Byla 2S-349-440/2014

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bankroto administratorių kompanija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo G. S. 20000,00 Lt administravimo išlaidų patirtų administruojant UAB „Etila“ bankroto bylą Nr. B2-484-425/2013, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. kovo 6 d. Panevėžio apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Etila“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto administratorių kompanija“. 2013 m. lapkričio 5 d. Panevėžio apygardos teismas nutartimi priėmė sprendimą dėl bankrutavusios UAB „Etila“ pabaigos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – LR ĮBĮ) nuostatomis, administratorius bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, savininko dėl to, kad šis įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog bankrutavusios UAB „Etila“ buvęs vadovas įmonei nebevykdant veiklos ir esant nemokiai laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, sudaro pagrindą priteisti bankroto administratoriui jam priklausantį atlyginimą bei atlyginti kitas patirtas administravimo išlaidas, kadangi įmonė jokio turto neturi, debitorių, iš kurių būtų galima išieškoti bent dalį administravimo išlaidų, taip pat nėra.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. sausio 15 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB „Bankroto administratorių kompanija“ ieškinį atsakovui G. S. dėl administravimo išlaidų priteisimo kaip neteismingą Šiaulių apylinkės teismui ir jį su priedais grąžino ieškovui. Teismas nurodė, kad LR ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Remdamasis išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgęs į tai, kad bankrutavusios UAB „Etila“ buveinė yra Molėtuose, teismas sprendė, kad ieškinys Šiaulių apylinkės teismui neteismingas. Teismas išaiškino ieškovui, kad ieškinys gali būti pateiktas Molėtų rajono apylinkės teismui.

6III. Atskirojo skundo esmė

7Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Bankroto administratorių kompanija“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. sausio 15 d. nutartį

8Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

91. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas dėl ieškinio teismingumo, todėl nepagrįstai atsisakė ieškinį priimti. Apeliantas nurodo, kad iš pradžių ieškinys dėl administravimo išlaidų priteisimo buvo pareikštas bankroto bylą nagrinėjančiam Panevėžio apygardos teismui. Panevėžio apygardos teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutartyje pasisakė, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – LR CPK) 29 straipsnis numato, kad ieškinys teismui pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Vadovaujantis minėta Panevėžio apygardos teismo nutartimi buvo pateiktas ieškinys Šiaulių apylinkės teismui, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, kaip neteismingą Šiaulių apylinkės teismui.

102. Šiaulių apylinkės teismas neteisingai ir netinkamai taikė LR ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalies nuostatas, kadangi pirmiausiai minėta įstatymo nuostata reglamentuoja ir įtvirtina teismingumą kada yra reiškiami ieškiniai bankroto proceso metu, t.y. iškėlus bankroto bylą, tačiau ne pabaigus bankroto bylos nagrinėjimą. UAB „Etila“ jau yra išregistruota iš juridinių asmenų registro, tokio juridinio asmens nebėra, todėl negalimas ir teismingumas pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą, kadangi jau nebėra pačios bankrutuojančios įmonės. Be to nagrinėjamu atveju nėra ginčijamas joks sandoris, buvęs įmonės vadovas nėra UAB „Etila“ skolininkas, ieškinys reiškiamas visai kitu pagrindu, nei numato LR ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plečiamai aiškina LR ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalį.

113. Nagrinėjamu atveju ieškovas yra ne bankrutuojanti įmonė, kuriai atstovauja paskirtas bankroto administratorius, tačiau pats bankroto administratorius, kaip atskiras juridinis asmuo, kuris gina savo asmeninius interesus, gina teisę gauti atlyginimą už atliktus administravimo veiksmus ir siekia iš atsakingų asmenų išsiieškoti patirtas išlaidas, kurias iki tol administratorius dengė iš savo lėšų. Atsižvelgiant į tai, ieškiniai dėl administravimo išlaidų priteisimo turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias teismingumo taisykles ieškinį pareiškiant pagal LR CPK 29 straipsnį, t.y. pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

14Atskirasis skundas tenkintinas.

15LR CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra LR CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų procesinių formos ir turinio reikalavimų (LR CPK 111 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (LR CPK 2 straipsnis).

16LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Pažymėtina, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis LR CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktu teismo sprendimas panaikinamas, kai nustatomas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, o tokiu pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės.

17LR CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, yra įtvirtinta teisės norma, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal LR CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi LR ĮBĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. Tokia pat nuostata suformuluota LR ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos LR CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. LR ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų prioritetas prieš kitus įstatymus, atliekant įmonės bankroto procedūras, taip pat nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos bankroto proceso metu įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja LR ĮBĮ nuostatoms.

18Vadovaujantis LR ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalimi kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas, savininkas (savininkai) kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai.

19Remiantis LR ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalimi ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą.

20Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2013 m. kovo 6 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Etila“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto administratorių kompanija“ (civilinė byla Nr. B2-484-425/2013). Panevėžio apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartimi BUAB „Etila“ pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto. 2013 m. lapkričio 5 d. priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos, sprendimas įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 6 d. Iš 2013 m. lapkričio 15 d. Panevėžio apygardos teismo nutarties matyti, kad BUAB „Etila“ bankroto administratorius UAB „Bankroto administratorių kompanija“ 2013 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš G. S. 20000,00 Lt plius PVM apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas UAB „Bankroto administratorių kompanija“ naudai. Teismas minėta nutartimi BUAB „Etila“ bankroto administratoriui UAB „Bankroto administratorių kompanija“ nustatė 15 dienų terminą pašalinti nutartyje nurodytus pareiškimo dėl administravimo išlaidų priteisimo turinio ir formos trūkumus bei nutarties motyvuojamoje dalyje pažymėjo, kad reikalavimas priteisti bankroto administratoriaus turėtas bankrutavusios įmonės administravimo išlaidas iš bankrutavusios įmonės vadovo, savininko turėtų būti nagrinėjamas ieškinio teisenos tvarka atskiroje civilinėje byloje, pareiškiant teismui savarankišką ieškinį, o ne BUAB „Etila“ bankroto byloje bei, kad LR CPK 29 straipsnis numato, kad ieškinys teismui pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. 2013 m. gruodžio 13 d. nutartimi teismas bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administratorių kompanija“ pareiškimą dėl administravimo išlaidų priteisimo, nepašalinus nutartyje nurodytų trūkumų, laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui. UAB „Bankroto administratorių kompanija“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu dėl administravimo išlaidų priteisimo (1-2 b.l.). Pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti tuo pagrindu, kad ieškinys yra neteismingas Šiaulių apylinkės teismui ir turi būti reiškiamas pagal bankrutavusios UAB „Etila“ buveinės vietą.

21Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Visų pirma pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino faktinių bylos aplinkybių, kad sprendimas dėl UAB „Etila“ pabaigos įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 6 d., bankroto bylos nagrinėjimas yra baigtas, Juridinių asmenų registro duomenimis įmonė yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstai, pažeisdamas proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir protingumo principus sprendė, kad bankroto administratoriaus ieškinys dėl administravimo išlaidų priteisimo turi būti reiškiamas pagal iš Juridinių asmenų registro jau išregistruotos įmonės buveinės vietą.

22Antra, teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai vadovavosi LR ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kadangi minėta įstatymo nuostata yra taikoma tokiu atveju, kai ieškinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kitus reikalavimus bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams bankroto administratorius reiškia kaip bankrutuojančios įmonės atstovas, t.y. bankrutuojančiuos įmonės vardu ir interesais. Šiuo konkrečiu atveju bankroto administratorius ieškinį reiškia LR ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies, kurioje išimtinis teismingumas nėra nustatytas, pagrindu, be to administratorius reikšdamas ieškinį atstovauja ne bankrutuojančiai įmonei, o veikia kaip atskiras juridinis asmuo, kuris gina savo asmeninius interesus bei teisę gauti atlyginimą už atliktus administravimo veiksmus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvada, kad ieškinys, pareikštas LR ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu, turi būti nagrinėjamas pagal bendrąsias teismingumo taisykles ieškinį pareiškiant pagal LR CPK 29 straipsnį, t.y. pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir taikė LR ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalies nuostatas, nepagrįstai bankroto administratoriaus pareikštą ieškinį buvusiam bankrutavusios įmonės vadovui dėl administravimo išlaidų priteisimo prilygindamas bankrutuojančios įmonės ieškiniams dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kitiems reikalavimams, reiškiamiems bankrutavusios įmonės skolininkams.

23Remiantis išdėstytomis aplinkybėms, LR ĮBĮ ir civilinio proceso įstatymo nuostatomis, ieškovo atskirasis skundas tenkintinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (LR CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

24Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Nutarė

25Atskirąjį skundą tenkinti.

26Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo Šiaulių apylinkės teismui.

27Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

28Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bankroto... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. sausio 15 d. nutartimi atsisakė priimti... 6. III. Atskirojo skundo esmė... 7. Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Bankroto administratorių kompanija“... 8. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:... 9. 1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas... 10. 2. Šiaulių apylinkės teismas neteisingai ir netinkamai taikė LR ĮBĮ 14... 11. 3. Nagrinėjamu atveju ieškovas yra ne bankrutuojanti įmonė, kuriai... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 14. Atskirasis skundas tenkintinas.... 15. LR CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo... 16. LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, jog teismas atsisako priimti... 17. LR CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos... 18. Vadovaujantis LR ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalimi kreditorius, įmokėjęs pagal... 19. Remiantis LR ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalimi ieškiniai dėl sandorių... 20. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Panevėžio... 21. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada... 22. Antra, teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai vadovavosi LR ĮBĮ 14... 23. Remiantis išdėstytomis aplinkybėms, LR ĮBĮ ir civilinio proceso įstatymo... 24. Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 25. Atskirąjį skundą tenkinti.... 26. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti ir... 27. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.... 28. Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovui....