skundą... 35. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 36. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimą palikti... 37. Grąžinti apeliantui P. M. 2013 m. birželio 3 d. teisme...