Byla e2A-49-212/2019
Dėl skolos priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui E. M. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

31.

4Ieškovė UAB „Kapitalo valda“ prašė priteisti iš atsakovo E. M. 457,79 Eur skolos, 834,78 Eur delspinigių, 45,78 Eur baudos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 30 Eur žyminio mokesčio bei kitas bylinėjimosi išlaidas. 2.

5Nurodė, kad UAB Ūkio banko lizingas ir atsakovas pasirašė 2007 m. liepos 24 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. 707641275, pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo prekę – mobilųjį telefoną S. E. W880i. Atsakovas sutarties 2.1 punktu įsipareigojo per sutartyje numatytą 24 mėnesių turto išpirkimo laikotarpį (t. y. iki 2009-07-24) pagal šalių suderintą (susitartą) mokėjimų grafiką ir sąlygas mokėti Lizingo įmonei visas mokėjimo grafike numatytas įmokas, vykdyti kitas sutarties sąlygas. Atsakovas taip pat įsipareigojo sutarties 5.5 punktu informuoti Lizingo bendrovę, jeigu pasikeičia atsakovo sutartyje nurodytas adresas ar telefonas, banko rekvizitai, turto laikymo vieta, atsakovo finansinė būklė, turinti reikšmės sutarties vykdymui ir t. t. Šalys susitarė, jog atsakovui „Pažeidus mokėjimų grafiką – vėluojant mokėti mokėjimus ar jų dalį, Nuomininkas įsipareigoja mokėti Lizingo įmonei 0,2 procento delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną”, o sutarties 11.2 punkte buvo numatyta, jog „nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas šios sutarties <...> 5.5 p. Nuomininkas sumoka Lizingo įmonei 10 procentų neišpirktos turto vertės baudą“. 3.

6Atsakovas nuo 2007 m. liepos 30 d. jokių įmokų už turtą ieškovei (kreditorei) nemoka, t. y. skolininkas, išsimokėtinai pasiėmęs turtą, kreditorei sumokėjo tik pačią pirmąją išperkamosios nuomos mėnesinę įmoką (iš 25 įmokų). Atsakovas, pažeidęs sutartį, kreditorei liko skolingas už turtą 457,79 Eur (1‘580,65 Lt) dydžio sumą. Atsakovas sutarties nenutraukė, turto negrąžino, ne(į)vykdė prisiimtų įsipareigojimų, su kreditore (nei pradiniu, nei naujuoju) nebendradarbiavo (nebendradarbiauja), tuo pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, įtvirtintus sutarties 2.1 punkte, dėl ko sutarties 11.1 p. pagrindu atsakovui buvo skaičiuojami delspinigiai. 4.

7UAB „Kapitalo valda“ ir UAB „Ūkio banko lizingas“ 2009 m. kovo 4 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, pagal kurią UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido, o ieškovė įgijo reikalavimo teises į atsakovą pagal sutartį ir iš sutarties kylančius reikalavimus. 5.

8Ieškovė išsiuntė pranešimą dėl reikalavimo perėmimo bei apie kreditoriaus pagal sutartį pasikeitimą, pareikalavo atsakovą įvykdyti 2009-03-04 perdavimo – priėmimo aktu Nr. 802 naujajam kreditoriui perleistus reikalavimus ir įspėjo atsakovą, kad, negrąžinus skolos, bus pradėtas priverstinis skolos išieškojimas teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau atsakovas prievolių kreditoriui nevykdė, bendradarbiavimo ir bendravimo vengė. Kadangi atsakovas gera valia prievolių nevykdė, į ieškovės siunčiamus raginimus nekreipė dėmesio, ieškovė 2010 m. perdavė skolos išieškojimą (ikiteisminiu būdu) skolų išieškojimo įmonei UAB „Sergel“. Tačiau iki šiol UAB „Sergel“ nepavyko priversti atsakovą įvykdyti prievolės, todėl ieškovė kreipėsi į teismą šiuo ieškiniu. 6.

9Pažymėjo, kad paskaičiuodamas delspinigius, ieškovė vadovavosi Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis ir delspinigių dydį savo iniciatyva nuo 0,2 proc. sumažino iki 0,05 proc. Sutarties tarp ieškovės ir atsakovo sudarymo metu šis įstatymas negaliojo, todėl netaikytinas, tačiau ieškovė vadovavosi teismų praktika.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

117.

12Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 457,79 Eur skolos, 90,00 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą (547,79 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. rugpjūčio 22 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 12,30 Eur bylinėjimosi išlaidų. 8.

13Nustatė, 2007 m. liepos 24 d. ieškovė ir atsakovas sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 707641275, pagal kurią atsakovas įsigijo prekę (daiktą) – mobilųjį telefoną S. E. W880i ir įsipareigojo per sutartyje numatytą 24 mėnesių turto išpirkimo laikotarpį (iki 2009-07-24) pagal šalių suderintą (susitartą) mokėjimų grafiką ir sąlygas mokėti Lizingo įmonei visas mokėjimo grafike numatytas įmokas, vykdyti kitas sutarties sąlygas. UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „Kapitalo valda“ pasirašė 2009-03-04 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, pagal kurią UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido, o UAB „Kapitalo valda“ įgijo reikalavimo teises į atsakovą pagal sutartį ir iš sutarties kylančius reikalavimus. Atsakovo skola yra 457,79 Eur, apie reikalavimų perleidimą atsakovas buvo informuotas. 9.

14Teismas nenustatė, kad atsakovas būtų pilnai atsiskaitęs su ieškove arba grąžinęs ieškovei telefoną. Atsakovas neginčijo telefono įgijimo išperkamosios nuomos sutarties pagrindu fakto. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas šioje dalyje yra pagrįstas ir tenkino. 10.

15Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 p. numatyta 0,2 procentai delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 0,05 procentus dydžio delspinigius už 3647 pradelstas atsiskaityti dienas, kas sudaro 834,78 Eur sumą. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad atsakovas yra vartotojas bei sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat atsižvelgdamas į prievolės sumą (457,79 Eur), kuri yra beveik per pusę mažesnė nei prašoma priteisti delspinigių suma (834,78 Eur), į delspinigių susidarymo laikotarpį, kad ieškovė dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po beveik aštuonerių metų nuo atsakovo įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos ir tik po aštuonerių metų po reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo su pradiniu kreditoriumi, laikė, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli. Ieškovė nenurodė jokių svarbių priežasčių ir nepateikė pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų delsė prisiteisti skolą iš atsakovo. 11.

16Teismas ieškovės teiginius, jog nuo reikalavimo į skolininką perėmimo, buvo vykdomi aktyvūs ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmai, laikė deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįstais jokiais įrodymais byloje. Be to, pats atsakovas savo atsiliepime teigė, kad dėl skolos sumokėjimo beveik 10 metų niekas į jį nesikreipė. Teismo vertinimu, ieškovė tiek metų pati delsė aktyviai ir operatyviai ginti savo teises, turi prisiimti sutarties ilgalaikio neįvykdymo pasekmes, todėl negali iš atsakovo – vartotojo gauti neprotingai per dideles netesybas, t. y. už 3647 pradelstas dienas, nes tai visiškai neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų. Dėl to, delspinigius mažino iki 90 Eur, įvertinęs skolos dydį, ieškovės pasyvų veikimą, laikotarpį, kuris taikytinas skaičiuojant delspinigius, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, o likusioje dalyje ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmetė kaip nepagrįstą. 12.

17Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.2 p. numatyta, kad nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas sutarties 5.2, 5.5 punktus nuomininkas sumoka Lizingo įmonei 10 procentų neišpirktos turto vertės baudą. Savo reikalavimą ieškovė grindžia tuo, kad ieškovei nepavyko susisiekti su atsakovu sutartyje nurodytu telefono numeriu, atsakovas nepranešė apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, nepateikė duomenų apie finansinę būklę ir tokiu būdu, atsakovas pažeidė sutarties 5.2, 5.5 punktus bei yra atsakingas už tokio sutartinio įsipareigojimo neįvykdymo pasekmes. Tačiau teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė pareikalavo iš atsakovo pateikti dokumentus susijusius su atsakovo finansine būkle ar turinčius reikšmės sutarties vykdymui, sudaryti sąlygas ieškovei patikrinti kaip eksploatuojamas turtas, kaip tai numatyta sutarties 5.2 p. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pasikeitė atsakovo telefono numeris ar gyvenamosios vietos adresas, kaip tai numatyta sutarties 5.5 p. Išperkamosios nuomos sutartyje atsakovo telefono numeris iš viso nėra nurodytas, o gyvenamosios vietos adresas nurodytas Paberžės g. 6-39, Vilnius. Tą patį atsakovo adresą nurodė ir ieškovė savo ieškinyje. Be to, šiuo adresu yra deklaruota atsakovo gyvenamoji vieta. Teismui išsiuntus atsakovui procesinius dokumentus adresu Paberžės g. 6-39, Vilnius, dokumentai atsakovui buvo įteikti asmeniškai. Todėl teismas kritiškai vertino ieškovės teiginius apie atsakovo gyvenamosios vietos ir telefono pasikeitimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimą priteisti 45,78 Eur baudą atmetė. 13.

18Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovei iš atsakovo priteisė 5 procento dydžio procesinės palūkanas už priteistą sumą (547,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-08-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). 14.

19Ieškovės reikalavimai yra patenkinti iš dalies, t. y. 41 procentas. Todėl proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidas 12,30 Eur žyminį mokestį.

20III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2115.

22Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-31 sprendimą dalyje dėl delspinigių ir baudos priteisimo – t. y. iš atsakovo ieškovės naudai priteistą 90 Eur dydžio delspinigių sumą padidinti iki 834,78 Eur dydžio delspinigių sumos, likusioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-31 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 17 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. 16.

23Apeliantės nuomone, teismo sprendimas dėl delspinigių sumažinimo yra nepagrįstas, akivaizdžiai šališkas, subjektyvus skolininko naudai, neproporcingas (neadekvatus), netgi neprotingas, o priteista 90 Eur dydžio delspinigių suma yra nepagrįsta, maža, lyginant su atsakovo neįvykdytais įsipareigojimais kreditorei, pradelstu įsipareigojimų (ne)įvykdymo laikotarpiu, skolininko elgesiu. Teismas nemotyvavo, kodėl būtent tiek sumažino ir kodėl priteisė tik 90 Eur dydžio delspinigius. 17.

24Nurodo, kad iš teismo sprendimo visiškai nėra aišku, ar pirmosios instancijos teismas sumažino dienų skaičių, ar sumažino delspinigių dydį, priteisdamas 90 Eur dydžio delspinigių sumą. Jeigu pirmosios teismas 0,05 proc. delspinigių dydį dar labiau sumažino, tai, tokiu atveju, apelianto nuomone, tai nėra pagrįsta. Jeigu pirmosios instancijos teismas 0,05 proc. dydžio delspinigius paskaičiavo už 393 d., tai, tokiu atveju, apelianto nuomone, irgi nėra pagrįsta ir aišku. 18.

25Tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, o ne vartojimo kredito sutartis, todėl vartojimo kredito įstatymo nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos. Be to, vartojimo kredito įstatymas buvo priimtas ir įsigaliojo 2011 m. balandžio 11 d., o pačiame vartojimo kredito įstatymo 41 str. aiškiai yra nurodyta, kad vartojimo kredito įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki 2011 m. balandžio 1 d., vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte taip pat aiškiai pasakyta, kad aptartas vartojimo kredito įstatymas nėra taikomas išperkamosios nuomos sutartims. Teismas nesivadovavo teisės aktų taikymo praktika, teismų praktika, taip pat pažeisdamas apeliantės interesus, nepagrįstai atsakovo naudai sumažino delspinigius nuo 834,78 Eur iki 90 Eur. 19.

26Pažymi, jog atsakovas neprašė taikyti delspinigiams senaties. Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 p. numatyta 0,2 procentai delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, tačiau ieškovė kreipdamasi į teismą, sutartą delspinigių normą sumažino net 4 kartus, t. y. iki 0,05 procento. 20.

27Teismo išvada, jog ieškovė delsė reikalauti įvykdyti prievolę, todėl yra atsakinga už priteistų įvykdyti prievolę pagal sutartį dienų skaičių yra nepagrįsta ir prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Apeliantė ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų išieškoti skolą iš atsakovo ikiteisminiu būdu, abiem šalims patiriant kuo mažiau išlaidų. Atsakovas ne tik nesirūpino skolos grąžinimu, bet ir elgėsi nesąžiningai, visais įmanomais būdais sąmoningai vengdamas įvykdyti prievolę. Dėl atsakovo sutartinių prievolių nevykdymo, nebendradarbiavimo ir piktnaudžiavimo, ieškovė patyrė įvairių papildomų išlaidų nuo pat reikalavimo į atsakovą atsiradimo dienos, tačiau teismo neprašė priteisti papildomų nuostolių dėl sutarties nevykdymo, o pareiškė reikalavimą tik dėl sutartinių netesybų (delspinigių) priteisimo. 21.

28Mano, kad negali visa atsakomybės našta būti perkeliama vien tik kreditoriui, nors ji ir yra stipresnė šalis. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad pats skolininkas nesirūpino dėl skolos grąžinimo, nebendradarbiavo su kreditore, nesiekė abipusio susitarimo ginčą išspręsti taikiai. 22.

29Pažymi, jog atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, tačiau atsakovas ne tik su ieškove nebendradarbiavo, bet ir su teismu. Kreditorė siekė su atsakovu sudaryti taikos sutartį, tačiau dėl pasyvaus atsakovo elgesio taikos sutartis nebuvo sudaryta. Mano, kad skolininkas nėra sąžiningas, jis ir toliau geruoju neketina (į)vykdyti gerokai pradelstus įsipareigojimus kreditorei, todėl teismas negali būti subjektyvus atsakovo atžvilgiu. Be to, toks skolininko akivaizdus sąmoningas neveikimas negali būti pateisinamas silpnesne sutarties šalimi, tokiu būdu iš skolininko kreditoriaus naudai praktiškai visiškai nepriteisiant delspinigių. 23.

30Teismas vadovaudamasis vien tik formaliais kriterijais negali ginti vien tik skolininko interesus. Be to, apeliantė atsižvelgė į tai, kad yra stipresnioji šalis ir savo iniciatyva sumažino delspinigių sumą. Mano, kad atsakovui neprašant taikyti ieškinio senaties nustatyti delspinigiai turi būti skaičiuojami už visą pradelstą prievolės neįvykdymo laiką, t. y. 3647 dienų ir tai sudaro 834,78 Eur. 24.

31Faktiškai priteistų delspinigių dydis yra simbolinis dėl kurio atsakovas nesupras sutarties neįvykdymo, nuostolių ieškovei padarymo pasekmių. Toks teismo sprendimas tik skatins ateityje tokius nesąžiningus asmenis ir toliau nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų prieš trečiuosius asmenis. 25.

32Atsiliepimų į ieškovės apeliacinį skundą nepateikta.

33IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3426.

35Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta. 27.

36Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad: teismas nepagrįstai sumažino prašomų priteisti delspinigių sumą ir bylinėjimosi išlaidas, nėra aišku kokiu būdu buvo sumažinti delspinigiai, teismas negalėjo taikyti vartojimo kredito įstatymo, nes su atsakovu buvo sudaryta išperkamoji nuomos sutartis. 28.

37Byloje nustatyta, kad UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas E. M. 2007 m. liepos 24 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 707641275, kurios pagrindu atsakovas įsigijo prekę mobilųjį telefoną S. E. W880i už 471,36 Eur (1‘627,50 Lt). Atsakovas pagal mokėjimo grafiką įsipareigojo kiekvieno mėnesį mokėti nustatyto dydžio įmokas iki 2009 m. liepos 24 d. Atsakovas 2007 m. rugpjūčio 3 d. sumokėjo pirmąją įmoką – 94,27 Eur (325,50 Lt), daugiau įmokų už įgytą prekę nemokėjo. UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „Kapitalo valda“ 2009 m. kovo 4 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04,kurios pagrindu perleido, o UAB „Kapitalo valda“ įgijo teisę reikalauti iš atsakovo įvykdyti neįvykdytas prievoles pagal sutartį (el. b. l. 8-10). 29.

38Pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė argumentus, kurių pagrindu sumažino ieškovės prašomų priteisti delspinigių sumą. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria šiems argumentams. Atsakovas yra vartotojas ir sudarydamas išperkamosios nuomos sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, todėl turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, bei jas keisti. Pagrįstai teismas atsižvelgė į įsiskolinimo sumą (457,79 Eur), kuri yra beveik per pusę mažesnė nei prašoma priteisti delspinigių suma (834,78 Eur). Be to, svarbu ir tai, kad ieškovė dėl skolos priteisimo kreipėsi beveik po aštuonerių metų nuo atsakovo įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos ir po reikalavimų perleidimo sutarties sudarymo su UAB „Ūkio banko lizingas“. Teismo vertinimu, ieškovė, kuri gan ilgą laiko tarpą delsė ginti savo teises, turi prisiimti ilgalaikio sutarties neįvykdymo pasekmes ir todėl negali reikalauti iš atsakovo neprotingai didelių netesybų (už 3647 dienas), nes tai pažeistų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus. Pažymėtina, kad ieškovės pagrindinė veikla susijusi su pradelstų skolų įgijimu iš pradinių kreditorių ir šių sumų išieškojimu iš skolininkų. Taigi, apeliantės delsimas kreiptis į teismą ir delspinigių „auginimas“ yra nepateisinamas ir negali būti laikomas tinkamu jos teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimu. 30.

39Apeliantė teigia, kad Vartojimo kredito įstatymo nuostatos negali būti taikomos, nes su atsakovu buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, o ne vartojimo kredito sutartis. Ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad atsakovas yra vartotojas, nes išperkamosios nuomos sutartimi jis įsigijo prekę asmeniniams poreikiams, todėl nagrinėjamu atveju taikomos vartotojo teisių apsaugą užtikrinančios teisės normos (CK 1.39 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis (2007-03-01 redakcija); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008). Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas ieškovės prašomų delspinigių sumą, vadovavosi civilinio kodekso normomis bei formuojama teismų praktika. Taigi, Vartojimo kredito įstatymo nuostatos nebuvo taikomos. Priešingai, nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas vadovavosi teisės aktų taikymo ir teismų formuojama praktika. 31.

40Apeliantė sutinka ir neginčija tos aplinkybės, kad yra stipresnis kontrahentas, tačiau mano, kad į tai atsižvelgė, nes delspinigių dydį sumažino nuo sutartinių 0,2 proc. iki 0,05 proc., vadovaudamasi Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi ir įvertinusi sutarties šalių (stipresnė-silpnesnė) pusiausvyrą. Apeliantės argumentai, kad teismas nepagrįstai sumažino delspinigių dydį ir nenurodė priteistų 90 Eur delspinigių paskaičiavimo pagrįstumo, atmestini. Nežiūrint į tai, kad atsakovas neprašė taikyti delspinigiams senaties, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą sumažino sutartą delspinigių normą iki 0,05 proc., įstatymas teismui suteikia teisę sumažinti netesybas, jei jos neprotingai didelės ir tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė faktinį ir teisinį pagrindą vadovautis CK 6.73 straipsnio, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir sumažinti akivaizdžiai neprotingo dydžio netesybas. Be to, įstatymas nenustato teismui pareigos pateikti matematinį mažinamo delspinigių dydžio apskaičiavimo metodą. Taigi, ta aplinkybė, kad teismas nenurodė kokiu būdu apskaičiavo delspinigių sumą nėra teisiškai reikšminga ir nepatvirtina apeliantės argumento, kad delspinigiai sumažinti nepagrįstai. 32.

41Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, jog teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/20122017 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017). 33.

42Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 straipsnis). Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui visas svarbias aplinkybes, objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas ir priėmė teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).

43Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

44Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina... 2. I. Ginčo esmė... 3. 1.... 4. Ieškovė UAB „Kapitalo valda“ prašė priteisti iš atsakovo E. M. 457,79... 5. Nurodė, kad UAB Ūkio banko lizingas ir atsakovas pasirašė 2007 m. liepos 24... 6. Atsakovas nuo 2007 m. liepos 30 d. jokių įmokų už turtą ieškovei... 7. UAB „Kapitalo valda“ ir UAB „Ūkio banko lizingas“ 2009 m. kovo 4 d.... 8. Ieškovė išsiuntė pranešimą dėl reikalavimo perėmimo bei apie... 9. Pažymėjo, kad paskaičiuodamas delspinigius, ieškovė vadovavosi Vartojimo... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. 7.... 12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį... 13. Nustatė, 2007 m. liepos 24 d. ieškovė ir atsakovas sudarė išperkamosios... 14. Teismas nenustatė, kad atsakovas būtų pilnai atsiskaitęs su ieškove arba... 15. Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 p. numatyta 0,2... 16. Teismas ieškovės teiginius, jog nuo reikalavimo į skolininką perėmimo,... 17. Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.2 p. numatyta, kad... 18. Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovei iš... 19. Ieškovės reikalavimai yra patenkinti iš dalies, t. y. 41 procentas. Todėl... 20. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 21. 15.... 22. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo... 23. Apeliantės nuomone, teismo sprendimas dėl delspinigių sumažinimo yra... 24. Nurodo, kad iš teismo sprendimo visiškai nėra aišku, ar pirmosios... 25. Tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, o ne... 26. Pažymi, jog atsakovas neprašė taikyti delspinigiams senaties. Išperkamosios... 27. Teismo išvada, jog ieškovė delsė reikalauti įvykdyti prievolę, todėl yra... 28. Mano, kad negali visa atsakomybės našta būti perkeliama vien tik... 29. Pažymi, jog atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, tačiau... 30. Teismas vadovaudamasis vien tik formaliais kriterijais negali ginti vien tik... 31. Faktiškai priteistų delspinigių dydis yra simbolinis dėl kurio atsakovas... 32. Atsiliepimų į ieškovės apeliacinį skundą nepateikta.... 33. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 34. 26.... 35. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 36. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais,... 37. Byloje nustatyta, kad UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas E. M. 2007 m.... 38. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė argumentus, kurių pagrindu... 39. Apeliantė teigia, kad Vartojimo kredito įstatymo nuostatos negali būti... 40. Apeliantė sutinka ir neginčija tos aplinkybės, kad yra stipresnis... 41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra... 42. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje... 43. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 44. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą palikti...