Byla 2A-1435-450/2014

1Vilniaus apygardos teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės, sekretoriaujant Kristinai Mikolaitytei, dalyvaujant ieškovui A. B., atsakovo Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovei D. J., atsakovo Lietuvos valstybę, atstovaujančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės, įgaliotam atstovo Teisingumo ministerijos atstovui V. V., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Komisijos ginčams dėl tarnybos stažo skaičiavimo išvados panaikinimo ir išmokų susijusių su darbo santykiais priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovas A. B. ieškinyje (patikslintuose ieškiniuose) nurodė, kad jis Lietuvos Respublikos Prezidento 2004 m. rugpjūčio 3 d. dekretu Nr. 31 „Dėl apygardos administracinio teismo teisėjo skyrimo“ buvo paskirtas Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėju, o Lietuvos Respublikos Prezidento 2009 m. birželio 5 d. dekretu Nr. 1K-1870 buvo atleistas iš Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo pareigų ir paskirtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėju. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2010-08-30 įsakymu Nr. TP - 69 sudaryta Komisija, 2010-11-24 Išvada atmetė ieškovo prašymą įskaityti į ieškovo tarnybos stažą priedo už ištarnautus valstybei metus skaičiavimui, ieškovo pedagoginį darbo stažą nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. rugpjūčio 3 d. Komisija nurodė, kad pagal Teismų įstatymo (2002-01-24 įstatymo redakcija, galiojusi iki 2008-11-15) 97 straipsnio 2 dalį, į teisėjo darbo stažą priedams apskaičiuoti ir atostogų trukmei nustatyti, įskaitomas asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginis darbo stažas. Todėl iki 2008-11-15 A. B. pedagoginis darbo stažas faktiškai buvo įskaičiuotas į tarnybos stažą. 2008-11-15 įsigaliojus LR teisėjų atlyginimų įstatymui, priedas už ištarnautus valstybei metus nuo 1990-03-11 mokamas einant pareigas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 1 - 4 dalyse ir 5 dalies 1- 4 punktuose. Juose pedagoginis darbas neminimas. Nurodė, kad pagal Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisykles (2002-06-17 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 910), asmuo turintis teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį ir dirbant pedagoginį darbą, nepriskirtinas valstybės tarnautojo kategorijai. Išanalizavus ir kitus teisės aktus, komisija padarė išvadą, kad nuo 2008-11-15 galiojantys teisės aktai nenumato galimybės įskaičiuoti asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginį darbo stažą, į teisėjo tarnybos stažą priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus gauti. Toks stažas įskaitomas tik į teisėjo tarnybos stažą atostogoms skaičiuoti.

5Ieškovas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neteisingai taiko teisės normų galiojimo laike taisyklę. Būtent Teisėjų atlyginimų įstatymo (2008-11-06 redakcija, įsigaliojo 2008-11-15) galiojimą laike, nes šio įstatymo nuostatas taiko teisiniams santykiams, kurie susiklostė laikotarpiu nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. rugpjūčio 3 d. Teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios. Teisėjo darbo stažas priedui apskaičiuoti iki 2008 m. lapkričio mėn. 15 d. turi būti skaičiuojamas pagal Teismų įstatymo 97 str. 2 d. Ieškovas Teisėjų atlyginimo įstatymo įsigaliojimo metu dirbo ir iki šiol dirba teisėju, todėl jam nėra aktualu, kad įsigaliojęs Teisėjų atlyginimų įstatymas nenumato, kad į teisėjo darbo stažą priedams apskaičiuoti neįskaitomas pedagoginis darbo stažas.

6Į ieškovo tarnybos stažą procentiniam priedui už ištarnautus metus Lietuvos valstybei gauti dirbant Vilniaus apygardos administraciniame teisme, priėmus Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymą, Tarnybos stažo nustatymo komisija 2009-05-22 Išvada Nr. 1 „Dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo“ į tarnybos stažą procentiniams priedui gauti įskaitė laikotarpį nuo 1995-10-02 iki 1998-06-06 dirbant asistentu Lietuvos policijos akademijoje; nuo 1998-11-30 iki 1999-02-01 dirbant Teisingumo ministerijoje, nuo 2004-08-03 iki 2008-11-15 - teisėju Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Ieškovo nuomone, į tarnybos stažą procentiniam priedui už ištarnautus metus Lietuvos valstybei gauti, turėjo būti įskaičiuojamas laikotarpiai nuo 1998-06-07 iki 1998-11-30; nuo 1999-02-02 iki 2002-07-01 ir nuo 2002-07-01 iki 2004-08-02. Laikotarpiu nuo 1998-06-07 iki 1998-11-30 ieškovas dirbo Lietuvos teisės akademijoje asistentu, nuo 1998-10-25 - doktorantu bei 0,5 etato asistento pareigose. Laikotarpiu nuo 1998-06-07 iki 1999-07-29 galiojo 1995-04-04 Valdininkų įstatymas, kurio 3 str. numatė, kad valstybės tarnautojais laikomi darbuotojai gaunantys atlyginimą iš valstybės ar savivaldybės biudžetų. Nurodytu laikotarpiu dirbant Lietuvos policijos akademijoje, galiojo Lietuvos policijos akademijos statutas, kuriame nustatyta, kad akademijos lėšas sudaro biudžetinės ir nebiudžetinės lėšos. Todėl ieškovo darbas Akademijoje nuo 1995-10-02 iki 1998-10-25 ir doktoranto pareigos nuo 1998-10-26 iki 1999-07-29 laikytinos valstybės tarnyba. Kadangi jo pareigos laikotarpiu nuo 1999-07-30 iki 2002-07-01 patenka į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002-04-22 įsakymu Nr. 195 patvirtintą valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdinį sąrašą, todėl šis laikotarpis taip pat įskaitytinas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą.

7Laikotarpiu nuo 2002-07-01 iki 2004-08-02 kai jam buvo suteiktas socialinių mokslų teisės krypties daktaro laipsnis, iki 2008-10-31 jam dirbant Vilniaus apygardos administraciniame teisme, buvo įskaičiuotas pareiginės algos priedui skaičiuoti. 2008-11-06 priėmus Teisėjų atlyginimo įstatymą, šis laikotarpis nebuvo įskaičiuotas procentiniam priedui už ištarnautus metus gauti. Ieškovas mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas neteisingai taikė Teisėjų atlyginimo įstatymą ir turėjo įskaityti šiuo laikotarpiu nurodytą stažą priedui už ištarnautus valstybei metus gauti. Viso 2008-11-15 ieškovo tarnybos Lietuvos valstybei stažas sudarė 13 m. 1 mėn. ir 13 d., o Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkės buvo nustatytas tik 7 m. 1 mėn. ir 18 d.

8Ieškovas patikslintu ieškiniu (b. l. 119 - 120, t. 2) pašė panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2010 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. TP - 69 sudarytos Komisijos ginčams dėl tarnybos stažo skaičiavimo spręsti 2010 m. lapkričio 24 d. Išvadą ir įpareigoti Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą įskaityti į ieškovo teisėjo darbo stažą pareiginės algos priedo skaičiavimui kaip asmens, turinčio teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginį darbo stažą laikotarpiu nuo 2002 m. birželio 28 Lt iki 2004 m. rugpjūčio 3 d.; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, susidariusį darbo užmokesčio skirtumą 6789,43 Lt ir 3263,71 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2010-11-13 iki 2014-04-30. Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Vilniaus apygardos administracinio teismo, neišmokėtą darbo užmokesčio dalį 3712,39 Lt ir 232,04 Lt neteisingai apskaičiuotų atostoginių, viso 3944,43 Lt bei vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2009 m. liepos 9 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

9Ankstesniame ieškinio patikslinime (b. l. 21 - 23, t. 2) ieškovas buvo nurodęs, kad delspinigių dydis sudarytų 0,06 procentus už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmoka turėjo būti sumokėta. Nuo 2009-02-01 delspinigių dydis nustatytas 0,07 procento.

10Atsakovas Vilniaus apygardos administracinis teismas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad teismo pirmininkės 2008-11-25 įsakymu ieškovui patvirtintas 7 m. darbo stažas Lietuvos valstybei. Teismo pirmininkės 2009-05-25 įsakymu ieškovui patvirtintas 7 m. 1 mėn. 18 d. stažas priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus gauti. Į tarnybos stažą neįskaičiuoti laikotarpiai nuo 1998-06-07 iki 1998-11-30 ir nuo 1999-02-02 iki 2002-07-01. Iki Valstybės tarnybos įstatymo priėmimo (įsigaliojo 1999-07-30), asistento ir doktoranto pareigybės buvo priskiriamos valstybės tarnautojams. Įsigaliojus Valstybės tarnybos įstatymui, pavyzdinį valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą turėjo tvirtinti už valstybės tarnybą atsakingas ministras. LR Vidaus reikalų ministro 2002-04-22 įsakymu patvirtintu sąrašu paslaugų valstybės tarnautojų pareigybėms buvo priskirtos asistento ir doktoranto pareigybės. Neįskaitydamas ieškovui nurodytų laikotarpių į stažą, atsakovas vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 str. 5 d., atsižvelgiant, kad ieškovas valstybės tarnautoju (kaip šią pareigybę apibrėžia Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymas) iki Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2002-07-01), nedirbo. Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą pareikšti ieškinio dalį dėl laikotarpio nuo 1998-06-07 iki 1998-11-30 ir nuo 1999-02-02 iki 2002-07-01 į tarnybos stažą Lietuvos valstybei įskaitymo ir dėl šiais laikotarpiais neišmokėto darbo užmokesčio priedo priteisimo. Prašė taikyti ieškinio senatį. Pasikeitus Teismų įstatymui ir įsigaliojus Teisėjų atlyginimų įstatymui (2008-11-06 redakcija), nenustačius, kad asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginis darbo stažas įskaitomas į darbo valstybės tarnybai stažą, ieškovui nebuvo įskaičiuotas laikotarpis nuo 2002-07-01 iki 2004-08-02 į darbo stažą procentiniam priedui gauti. Įsigaliojus įstatymų pakeitimams, ieškovo darbo užmokestis teisme nesumažėjo. Paskutinę ieškovo darbo teisme dieną (2009-07-07) su ieškovu buvo atsiskaityta visiškai ir sumokėtos visos pinigų sumos, priskaičiuotos pagal teisės aktus, kurie tuo metu galiojo ir buvo nenuginčyti. Atleidimo dieną ieškovas sutiko su laikotarpiu nuo 2002-06-28 iki 2004-08-02 jo darbu neįskaitymu į stažą Lietuvos valstybei, todėl ieškovo atleidimo iš pareigų dieną Vilniaus apygardos teismas negalėjo žinoti, kad, kaip nurodo ieškovas, nevisiškai su ieškovu atsiskaitė. Ieškinio dalį dėl negauto darbo užmokesčio dalies priteisimo laikotarpiu nuo 2008-11-01 iki 2009-07-07 prašė atmesti kaip nepagrįstą.

11Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad vien tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, o valstybės biudžetą organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nesudaro pagrindo teigti, kad būtent valstybė yra atsakinga už galimai neteisingai paskaičiuotą ieškovui tarnybos stažą. Materialiniai teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovo ir teismų, todėl jeigu ieškinys būtų patenkintas, negauta atlyginimo dalis turėtų būti priteista iš Vilniaus apygardos administracinio teismo ir iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, o ne iš valstybės. Priešingai nei teigia ieškovas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimas yra reikšmingas nagrinėjamojoje byloje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimai pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį galioja tik į ateitį. Ieškovas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą savo teisėms ginti, kadangi 2009-05-22 išvadą apskundė tik 2013-02-13. Prašė taikyti ieškinio senatį. Prašė ieškinį atmesti.

12Atsakovas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad atlyginimas ieškovui buvo ir yra mokamas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-21 nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-187/2007, teismas yra netinkamas atsakovas byloje dėl sumažintų teisėjų atlyginimų, tokioje byloje atsakovu turėtų būti Lietuvos valstybė. Teismas atlyginimą ieškovui skaičiuoja remiantis Teisėjų atlyginimo įstatymu, kurio nuostatos nenumato ieškovo nurodomo laikotarpio įskaitymo į stažą priedui už ištarnautus metus. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimo išplaukia, kad įstatymų leidėjas gali keisti teisėjų darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką, nuspręsdamas tam tikrų laikotarpių nebelaikyti aktualiais apskaičiuojant stažą priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus.

13II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

142013 m. gruodžio 5 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškinį atmetė. Nurodė, kad pagal Teismų įstatymo 97 straipsnio 2 dalį (2003-04-03 redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2008-11-15) ieškovo, kaip turinčio teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį, pedagoginis darbo stažas laikotarpiu nuo 2002-06-28 iki 2004-08-03 turėjo būti įskaitomas į ieškovo tarnybos stažą priedui ir atostogų trukmei apskaičiuoti. 2008 m. lapkričio 15 d. įsigaliojus Teisėjų atlyginimų įstatymui, teisėjų atlyginimai ir priedai už ištarnautus metus valstybei skaičiuojami vadovaujantis Teisėjų atlyginimų įstatymu, kuriame įtvirtintas teisėjų pareiginės algos ir priedo už ištarnautus metus skaičiavimo reglamentavimas nenumato pedagoginio darbo stažo įskaičiavimo į teisėjų tarnybos stažą priedams už ištarnautus valstybei metus gauti. Toks stažas įskaitomas tik pagal Teismų įstatymo (2008-11-06 redakcija, įsigaliojęs 2008-11-15) 97 straipsnio 2 dalis į teisėjo darbo stažą atostogų trukmei nustatyti.

15Teisės aktai nuo 2008-11-15 nenumato teisėjų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginio darbo stažo įskaitymo į teisėjų darbo stažą pareiginės algos priedo skaičiavimui. Ieškovo ginčijama atsakovo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko įsakymu sudarytos Komisijos 2010 m. lapkričio 24 d. Išvada yra motyvuota ir pagrįsta. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios. Ieškovo stažas priedui prie pareiginės algos apskaičiuoti pagal Teisėjų atlyginimų įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą apskaičiuojamas nuo 2008 m. lapkričio mėnesio. Nenustatyta, kad atsakovas Teisėjų atlyginimų įstatymo nuostatas, reglamentuojančias teisėjo pareiginės algos priedo skaičiavimą, pritaikė šalių santykiams, susijusiems su ieškovo darbo apmokėjimu, buvusiems iki Teisėjų atlyginimų įstatymo įsigaliojimo. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ieškovas dirbti pradėjo jau po Teisėjų atlyginimų įstatymo įsigaliojimo. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad atsakovas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažeidė teisės normų galiojimo laike taisykles.

16Pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-07-22 patikslintą pažymą, laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2013-02-01 ieškovo darbo užmokesčio skirtumas, jeigu ieškovo tarnybos Lietuvos valstybei stažas būtų 15 metų, sudarytų ne 6916,40 Lt, bet 5038,04 Lt. Teismas nenustatė, jog ieškovas būtų praleidęs ieškinio senatį reikalavimams Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pareikšti.

17Ieškovas prašė priteisti jam 3712,39 Lt darbo užmokesčio, negauto Vilniaus apygardos administraciniame teisme laikotarpiu nuo 2008-11-01 iki 2009-07-07 dėl neteisingai apskaičiuoto tarnybos stažo ir 232,04 Lt negauto apmokėjimo už atostogas. Ieškovas nurodo, kad 2008 m. lapkričio 15 d. jo tarnybos Lietuvos valstybei stažas sudarė 13 metų 1 mėnesį ir 13 dienų, o ne 7 metus 1 mėnesį ir 18 dienų, kaip nustatė Vilniaus apygardos administracinio teismo komisija 2009-05-22 Išvadoje.

18Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 15 d. į ieškovo tarnybos Lietuvos valstybei stažą priedams gauti turėjo įskaičiuoti jo 2 metų 1 mėnesio ir 2 dienų pedagoginio darbo stažą, visas ieškovo tarnybos Lietuvos valstybei stažas sudarė 13 metų 1 mėnesį ir 13 dienų.

19Dėl ieškovo, kaip asmens turinčio mokslų daktaro laipsnį, pedagoginio darbo stažo įskaitymo į ieškovo darbo stažą priedui prie pareiginės algos gauti, pasisakyta nagrinėjant ieškovo reikalavimą atsakovui Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, todėl pakartotinai teismas nepasisakė dėl reikalavimo nepagrįstumo. Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai ir teisėtai 2008 m. lapkričio 15 d. neskaičiavo ieškovo pedagoginio stažo į stažą priedui prie pareiginės algos gauti, t. y. dalyje dėl laikotarpio nuo 2002-07-01 iki 2004-08-02 įskaitymo į ieškovo darbo stažą, ieškinį kaip nepagrįstą, atmetė.

20Dėl laikotarpio nuo 1998-06-07 iki 2002-07-01 įskaičiavimo į darbo stažą procentiniam priedui už ištarnautus metus gauti pažymėjo, kad dalis nurodyto laikotarpio, t. y. laikotarpis nuo 1998-11-30 iki 1999-02-01, kai ieškovas dirbo Teisingumo ministerijos specialistu, Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko 2009-05-25 įsakymu Nr. P - 65 buvo įskaityta į ieškovo darbo stažą priedui už ištarnautus metus Lietuvos valstybei gauti. Ginčas kilo dėl laikotarpio nuo 1998-06-07 iki 1998-11-30 ir nuo 1999-02-02 iki 2002-07-01, viso 3 metų 10 mėnesių ir 23 dienų darbo stažo. Laikotarpyje nuo 1998-06-07 iki 1998-11-30 ieškovas dirbo Lietuvos teisės akademijos asistentu, o laikotarpyje nuo 1999-02-02 iki 2002-07-01 dirbo Lietuvos teisės akademijos asistentu ir vėliau (nuo 1998-10-26) doktorantu.

21Iki Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo galiojusio Valdininkų įstatymo pagrindu, asistento ir doktoranto pareigybės buvo priskiriamos prie valstybės tarnautojų pareigybių. Valstybės tarnybos įstatymas, įsigaliojęs 1999-07-30, nustatė dvi valstybės tarnautojų grupes: viešojo administravimo ir paslaugų valstybės tarnautojai. Pagal šio įstatymo nuostatas, valstybės pareigybių pavyzdinį sąrašą turėjo tvirtinti už valstybės tarnybą atsakingas ministras. Toks valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdinis sąrašas buvo patvirtintas LR Vidaus reikalų ministro 2002-04-22 įsakymu Nr. 195, prie paslaugų valstybės tarnautojų pareigybės priskiriant asistento ir doktoranto pareigybes. Priėmus 2002-04-23 Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymą (įsigaliojęs nuo 2002 m. liepos 1 d.), paslaugų valstybės tarnautojų, kaip valstybės tarnautojų grupės, nenumatė, t. y. asistento ir doktoranto pareigybės nebuvo priskirtos prie valstybės tarnautojų.

22Teisėjų atlyginimų įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad teisėjams mokamas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990 m. kovo 11 d. einant pareigas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1 - 4 dalyse ir 5 dalies 1 - 4 punktuose; į ištarnautus metus įskaitomi laikotarpiai, nurodyti minėto įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje, apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisykles. Nurodyti teisės aktai nesudaro pagrindo ieškovo darbo asistento ir doktoranto pareigose skaičiuoti į ieškovo tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Be to, atsakovas Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad 2008 m. neįskaitydamas į ieškovo stažą priedui skaičiuoti laikotarpių, kai ieškovas dirbo Lietuvos teisės akademijoje asistentu, o vėliau doktorantu, vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 str. 5 d., kuris nustatė, kad valstybės tarnautojams, priimtiems į pareigas iki Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2002-07-01, į tarnybos Lietuvos valstybei stažą įskaitomas laikotarpis einant Valstybės tarnybos įstatymo 33 str. 3 d. nustatytas pareigas, t. y. viešojo administravimo valstybės tarnautojo, A ir B paslaugų valstybės tarnautojo, taip pat Įstatymo 4 str. 4 d. 1- 6 punktuose nurodytas pareigas. Išvardintose pareigose ieškovas iki Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo nedirbo, todėl ieškovui neįskaitytas jo darbo asistento ir doktoranto pareigose laikotarpiai nuo 1998-06-07 iki 1998-11-30 ir nuo 1999-02-02 iki 2002-07-01. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2012-07-03 pripažino Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 str. 5 d. prieštaraujančiu LR Konstitucijai. Konstitucinio Teismo sprendimas neturi atgalinio veikimo galios. 2008 m. lapkričio mėnesį apskaičiuojant ieškovo tarnybos Lietuvos valstybei stažą, atsakovas Vilniaus apygardos administracinis teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti tuo metu galiojusiomis įstatymų normomis.

23Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai teigia, kad ieškovas praleido trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui laikotarpiuose nuo 1998-06-07 iki 1998-11-30 ir nuo 1999-02-02 iki 2002-07-01 asistento ir doktoranto pareigose dirbto darbo įskaitymo į stažą pareikšti. Teismas sutinka su atsakovu, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo ieškovo atleidimo iš Vilniaus apygardos administracinio teismo pareigų dienos (2009-07-07), o reikalavimas pareikštas 2013-02-13 patikslintu ieškiniu. Todėl net jeigu aptariamojoje dalyje ieškovo reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu, esant atsakovo prašymui taikyti ieškinio senatį, reikalavimas turėtų būti atmestas dėl senaties, nes ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti.

24III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

25Apeliantas ieškovas A. B. apeliaciniu skundu prašo 2013-12-05 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį patenkinti. Nurodė, kad pirmos instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas. CPK 270 straipsnyje išdėstyti reikalavimai keliami teismo sprendimo (nutarties) turiniui. Pirmos instancijos teismo priimtas procesinis dokumentas turi būti argumentuotas. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (pvz., Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001).

26Ginčijamo sprendimo motyvuojamąją dalį sudaro 4 lapai, kuriuose teismas bando aptarti ieškovo du keltus reikalavimus dėl asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginio darbo stažo įskaitymo į teisėjų darbo stažą pareiginės algos priedo skaičiavimui ir dėl ištarnautų metų skaičiavimo dirbant Vilniaus apygardos administraciniame teisme laikotarpiu nuo 1998-06-07 iki 1998-11-30 ir nuo 1999-02-02 iki 2002- 07-01. Atsakymui į ieškinio argumentus sprendime skirta tik po vieną pastraipą 8 (3 pastraipa) ir 10 puslapiuose, kurios yra bendro ir abstraktaus pobūdžio. Šiuos kuklius sprendimo motyvus teismas grindžia atsakovų atsiliepimuose išdėstyta pozicija, sprendime motyvuotai nėra atsakyta nė į vieną ieškinio argumentą. Visumoje iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog sprendimas iš esmės grindžiamas faktinėmis bylos aplinkybėmis, cituojamomis pavienių teisės aktų nuostatomis ir atsakovų atsiliepimų argumentais, kas rodo, jog teismas neįsigilino į nagrinėjamo klausimo esmę ir ypatumus, neatskleidė visų bylos aplinkybių, taip pat neatliko sisteminės ginčo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų analizės bei kartu tinkamai nemotyvavo savo priimto procesinio sprendimo. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas savo sprendime visiškai nemotyvuoja, kodėl vienareikšmiškai pripažįsta ir priima atsakovų dokumentuose pateiktą poziciją, ar iš tikrųjų atsakovų veiksmai nagrinėjamu atveju yra teisėti ir atitinkantys teisės aktų nustatytus reikalavimus. Faktinių bylos aplinkybių išdėstymas, atsakovo atsiliepimuose pateiktos pozicijos atkartojimas, neatlikus ginčo dalykui reikšmingų teisės aktų nuostatų ir įrodymų reikiamos analizės bei nedavus joms teisinio įvertinimo, neatitinka reikalavimų, kurie keliami teismo sprendimo formai ir turiniui, todėl padarytų išvadų negalima pripažinti pagrįstomis ir teisėtomis, sprendimas naikintinas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo buvimo.

27Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad teismas, tris metus nagrinėdamas iš darbo teisinių santykių kilusį ginčą, per tą laikotarpį jo visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo, o sugebėjo tik palaikyti/pritarti atsakovų pozicijai ir perrašyti jų atsiliepimuose pateiktus argumentus.

28Vilniaus apygardos teismas, kaip apeliacinės instancijos teismas, savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, kad teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, priimamų procesinių sprendimų turiniui keliami imperatyvūs reikalavimai. Šie reikalavimai leidžia užtikrinti, kad priimamas teisines pasekmes sukuriantis dokumentas būtų logiškas, aiškus bei pagrįstas nuosekliu bylos aplinkybių ir susiklosčiusį santykį reglamentuojančių teisės normų įvertinimu. Dėl to motyvų, pagrindžiančių teismo padarytą išvadą, nebuvimas teismo procesiniame dokumente vertintinas kaip esminis proceso normų pažeidimas, esantis absoliučiu tokio dokumento panaikinimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

29Tuo atveju, kai teismas pažeidžia CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytą pareigą, t. y. kai apeliacinės instancijos teismas nustato, kad sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), yra konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnis). Nors pagal kasacinio teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas visiškas motyvų nebuvimas, o nepakankamas sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, tačiau tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas taip pat esminiu pagal CPK 346 str. 2 d. 1 p., jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

30Dėl asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginio darbo stažo į ištarnautus metus Lietuvos valstybei įskaičiavimo.

31Pažymėjo, jog šiam ginčo aspektui pirmosios instancijos teismo sprendime skirta vos viena pastraipa (8 puslapis 3 pastraipa), t. y. keletas sakinių. Teismas visiškai neanalizuoja ieškinyje pateiktų argumentų, o išimtinai vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateikta pozicija. Nurodo, kad ieškovo ginčijama atsakovo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko įsakymu sudarytos komisijos 2010 m. lapkričio 24 d. išvada yra motyvuota ir pagrįsta, tačiau kodėl teismas daro tokią išvadą, neatlikęs šios išvados analizės, neargumentuoja.

32Juridine prasme visiškai nesuprantama teismo pozicija dėl ieškinyje išdėstytų argumentų, susijusių su ginčo išsprendimui aktualių teisės normų galiojimu laike ir jų taikymu. Sprendime teismas konstatuoja, kad ieškovo stažas priedui prie pareiginės algos apskaičiuoti pagal Teisėjų atlyginimų įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą apskaičiuojamas nuo 2008 m. lapkričio mėn., o ieškovas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme pradėjo dirbti jau po Teisėjų atlyginimų įstatymo įsigaliojimo. Iš šio sprendimo teiginio seka, kad ieškovas į teisėjo pareigas buvo paskirtas jau galiojant Teisėjų atlyginimų įstatymo nuostatoms, todėl jam taikytinas jo paskyrimo metu galiojęs teisinis reguliavimas. Su tokia teismo padaryta išvada būtų galima sutikti, jeigu ieškovas apskritai teisėjo statusą būtų įgijęs jau galiojant Teisėjų atlyginimų įstatymo nuostatoms. Tuo tarpu ieškovas teisėju pradėjo dirbti nuo 2004 m. rugpjūčio 3 d., o Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu nuo 2009 m. liepos 7 d. atleistas iš Vilniaus apygardos administracinio teismo ir paskirtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėju, t. y. teisėjo statusą įgijo dar iki įsigaliojant Teisėjų atlyginimų įstatymui. Teismo padaryta išvada neatitinka faktinės situacijos, todėl ji yra neteisėta ir nepagrįsta.

33Nagrinėjamu atveju iš esmės yra keliamas ginčo santykius reguliuojančių teisės normų taikymo, tame tarpe ir galiojimo laike, klausimas. Sprendžiant stažo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus klausimą aktualus yra 2004 - 2010 metais galiojęs teisinis reguliavimas, susijęs su stažo procentiniam priedui už ištarnautus metus gauti apskaičiavimu. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (2002 m. sausio 24 d. įstatymo Nr. IX-732 redakcija) 97 straipsnio 2 dalyje buvo reglamentuota, kad į teisėjo darbo stažą priedams apskaičiuoti ir atostogų trukmei nustatyti įskaitomas ir darbo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju, prokuroru, prokuroro pavaduotoju, prokuratūros tardytoju, ikiteisminio tyrimo pareigūnu (tardytoju), valstybiniu arbitru stažas, darbo valstybės tarnyboje stažas, taip pat asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginis darbo stažas. Minėto įstatymo 131 straipsnyje buvo nustatyta, kad šis įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. gegužės 1 d. Taigi pagal šią redakciją, kuri galiojo iki 2008 m. spalio 31 d., į teisėjo darbo stažą priedams apskaičiuoti buvo įskaitomas ir asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginis darbo stažas.

34Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. lapkričio 6 d. priėmė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 96, 97 ir 101 straipsnių pakeitimo įstatymą (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X-1772 redakcija), kuriuo 97 straipsnio 2 dalį išdėstė sekančiai: į teisėjo darbo stažą atostogų trukmei nustatyti įskaitomas ir darbo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju, prokuroru, prokuroro pavaduotoju, prokuratūros tardytoju, ikiteisminio tyrimo pareigūnu (tardytoju), valstybiniu arbitru stažas, darbo valstybės tarnyboje stažas, taip pat asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginis darbo stažas. Šioje nuostatoje jau nebenumatyta, kad į teisėjo darbo stažą priedams apskaičiuoti įskaitomas ir pedagoginis darbo stažas. Taigi šiuo pakeitimu į teisėjo darbo stažą priedams apskaičiuoti nebeįskaitomas asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginis darbo stažas.

35Nuo 2008 m. lapkričio 1 d. Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarką nustatė Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymas (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X-1771 redakcija). Minėto įstatymo 4 straipsnio 2 dalis numato, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų atlyginimas susideda iš pareiginės algos; priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. Šio įstatymo 5 straipsnis, reglamentuojantis priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus skaičiavimą, numato, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams mokamas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990 m. kovo 11 d. einant pareigas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1 - 4 dalyse ir 5 dalies 1 - 4 punktuose (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo merais ir mero pavaduotojais). Į ištarnautus metus įskaitomi laikotarpiai, nurodyti minėto įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje, apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisykles.

36Iš šio teisinio reguliavimo seka, kad ginčo laikotarpiu teisėjų stažo už ištarnautus metus Lietuvos valstybei skaičiavimo tvarka (kokie laikotarpiai įskaitomi į stažą priedams apskaičiuoti) buvo reglamentuojama skirtingai: jeigu pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (2002 m. sausio 24 d. įstatymo Nr. IX-732 redakcija) 97 straipsnio 2 dalį, pareiginės algos priedo skaičiavimui į darbo stažą iki 2008 m. spalio 31 d. buvo įskaičiuojamas socialinių mokslų teisės krypties daktaro laipsnio suteikimo laikotarpis (nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. rugpjūčio 3 d.) iki pradėjimo dirbti teisėju, tai nuo 2008 m. lapkričio 15 d. pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 96, 97 ir 101 straipsnių pakeitimo įstatymo (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X-1772 redakcija) 97 straipsnio 2 dalį ir pagal Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X-1771 redakcija) nuostatas, socialinių mokslų teisės krypties daktaro laipsnio suteikimo laikotarpis pareiginės algos priedo skaičiavimui į darbo stažą nebeįskaičiuojamas.

37Atsakovas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priimdamas ginčijamą sprendimą, iš esmės vadovavosi nuo 2008 m. lapkričio 15 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymu (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X-1771 redakcija), t. y. naujai nustatytu teisiniu reguliavimu ir socialinių mokslų teisės krypties daktaro laipsnio suteikimo laikotarpio pareiginės algos priedo skaičiavimui į darbo stažą nebeįskaičiavo. Manytina, jog nagrinėjamu atveju tiek atsakovas, tiek ir teismas neteisingai atliko faktinės situacijos juridinę kvalifikaciją bei netinkamai parinko ir taikė teisės normas: visų pirma, neteisingai taikytos Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X-1771 redakcija) nuostatos laike. Šis įstatymas įsigaliojo 2008 m. lapkričio 15 d. ir jo normos taikomos apskaičiuojant teisėjų darbo stažą priedams gauti, tame tarpe ir atlyginimus, nuo 2008 m. lapkričio mėn. 15 d. Nei šiame, nei jokiame kitame įstatyme nėra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo nuostatos galioja atgal. Tai reiškia, jog minėtas įstatymas galioja tik į ateitį. Teisėjo darbo stažas priedams apskaičiuoti iki 2008 m. lapkričio mėn. turi būti skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymu (2002 m. sausio 24 d. įstatymo Nr. IX-732 redakcija), pagal kurio 97 straipsnio 2 dalį, į teisėjo darbo stažą priedams apskaičiuoti ir atostogų trukmei nustatyti įskaitomas ir < ... taip pat asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginis darbo stažas >. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. lapkričio 15 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo nuostatas atlyginimo priedams apskaičiuoti taiko atgal, t. y. teisiniams santykiams reguliuoti, kurie susiklostė laikotarpiu nuo 2004 m. rugpjūčio 3 d. iki 2008 m. lapkričio 15 d. ir kurie reguliuojami remiantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (2002 m. sausio 24 d. įstatymo Nr. IX-732 redakcija) 97 straipsnio 2 dalies nuostata.

38Kita vertus, kadangi teisėjo statusą ieškovas įgijo 2004 m. rugpjūčio 3 d., tai stažo už ištarnautus metus Lietuvos valstybei trukmės nustatymas apima du laikotarpius, kuriems taikytinas ir skirtingas teisinis reguliavimas: nuo 2004 m. rugpjūčio 3 d. iki 2008 m. lapkričio 15 d. stažas už ištarnautus metus Lietuvos valstybei skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (2002 m. sausio 24 d. įstatymo Nr. IX-732 redakcija) 97 straipsnio 2 dalimi, o nuo 2008 m. lapkričio 15 d. - Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X-1771 redakcija) nuostatomis.

39Antra, toks Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo (2008 m. lapkričio 6 d. Nr. X-1771 redakcija) normų teisėjo darbo stažo priedams apskaičiuoti aiškinimas ir taikymas prieštarauja teisės normų galiojimo laike taisyklėms (teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit, t. y. teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios. Taigi teisės aktai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo) bei pažeidžia konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos principą (asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos bei galės būti realiai įgyvendinamos ir pasikeitus teisiniam reguliavimui, o vienas iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo elementų yra teisių, įgytų pagal Konstituciją, Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga), pagal kurį turi būti garantuojamos ir ginamos teisėtai įgytos asmens subjektinės teisės. Vadinasi, įsigaliojus Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymui (2008 m. lapkričio 6 d. Nr. X-1771 redakcija), į ieškovo kaip teisėjo darbo stažą priedams apskaičiuoti neteisėtai ir nepagrįstai neįskaičiuotas pedagoginis darbo stažas, įgytas pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 97 str. 2 dalies redakciją, galiojusią iki 2008 m. lapkričio 1 d. ir realiai skaičiuotas dirbant Vilniaus apygardos administraciniame teisme (2008 m. lapkričio 1 d.).

40Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimas šiai bylai nėra reikšmingas. Teisinis reguliavimas (Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo nuostatos), suponuojantis asmenų, įgijusių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginio darbo stažo neįskaičiavimą į teisėjo darbo stažą priedams apskaičiuoti taikytinas tik nuo 2008 m. lapkričio 1 d. ir tik į ateitį. Ginčo atveju, ieškovas 2008 m. lapkričio 1 d. dirbo ir šiandien dirba teisėju, todėl jam visai nėra aktualu, kad įsigaliojęs Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymas nenumato, kad į teisėjų darbo stažą priedams apskaičiuoti neįskaičiuojamas asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginis darbo stažas. Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta konkreti kalendorinė data (1990 m. kovo 11 d.) negali suponuoti ir sąlygoti šios nuostatos ir įstatymo taikymo laike atgaline data santykiams iki 2008 m. lapkričio 1 d. Taigi Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario 14 d. nutarime pasisakė tik dėl Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, t. y. nustatyto teisinio reguliavimo ir nenagrinėjo šios nuostatos galiojimo laike aspektu (jos taikymo), todėl šio ginčo išsprendimui jis yra absoliučiai nereikšmingas bei netaikytinas.

41Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendime dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo prašymo išaiškinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimą nurodė, kad pareiškėjo - Šiaulių apygardos administracinio teismo prašymas traktuotinas kaip prašymas išaiškinti, kaip įsigaliojus Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimui turėtų būti skaičiuojami priedai už ištarnautus Lietuvos valstybei metus teisėjams, iki Teisėjų atlyginimų įstatymo įsigaliojimo gavusiems didesnius priedus prie atlyginimo, kitas socialines garantijas, inter alia dėl to, kad į jų darbo stažą buvo įskaitomas darbo advokatu laikotarpis. Toks prašymas reiškia, kad iš esmės yra prašoma išaiškinti ne Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimo nuostatas, o teisės aktų taikymo klausimus. Šiame sprendime Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, jog Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą jis nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų, kad tokius klausimus sprendžia institucija, turinti įgaliojimus taikyti teisės aktus (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 23 d., 2006 m. lapkričio 13 d., 2006 m. lapkričio 20 d., 2007 m. birželio 27 d., 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimai). Prašymai išaiškinti, kaip turi būti taikomos teisės akto nuostatos, yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 23 d., 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimai).

42Dėl delspinigių už pavėluotai išmokamą darbo užmokestį priteisimo.

43Lietuvos Respublikos darbo kodekso (2002 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-926 redakcija) 207 str. 1 dalyje reglamentuota, kad, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog nustatyti delspinigiai yra skaičiuojami tik tais atvejais, kai darbuotojo ir darbdavio darbo (tarnybos) teisiniai santykiai nėra nutrūkę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008).

44Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1105 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymą“ ir Delspinigių dydžio indeksavimo tvarka, patvirtinta socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 9, bei atsižvelgdamas į tai, kad vartotojų kainų indeksas per 2008 m. (2008 m. gruodžio mėn., palyginti su 2007 m. gruodžio mėn.) sudarė 108,5, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras 2009-01-27 įsakymu Nr. A1-32 patvirtino delspinigių dydį - 0,07 procento. Šis įsakymas įsigaliojo nuo 2009 m. vasario 1 d.

45Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bei įstatymų nuostatas, prašo teismo už kiekvieną praleistą dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai nustatytu laiku darbo užmokestis nebuvo perskaičiuotas ir sumokėtas atitinkamo dydžio atlyginimas, priteisti 0,07 procento dydžio delspinigius. Į tarnybos stažą Lietuvos valstybei įskaičiavus 2 metus 1 mėnesį ir 3 dienas, 3 procentais didesnį priedą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turėjo išmokėti 2010 m. lapkričio 5 d. (atlyginimo mokėjimo dieną). Tai reiškia, kad nuo 2010 m. lapkričio 13 d. nuo priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą dieną turi būti skaičiuojami 0,07 procento dydžio delspinigiai.

46Dėl delspinigių apskaičiavimo 2013 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į UAB „Teisės ir finansų sprendimai“. Atlikus skaičiavimus nustatyta, kad 2013 m. spalio 31 d. nuo neišmokėto atlyginimo dalies susidarė 2 529,13 Lt delspinigių suma. Kadangi už delspinigių apskaičiavimą UAB „Teisės ir finansų sprendimai“ sumokėjo 217,80 Lt, prašo iš atsakovų priteisti ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

47Dėl laikotarpio nuo 2002 m. birželio 7 d. iki 2004 m. liepos 1 d. įskaičiavimo į darbo stažą procentiniam priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus gauti dirbant Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėju.

48Ieškovas ieškinyje taip pat kėlė klausimą dėl laikotarpio nuo 2002-07-01 iki 2004-08-02 procentiniam priedui už ištarnautus metus Lietuvos valstybei skaičiavimo teisingumo dirbant Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėju. Pareiginės algos priedo skaičiavimui į jo darbo stažą iki 2008 m. spalio 31 d. dirbant teisėju Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo įskaičiuojamas socialinių mokslų teisės krypties daktaro laipsnio suteikimo laikotarpis iki pradėjimo dirbti teisėju, t. y. nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos Respublikos Seimui 2008 m. lapkričio 6 d. priėmus Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymą šis laikotarpis procentiniam priedui už ištarnautus metus Lietuvos valstybei gauti taip pat nebebuvo įskaičiuojamas.

49Šiuo ieškinio aspektu pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog dėl ieškovo, kaip asmens turinčio socialinių mokslų daktaro laipsnį, pedagoginio darbo stažo įskaitymo į ieškovo darbo stažą priedui prie pareiginės algos gauti, pasisakyta nagrinėjant ieškinio reikalavimą atsakovui Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, todėl teismas nepasisako dėl šio ieškinio reikalavimo pagrįstumo. Tačiau primintina, kad šį ieškovo reikalavimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė vieninteliu argumentu - Teisėjų atlyginimų įstatymas įsigaliojo 2008 m. lapkričio mėn., o ieškovas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dirbti pradėjo jau po Teisėjų atlyginimų įstatymo įsigaliojimo. Šiuo atveju visai kitokia situacija: ieškovas Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėju buvo paskirtas Respublikos Prezidento dekretu 2004 m. rugpjūčio 3 d. ir įsigaliojus Teisėjų atlyginimų įstatymui (nuo 2008 m. lapkričio 15 d.) šiame teisme toliau dirbo (iki 2009 m. liepos 7 d. imtinai).

50Dėl laikotarpio nuo 1998 m. birželio 7 d. iki 1998 m. lapkričio 30 d. ir nuo 1999 m. vasario 2 d. iki 2002 m. liepos 1 d. įskaičiavimo į darbo stažą procentiniam priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus gauti dirbant Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėju.

51Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas visiškai nesuvokiamas. Teismas nurodė, kad 2002 m. balandžio 23 d. priėmus Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymą, kuris įsigaliojo nuo 2002 m. liepos 1 d., paslaugų valstybės tarnautojų, kaip valstybės tarnautojų grupės, neliko, t. y. asistento ir doktoranto pareigybės nebuvo priskirtos prie valstybės tarnautojų. Toliau teismas cituoja Teisėjų atlyginimų įstatymo 5 straipsnį (teisėjams mokamas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990 m. kovo 11 d. einant pareigas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1- 4 dalyse ir 5 dalies 1- 4 punktuose (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo merais ir mero pavaduotojais). Taip pat nurodo, kad į ištarnautus metus įskaitomi laikotarpiai, nurodyti minėto įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje, apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisykles) ir daro išvadą, jog nurodyti teisės aktai nesudaro pagrindo ieškovo darbo asistento ir doktoranto pareigose skaičiuoti į ieškovo tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Viena vertus, teismas lyg ir pripažįsta, kad asistento ir doktoranto pareigybės iki 2002 m. liepos 1 d. buvo priskiriamos paslaugų valstybės tarnautojų grupei, o po nurodytos datos, pakitus teisiniam reguliavimui, tokios valstybės tarnautojų grupės nebeliko, tačiau vis vien daro priešingą išvadą, t. y. kad ieškovo nurodytu laikotarpiu eitos pareigos nėra valstybės tarnyba. Tai rodo, jog pirmosios instancijos teismui teisės normų (aktų) galiojimo laike taisyklės yra svetimos, o gal būt ir nežinomos, bei teismas taikydamas teisės normas (aktus) jų visiškai nepaiso.

52Atmesdamas šį reikalavimą teismas taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-856 redakcija) 4 straipsnio 5 dalimi (valstybės tarnautojams, priimtiems į pareigas iki Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, į tarnybos Lietuvos valstybei stažą taip pat įskaitomas laikotarpis einant Valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2000, Nr. 75-2270, Nr. 102-3213; 2001, Nr. 63-2278, Nr. 85-2972, 33 straipsnio 3 dalyje nustatytas pareigas). Teismas daro išvadą, kad išvardintose pareigose (viešojo administravimo valstybės tarnautojo, A ir B paslaugų valstybės tarnautojo, taip pat įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1- 6 punktuose nurodytose pareigose) iki Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo A. B. nedirbo, todėl ieškovui neįskaitytas jo darbo asistento ir doktoranto pareigose laikotarpiai nuo 1998-06-07 iki 1998-11-30 ir nuo 1999-02-02 iki 2002-07-01.

53Pirma, pagal iki 2002 m. liepos 1 d. galiojusį valstybės tarnybos instituto teisinį reguliavimą ieškovo ginčijamu laikotarpiu eitos asistento ir doktoranto pareigos buvo priskiriamos A paslaugų valstybės tarnautojų grupei, todėl teismas išsamiai neišanalizavęs ginčo išsprendimui aktualaus teisinio reguliavimo, neteisingai konstatavo, kad valstybės tarnautojo pareigose ieškovas ginčijamu laikotarpiu nedirbo; antra, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo nuostatos buvo taikytinos užimant valstybės tarnautojo, o ne teisėjo pareigas; trečia, skaičiuojant stažą procentiniam priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus gauti dirbant Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėju svarbiausia buvo nustatyti, ar ginčo laikotarpiu eitos pareigos laikytinos valstybės tarnyba. Šie pastarieji argumentai tik dar kartą patvirtina, kad teismas absoliučiai nesuvokia kilusio ginčo esmės ir nebandė į jį gilintis, teisės normų (aktų) galiojimo laike ribų ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo paskirties.

54Sprendime teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. liepos 3 d. nutarimu pripažino Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teigia, jog įstatymas negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad įstatymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, t. y. Konstitucinio Teismo sprendimas neturi atgalinio veikimo galios bei darė išvadą, kad 2008 m. lapkričio mėnesį apskaičiuojant ieškovo tarnybos Lietuvos valstybei stažą, atsakovas Vilniaus apygardos administracinis teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti tuo metu galiojusiomis įstatyminėmis normomis. Kaip jau buvo minėta, Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostatos netaikytinos skaičiuojant ieškovo ištarnautus metus Lietuvos valstybei. Kita vertus, pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. gruodžio 19 d. sprendime konstatavo, jog Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, išimtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Kitaip aiškinant Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą taikyti Konstitucijai prieštaraujantį teisės aktą (jo dalį) būtų paneigtas jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos viršenybės principas ir su juo susijęs konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas, taip pat kiti Konstitucijos viršenybės principo aspektai, inter alia būtų paneigtas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo principas, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės ginti savo teises tiesiogiai remiantis Konstitucija esmė, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės kreiptis į teismą ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves esmė. Tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs sprendžiamo ginčo pobūdį, neišvengiamai yra saistomas Konstitucijos 110 straipsnio nuostatų imperatyvų.

55Juridiniai argumentai, jog aptariamas laikotarpis laikytinas valstybės tarnyba ir įskaičiuotinas į stažą procentiniam priedui gauti, išdėstyti ieškinyje, todėl apeliaciniame skunde plačiau šiuo aspektu nepasisakė.

56Dėl trejų metų senaties termino reikalavimui dėl laikotarpiuose nuo 1998-06-07 iki 1998- 11-30 ir nuo 1999-02-02 iki 2002-07-01 dirbto darbo įskaitymo į stažą pareikšti praleidimo.

57Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog sutinka su atsakovu, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo ieškovo atleidimo iš Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo pareigų dienos (2009-07-07), o reikalavimas pareikštas 2013-02-13 patikslintu ieškiniu.

58Tokia teismo padaryta išvada nėra teisinga. Pažymėjo, jog tokio reikalavimo ieškovas apskritai nereiškė. Nuo 2011 m. sausio 10 d. (teismo gautas 2011 m. sausio 14 d.) pateikto patikslinto ieškinio atsakovo Vilniaus apygardos administracinio teismo atžvilgiu buvo keliamas bendro pobūdžio reikalavimas, t. y. įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą išmokėti procentinio priedo už Lietuvos valstybei ištarnautus metus darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2009 m. liepos 7 d. Tuo pačiu ieškiniu taip pat buvo prašoma iš atsakovo Vilniaus apygardos administracinio teismo išreikalauti visus dokumentus, susijusius su ieškovo A. B. stažo procentiniam priedui už Lietuvos valstybei ištarnautus metus nustatymu. Tai reiškia, jog patikslinto ieškinio reikalavime apskritai buvo prašoma teismo įvertinti laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2009 m. liepos 7 d. jam atsakovo Vilniaus apygardos administracinio teismo stažo procentiniam priedui už Lietuvos valstybei ištarnautus metus nustatymo (apskaičiavimo) teisėtumą ir pagrįstumą bei atsakovą išmokėti susidariusį negauto darbo užmokesčio skirtumą.

59Pirmosios instancijos teismui 2011 m. rugsėjo 23 d. buvo pateiktas patikslintas ieškinys, kuriame A. B. nurodė, jog bylos dalį dėl atsakovui Vilniaus apygardos administraciniam teismui keliamo reikalavimo tikslinga išskirti į atskirą bylą (tikslinga juos nagrinėti skyrium), kadangi Vilniaus apygardos administracinis teismas ieškovo metus priedui apskaičiuoti neteisingai skaičiavo nuo 2004 m. rugpjūčio 3 d., t. y. nuo pradėjimo dirbti Vilniaus apygardos administraciniame teisme teisėju momento bei nurodė, kad šiuo aspektu ieškinys bus tikslinamas. Šiuos argumentus pirmosios instancijos teismas atkartojo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartyje (taip pat pažymėjo, jog ieškovas nurodė, kad ieškinys šioje dalyje bus tikslinamas), kuria nutarė netenkinti ieškovo A. B. prašymo išskirti ieškovo atsakovui Vilniaus apygardos administraciniam teismui reiškiamą reikalavimą dėl įpareigojimo išmokėti procentinio priedo už Lietuvos valstybei ištarnautus metus darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2009-07-07. Minėtos aplinkybės rodo, kad ieškovas apskritai kelia stažo procentiniam priedui už ištarnautus metus Lietuvos valstybei nustatymo klausimą atitinkamu laikotarpiu (nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2009 m. liepos 7 d.) dirbant Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir iš anksčiau minėtos nutarties matyti, jog tai pirmosios instancijos teismui buvo aišku. Priešingai, nei atsakovui Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui reiškiamame reikalavime, kuriame aiškiai buvo nurodyta, kad prašoma į teisėjo darbo stažą pareiginės algos priedo skaičiavimui įskaityti asmens, turinčio teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginį darbo stažą laikotarpiu nuo 2002 m. birželio 28 d. iki 2004 m. rugpjūčio 3 d., atsakovui Vilniaus apygardos administraciniam teismui toks reikalavimas nebuvo formuluojamas.

60Kad ieškovas prašo apskritai spręsti stažo procentiniam priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus dirbant Vilniaus apygardos administraciniame teisme teisėju klausimą laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2009 m. liepos 7 d. taip pat patvirtina ir pirmosios instancijos teismui 2012 m. birželio 8 d. pateiktas prašymas dėl civilinės bylos Nr. 2-3092-391/2012 sustabdymo. Šiame prašyme buvo nurodyta, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1414-910/2012 dėl tarnybos stažo Lietuvos valstybei skaičiavimo ir priedo priteisimo už laikotarpi nuo 1998-06-07 iki 2002-07-01 dirbant Vilniaus apygardos administraciniame teisme teisėju. Šioje civilinėje byloje prašoma įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą išmokėti procentinio priedo už Lietuvos valstybei ištarnautus metus darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2009 m. liepos 7 d. Taigi civilinė byla Nr. 2-1414-910/2012 turės įtakos apskaičiuojant procentinio priedo už Lietuvos valstybei ištarnautus metus dydį šioje byloje, todėl tikslinga šią bylą sustabdyti iki tol, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1414-910/2012.

61Nagrinėjamu atveju taip pat aktuali Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamoje dalyje, pašalinti - ieškiniui patikslinti. Šios nutarties motyvuojamojoje dalyje pažymėta, kad ieškovo reikalavimai dėl įpareigojimo išmokėti laikotarpiu nuo 2002-07-01 iki 2004-08-03 susidariusį darbo užmokesčio skirtumą, dėl įpareigojimo išmokėti procentinio priedo už Lietuvos valstybei ištarnautus metus darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2009-07-07 tikslintini, konkrečiai nurodant ieškovo negauto darbo užmokesčio dydžius. Vėlesniais ieškinio patikslinimais šis trūkumas buvo pašalintas. Vadinasi, ši nutartis tik dar kartą patvirtina, jog pirmosios instancijos teismui ginčo esmė dėl reiškiamo reikalavimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo aiški ir suprantama.

62Apibendrinant pažymėjo, kad nuo pat ieškinio pateikimo Vilniaus miesto apylinkės teismui (2011 m. sausio 14 d.) buvo reiškiamas reikalavimas apskritai dėl stažo procentiniam priedui už Lietuvos valstybei ištarnautus metus skaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo dirbant teisėju Vilniaus apygardos administraciniame teisme laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2009 m. liepos 7 d. Pasikeitus stažo už ištarnautus metus Lietuvos valstybei skaičiavimo tvarkai (įsigaliojus Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymui), teismo buvo prašoma įvertinti, ar teisingai buvo skaičiuojamas ieškovo darbo stažas procentiniam priedui gauti laikotarpiu nuo šio pakeitimo įsigaliojimo pradžios iki atleidimo iš Vilniaus apygardos administracinio teismo.

63Be to, tokio reikalavimo, kuris nurodomas teismo sprendime, ieškovas visai nereiškė. Pirmosios instancijos teismui, vykdant 2013 m. sausio 18 d. nutartį, reikalavimas 2013 m vasario 13 d. patikslintame ieškinyje buvo išdėstytas sekančiai, priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vilniaus apygardos administracinio teismo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį ir vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laiką iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Vėlesniais ieškinio patikslinimais, atsakovui pateikus duomenis, buvo patikslinta tik prašoma priteisti dėl neteisingai skaičiuoto stažo už Lietuvos valstybei ištarnautus metus susidariusi neišmokėto darbo užmokesčio dalis. Tai reiškia, kad ieškinio dalykas nebuvo pakeistas, t. y. šiek tiek keitėsi formuluotė, tačiau jo esmė išliko ta pati. Tuo tarpu teismo nurodytas laikotarpis, kuris teismo vertinamas kaip ieškovo reikalavimas, buvo aptartas ieškinyje ir turėtų būti traktuojamas kaip ieškinio pagrindas, t. y. faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas. Visiškai neaišku dėl kokiu priežasčių teismas ieškinio pagrindą perkvalifikavo į ieškinio dalyką. Be to, pažymėtina, jog ieškinio pagrindą papildančių faktinių aplinkybių nurodymas nelaikytinas ieškinio pagrindo, tuo labiau dalyko, pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė.

64Taip pat akcentavo darbo bylų nagrinėjimo specifiškumą. Lietuvos Respublikos CPK 417 straipsnyje įtvirtinta, kad byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Abejonių dėl to, kad teismo nurodytas laikotarpis (nuo 1998-06-07 iki 1998-11-30 ir nuo 1999-02-02 iki 2002-07-01) yra tiesiogiai susijęs su pareikštu reikalavimu, nekyla, tačiau teismas įstatymo šia jam suteikta teise nepasinaudojo.

65Dėl vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelstą atsiskaityti laiką iki teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisimo.

66Nustačius, kad su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną nebuvo visiškai atsiskaityta ir kad dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, yra taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos pasekmės, tačiau tais atvejais, kai atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, už uždelstą atsiskaityti laiką taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis.

67Atsakovas Lietuvos valstybę atstovaujanti teisingumo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad nesutinka su apeliaciniu skundu. Apeliantas neneigia, kad teismas motyvus, dėl kurių ieškinys yra atmetamas, nurodė, tačiau mano, kad jie nėra išsamūs, taigi, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, apeliacinėje instancijoje turėtų būti analizuojama, ar pirmosios instancijos teismo argumentų pakako atsakyti į pagrindinius bylos aspektus. Skundžiamame sprendime yra išanalizuoti visi pareikšti reikalavimai bei aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kodėl jie nėra tenkinami: sprendimo 6 puslapyje yra išdėstytos Vilniaus miesto apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, 6 - 7 puslapiuose išdėstytos teisės aktų, kuriais teismas vadovavosi, nuostatos, toliau pateiktas įrodymų teisinis vertinimas bei kiti teisiniai argumentai. Reikalavimas dėl LVAT darbo stažo skaičiavimo atmestas todėl, kad teisės aktai nuo 2008 m. lapkričio 15 d. nebenumato pedagoginio darbo stažo įskaitymo į teisėjų darbo stažą pareiginės algos priedo skaičiavimui, tuo pačiu atmestas ir reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį už šį laikotarpį. Reikalavimas dėl VAAT darbo stažo skaičiavimo atmestas, nes ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, be to, VAAT neturėjo pagrindo nesivadovauti tuo metu galiojusiomis įstatyminėmis normomis. Atitinkamai buvo atmesti išvestiniai reikalavimai priteisti negautą atlyginimą bei vidutinį darbo užmokestį. Motyvuojamoji sprendimo dalis sudaro daugiau nei 4 puslapius, taigi, teiginys, jog sprendimo motyvai nėra išsamūs, yra nepagrįstas ir atmestinas. Be to, apelianto argumentai ir apeliacinio skundo dalykas prieštarauja vienas kitam, kadangi iš pradžių A. B. nurodo, jog dėl neišsamių teismo sprendimo motyvų byla yra perduotina nagrinėti iš naujo, tačiau apeliacinės instancijos teismo prašo priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti.

68Apeliantas nurodo jog LVAT, nustatydamas jo darbo stažą, vadovavosi nuo 2008 m. lapkričio 15 d. naujai įsigaliojusiomis Teisėjų atlyginimo įstatymo normomis, tuo pažeisdamas lex retro non agit taisyklę. Konstitucinis Teismas nurodė, jog priėmus Teisėjų atlyginimų įstatymą teisėjų atlyginimo sudedamosios dalies - priedo santykinis dydis sumažėjo, tačiau palyginus šiame įstatyme nustatytus ir pagal Teisėjų darbo užmokesčio apskaičiavimo metodiką, kuri buvo taikoma teisėjų atlyginimams skaičiuoti iki pat Teisėjų atlyginimų įstatymo įsigaliojimo 2008 m. lapkričio 15 d., apskaičiuotus teisėjų atlyginimų dydžius matyti, kad teisėjų atlyginimo pagrindinė sudedamoji dalis - teisėjų pareiginė alga padidėjo; teisėjų atlyginimas - pareiginės algos ir priedo suma priėmus Teisėjų atlyginimų įstatymą taip pat padidėjo. Taigi, Konstitucinis Teismas pripažino, kad valstybė turi teisę nustatyti naują tvarką, pagal kurią yra skaičiuojamas tarnybos Lietuvos valstybei stažas, su sąlyga, kad ši tvarka nepažeis konstitucinio principo, draudžiančio mažinti teisėjų socialines garantijas.

69A. B. nurodo, jog Teisėjų atlyginimo įstatymas negali būti taikomas teisiniams santykiams, kurie susiklostė iki jo įsigaliojimo, reguliuoti, tačiau tokiu būdu jis netinkamai interpretuoja minėtą teisės principą. Ieškovo atžvilgiu nėra perskaičiuojami atlyginimo priedai ar kitos išmokos, susijusios su tarnybos Lietuvos valstybei stažu, kurios buvo išmokėtos iki Teisėjų atlyginimų įstatymo įsigaliojimo. LVAT, ginčijama išvada nustatęs ieškovo darbo stažą, sukūrė teisinius santykius, įvyksiančius ateityje, nes nustatė būsimą priedą prie atlyginimo. Ieškovo siūlymas taikyti ankstesnę darbo stažo apskaičiavimo tvarką yra neteisėtas, nes tokiu atveju būtų taikomi nebegaliojantys teisės aktai, be to, yra paneigiama valstybės teisė nustatyti naują stažo skaičiavimo tvarką, kurią pripažino ir Konstitucinis Teismas. Remiantis ieškovo logika, skaičiuojant tarnybos Lietuvos valstybei stažą, kiekvienam asmeniui teisės aktai visą gyvenimą turėtų būti taikomi individualiai, priklausomai nuo to, kada jis pradėjo tarnybą, pvz., jeigu 1990 metais - turėtų būti taikomi 1990 m. galioję teisės aktai ir pan., kas akivaizdu, nėra pagrįsta.

70Taip pat dėl tos pačios priežasties pagrįstai buvo atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl laikotarpio įskaičiavimo į stažą dirbant VAAT, kuris skaičiuodamas ieškovo stažą 2009 metais, vadovavosi tuo metu galiojančiais teisės aktais, kurie numatė, jog stažas turėtas iki 2002 m. liepos 1 d. einant valstybės tarnautojo pareigas (įskaitant ir paslaugų valstybės tarnautojo pareigas, į tarnybos Lietuvos valstybei stažą įskaitomas tik tuomet, jei asmuo iki nurodytos datos buvo priimtas dirbti valstybės tarnautoju pagal 2002 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Valstybės tarnybos įstatymo sampratą (Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalis). Ieškovo eitos asistento ir doktoranto pareigos buvo prilygintos paslaugų valstybės tarnautojo pareigoms, kurios po minėtos datos nebuvo priskiriamos valstybės tarnybai. Taigi, tuo momentu, kai buvo atlikti skundžiami veiksmai (perskaičiuotas stažas) Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai vadovavosi nurodytomis teisės normomis ir jokių pažeidimų nepadarė. Nesuprantamas apelianto teiginys, kad VAAT turėjo numatyti, jog ateityje atitinkamos nuostatos bus pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, be to, Konstitucinio Teismo sprendimai pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį galioja tik į ateitį.

71Apeliantas nesutinka ir su Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada, jog buvo praleistas ieškinio senaties terminas pastarajam reikalavimui pareikšti, nes, jo nuomone, bendro pobūdžio reikalavimas už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2009 m. liepos 7 d. buvo pareikštas dar 2011 m. sausio 10 d. ieškinyje. Tačiau šiame ieškinyje ieškovas prašė įskaityti į jo darbo stažą pareiginės algos priedo skaičiavimui pedagoginį darbo stažą už laikotarpį nuo 2002 m. birželio 28 d. iki 2004 m. rugpjūčio 3 d. ir išmokėti susidariusį darbo užmokesčio skirtumą. Pagal paskutinį patikslintą ieškinį ieškovas prašo įskaityti jau ne tik pedagoginio darbo stažą už laikotarpį nuo 2002 m. birželio 28 d. iki 2004 m. rugpjūčio 3 d., bet ir darbo stažą einant asistento bei doktoranto pareigas nuo 1998 m. birželio 7 d. iki 1998 m. lapkričio 30 d. ir nuo 1999 m. vasario 2 d. iki 2002 m. liepos 1 d. Akivaizdu, kad ieškinio pagrindas bei dalykas skiriasi, todėl negalima teigti, jog 2013 m. vasario 13 d. ieškinys šioje dalyje buvo tikslinamas. Ieškovas pareiškė absoliučiai naują reikalavimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė Jog ieškinio senaties terminas turėjo buti skaičiuojamas nuo 2009 m. liepos 7 d. ir yra praleistas. Kadangi atsakovai prašė ieškinio senatį taikyti, teismas ieškinį atmetė ir šiuo pagrindu.

72Vilniaus apygardos administracinis teismas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovui pradėjus dirbti teisme skaičiuojant teisėjo darbo stažą priedui gauti laikotarpis nuo 2002-07-01 iki 2004-08-02, kai ieškovas turėdamas mokslinį daktaro laipsnį dirbo pedagoginį darbą, buvo įskaičiuotas į darbo stažą Lietuvos valstybei. 2008-11-15 įsigaliojus LR teismų įstatymo 96, 97, 101 straipsnių pakeitimų įstatymui, toks stažas įskaitomas tik į teisėjo darbo stažą atostogų trukmei nustatyti. LR teisėjų atlyginimo įstatyme (2011-11-06 red.) taip pat nebuvo nustatyta, kad asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginis stažas įskaitomas į darbo valstybės tarnybai stažą. Įsigaliojus šiems įstatymų pakeitimams atsakovui nebuvo pagrindo įskaičiuoti ieškovui laikotarpį nuo 2002-07-01 iki 2004-08-02 į darbo stažą procentiniam priedui gauti ir šis laikotarpis nebuvo įskaitytas (2008-11-25 įsakymas Nr. P-173 „Dėl stažo patvirtinimo“).

73Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendime padarė teisingą išvadą, kad atsakovas Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai ir teisėtai 2008 m. lapkričio mėnesio neįskaitė į ieškovo darbo stažą einant asistento ir doktoranto pareigas.

74Teismas, 2008 m. neįskaitydamas ieškovui laikotarpių nuo 1998-06-07 iki 1998-11-30 ir nuo 1999-02-02 iki 2002-07-01, kai A. B. dirbo asistentu ir doktorantu Lietuvos teisės akademijoje, į stažą Lietuvos valstybei, rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 str. 5 d., nustatančiu, kad valstybės tarnautojams, priimtiems į pareigas iki Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2002-07-01), į tarnybos Lietuvos valstybei stažą taip pat įskaitomas laikotarpis einant Valstybės tarnybos įstatymo 33 str. 3 d. nustatytas pareigas, t. y. viešojo administravimo valstybės tarnautojo, A ir B lygio paslaugų valstybės tarnautojo pareigas. A. B. valstybės tarnautoju (kaip šią pareigybę apibrėžia Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymas) iki Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2002-07-01) nedirbo, todėl teismas nusprendė, kad nėra pagrindo paslaugų valstybės tarnautojo stažą įskaityti į ištarnautus Lietuvos valstybei metus, ir laikotarpis iki 2002-07-01 ieškovui nebuvo įskaitytas į stažą procentiniam darbo užmokesčio priedui gauti. Atkreipė dėmesį, kad 2008 m. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 str. 5 d. galiojo ir nebuvo pripažinta prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Prieštaraujančiu Konstitucijai Konstitucinis Teismas pripažino tik 2012 m. liepos 3 d., todėl mano, kad teismas pagrįstai laikotarpio nuo 1998-06-07 iki 1998-11-30 ir nuo 1999-02-02 iki 2002-07-01 neįskaitė ieškovui į stažą procentiniam darbo užmokesčio priedui gauti.

75Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat teisingai nustatė, kad ieškovas praleido trejų metų ieškinio senaties terminą pateikti reikalavimą įskaityti į stažą laikotarpius nuo 1998-06-07 iki 1998-11-30 ir nuo 1999-02-02 iki 2002-07-01, kai ėjo asistento ir doktoranto pareigas. A. B. Respublikos Prezidento dekretu nuo 2009-07-07 atleistas iš Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo pareigų ir paskirtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėju. Ieškinį šioje byloje dėl stažo valstybės tarnybai skaičiavimo ir neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo teismui padavė 2010-12-14, ieškinį patikslino 2011-01-10. Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje A. B. kėlė ginčą dėl laikotarpio nuo 2002-06-28 iki 2004-08-02, kai buvo įgijęs socialinių mokslų teisės krypties daktaro laipsnį ir dirbo pedagoginį darbą, įskaitymo į stažą procentiniam atlyginimo priedui gauti. Reikalavimą įskaityti į stažą laikotarpį nuo 1998-06-07 iki 2002-07-01, kai dirbo asistentu ir doktorantu, A. B. pareiškė tik 2013-02-13 patikslintame ieškinyje, nors trejų metų terminas šiam reikalavimui teisme pareikšti baigėsi 2012-07-07. Pastarasis reikalavimas pareikštas visai dėl kito laikotarpio, nei buvo kreiptasi į teismą 2010 metais, todėl darytina išvada, kad ieškinys teismui dėl laikotarpio nuo 1998-06-07 iki 2002-07-01 įskaitymo į stažą valstybės tarnybai paduotas 2013-02-13, t. y. praleidus įstatyme nustatytą trejų metų terminą.

76Taip pat neišmokėta darbo užmokesčio dalis dėl laikotarpio nuo 1998-06-07 iki 2002-07-01 neįskaitymo į stažą Lietuvos valstybei negali būti priteista ir dėl kitų pagrindų. DK 301 str. nustatyta, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už 3 metus. A. B. 2012-01-30 padavė teismui ieškinį dėl laikotarpio nuo 1998-06-07 iki 2002-07-01 įskaitymo į stažą procentiniam priedui gauti ir prašė priteisti negauto tarnybinio atlyginimo dalį laikotarpiu nuo 2005-11-01 iki 2008-10-31 (civ. b. Nr. 2-5552-803/2013). Ieškovui dirbant Vilniaus apygardos administraciniame teisme laikotarpis nuo 1998-06-07 iki 2002-07-01 niekuomet nebuvo įskaitytas į stažą Lietuvos valstybei ir procentinis priedas už šį laikotarpį ieškovui nebuvo mokamas nuo 2005 m. spalio mėnesio iki 2009 m. liepos mėnesio, kai A. B. buvo atleistas iš šio teismo teisėjų pareigų. Taigi ieškovas, 2012 m. paduodamas ieškinį dėl laikotarpio nuo 1998-06-07 iki 2002-07-01 įskaitymo į tarnybos stažą, pasirinko prisiteisti negauto atlyginimo dalį už 3 metų laikotarpį nuo 2005 m. lapkričio mėnesio iki 2008 m. spalio mėnesio. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-20 sprendimu (civ. b. Nr. 2-5552- 803/2013) A. B. ieškinį tenkino. Tai, kad 4 metų laikotarpį nuo 2005 m. spalio mėnesio iki 2009 m. liepos mėnesio ieškovas išdalijo į dvi bylas, nesudaro pagrindo priteisti negautą atlyginimo dalį už ketvirtus metus, t. y. laikotarpiu nuo 2008-11-01 iki 2009-07-07.

77Atkreipė teismo dėmesį, kad ieškovas nepagrįstai prašo priteisti 232,04 Lt negautų atostoginių. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-03-26 pažymos apie darbo užmokestį Nr. 46 lentelėje „Faktiškai priskaičiuotas atlyginimas nuo 2008-11-15 iki 2009-07-07“, taip pat lentelėje „Teoriškai priskaičiuotas atlyginimas nuo 2008-11-15 iki 2009-07-07“ atostoginiai yra įtraukti į bendrą sumą ir atskirai skaičiuoti jų negalima.

78Atsakovas Lietuvos vyriausias administracinis teismas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad Pirmininko sudarytos Komisijos ginčams dėl tarnybos stažo skaičiavimo spręsti Išvados teisėtumą pagrindžia ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. A520-1272/2012 spręsdamas, iš esmės analogišką problemą Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad vien tai, kad ankstesni teisės aktai nenumatė, jog atitinkamas darbas buvo įskaičiuojamas į darbo stažą, mokant priedus, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog jis turi būti įskaitomas mokant darbo užmokestį pagal Teisėjų atlyginimų įstatymą. Pastebi, kad ieškovas nurodo, jog jo pedagoginio darbo stažas turi būti apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymą (2002 m. sausio 24 d. įstatymo Nr. 1X-732 redakcija). Komisija ginčams dėl tarnybos stažo skaičiavimo spręsti 2010 m. lapkričio 24 d. išvadoje „Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo A. B. stažo priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus gauti skaičiavimo“ skaičiavo stažą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus pagal Teisėjų atlyginimų įstatymą. Teisėjų atlyginimo įstatymo 5 straipsnyje nenumatyta, kad į stažą gali būti įskaičiuojami Lietuvos Respublikos teismų įstatyme (2002 m. sausio 24 d. įstatymo Nr. IX-732 redakcija) nurodyti laikotarpiai. Taigi, teismas tinkamai taikė galiojančius įstatymus, netaikė jų atgal, nes skaičiavo stažą jau galiojant Teisėjų atlyginimų įstatymui ir būtent pagal šį įstatymą. Mano, kad asmenys neturi teisėto lūkesčio, kad jei tam tikru metu į stažą buvo įtraukiami pedagoginio darbo laikotarpiai, šie laikotarpiai bus įtraukiami į stažą bet kada vėliau, net ir pasikeitus teisiniam reguliavimui dėl stažo skaičiavimo, nes įstatymų leidėjas gali keisti stažo apskaičiavimo taisykles (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimas). Juolab, kad Teismų įstatymas (2002 m. sausio 24 d. įstatymo Nr. IX-732 redakcija) numatė pedagoginio darbo laiko įtraukimą į teisėjo darbo stažą, o nagrinėjamu atveju Komisijoje buvo skaičiuojamas ne (teisėjo darbo) stažas, numatytas Teismų įstatymo 97 straipsnyje (2002 m. sausio 24 d. įstatymo Nr. IX-732 redakcija), bet stažas priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, numatytus Teisėjų atlyginimų įstatymo 5 straipsnyje.

79IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

80Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmos instancijos teismo sprendimas dalyje keistinas.

81Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Ši byla nagrinėjama ieškovo apeliacinio skundo ribose. CPK 302 str. numatyta, kad apeliaciniam procesui taikomos Kodekso bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios skyriuje „bylų procesas apeliacinės instancijos teisme“ taisyklėmis. CPK 414 str. numato platesnį teismo vaidmenį nagrinėjant darbo bylas. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme papildė reikalavimus ir padidino prašomų priteisti delspinigių sumą iki 3263,71 už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 13 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. Šį pareiškimą teismas priėmė ir teisėjų kolegija pasisakys dėl 2014 m. gegužės 2 d. apelianto pareiškimo dėl ieškinio reikalavimo pakeitimo.

82Dėl sprendimo motyvacijos

83Apeliantas nurodė, kad pirmos instancijos teismas nepakankamai motyvavo sprendimą, sprendimo motyvuojamoji dalis sudaro keturis lapus. Atsakymui į ieškinio argumentus skirta tik po vieną pastraipą, kurios yra bendro ir abstraktaus pobūdžio. Sprendime neatsakyta nei į vieną ieškinio argumentą. Tai reiškia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas visiškai nemotyvuotas, jame nenurodoma, kokios buvo nustatytos aplinkybės, ar kokiais įrodymais remdamasis teismas padarė išvadas bei atmetė ieškovo reikalavimus. Šiuo atveju faktinių bylos aplinkybių išdėstymas, atsakovų atsiliepimuose pateiktos pozicijos atkartojimas, neatlikus ginčo dalykui reikšmingų teisės aktų nuostatų ir įrodymų reikiamos analizės bei nedavus joms teisinio įvertinimo, neatitinka reikalavimų, kurie keliami teismo sprendimo formai ir turiniui, todėl padarytų išvadų negalima pripažinti pagrįstomis ir teisėtomis, sprendimas naikintinas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo buvimo.

84Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais. Kolegijos vertinimu, skundžiamas sprendimas atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus (CPK 270 str.). Teismo motyvai gali būti formuluojami bet kokiu teismui priimtinu, tačiau oficialiam dokumentui tinkančiu dalykiniu stiliumi. Vienas iš teisinio argumentavimo ir teisinio teksto kompozicijos stilių yra, kai teismas savo išvadas nurodo kaip vienintelį logišką nustatytų faktų ir taikytinų teisės normų rezultatą.

85Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neišsamių apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, motyvų faktas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, savaime nėra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad pareigos nurodyti teismo priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

86Teisėjų kolegija įvertinus priimto teismo sprendimo motyvus, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas tyrė ir vertino visus ieškovo pateiktus įrodymus, glaustai, tačiau visapusiškai pagrindė aplinkybes, kuriomis ieškovas įrodinėjo faktinį ieškinio pagrindą, bei vadovavosi įstatymais. Tai, kad pirmos instancijos teismas, darydamas išvadas, galimai daugiau rėmėsi atsakovų procesiniuose dokumentuose išsakytais argumentais (atsikirtimais), nereiškia, kad teismas nevertino aplinkybių ir juos pagrindžiančių įrodymų pagal vidinį įsitikinimą ar nepakankamai motyvavo ieškovo nurodytas faktines aplinkybes, ar jų nevertino. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-171/2008; kt.). Pažymėtina, kad iš skundo turinio matyti, kad apeliantas (ieškovas) nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų motyvuojant sprendimą, o nesutikdamas su teismo motyvais, bei padarytomis išvadomis, tiesiog pareiškia savo nuomonę, tuo siekiant, kad būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmos instancijos teismas. Teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo teiginius dėl sprendimo turinio trūkumų.

87Dėl reikalavimų susijusių su darbo stažo skaičiavimu Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme

88Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas nuo 2009 metų liepos 7 d. paskirtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėju. Ieškovas siekia įskaityti į jo, kaip teisėjo, darbo stažą pareiginės algos priedo skaičiavimui, kaip asmens, turinčio teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginį stažą, laikotarpiu nuo 2002 m. birželio 28 d. iki 2004 m. rugpjūčio 3 d. Kaip matyti iš Daktaro diplomo, ieškovui socialinių mokslų daktaro laipsnis suteiktas už teisės darbą apgintą 2002 m. birželio 28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2010 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. TP – 69 „Dėl komisijos ginčams dėl tarnybos stažo skaičiavimo spręsti sudarymo“, Komisijos 2010 m. lapkričio 24 d. Išvada buvo atmestas ieškovo A. B. prašymas įskaityti į tarnybos stažą priedo už ištarnautus valstybei metus skaičiavimui asmens, turinčio teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginis darbo stažas nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. rugpjūčio 3 d. Kaip nurodyta Mykolo Romerio Universiteto pažymoje, ieškovas laikotarpiu nuo 1998-10-26 iki 2002-09-03 buvo Lietuvos teisės akademijos socialinių mokslų teisės krypties doktorantas; nuo 2002-09-03 iki 2004-06-03 - Lietuvos teisės universiteto Teisės fakulteto Administracinės teisės ir proceso katedros lektorius; nuo 2004-07-01 iki 2005-06-30 šios katedros docentas.

89Teisėjų atlyginimų struktūrai reikšmingas kriterijus – ištarnauti Lietuvos valstybei metai – yra numatyti 2008 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatyme Nr. X-1771 (įsigaliojo nuo 2008 m. lapkričio 15 d.). TAĮ 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų pirmininkų, jų pavaduotojų, skyrių pirmininkų ir teisėjų atlyginimas susideda iš pareiginės algos ir priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. Ištarnautų Lietuvos valstybei metų kriterijus buvo numatytas ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme (2000 m. rugpjūčio 29 d. įstatymas Nr. VIII-1904), kuris galiojo iki Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo įsigaliojimo. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis reglamentavo, kad valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams mokamas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990 m. kovo 11 d. valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose einant viešojo administravimo valstybės tarnautojų bei A ir B lygio paslaugų valstybės tarnautojų, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 – 6 punktuose nurodytas pareigas. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatos teisėjų atžvilgiu neteko galios nuo 2008 m. lapkričio 15 d., įsigaliojus specialiajam Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymui. Ieškovas į teisėjo pareigas buvo paskirtas iki TAĮ įsigaliojimo. A. B. nuo 2004 m. rugpjūčio 3 d. buvo Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas, nuo 2009 m. liepos 8 d. jis eina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo pareigas (Lietuvos Respublikos Prezidento 2009 m. birželio 5 d. dekretas Nr. IK-1870). Įsigaliojus specialiam Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymui, aktualus ir 2002 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas Nr. IX-855 (įsigaliojęs 2002 m. liepos 1 d.) bei Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 (įsigaliojusios 2002 m. liepos 1 d.).

90Pagal Teismų įstatymo (2002-01-24 įst. red. galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2008 m. lapkričio 15 d.), į teisėjo darbo stažą priedams apskaičiuoti buvo įskaitomas ir darbas asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, tuo pagrindu į ieškovo darbo stažą buvo įskaitytas atlyginimo priedui skaičiuoti pedagoginis stažas iki 2008 m. lapkričio 15 d.

91Kaip jau paminėta, 2008 m. lapkričio 15 d. įsigaliojus specialiam Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymui, teisėjų atlyginimų dydį ir skaičiavimo tvarka reguliuoja būtent šis įstatymas. Konkrečiai šios įstatymo 5 str. reglamentuoja priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus skaičiavimą.

92Tuo pačiu metu, kai buvo priimtas 2008 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymas Nr. X-1771 (įsigaliojo nuo 2008 m. lapkričio 15 d.), 2008 m. lapkričio 6 d. įstatymu Nr. X-1772 buvo pakeista Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 97 straipsnio 2 dalis, nustatant, kad į teisėjo darbo stažą atostogų trukmei nustatyti įskaitomas ir darbo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju, prokuroru, prokuroro pavaduotoju, prokuratūros tardytoju, ikiteisminio tyrimo pareigūnu (tardytoju), valstybiniu arbitru stažas, darbo valstybės tarnyboje stažas, taip pat asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginis darbo stažas. Šio Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 97 straipsnio 2 dalies pakeitimo lyginant ją su ankstesnės redakcijos norma (2003 m. balandžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1450 redakcija) esmė yra ta, kad minėtoje TĮ normoje liko tik atostogų trukmės skaičiavimo tvarka, nes priedų prie pareiginės algos apskaičiavimo tvarką nuo 2008 m. lapkričio 15 d. pradėjo reguliuoti specialusis Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymas.

93Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, priedas už ištarnautus valstybei metus bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams mokamas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990 m. kovo 11 d. einant pareigas, nurodytas VTĮ 4 straipsnio 1 - 4 dalyse ir 5 dalies 1 - 4 punktuose (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo merais ir mero pavaduotojais). Į ištarnautus metus įskaitomi laikotarpiai, nurodyti minėto įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje, apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisykles. Šioje įstatymo normoje minimos Taisyklės buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910.

94Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 5 dalies 1 - 4 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius. Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Pagal šį įstatymu nustatytą teisinį reguliavimą asmenys, turintys teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį nepatenka į pareigas, kurios įskaitomos nustatant ištarnautus Lietuvos valstybei metus, kurie skaičiuojami teisėjų pareiginės algos priedui nustatyti.

95Iš Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo, kurio paskirtis – nustatyti Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarką, 4 straipsnio 2 dalies ir 5 straipsnio nuostatų galima daryti išvadą, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjo atlyginimo sudedamosios dalies – priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus skaičiavimui yra reikšmingos šios įstatymo normoje nustatytos sąlygos: priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus prie pareiginės algos mokamas nuo 1990 m. kovo 11 d., todėl stažo skaičiavimui yra reikšmingas darbo atitinkamose pareigose laikotarpis nuo šios datos; į ištarnautus Lietuvos valstybei metus priedui prie tarnybinės algos nustatyti gali būti įskaitytas tik tų pareigų, kurios nurodytos Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo 1 dalyje (ji nukreipia į išvardytas VTĮ 4 straipsnio 3 ir 4 d., 5 d. 1 - 4 punktuose numatytas pareigas), todėl asmenų pedagoginis stažas pagal šio įstatymo nuostatas nėra įskaičiuojamas į teisėjų tarnybos stažą priedams už ištarnautus valstybei metus gauti. Todėl iš esmės teisingai komisija ginčams dėl tarnybos stažo apskaičiavimui spręsti atmetė ieškovo A. B. prašymą įskaityti nurodytu laikotarpiu jo pedagoginio darbo stažą priedui už ištarnautus valstybei metus gauti.

96Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, kad pirmos instancijos teismas neteisingai taikė susijusių su ginčo išsprendimu aktualių teisės normų galiojimo laike principą bei argumentus, kad jo atžvilgiu pažeisti teisinio saugumo ir teisingumo principai, teisėtų lūkesčių principas, nes valstybė turi užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą. Apeliantas teigia, kad jis į teisėjo pareigas buvo paskirtas iki įsigaliojant Teisėjų atlyginimų įstatymo nuostatoms, todėl jo paskyrimo metu galiojusi Teismų įstatymo 97 str. 2 d. nuostata, leido pedagoginį darbo stažą įskaityti į ištarnautus valstybei metus, todėl pasak apelianto, jam turi būti taikomas teisinis reguliavimas, galiojęs jo paskyrimo metu. LR Konstitucijos 7 str. 2 d. yra įtvirtintas bendras įstatymų galiojimo laike principas. Civilinio kodekso 1.7 str. numatyta, kad galioja tik įstatymų nustatyta tvarka paskelbti civiliniai įstatymai ir kiti teisės aktai ir jie negalioja atgaline tvarka (lex retro non agit).

97Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas ieškovo ginčijamą išvadą priėmė 2010 m. lapkričio 24 d., t. y. tiek ieškovas pradėjo dirbti teisėju šiame teisme, tiek ir Išvada priimta, jau galiojant Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimo įstatymui. Todėl teismas teisingai skaičiavo ieškovui stažą priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus gauti remiantis galiojančiu įstatymu. Tuo pagrindu Lietuvos vyriausias administracinis teismas netaikė įstatymo atgal, kaip teigia ieškovas. Vien ta aplinkybė, kad ankstesni aktai numatė, jog atitinkamas darbas yra įskaičiuojamas į darbo stažą, mokant priedus, nesudaro teisinio pagrindo šį laikotarpį įskaityti į darbo stažą, mokant atlyginimą pagal įsigaliojusį Teisėjų atlyginimo įstatymą.

98Tačiau vertinant apelianto aukščiau nurodytus argumentus dėl principų pažeidimo, darytina išvada, kad ieškovas neteisėtai siekia teisėtų lūkesčių principo jo atžvilgiu taikymo, esant priešingam teisiniam reguliavimui. Kitaip tariant, ieškovo manymu, jam pradėjus dirbti teisėju, visą jo tarnybos valstybei laiką, jis turi tikėtis tokio teisinio reguliavimo apskaičiuojant stažą priedui už ištarnautus valstybei metus gauti, koks teisinis reguliavimas galiojo jo paskyrimo į teisėjo pareigas metu. Su tokiu ieškovo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Lietuvos vyriausias administracinis teismas skaičiavo apelianto stažą jau galiojant Teisėjų atlyginimų įstatymui ir vadovavosi jo nuostatomis. Ieškovo atžvilgiu nebuvo perskaičiuojami atlyginimo priedai ar kitos išmokos, susijusios su tarnybos Lietuvos valstybei stažu, kurios buvo išmokėtos iki Įstatymo įsigaliojimo. Sekant ieškovo logika, valstybė negalėtų nustatyti naują stažo skaičiavimo tvarką, nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas (2011-02-14 nutarimas) pripažino tokią galimybę.

99Teisėjų kolegija vertina, kad šioje situacijoje labai svarbus ir pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario 14 d. nutarime išaiškino, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius su teisėjų atlyginimų nustatymu, gali įtvirtinti, jog atlyginimas - teisėjo socialinė (materialinė) garantija - susideda ne iš vienos, o iš kelių sudedamųjų dalių, inter alia pareiginės algos, priedų, priemokų, taip pat, kad pagal Konstituciją kurios nors teisėjo atlyginimo sudedamosios dalies mažinimas didinant kitą teisėjo atlyginimo sudedamąją dalį, kai pats teisėjo atlyginimas nemažėja, nereiškia teisėjo atlyginimo, kaip teisėjo socialinės (materialinės) garantijos, mažinimo“. Kitaip tariant, valstybė turi teisę nustatyti naują tvarką, pagal kurią yra skaičiuojamas tarnybos Lietuvos valstybei stažas, esant vienintelei sąlygai – negali būti sumažintos teisėjų socialinės garantijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tirdamas Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo atitiktį Konstitucijai, konstatavo, kad <...> Palyginus Teisėjų atlyginimų įstatyme nustatytus ir pagal Teisėjų darbo užmokesčio apskaičiavimo metodiką apskaičiuotus teisėjų atlyginimų dydžius pažymėjo, kad priėmus Teisėjų atlyginimų įstatymą teisėjų atlyginimo pagrindinė sudedamoji dalis - teisėjų pareiginė alga padidėjo“. <...>„ teisėjo atlyginimo sudedamosios dalies - priedo santykinis dydis sumažėjo. Iš teisėjų atlyginimų dydžių apskaičiavimų pagal Teisėjų darbo užmokesčio apskaičiavimo metodiką ir pagal Teisėjų atlyginimų įstatymą matyti, kad teisėjų atlyginimas - pareiginės algos ir priedo suma - priėmus Teisėjų atlyginimų įstatymą padidėjo“. Minėti Konstitucinio Teismo išaiškinimai pateikti išnagrinėjus visą teisinio reguliavimo raidą teisėjų atlyginimų nustatymo klausimais, tarp jų ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo 2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 46 straipsnio 14 dalimi nustatytą teisinį reguliavimą.

100Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad nagrinėjamai bylai nėra reikšmingas Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimas, kuriuo pagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismas, negali būti pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą.

101Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad Lietuvos Vyriausias administracinis teismas savo praktikoje, pvz. administracinėje byloje Nr. A520-1272/2012, konstatavo, kad vien tai, kad ankstesni teisės aktai numatė, jog atitinkamas darbas buvo įskaičiuojamas į darbo stažą, mokant priedus, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog jis turi būti įskaitomas mokant darbo užmokestį pagal Teisėjų atlyginimų įstatymą.

102Atmetus skundą dalyje dėl Išvados panaikinimo bei įskaitymo į teisėjo darbo stažą pareiginės algos priedo skaičiavimui nurodytą laikotarpį kaip asmens, turinčio teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį, pedagoginį stažą, bei išmokų, susijusių su darbo santykiais priteisimo, Vilniaus apylinkės teismo sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistu.

103Dėl stažo skaičiavimo dirbant Vilniaus apygardos administraciniame teisme

104Lietuvos Respublikos Prezidento 2004-08-03 dekretu Nr. 31 ieškovas buvo paskirtas Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėju. Ieškovas prašė įskaičiuoti į darbo stažą procentiniam priedui už užtarnautus Lietuvos valstybei metus gauti dirbant Vilniaus apygardos teisme laikotarpį nuo 1998 m. birželio 7 d. iki 1998 m. lapkričio 30 d. ir nuo 1999 m. vasario 2 d. iki 2002 m. liepos 1 d., kaip asmens ėjusio valstybės tarnautojo pareigas. Laikotarpyje nuo 1998-06-07 iki 1998-10-25 ieškovas dirbo Lietuvos teisės akademijos Valstybinio valdymo fakulteto Administracinės teisės katedros asistentu, o laikotarpyje nuo 1998-10-26 iki 2002-09-03 Lietuvos teisės akademijos socialinių mokslų teisės krypties doktorantu (b. l. 79, t. 1).

105Ieškovui pradėjus dirbti teisėju šiame teisme, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2004-07-27 įsakymo Nr. T-34 pagrindu nustatė ieškovui Lietuvos valstybei tarnybos stažą penkis metus. 2008-11-25 Įsakymu Nr. P-173 – 7 metus (b. l. 188 - 189, t. 1), kuris iš dalies pakeistas ir įskaityta 7 metai 1 mėnuo 18 dienų (b. l. 191, t. 1), 2009-05-22 Išvada Dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo Nr. 1 (b. l. 196, t. 1) nustatytas 7 metų 1 mėn. 18 d. tarnybos stažas procentiniam priedui už ištarnautus metus gauti.

106Pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 97 str. 2 dalį, į teisėjo darbo stažą priedams apskaičiuoti ir atostogų trukmei nustatyti įskaitomas ir darbo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju, prokuroru, prokuroro pavaduotoju, prokuratūros tardytoju, ikiteisminio tyrimo pareigūnu (tardytoju), valstybiniu arbitru stažas, darbo valstybės tarnyboje stažas, taip pat asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginis darbo stažas. Kadangi ieškovui suteiktas daktaro mokslo laipsnis 2002 m. birželio 28 d., todėl nuo 2002-06-29 iki 2002-07-01 (dvi dienos) turėjo būti įskaitytos ieškovui į stažą priedui apskaičiuoti, kaip asmeniui, turinčiam teisės krypties socialinių mokslų laipsnį.

107Ginčo laikotarpiu nuo 1998-06-07 iki 1999-07-28 galiojo 1995-04-04 Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymas Nr. I-836, pagal kurio 3 straipsnio 1 dalį valstybės ar savivaldybės tarnautojais buvo pripažįstami asmenys, kuriems atlyginimas mokamas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto. Kaip jau pasisakyta aukščiau, ieškovas nuo 1998-06-07 iki 1998-11-30 dirbo asistentu, o nuo 1998-10-25 buvo šios mokymo įstaigos doktorantas bei dirbo asistentu (0,5 etato). Pagal Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. VIII-403 „Dėl Lietuvos policijos akademijos statuso pakeitimo“ ir Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. VIII-2076 „Dėl Lietuvos teisės akademijos pavadinimo keitimo ir Lietuvos teisės universiteto statuso patvirtinimo“ bei Lietuvos teisės universiteto statuto 10 skirsnio „Turtas ir lėšos“ 2 p. nustatyta, kad Universiteto lėšas sudaro lėšos iš valstybės biudžeto ir nebiudžetinės lėšos, t. y. iš esmės liko nepakitęs Lietuvos policijos akademijos statute (patvirtintame 1991-05-14) numatytas šios mokymo įstaigos statusas bei lėšos mokymo įstaigai išlaikyti toliau skiriamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Statute numatyta, kad tai Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokslo ir studijų įstaiga, kurios lėšos yra biudžetinės ir nebiudžetinės. Pažymėtina, kad 1997 m. pakeitus Lietuvos policijos akademijos pavadinimą ir patvirtinus Lietuvos teisės universiteto statutą, šios nuostatos nesikeitė, o pagal 8.1. punktą Lietuvos teisės akademijoje nuolat dirbantys darbuotojai ir dieninio skyriaus studentai privalėjo prisiekti Lietuvos valstybei.

108Kadangi ieškovas nuo 1998-06-07 iki 1998-10-25 dirbo asistentu, o nuo 1998-10-26 buvo doktorantu ir dirbo mokslo įstaigoje, iš dalies finansuojamoje iš valstybės biudžeto, privalėjo prisiekti Lietuvos valstybei, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad jam buvo taikomi valstybės tarnautojams keliami reikalavimai ir veiklos apribojimai, todėl ieškovo darbas laikotarpiu nuo 1998-06-07 iki 1999-07-29, iki kol galiojo Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymas, laikytinas darbu valstybės tarnyboje.

109Nuo 1999-07-30 įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. Pagal jo 6 str. 1 d. skiriamos dvi valstybės tarnautojų grupės: viešojo administravimo ir paslaugų valstybės tarnautojai. Pagal įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, valstybės tarnautoju buvo laikomas fizinis asmuo, įgijęs šio ir kitų įstatymų nustatytą valstybės tarnautojo statusą ir valstybės (valstybinėse ir savivaldybių) institucijose ar įstaigose atliekantis viešojo administravimo, ūkines ar technines funkcijas arba teikiantis viešąsias paslaugas visuomenei. Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdinį sąrašą tvirtina už valstybės tarnybą atsakingas ministras. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002-04-22 įsakymu Nr. 195 „Dėl valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdinio sąrašo patvirtinimo“ XVI skirsnio „Paslaugų valstybės tarnautojų pareigybės“ 18 punkte nurodytas asistentas, 75 punkte – doktorantas.

1102002-04-23 priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. IX-855, įsigaliojęs 2002-07-01, kuriame neliko paslaugų valstybės tarnautojų. Atsakovas Vilniaus apygardos administracinis teismas, neįskaitydamas ieškovui nurodytų laikotarpių į stažą, rėmėsi būtent Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo 4 str. 5 d., kuris nustatė, kad valstybės tarnautojams, priimtiems į pareigas iki valstybės Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2002-07-01), į tarnybos Lietuvos valstybei stažą įskaitomas laikotarpis einant Valstybės tarnybos įstatymo 33 str. 3 d. nustatytas pareigas, t. y. viešojo administravimo valstybės tarnautojo, A ir B lygio paslaugų valstybės tarnautojo, taip pat Įstatymo 4 str. 1 – 6 punktuose nurodytas pareigas. Vilniaus apygardos administracinis teismas laikė, kad ieškovas A. B. nedirbo valstybės tarnautoju, kaip šią pareigybę numato Valstybės įstatymo pakeitimo įstatymas.

111Pakeitimo įstatymo esmė ta, kad asmens buvimą valstybės tarnautoju lemia ne tai, kad jam atlyginimas mokamas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, bet tai, kad jis atlieka viešojo administravimo funkcijas (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Ginčo metu galioję Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo 28 straipsnio 8 dalis, bei Lietuvos teisės universiteto statutas, patvirtintas 2000 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. VIII-2076, nenumatė, kad asistento pareigybė susijusi su viešojo administravimo funkcijomis. Todėl spręstina, kad per laikotarpį nuo 1999-07-30 iki 2002-07-01, t. y. iki Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo, ieškovo darbas Lietuvos teisės akademijoje atitiko viešąsias paslaugas visuomenei teikiančio paslaugų valstybės tarnautojo sąvoką ir buvo laikomas darbu valstybės tarnyboje (Valstybės tarnybos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 1 dalis 2 punktas; akto redakcija, galiojusi nuo 1999-07-30 iki 2002-08-01).

112Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalis, kuria remiasi teismas, skaičiavęs stažo trukmę, 2012-07-03 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui.

113Ieškovo paskyrimo į pareigas 2004-08-03 metu dėl teisėjų nebuvo specialaus teisės akto, detalizuojančio, kaip nustatyti ištarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990 m. kovo 11 d., einant Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas valstybės tarnyboje. Nesant specialaus teisės akto, turėjo būti vadovaujamasi teisės aktu, reglamentuojančiu panašų teisinį santykį, t. y. Vyriausybės 2002-06-17 nutarimu Nr. 910 patvirtinta Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo tvarka, pagal kurią buvo skaičiuojamas tarnybos Lietuvos valstybei stažas valstybės tarnautojams.

114Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos valstybė iki 2002-07-01 valstybės tarnautojais laikė asmenis, vykdančius įvairias funkcijas (ne tik viešojo administravimo), įvertinat tai, kad šiuo metu galiojanti Vyriausybės 2002-06-17 nutarimu Nr. 910 patvirtinta Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklių redakcija numato, kad Taisyklės taikomos skaičiuojant tarnybos stažą valstybės tarnautojams, valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams, spręstina, jog turėjo būti vadovaujamasi minėtu teisės aktu, kaip panašų teisinį santykį, t. y. Lietuvos valstybei nuo 1990 m. ištarnautų metų skaičiavimą, reglamentuojančiu teisės aktu. Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 5 straipsnis nuo 2007-08-01 buvo papildytas, jo 2 dalyje nurodant, kad tarnybos stažo skaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė, o 2008-11-06 priėmus Teisėjų atlyginimų įstatymą Nr. X-1771, įsigaliojusį nuo 2008-11-15, jo 5 straipsnio 1 dalyje dėl į ištarnautus Lietuvos valstybei metus įskaitomų laikotarpių apskaičiavimo padarant tiesioginę nuorodą į Vyriausybės patvirtintas Tarnybos Lietuvos valstybei stažo taisykles. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas, būdamas valstybinės aukštosios studijų ir mokslo įstaigos asistentas ir doktorantas, dirbo pedagoginį darbą ir kad šioms pareigoms eiti buvo būtinas aukštasis išsilavinimas. Iki Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo 1999-07-30 ieškovo statusas atitiko paslaugų valstybės tarnautojo. Po Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo 1999-07-30 šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdinį sąrašą tvirtina už valstybės tarnybą atsakingas ministras. Vidaus reikalų ministro 2002-04-22 įsakymu Nr. 195 patvirtinto Valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdinio sąrašo XVI skirsnio „Paslaugų valstybės tarnautojų pareigybės“ 18 punkte nurodytas asistentas, 75 punkte – doktorantas. Iš esmės atsakovai neginčija, kad ieškovui dirbant asistentu, būnant doktorantu ir asistentu, jo įgytas stažas sudaro valstybės tarnybos stažą.

115Esant šioms aplinkybės, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiose dalyje pirmos instancijos teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl ginčo laikotarpis, kai ieškovas nuo 1998-06-07 iki 1998-10-25 buvo Lietuvos teisės akademijos asistentas, o nuo 1998-10-26 iki 2002-07-01 – šios mokslo įstaigos doktorantas ir asistentas 0,5 etato, turėjo būti įskaitytas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Kaip jau aukščiau pasisakyta, laikotarpis nuo 2002-06-28 iki 2002-07-01 turi būti įskaitytas, kadangi ieškovui suteiktas teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnis.

116Kaip matyti iš ieškovo ieškinio pareiškimų (jo papildymų) bei apeliacinio skundo, ieškovas prašė įskaityti į jo stažą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus darbo užmokesčio priedui gauti laikotarpį nuo socialinių mokslų teisės krypties daktaro laipsnio suteikimo iki pradėjimo dirbti Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėju. Ieškovui teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnis buvo suteiktas 2002 m. birželio 28 d. ir jis Lietuvos Respublikos Prezidento 2004-08-03 dekretu Nr. 31 paskirtas Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėju. Pagal tuo metu galiojusią Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 97 str. 2 d., į teisėjo darbo stažą priedams perskaičiuoti buvo įskaitomas ir asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį, pedagoginio darbo stažas. Kaip pripažino atsakovas Vilniaus apygardos administracinis teismas, ieškovui dirbant teisme, minėtu laikotarpiu buvo įskaitytas į darbo stažą Lietuvos valstybei, šis laikotarpis. Tačiau įsigaliojus 2008-11-15 Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymui, kuris nenumato asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį, pedagoginio darbo stažo įskaitymo atlyginimo priedui apskaičiuoti, Vilniaus apygardos administracinis teismas nuo 2008-11-15 neturėjo pagrindo įskaityti už ištarnautus valstybei metus jo kaip turinčio teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį pedagoginio stažo minimu laikotarpiu. Teisėjų kolegija jau pasisakė vertinant ieškovo stažo įskaitymo pagrindus Lietuvos Vyriausiame administraciniame teisme dėl teisinio reguliavimo įsigaliojus Atlyginimų įstatymui, todėl plačiau šioje dalyje nepasisakys.

117Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas šioje byloje prašė priteisti darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2008-11-01 iki 2009-07-07 (kitoje byloje už tris prieš tai einančius metus nuo 2005-11-01 iki 2008-10-31), todėl pripažinus aukščiau išvardintų laikotarpių (nuo 1998-06-07 iki 1998-11-30; nuo 1999-02-02 iki 2002-07-01) stažo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus įskaitymo būtinumą skaičiuojant darbo užmokesčio priedą, yra pagrindas ieškovui priteisti darbo užmokestį Vilniaus apygardos administraciniame teisme nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 14 d., iki kada įsigaliojo Teisėjų atlyginimų įstatymas. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 301 str. numatęs darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio priteisimą ne daugiau kaip už tris metus, 2014-05-08 Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimu Nr. KT 17-N6/2014 yra pripažintas kaip prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Viso ieškovo naudai priteistina 253,66 Lt darbo užmokesčio (iš teoriškai priskaičiuoto atlyginimo laikotarpiu nuo 2008-11-01 iki 2008-11-14 - 3551,21 Lt atėmus faktiškai priskaičiuotą atlyginimą 3297,55 Lt (b. l. 239, t. 1). Kaip matyti iš pateiktos Vilniaus apygardos administracinio teismo Pažymos apie darbo užmokestį, minėtu laikotarpiu atostoginiai nebuvo paskaičiuoti, todėl šis reikalavimas netenkintinas.

118Dėl vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo: ieškovas, vadovaudamasis DK 141 straipsnio 3 dalimi, prašo priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš pareigų 2009-07-07 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pagal DK 141 straipsnį, atleidžiant darbuotoją iš darbo, su juo turi būti visiškai atsiskaityta atleidimo dieną, sumokant visas jam priklausančias pinigų sumas. Padarius išvadą, kad 2009-07-07 ieškovą atleidus iš Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo pareigų, jam nebuvo sumokėta darbo užmokesčio dalis, paskaičiuota kaip priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, neįskaičiavus jo darbo laikotarpių nuo 2002-06-28 iki 2002-07-01, kai jis buvo Lietuvos teisės akademijos asistentas bei doktorantas, ieškovas turi teisę gauti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. Pagal Kasacinio teismo praktiką, laikomasi nuostatos, jog DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta suma – vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo atsiskaityti laiką – mokėtina tik tais atvejais, kai atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis. Jeigu nebuvo išmokėta mažesnė už darbuotojo vidutinį darbo užmokestį suma, tai pagal DK 141 straipsnio 3 dalį mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis. Teisėjų kolegija priteistiną darbo užmokesčio dalį nustatė remiantis Vilniaus apygardos administracinio teismo pažyma (b. l. 238 – 239, t. 1). Įvertinus aplinkybę, kad ieškovo tarnybos Lietuvos valstybei stažas buvo neteisingai apskaičiuotas dėl sudėtingo ir nepakankamai išsamaus teisinio reglamentavimo ginčo laikotarpiu, bei ieškovas visgi delsė kreiptis dėl pažeistos teisės gynybos, nors apie savo teisės pažeidimą sužinojo anksčiau, tačiau su ieškiniu dėl šioje byloje prašomo priteisti darbo užmokesčio dalies nuo 2008-11-01 iki 2009-07-07, į teismą kreipėsi tik 2011-01-10, vertintina, kad yra pagrindas nustatyti konkrečią sumą priteistino vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad darbdavio pareiga atleidus darbuotoją iš darbo, jo atleidimo dieną, su juo visiškai atsiskaityti. Pažymėtina, kad atleidimo dienai ieškovas tokio reikalavimo pareiškęs nebuvo. Įvertinus esamą situaciją, viso vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimas būtų neproporcingas padarytam pažeidimui, reikštų pernelyg didelę disproporciją tarp padaryto teisės pažeidimo ir sankcijos darbdaviui. Kaip jau pasisakyta, atleidimo iš darbo metu, ieškovas nereiškė jokių pretenzijų darbdaviui dėl neteisingai jam skaičiuojamo darbo užmokesčio. Įvertinus aukščiau išdėstytą bei vadovaujantis bendraisiais teisės principais, visa apimtimi vidutinio atlyginimo už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimas, nebūtų teisingas ir protingas, vertinant bylos aplinkybes (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas tokią kompensaciją priteisti nustatyta suma, bei teisinga ir protinga priteisti ieškovui viso 1000 Lt kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką.

119Nors ieškovas reikalavimus priteisti neišmokėto darbo užmokesčio dalį ir vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laiką reiškia Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau pagal suformuotą teismų praktiką šios kategorijos bylose tinkamu atsakovu yra Lietuvos Respublika.

120Dėl ieškinio senaties termino

121Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą reikalavimui laikotarpyje nuo 1998-06-07 iki 1998-11-30 ir nuo 1999-02-02 iki 2002-07-01 asistento ir doktoranto pareigų įskaitymo į stažą priedui už ištarnautus Valstybei metus gauti. Pirmos instancijos teismas sutiko su atsakovu, kad ieškinio senaties terminas šiuo atveju skaičiuojamas nuo ieškovo atleidimo iš darbo Vilniaus apygardos administraciniame teisme (2009-07-07). Kadangi reikalavimas pareikštas 2013-02-13, laikė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, atsakovai prašė jį taikyti, todėl yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.

122Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmos instancijos teismo vertinimu taikant ieškinio senaties terminą. Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susiję su reikalavimo dėl darbo užmokesčio dalies priteisimu taikytinu trejų metų ieškinio senaties terminu (LR DK 27 str. 2 d.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Pagal CK 1.126 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Bylos duomenys patvirtinta, jog ieškovas į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą su ieškiniu, kuriame reiškė reikalavimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kreipėsi 2011 m. sausio 10 d.

123Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu, bet su asmens sužinojimu (objektyvusis kriterijus) ar turėjimu sužinoti (subjektyvusis kriterijus) apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškęs reikalavimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašė įpareigoti Teismą išmokėti procentinio priedo už Valstybei ištarnautus metus darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį nuo 2008-10-01 iki 2009-07-07, kitaip tariant, kaip nurodė apeliantas, jis pareiškė bendro pobūdžio reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį. 2011-09-23 patikslintu ieškiniu ieškovas Vilniaus 3 apylinkės teismo prašė išskirti į atskirą bylą reikalavimą išmokėti darbo užmokesčio skirtumą iš Vilniaus apygardos administracinio teismo. Tačiau toks prašymas nebuvo tenkintas. Vertinant vėlesnius procesinius dokumentus (ieškovo prašymą sustabdyti civilinę bylą dėl kitos civilinės bylos, kurioje buvo sprendžiamas ieškovo ginčas dėl tarnybos stažo Lietuvos valstybei įskaitymo nuo 1998-06-07 iki 2002-07-01 ir priedo priteisimo, bei kt.), teisėjų kolegija pritaria apelianto argumentui, kad nuo pat kreipimosi 2011-01-10 į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą (šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismas), ieškovas buvo pareiškęs reikalavimą dėl stažo laikotarpyje nuo 2008-10-01 iki 2009-07-07 procentiniam priedui už Lietuvos valstybei ištarnautus metus skaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

124Kaip matyti iš byloje pateikto ieškovo prašymo „Dėl darbo stažo priedams gauti perskaičiavimo“, jis tokį prašymą Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkei pateikė 2009 m. balandžio mėn. Tarnybos stažo nustatymo komisija 2009-05-22 Išvada Nr. 1 pasiūlė įskaityti A. B. konkrečius jo stažo periodus į tarnybos Lietuvos valstybei trukmę priedo prie darbo užmokesčio skaičiavimui. Komisijos paskaičiavimu, 2008-11-15 stažas procentiniam priedui už ištarnautus metus Valstybei sudarė 7 metus 1 mėnesį 18 dienų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktinę padėtį, bei darbdavio pareigą užtikrinti teisingą apmokėjimą darbuotojui, laiko, kad ieškovas apie savo teisės pažeidimą suvokė, kai 2009-04-22 kreipėsi į teismo pirmininkę dėl stažo perskaičiavimo. Tai, kad ieškovas yra teisėjas, nesudaro pagrindo jam taikyti kitokius ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymo subjektyviuosius kriterijus. Kolegijos nuomone, ieškinio senaties terminas privalo būti skaičiuojamas nuo 2009-05-22 (išvados priėmimo). Ieškovas kreipėsi į teismą 2011-01-10 (pareikšdamas reikalavimą dėl darbo užmokesčio dalies įskaičius atitinkamus stažo laikotarpius jo priedui už ištarnautus metus Lietuvos valstybei gauti). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka ir su apelianto argumentu dėl darbo bylų specifiškumo. Ieškovui galutinai sutikslinus ieškinio reikalavimus ir nurodžius laikotarpius, kurie jo manymu, turi būti įskaityti į jo ištarnautus metus Lietuvos valstybei, priedui prie darbo užmokesčio skaičiuoti, reiškia tik galutinį ieškinio reikalavimų sutikslinimą, tuo tarpu civilinio proceso kodeksas šios kategorijos bylose įpareigoja teismą būti aktyviu ir leidžia patenkinti daugiau nei pareikšta reikalavimų bei atlikti kitus procesinius veiksmus, t. y. ieškovui kreipusis į teismą dėl jo teisių gynimo darbo teisiniuose santykiuose, ieškinio patikslinimas (konkrečių laikotarpių įvardijimas), negali būti laikytinas ieškinio reikalavimo pareiškimo momentu. Darytina išvada, kad ieškovas, 2011-01-10 pateikdamas teismui ieškinį, nepraleido DK 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto trejų metų ieškinio senaties termino ieškiniui dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo, pareikšti.

125Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimas dalyje, kurioje atmestas reikalavimas dėl darbo užmokesčio skirtumo ir vidutinio atlyginimo už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo, įskaičius į ištarnautus metus tarnybos Lietuvos valstybei laiką nurodytus laikotarpius (nuo 1998-06-07 iki 1998-11-30, nuo 1999-02-02 iki 2002-07-01), priedui prie darbo užmokesčio, dirbant Vilniaus apygardos administraciniame teisme gauti, šioje dalyje sprendimas pakeistinas ir ieškinys tenkintinas iš dalies.

126Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

127Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą pakeisti dalyje.

128Iš dalies tenkinti ieškovo A. B. ieškinį dėl tarnybos stažo Lietuvos valstybei skaičiavimo ir priedo priteisimo atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

129Priteisti ieškovui A. B. (a. k. ( - ) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 253,66 Lt (du šimtus penkiasdešimt tris litus 66 centus) nesumokėto darbo užmokesčio įskaitant pajamų mokestį ir privalomojo socialinio draudimo įmoką, 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką.

130Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovas A. B. ieškinyje (patikslintuose ieškiniuose) nurodė, kad jis... 5. Ieškovas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas... 6. Į ieškovo tarnybos stažą procentiniam priedui už ištarnautus metus... 7. Laikotarpiu nuo 2002-07-01 iki 2004-08-02 kai jam buvo suteiktas socialinių... 8. Ieškovas patikslintu ieškiniu (b. l. 119 - 120, t. 2) pašė panaikinti... 9. Ankstesniame ieškinio patikslinime (b. l. 21 - 23, t. 2) ieškovas buvo... 10. Atsakovas Vilniaus apygardos administracinis teismas su ieškiniu nesutiko.... 11. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo... 12. Atsakovas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad... 13. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 14. 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškinį... 15. Teisės aktai nuo 2008-11-15 nenumato teisėjų, turinčių teisės krypties... 16. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-07-22... 17. Ieškovas prašė priteisti jam 3712,39 Lt darbo užmokesčio, negauto Vilniaus... 18. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m.... 19. Dėl ieškovo, kaip asmens turinčio mokslų daktaro laipsnį, pedagoginio... 20. Dėl laikotarpio nuo 1998-06-07 iki 2002-07-01 įskaičiavimo į darbo stažą... 21. Iki Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo galiojusio Valdininkų... 22. Teisėjų atlyginimų įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad teisėjams mokamas... 23. Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai teigia, kad ieškovas... 24. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 25. Apeliantas ieškovas A. B. apeliaciniu skundu prašo 2013-12-05 sprendimą... 26. Ginčijamo sprendimo motyvuojamąją dalį sudaro 4 lapai, kuriuose teismas... 27. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad teismas, tris metus nagrinėdamas iš... 28. Vilniaus apygardos teismas, kaip apeliacinės instancijos teismas, savo... 29. Tuo atveju, kai teismas pažeidžia CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte... 30. Dėl asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar... 31. Pažymėjo, jog šiam ginčo aspektui pirmosios instancijos teismo sprendime... 32. Juridine prasme visiškai nesuprantama teismo pozicija dėl ieškinyje... 33. Nagrinėjamu atveju iš esmės yra keliamas ginčo santykius reguliuojančių... 34. Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. lapkričio 6 d. priėmė Lietuvos... 35. Nuo 2008 m. lapkričio 1 d. Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų dydžius... 36. Iš šio teisinio reguliavimo seka, kad ginčo laikotarpiu teisėjų stažo už... 37. Atsakovas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priimdamas ginčijamą... 38. Kita vertus, kadangi teisėjo statusą ieškovas įgijo 2004 m. rugpjūčio 3... 39. Antra, toks Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo (2008 m.... 40. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimas šiai... 41. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 5 d.... 42. Dėl delspinigių už pavėluotai išmokamą darbo užmokestį priteisimo.... 43. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (2002 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-926... 44. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų,... 45. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 46. Dėl delspinigių apskaičiavimo 2013 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į UAB... 47. Dėl laikotarpio nuo 2002 m. birželio 7 d. iki 2004 m. liepos 1 d.... 48. Ieškovas ieškinyje taip pat kėlė klausimą dėl laikotarpio nuo 2002-07-01... 49. Šiuo ieškinio aspektu pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog dėl... 50. Dėl laikotarpio nuo 1998 m. birželio 7 d. iki 1998 m. lapkričio 30 d. ir nuo... 51. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas visiškai nesuvokiamas.... 52. Atmesdamas šį reikalavimą teismas taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos... 53. Pirma, pagal iki 2002 m. liepos 1 d. galiojusį valstybės tarnybos instituto... 54. Sprendime teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012... 55. Juridiniai argumentai, jog aptariamas laikotarpis laikytinas valstybės tarnyba... 56. Dėl trejų metų senaties termino reikalavimui dėl laikotarpiuose nuo... 57. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog sutinka su atsakovu,... 58. Tokia teismo padaryta išvada nėra teisinga. Pažymėjo, jog tokio reikalavimo... 59. Pirmosios instancijos teismui 2011 m. rugsėjo 23 d. buvo pateiktas... 60. Kad ieškovas prašo apskritai spręsti stažo procentiniam priedui už... 61. Nagrinėjamu atveju taip pat aktuali Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m.... 62. Apibendrinant pažymėjo, kad nuo pat ieškinio pateikimo Vilniaus miesto... 63. Be to, tokio reikalavimo, kuris nurodomas teismo sprendime, ieškovas visai... 64. Taip pat akcentavo darbo bylų nagrinėjimo specifiškumą. Lietuvos... 65. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelstą atsiskaityti laiką iki... 66. Nustačius, kad su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną nebuvo... 67. Atsakovas Lietuvos valstybę atstovaujanti teisingumo ministerija atsiliepime... 68. Apeliantas nurodo jog LVAT, nustatydamas jo darbo stažą, vadovavosi nuo 2008... 69. A. B. nurodo, jog Teisėjų atlyginimo įstatymas negali būti taikomas... 70. Taip pat dėl tos pačios priežasties pagrįstai buvo atmestas pareiškėjo... 71. Apeliantas nesutinka ir su Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada, jog buvo... 72. Vilniaus apygardos administracinis teismas atsiliepime į apeliacinį skundą... 73. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendime padarė teisingą išvadą, kad... 74. Teismas, 2008 m. neįskaitydamas ieškovui laikotarpių nuo 1998-06-07 iki... 75. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat teisingai nustatė, kad... 76. Taip pat neišmokėta darbo užmokesčio dalis dėl laikotarpio nuo 1998-06-07... 77. Atkreipė teismo dėmesį, kad ieškovas nepagrįstai prašo priteisti 232,04... 78. Atsakovas Lietuvos vyriausias administracinis teismas atsiliepime į... 79. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 80. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmos instancijos teismo... 81. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 82. Dėl sprendimo motyvacijos ... 83. Apeliantas nurodė, kad pirmos instancijos teismas nepakankamai motyvavo... 84. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais. Kolegijos vertinimu,... 85. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neišsamių... 86. Teisėjų kolegija įvertinus priimto teismo sprendimo motyvus, daro išvadą,... 87. Dėl reikalavimų susijusių su darbo stažo skaičiavimu Lietuvos vyriausiame... 88. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas nuo 2009 metų liepos 7 d. paskirtas... 89. Teisėjų atlyginimų struktūrai reikšmingas kriterijus – ištarnauti... 90. Pagal Teismų įstatymo (2002-01-24 įst. red. galiojusi nuo 2003 m. gegužės... 91. Kaip jau paminėta, 2008 m. lapkričio 15 d. įsigaliojus specialiam Lietuvos... 92. Tuo pačiu metu, kai buvo priimtas 2008 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos... 93. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo 5 straipsnio... 94. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje... 95. Iš Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo, kurio paskirtis –... 96. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, kad pirmos instancijos teismas... 97. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas ieškovo... 98. Tačiau vertinant apelianto aukščiau nurodytus argumentus dėl principų... 99. Teisėjų kolegija vertina, kad šioje situacijoje labai svarbus ir pirmos... 100. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje... 101. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad Lietuvos Vyriausias administracinis... 102. Atmetus skundą dalyje dėl Išvados panaikinimo bei įskaitymo į teisėjo... 103. Dėl stažo skaičiavimo dirbant Vilniaus apygardos administraciniame teisme ... 104. Lietuvos Respublikos Prezidento 2004-08-03 dekretu Nr. 31 ieškovas buvo... 105. Ieškovui pradėjus dirbti teisėju šiame teisme, Vilniaus apygardos... 106. Pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 97 str. 2... 107. Ginčo laikotarpiu nuo 1998-06-07 iki 1999-07-28 galiojo 1995-04-04 Lietuvos... 108. Kadangi ieškovas nuo 1998-06-07 iki 1998-10-25 dirbo asistentu, o nuo... 109. Nuo 1999-07-30 įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas.... 110. 2002-04-23 priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo... 111. Pakeitimo įstatymo esmė ta, kad asmens buvimą valstybės tarnautoju lemia ne... 112. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio... 113. Ieškovo paskyrimo į pareigas 2004-08-03 metu dėl teisėjų nebuvo specialaus... 114. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos valstybė iki 2002-07-01 valstybės... 115. Esant šioms aplinkybės, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiose dalyje... 116. Kaip matyti iš ieškovo ieškinio pareiškimų (jo papildymų) bei apeliacinio... 117. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas šioje byloje prašė priteisti darbo... 118. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelstą atsiskaityti laiką... 119. Nors ieškovas reikalavimus priteisti neišmokėto darbo užmokesčio dalį ir... 120. Dėl ieškinio senaties termino... 121. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas praleido ieškinio... 122. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmos instancijos teismo vertinimu... 123. Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės... 124. Kaip matyti iš byloje pateikto ieškovo prašymo „Dėl darbo stažo priedams... 125. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimas dalyje,... 126. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 127. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą pakeisti... 128. Iš dalies tenkinti ieškovo A. B. ieškinį dėl tarnybos stažo Lietuvos... 129. Priteisti ieškovui A. B. (a. k. ( - ) iš atsakovo Lietuvos valstybės,... 130. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistu....