Byla 2A-350-324/2013

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. Š. (A. Š.) ir Ž. R. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1931-192/2012 pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams A. Š., Ž. R., valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems asmenims R. Ž. (R. Ž.), antstoliui Sauliui Užkuraičiui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl restitucijos taikymo ir teisinės registracijos pripažinimo negaliojančia.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16198-568/2007 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š. nuosavybės teise valdo kavinę, esančią ( - ).

52008 m. sausio 24 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. 0034/08/00106 antstolis S. Užkuraitis skolininko A. Š. pasiūlytam pirkėjui Ž. R. už 6 120 Lt pardavė nebaigtą statyti pastatą – kavinę, esantį ( - ). Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos 2008 m. vasario 22 d. rezoliucija turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas buvo patvirtintas.

6Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1695-773/2008 atnaujino procesą civilinėje byloje pagal A. Š. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo.

7Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-10792-773/2008 panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo atmetė A. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

8Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1789-615/2011 pripažino negaliojančiu 2008 m. sausio 24 d. pastato – kavinės, esančios ( - ), pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0034/08/00106, paliko nenagrinėtą ieškinio reikalavimą taikyti restituciją.

9Kauno apygardos teismas, iš dalies tenkindamas atsakovo Ž. R. apeliacinį skundą, 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1906-390/2011 panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimo dalį, kuria paliktas nenagrinėtas ieškinio reikalavimas taikyti restituciją, ir dėl šio reikalavimo bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

10Patikslinęs ieškinio reikalavimus, ieškovas prašė pripažinti negaliojančia pastato – kavinės (unikalus Nr. ( - )), 127,11 kv. m bendro ploto, esančios ( - ), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre; taikyti restituciją, įpareigojant A. Š. grąžinti Ž. R. už šį pastatą sumokėtus 6 120 Lt.

11Nurodė, kad, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio nuostatomis, sandorį pripažinus niekiniu ir negaliojančiu, turi būti taikoma restitucija. Pažymėjo, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 18 d. sprendime konstatavo, kad A. Š. neteisėtai įgijo nuosavybės teisę į pastatą, esantį ( - ), po šiuo pastatu esantis sklypas priklauso valstybei, todėl, ginčijamą sandorį pripažinus niekiniu ir negaliojančiu, minėtas objektas nuosavybės teise negalės priklausyti nė vienam iš atsakovų. Teismui pripažinus ginčo sandorį negaliojančiu ab initio, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį, t. y. A. Š. privalo grąžinti Ž. R. 6 120 Lt, sumokėtus už ginčo pastatą. Teigė, kad ginčo statinys nėra pripažintas tinkamu naudoti, nėra pateikta šio statinio statybos valstybinę priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pažyma, kad statinys statomas, rekonstruojamas ar kapitališkai remontuojamas be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, o statinių, kuriems privalomas projekto tvirtinimas – patvirtintas projektas. Nesant šių dokumentų ginčo statinys negalėjo būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl jo teisinė registracija naikintina.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino. Pripažino negaliojančia pastato – kavinės (unikalus Nr. ( - )), esančios ( - ), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, taikė restituciją, įpareigojant A. Š. grąžinti Ž. R. 6 120 Lt, priteisė valstybei iš atsakovo Ž. R. 21,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nustatęs, kad pastato pardavimo aktas Nr. 0034/08/00106 yra pripažintas niekiniu ir negaliojančiu, sprendė, kad, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 2 dalis, viena sandorio šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija). Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra pateikti ginčo statinio statybą ir teisėtą valstybinės žemės suteikimą patvirtinantys dokumentai. Padarė išvadą, kad nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos pastatyta ginčo kavinė negali būti nuosavybės teisės objektu ir į tokį statinį nuosavybės teisė negali atsirasti. Konstatavo, kad, esant žinomam neteisėtai pastatyto statinio statytojui (daikto savininkui ekonomine prasme, taip pat statybinių medžiagų, iš kurių pastatytas pastatas, savininkui), daiktas turi atsakingą už jį asmenį, todėl asmenys, kurių teisės ar teisėti interesai pažeidžiami, taip pat statybos priežiūrą atliekančios institucijos turi teisę kreiptis į teismą dėl neteisėtos statybos civilinių teisinių pasekmių taikymo (CK 4.103 str., Statybos įstatymo 27, 28 str.). Vadovaudamasis Vyriausybės 1998 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 85 patvirtintų Nekilnojamo turto registro nuostatų (galiojusių iki 2002 metų liepos 18 d.) 46 punktu, sprendė, kad ginčo pastato teisinė registracija yra neteisėta, nes kadastriniai matavimai negali būti pagrindas teisinei registracijai atlikti.

14III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

15Apeliacinius skundus padavė atsakovai A. Š. ir Ž. R.

16Atsakovas A. Š. nurodo, kad sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

17Netinkamai taikytas Vyriausybės 1998 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 85 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (galiojo iki 2002 m. liepos 18 d.) 46 punktas ir neteisingai išspręstas klausimas dėl pastato – kavinės (unikalus Nr. ( - )) teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre pripažinimo negaliojančia. Byloje nėra įrodymų, kad šis pastatas yra pripažintas laikinu ar savavališku statiniu, duomenų, kad statybos priežiūrą atliekančios institucijos kreipėsi į teismą dėl neteisėtos statybos civilinių teisinių pasekmių taikymo (CK 4.103 str., Statybos įstatymo 27, 28 str.).

18Sprendžiant klausimą dėl restitucijos taikymo, pažeista CK 1.80 straipsnio 4 dalis, 4.96 straipsnio 2 ir 4 dalys. Nėra pateikta įrodymų, kad savininkas – valstybė ginčo pastatą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Neįrodyta, kad atsakovas A. Š. nėra sąžiningas pardavėjas, o atsakovas Ž. R. neatitinka sąžiningam įgijėjui keliamų reikalavimų. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. spalio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1096/2000, yra išaiškinęs, kad tik įrodžius, jog asmuo pirko turtą vykdant teismo sprendimą buvo nesąžiningas, galima jį išreikalauti iš to asmens. Ieškovas neįrodė, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos (CPK 178 str., CK 4.96 str. 2, 4 d.). Ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovą A. Š. grąžinti pinigus būtų tik dalinė restitucija, nes nebūtų sprendžiamas pastato likimo klausimas. Atsakovui Ž. R. palikus šiuo metu galiojančias nuosavybės teises į ginčo pastatą – kavinę, įpareigojimas grąžinti jam 6 120 Lt yra nepagrįstas.

19Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinį.

20Atsakovas Ž. R. nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

21Pažeistos procesinės teisės normos, reglamentuojančios ieškinio reikalavimų atsisakymą ir pasekmes, atsirandančias atsisakius ieškinio reikalavimų. Teismas negalėjo priimti patikslinto ieškinio ir pagal jį nagrinėti bylą. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, ieškovas patikslino reikalavimus dėl restitucijos taikymo, tačiau nebuvo įvertinta Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendime nustatyta faktinė aplinkybė, kad ieškovas atsisakė palaikyti reikalavimą dėl restitucijos. Ieškinio atsisakymas reiškia, kad ieškovas atsisako materialiojo teisinio reikalavimo ne tik šiame procese, bet ir ateityje. Darytina išvada, kad ieškinio reikalavimo dėl restitucijos taikymo atsisakymas ieškovui sukėlė teisines pasekmes, numatytas CPK 293 ir 294 straipsniuose.

22Neatsižvelgta, kad šiuo atveju CK 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatos taikymas negali būti atsisiejamas nuo to paties straipsnio 2–4 dalių nuostatų ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo protingumo ir sąžiningumo principų taikymo.

23Nevertinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisminė praktika, kad, pripažįstant varžytynių aktą negaliojančiu, kartu išsprendžiamas klausimas ir dėl restitucijos taikymo, pasisakant, ar nuosavybės teises įgijęs asmuo buvo sąžiningas. Pripažinus turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, sprendžiama dėl restitucijos taikymo tarp šalių (CK 6.145 str.) ir nesprendžiama dėl vindikacijos sąlygų ir įgijėjo sąžiningumo pagal vindikacijos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. K. v. antstolė R. G., bylos Nr. 3K-3-525/2007). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, taikant restituciją, sąžiningumo principas yra teisiškai reikšmingas sprendžiant klausimą dėl restitucijos šalių tarpusavio interesų pusiausvyros (CK 6.145 str. 2 d.), bet ne kaip turto įgijėjo žinojimas ar galėjimas žinoti apie pardavimo sąlygas ir aplinkybes (CK 4.96 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. B. v. Z. J. ir kt, bylos Nr. 3K-3-413/2007; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. K. v. antstolė R. G., bylos Nr. 3K-3-525/2007).

24Turėjo būti vertinamos aplinkybės, reikšmingos restitucijos taikymui, ir restitucija turėjo būti taikoma pinigais, priteisiant iš atsakovo A. Š. Kauno miesto savivaldybei 6 120 Lt. Taikant restituciją natūra, atsakovas Ž. R. praranda įmokėtą pinigų sumą, nes atsakovas A. Š. neturi turto ir pajamų. Atsakovas A. Š. teisme pripažino, kad jog negalėtų sumokėti atsakovui Ž. R. 6 120 Lt, todėl atsakovui Ž. R. priteista suma negalės būti išieškota.

25Nevertinta, kad atsakovui A. Š. paliekama teisė įsiteisinti pastatą, tačiau tokia teisė atimama iš atsakovo Ž. R. CK 4.103 straipsnyje nustatyta, kad neteisėtos statybos civilinės teisinės pasekmės gali būti pašalinamos, atliekant tam tikrus įstatymų numatytus veiksmus. Šioje civilinėje byloje nėra nustatyta įstatymų pažeidimų, dėl kurių statinys negalėtų būti pertvarkytas ir įteisintas.

26Pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje šis teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismo sprendimo vykdymas yra sudėtinė „bylos nagrinėjimo“ dalis, atsižvelgiant į Konvencijos 6 straipsnio (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) tikslus.

27Atsižvelgtina į aplinkybes, kad atsakovas Ž. R. dalyvavo teisėtame priverstiniame teismo sprendimo vykdymo procese pagal tuo metu galiojančio įstatymo reikalavimus ir negalėjo žinoti, kad bus panaikintas tuo metu įsiteisėjęs teismo sprendimas.

28Prašo pakeisti sprendimą ir taikyti restituciją, pripažįstant atsakovą Ž. R. sąžiningu įgijėju ir paliekant jam nuosavybės teises į nebaigtą statyti pastatą – kavinę, esantį ( - ), valstybės naudai priteisiant iš atsakovo iš A. Š. 6 120 Lt.

29Atsiliepimais į apeliacinius skundus ieškovas ir trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo sprendimo nekeisti.

30Atsiliepime į atsakovo A. Š. apeliacinį skundą ieškovas nurodo, kad ginčo objekto pastatymo ir įregistravimo neteisėtumas konstatuotas Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendime civilinėje byloje Nr. A2-10792-773/2008. Teismui pripažinus niekiniu ir negaliojančiu 2008 m. sausio 24 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą turi būti taikoma restitucija. Ž. R. suprato arba galėjo ir turėjo suprasti, kad įgyja daiktą iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti. Sudarius imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantį nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį, yra pagrindas šio turto įgijėją traktuoti nesąžiningu, neteisėtai įgijusiu nekilnojamojo turto nuosavybės teises ir pareigas. Bylos nagrinėjimo metu į procesą buvo įtrauktos kompetentingos valstybės institucijos, kurios, įsiteisėjus teismo sprendimui pripažinti ginčo objekto teisinę registraciją negaliojančia, turės galimybę svarstyti klausimą dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu proceso inicijavimo.

31Atsiliepime į atsakovo Ž. R. apeliacinį skundą ieškovas nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 7 d. sprendime konstatavo, kad ieškovas reikalavimą taikyti restituciją atsiėmė (CPK 139 str.), tam neprieštaravo atsakovai ir tretieji asmenys. Ieškinio reikalavimo atsiėmimas, skirtingai nuo ieškinio reikalavimų atsisakymo, nereiškia atsisakymo paties materialinio teisinio reikalavimo. Be to, teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu, privalo išspręsti restitucijos klausimą ex officio. Aplinkybės, kad nebuvo Statybos įstatyme numatytų reikiamų dokumentų, po ginčo objektu esantis žemės sklypas priklauso valstybei, leidžia teigti, kad atsakovas Ž. R. suprato arba galėjo ir turėjo suprasti, kad pastatą – kavinę perka nesant šio pastato pripažinimo tinkamu naudoti, pažeidžiant kitas imperatyvias įstatymo nuostatas, o sandorio objektas negali būti civilinės apyvartos objektu. Savavališkos statybos arba statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą reglamentuoja Statybos įstatymas, kurio nuostatos numato galimybę leisti pertvarkyti pastatą pagal teisės aktų reikalavimus tik statytojui, jeigu jo nėra – statinio savininkui, valdytojui, naudotojui, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininkui, valdytojui ar naudotojui. Apeliantas nėra ginčo objekto statytojas ar teisėtas savininkas, valdytojas, naudotojas, kadangi sandoris, kurio pagrindu jis įgijo nuosavybės teises, buvo panaikintas. Žemė, esanti po ginčo objektu, priklauso Lietuvos Respublikai. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad jis ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų, leidžiančių ginčo objektą pertvarkyti ir įteisinti.

32Atsiliepime į atsakovo A. Š. apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodo, kad, vykdant restituciją tarp pripažinto negaliojančiu sandorio šalių, netaikomos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo. Dėl to šioje byloje turi būti vadovaujamasi CK 6.145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma. Atsakovas A. Š. neįrodė, kad jis teisėtai pradėjo pastato – kavinės statybą, todėl šis pastatas negali būti nuosavybės teisės objektu.

33Atsiliepime į atsakovo Ž. R. apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-1906-390/2011, rezoliucinėje dalyje nutarė perduoti reikalavimą dėl restitucijos taikymo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atsakovo Ž. R. teisės yra apginamos, nes pirkėjui priteisiama jo už įsigytą turtą sumokėta pinigų suma. Atsakovas Ž. R. negali teisintis sąžiningumu, nes niekinių sutarčių pagrindu civilinės teisės ir pareigos neatsiranda.

34Atsiliepime į atsakovo Ž. R. apeliacinį skundą atsakovas VĮ Registrų centras nurodo su juo sutinkantis. Teigia, kad teismas, spręsdamas restitucijos klausimą, nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad nuosavybės teisių įgijėjas yra sąžiningas asmuo. Atsakovas Ž. R. nekilnojamąjį daiktą įsigijo 2008 m. sausio 24 d. teisėtame priverstiniame vykdymo procese. Nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad pastato statyba įstatymo nustatyta tvarka buvo pripažinta savavališka. Ginčo objektas ir atsakovo A. Š. nuosavybės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2007 m. lapkričio 6 d. pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-16198-568/2007, o Ž. R. nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre įregistruotos pagal turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui 2008 m. sausio 24 aktą Nr. 0034/08/00106. Statinių pripažinimas savavališkai pastatytais yra ne teismo kompetencija.

35Kitų atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

36IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

37Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, spręsdamas dėl restitucijos taikymo ir jos būdo niekinio sandorio atveju.

38Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniuose skunduose nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų panaikinti apeliacine tvarka peržiūrimo sprendimo išvadai apie ieškinio pagrįstumą (CPK 320 straipsnio antroji dalis).

39 Dėl restitucijos taikymo procesinių ir materialinių pagrindų

40Nesutiktina su apeliantu Ž. R., kad restitucijos klausimas negalėjo būti sprendžiamas, ieškovui atsisakius palaikyti su ja susijusį reikalavimą, pirmosios instancijos teismui byloje priimant 2011 m. birželio 7 d. sprendimą.

41Visų pirma, bylos dalis dėl restitucijos taikymo, pripažinus sandorį niekiniu, buvo ne nutraukta, ieškovui nepalaikius reikalavimo taikyti restituciją, o palikta nenagrinėta. Peržiūrėjus šį sprendimą apeliacine tvarka, 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi Kauno apygardos teismas nutarė panaikinti sprendimo dalį, kuria reikalavimas taikyti restituciją buvo paliktas nenagrinėtas ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad niekinio sandorio šalių palikimas buvusioje iki sandorio sudarymo padėtyje prieštarautų viešajam interesui, todėl teismas turi parinkti atitinkamą restitucijos būdą arba, restitucijos klausimu nustatęs išskirtines aplinkybes, jos netaikyti (CK 1.80 straipsnio 1,3 dalys, 6.145, 6.146 straipsniai).

42Be nurodytų argumentų, analizuojamas apelianto motyvas atmestinas ir dėl to, pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį niekinio sandorio teisines pasekmes teismas turi konstatuoti savo iniciatyva.

43Dėl įgijėjo sąžiningumo

44Apeliantas Ž. R. nepagrįstai teigia, kad, taikydamas restituciją, pirmosios instancijos teismas nesirėmė kasacinio teismo praktika.

45Apeliacine tvarka vertinamame sprendime teismas nurodė, kad „bendrųjų CK restituciją reglamentuojančių taisyklių aiškinimas išdėstytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009. Turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu ir restituciją taikant natūra, skolininkui (buvusiam iš varžytynių parduoto turto savininkui) grąžinamas turtas, o pirkėjui priteisiama jo už tą turtą sumokėta pinigų suma: jeigu iš pirkėjo gauta pinigų suma jau išmokėta išieškotojams, tai pirkėjui, kaip pasikeitusiam kreditoriui išieškojimo prievolėje, ji priteisiama iš skolininko (buvusio iš varžytynių parduoto turto savininko).“

46Šia nutartimi, kuria remiasi ir apeliantas Ž. R., priimtoje civilinėje byloje pagal atsakovės antstolės R. S. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. G. ir V. G. ieškinį atsakovams antstolei R. S, M. K., O. P., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „BTA draudimas“, dėl turto pardavimo iš varžytynių akto bei protokolo pripažinimo negaliojančiais ir varžytynių pripažinimo neįvykusiomis, kasacinis teismas koregavo ankstesnę teismų praktiką, sprendžiant dėl restitucijos taikymo sandorių šalimi nesančiam antstoliui. Nurodė, jog „Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl restituciją reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu atveju, yra konstatavęs kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Jis taikomas asmenims, kuriuos sieja prievoliniai teisiniai santykiai. Pripažinus varžytynių aktą negaliojančiu ab initio, atsiranda sandorio negaliojimo pasekmė – restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Vykdant restituciją tarp pripažinto negaliojančiu sandorio šalių netaikomos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (CK 1.80 straipsnio 3, 4 dalys). Taigi, pripažinus turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, sprendžiama dėl restitucijos taikymo tarp šalių (CK 6.145 straipsnis) ir nesprendžiama dėl vindikacijos sąlygų ir įgijėjo sąžiningumo pagal vindikacijos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. K. v. antstolė R. G., bylos Nr. 3K-3-525/2007). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, taikant restituciją, sąžiningumo principas yra teisiškai reikšmingas sprendžiant klausimą dėl restitucijos šalių tarpusavio interesų pusiausvyros (CK 6.145 straipsnio 2 dalis), bet ne kaip turto įgijėjo žinojimas ar galėjimas žinoti apie pardavimo sąlygas ir aplinkybes (CK 4.96 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. B. v. Z. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-413/2007; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. K. v. antstolė R. G., bylos Nr. 3K-3-525/2007). Minėtose bylose kasacine tvarka priimtose nutartyse išdėstyta pozicija, kad CK 4.96 straipsnis, reglamentuojantis daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo, sprendžiant dėl restitucijos taikymo klausimų, netaikytinas.“

47Vadovaujantis šiais argumentais, nesvarstytini apeliantų skundų motyvai dėl įgijėjo sąžiningumo, sandorį sudarant per antstolį teismo sprendimo priverstinio vykdymo procese.

48Sąžiningumo principas yra teisiškai reikšmingas sprendžiant klausimą dėl restitucijos šalių tarpusavio interesų pusiausvyros (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto Ž. R. siūlomas restitucijos būdas, paliekant jam pastato nuosavybės teisę, o jo už pastatą sumokėtus pinigus iš A. Š. priteisiant ne Ž. R., o Kauno m. savivaldybei, prieštarauja įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytam pastato įgijimo sandorio neatitikimo imperatyvioms įstatymų normoms faktui, viešajam interesui ir įstatyminiam reikalavimui restituciją taikyti prievolinio teisinio santykio šalims. Savavališkos statybos arba statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą reglamentuoja Statybos įstatymas, kurio 28 straipsnio 1, 7 dalys numato galimybę leisti pertvarkyti pastatą pagal teisės aktų reikalavimus tik statytojui, jeigu jo nėra – statinio savininkui, valdytojui, naudotojui, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininkui, valdytojui ar naudotojui. Apeliantas Ž. R. nėra ir negali būti laikomas ginčo objekto statytoju ar teisėtu savininku, valdytoju, naudotoju, kadangi, nepriklausomai nuo įgijėjo sąžiningumo, sandoris, kurio pagrindu jis įgijo nuosavybės teises, yra niekinis. Nėra įstatymo, numatančio kitokias, nei nustatyta CK 1.80 straipsnio 2 dalyje, niekinio sandorio negaliojimo pasekmes, todėl ne valstybei, o niekinio sandorio objekto įgijėjui turi būti grąžinti už įsigytą daiktą, kuris nepriklausė perleidėjui, sumokėti pinigai. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad tuo jo teisės nėra apginamos. Ž. R. neįrodė turintis į ( - ) esantį pastatą daugiau teisių, nei už jį sumokėta pinigų suma, o šios sumos išieškojimo iš A. Š. aplinkybės yra vykdymo proceso dalykas. Apeliantas Ž. R. neteisingai teigia, kad atsakovui A. Š. yra palikta teisė pastatą įteisinti – apeliacine tvarka peržiūrimu sprendimu tokia teisė jam nesuteikta, o statinio teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre yra pripažinta negaliojančia. Priešingai, nei teigia apeliantas Ž. R., Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką dėl teisingo bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo vykdymo buvimo sudėtine bylos dalimi pažeistų ne ginčijamas teismo sprendimas, o jo pakeitimas Ž. R. nurodomu būdu.

49Teisėjų kolegija nepasisako dėl atsakovo Ž. R. apeliacinio skundo argumentų, susijusių su sandorio teisėtumu, nes tuo klausimu priimtas 2011 m. birželio 7 d. teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

50Dėl pastato teisinės registracijos panaikinimo

51Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų ir nekilnojamojo turto duomenų bylos matyti, kad ( - ) esantis nebaigtas statyti pastatas-kavinė (baigtumo procentai 29), suteikiant jam unikalų numerį, Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 1999 m. gegužės 6 d., atlikus statinio kadastrinius matavimus. Užfiksuota, kad pastato naudotojas yra A. Š., daiktinės teisės neįregistruotos.

52Teisinės registracijos metu galiojusių LR Vyriausybės 1998 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 85 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 46 punktas draudė teisiškai registruoti laikinus arba savavališkai pastatytus statinius, nebaigtus statyti statinius, jeigu jie nėra nustatytąja tvarka inventorizuoti, ar savavališkai užimtus žemės sklypus, taip pat nekilnojamąjį turtą tuo atveju, jeigu nepateikiama teisės aktuose numatyta pajamų deklaravimo pažyma.

53Nors byloje nėra duomenų apie statybos priežiūrą atliekančių institucijų aktus dėl savavališkos statybos konstatavimo, apeliantas A. Š. nepateikė ir jokių statybos teisėtumą pagrindžiančių dokumentų. Teisinės registracijos atlikimo metu galiojęs Statybos įstatymas nereglamentavo savavališkos statybos sąvokos, tačiau jo 1997 m. birželio 26 d. įstatymo redakcija Nr. VIII-326 pakeisto 18 straipsnio pirmoji dalis įtvirtino reikalavimą, kad statiniai Lietuvos Respublikoje gali būti statomi arba griaunami tiktai gavus apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos leidimą statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti. Apeliantui A. Š. šio įstatymo nustatytu būdu neįrodžius, kad statyba buvo teisėta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įgyti nuosavybės teisę į statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne bet kokio statybos proceso padarinyje, bet tik tokiu atveju, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių teisės norminių aktų reikalavimų, t. y. jeigu statybos procesas buvo teisėtas. Pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi sprendime nurodyta kasacinio teismo praktika statybos teisėtumo klausimu, todėl nepriklausomai nuo to, kad savavališkos statybos faktas nebuvo konstatuotas šiuo metu galiojančios Statybos įstatymo redakcijos 28 straipsnio nustatyta tvarka, ginčo statinio teisinė registracija 1999 metais pažeidė LR Vyriausybės 1998 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 85 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 46 punktu nustatytą draudimą teisiškai registruoti savavališkai pastatytus statinius.

54Vadovaujantis išdėstytais motyvais, teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus atitinkantis pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

55Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Nutarė

56palikti nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. sprendimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 28 d. sprendimu civilinėje... 5. 2008 m. sausio 24 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr.... 6. Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje... 7. Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje... 8. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje... 9. Kauno apygardos teismas, iš dalies tenkindamas atsakovo Ž. R. apeliacinį... 10. Patikslinęs ieškinio reikalavimus, ieškovas prašė pripažinti... 11. Nurodė, kad, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio nuostatomis, sandorį... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį... 14. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 15. Apeliacinius skundus padavė atsakovai A. Š. ir Ž. R.... 16. Atsakovas A. Š. nurodo, kad sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.... 17. Netinkamai taikytas Vyriausybės 1998 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 85... 18. Sprendžiant klausimą dėl restitucijos taikymo, pažeista CK 1.80 straipsnio... 19. Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinį.... 20. Atsakovas Ž. R. nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.... 21. Pažeistos procesinės teisės normos, reglamentuojančios ieškinio... 22. Neatsižvelgta, kad šiuo atveju CK 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatos taikymas... 23. Nevertinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisminė praktika, kad,... 24. Turėjo būti vertinamos aplinkybės, reikšmingos restitucijos taikymui, ir... 25. Nevertinta, kad atsakovui A. Š. paliekama teisė įsiteisinti pastatą,... 26. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia Europos Žmogaus Teisių... 27. Atsižvelgtina į aplinkybes, kad atsakovas Ž. R. dalyvavo teisėtame... 28. Prašo pakeisti sprendimą ir taikyti restituciją, pripažįstant atsakovą... 29. Atsiliepimais į apeliacinius skundus ieškovas ir trečiasis asmuo... 30. Atsiliepime į atsakovo A. Š. apeliacinį skundą ieškovas nurodo, kad ginčo... 31. Atsiliepime į atsakovo Ž. R. apeliacinį skundą ieškovas nurodo, kad Kauno... 32. Atsiliepime į atsakovo A. Š. apeliacinį skundą trečiasis asmuo... 33. Atsiliepime į atsakovo Ž. R. apeliacinį skundą trečiasis asmuo... 34. Atsiliepime į atsakovo Ž. R. apeliacinį skundą atsakovas VĮ Registrų... 35. Kitų atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.... 36. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 37. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai... 38. Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniuose skunduose... 39. Dėl restitucijos taikymo procesinių ir materialinių pagrindų... 40. Nesutiktina su apeliantu Ž. R., kad restitucijos klausimas negalėjo būti... 41. Visų pirma, bylos dalis dėl restitucijos taikymo, pripažinus sandorį... 42. Be nurodytų argumentų, analizuojamas apelianto motyvas atmestinas ir dėl to,... 43. Dėl įgijėjo sąžiningumo... 44. Apeliantas Ž. R. nepagrįstai teigia, kad, taikydamas restituciją, pirmosios... 45. Apeliacine tvarka vertinamame sprendime teismas nurodė, kad „bendrųjų CK... 46. Šia nutartimi, kuria remiasi ir apeliantas Ž. R., priimtoje civilinėje... 47. Vadovaujantis šiais argumentais, nesvarstytini apeliantų skundų motyvai dėl... 48. Sąžiningumo principas yra teisiškai reikšmingas sprendžiant klausimą dėl... 49. Teisėjų kolegija nepasisako dėl atsakovo Ž. R. apeliacinio skundo... 50. Dėl pastato teisinės registracijos panaikinimo... 51. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų ir... 52. Teisinės registracijos metu galiojusių LR Vyriausybės 1998 m. sausio 22 d.... 53. Nors byloje nėra duomenų apie statybos priežiūrą atliekančių... 54. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus... 55. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 56. palikti nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d....