Byla 2A-400-459/2016
Dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo, trečiasis asmuo notaras G. B

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovų D. Š. ir L. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. Š. ir L. Š. patikslintą ieškinį ir pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo atsakovui AB SEB bankui dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo, trečiasis asmuo notaras G. B.,

Nustatė

2ieškovai patikslintame ieškinyje ir pareiškime dėl ieškinio dalyko patikslinimo (pakeitimo) prašė teismo: pripažinti 2010-01-20 Susitarimą dėl 2006-08-07 kredito sutarties Nr. 0250618030151-04 sąlygų pakeitimo Nr. 1 sudarytu ir galiojančiu; pripažinti 2006-09-08 hipotekos sandorį Nr. 08/1/2006/0001010 negaliojančiu nuo 2010-01-20 Susitarimo dėl 2006-08-07 kredito sutarties Nr. 0250618030151-04 sąlygų pakeitimo Nr. 1 sudarymo dienos; pripažinti atsakovo AB SEB banko 2014-12-14 reikalavimą dėl 361896,49 Lt skolos išieškojimo ne ginčo tvarka nepagrįstu; panaikinti 2013-01-24 Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaro G. B. ginčijamo 2012-12-14 atsakovo AB SEB reikalavimo pagrindu atliktą vykdomąjį įrašą, reg. Nr. GB-661; įskaityti ieškovų D. Š. ir L. Š. nuo 2010-07-30 iki 2012-04-16 sumokėtą 9400,00 Lt sumą į AB SEB banko apskaičiuotų 7245,99 Lt ir 2134,44 Lt dydžio kreditų įmokų dalį, atitinkamai sumažinant kreditoriaus reikalavimą; sumažinti 2006-08-07 kredito sutarties Nr. 0250618030151-04 bendrosios dalies 4.5 ir 4.6 punktuose nustatytą 0,1 proc. delspinigių dydį iki 0,02 proc. ir taikyti delspinigių skaičiavimui senatį; sumažinti atsakovo išieškomas palūkanas nuo 5 proc. iki 2,05 proc. dydžio (1,1 proc. + 0,95 proc., 2012-12-13 6 mėn. VILIBOR) iki visiško vykdomojo įrašo įvykdymo dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovas, piktnaudžiaudamas esamu teisiniu reguliavimu, pateikė nepagrįsto dydžio prašymą notarui dėl priverstinio skolos išieškojimo, pažeisdama ieškovų, kaip vartotojų, teises ir teisėtus interesus: atsakovas pateikė notarui didesnį ne ginčo tvarka išieškomos skolos reikalavimą. Kreipdamasis į notarą su prašymu ne ginčo tvarka išieškoti subendrintą skolą ne tik pagal kredito sutartį (kiek tai buvo apsaugota hipoteka), bet ir pagal Susitarimą (iš kurio kylanti prievolė nebuvo apsaugota hipoteka) ir pradėdamas priverstinį didesnės (subendrintos) skolos išieškojimą ne ginčo tvarka, nesąžiningai įgijo pranašumą skolininkų atžvilgiu. Atsakovas tai pat reikalauja aiškiai nepagrįstų ir neprotingų delspinigių - 61999,99 Lt. Atsakovo pareikštas reikalavimas iš kredito gavėjo ir įkaito davėjo išieškoti 5 proc. dydžio palūkanas, t. y. didesnes negu buvo šalių susitarta ir įtvirtinta hipotekos lakšte, yra nepagrįstas.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-11-18 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, jog tarp ieškovo D. Š. ir atsakovo 2006-08-07 sudaryta kredito sutartis Nr. 0250618030151-04, pagal kurią atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovui 250000,00 Lt kreditą nebaigtos statybos namui pirkti ir statybai užbaigti, o ieškovas D. Š. įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis paimti kreditą, jį grąžinti, sumokėti palūkanas ir vykdyti kitas sutartyje nustatytas prievoles. Kredito gavėjo sutuoktinė L. Š. patvirtino, jog susipažino su sutarties sąlygomis ir jos išreiškia tikrąją sutuoktinių valią. Ieškovai pateikė teismui duomenis, jog 2010-01-20 tarp ieškovo D. Š. ir atsakovės sudarytas susitarimas dėl 2006-08-07 kredito sutarties Nr. 0250618030151-04 sąlygų pakeitimo, kuriuo ieškovui buvo suteiktas papildomas 15075,38 Eur kreditas įsiskolinimų refinansavimui. 2006-09-08 D. Š. ir L. Š. AB SEB banko naudai įkeitė ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ) 2012-12-13 pranešimu Nr. 01.10.03-0749 bankas informavo ieškovą, jog nuo 2012-12-10 vienašališkai nutraukė su ieškovu sudarytą kredito sutartį Nr. 0250618030151-04, nurodė, jog įsiskolinimas bankui sudaro 361069,69 Lt. 2012-12-14 prašymu AB SEB bankas kreipėsi į Klaipėdos m. 2-ąjį notaro biurą prašydamas atlikti vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo hipotekos kreditoriaus naudai. 2013-01-28 Klaipėdos miesto 2 – ojo notaro biuro notaras G. B. atliko vykdomąjį įrašą dėl skolinio įsipareigojimo 361896,49 Lt sumai, 5 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo prašymo dėl vykdomojo įrašo atlikimo pateikimo dienos iki visiško vykdomojo įrašo atlikimo. Ieškovai prašo pripažinti 2010-01-20 susitarimą dėl 2006-08-07 kredito sutarties Nr. 0250618030151-04 sąlygų pakeitimo Nr. 1 sudarytu ir galiojančiu. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog sudarytas susitarimas neįsigaliojo, kadangi ieškovai neįgyvendino susitarimu prisiimtų įsipareigojimų. Byloje nėra duomenų, jog ieškovai atliko veiksmus, būtinus susitarimui galioti. Atsakovo atstovė nurodė, jog susitarimas neįsigaliojo, nes ieškovai neįgyvendino susitarimo sąlygų. Nesant byloje įrodymų, paneigiančių atsakovo nurodytas ir teismo nustatytas aplinkybes, labiau tikėtina, jog susitarimas neįsigaliojo. Ieškovai taip pat prašė pripažinti 2006-09-08 hipotekos sandorį Nr. 08/1/2006/0001010 negaliojančiu nuo 2010-01-20 susitarimo Nr. 1 dėl 2006-08-07 kredito sutarties Nr. 0250618030151-04 sąlygų pakeitimo, panaikinti 2013-01-28 notaro G. B. atliktą vykdomąjį įrašą. Ieškovai teigia, jog hipotekos kreditorius nesąžiningai prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodė įsiskolinimo sumą, į ją įtraukęs ir hipoteka neužtikrintą skolos sumą pagal susitarimą Nr. 1, tačiau ieškovai nepateikia teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių šį reikalavimą. Teismas nustatė, jog notaras atliko visus būtinus veiksmus vykdomajam įrašui atlikti, patikrino atsakovo pateiktą prašymą, nustatė, jog jame yra visi būtini duomenys, išsiuntė pranešimą ieškovams ir po įstatymo nustatyto termino atliko vykdomąjį įrašą, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimą panaikinti notaro atliktą vykdomąjį įrašą. Ieškovai, be kita ko, prašė pripažinti atsakovo AB SEB banko 2014-12-14 reikalavimą dėl 361896,49 Lt skolos išieškojimo ne ginčo tvarka nepagrįstu, įskaityti ieškovų D. Š. ir L. Š. nuo 2010-07-30 iki 2012-04-16 sumokėtą 9400,00 Lt sumą į AB SEB banko apskaičiuotų 7245,99 Lt ir 2134,44 Lt dydžio kreditų įmokų dalį, atitinkamai sumažinant kreditoriaus reikalavimą. Ieškovai nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovų mokėtas pinigines sumas, kurių bankas nebūtų įskaitęs ir paskirstęs įsiskolinimams dengti. Ieškovai prašė sumažinti sutartimi sulygtą delspinigių dydį, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių tokį reikalavimą. Ieškovai nevykdė kredito sutarties sąlygų, laiku nedengė kredito bei nemokėjo palūkanų, pradelsti įsipareigojimai ilgą laiką nebuvo vykdomi, šalys susitarė dėl netesybų dydžio ieškovams netinkamai vykdant kredito sutarties nuostatas, byloje nėra duomenų, jog ieškovai iki sutarties nutraukimo kreipėsi į atsakovą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, delspinigių dydžio sumažinimo. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, jog ieškovas D. Š. ir atsakovas sutartyje nustatė, jog už suteiktą kreditą yra mokamos kintamosios palūkanos (1,1 proc. marža, 6 mėn. VILIBOR) (kredito sutarties spec. dalies 6 punktas). Sutartinių palūkanų skaičiavimas sustabdomas nuo 2012-12-10 bankui nutraukus kredito sutartį. Kadangi hipotekos lakšte nėra aptartos prievolės nevykdymo pasekmės, įvertinus tai, kad sutartinės palūkanos, numatytos hipotekos lakšte neskaičiuojamos nuo kredito sutarties nutraukimo dienos, kreditorius, skolininkui nevykdant prievolės, įgyja teisę reikalauti procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

4Apeliaciniame skunde ieškovai prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, jog teismas netyrė banko nesąžiningų ir neatsakingų veiksmų, ieškovų paaiškinimų apie banko nebendradarbiavimą su ieškovais kaip vartotojais, bet faktiškai šališkai traktavo aplinkybes banko naudai. Banko reikalavimas dėl delspinigių yra nepagrįstas. Hipotekos kreditoriaus reikalaujamų delspinigių suma yra aiškiai per didelė. Teismas, nagrinėdamas ieškovų reikalavimų dėl delspinigių sumažinimo, visiškai nesprendė dėl to, ar egzistuoja netesybų sumažinimo pagrindą sudarančios sąlygos, nenustatinėjo banko reikalaujamų netesybų dydžio santykio su kreditoriaus patirtais nuostoliais. Vien tai, kad kredito gavėjo pradelstas įsipareigojimas sukėlė beveik tiek pat nuostolių bankui, kuriuos kreditorius laiko minimaliais, leidžia reikalaujamas netesybas laikyti neprotingomis. Be to, netesybos skaičiuojamos už pernelyg ilgą laikotarpį, nors ieškiniams dėl delspinigių išieškojimo taikomas sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Bankas apskritai neįrodinėjo nuostolių dydžio, rėmėsi tik deklaratyviais teiginiais, jog dėl negrąžinto kredito, negaudamas pelno, patiria nuostolių. Kredito sutarties 4.16 punkte įtvirtinta kredito gavėjo pareiga mokėti bankui specialiojoje sutarties dalyje numatytas palūkanas, galiojusias sutarties nutraukimo dieną už laikotarpį nuo bylos dėl išieškojimo iš įkeisto turto iškėlimo teisme iki priverstinio skolos išieškojimo įvykdymo. Sutarties nutraukimo dienai bendra palūkanų pagal sutartį norma sudarė 2,05 proc., tačiau teismas, nepaisydamas teisinio reguliavimo, pakeitė sutarties sąlygas ir pareikalavo iš įkaito davėjų 5 proc. dydžio metinių palūkanų. Notaras privalėjo atsisakyti atlikti vykdomąjį įrašą, kadangi prašyme nurodyti duomenys neatitiko viešajame Hipotekos registre įregistruotų duomenų: notaras privalėjo patikrinti šalių sutartą palūkanų dydį ir, nustatęs faktinį neatitikimą tarp reikalavimo bei viešojo registro duomenų, atsisakyti daryti vykdomąjį įrašą.

5Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog kredito sutarties sąlygos, kuriomis bankas ir ieškovai susitarė dėl banko nuostolių atlyginimo tuo atveju, jei ieškovai savo prievoles vykdys netinkamai, nelaikytinos neprotingomis ir nepagrįstomis. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima mažinti delspinigių dydį. Ieškovų reikalavimas dėl palūkanų sumažinimo taip pat nepagrįstas, nes ieškovai sutapatina dviejų skirtingų rūšių palūkanas. Bankas su ieškovais sutarė dėl palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi svetimais pinigais mokėjimo užtikrinimo. Šalių sudarytoje hipotekos sutartyje neaptartos pagrindinės prievolės įvykdymo termino praleidimo pasekmės, todėl bankas, ieškovams laiku neįvykdžius prievolės, įgijo teisę į įstatymines palūkanas, o nuo to momento, kai kreipėsi į notarą dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto – ir į palūkanas, nurodytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje.

6Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

8CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

9Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp ieškovo D. Š. ir atsakovo AB SEB banko 2006-08-07 sudaryta kredito sutartis Nr. 0250618030151-04, pagal kurią atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovui 250 000,00 Lt kreditą nebaigtos statybos namui pirkti ir statybai užbaigti, iš kurių kredito dalis, skirta būstui pirkti - ne didesnė nei 200 000,00 Lt, kita kredito dalis - ne didesnė nei 50 000,00 Lt (sutarties spec. dalies 4.1 punktas), o ieškovas D. Š. įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis paimti kreditą, jį grąžinti, sumokėti palūkanas ir vykdyti kitas sutartyje nustatytas prievoles (tomas I, b. l. 16-21). Kredito gavėjo sutuoktinė L. Š. patvirtino, jog susipažino su sutarties sąlygomis, suprato visas sutarties sąlygas, sutinka su visomis sutarties sąlygomis, jos išreiškia tikrąją sutuoktinių valią (tomas I, b. l. 15). Ieškovai tinkamą prievolių įvykdymą įsipareigojo užtikrinti nekilnojamojo turto hipoteka, sudaryta banko naudai (sutarties bendrųjų sąlygų 2.4 punktas) (tomas I, b. l. 7). Ieškovai pateikė teismui duomenis, jog 2010-01-20 tarp ieškovo D. Š. ir atsakovės sudarytas susitarimas dėl 2006-08-07 kredito sutarties Nr. 0250618030151-04 sąlygų pakeitimo (toliau – susitarimas, susitarimas Nr. 1), kuriuo ieškovui buvo suteiktas papildomas 15075,38 Eur kreditas įsiskolinimų refinansavimui (tomas I, b. l. 22-24). 2006-09-08 D. Š. ir L. Š. AB SEB banko naudai įkeitė ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą, pastatą – gyvenamąjį namą), esantį ( - ) (tomas I, b. l. 25-30). 2012-12-13 pranešimu Nr. 01.10.03-0749 bankas informavo ieškovą, jog nuo 2012-12-10 vienašališkai nutraukė su ieškovu sudarytą kredito sutartį Nr. 0250618030151-04, nurodė, jog įsiskolinimas bankui sudaro 361069,69 Lt (tomas I, b. l. 44). 2012-12-14 prašymu AB SEB bankas kreipėsi į Klaipėdos m. 2-ąjį notaro biurą prašydamas atlikti vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo hipotekos kreditoriaus naudai (tomas I, b. l. 124-125). 2013-01-04 Klaipėdos m. 2- ojo notaro biuro pranešimu skolininkas ir įkaito davėjas informuoti apie notaro biure gautą prašymą atlikti vykdomąjį įrašą, skolininkui pasiūlyta ne vėliau kaip per 20 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą pranešti notaro biurui arba pateikti duomenis dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo (tomas I, b. l. 41-42). 2013-01-28 Klaipėdos miesto 2 – ojo notaro biuro notaras G. B. atliko vykdomąjį įrašą dėl skolinio įsipareigojimo 361896,49 Lt sumai, 5 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo prašymo dėl vykdomojo įrašo atlikimo pateikimo dienos iki visiško vykdomojo įrašo atlikimo (tomas I, b. l. 34). 2013-08-07 patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolė A. P. priėmė vykdyti 2013-01-28 notaro vykdomąjį įrašą dėl 353369,69 Lt skolos išieškojimo iš skolininko D. Š. AB SEB banko naudai (tomas I, b. l. 37).

10Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti 2010-01-20 susitarimą dėl 2006-08-07 kredito sutarties Nr. 0250618030151-04 sąlygų pakeitimo Nr. 1 sudarytu ir galiojančiu; pripažinti 2006-09-08 hipotekos sandorį Nr. 08/1/2006/0001010 negaliojančiu nuo 2010-01-20 susitarimo dėl 2006-08-07 kredito sutarties Nr. 0250618030151-04 sąlygų pakeitimo Nr. 1 sudarymo dienos; pripažinti atsakovo AB SEB banko 2014-12-14 reikalavimą dėl 361896,49 Lt skolos išieškojimo ne ginčo tvarka nepagrįstu; panaikinti 2013-01-24 Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaro G. B. ginčijamo 2012-12-14 atsakovo AB SEB reikalavimo pagrindu atliktą vykdomąjį įrašą, reg. Nr. GB-661; įskaityti ieškovų D. Š. ir L. Š. laikotarpiu nuo 2010-07-30 iki 2012-04-16 sumokėtą 9400,00 Lt sumą į AB SEB banko apskaičiuotų 7245,99 Lt ir 2134,44 Lt dydžio kreditų įmokų dalį, atitinkamai sumažinant kreditoriaus reikalavimą; sumažinti 2006-08-07 kredito sutarties Nr. 0250618030151-04 bendrosios dalies 4.5 ir 4.6 punktuose nustatytą 0,1 proc. delspinigių dydį iki 0,02 proc. ir reikalavimui dėl delspinigių taikyti senatį; sumažinti atsakovo išieškomas palūkanas nuo 5 proc. iki 2,05 proc. dydžio (1,1 proc. + 0,95 proc., 2012-12-13 6 mėn. VILIBOR) iki visiško vykdomojo įrašo įvykdymo dienos. Pirmosios instancijos teismas 2015-11-18 sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovai skundžia šį pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės ginčydami teismo sprendimo dalį, kuria atsisakyta sumažinti delspinigius ir išieškomas palūkanas. Taigi apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl šių teismo sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo.

11Dėl delspinigių sumažinimo

12Ieškovai, be kitų reikalavimų, prašė sumažinti 2006-08-07 kredito sutarties Nr. 0250618030151-04 bendrosios dalies 4.5 ir 4.6 punktuose nustatytą 0,1 proc. delspinigių dydį iki 0,02 proc. ir reikalavimui dėl delspinigių taikyti senatį.

13Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalis numato, jog tuo atveju, jei netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies yra įvykdyta, teismas netesybas gali sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Tapačią taisyklę numato ir sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės aktų normos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama dvilypė netesybų teisinė prigimtis, netesybos yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, bet ir sutartinės civilinės atsakomybės forma. Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. Kiekvienu konkrečiu atveju tinkamu netesybų dydžiu gali būti pripažintas skirtingas netesybų dydis, todėl neįmanoma nustatyti vienodo, visiems atvejams skirto, netesybų tarifo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu, o tai, ar konkretus netesybų dydis teismo nustatytas pagrįstai, sprendžiama įvertinant, ar teismas nepažeidė įstatymų, kuriuose suformuluoti jų mažinimo atvejai ir kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452). Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos nėra per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą.

14Lietuvos Aukščiausiojo Teismas taip pat yra nurodęs kriterijus, į kuriuos atsižvelgtina, sprendžiant dėl netesybų dydžio – tai šalių sutartinių santykių pobūdis, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertė, prievolės pažeidimo aplinkybės, kreditoriaus patirtų nuostolių dydis ir kt. Teismas gali sumažinti netesybas tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo. Tokios minimalios ribos, iki kurios teismas gali sumažinti netesybas, nustatymas nereiškia, jog visais atvejais netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais.

152006-08-07 kredito sutartimi ieškovas D. Š. ir atsakovas sutarė, jog už kiekvieną uždelstą grąžinti kredito dalį dieną kredito gavėjas įsipareigoja bankui mokėti 0,1 proc. laiku nesumokėto kredito ar jo dalies delspinigius, jei negrąžina pagal grafiką nustatytos grąžinti kredito dalies, taip pat už kiekvieną uždelstą sumokėti palūkanas dieną mokėti bankui 0,1 proc. laiku nesumokėtų palūkanų sumos delspinigius, jei nesumoka palūkanų pagal grafiką (kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.5. ir 4.6 punktai) (tomas I, b. l. 19). Šalių teisė susitarti dėl sutarties nevykdymo teisinių pasekmių ir kitų sutarties sąlygų yra sutarčių laisvės principo išraiška. Sutartimi nustatytų netesybų dydis yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, kurių nereikia įrodinėti. Atsakovas yra kredito įstaiga, kurios viena iš veiklos sričių yra paskolų teikimas už palūkanas. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-58/2012). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovai nevykdė kredito sutarties sąlygų, laiku nedengė kredito bei nemokėjo palūkanų, pradelsti įsipareigojimai ilgą laiką nebuvo vykdomi, šalys susitarė dėl netesybų dydžio ieškovams netinkamai vykdant kredito sutarties nuostatas. Iš 2013-01-28 vykdomojo įrašo matyti, jog bankas kreipėsi dėl 361896,49 Lt skolos išieškojimo, iš kurios 244812,31 Lt sudarė pagrindinio reikalavimo suma, 54257,69 Lt palūkanos, 61999,69 Lt delspinigiai ir 826,80 Lt nuostoliai. Iš banko pateiktos delspinigių lentelės nustatyta, jog delspinigiai už pagrindinę skolos sumą skaičiuoti už 856 ir 1372 dienas, už nesumokėtas palūkanas – 1554 ir 1494 dienas. Kolegijos nuomone, toks ilgas delspinigių skaičiavimo laikotarpis šiuo atveju, ypač turint omenyje, jog ginčas kilęs iš vartojimo teisinių santykių, nepateisinamas. Bankas, kaip profesionaliai veikiantis juridinis asmuo – kredito įstaiga, turėjo imtis priemonių, kad ieškovų įsiskolinimas pagal sutartį būtų išieškotas kuo operatyviau. Kaip matyti iš banko rašto (tomas I, b. l. 43), bankas teigia, jog ieškovai sistemingai nevykdė įsipareigojimų bankui, o mokėjimų pagal sutartį visai nebevykdė nuo 2010-08-03, kredito sutartį bankas nutraukė tik 2012-12-10, taigi nors, kaip teigia bankas, daugiau nei dvejus metus ieškovai visiškai nebevykdė kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, bankas nesiėmė priemonių skolai operatyviai išieškoti, taip mokėtinų delspinigių suma dar labiau išaugo. Be to, visgi bankas pripažino, jog laikotarpiu nuo 2010-07-30 iki 2012-04-16 ieškovui bankui sumokėjo 9386,00 Lt ir visa ši suma buvo įskaityta įsiskolinimams dengti (tomas I, b. l. 191). Taigi ieškovai siekė padengti dalį skolos pagal sutartį ir periodiškai atlikinėjo tam tikrus mokėjimus, t. y. iš dalies vykdė sutartį. Kita vertus, kaip teisingai nurodo ieškovai, reikšminga šiuo atveju ir ta aplinkybė, jog reikalavimui dėl delspinigių priteisimo pareikšti skaičiuojamas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. 2013-11-07 rašte bankas nurodė, jog spręsdamas dėl taikos sutarties su ieškovais sudarymo galėtų apsvarstyti galimybę skaičiuoti delspinigius už paskutinius 6 mėnesius, nekeičiant sutartyje numatyto delspinigių dydžio.

16Be to, ieškovai prašė sutrumpinti ne tik delspinigių skaičiavimo terminą, bet ir sumažinti jų normą – nuo 0,1 proc. iki 0,02 proc.. Kaip jau minėta, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu, o tai, ar konkretus netesybų dydis teismo nustatytas pagrįstai, sprendžiama įvertinant, ar teismas nepažeidė įstatymų, kuriuose suformuluoti jų mažinimo atvejai ir kriterijai. Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju tarp ieškovų ir atsakovo sudaryta kredito sutartis yra vartojimo sutartis, ginčo byloje šiuo aspektu nėra, taigi nagrinėjant byloje kilusį ginčą, atsižvelgtina ir į vartotojų interesus. Sprendžiant, ar teisėtas yra delspinigių dydis, nustatytas 2006-08-07 kredito sutartyje, sudarytoje dar negaliojant Vartojimo kredito įstatymui (Vartojimo kredito įstatymas įsigaliojo 2011 m. balandžio 1 d.), įstatyme nurodytais kredito kainą apibrėžiančiais kriterijais tiesiogiai remtis negalima, tačiau šios nuostatos gali būti reikšmingos vertinant įstatymo leidėjo poziciją dėl konkrečioje byloje keliamų klausimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiškiai reglamentuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014). Vartojimo kredito įstatymo 10 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Ginčo atveju sutartyje nustatytas netesybų dydis yra daug didesnis už nustatytąjį įstatyme, todėl kolegija jo nelaiko teisingu ir pagrįstu. Kolegijos nuomone, šiuo atveju siekiant išlaikyti sutarties šalių interesų pusiausvyrą būtų teisinga, protinga ir sąžininga mažinti priteistinų delspinigių dydį iki Vartojimo kredito įstatyme nurodyto tarifo ir delspinigius skaičiuoti už paskutinius 6 mėnesius iki kreipimosi dėl priverstinio skolos išieškojimo dienos. Tačiau mažinti delspinigių iki ieškovų prašomo tarifo pagrindo nėra, nes tokiu atveju atsakovui perkeliama neoperatyvaus skolos išieškojimo našta yra žymiai didesnė nei ieškovų patiriamos neigiamos pasekmės dėl skolinių įsipareigojimų nevykdymo sutartyje nustatytu terminu. Šalys, pasirašydamos sutartį, gali numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas, todėl laikytina, jog taikant sutrumpintą 6 mėnesių senaties terminą reikalavimams dėl delspinigių pareikšti ir Vartojimo kredito įstatyme numatytą 0,05 proc. tarifą apskaičiuotas delspinigių dydis nėra per didelis bei atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus ir abiejų šalių lūkesčius, todėl išieškotina delspinigių suma mažintina iki 7795,5 Eur (26916,30 Lt) ((244812,31 Lt x 0,05 proc. x 180 d.) + (54257,69 Lt x 0,05 proc. x 180 d.)).

17Dėl palūkanų priteisimo

18Ieškovai taip pat reiškė reikalavimą sumažinti atsakovo išieškomas palūkanas nuo 5 proc. iki 2,05 proc. dydžio (1,1 proc. + 0,95 proc., 2012-12-13 6 mėn. VILIBOR) iki visiško vykdomojo įrašo įvykdymo dienos.

19Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 6.872 straipsnio 1 dalis numato, jog palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). Civilinėje teisėje išskiriamos dvi palūkanų funkcijos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos kreditoriui mokamos kaip atlygis už naudojimąsi pinigais. Savo ruožtu kompensuojamosios palūkanos yra tos, kurios mokamos kreditoriui už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą. Laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali tų pinigų naudoti pats. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CK 6.874 straipsnio 1 dalies norma yra įstatyminė CK 6.37 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad palūkanos už palūkanas neskaičiuojamos, išimtis. Taigi bendra pinigų suma, kurią privalo grąžinti paskolos gavėjas, tais atvejais, kai paskola laiku negrąžinta, susideda iš šių sumų: paskola, palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais ir palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-02 nutartį c. b. Nr.3K-3-400/2011; 2010-12-09 nutartį c. b. Nr. 3K-3-509/2010; 2007-06-29 nutartį c .b. Nr. 3K-3-298/2007; 2005-11-14 nutartį c. b. Nr. 3K-3-572/2005; 2005-09-28 nutartį c .b. 3K-3-434/2005; 2004-03-03 nutartį c. b. 3K-3-161/2004; 2003-09-18 nutartį c. b. Nr. 3K-7-751/2003; ir kitas).

20Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas D. Š. ir atsakovas sutartyje nustatė, jog už suteiktą kreditą yra mokamos kintamosios palūkanos (1,1 proc. marža, 6 mėn. VILIBOR) (kredito sutarties spec. dalies 6 punktas) (tomas I, b. l. 13). Sutartinių palūkanų skaičiavimas sustabdymas nuo 2012-12-10 bankui nutraukus kredito sutartį (tomas I, b. l. 142, 144).

21Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog teisę į Civilinio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas turi ir hipotekos kreditorius, jeigu paskolos ar įkeitimo sutartyse nenumatyta kitaip. Atsižvelgiant į hipotekos bylų ypatumus, Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas palūkanų skaičiavimo laikotarpis nuo bylos iškėlimo teisme momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo hipotekos procedūros atveju reiškia laikotarpį nuo hipotekos kreditoriaus pakartotinio prašymo gavimo iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo. Kadangi palūkanų priteisimo metu neaiškus įkeisto turto realizavimo momentas, šias palūkanas, realizavęs turtą, turi apskaičiuoti antstolis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751. Teismų praktika. 2003, 20).

22Kasacinio teismo praktikoje tai pat išaiškinta, jog hipotekos kreditorius turi teisę į procesines palūkanas, nustatytas įstatymo, minėtas išaiškinimas mutatis mutandis taikytinas ir šiuo atveju, skolininkams praleidus prievolės įvykdymo terminą ir kreditoriui pateikus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Taigi, jei hipotekos lakšte nėra aptartos prievolės nevykdymo pasekmės, įvertinus tai, kad sutartinės palūkanos, numatytos hipotekos lakšte neskaičiuojamos nuo kredito sutarties nutraukimo dienos, kreditorius, skolininkui nevykdant prievolės, įgyja teisę reikalauti procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas ir Aukščiausiojo Teismo praktiką, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą sumažinti vykdomajame įraše nurodytas palūkanas.

23Ieškovai apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog notaras nepagrįstai padarė vykdomąjį įrašą, tačiau šį savo argumentą grindžia iš esmės tuo, jog prašyme dėl vykdomojo įrašo išdavimo nurodyta netinkama palūkanų norma. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog atsakovas turi teisę reikalauti vykdomajame įraše nurodyto dydžio palūkanų, ieškovų argumentai dėl vykdomojo įrašo nepagrįstumo, nenustačius kitų jo neteisėtumo sąlygų, atmestini kaip nepagrįsti.

24Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovų reikalavimas dėl delspinigių dydžio sumažinimo, neteisėta ir nepagrįsta, todėl sprendimas keistinas, nurodant, jog tenkintina ieškinio dalis dėl delspinigių sumažinimo ir delspinigių dydis mažintinas iki 7795,5 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

25Kadangi ieškovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir tenkintina dalis ieškinio, perskirstytinos bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidos. Ieškovai pirmosios instancijos teisme patyrė 926,78 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovas – 425,69 Eur. Kadangi tenkinus apeliacinį skundą, patenkinta apie 1/6 ieškinio reikalavimų (ieškovai iš viso reiškė 6 reikalavimus, iš dalies tenkintas tik vienas jų), ieškovams iš atsakovo priteistina 154,46 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš ieškovų atsakovui priteistina 354,74 Eur teisinės pagalbos pirmosios instancijos teisme išlaidų (tomas II, b. l. 25-36) (CPK 98 str.).

26Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

27Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimą pakeisti: tenkinti ieškinio reikalavimą dėl delspinigių sumažinimo ir pagal atsakovo AB SEB reikalavimą Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaro G. B. 2013-01-24 atlikto vykdomojo įrašo, reg. Nr. GB-661, pagrindu iš D. Š. ir subsidiariai atsakingo asmens L. Š. išieškotinų delspinigių sumą sumažinti iki 7795,50 Eur.

28Iš ieškovų D. Š. ir L. Š. atsakovui AB SEB bankas priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 354,74 Eur, iš kiekvieno ieškovo priteisiant po 177,37 Eur.

29Iš atsakovo AB SEB banko ieškovams D. Š. ir L. Š. priteisti 154,46 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

30Sprendimo dalį, kuria atmesti kiti ieškinio reikalavimai, palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovai patikslintame ieškinyje ir pareiškime dėl ieškinio dalyko... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-11-18 sprendimu ieškinį atmetė.... 4. Apeliaciniame skunde ieškovai prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės... 5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą... 6. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 9. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp ieškovo D. Š. ir atsakovo AB SEB... 10. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti 2010-01-20 susitarimą... 11. Dėl delspinigių sumažinimo... 12. Ieškovai, be kitų reikalavimų, prašė sumažinti 2006-08-07 kredito... 13. Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalis numato, jog tuo atveju, jei netesybos... 14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas taip pat yra nurodęs kriterijus, į kuriuos... 15. 2006-08-07 kredito sutartimi ieškovas D. Š. ir atsakovas sutarė, jog už... 16. Be to, ieškovai prašė sutrumpinti ne tik delspinigių skaičiavimo terminą,... 17. Dėl palūkanų priteisimo... 18. Ieškovai taip pat reiškė reikalavimą sumažinti atsakovo išieškomas... 19. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, palūkanas pagal... 20. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas D. Š. ir atsakovas sutartyje... 21. Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja,... 22. Kasacinio teismo praktikoje tai pat išaiškinta, jog hipotekos kreditorius... 23. Ieškovai apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog notaras nepagrįstai... 24. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo... 25. Kadangi ieškovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir tenkintina... 26. Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija... 27. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimą... 28. Iš ieškovų D. Š. ir L. Š. atsakovui AB SEB bankas priteistą bylinėjimosi... 29. Iš atsakovo AB SEB banko ieškovams D. Š. ir L. Š. priteisti 154,46 Eur... 30. Sprendimo dalį, kuria atmesti kiti ieškinio reikalavimai, palikti...