Byla 3K-3-282/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aloyzo Marčiulionio ir Virgilijaus Grabinsko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. T. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. T., B. T. ir A. T. ieškinį atsakovams V. S., A. S. ir J. S., tretiesiems asmenims Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notarei Teresai Nonievič, G. S. ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo iš dalies pripažinimo negaliojančiu, dovanojimo sutarčių iš dalies pripažinimo negaliojančiomis, teisinės registracijos panaikinimo ir nuosavybės teisių pripažinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Bylos esmė

4Ieškovai A. T., B. T. ir A. T. teismo prašė: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. S. (ieškovų motinos G. T. tėvo) mirties 1975 m. gegužės 9 d. jo sūnus T. S. (miręs 1993 m. lapkričio 29 d.) atsiradusį palikimą - 40/100 dalių gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių ( - ), priėmė pradėdamas faktiškai valdyti; panaikinti 1998 m. gegužės 20 d. V. S. (B. S. vaikaitis, S. S. sūnus) išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo dalį dėl 40/100 dalių gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių ( - ), paveldėjimo; panaikinti V. S. ir J. S. (V. S. motinos) 2002 m. rugsėjo 5 d. dovanojimo sutartį ir 2003 m. kovo 3 d. J. S. ir A. S. dovanojimo sutartį dalį dėl 40/100 dalių gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių ( - ), dovanojimo; panaikinti teisinę registraciją dėl daiktinių teisių A. S. vardu įregistravimo į 40/100 dalių gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių ( - ); pripažinti ieškovams nuosavybės teises į 40/100 dalių gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių ( - ).

5Ieškovai nurodė, kad 1975 m. gegužės 9 d. mirus jų motinos G. T. tėvui B. S. (ieškovų seneliui), liko jo turtas - 40/100 dalių gyvenamojo namo ir kiemo statinių esančių ( - ). Iki B. S. mirties ir po to B. S. priklausančioje namo dalyje gyveno B. S. sūnus T. S. Jis atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti - naudojosi tėvo namo ir ūkinių pastatų dalimis, juos prižiūrėjo, atliko remonto darbus, mokėjo mokesčius. Po T. S. mirties atsiradusį palikimą priėmė ieškovų motina, T. S. sesuo G. T., paduodama palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. T. S. brolis G. S. atsisakė palikimo dalies, atsiradusios po jo brolio mirties, ieškovų motinos, savo sesers G. T. naudai. 2004 m. rugsėjo mėnesį ieškovai kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo, ir tik tada paaiškėjo, jog į 70/100 dalių gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų 1998 m. gegužės 20 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas V. S. Taip pažeistos ieškovų motinos G. T., kaip pareiškimu priėmusios palikimą įpėdinės, teisės, o po G. T. mirties – ieškovų, kaip jos teisių perėmėjų bei įpėdinių, teisės ir teisėti interesai. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas rodo, kad 1998 m. gegužės 20 d. paveldėjimo teisės liudijimu paveldėtą dalį namo ir kiemo statinių esančių ( - ), atsakovas V. S. 2002 m. rugsėjo 5 d. padovanojo motinai, atsakovei J. S., kuri dovanotą turtą 2003 m. kovo 3 d. padovanojo kitam savo sūnui A. S. Nurodyti turto perleidimo sandoriai pažeidžia ieškovų, kaip G. T. įpėdinių, teises. V. S., po jo tėvo S. S. mirties 1975 m. birželio 19 d. atsirado palikimas tik į tėvui priklausiusią, B. S. 1973 m. balandžio 16 d. dovanojimo sutartimi įgytą 30/100 dalių gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių ( - ). Tuo tarpu notarė išdavė V. S. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą ne į 30/100 dalių, o į 70/100 dalių ginčo turto. Ieškovai mano, kad vienerių metų ieškinio senaties termino nepraleido, nes apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2004 metų rugsėjo mėnesį, gavę išrašą iš Nekilnojamojo turto registro apie daiktinių teisių įregistravimą į gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius ( - ).

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

7Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas 2006 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. S. mirties jo sūnus T. S. atsiradusį palikimą - 40/100 dalių gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių ( - ), priėmė pradėdamas faktiškai valdyti; panaikino 1998 m. gegužės 20 d. Vilniaus miesto 19-o notarų biuro V. S. išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą dėl 40/100 dalių gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių ( - ), paveldėjimo; panaikino 2002 m. rugsėjo 5 d. V. S. ir J. S. dovanojimo sutartį dėl 40/100 dalių gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių ( - ), dovanojimo ir 2003 m. kovo 3 d. J. S. ir A. S. dovanojimo sutartį dėl 40/100 dalių gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių ( - ), dovanojimo; panaikino teisinę registraciją dėl A. S. daiktinių teisių įregistravimo į 40/100 dalių gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių ( - ); pripažino ieškovui B. T. nuosavybės teises į 40/100 dalių gyvenamojo namo ir kiemo statinių dalių esančių ( - ).

8Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad T. S. po B. S. mirties liko gyventi tėvui priklausiusioje namo dalyje ir taip atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti. Teismo sprendimu, bylos aplinkybės paneigia atsakovo A. S. tvirtinimą, jog po tėvo B. S. mirties atsiradusį palikimą priėmė S. S. Palikėjo sūnus V. S. tuo metu buvo nepilnametis, todėl jo vardu palikimą galėjo priimti tik jo motina J. S. Atsakovų nurodytą aplinkybę, kad T. S. nedirbo, todėl negalėjo priimti palikimo ir jo prižiūrėti, paneigė įrodymas – T. S. darbo knygelės išrašas, patvirtinantis, jog paveldėjimo atsiradimo laikotarpiu nuo 1969 m. rugsėjo 30 d. iki 1982 m. vasario 12 d. jis dirbo. Aplinkybė, kad T. S. piktnaudžiavo alkoholiu savaime neatėmė iš įpėdinio teisės paveldėti bei nepaneigė palikimo priėmimo fakto. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad įrodyta, jog mirus B. S. atsiradusį palikimą pradėdamas faktiškai valdyti per šešis mėnesius priėmė mirusiojo sūnus T. S. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad B. S. turtą pradėdamas faktiškai valdyti priėmė jo sūnus T. S. ir valdė nuo 1975 m. gegužės 9 d. iki 1993 m. lapkričio 29 d., todėl 1998 m. gegužės 20 d. paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas V. S. į 40/100 dalis ginčo turto pažeidė T. S. įstatyminės įpėdinės G. T. teises ir teisėtus interesus.

9Atsakovų prašymo taikyti ieškinio senatį teismas netenkino nesant tam pagrindo, konstatuodamas, kad įstatyme nustatyta, jog ieškinio senaties terminas yra skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovas B. T. apie savo kaip G. T. įpėdinio teisių pažeidimą sužinojo tik 2004 m. rugsėjo 17 d. gavęs Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą ir iš karto kreipėsi į teismą.

10Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad reikalavimo teisę šioje byloje turi tik vienas B. T., kuris, 2000 m. balandžio 16 d. mirus ieškovų motinai G. T., priėmė palikimą, palikimo atsiradimo vietos notarui parašęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Kiti ieškovai dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, duomenų apie tai, jog palikimą po motinos G. T. mirties priėmė pradėdamas faktiškai valdyti nepateikė. Dėl to teismas ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino ieškovui B. T. nuosavybės teisę į 40/100 dalis gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių ( - ).

11Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimu Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2006 m. birželio 23 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą - ieškinį atmetė.

12Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad T. S. po tėvo mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti. Ištyręs bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad po S. mirties jo tėvo palikimą faktiškai priėmė atsakovai, pradėdami likusį turtą valdyti nepasibaigus šešerių mėnesių terminui, nes S. S. oficialiai tėvo palikimo neatsisakė. Paveldimo turto palikimo priėmimo faktą patvirtina ir atsakovo V. S. 1998 m. kovo 10 d. notarei rašyto pareiškimo turinys, iš kurio matyti, kad V. S. oficialiai išreiškė valią priimti palikimą po tėvo mirties į dalį namų valdos, esančios ( - ). Tuo tarpu T. S. ar kiti asmenys dėl B. turto paveldėjimo į notarą nesikreipė ir faktiškai teisių į jį neįgijo, nes neatliko veiksmų, kurie patvirtintų aiškų palikimo priėmimą ar savo teisių įgyvendinimą. Dėl šių aplinkybių tik V. S. ir buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į jo tėvui bei seneliui priklausantį turtą, nes kitas brolis dėl jo paveldėjimo nesikreipė, o motina atsisakė vyro, kartu ir jo tėvo palikimo. Apeliacinis teismas sprendė, kad nors T. S. ir liko po tėvo mirties gyventi name, tačiau dėl šios aplinkybės negalima pripažinti, kad jis palikimą priėmė pradėdamas faktiškai namo dalį valdyti, nes kaip šio turto valdytojas juo nesirūpino ir iki pat mirties neatliko veiksmų, kurie patvirtintų realų turto valdymą ar disponavimą savo nuožiūra, nesiekė įteisinti paveldėjimo ir nuosavybės savo vardu.

13Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovai nėra praleidę įstatymo nustatyto termino paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti, nes ieškinio senaties terminas yra skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovas B. T. apie savo kaip G. T. įpėdinio teisių pažeidimą sužinojo tik 2004 m. rugsėjo 17 d. gavęs Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, o pareiškimas teismui yra paduotas 2004 m. spalio 14 d. Kolegija su tokiais argumentais nesutiko motyvuodama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė senatį reguliuojančias teisės normas, taip pat neteisingai vertino ieškovų nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus. T. S. ir G. T. mirties metu galiojusio CK 84 straipsnio l dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, taikomas ir paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti. Įsigaliojus naujajam CK yra nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. T. pareiškimą dėl T. S. turto paveldėjimo padavė 1994 m. gegužės 26 d. nepateikiant įrodymų, kad mirusysis turtą turėjo ir tokių duomenų nepateikė vėliau. Ginčijamą turto paveldėjimo teisės liudijimą į B. S. turtą V. S. vardu notaras išdavė tik 1998 m. gegužės 20 d. Taigi, nuo B. ir S. mirties išduodant paveldėjimo teisės liudijimą buvo praėję dvidešimt treji metai, o nuo T. S. mirties - daugiau kaip ketveri. Tuo tarpu nei būdama gyva G. T., nei jos teisių perėmėjai (ieškovai) jokių aktyvių veiksmų dėl T. S. turto nustatymo ar įteisinimo iki 2004 m. rugsėjo mėnesio neatliko.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu ieškovas B. T. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2006 m. birželio 23 d. sprendimą. Kasatorius nurodo šiuos kasacinio skundo argumentus:

161964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo būdą įstatymų leidėjas nustatė dvejopą, t. y. palikimo priėmimas galimas faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti arba paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas pateiktų į bylą įrodymų pagrindu padarė teisingą išvadą, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. S. mirties atsiradusį palikimą pradėdamas faktiškai valdyti priėmė T. S. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė galiojusio CK 587 straipsnio nuostatas, konstatuodamas, kad palikimo priėmimas pradedant faktiškai valdyti patvirtinamas tokiomis aplinkybėmis, kaip gyvenimas palikėjo valdytoje gyvenamojoje patalpoje, patalpos priežiūra, mokesčių mokėjimas, naudojimasis namų valda ir kitos aplinkybės, leidžiančios pagrįstai manyti, kad įpėdinis naudojasi palikėjo turtu kaip savu.

17Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bylose dėl 1964 m. CK 587 straipsnio taikymo nustatė, kad paveldėjimo būdu nuosavybės teisei įpėdinis turi palikimą priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarinei institucijai pareiškimą apie palikimo priėmimą. Toks turtas įpėdiniui priklauso nuosavybės teise. Pagal palikimo teisinių santykių principus palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią, tai gali būti padaryta raštu - per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo vietos notarų biurui ar veiksmais - faktiškai pradedant paveldėtą turtą valdyti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis gyvena paveldimame name, juo naudojasi, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir naudotis juo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-829/2002). Teismų praktika ir teisės doktrina aiškindama 1964 m. CK 587 straipsnį yra vieninga - gyvenimas patalpoje po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jo priežiūra yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo palikimą valdyti, taigi jį priėmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2004).

18Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad T. S. ar kiti asmenys dėl B. turto paveldėjimo į notarą nesikreipė ir faktiškai teisių į jį neįgijo, nes neatliko veiksmų, kurie patvirtintų aiškų palikimo priėmimą ar savo teisių įgyvendinimą. Tokia teismo išvada reikštų, kad teismas šiame ginče pripažįsta vienintelį palikimo priėmimo būdą - pareiškimo padavimą notarui.

19Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl ieškinio senaties taikymo, kasatoriaus nuomone, prieštarauja Civilinio kodekso normoms, reglamentuojančioms ieškinio senatį, ir 2002 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ išaiškinimams.

20Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo trečiasis asmuo Grigorijus Stankevič prašo jį patenkinti.

21Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai J. S. ir V. S. prašo jį atmesti. Atsakovai nurodo, kad byloje nustatyta, kad už B. dalį mokėjo J. S., liko nepaneigti faktai, kad šeimos susitarimu tėvas B. palaidotas už S. ir J. lėšas. T. žinojo ir apie tai, kad iki mirties B. prižiūrėjo S. su J. Minėtos aplinkybės turi reikšmės faktui, ar T. S. tikroji valia buvo priimti po tėvo mirties atsiradusį palikimą, nustatyti. Jis po tėvo mirties į notarą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo nesikreipė. T. S. neturėjo pinigų, nes visus uždirbtus pinigus pragerdavo. T. niekada nedarė jokio remonto, nesirūpino ūkiu, mokesčiais, nes niekada nemanė esąs namo dalies savininku. Visi namo dokumentai buvo pas J. S.: namo pasas, nekilnojamojo turto techninio inventorizavimo byla, namo gyventojų knyga. Šios aplinkybės patvirtina, kad V. S. ir J. S. buvo įsitikinę, kad yra vieninteliai ir tikrieji gyvenamojo namo savininkai, to neginčijo tuo metu nė vienas šeimos narys.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

24Ginčas tarp šalių kilo dėl B. S., mirusio 1975 m. gegužės 9 d., turto – 40/100 dalių gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių ( - ), paveldėjimo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad palikėjo sūnus T. S., miręs 1993 m. lapkričio 29 d., po tėvo B. mirties priėmė atsiradusį palikimą – 40/100 dalių gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių ( - ), pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

25Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiko motyvuodamas tuo, kad T. S. ir kiti asmenys dėl B. turto paveldėjimo į notarą nesikreipė ir faktiškai teisių į jį neįgijo, nes neatliko veiksmų, patvirtinančių aiškų palikimo priėmimą ar savo teisių įgyvendinimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad, nors T. S. ir liko po tėvo mirties gyventi namo dalyje, negalima pripažinti, jog jis palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti namo dalį, nes nesiekė įteisinti paveldėjimo ir nuosavybės savo vardu.

26V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

27Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį tam, kad priimtų palikimą, įpėdinis turėjo išreikšti savo valią per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą; pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir taip priėmė palikimą.

28Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių ginčą dėl palikimo priėmimo nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatinėjo 1964 m. CK 587 straipsnyje nurodytas sąlygas, būtinas palikimui priimti, t. y. nustatinėjo, ar įpėdinis T. S. išreiškė savo valią priimti tėvo palikimą per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą. Teismas nustatė, kad mirusiojo sūnūs T. ir S. po jų tėvo B. mirties 1975 m. gegužės 9 d. per 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad mirusiojo sūnus T. po tėvo B. mirties pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, t. y. 40/100 dalių gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių ( - ), ir tai tinkamai motyvavo.

29Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs brolių T. ir S. veiksmus po tėvo mirties konstatavo, kad palikėjo sūnus T., kaip pirmosios eilės įstatyminis įpėdinis, aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti po tėvo mirties atsiradusį palikimą, t. y. pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą 1964 m. CK 587 straipsnio prasme, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, mokant už jį mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004). Kadangi pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalį palikimas negali būti priimtas su sąlyga ar išlygomis, tai, įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti kokią nors paveldimo turto dalį, laikoma, kad jis priėmė visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2000, 2006 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių nustatymas, išreiškė įpėdinis savo valią priimti palikimą ar ne, taip pat ar jis atliko veiksmus, reiškiančius palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, yra fakto klausimai. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai skirtingai nustatė šalių ginčui išspręsti reikšmingas bylos aplinkybes, pagal kurias konstatavo, kuris iš vaikų po tėvo Boleslovo mirties priėmė palikimą. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo CK 587 straipsnio nuostatas ir nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl šios teisės normos taikymo ir aiškinimo. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas ginčą pripažino tik vienintelį palikimo priėmimo būdą – pareiškimo padavimą notarui. Toks teisės normos pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, be to, teismas skundžiamame sprendime nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai), todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

30Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl ieškinio senaties taikymo prieštarauja Civilinio kodekso normoms, reglamentuojančioms ieškinio senatį, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teisės taikymo ir aiškinimo praktikai dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje (Teismų praktika 18). Šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškinio senatis nėra praleista, nes asmuo, pagrįstai manantis, kad yra teisėtas turto savininkas, neturi pareigos kasdien institucijose, atliekančiose turto registratoriaus funkcijas, teirautis apie savo daiktinių teisių būklę.

31Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl jo priimtas procesinis sprendimas paliekamas galioti.

32Paduodamas kasacinį skundą B. T. turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 781 Lt žyminį mokestį už kasacinio skundo padavimą ir 2000 Lt advokatui už procesinio dokumento (kasacinio skundo) surašymą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 3 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi kasacinis skundas yra tenkinamas, tai kasatoriui iš atsakovų yra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme.

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

34Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2006 m. birželio 23 d. sprendimą.

35Priteisti ieškovui B. T. 2781 Lt bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme iš atsakovų V. S., A. S. ir J. S.

36Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Bylos esmė... 4. Ieškovai A. T., B. T. ir A. T. teismo prašė: nustatyti juridinę reikšmę... 5. Ieškovai nurodė, kad 1975 m. gegužės 9 d. mirus jų motinos G. T. tėvui B.... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė... 7. Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas 2006 m. birželio 23 d. sprendimu... 8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad T. S. po B. S. mirties liko gyventi... 9. Atsakovų prašymo taikyti ieškinio senatį teismas netenkino nesant tam... 10. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad reikalavimo teisę šioje... 11. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m.... 12. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas... 13. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu ieškovas B. T. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 16. 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad palikimui įgyti... 17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bylose dėl 1964 m. CK 587... 18. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad T. S. ar kiti asmenys dėl B.... 19. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl ieškinio senaties taikymo,... 20. Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo trečiasis asmuo Grigorijus... 21. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai J. S. ir V. S. prašo jį atmesti.... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 24. Ginčas tarp šalių kilo dėl B. S., mirusio 1975 m. gegužės 9 d., turto –... 25. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada... 26. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 27. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris,... 28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių ginčą dėl palikimo priėmimo... 29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs... 30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvados... 31. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir... 32. Paduodamas kasacinį skundą B. T. turėjo šias bylinėjimosi išlaidas:... 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 35. Priteisti ieškovui B. T. 2781 Lt bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme... 36. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...