Byla 2-1088-571/2014
Dėl servituto nustatymo

1Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja V. G., sekretoriaujant L. S. , dalyvaujant ieškovei J. U., jos atstovei advokatei S. S., atsakovei I. V., jos atstovui advokato padėjėjui V. R., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. U. ieškinį atsakovei I. V., trečiajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybai prie Lietuvos respublikos Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos skyriui dėl servituto nustatymo, ir

Nustatė

2Ieškovė J. U. , patikslintu ieškiniu , teismo prašo: nustatyti I. V., nuosavybės teise priklausančio 4,1631 ha. žemės sklypo, u/n 5136-0004-0065, kadastro Nr. 5136/0004:65 Jungėnų k.v.,0,0313 ha. žemės sklypo dalyje 3,5 m. kelio servitutą(t)(plane pažymėtą taškais 1-2-3-4-5-6), tarnaujantį viešpataujančiam(v) žemės sklypui unikalus Nr. 5136-0004-0025, kadastro Nr.5136/0004:25 Jungėnų k.v. nekilnojamojo turto registre įregistruotam Nr. 48/743, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, žemės sklypui unikalus Nr. 5136/004-0025, kadastro Nr. 5136/0004:25 Jungėnų k.v. nekilnojamojo turto registre įregistruotam Nr. 48/743 ir jame esančių pastatų ir statinių, įregistruotų nekilnojamojo turto registre įrašo Nr. 70/37271 tinkamam naudojimui užtikrinti, pagal pridedamą kelio servituto žemės sklypams nustatymo planą M 1:2000, parengtą 2014-10-28 UAB „EVVI“. Priteisti iš J. U., I. V. vienkartinę kompensaciją už 0,0313 ha. servitutą-106,01 lt. Už 0,0226 ha. žemės sklypo dalį, esančią už kelio 76,54 lt., viso 182,55 litus. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškovė J. U. , bylos nagrinėjimo metu, paaiškino, kad ji 1993-03-31 iš valstybės nusipirko žemės sklypą, o gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus bei statinius paveldėjo 1995-11-03 mirus motinai. Gretimas žemės sklypas priklauso atsakovei, kuriame yra kelias, kuriuo ji visą laiką naudojosi. Atsakovei ,atkuriant nuosavybės teisę į žemę, kelius liko atsakovės žemės sklype, o nacionalinė žemės tarnyba kelio servituto nenustatė ir neįregistravo. Ieškovės žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės krašto keliu Marijampolė-Kalvarija ir daryti kitą kelio įvažiavimą į ieškovės sklypą nuo šio kelio negalima, nes tai prieštarautų įstatymams. Ieškovė pateikė servituto nustatymo projektą ir prašo ieškinį tenkinti, nes ji neturi kitų galimybių patekti į savo namų valdą. Ieškovė nurodo, kad atsakovės siūlomas projektas dėl kelio įsirengimo nėra tinkamas, nes įrengti naują kelią reikalinga daug lėšų, o atsakovė neteikia įrodymų kiek toks kelias galėtų kainuoti.

4Atsakovė I. V., bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad ji su ieškiniu nesutinka, nes ieškovė keliu naudojasi netinkamai, nes nuolatos jį išvažinėja vis kitoje vietoje. Be to už kelio dar lieka nedidelis žemės plotas apie 3 arai, kurį atsakovė negali tinkamai naudoti, tai yra apdirbti. Žeme naudojasi vyro brolis ir jis augina javus. Ieškinį atmetus ji kelią suartų ir taip galėtų naudotis savo nuosavybe be trikdžių. Ji prašo netenkinti prašymo, nes pagal jos pateiktą projektą, ieškovė gali nusitiesti kelią per savo žemę.

5Trečiasis asmuo Marijampolės apskrities viršininko administracijos atstovas Ž. K. nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise valdomas sklypas buvo paskirtas pagal valstiečių ūkio įstatymą ir tuo metu nebuvo reglamentuojamas žemės sklypų servitutų nustatymas, todėl ieškovei valdomame žemės sklype buvo įrašyta, kad žemės sklype esančius kelius laikyti bendro naudojimo keliais, be teisės juos panaikinti, taip pat dalis šio kelio yra ieškovei nuosavybės teise valdomame sklype. Ieškovė pateikė įrodymus, kad negalima įrengti nuo kelio Kalvarija-Marijampolė naujos įvažos, o tai patvirtina ieškovės teiginius, kad prašomas nustatyti servitutas yra būtinas, nes kitaip ji netenka galimybės patekti į savo valdomas statinius. Prašo ieškinį tenkinti.

6Ieškinys tenkintinas.

7Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė J. U. yra 10,21 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 5136-0004-0025, esančio Kalvarijos seniūnijoje, Staviškių k. 3, savininkė (1 t., b. l. 8). Ieškovei nuosavybės teisė į žemės sklypą įregistruota 1993-03-31 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Nekilnojamojo turto registre yra pažymėta, kad žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas.)Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad ieškovė J. U. yra šiuo adresu esančio gyvenamojo namo ir ūkio pastatų savininkė.( 1t.b.l.9-10 prijungtoji byla ). Atsakovė I. V. yra gretimo 4,1631 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 5136-0004-0065, esančio Kalvarijos seniūnijoje, Gulbiniškių kaime, savininkė. Atsakovei nuosavybės teisė į žemės sklypą įregistruota 2010-07-16 išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu. Nekilnojamojo turto registre yra pažymėta, kad žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko UAB „NT matininkai“ (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, 1 t., b. l. 17-18 prijungtoji byla ). Pagal UAB „NT matininkai“ parengtą atsakovei priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. 5136-0004-0065, planą (prijungtoji byla 1t. b. l. 12 prijungtoji byla ) atsakovės žemės sklypas ribojasi su ieškovės žemės sklypu, unikalus Nr. 5136-0004-0025, taškuose 13-14-1. Iš šio plano matyti, kad ginčo kelio dalis, einanti nuo magistralinio kelio Marijampolė-Kalvarija pusės patenka į atsakovės žemės sklypo ribas.

8Ieškovė J. U., traktuodama, kad neturi kitos galimybės patekti į savo gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus bei verstis ūkio veikla, prašo nustatyti servitutą.

9Servituto teisė – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis svetimu daiktu arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti to daikto, dėl kurio nustatomas servitutas, tinkamą naudojimą. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės teisinę apsaugą, kito asmens nuosavybės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims. Servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali būti nustatomas tik tuo atveju, kai jis objektyviai būtinas. Dėl to teismas iš pateiktų įrodymų įvertina, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Be to, toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis).

10CK 4.129 straipsnyje reglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo atlyginimas ir teisė į kompensaciją. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad priverstinio servituto nustatymo atveju servituto nustatymo būtinumas paprastai siejamas su servituto atlygintinumu, nes civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumas, kai viena šalis, įgydama naudą, turi suteikti ekvivalentinę naudai kitai šaliai, nebent šalių susitarimu nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012; 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK ,,Naujieji Berniūnai“ v. Ž. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-419/2011; kt.). Netaikant šių taisyklių, negalima pasiekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl servituto būtinumo, turi nurodyti, koks servitutas – atlygintinas ar ne – turi būti nustatytas. Tai viena esminių šios kategorijos bylų aplinkybių, kuri turi būti ištirta bylos nagrinėjimo metu. Siekiant teisinių santykių apibrėžtumo ir stabilumo, servituto atlygintinumo klausimą racionalu išspręsti nustatant servitutą. Tai gali turėti reikšmės sprendžiant dėl servituto būtinumo, nes atlyginimo dydis ir galimi kitam savininkui daromi nuostoliai dėl jo nuosavybės apribojimų gali būti tokie, kad verstų ieškoti kitų naudojimosi svetimu daiktu būdų (pvz., sutarčių sudarymas) ar net visiškai kitų susidariusios situacijos sprendimų (pvz., turto išpirkimas, mainai ar nuostolių padengimas kitu turtu, turto paėmimas valstybės ar visuomenės reikmėms teisingai atlyginant ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB ,,Druskininkų vandenys ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009; kt.).

11Kreipdamasis į teismą dėl teisės į servitutą, ieškovas turi nurodyti, kokį servitutą (atlygintiną ar ne) prašo nustatyti ir kokią kompensaciją siūlo tarnaujančiojo daikto savininkui. Tais atvejais, kai ieškinyje toks siūlymas nenurodytas, teismas gali vertinti ieškinio pareiškimą kaip ieškovo prašymą nustatyti neatlygintiną servitutą. Kai ieškovas nurodo kompensacijos dydį, o atsakovas į ieškinį atsikerta nurodydamas, kad nesutinka su servituto nustatymu, bet nepasisako dėl siūlomos kompensacijos dydžio, teismas jam suteikta nuožiūros teise gali nustatyti kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009). Pažymėtina, kad padarytų dėl servituto nustatymo nuostolių kompensacija taikoma tada, kai neįmanoma tikslai nustatyti tarnaujančiojo daikto savininko nuostolių. Teismai atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos ar kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka dėl nustatyto servituto turtinių nuostolių; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009). Kompensacijos dydžiui nustatyti inter alia reikšmingi yra ir tarnaujančiojo daikto savininko patiriami nepatogumai dėl privatumo apribojimų. Tais atvejais, kai nustatant servitutą privatumo apsektas tampa reikšmingu ir yra keli galimi servituto nustatymo variantai, turi būti parenkamas toks sprendimas, kuriuo teisė į privatumą būtų ribojama mažiausiai arba būtų galima tokio ribojimo išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-419/2011).

12Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad ne nuo ieškovės priklausančios valios , atsakovei priklausančiame žemės sklype nebuvo įregistruotas servitutas, ką patvirtino iš trečiojo asmens atstovė bei nacionalinės žemės tarnybos pateikti raštai. (1 tomas b.l. 30,38,39).

13Ieškovė J. U. prašė nustatyti atlygintiną neterminuotą kelio servitutą transporto priemonėmis važiuoti, kuriuo būtų apribota atsakovės nuosavybė . Teisės į kelio servitutą būtinumas apima neišvengiamumą – tinkamai naudotis nuosavybe viešpataujančiojo daikto savininkas negali kitaip kaip tik naudotis tarnaujančiuoju daiktu ar jo dalimi konkrečioje vietoje (CK 4.121 straipsnis). Byloje nustatyta, kad ieškovė J. U. nuo gimimo gyvena toje pačioje sodyboje Kalvarijos sav. Staviškių km., kurią 1995 metais paveldėjo iš savo motinos, o žemę 1993 metais išsipirko iš valstybės. Byloje nustatyta, kad , keliu dėl kurio prašo nustatyti servitutą, naudojosi ieškovė ir jos motina. Be to šį faktą patvirtino liudytojas I. K., kuris nurodė, kad keliuką jis atsimena nuo savo vaikystės ir kad tik šiuo keliuku buvo ir yra galima patekti į ieškovės sodybą. Jis parodė, kad keliukas yra išpiltas žvyru , į duobes, išversta akmenų. Atsakovė I. V. , jai priklausančią žemę yra išnuomavusi ir ja naudojasi jos vyro brolis. Atsakovės aiškinimu jis sėja javus. Atsakovė negyveno ir negyvena Staviškių kaime ir negyvena Gulbiniškių kaime Kalvarijos sav. Ji gyvena Jonavoje ir šį žemės sklypą yra paveldėjusi. Atsakovei , nuosavybės teise priklausančiame sklype, nėra jokių pastatų, tai tik ūkio paskirties žemė. Iš teismui pateiktų fotonuotraukų ir šalių aiškinimų, pateiktų žemės sklypo projektų matyti, kad prašomas nustatyti kelio servitutas, visumoje didelių nepatogumų atsakovei nesukelia. Atsakovei ir ieškovei netenka pastoviai susidurti, kadangi atsakovė kaip minėta gyvena kitur. Atsakovei, dėl prašomo nustatyti kelio servituto, neteks girdėti kokio nors triukšmo, keliamų dulkių, nes tai yra tik laukai. Be to atsakovei taip pat reikalinga atitinkama kelio dalis, nes apdirbti laukus, reikia įvažiuoti technikai, o kitos įvažos į atsakovės ir ieškovės žemę nėra. Be to įsirengti naują įvažą nuo pagrindinio kelio Marijampolė-Kalvarija negalima, nes tam prieštarauja Valstybės įmonė „Marijampolės regiono keliai“, kurie nurodo, kad šalys turi naudotis viena įvaža. (1 tomas b.l.19). Iš ieškovės pateikto kelio servituto nustatymo plano matyti, kad prašomas nustatyti kelias eina praktiškai prie ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos, už kelio lieka 2,26 arų žemės plotelis-kylys( 2 tomas b.l.13). Tai yra prašomas nustatyti kelio servitutas labai nežymiai suvaržo atsakovės , kaip žemės sklypo savininkės teises. Pažymėtina, kad kelias neina per visą atsakovės sklypą, o tik per nedidelę jo dalį. Atsakovė I. V. nurodė, kad prašomas nustatyti kelio servitutas, suvaržys jos teises, nes ji pageidautų kelią suarti. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad kelias, kuriuo naudojosi ieškovė yra išpiltas žvyru, į duobes supilta akmenys, ką patvirtino liudytojas I. K. bei byloje pripažino pati atsakovė I. V.. Iš to sektų, kad atsakovei suarus kelią, jos sklypo vertė nepadidėtų, o naudoti sklypą grūdinių kultūrų sėjimui, būtų reikalingos nemažos papildomos sąnaudos, nes reikėtų išrinkti akmenis, užvežti ariamos žemės. Atsakovė taip pat siūlė kitą projektą, pagal kurį ieškovė , savo lėšomis galėtų įsirengti kitą kelią, kuris eitų vien tik per ieškovei priklausantį sklypą, o įvaža būtų bendra su atsakove. ( 2 tomas b.l. 6). Atsakovės siūlomame plane neįvertinta ta aplinkybė, kad ieškovei reikalinga ne tik turėti įvažą į jos žemės sklypą, tačiau jai dar reikia privažiuoti prie gyvenamojo namo ir ūkio pastatų. Be to atsakovė neteikia jokių įrodymų kiek kainuotų įvažos praplėtimo ir naujo kelio išpylimo darbai ir medžiagos. Teismas yra tos nuomonės, kad esamos įvažos praplatinimas ir naujo kelios įrengimas, per ariamą dirvą ar pievą reikalingas didelių sąnaudų. Juolab tikslinga atsižvelgti ir į ieškovės garbingą amžių, į jos gaunamas pajamas. Teismas yra tos nuomonės, kad tai yra daugiau šalių nesusikalbėjimo ir principų klausimą, o ne neproporcingas atsakovės nuosavybės teisių suvaržymas ir tai neatitinka šalių pusiausvyros principo . Teismas yra tos nuomonės, kad pagal ieškovės pateiktą projektą, tarnaujantis daiktas apribojamas kuo mažiausiu būdu ir ieškovė, tiek atsakovė patiria kuo mažiausias išlaidas, nes ieškovė siūlo atlygintiną servitutą ir kartu prisiima kelio priežiūros darbus, nes tik taip ji pateks į savo namus ir ūkį, o atsakovei netenka rūpintis keliu, o be to ji taip pat gali naudotis jau esamu keliu be jokių sąnaudų. Juolab, kad atsakovė neteikė jokių įrodymų kaip sumažėja jos sklypo vertė, kiek lėšų ji praranda negalėdama naudotis 5,39 arų žemės plotu pagal paskirtį. Remiantis išdėstytu ieškovės ieškinys dėl servituto nustatymo tenkintinas ir kelio servitutas nustatytinas pagal UAB “Evvi“ parengtą 2014-10-28 planą.

14Kelio servituto nustatymo ekonomiškumas ir racionalumas sietinas su tinkamu kompensacijos dydžio nustatymu.

15Ieškovė siūlo atsakovei išmokėti vienkartinę kompensaciją už 0,0313 ha. kelio servitutą-106,01 litus bei už 0,0226 ha. žemės sklypo dalį, esančio už kelio -76,54 litus, iš viso 182, 55 litus.

16Bylos nagrinėjimo metu, teismas eilę kartų , siūlė atsakovei pasisakyti dėl ieškovės siūlomos vienkartinės kompensacijos, tačiau atsakovė visumoje nesutiko su kelio servituto nustatymu ir šio klausimo nesprendė , kompensacijos dydžio visai nesprendė, o prašė tik atmesti kaip nepagrįstą.

17Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad I. V. priklausančio žemės sklypo Gulbiniškių km. plotas 4,1631 ha. ir jo vidutinė rinkos vertė 14100 litų. (2 tomas b.l. 14). Ieškovė pateikė teismui siūlomos atsakovei vienkartinės kompensacijos paskaičiavimo metodą, kur vieno žemės hektaro vertė 3 386,9 litų, o bendros kompensacijos už 0,0539 ha. žemės sklypo, 0,0313 ha. servituto ir netinkamo panaudoti sklypo 0,0226 ha. dalies, dydis 182,55 litai. (2 tomas b.l. 11). Atsakovei , dėl kompensacijos dydžio nepasisakius ir neteikus įrodymų, ieškovės ieškinys tenkintinas pilnai, priteisiant vienkartinę 182,55 litų ( 52,87 eurai)kompensaciją.

18Kiti šalių teismo posėdžio metu nurodyti motyvai nenagrinėtini kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

19Ieškinį tenkinus iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 144 Lt( 41,70 eurų)žyminis mokestis ir 1000 Lt(289,62 eurus) už advokato pagalbą bei 51,64Lt(14,95 eurų) pašto išlaidos valstybei (CPK 93, 96, 98 str.).

20Vadovaujantis LR CPK 42, 178 270 str.,

Nutarė

21Ieškinį tenkinti pilnai.

22Nustatyti I. V., nuosavybės teise priklausančio 4,1631 ha. žemės sklypo, u/n 5136-0004-0065, kadastro Nr. 5136/0004:65 Jungėnų k.v.,0,0313 ha. žemės sklypo dalyje 3,5 m. kelio servitutą(t)(plane pažymėtą taškais 1-2-3-4-5-6), tarnaujantį viešpataujančiam(v) žemės sklypui unikalus Nr. 5136-0004-0025, kadastro Nr.5136/0004:25 Jungėnų k.v. nekilnojamojo turto registre įregistruotam Nr. 48/743, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, žemės sklypui unikalus Nr. 5136/004-0025, kadastro Nr. 5136/0004:25 Jungėnų k.v. nekilnojamojo turto registre įregistruotam Nr. 48/743 ir jame esančių pastatų ir statinių, įregistruotų nekilnojamojo turto registre įrašo Nr. 70/37271 tinkamam naudojimui užtikrinti, pagal pridedamą kelio servituto žemės sklypams nustatymo planą M 1:2000, parengtą 2014-10-28 UAB „EVVI“.

23Priteisti iš J. U., I. V. vienkartinę kompensaciją už 0,0313 ha. servitutą-106,01 lt. ,už 0,0226 ha. žemės sklypo dalį, esančią už kelio 76,54 lt., viso 182,55 litus(52,87 eurus).

24Priteisti iš atsakovės I. V. a.k. ( - ) gyv. Jonava, Žeimių 24-5 ieškovės J. U. naudai-144 Lt( 41,70 eurų)žyminis mokestis ir 1000 Lt(289,62 eurus) už advokato pagalbą.

25Priteisti iš atsakovės I. V. a.k. ( - ) gyv. Jonava, Žeimių 24-5 valstybės naudai- 51,64Lt(14,95 eurų) pašto išlaidos ( sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą , įmokos kodas 5660).

26Sprendimas per 30d. ,apeliaciniu skundu ,gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant, per šį Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja V. G., sekretoriaujant L. S. ,... 2. Ieškovė J. U. , patikslintu ieškiniu , teismo prašo: nustatyti I. V.,... 3. Ieškovė J. U. , bylos nagrinėjimo metu, paaiškino, kad ji 1993-03-31 iš... 4. Atsakovė I. V., bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad ji su ieškiniu... 5. Trečiasis asmuo Marijampolės apskrities viršininko administracijos atstovas... 6. Ieškinys tenkintinas.... 7. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė J. U. yra 10,21 ha žemės... 8. Ieškovė J. U., traktuodama, kad neturi kitos galimybės patekti į savo... 9. Servituto teisė – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama... 10. CK 4.129 straipsnyje reglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo... 11. Kreipdamasis į teismą dėl teisės į servitutą, ieškovas turi nurodyti,... 12. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad ne nuo ieškovės priklausančios... 13. Ieškovė J. U. prašė nustatyti atlygintiną neterminuotą kelio servitutą... 14. Kelio servituto nustatymo ekonomiškumas ir racionalumas sietinas su tinkamu... 15. Ieškovė siūlo atsakovei išmokėti vienkartinę kompensaciją už 0,0313 ha.... 16. Bylos nagrinėjimo metu, teismas eilę kartų , siūlė atsakovei pasisakyti... 17. Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad I. V. priklausančio... 18. Kiti šalių teismo posėdžio metu nurodyti motyvai nenagrinėtini kaip... 19. Ieškinį tenkinus iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos bylinėjimosi... 20. Vadovaujantis LR CPK 42, 178 270 str.,... 21. Ieškinį tenkinti pilnai.... 22. Nustatyti I. V., nuosavybės teise priklausančio 4,1631 ha. žemės sklypo,... 23. Priteisti iš J. U., I. V. vienkartinę kompensaciją už 0,0313 ha.... 24. Priteisti iš atsakovės I. V. a.k. ( - ) gyv. Jonava, Žeimių 24-5 ieškovės... 25. Priteisti iš atsakovės I. V. a.k. ( - ) gyv. Jonava, Žeimių 24-5 valstybės... 26. Sprendimas per 30d. ,apeliaciniu skundu ,gali būti skundžiamas Kauno...