Byla A-525-897-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

2sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

3dalyvaujant atsakovo atstovui Deividui Velkui,

4trečiajam suinteresuotam asmeniui R. D.,

5viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių kraštas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių kraštas“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. D., V. D., L. D., uždarajai akcinei bendrovei „Linos namai“ dėl sprendimo panaikinimo.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I.

8Pareiškėjas UAB „Šiaulių kraštas“ (toliau – ir Bendrovė) skundu (t. I, b.l. 3–13) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti kaip nepagrįstą Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. SPR-85 „Dėl publikacijose: „D. nebeleidžiama bankrotinti įmonės“ („Šiaulių kraštas“, 2007-03-24, Nr. 68/4643), „Gubernijos akcininkai sieks D. atsakomybės“ („Šiaulių kraštas“, 2007-04-04, Nr. 77/4652), „Nauja vadovybė žada išvesti „Guberniją“ į lyderius“ („Šiaulių kraštas“, 2007-04-07, Nr. 80/4655) „Gubernija“ dėl milijoninių skolų nutraukė alaus gamybą“ („Šiaulių kraštas“, 2007-04-14, Nr. 84/4659), „Šiaulių teisme – landa įtariamiesiems“ („Šiaulių kraštas“, 2009-01-30, Nr. 24/5195) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas). Taip pat prašė priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9Nurodė, kad Sprendime nustatyta, kad: 1) publikacijoje „D. nebeleidžiama bankrotinti įmonės“ („Šiaulių kraštas“, 2007-03-24, Nr. 68/4643) paskelbta informacija pažeidžia Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 3 straipsnio 3 dalį; 2) publikacijoje „Gubernijos akcininkai sieks D. atsakomybės“ („Šiaulių kraštas“, 2007-04-04, Nr. 77/4652) paskelbta informacija neatitinka tikrovės, žemina R. D. garbę ir orumą bei pažeidžia VIĮ 19 straipsnio 2 dalį; 3) publikacijose „Nauja vadovybė žada išvesti „Guberniją“ į lyderius“ („Šiaulių kraštas“, 2007-04-07, Nr. 80/4655) ir „Gubernija“ dėl milijoninių skolų nutraukė alaus gamybą“ („Šiaulių kraštas“, 2007-04-14, Nr. 84/4659) paskelbta informacija nepažeidžia pareiškėjų garbės ir orumo; 4) publikacijoje „Šiaulių teisme – landa įtariamiesiems“ („Šiaulių kraštas“, 2009-01-30, Nr. 24/5195) paskelbta informacija pažeidžia VIĮ 3 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktus bei 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Bendrovė nesutiko su Sprendimo 1, 2 ir 4 punktuose suformuluotomis išvadomis ir pažymėjo, kad Inspektorius netinkamai aiškino bei taikė materialines teisės normas, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, pažeidė tam tikras procesines taisykles, galėjusias užtikrinti objektyvaus sprendimo priėmimą, ir priėmė visiškai nepagrįstą, nepakankamai motyvuotą sprendimą. Dėl publikacijos „Gubernijai“ vadovaujantiems D. nebeleidžiama bankrotinti įmonės“ nurodė, kad Inspektorius neanalizavo tokios publikacijos garbės ir orumo pažeidimo aspektu, tik konstatavo buvus VIĮ 3 straipsnio 3 dalies, kuri nustato, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai, pažeidimą. Teigė, kad tokia publikacija, įskaitant ginčijamus teiginius, atitinka įstatymo reikalaujamus kriterijus, kaip jie suprantami lietuvių kalboje. Paaiškino, jog nagrinėjama publikacija parašyta ir išspausdinta, remiantis trečiųjų asmenų pateikta informacija apie situaciją AB „Gubernija“. Kadangi itin ryškus AB „Gubernija“ nuosmukis atitinka R. D. vadovavimo bendrovei laikotarpį, taip pat remiantis vieno iš akcininkų pastebėjimais apie galimas sąsajas tarp AB „Gubernija“ ir L. D. vadovaujamos įmonės „Linos namai“, apie įtarimus dėl R. D. nesąžiningumo, taip pat informacija apie rengiamą bendrovės vadovų keitimą, publikacijoje ir padaryta išvada, jog imtasi veiksmų, kurie užkirs kelią D. toliau vesti įmonę prie bankroto. Kaip papildomas įrodymas, jog straipsnyje pateikti AB „Gubernijos“ akcininko nuogąstavimai apie galimą ryšį tarp UAB „Linos namai“ ir R. D. vadovavimo metu akivaizdžiai į skolas įklimpusios AB „Gubernija“ atitiko tikrovę, yra 2009 m. rugsėjo 1 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pateiktas pranešimas žiniasklaidai Nr. 25/04-13-4801, kuriame teigiama, jog R. D. įtariamas dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos organizavimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, o UAB „Linos namai“ vadovaujanti L. D. įtariama dėl pagalbos organizuojant apgaulingą apskaitos tvarkymą. Pabrėžė, kad straipsnio publikavimo metu surinkta informacija ir vėliau paaiškėjusios aplinkybės rodo, jog išspausdinta informacija yra tiksli ir atitinka tikrovę. Nesutiko su Inspektoriaus pozicija, kad publikacija nebuvo siekiama sąžiningai informuoti apie permainas AB „Gubernija“ vadovybėje bei įmonės padėtį. Pažymėjo, jog tokią publikaciją laiko išplėstine žinute, o ne analitinio pobūdžio žurnalistiniu kūriniu, todėl mano, kad Bendrovei nepagrįstai primetama pareiga analizuoti visas galimas įmonės nuosmukio priežastis. Teigė, jog nesuprantama Inspektoriaus pastaba apie „Respublikos“ leidinių grupę ir V. T., toliau kartojama ir analizuojant kitas publikacijas. Pabrėžė, jog dienraštį „Šiaulių kraštas“ leidžia UAB „Šiaulių kraštas“, kuris neturėjo ir neturi duomenų apie „Respublikos“ leidinių (žiniasklaidos) grupės, kaip juridinio asmens, egzistavimą, taip pat informacijos apie V. T. sąsajas su AB „Gubernija“. Dėl to neaišku, kokiu pagrindu Sprendimo teiginiai, kad V. T. yra suinteresuotas AB „Gubernija“ ir, tam tikra prasme, susijęs su UAB „Šiaulių kraštas“, nors ir nėra šiuos faktus pagrindžiančių įrodymų, yra laikomi itin reikšmingu momentu, vertinant publikacijos nešališkumą. Pabrėžė, kad leidinys šališkumu ir VIĮ 3 straipsnio 3 dalies pažeidimu kaltinamas nepagrįstai. Dėl publikacijos „Gubernijos akcininkai sieks D. atsakomybės“ nurodė, kad ginčo objektu yra šioje publikacijoje esantys teiginiai: „AB „Gubernija“ alaus daryklą į didžiules skolas įklampinęs R. D. bando išlipti sausas iš balos. Tačiau susikompromitavusio vadovo cinizmu pasipiktinę pagrindiniai bendrovės akcininkai mano, kad jis privalo atsakyti už savo veiksmus – kryptingą pelningai galinčios dirbti Šiaulių alaus gamyklos smukdymą“; „R. D. taip „nusivadovavo“, kad bankai priversti areštuoti „Gubernijos“ sąskaitas“. Sprendime papildomai į analizę taip pat įtraukiami teiginiai: „Pagrindiniai akcininkai, kurie nesikišo į bendrovės veiklą vadovaujant R. D. šiurpo nuo vis prastesnių „Gubernijos“ rodiklių. Kuo labiau žemyn ritosi bendrovė, tuo labiau lobo jos vadovas. Dvarų pirkimas, prabangūs automobiliai ir egzotiškos D. šeimos kelionės akcininkams tapo akivaizdžiu įrodymu, kad R. D. gyvena ne pagal pajamas“. Inspektorius konstatavo, jog tokiais teiginiais paskleista tikrovės neatitinkanti, R. D. garbę ir orumą žeidžianti informacija bei pažeista VIĮ 3 straipsnio 3 dalis ir 19 straipsnio 2 dalis. Bendrovės teigimu, asmens garbės ir orumo gynimas yra galimas, kai nustatoma šių faktų visuma: a) žinių paskleidimo faktas; b) faktas, jog paskleistos žinios yra apie ieškovą; c) faktas, kad paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą; d) faktas, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Neneigė, kad straipsnyje minimi R. D. vardas ir pavardė, taip pat jo šeima, todėl ginčo dėl to, jog publikacijoje rašoma apie trečiuosius asmenis, byloje nėra. Tačiau ginčijami teiginiai, neva žeidžiantys trečiųjų asmenų garbę ir orumą, neatitinka visų privalomų reikalavimų, tiksliau: a) ginčijama informacija yra ne žinios, o įmonės akcininkų apibendrinta nuomonė, vertinimas, o nuomonei nėra taikomas tiesos kriterijus; b) apibendrinta AB„Gubernija“ akcininkų nuomonė išties yra gana kritiška, tačiau teisės aktai bei teismų praktika užtikrina asmens teisę turėti ir reikšti savo nuomonę ir įsitikinimus; c) „Šiaulių kraštas“ akcininkų nuomonę pateikė apibendrintai, tačiau jos neiškraipant, nekeičiant prasmės, savarankiškai nedarant jokių nepagrįstų išvadų. Nesant visų įstatymo numatytų sąlygų, garbės ir orumo gynimas yra negalimas, t. y. nėra galimybės konstatuoti buvus garbės ir orumo bei VIĮ 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo faktą. Dėl Sprendimo teiginių, kad „Šiaulių kraštas“ cituoja dienraštyje „Respublika“ skelbtą informaciją, tačiau nutyli, jog AB „Gubernija“ akcininkams priklauso „Respublikos“ dienraščio leidėjas V. T., t. y. nutylimas informacijos šaltinio suinteresuotumas aprašoma situacija, nurodė, kad „Šiaulių kraštas“ dienraščio „Respublika“ spausdinta informacija naudojosi iš esmės tik ta apimtimi, kiek atkartojamos arba apibendrinamos T. S. nuomonės ir komentarai. Pabrėžė, jog VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) viešosios informacijos skleidėjas neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jis nurodė informacijos šaltinį, o ji buvo anksčiau paskelbta kitose visuomenės informavimo priemonėse, jeigu ši informacija nebuvo paneigta ją paskelbusiose visuomenės informavimo priemonėse. Teigė, kad buvo sąžiningas ir naudojosi tik ta informacija, kuri, jo manymu, padėtų atspindėti nagrinėjamo klausimo esmę ir situaciją, todėl neturėtų būti laikomas teisiškai atsakingu už T. S. ir R. D. nuomonių publikavimą straipsnyje. Nurodė, kad konkrečiai tokios publikacijos tikslas buvo pateikti visuomenei informaciją apie tarp AB „Gubernija“ akcininkų ir buvusio vadovo esantį konfliktą, siekiant maksimaliai išklausyti abi puses. Pačiam R. D. nepanorus bendradarbiauti ir apginti savo pozicijos, situacija buvo pateikta daugiau remiantis akcininkų vertinimais, nuomonėmis ir paaiškinimais. Teigė, jog jis nepagrįstai kaltinamas neobjektyvumu, nekorektiškumu, vienpusiškumu. Dėl publikacijos „Šiaulių teisme – landa įtariamiesiems“ nurodė, jog ši publikacija išspausdinta, informuojant visuomenę apie ikiteisminio tyrimo R. D. atžvilgiu nutraukimą ir didelį atgarsį tarp teisės specialistų sukėlusį Šiaulių apygardos teismo teisėjo sprendimą. Nepaisant to, Sprendime konstatuojama, jog įvertinus visą publikaciją, paskelbtas nuotraukas, taip pat tai, jog cituojamas dienraštis „Respublika“, „Šiaulių kraštas“ pažeidė VIĮ 3 straipsnio 3 dalį, t. y. pateikė šališką informaciją. Pažymėjo, jog straipsnį iliustruojančios nuotraukos yra neutralaus pobūdžio, neturi jokio neigiamo atspalvio, todėl Inspektoriaus pastaba neatspindi, tiksliau, klaidingai įvertina tikrąją situaciją. Be to, „Šiaulių kraštas“ necitavo nei „Respublikos“, nei „Lietuvos ryto“ – buvo siekiama tik pademonstruoti ir kitų leidinių susidomėjimą tiek AB „Gubernija“ finansine situacija, tiek R. D. veikla šioje įmonėje, tiek Šiaulių apygardos teismo sprendimu, nutraukusiu ikiteisminį tyrimą R. D. atžvilgiu. Teigė, jog publikacija „Šiaulių teisme – landa įtariamiesiems“, priešingai nei konstatuota Sprendime, pasižymi itin dideliu objektyvumu, nešališkumu, siekiu informuoti visuomenę apie tyrimo, susijusio su finansinėmis problemomis AB „Gubernija“, eigą bei užtikrinti nuomonių įvairovę, ką patvirtina įvairių šaltinių gausa, išsami situacijos analizė, korektiškas teksto stilius. Dėl Inspektoriaus teiginių, kad publikacijoje skelbiama informacija ir komentarai, išimtinai kritikuojantys ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktą pareiškėjo R. D. atžvilgiu ir tuo klausimu Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. priimtą nutartį, tačiau nepateikti jokie toje nutartyje išdėstyti motyvai, kuriais remiantis ikiteisminis tyrimas buvo pripažintas per ilgai trunkančiu ir nutrauktas, pažymėjo, jog „Šiaulių krašto“ publikacijoje nėra tik kritikuojama Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nutartis, tačiau pateikiami ir nutartyje išdėstyti bylos nutraukimo motyvai – byla nėra nei didelės apimties, nei sudėtinga, ji užsitęsė pernelyg ilgai. Pabrėžė, jog tokia publikacija atitinka įstatymų reikalavimus, yra objektyvi, pateikiami faktai atitinka tikrovę ir, nors yra gana kritiški, nežeidžia byloje esančių trečiųjų asmenų garbės ir orumo. Taip pat nurodė, jog Inspektoriaus Sprendimas nėra pakankamai išsamus ir aiškus, didžioji dalis Sprendimo paremta deklaratyviais samprotavimais, nepateikiant išsamios informacijos, taip pat nenurodoma, kad dėl nagrinėjamų publikacijų ir jose paskelbtų faktų vyksta įvairūs teisiniai ginčai. Be to, nagrinėjant R. D., V. D., L. D. ir UAB „Linos namai“ skundą, kuris gautas 2009 m. gegužės 19 d., buvo sugaišta daugiau nei pusė metų, t. y. apytiksliai 7 mėnesiai (Sprendimas priimtas tik 2009-12-23), nors tokia skundo nagrinėjimo trukmė nepagrįstai ilga, teisės aktų nustatytus imperatyvius terminus viršija daugiau nei du kartus. Be to, kyla klausimas ir dėl Sprendimo rezoliucinės dalies teisėtumo ir teisingumo, kadangi šia Sprendimo dalimi nėra išsprendžiama situacijos esmė, nenurodomas konkretus informacijos rengėjo elgesys, t. y. nėra aiškiai suformuluotos pareiškėjo pareigos, todėl Sprendimo rezoliucinė dalis nėra įgyvendinama. Pabrėžė, kad Inspektorius, žinodamas teisiškai reikšmingas aplinkybes apie vykstančius teisminius ginčus, nepaisydamas Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos (toliau – ir Komisija) priimto sprendimo atsisakyti nagrinėti senesnes nei vienerių metų publikacijas, netinkamai vertino turimą informaciją ir, pažeisdamas esmines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, priėmė bendrųjų įstatymo reikalavimų neatitinkantį Sprendimą, kuris yra procesiškai neteisėtas, o turinio požiūriu – nepagrįstas, todėl naikintinas.

10Atsakovas Inspektorius atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 46–61) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11Dėl publikacijos „Gubernijai“ vadovaujantiems D. nebeleidžiama bankrotinti įmonės“ nurodė, jog vertindamas ginčo objektu esančius teiginius, nenustatė pagrindo konstatuoti trečiųjų asmenų garbės ir orumo pažeidimo, tačiau įvertinus publikaciją, kaip visumą, pripažino, kad publikacijoje skelbiama informacija neatitiko VIĮ 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo informaciją visuomenės informavimo priemonėse skelbti teisingai, tiksliai ir nešališkai. Pažymėjo, jog konstatavo ribotos apimties pažeidimą tik toje dalyje, kiek paskelbta informacija neatitiko teisingumo, tikslumo ir nešališkumo reikalavimo. Teigė, jog Sprendime konstatuodamas VIĮ 3 straipsnio 3 dalies pažeidimą, pateikė aiškius motyvus, nurodė, kad publikacijoje pateikiama itin kritiška pozicija trečiųjų suinteresuotųjų asmenų atžvilgiu, AB „Gubernija“ nuostoliai siejami išskirtinai su trečiųjų suinteresuotųjų asmenų veikla, neanalizuojamos jokios kitos galimos akcinės bendrovės nuostolingos veiklos priežastys. Be to, nors viešosios informacijos rengėjas nurodo, kad siekė informuoti apie visuomenę dominantį įvykį – įmonės vadovybės pasikeitimą, publikacijoje nėra įvardijama, kas konkrečiai perėmė bendrovės valdymą. Tokiu būdu nutylima, kad ginčo objektu esančiuose teiginiuose minimiems AB „Gubernija“ akcininkams priklauso „Respublikos“ žiniasklaidos grupės, kuriai priklauso ir „Šiaulių kraštas“, pagrindinis akcininkas V. T. Bendrovė, publikacijoje informuodama apie pagrindinio akcininko veiksmus bei nurodydama tikslų jo valdomų akcijų procentą, negalėjo nežinoti šio akcininko tapatybės, ypač atsižvelgiant į tai, kad pati skunde teismui nurodė, jog rėmėsi vertybinių popierių biržoje skelbiama informacija. Padarė išvadą, jog pagrindinio akcininko V. T. tapatybė nutylėta sąmoningai, o tokios informacijos nutylėjimas yra nesuderinamas su siekiu teisingai, tiksliai ir nešališkai informuoti visuomenę apie stambios miesto bendrovės AB „Gubernija“ veiklą. Tokio nutylėjimo negalima pripažinti neesminiu netikslumu, todėl Inspektorius Sprendime pagrįstai įvardino V. T. tapatybės nutylėjimą kaip vieną iš motyvų, kurių pagrindu konstatuotas VIĮ 3 straipsnio 3 dalies pažeidimas. Nurodė, kad „Respublikos“ įmonių grupei priklauso tokios įmonės, kaip UAB „Respublikos leidiniai“, UAB „Respublikos investicija“, UAB „Respublikos spaustuvė“, UAB „Ateities dizainas“, „Lietuvos naujienų agentūra ELTA“ ir kitos. Bendrovės akcininkai buvo UAB „Ateities dizainas“, UAB „Respublikos investicija“, V. V., A. Š., direktoriumi – vyriausiuoju redaktoriumi yra nurodytas V. V. , valdybos pirmininke – D. V., kuri yra ir UAB „Respublikos leidiniai“ direktorė, bei tam tikrą laiko tarpą buvo UAB „Gubernija“ direktorė. Visos minėtos „Respublikos“ įmonių grupės pagrindinis akcininkas yra V. T. ir jo šeimos nariai. Nurodė, jog dėl publikacijos „Gubernijos akcininkai sieks D. atsakomybės“ Sprendime analizavo trečiųjų asmenų garbės ir orumo požiūriu Inspektorius vertino teiginius: „Pagrindiniai akcininkai, kurie nesikišo į bendrovės veiklą, vadovaujant R. D. šiurpo nuo vis prastesnių „Gubernijos“ rodiklių. Kuo labiau žemyn ritosi bendrovė, tuo labiau lobo jos vadovas. Dvarų pirkimas, prabangūs automobiliai ir egzotiškos D. šeimos kelionės akcininkams tapo akivaizdžiu įrodymu, kad R. D. gyvena ne pagal pajamas“. Nusprendė, kad šiuose teiginiuose paskelbta informacija neginčytinai laikytina žeminančia asmens garbę ir orumą. Nesutiko su pozicija, kad tokie teiginiai yra pagrindinių akcininkų nuomonė, už kurios išreiškimą nėra baudžiama, nes ginčo teiginiuose, pareikšdamas nuomonę, pareiškėjas paskelbė naujo pobūdžio informaciją apie tai, kad R. D. gyveno ne pagal pajamas. Faktai apie asmens pajamų atitikimą ar neatitikimą patirtoms išlaidoms gali būti atitinkamų valstybės institucijų tyrimo objektas, jie yra patikrinami įrodinėjimo priemonėmis, todėl ginčo objektu esantys teiginiai laikytini paskelbtomis žiniomis. Tuo tarpu Inspektorius, konstatuodamas paskelbtų faktų neatitikimą tikrovei, rėmėsi valstybės institucijos atlikto oficialaus tyrimo informacija, todėl Sprendime pagrįstai konstatavo, kad buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje publikacijoje buvo paskelbta trečiojo asmens R. D. garbę ir orumą žeminanti ir, remiantis mokesčių inspekcijos atliktu tyrimu, tikrovės neatitinkanti informacija, taip pat ir tai, kad pareiškėjas tokią informaciją paskelbė nepatikrinęs, neatlikęs tyrimo ir jos kritiškai neįvertinęs, pripažintina, jog konkrečiu atveju prioritetas teiktinas ne teisei skleisti informaciją, bet asmens garbės ir orumo apsaugai. Atitinkamai pripažintina, kad Sprendime pagrįstai konstatuotas VIĮ 19 straipsnio 2 dalies pažeidimas. Pažymėjo, jog atskirai Sprendime įvertinti publikacijos teiginiai: „AB „Gubernija“ alaus daryklą į didžiules skolas įklampinęs R. D. bando išlipti sausas iš balos. Tačiau susikompromitavusio vadovo cinizmu pasipiktinę pagrindiniai bendrovės akcininkai mano, kad jis privalo atsakyti už savo veiksmus – kryptingą pelningai galinčios dirbti Šiaulių alaus gamyklos smukdymą“; „R. D. taip „nusivadovavo“, kad bankai buvo priversti areštuoti „Gubernijos“ sąskaitas“. Konstatuota, jog vertinant skundžiamus teiginius visos publikacijos, visų įvykių kontekste, pažymėtina, kad publikacijoje įmonės nuostoliai išimtinai siejami su jos vadovo „kryptinga“, specialia veikla, bet nenurodyta, kokie konkretūs vadovo veiksmai smukdė gamyklą, neanalizuojamos kitos galimos priežastys, lėmusios nuostolingą bendrovės veiklą. Publikacijoje nurodyta, kad remiamasi dienraštyje „Respublika“ paskelbta informacija, tačiau nutylima, jog publikacijoje minimiems neįvardintiems pagrindiniams įmonės akcininkams priklauso „Respublikos“ dienraščio leidėjas V. T., o tokios informacijos nepaskelbimas užkerta kelią skaitytojams įvertinti publikacijoje skelbiamą informaciją nešališkumo požiūriu. Pabrėžė, jog vertintina, kad viešosios informacijos rengėjas, paskelbdamas šališką, vienpusiškai kritišką informaciją apie trečiuosius asmenis bei nutylėjęs faktus, kurie atskleistų informacijos šaltinio suinteresuotumą aprašoma situacija, pažeidė VIĮ 3 straipsnio 3 dalį. Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog jis galėjo tikėtis, kad „Respublikos“ žurnalistų surinkta ir pasidalinta informacija yra nešališka, tiksli ir teisinga, paremta konkrečių asmenų nuomonėmis ir turimais faktais, neproteguojanti V. T. Pabrėžė, kad VIĮ 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas įpareigoja žurnalistus teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus. Konkrečiu atveju Bendrovė tokių įstatymo reikalavimų nesilaikė, rėmėsi tik laikraštyje „Respublika“ paskelbta informacija, todėl negalima pripažinti, kad įvykdė VIĮ jai nustatytas pareigas, todėl ir VIĮ pažeidimas Sprendime buvo konstatuotas pagrįstai. Dėl publikacijoje ,,Šiaulių teisme – landa įtariamiesiems“ paskelbtos informacijos vertinimo pabrėžė, jog nepagrįstais laikytini Bendrovės argumentai apie publikacijoje išspausdintas laikraščio „Respublika“ straipsnio ištraukas. Atkreipė dėmesį į tai, kad aptariamoje publikacijoje pateiktas trečiojo asmens R. D. atžvilgiu teismo priimtos nutarties, kuria buvo nutrauktas tyrimas, vertinimas. Nutarties vertinimą pateikė neįvardinti ir, kaip skelbiama ginčo publikacijoje, net neoficialūs informacijos šaltiniai, o paskelbtas neįvardintų šaltinių vertinimas yra nesuderinamas su VIĮ 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu informacijos teisingumo, tikslumo ir nešališkumo reikalavimu. Be to, paskelbiant dienraščio „Respublika“ ištrauką yra nutylėta informacija, kad viešosios informacijos rengėjo UAB „Respublikos“ leidiniai akcininkas V. T. taip pat yra ir AB „Gubernija“ akcininkas, o tarp jo ir trečiųjų suinteresuotųjų asmenų vyksta konfliktai dėl įmonės valdymo. Pabrėžė, jog neatskleidžiama informacija, kuri skaitytojams ar visuomenei leistų vertinti publikacijoje cituojamo informacijos šaltinio – dienraščio „Respublika“ galimą objektyvumą ar šališkumą. Pažymėjo, kad ypač svarbu įvertinti ne tik kiekvieną atskirą publikaciją, bet ir visą įvykių kontekstą, ir viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklą kaip visumą, sistemingai skelbiant neigiamą informaciją trečiųjų asmenų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad ištirtose publikacijose informacija buvo pateikta vienašališkai, deramai jos nepatikrinus bei neužtikrinant nuomonių įvairovės principo, skelbti išimtinai negatyvūs trečiųjų asmenų vertinimai, kuriuos sustiprino vartojami neigiami epitetai, kaip skelbiamos informacijos šaltiniu remtasi „Respublikos“ dienraščiu ir publikacijose neįvardintais AB „Gubernija“ akcininkais, tačiau nutylėta, jog tiems akcininkams priklauso dienraščio „Respublika“ leidėjas V. T., tiesiogiai suinteresuotas aprašomais įvykiais, Inspektorius pagrįstai Sprendime konstatavo, kad buvo pažeisti VIĮ 3 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktuose bei 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinti reikalavimai. Nurodė, jog nepagrįstai atsižvelgiama į tai, kad Komisija nenagrinėja seniau nei prieš metus laiko išspausdintų publikacijų, todėl neva ir Inspektorius neturėtų taip daryti. Pabrėžė, kad nei viename iš teisės aktų, reglamentuojančių Inspektoriaus veiklą, nėra nustatytas reikalavimas nenagrinėti skundų dėl klausimų, senesnių nei vieneri metai. Iš VIĮ nuostatų matyti, kad Komisijos veiklos sritis skiriasi nuo Inspektoriaus atliekamų funkcijų, susijusių su paskleistos informacijos kontrolės vykdymu, todėl jie priima atskirus, vienas nuo kito nepriklausomus sprendimus. Tuo tarpu aplinkybė, kad Komisija atsisakė nagrinėti trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą, jokiu būdu nereiškia, kad atsisakyti nagrinėti skundą turėjo ir Inspektorius. Be to, Komisijos sprendimai, įskaitant ir sprendimą nenagrinėti skundo, neturi jokios įtakos Inspektoriaus sprendimams. Nesutiko, kad jis privalėjo atsisakyti nagrinėti skundą, remiantis VIĮ 50 straipsnio 9 dalies 2 punktu, kadangi jis nebuvo informuotas, kad yra priimtas teismo sprendimas ar vyktų procesai dėl trečiųjų asmenų skundo Inspektoriui dalyko, todėl nebuvo pagrindo sustabdyti skundo nagrinėjimą ar atsisakyti skundą nagrinėti, remiantis minėta VIĮ nuostata. Sutiko, kad Sprendimas priimtas praėjus VIĮ 50 straipsnio 13 dalyje nustatytam trijų mėnesių skundo nagrinėjimo terminui, tačiau trečiųjų asmenų skundas buvo išnagrinėtas tinkamai ir išsamiai, laikantis teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir viešumo principų. Tuo tarpu užsitęsęs skundo nagrinėjimas, jei jis nėra viešojo administravimo subjekto neveikimas, nėra pagrindas sprendimą laikyti neteisėtu ir nepagrįstu, nes tokia aplinkybė savaime nenulemia sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pabrėžė, jog Sprendimo rezoliucinėje dalyje, vadovaudamasis VIĮ 50 straipsnio 3 dalies 2 punktu, pareikalavo Bendrovės VIĮ nustatyta tvarka paneigti nustatytą tikrovės neatitinkančią, pareiškėjo R. D. garbę ir orumą žeminančią informaciją, o kokia informacija pripažinta neatitinkančia tikrovės ir žeminančia trečiojo asmens garbę ir orumą, aiškiai nurodyta Sprendime.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo V. D. atsiliepimu į skundą (t. II, b.l. 1–12) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas iš esmės pagrįstas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsakovo atsiliepimas į skundą.

13Taip pat pabrėžė, kad Sprendime Inspektorius pagrįstai konstatavo, jog publikacijoje „Gubernijai“ vadovaujantiems D. neleidžiama bankrotinti įmonės“ paskelbta informacija pažeidė VIĮ 3 straipsnio 3 dalį, reikalaujančią skelbti teisingą, tikslią ir nešališką informaciją. Tuo tarpu publikacijoje „Gubernijos akcininkai sieks D. atsakomybės“ paskelbti teiginiai akivaizdžiai turi žeminantį pobūdį, menkina trečiuosius asmenis, kaltina juos nusikaltimų padarymu, teisės normų ir moralinių nuostatų nesilaikymu. Tretieji asmenys įvardinami kaip neigiamas savybes turintys, pasižymintys negarbingais poelgiais, netinkamu ir nesąžiningu elgesiu, tačiau nepateikiama jokių tai patvirtinančių duomenų. Taip pat nutylima apie informacijos šaltinio suinteresuotumą skelbiama informacija bei sąsajas su V. T., su kuriuo tretieji asmenys jau ne vienerius metus dalyvauja tarpusavio teisminiuose ginčuose, todėl visiškai pagrįstai ir teisėtai buvo konstatuotas VIĮ nuostatų pažeidimas. Dėl publikacijos „Šiaulių teisme – landa įtariamiesiems“ akcentavo, kad pareiškėjo teiginiai dėl tariamo tokios publikacijos objektyvumo ir atitikimo įstatymų reikalavimams atmestini, o Sprendimas, kuriuo pripažįstami įstatymų pažeidimai, teisėtas ir pagrįstas. Nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl procesinio pobūdžio pažeidimų.

14II.

15Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 17 d. sprendimu (t. II, b.l. 91–103) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16Nustatė, kad Inspektorius 2009 m. gegužės 19 d. gavo trečiųjų suinteresuotųjų asmenų R. D., V. D., L. D. ir UAB „Linos namai“ skundą dėl laikraščio „Šiaulių kraštas“ publikacijose: „D. neleidžiama bankrotinti įmonės“ („Šiaulių kraštas, 2007-03-24, Nr. 68/4643), „Gubernijos“ akcininkai sieks D. atsakomybės“ („Šiaulių kraštas“, 2007-04-04, Nr. 77/4652), „Nauja vadovybė žada išvesti „Guberniją“ į lyderius“ („Šiaulių kraštas“, 2007-04-07, Nr. 80/4655), „Gubernija“ dėl milijoninių skolų nutraukė alaus gamybą“ („Šiaulių kraštas“, 2007-04-14, Nr. 84/4659), „Šiaulių teisme – landa įtariamiesiems“ („Šiaulių kraštas“, 2009-01-30, Nr. 24/5195) paskelbtos informacijos. Inspektorius 2009 m. birželio 30 d. raštu Nr. S-421 pranešė tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kad, vadovaujantis VIĮ 49 straipsnio 10 dalimi, nuspręsta pratęsti skundų dėl laikraščiuose ,,Respublika“, ,,Vakaro žinios“ ir ,,Šiaulių kraštas“ paskelbtos informacijos nagrinėjimą iki 3 mėnesių nuo skundo patikslinimo gavimo dienos. Inspektorius, atsižvelgęs į R. D., V. D., L. D., UAB ,,Linos namai“ skundo dalyką, pagrindą bei VIĮ 46 straipsnio 4 dalies 2 punktą, tokio skundo dalį dėl galimų Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimų 2009 m. liepos 21 d. persiuntė Komisijai nagrinėti pagal kompetenciją. Komisija, apsvarsčiusi skundą 2009 m. rugsėjo 14 d. posėdyje, 2009 m. rugsėjo 21 d. atsakyme Nr. 163 konstatavo, kad ji svarsto tik skundus dėl publikacijų, išspausdintų vienerių metų laikotarpyje, tad posėdyje svarstyta publikacija: <...> ,,Šiaulių teisme – landa įtariamiesiems“ (2009-01-30, ,,Šiaulių kraštas“) <...>. Komisija taip pat nurodė, jog ji vadovaujasi nuostata, kad neturėtų būti nagrinėjamos publikacijos, jeigu dėl faktų, kurie yra aprašomi publikacijose, vyksta ir ikiteisminiai tyrimai ar yra nesibaigę bylų nagrinėjimai teismuose. Pagal Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) 2009 m. rugsėjo 1 d. pranešimą spaudai, Vilniaus apskrities skyriaus tyrėjai kartu su Vilniaus apygardos prokuratūra baigė tirti AB ,,Gubernija“ turto iššvaistymo bylą, kaltinimai pareikšti buvusiam AB ,,Gubernija“ direktoriui R. D. ir UAB ,,Linos namai“ direktorei L. D., byla perduota Vilniaus apygardos teismui. Įvertinusi tai, Komisija nusprendė nesvarstyti publikacijos: <...> ,,Šiaulių teisme – landa įtariamiesiems“ (2009-01-30, ,,Šiaulių kraštas“), iš esmės, nes dėl faktų, išdėstytų publikacijoje, vyksta teisminiai nagrinėjimai. Inspektorius, išnagrinėjęs R. D., V. D., L. D., UAB ,,Linos namai“ skundą, Sprendimu nustatė, kad: 1) publikacijoje „D. neleidžiama bankrotinti įmonės“ paskelbta informacija pažeidžia VIĮ 3 straipsnio 3 dalį; 2) publikacijoje „Gubernijos“ akcininkai sieks D. atsakomybės“ paskelbta informacija neatitinka tikrovės, žemina R. D. garbę ir orumą bei pažeidžia VIĮ 19 straipsnio 2 dalį; 3) publikacijoje „Nauja vadovybė žada išvesti „Guberniją“ į lyderius“ ir 4) publikacijoje „„Gubernija“ dėl milijonų skolų nutraukė alaus gamybą“ trečiųjų asmenų garbės ir orumo pažeidimas nurodytų teiginių atžvilgiu nekonstatuotinas; 5) publikacijoje „Šiaulių teisme – landa įtariamiesiems“ paskelbta informacija pažeidžia VIĮ 3 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktus bei 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, ir vadovaudamasis VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 3 dalies 1 ir 2 punktais, Inspektorius nusprendė: 1) įspėti viešosios informacijos rengėją UAB „Šiaulių kraštas“ dėl VIĮ 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktų bei 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimo; 2) įpareigoti UAB ‚Šiaulių kraštas“ VIĮ nustatyta tvarka paneigti nustatytą tikrovės neatitinkančią, R. D. garbę ir orumą žeminančią informaciją.

17Remdamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalimi, 8 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 2 punktu, VIĮ nuostatomis (3 str. 3 d., 19 str. 2 d., 22 str. 8 d. 1, 2 p., 2 dalies 4 p., 41 str. 2 d. 1 p., 2 str. 33, 69 d.), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 7 punktu, padarė išvadą, jog atribojant žinią nuo nuomonės, turi būti analizuojamas pačios paskleistos informacijos būdas – publikacijos turinys, jos tekstas, kontekstas, iliustracinė medžiaga.

18Nurodė, jog Inspektorius Sprendime konstatavo, kad publikacijoje „Gubernijai“ vadovaujantiems D. neleidžiama bankrotinti įmonės“ trečiųjų asmenų atžvilgiu buvo paskleista vienpusiška, išimtinai kritiška informacija ir nutylėti svarbūs paskelbtos informacijos nešališkumo atžvilgiu faktai, todėl nusprendė, kad buvo pažeista VIĮ 3 straipsnio 3 dalis, reikalaujanti informaciją visuomenės informavimo priemonėse pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai. Pabrėžė, jog iš „Šiaulių kraštas“ publikacijoje „Gubernijai“ vadovaujantiems D. neleidžiama bankrotinti įmonės“ paskelbtų teiginių analizės matyti, kad UAB „Šiaulių kraštas“ AB „Gubernija“ nuostolius sieja su R. D. vadovavimu, nepaisant to, kad neturi jokių duomenų ir nepateikia jokių konkrečių faktų, kad tretieji asmenys veda įmonę prie bankroto. Pažymėjo, kad fizinio asmens garbė ir orumas, juridinio asmens dalykinė reputacija visuomenės informavimo priemonėse ginami tais atvejais, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, kad paskleistos žinios apie pareiškėją; 3) faktas, kad paskleistos žinios yra žeminančio pobūdžio; 4) faktas, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Žeminančia žmogaus garbę ir orumą, juridinio asmens dalykinę reputaciją žinia laikoma tikrovės neatitinkanti, diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, komercinę veiklą ir panašiai. Kiekvienu atveju būtina atriboti žinią nuo nuomonės, nes asmens teisės yra ginamos, kai apie asmenį yra paskleidžiamos jo garbę ir orumą, dalykinę reputaciją žeminančios ir tikrovės neatitinkančios žinios. Padarė išvadą, kad Inspektorius pagrįstai konstatavo, jog publikacijoje „Gubernijai“ vadovaujantiems D. neleidžiama bankrotinti įmonės“ išdėstytais teiginiais nesąžiningai ir iškreipiant aplinkybes siekiama įžeisti bei pažeminti trečiuosius asmenis, apie kuriuos rašoma itin kritiškai. Pabrėžė, kad AB „Gubernija“ nuostolius siejant su R. D. vadovavimu, buvo pakleista naujo pobūdžio informacija, suponuojanti negatyvų šio asmens ir jo šeimos apibūdinimą, o šiais teiginiais perteikta žinia apie visuomenėje nederamus, moralės normų požiūriu neleistinus veiksmus. Konstatavo, jog surinkti įrodymai yra pakankami daryti išvadą, kad byloje nėra jokių įrodymų, neabejotinai patvirtinančių publikacijos teiginius, kad įmonės generalinis direktorius R. D. ir jo šeimos nariai veda seniausią Šiaulių įmonę prie bankroto ir kad kuo labiau prastėja įmonės rodikliai, tuo labiau turtėja D. dukros vadovaujama bendrovė „Linos namai“. Padarė išvadą, kad aptariamoje publikacijoje pateikiama informacija apie faktus, kurie objektyviai nebuvo nustatyti, todėl nagrinėjamame straipsnyje pateikiama informacija negali būti pripažinta objektyvia, tikslia ir nešališka. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad paneigtų atsakovo išvadas apie V. T. sąsajas su AB „Gubernija“. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos kultūros ministerija viešai, t. y. ministerijos tinklalapyje ir leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ skelbia duomenis apie žiniasklaidos priemonių savininkus. Bendrovė nepaneigė Inspektoriaus pateiktos informacijos, jog 2009 metų duomenimis UAB „Šiaulių kraštas“ akcininkais buvo UAB „Ateities dizainas“, UAB „Respublikos investicija“, kurios priklauso „Respublikos“ įmonių grupei, kurios pagrindinis akcininkas yra V. T. ir jo šeimos nariai. Konstatavo, kad Inspektorius teisėtai ir pagrįstai Sprendime įvardino V. T. tapatybės aptariamoje publikacijoje nutylėjimą kaip vieną iš motyvų, kurių pagrindu konstatuotas VIĮ 3 straipsnio 3 dalies pažeidimas.

19Teismas, įvertinęs publikacijos „Gubernijos“ akcininkai sieks D. atsakomybės“ ginčo objektu esančius teiginius („AB „Gubernija“ alaus daryklą į didžiules skolas įklampinęs R. D. bando išlipti sausas iš balos. Tačiau susikompromitavusio vadovo cinizmu pasipiktinę pagrindiniai bendrovės akcininkai mano, kad jis privalo atsakyti už savo veiksmus – kryptingą pelningai galinčios dirbti Šiaulių alaus gamyklos smukdymą“; „R. D. taip „nusivadovavo“, kad bankai kreditoriai buvo priversti areštuoti „Gubernijos“ sąskaitas; „Kuo labiau žemyn ritosi bendrovė, tuo labiau lobo jos vadovas. Dvarų pirkimas, prabangūs automobiliai ir egzotiškos D. šeimos kelionės akcininkams tapo akivaizdžiu įrodymu, kad R. D. gyveno ne pagal pajamas“ ir kt.), padarė išvadą, kad Inspektorius tinkamai įvertino šios publikacijos turinį VIĮ aspektu ir padarė teisėtas bei pagrįstas išvadas. Publikacijos teiginiuose pateikiama trečiuosius asmenis neabejotinai įžeidžianti, išimtinai juos kritikuojanti, vienpusiška ir tendencinga informacija, kuri žemina jų garbę ir orumą. Nesutiko su Bendrovės argumentais, kad tokiais teiginiais pateikiama nuomonė, o ne žinios, nes žiniomis konstatuojamos aplinkybės ir faktai (kaip ir šiuo atveju), o nuomonė tėra tik asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, perduodamos mintys, idėjos bei pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Teismas, sistemiškai aiškindamas teisinį reguliavimą ir atsižvelgdamas į tai, kad žiniai taikomas tiesos kriterijus, o Bendrovė nenurodė jokių konkrečių duomenų ar aplinkybių, pagrindžiančių aptariamoje publikacijoje pateikiamų teiginių atitikimą tikrovei, padarė išvadą, kad UAB „Šiaulių kraštas“ nepagrįstai ir neteisėtai teigė, jog tretieji asmenys (R. D. ir jo šeimos nariai) pelnėsi AB „Gubernija“ sąskaita, kad įklampino AB „Gubernija“ į didžiules skolas, smukdė gamyklą ir kita, ir tokiu būdu pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Nesutiko su teiginiais, kad UAB „Šiaulių kraštas“ tik paskelbė akcininkų nuomonę, nes viešosios informacijos rengėjas turi pareigą neapsiriboti vien surinktos informacijos paskelbimu, tačiau privalo ją objektyviai bei kritiškai įvertinti. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju Bendrovė savo iniciatyva nusprendė skelbti tokią informaciją, todėl būtent jai kilo pareiga būti sąžiningai, objektyviai ir laikytis VIĮ bei kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Konstatavo, kad publikacijoje „Gubernijos“ akcininkai sieks D. atsakomybės“ paskelbti teiginiai turi žeminantį pobūdį, žemina trečiuosius asmenis, kaltina juos nusikaltimų padarymu. Taip pat nutylima apie informacijos šaltinio suinteresuotumą ir sąsajas su V. T. Todėl šiuo aspektu VIĮ pažeidimas Sprendime konstatuotas pagrįstai.

20Nesutiko su Bendrovės argumentais, kad publikacijoje „Šiaulių teisme – landa įtariamiesiems“ pateikta informacija pasižymi itin dideliu objektyvumu ir nešališkumu, taip pat, kad „Šiaulių kraštas“ necitavo nei „Respublikos“, nei „Lietuvos ryto“ ir, kad buvo siekiama tik pademonstruoti kitų leidinių susidomėjimą tiek AB „Gubernija“, tiek R. D. finansine veikla šioje įmonėje, tiek Šiaulių apygardos teismo sprendimu, nutraukusiu ikiteisminį tyrimą R. D. atžvilgiu ir, kad šioje publikacijoje nėra tik kritikuojama Šiaulių apygardos teismo nutartis, bet pateikiami ir nutartyje išdėstyti bylos nutraukimo motyvai. Įvertinęs publikacijos turinį, konstatavo, kad joje informacija pateikta vienašališkai, deramai jos nepatikrinus, kaip skelbiamos informacijos šaltiniu remtasi „Respublikos“ dienraščiu ir publikacijoje įvardintais akcininkais, tačiau nutylėta, jog tiems akcininkams priklauso dienraščio „Respublika“ pagrindinis akcininkas V. T. Padarė išvadą, kad Inspektorius pagrįstai konstatavo, jog buvo pažeisti VIĮ 3 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktuose bei 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinti reikalavimai.

21Teismas, įvertinęs skundžiamą Sprendimą, padarė išvadą, kad jis priimtas detaliai išanalizavus kiekvienos iš skunde nurodytų publikacijų turinį ir įvertinus jį teisės aktų nuostatų kontekste, surinkus bei ištyrus pakankamai informacijos, Sprendimas yra aiškus ir išsamus, todėl nepagrįstais pripažino teiginius, kad Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl fakto, kad Sprendimas priimtas praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių skundo nagrinėjimo terminą, tačiau trečiųjų suinteresuotų asmenų skundas buvo išnagrinėtas tinkamai ir išsamiai, laikantis teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir viešumo principų, o užsitęsęs skundo nagrinėjimas, jei jis nėra viešojo administravimo subjekto neveikimas, nėra pagrindas Sprendimą laikyti neteisėtu ar nepagrįstu, nes tokia aplinkybė savaime neturi įtakos Sprendimo turinio teisėtumui ir pagrįstumui. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. A261-1293/2009), pabrėžė, jog vien skundo išnagrinėjimo termino praleidimas negali būti vada sprendimui panaikinti, išskyrus atvejus, kai būtent termino praleidimas lėmė neteisingo, neteisėto sprendimo priėmimą. Be to, skundo išnagrinėjimo termino praleidimas pažeidžia skundėjo (šiuo atveju – trečiųjų suinteresuotų asmenų) teises, o ne atvirkščiai. Taip pat nurodė, kad Inspektoriaus veiklą reglamentuojantys teisės aktai, priešingai nei reglamentuojantys Komisijos veiklą, nenumato senaties terminų skundams dėl publikacijų informavimo priemonėse nagrinėti, todėl atsakovas neturėjo prievolės nenagrinėti skundo dėl publikacijų, nuo kurių išspausdinimo praėjo daugiau nei vieneri metai. Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas ieškinio pareiškimams dėl garbės ir orumo gynimo senatis netaikoma. Remdamasis VIĮ 50 straipsnio 9 dalies 2 punktu, įvertinęs bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad skundo pas Inspektorių gavimo bei tyrimo metu teismuose nebuvo nagrinėjama civilinių bylų pagal analogiškus D. ir UAB „Linos namai“ skundus (pareiškimus) dėl pareiškėjo UAB „Šiaulių kraštas“ informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo ar bylų pagal jų skundus (pareiškimus) dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse ar kitokių bylų, tiesiogiai susijusių su skundo Inspektoriui turiniu bei apimtimi. Tuo tarpu kitokio pobūdžio bylų (civilinių, administracinių, baudžiamųjų), kurių ieškinio (skundo), ikiteisminio tyrimo dalykas bei teisiniai pagrindai yra kiti, nei to skundo, kurį nagrinėjo Inspektorius, nagrinėjimas teismuose ar kitose institucijose (pvz. FNTT) nėra kliūtis, laikantis nekaltumo prezumpcijos, Inspektoriui išnagrinėti skundą. Pažymėjo, jog tvarką, kuria paneigiama tikrovės neatitinkanti informacija, numato VIĮ 44 straipsnis, o kadangi Inspektorius Sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, kokie teiginiai pažeidžia VIĮ nuostatas, Sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški, tiksli ir įgyvendinama.

22III.

23Pareiškėjas UAB „Šiaulių kraštas“ pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 107–116), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti ir panaikinti Sprendimą. Taip pat pareiškėjas apeliaciniu skundu reiškia nušalinimą visiems Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjams ir prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar atitinkamos Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo (Nr. IX-776, 2002-03-12, Žin., 2002, Nr. 31-1124 (2002-03-27) redakcija), Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (Nr. XI-523,2009-12-03, Žin., 2009, Nr. 147-6559 (2009-12-12) redakcija), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Nr. XI-496, 2009-11-19, Žin., 2009, Nr. 144-6348 (2009-12-05) redakcija) nuostatos prašyme nurodyta apimtimi neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 straipsnio 1 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 2, 3 dalims, 111 straipsnio 1 daliai, 112 straipsnio 2, 3 dalims, 116 straipsniui. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

241. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė išvadas, nepagrįstas ištirtais įrodymais. Pažymi, jog teismo teiginys , kad „<...>UAB „Ateities dizainas“ , UAB „Respublikos investicija“ <...> priklauso „Respublikos“ įmonių grupei, kurios pagrindinis akcininkas yra V. T. ir jo šeimos nariai“ neparemtas jokiais bylos duomenimis. Neaiškus ir teisiškai nepagrįstas „Respublikos“ įmonių grupės akcininko“ statusas. Todėl padaryta nepagrįsta išvada, kad V. T. tapatybės nutylėjimas publikacijoje („Gubernijai“ vadovaujantiems D. nebeleidžiama bankrotinti įmonės“ („Šiaulių kraštas, 2007-03-24, Nr. 68/4643)) yra vienas iš motyvų, kurių pagrindu konstatuotas VIĮ 3 straipsnio 3 dalies pažeidimas.

252. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas dėstė savo pažiūras apie tai, kad informacija pateikta vienašališkai, deramai jos nepatikrinus, o ne argumentavo sprendimą faktais paremtomis išvadomis. Tokie teismo laisvą nuožiūrą atspindintys vertinimai negali būti administracinės atsakomybės pagrindu, kadangi neatitinka konstitucinių teisėtumo, teisingumo, tinkamo teismo proceso principų. Be to, teismas neatsižvelgė į teismų praktikoje pripažįstamą principą, kad už administracinį teisės pažeidimą negali būti taikoma poveikio priemonė kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka, kad vienas iš pagrindinių administracinių teisės principų yra teisėtumas, t. y. administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik tais atvejais ir už tokius pažeidimus, kurie yra konkrečiai bei aiškiai apibrėžti įstatymuose. Toks principas taip pat reiškia, jog negalima plečiamai aiškinti administracinę atsakomybę numatančių teisės aktų. Tuo tarpu Sprendimas vertintinas kaip vienas iš administracinės nuobaudos skyrimo etapų, kadangi dėl Sprendimo nevykdymo gali būti skiriama administracinė nuobauda.

263. Nurodo, jog Sprendime Inspektorius įspėjo pareiškėją kaip viešosios informacijos rengėją, pažeidus VIĮ 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas pareigas, tačiau VIĮ 41 straipsnis reglamentuoja ne viešosios informacijos rengėjo, o žurnalisto pareigas. Žurnalisto sąvoka neapima viešosios informacijos rengėjo sąvokos, nes žurnalistas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos rengėjui. Nurodo, kad žurnalistas yra savarankiškas teisinių santykių subjektas ir VIĮ prasme turi savo atskirą subjektiškumą. Todėl Inspektorius nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas, kaip viešosios informacijos rengėjas, nevykdė VIĮ 41 straipsnio 2 dalyje numatytų pareigų, nes šioje normoje VIĮ nenumato viešosios informacijos rengėjui jokių pareigų.

274. Pažymi, jog Inspektoriui įstatymais nėra suteikta kompetencija spręsti ginčus dėl paskleistų duomenų, galimai žeminančių garbę ir orumą ir neatitinkančių tikrovės. Tokiu būdu trečiųjų suinteresuotų asmenų skundas turėjo būti nagrinėjamas teismo. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnyje numatyta, kad paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka. Kartu tai reiškia, kad civilinės bylos šalims taikomos atitinkamos procesinės garantijos ir procedūros, kurios šiuo atveju, Inspektoriui priimant Sprendimą, nebuvo taikomos pareiškėjui.

285. Dėl publikacijos „Gubernijai“ vadovaujantiems D. nebeleidžiama bankrotinti įmonės“ („Šiaulių kraštas“, 2007-03-24, Nr. 68/4643) ir publikacijos „Šiaulių teisme – landa įtariamiesiems“ („Šiaulių kraštas“, 2009-01-30, Nr. 24/5195) nurodo, kad teismas neatsižvelgė į viešai prieinamą informacija, jog Šiaulių apygardos teisme baudžiamojoje byloje (Nr. 1-28-309/10) tretiesiems asmenims R. D., L. D. yra pateikti kaltinimai dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnyje. Pažymi, jog šiuo aspektu Sprendimas neatitinka įvykdomumo reikalavimų, t. y. surinkta pakankamai duomenų, kad R. D., L. D. galėjo publikacijoje paminėtus ( susijusius su įrengimų perleidimu ir žalos padarymu AB „Gubernija“) nusikaltimus padaryti, atitinkamai gali būti ir nuteisti dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų. Tokiu atveju pareiškėjas teismo sprendimu gali būti verčiamas paskelbti tikrovės neatitinkančią, galimai netolimoje ateityje būsiančiam priimtam teismo nuosprendžiui prieštaraujančią informaciją. Be to, tokiu atveju pareiškėjas būtų verčiamas pažeisti VIĮ 19 straipsnio 3 dalį, kur numatyta, kad draudžiama skleisti informaciją, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui. Pareiškėjas įpareigotas paneigti publikacijoje „Šiaulių teisme – landa įtariamiesiems“ išdėstytus teiginius, kad Šiaulių apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 22 d. ikiteisminį tyrimą nutraukė nepagrįstai ir neteisėtai arba kad inkriminuojami veiksmai neatnešė R. D., L. D., šeimos nariams ir bendrovei jokios turtinės naudos. Tačiau baudžiamojoje byloje šios aplinkybės dabar yra tikrinamos Šiaulių apygardos teismo, o nurodytos informacijos neigimu būtų daromas poveikis teismui. Be to, pakanka duomenų, patvirtinančių, jog nėra pagrindo išvadai, kad kurioje nors iš pareiškėjo publikacijų pateikti teiginiai neatitiktų tikrovės.

296. Pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių argumentų, paneigiančių pareiškėjo motyvus dėl procesinio pobūdžio pažeidimų, todėl vertina, kad jo argumentai pagrįsti. Pažymi, jog Sprendimas nėra pakankamai išsamus ir aiškus, jame jaučiamas akivaizdus Inspektoriaus tendencingumas, nesigilinant į situacijos esmę, primetami ryšiai su V. T., nuolat minima „Respublikos“ leidinių grupė, taip netiesiogiai kaltinant AB „Šiaulių kraštas“ šališkumu ir veikimu konkretaus asmens interesais. Pabrėžia, jog nepateikiama jokių įtikinamų tariamų santykius tarp UAB „Šiaulių kraštas“, UAB „Respublikos“ leidiniai, V. T. ir AB „Gubernija“ įrodančių faktų ar argumentų. Sprendimas paremtas deklaratyviais samprotavimais, nepateikiant išsamios informacijos, taip pat nenurodant, kad dėl nagrinėjamų publikacijų ir jose paskelbtų faktų vyksta įvairūs teisiniai ginčai, todėl abejoja Inspektoriaus objektyvumu.

307. Nurodo, jog nors teisės aktai tiesiogiai nenumato, kad Inspektorius nenagrinėja senesnių nei vienų metų publikacijų, Komisijai atsisakius apskritai nagrinėti senesnes nei vienų metų publikacijas, susidaro dviprasmiška situacija, kuomet iš esmės analogiško skundo atžvilgiu skirtingos institucijos priima skirtingus sprendimus (Komisija atsisako nagrinėti senesnes nei vienų metų publikacijas, o Inspektorius atlieka analizę ir dalyje jų nustato pažeidimus). Tokiu būdu administracinė procedūra baigiama daugiau nei vieno sprendimo dėl prašymo patenkinimo ar dėl jo atmetimo priėmimu, taip komplikuojant situaciją, nežinant, kam turėtų būti teikiamas prioritetas. Be to, VIĮ 50 straipsnio 9 dalies 2 punktas numato, jog jei pradėjus nagrinėti skundą (pareiškimą) paaiškėja, kad skundą (pareiškimą) tuo pačiu klausimu nagrinėja ir teismas, inspektorius nagrinėjimą sustabdo, kol teismas skundą (pareiškimą) išnagrinės. Nepaisydamas turimos informacijos Inspektorius, viršydamas kompetenciją, sprendė skundą paskutiniosios publikacijos atžvilgiu iš esmės, tuo galimai priimdamas sprendimą, kuris tiek savo turiniu, tiek sprendimu gali būti visiškai priešingas būsimiems kitų institucijų sprendimams.

318. Nurodo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai negali nešališkai išnagrinėti skundo, nes neturi adekvačių aukščiausiai teisminės valdžios institucijai teisėjų nepriklausomumo garantijų, o Lietuvos Respublikos Konstitucija numato tik dvi aukščiausias teisminės valdžios institucijas, galinčias kurti privalomus žemesnės instancijos teismams naujus precedentus ir keisti jau esamus, todėl pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją neturi įgaliojimų išnagrinėti pareiškėjo ginčą su vykdomosios valdžios institucija. Teigia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų korpuso formavimo tvarka neatitinka atsvaros tarp valstybinės valdžios šakų principo, konstatuoto Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (1998-01-10, 1998-04-21 nutarimai). Pažymi, jog nevieša Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko skyrimo procedūra ir intrigos sudarė prielaidas politinių ir verslo interesų grupių įtakos agentams veikti prezidentą ir specialią patariamąją teisėjų instituciją, apie tai žinoma visuomenei, buvo sumenkintas teisminės valdžios autoritetas. Susiformavusi neigiama visuomenės nuomonė nuolat atspindima visuomenės informavimo priemonėse. Be to, pagrįstai gali atrodyti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai, būdami paskirti be parlamentinės kontrolės, o tik sutapus specialios įstatymo numatytos teisėjų institucijos bei Lietuvos Respublikos Prezidento valiai, prisideda prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos realizavimo. Taip pat pagrįstai gali būti manoma, kad kai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai priėmė sprendimus administracinėse bylose pagal teisėjų pareiškimus dėl tarnybinių atlyginimų dydžio ir mokėjimų, t. y. teisėjų korpusą tiesiogiai liečiančias bylas dėl tarnybinių atlyginimų, tokias bylas išnagrinėjo teismas, suformuotas be parlamentinės kontrolės, o tik paties teisėjų korpuso ir vykdomosios valdžios, kas galėjo turėti įtakos neviešiems, tautos interesus pažeidžiantiems susitarimams.

32Tretieji suinteresuoti asmenys R. D., V. D., L. D., UAB „Linos namai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 123–128) prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat atmesti kaip nepagrįstus prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų nušalinimo bei prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir trečiojo suinteresuoto asmens V. D. atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

331. Nurodo, jog aplinkybė, kad V. T. yra „Respublikos“ įmonių grupę kontroliuojantis asmuo, yra visiems žinoma ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnį apskritai net nėra įrodinėtina. Tokią aplinkybę galėtų nuginčyti pareiškėjas, pateikdamas tai pagrindžiančius duomenis, tačiau byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie paneigtų V. T. sąsajas su dienraščius „Šiaulių kraštas“ bei „Respublika“ leidžiančiomis bendrovėmis.

342. Pažymi, jog apeliaciniame skunde pateikiamas naujas argumentas, kad Inspektorius įspėjo Bendrovę pažeidus VIĮ 42 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą pareigą, nors ši pareiga neva taikoma tik žurnalistui, o ne viešosios informacijos rengėjui. Pabrėžia, jog, remiantis VIĮ 51 straipsnio 2 dalimi, už informacinės visuomenės informavimo priemonės turinį šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atsako jos valdytojas, t. y. asmuo, faktiškai valdantis informacinės visuomenės informavimo priemonę arba rengiantis ir skleidžiantis tokios priemonės turinį (2 str. 17 d.). Kadangi laikraščio „Šiaulių kraštas“ leidėjas UAB „Šiaulių kraštas“, šis subjektas ir laikytinas visuomenės informavimo priemonės valdytoju, turinčiu pareigą atsakyti už jos turinį. Todėl nors VIĮ 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato žurnalisto, o nevisuomenės informavimo priemonės valdytojo pareigą, būtent pastarasis yra atsakomybės subjektas, atsakingas už minėtos įstatymo nuostatos pažeidimą.

353. Atsižvelgdamas į VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktus, nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad Inspektoriui nėra suteikta kompetencija spręsti ginčus dėl paskleistų duomenų, galimai žeminančių garbę ir orumą ir neatitinkančių tikrovės, todėl neva trečiųjų suinteresuotų asmenų skundas turėjo būti nagrinėjamas teismo, ir pabrėžia, jog Inspektorius turėjo kompetenciją nagrinėti trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą.

364. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio pažeidimo, nes nepateikta jokių įrodymų ar duomenų, pagrindžiančių Sprendimo neobjektyvumą ir šališkumą.

375. Nesutinka su teiginiu, kad sprendimas neatitinka įvykdomumo reikalavimo. Pabrėžia, jog net ir tuo atveju, jeigu trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tai nepašalintų pareiškėjo atsakomybės už VIĮ nuostatų pažeidimą, pateikiant netikslią, neteisingą ir šališką informaciją. Teigia, jog argumentai dėl sprendimo neįvykdomumo yra nelogiški, nes analizuojant publikacijų turinį turi būti vertinamos tos aplinkybės, kurios egzistavo informacijos paskelbimo metu, o ne aplinkybės, galinčios atsirasti ateityje. Taip pat ir paneigimas skelbiamas nurodant, kad dienraštyje buvo paskelbta informacija, kuri neatitiko VIĮ tuo metu, kai buvo paskelbta, todėl šios informacijos santykis su paneigimo paskelbimo metu egzistuojančia faktine situacija neturi reikšmės.

386. Pabrėžia, jog Sprendimas yra išsamus ir motyvuotas, o teisės aktai nenustato senaties terminų skundams dėl publikacijų informavimo priemonėse nagrinėti. Be to, nepateikta jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog teisme buvo nagrinėjama byla, kurioje būtų sprendžiami tokie patys klausimai kaip ir tie, kuriuos nagrinėjo Inspektorius (teismuose nebuvo nagrinėjama byla dėl VIĮ nuostatų pažeidimo ir(ar) trečiųjų suinteresuotų asmenų garbės ir orumo pažeidimo), todėl skundo nagrinėjimas neturėjo būti stabdomas VIĮ 50 straipsnio 9 dalies 2 punkto pagrindu. Taip pat teigia, jog Sprendimo motyvuojamoje dalyje aiškiai nurodyta, kokia pareiškėjo paskleista informacija bei duomenys neatitinka tikrovės, žemina trečiųjų suinteresuotų asmenų garbę bei orumą, o paneigimo tvarka yra aiškiai reglamentuota teisės aktuose.

397. Pažymi, jog pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad šią bylą nagrinėjantis teisėjas ar kiti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai turi tiesioginį ar netiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi. Taip pat pabrėžia, jog neturi būti tenkinamas pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nes pareiškėjo nurodomos prašomos ištirti teisės normos šiuo atveju netaikomos.

40Atsakovas Inspektorius atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 137–147) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, taip pat sutinkama su skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktais argumentais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis. Papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

411. Nesutinka su teiginiu, jog Inspektorius negalėjo pareiškėjui skirti įspėjimo dėl VIĮ 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų pareigų nevykdymo, nes šioje normoje, pareiškėjo teigimu, įtvirtintos žurnalistų, o ne viešosios informacijos rengėjų pareigos. Pažymi, jog pareiškėjas, būdamas viešosios informacijos rengėju ir visuomenės informavimo priemonės valdytoju, savo veikloje naudodamasis trečiųjų asmenų (žurnalistų), kurie veikia ne savo interesais, o pareiškėjo naudai, paslaugomis, negali nusišalinti nuo tokių asmenų darbo kontrolės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pripažinęs, jog už VIĮ 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimus įspėjimas gali būti skiriamas viešosios informacijos rengėjui (byla Nr. A261-1293/2009).

422. Pažymi, jog ikiteisminis tyrimas R. D. atžvilgiu buvo pradėtas 2007 m. birželio 4 d., jau po publikacijos „Gubernijai vadovaujantiems D. nebeleidžiama bankrotinti įmonės“ („Šiaulių kraštas“, 2007-03-24, Nr. 68/4643), o teismo nuosprendis, kuriuo būtų nustatyta R. D. kaltė, nėra priimtas.

433. Pažymi, jog pačios Komisijos priimtas reglamentas, nustatantis, kad ji nenagrinėja senesnių nei 12 mėnesių klausimų dėl galimų Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimų, yra būtent tos ir tik tos institucijos darbo tvarką reglamentuojantis vidaus dokumentas. Inspektoriaus kompetenciją apibrėžia VIĮ ir Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. IX-2341 patvirtintas Žurnalistų etikos inspektoriaus veiklos reglamentas. Tuo tarpu nei viename iš tokių teisės aktų, reglamentuojančių Inspektoriaus veiklą, nėra nustatytas reikalavimas nenagrinėti skundų dėl klausimų, senesnių nei vieni metai. Nurodo, jog per ilgametę savo praktiką Inspektorius visada nagrinėjo skundus dėl asmens garbės ir orumo pažeidimų, netaikant jokių senaties terminų. Be to, Inspektoriaus ir Komisijos kompetencija yra aiškiai atskirta, o Komisijos sprendimai, įskaitant ir sprendimą nenagrinėti skundo, neturi jokios įtakos Inspektoriaus sprendimams.

444. Pabrėžia, jog apeliacinio skundo teiginiai dėl galimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų šališkumo yra nepagrįsti absoliučiai jokiomis objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis. Apeliaciniame skunde abstrakčiai nagrinėjamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų skyrimo procedūros neturi jokio ryšio su nagrinėjama byla. Taip pat akivaizdžiai nepagrįstas ir neturintis jokio ryšio su nagrinėjama byla yra prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, iš esmės ginčijant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įsteigimo teisėtumą. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnyje yra įtvirtinta, kad administracinių, darbo, šeimos ir kitų kategorijų byloms nagrinėti pagal įstatymą gali būti įsteigti specializuoti teismai.

45Teisėjų kolegija

konstatuoja:

46IV.

47Apeliacinis skundas netenkintinas.

48Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta įspėti viešosios informacijos rengėją – UAB „Šiaulių kraštas“ dėl VIĮ 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktų, 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimo, taip pat Bendrovė įpareigota paneigti tikrovės neatitinkančią, pareiškėjo R. D. garbę ir orumą žeminančią informaciją. Toks Sprendimas priimtas, įvertinus laikraštyje „Šiaulių kraštas“ spausdintų publikacijose „D. nebeleidžiama bankrotinti įmonės“ („Šiaulių kraštas“, 2007-03-24, Nr. 68/4643), „Gubernijos akcininkai sieks D. atsakomybės“ („Šiaulių kraštas“, 2007-04-04, Nr. 77/4652), „Šiaulių teisme – landa įtariamiesiems“ („Šiaulių kraštas“, 2009-01-30, Nr. 24/5195) (kitų vertintų publikacijų atžvilgiu VIĮ reikalavimų pažeidimas nenustatytas) paskelbtą informaciją.

49Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, aktualią administracinių teismų praktiką, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo kilusį ginčą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisakys ne dėl visų pareiškėjo pateiktų argumentų, dalis kurių jau buvo tinkamai įvertinta pirmosios instancijos teisme.

50Pareiškėjas nesutinka su Inspektoriaus Sprendimu, pateikdamas argumentus, susijusius su netinkamu ginčo informacijos vertinimu bei su Inspektoriaus padarytais procedūrinio pobūdžio pažeidimais. Siekiant tinkamai išspręsti ginčą, dėl tokių argumentų turėtų būti pasisakyta atskirai.

51Dėl nustatytų VIĮ pažeidimų

52Remiantis Sprendimo priėmimo metu galiojusios VIĮ redakcijos 3 straipsnio 3 dalimi, viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Tuo tarpu VIĮ 19 straipsnis, apibrėžiantis neskelbtiną informaciją, nustatė, kad draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Pagal to paties įstatymo 22 straipsnio 8 dalį viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams. Viešoji informacija yra nesuderinama su žurnalistinėmis kampanijomis, rengiamomis pagal išankstinius nusistatymus ar tenkinant grupinius, politinius interesus (1 p.). Taip pat viešosios informacijos rengėjai privalo būti objektyvūs ir nešališki, pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais (2 p.). Remiantis VIĮ 41 straipsnio 2 dalies 1 punktu, žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje.

53Pareiškėjas, nesutikdamas su publikacijos „D. nebeleidžiama bankrotinti įmonės“ atžvilgiu nustatytu VIĮ 3 straipsnio 3 dalies pažeidimu, teigė, jog šioje publikacijoje pateikta tiksli ir atitinkanti tikrovę informacija, ji paskelbta, remiantis trečiųjų asmenų pateikta informacija, tokia publikacija yra išplėstinio pobūdžio žinutė, o ne analitinio pobūdžio žurnalistinis kūrinys, taip pat nesuprantama pastaba apie „Respublikos“ leidinių grupę ir V. T.

54Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (byla Nr. A756-151/2010), kad VIĮ 3 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai visuomenės informavimo principai įpareigoja viešosios informacijos rengėją teikti informaciją tiksliai, teisingai ir nešališkai, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, o ne remtis gandais ir panašiai. Būtent viešosios informacijos rengėjui įstatymų leidėjas nustatė pareigą užtikrinti, kad skelbiamos informacijos turinys atitiktų visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Visuomenė turi teisę gauti informaciją, tačiau jos teisingumą privalo pagrįsti viešosios informacijos rengėjas, kuris pats turi teisę pasirinkti jos pagrindimo būdą.

55Taip pat pabrėžtina, jog VIĮ 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas informaciją pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai reiškia, jog informacija tokioje nuostatoje nurodytus reikalavimus turi atitikti būtent jos pateikimo metu, o ne vėliau. Kitaip tariant, tuo atveju, jeigu informacijos pateikimo metu ji nebuvo pateikta teisingai, tiksliai ir nešališkai, vėliau atsiradusios naujos aplinkybės, galimai patvirtinančios pateiktos informacijos teisingumą, negali paneigti fakto, jog informacijos paskelbimo metu buvo pažeisti VIĮ 3 straipsnio 3 dalies reikalavimai, jeigu toks pažeidimas buvo nustatytas.

56Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytos publikacijos turinį, sutinka su Inspektoriaus Sprendime padarytomis išvadomis, jog tokioje publikacijoje pateikiama itin kritiška pozicija R. D. ir kitų trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu, o bendrovės nuostoliai išskirtinai siejami su pareiškėjų veikla, nevertinamos kitos galimos nuostolingos bendrovės veiklos priežastys. Taip pat konstatuotina, jog, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, AB „Gubernija“ nuostolius išimtinai siejant su R. D. vadovavimu, buvo paskleista naujo pobūdžio informacija, suponuojanti negatyvų šio asmens ir jo šeimos apibūdinimą, o šiais teiginiais perteikta žinia apie visuomenėje nederamus, moralės normų požiūriu neleistinus veiksmus.

57Pažymėtina, jog nors pareiškėjas ir vertina tokią publikaciją kaip išplėstinio pobūdžio žinutę, tokie vertinimai negali paneigti pareigos laikytis VIĮ 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Pastebėtina ir tai, kad pagal VIĮ 2 straipsnio 33 dalį, nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju minėta publikacija ir joje paskleista informacija neatitinka tokių įstatyme nustatytų kriterijų, be to, kaip jau minėta, šioje publikacijoje iš esmės perteikta žinia apie atitinkamus moralės normų požiūriu neleistinus veiksmus. Kadangi tokie veiksmai atlikti, nesilaikant VIĮ 3 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, Inspektorius Sprendime pagrįstai konstatavo tokių įstatymo nuostatų pažeidimą. Kartu pastebėtina, jog Sprendime pateikti argumentai dėl publikacijoje nutylėtos informacijos apie tai, kad AB „Gubernija“ akcininkams priklauso ir „Respublikos“ žiniasklaidos grupės, kuriai priklauso ir „Šiaulių kraštas“, pagrindinis akcininkas V. T., su kuriuo vyksta ginčai dėl AB „Gubernija“ valdymo, yra iš esmės patvirtinti byloje pateiktais įrodymais (t. II, b.l. 53–85, 130–136) ir nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos duomenys apie žiniasklaidos priemonių savininkus, http://www.muza.lt/go.php/lit/Visuomenes_informavimo_politika/206). Be to, tokie argumentai vertintini tik kaip papildantys argumentus, kurių pagrindu konstatuotas VIĮ nuostatų pažeidimas. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, jog Sprendime pagrįstai publikacijos „D. nebeleidžiama bankrotinti įmonės“ atžvilgiu nustatytas VIĮ 3 straipsnio 3 dalies pažeidimas.

58Pareiškėjas, nesutikdamas su publikacijoje „Gubernijos akcininkai sieks D. atsakomybės“ pateiktų teiginių atžvilgiu padaryta išvada, jog tokiais teiginiais paskleista tikrovės neatitinkanti ir R. D. garbę ir orumą žeminanti informacija bei pažeista VIĮ 19 straipsnio 2 dalis, taip pat nustatytas 3 straipsnio 3 dalies pažeidimas, teigė, kad Sprendime nurodytuose teiginiuose pateikta ne informacija, o apibendrinta akcininkų nuomonė.

59Kadangi VIĮ 3 straipsnio 3 dalies pažeidimas minėtoje publikacijoje paskelbtų ginčo teiginių atžvilgiu iš esmės konstatuotas tuo pačiu pagrindu, kaip ir pirmosios publikacijos atžvilgiu, teismas papildomai nepasisakys dėl tokios įstatymo nuostatos pažeidimo.

60Nagrinėjamu atveju Inspektorius, vertindamas minėtos publikacijos teiginius „Pagrindiniai akcininkai, kurie nesikišo į bendrovės veiklą vadovaujant R. D. šiurpo nuo vis prastesnių „Gubernijos“ rodiklių. Kuo labiau žemyn ritosi bendrovė, tuo labiau lobo jos vadovas. Dvarų pirkimas, prabangūs automobiliai ir egzotiškos D. šeimos kelionės akcininkams tapo akivaizdžiu įrodymu, kad R. D. gyvena ne pagal pajamas“, konstatavo, jog tokiais teiginiais paskleista R. D. garbę ir orumą žeminanti informacija.

61Teisėjų kolegija, įvertinusi tokius ginčo teiginius, sutinka su pirmosios instancijos teismo ir Inspektoriaus išvadomis, kad tokiuose teiginiuose pateikiama R. D. neabejotinai įžeidžianti, išimtinai jį kritikuojanti, vienpusiška ir tendencinga informacija, kuri žemina jo garbę ir orumą. Įvertinus tokios publikacijos turinį, nėra pagrindo sutikti, jog minėtuose teiginiuose nurodyta tik akcininkų nuomonė. Pastebėtina, jog iš publikacijos turinio nematyti, kad nurodyti teiginiai būtų siejami su nuomonės išreiškimu.

62VIĮ 2 straipsnio 33 dalyje nuomonė apibrėžiama kaip visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Tuo tarpu žinia suprantama kaip visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys (2 str. 69 d.).

63Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos publikacijos turinį, sprendžia, jog nurodyti ginčo teiginiai joje pateikti kaip žinia. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs (byla Nr. 3K-3-211/2011), jog žinia apie netinkamą asmens elgesį yra žeminančio pobūdžio, kai kiekviename ginčo objektu esančiame teiginyje yra duomenys, kurie teisės, moralės ar kitų visuomenėje pripažintų normų ir priimtinų elgesio taisyklių požiūriu rodo esant nepriimtiną, netoleruotiną asmens elgesį ar jį vaizduoja kitokiu neigiamu aspektu. Nagrinėjamu atveju nurodyti teiginiai publikacijoje pateikiami tokiu būdu, kad jie atitinka žinios kriterijų, juose pateikiami duomenys, kurie R. D. veiksmus apibūdina kaip nepriimtiną, netoleruotiną elgesį. Pabrėžtina, jog tokiems teiginiams pagrįsti nepateikti jokie duomenys ar įrodymai, kurie sudarytų pagrindą nepripažinti VIĮ pažeidimo. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, sutinka su Sprendime ir pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad minėti teiginiai turi žeminantį pobūdį, todėl pareiškėjo atžvilgiu pagrįstai konstatuotas VIĮ 19 straipsnio 2 dalies pažeidimas.

64Pareiškėjas, nesutikdamas su publikacijos „Šiaulių teisme – landa įtariamiesiems“ atžvilgiu konstatuotu VIĮ 3 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktų bei 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimu, nurodė, jog tokia publikacija pasižymi itin dideliu objektyvumu, joje pateikiama nešališka informacija.

65Teisėjų kolegija, įvertinusi tokios publikacijos turinį, sprendžia, jog joje pateikiama informacija ir komentarai, išimtinai kritikuojantys ikiteisminio tyrimo nutraukimo R. D. atžvilgiu faktą, iš esmės nepateikiant jokių teismo nutartyje nurodytų ikiteisminio tyrimo nutraukimo argumentų, o nutraukimą netiesiogiai siejant su R. D. veiksmais. Tokio pobūdžio informacija negali būti vertinama kaip nešališka ir teisinga. Be to, sutiktina su Inspektoriaus Sprendimo teiginiais, jog dienraštyje „Respublika“ paskelbta kritiško pobūdžio informacija skelbiama, nutylint tokio dienraščio pagrindinio akcininko suinteresuotumą susiklosčiusia situacija, kas, įvertinus kartu su kitomis nurodytomis aplinkybėmis, šios bylos faktinių aplinkybių kontekste sudaro pagrindą išvadai, jog VIĮ pažeidimai konstatuoti pagrįstai.

66Pareiškėjas šiuo atveju nepagrįstai teigė, jog jis negali būti baudžiamas už VIĮ 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų pažeidimą. Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pavyzdžiui, bylos Nr. A756-151/2010, A442-1039/2010, A261-1293/2009) patvirtina, kad viešosios informacijos rengėjai gali būti baudžiami už tokių reikalavimų pažeidimus. Todėl, konstatavus, jog Sprendime pagrįstai nustatyti padaryti VIĮ pažeidimai, galėjo būti konstatuotas ir VIĮ 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų pažeidimas.

67Taip pat pakartotinai pabrėžtina, jog VIĮ informacijai nustato reikalavimus, kuriuos turi atitikti tokia informacija ir jos skleidimo būdas būtent informacijos paskelbimo metu, todėl konstatavus, kad pateikta šališka, neteisinga, asmens garbę ir orumą pažeidžianti informacija, t. y. padarius išvadą, jog pažeisti VIĮ reikalavimai, naujų aplinkybių (lyginant su tomis, kurios egzistavo informacijos paskelbimo metu) atsiradimas negali paneigti, jog informacijos paskelbimo metu buvo pažeisti teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai. Todėl aplinkybė, jog šiuo atveju jau paskelbus publikacijas, kuriose nurodyta įrodymais nepagrįsta, šališka ir neteisinga informacija, asmens atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, negali paneigti išvados, kad tokiose publikacijose informacija paskelbta, pažeidžiant VIĮ įtvirtintus reikalavimus.

68Dėl Sprendimo rezoliucinės dalies

69Pareiškėjas taip pat teigė, jog rezoliucinė Sprendimo dalis yra neaiški, nekonkreti, neatitinkanti jai keliamų reikalavimų.

70Pažymėtina, kad Inspektoriaus sprendimas turi būti aiškus ir suprantamas, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos. Tačiau kartu pabrėžtina, jog Sprendimo dalys negali būti vertinamos atskirai, nes Sprendimas yra vientisas administracinis aktas. Todėl tam, kad būtų galima teigti, jog Sprendime nėra aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, turi būti vertinamas visas Sprendimas, neapsiribojant tik rezoliucine dalimi, o vertinant ir kitas, neatsiejamai susijusias šio Sprendimo dalis.

71Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Sprendimo turinį, sprendžia, jog jo nustatomojoje dalyje yra aiškiai įvardinti teiginiai, žeminantys R. D. garbę ir orumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti teiginiai yra įvardinti tokiu būdu, kuris šiuo atveju užtikrina, kad viešosios informacijos rengėjui ar skleidėjui, iš kurio Inspektoriaus Sprendimu pareikalauta paneigti atitinkamą paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą ar kenkiančią jo dalykinei reputacijai, teisėtiems interesams, nustatytas įpareigojimas būtų aiškus ir įvykdomas.

72Konkrečią pareigos paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, įgyvendinimo tvarką nustato VIĮ 44 straipsnio 1 dalis, įtvirtindama, kad visuomenės informavimo priemonių pareigą paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, tokios informacijos paneigimo, taip pat viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų civilinės atsakomybės sąlygas ir tvarką nustato Civilinio kodekso normos.

73Todėl Inspektoriaus Sprendimo nustatomojoje dalyje aiškiai įvardinus teiginius, žeminančius R. D. garbę ir orumą, bei nurodžius, kad tokia informacija turėtų būti paneigta VIĮ nustatyta tvarka, o minėtame įstatyme įtvirtinus aiškią tokios informacijos paneigimo tvarką, nėra pagrindo konstatuoti, jog Sprendimo rezoliucinė dalis yra neaiški ir neįvykdoma, o tokie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

74Dėl procedūrinio pobūdžio pažeidimų

75Pareiškėjas, ginčydamas Sprendimą, nurodė eilę pažeidimų, padarytų Inspektoriui priimant Sprendimą, kurie, jo manymu, nulėmė Sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.

76Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs (byla Nr. A143-637/2011), jog Inspektorius yra specialios kompetencijos – prižiūrėti, kaip įgyvendinamos VIĮ nuostatos, valstybės pareigūnas, turintis teisę nagrinėti suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo (VIĮ 49 str. 1 d., 50 str. 1 d. 1 p.). Pagal VIĮ 50 straipsnio 3 dalį, atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, atsakovas gali priimti sprendimą įspėti viešosios informacijos rengėjus apie pastebėtus šio įstatymo pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti. Be to, Inspektorius gali priimti sprendimą reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą ar kenkiančią jo dalykinei reputacijai, teisėtiems interesams, arba sudarytų asmeniui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją (50 str. 3 d. 2 p.). Atsižvelgiant į nurodytas teisės aktų nuostatas, konstatuotina, jog Inspektorius turėjo teisę priimti ginčijamą Sprendimą, o pareiškėjo argumentai, kad Inspektorius tokio Sprendimo priimti negalėjo, atmestini kaip nepagrįsti.

77Taip pat pabrėžtina, jog Sprendimas yra aiškus, motyvuotas, išsamus, pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, o byloje nėra pagrindo išvadai, kad jis yra tendencingas arba, kaip teigia pareiškėjas, paremtas išimtinai deklaratyvaus pobūdžio teiginiais.

78Pagal VIĮ 50 straipsnio 9 dalies 2 punktą, tuo atveju, kai pradėjus nagrinėti skundą (pareiškimą) paaiškėja, kad skundą (pareiškimą) tuo pačiu klausimu nagrinėja ir teismas, skundo (pareiškimo) nagrinėjimas sustabdomas, kol teismas skundą (pareiškimą) išnagrinės. Kitaip tariant, skundo nagrinėjimo sustabdymas yra siejamas su tuo, kad teismas nagrinėja skundą tuo pačiu klausimu kaip ir Inspektorius. Byloje nenustatyta, jog Inspektoriui nagrinėjant trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą ir priimant Sprendimą, teismas būtų tuo pačiu klausimu nagrinėjęs skundą, t. y. skundą dėl UAB „Šiaulių kraštas“ paskleistos tikrovės neatitinkančios, R. D. garbę ir orumą žeminančios informacijos. Tuo tarpu pareiškėjo teiginiai, jog nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. D. bei L. D. kaltinami Baudžiamojo kodekso 246 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymu, byloje nustatytų neteisėtų VIĮ prasme pareiškėjo veiksmų atžvilgiu negalėjo būti pagrindu stabdyti skundo nagrinėjimą. Pabrėžtina, jog pareiškėjas apskritai nepateikė jokių konkrečių argumentų, kokiems Inspektoriaus nagrinėtiems teiginiams įvertinti ir atitinkamai išvadoms padaryti galėjo turėti įtakos būsimas teismo sprendimas tokioje byloje.

79Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (byla Nr. A261-1293/2009), jog nors atsakovas (Inspektorius) ir pažeidė skundo nagrinėjimo procedūrą (skundą išnagrinėjo per ilgesnį, nei teisės aktuose nustatytas, terminą), tačiau dėl tokio pažeidimo nėra pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo, nes skundo nagrinėjimo terminas nėra naikinamasis po kurio negali būti atliekami veiksmai ir tokiu procedūriniu pažeidimu nebuvo pažeistas skundo nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo objektyvumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje taip pat nėra pagrindo išvadai, jog skundą išnagrinėjus per ilgesnį, nei teisės aktuose nustatytas, terminą, buvo padarytas tokio pobūdžio pažeidimas, kuris sudarytų pagrindą naikinti Sprendimą. Pažymėtina, jog skundo nagrinėjimo terminas yra nustatytas tam, kad atitinkamas subjektas, laikydamasis teisės aktuose nustatytos jo funkcijų įgyvendinimo tvarkos, užtikrintų tinkamą asmenų teisių įgyvendinimą, objektyvų sprendimų priėmimą. Bylos medžiaga nepatvirtina, jog skundą išnagrinėjus per ilgesnį terminą, priimtas neobjektyvus Sprendimas ar kitu būdu dėl minėtos aplinkybės pažeistos asmenų teises, todėl tokie argumentai vertintini kaip neturintys įtakos ginčijamo Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

80Pastebėtina ir tai, jog Inspektorius ir Komisija yra skirtingi savarankiški subjektai, priimantys savarankiškus sprendimus, veikiantys skirtingų teisės aktų pagrindu, įgyvendinantys iš esmės skirtingas funkcijas ir turintys skirtingą kompetenciją, todėl Inspektorius, priimdamas Sprendimą, šiuo atveju neturėjo atsižvelgti į Komisijos sprendimą, kuriuo nutarta nesvarstyti jai persiųstos trečiųjų suinteresuotų asmenų skundo dalies.

81Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, jog tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

82Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytą prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjo nurodytos teisės aktų nuostatos pareiškėjo nurodyta apimtimi prieštarauja pareiškėjos nurodytoms Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms, be to įstatymų nuostatos, kurių atitikimu LR Konstitucijai kelia abejones pareiškėjas, nagrinėjamoje byloje nėra tiesiogiai taikomos, todėl toks jo prašymas netenkintinas.

83Konstatuotina, jog byloje nenustatyti procedūrinio pobūdžio pažeidimai, kurie sudarytų pagrindą pripažinti Sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti. Bylos medžiaga patvirtina, jog Sprendimas priimtas įgalioto subjekto, nustatyta tvarka įvertinus visas Sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes ir nepažeidžiant teisės aktuose įtvirtintos tokio Sprendimo priėmimo procedūros.

84Remdamasi tuo, kas išdėstyta, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, aktualią administracinių teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

85Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

86pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių kraštas“ apeliacinio skundo netenkinti.

87Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

88Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,... 3. dalyvaujant atsakovo atstovui Deividui Velkui,... 4. trečiajam suinteresuotam asmeniui R. D.,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 6. Teisėjų kolegija... 7. I.... 8. Pareiškėjas UAB „Šiaulių kraštas“ (toliau – ir Bendrovė) skundu (t.... 9. Nurodė, kad Sprendime nustatyta, kad: 1) publikacijoje „D. nebeleidžiama... 10. Atsakovas Inspektorius atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 46–61) prašė... 11. Dėl publikacijos „Gubernijai“ vadovaujantiems D. nebeleidžiama... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. D. atsiliepimu į... 13. Taip pat pabrėžė, kad Sprendime Inspektorius pagrįstai konstatavo, jog... 14. II.... 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 17 d. sprendimu... 16. Nustatė, kad Inspektorius 2009 m. gegužės 19 d. gavo trečiųjų... 17. Remdamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio... 18. Nurodė, jog Inspektorius Sprendime konstatavo, kad publikacijoje... 19. Teismas, įvertinęs publikacijos „Gubernijos“ akcininkai 20. Nesutiko su Bendrovės argumentais, kad publikacijoje „Šiaulių teisme –... 21. Teismas, įvertinęs skundžiamą Sprendimą, padarė išvadą, kad jis... 22. III.... 23. Pareiškėjas UAB „Šiaulių kraštas“ pateikė apeliacinį skundą (t. II,... 24. 1. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė išvadas, nepagrįstas... 25. 2. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas dėstė savo pažiūras apie tai,... 26. 3. Nurodo, jog Sprendime Inspektorius įspėjo pareiškėją kaip viešosios... 27. 4. Pažymi, jog Inspektoriui įstatymais nėra suteikta kompetencija spręsti... 28. 5. Dėl publikacijos „Gubernijai“ vadovaujantiems D. nebeleidžiama... 29. 6. Pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių argumentų, paneigiančių... 30. 7. Nurodo, jog nors teisės aktai tiesiogiai nenumato, kad Inspektorius... 31. 8. Nurodo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai negali... 32. Tretieji suinteresuoti asmenys R. D., V.... 33. 1. Nurodo, jog aplinkybė, kad V. T. yra... 34. 2. Pažymi, jog apeliaciniame skunde pateikiamas naujas argumentas, kad... 35. 3. Atsižvelgdamas į VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktus, nesutinka su... 36. 4. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti Viešojo... 37. 5. Nesutinka su teiginiu, kad sprendimas neatitinka įvykdomumo reikalavimo.... 38. 6. Pabrėžia, jog Sprendimas yra išsamus ir motyvuotas, o teisės aktai... 39. 7. Pažymi, jog pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios... 40. Atsakovas Inspektorius atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l.... 41. 1. Nesutinka su teiginiu, jog Inspektorius negalėjo pareiškėjui skirti... 42. 2. Pažymi, jog ikiteisminis tyrimas R. D. atžvilgiu buvo... 43. 3. Pažymi, jog pačios Komisijos priimtas reglamentas, nustatantis, kad ji... 44. 4. Pabrėžia, jog apeliacinio skundo teiginiai dėl galimo Lietuvos... 45. Teisėjų kolegija... 46. IV.... 47. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 48. Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta įspėti viešosios... 49. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas... 50. Pareiškėjas nesutinka su Inspektoriaus Sprendimu, pateikdamas argumentus,... 51. Dėl nustatytų VIĮ pažeidimų... 52. Remiantis Sprendimo priėmimo metu galiojusios VIĮ redakcijos 3 straipsnio 3... 53. Pareiškėjas, nesutikdamas su publikacijos „D. nebeleidžiama bankrotinti... 54. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra... 55. Taip pat pabrėžtina, jog VIĮ 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas... 56. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytos publikacijos turinį, sutinka su... 57. Pažymėtina, jog nors pareiškėjas ir vertina tokią publikaciją kaip... 58. Pareiškėjas, nesutikdamas su publikacijoje „Gubernijos akcininkai 59. Kadangi VIĮ 3 straipsnio 3 dalies pažeidimas minėtoje publikacijoje... 60. Nagrinėjamu atveju Inspektorius, vertindamas minėtos publikacijos teiginius... 61. Teisėjų kolegija, įvertinusi tokius ginčo teiginius, sutinka su pirmosios... 62. VIĮ 2 straipsnio 33 dalyje nuomonė apibrėžiama kaip visuomenės informavimo... 63. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos publikacijos turinį, sprendžia,... 64. Pareiškėjas, nesutikdamas su publikacijos „Šiaulių teisme – landa... 65. Teisėjų kolegija, įvertinusi tokios publikacijos turinį, sprendžia, jog... 66. Pareiškėjas šiuo atveju nepagrįstai teigė, jog jis negali būti... 67. Taip pat pakartotinai pabrėžtina, jog VIĮ informacijai nustato reikalavimus,... 68. Dėl Sprendimo rezoliucinės dalies... 69. Pareiškėjas taip pat teigė, jog rezoliucinė Sprendimo dalis yra neaiški,... 70. Pažymėtina, kad Inspektoriaus sprendimas turi būti aiškus ir suprantamas,... 71. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Sprendimo turinį, sprendžia, jog... 72. Konkrečią pareigos paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią... 73. Todėl Inspektoriaus Sprendimo nustatomojoje dalyje aiškiai įvardinus... 74. Dėl procedūrinio pobūdžio pažeidimų... 75. Pareiškėjas, ginčydamas Sprendimą, nurodė eilę pažeidimų, padarytų... 76. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs (byla Nr.... 77. Taip pat pabrėžtina, jog Sprendimas yra aiškus, motyvuotas, išsamus,... 78. Pagal VIĮ 50 straipsnio 9 dalies 2 punktą, tuo atveju, kai pradėjus... 79. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (byla Nr.... 80. Pastebėtina ir tai, jog Inspektorius ir Komisija yra skirtingi savarankiški... 81. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2... 82. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytą... 83. Konstatuotina, jog byloje nenustatyti procedūrinio pobūdžio pažeidimai,... 84. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes,... 85. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 86. pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių kraštas“... 87. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimą... 88. Nutartis neskundžiama....